Projekto lyginamasis variantas
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 62, 67¹IR 70 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas. 2. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba ekstremalųjį įvykį, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomos kitos specialios situacijos valdymo sąlygos (toliau – paskelbus specialią situaciją), balsavimas rinkimų dieną visose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose rinkimų apygardose ir (arba) apylinkėse ar jų dalyje atitinkamai vyksta apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – ir papildomai parengtose balsavimo patalpose. Paskelbus specialią situaciją balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. 3. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas iš anksto taip pat gali vykti paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos kitoje papildomai įrengtoje ir balsavimui tinkamoje apygardos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Jeigu į rinkimų apygardą apygardai įeina priklauso kelių savivaldybių teritorijos, balsavimas iš anksto organizuojamas visose šiose savivaldybėse. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti irbei priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus kitų atvejų, kai rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus pažeidžiamos rinkėjų teisės, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai irbei demokratiškai pagal laikantis šio įstatymo reikalavimus reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių įstaigų darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytomis valandomis. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. Užsienio valstybėje susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, užsienio reikalų ministro motyvuotu teikimu balsavimas toje užsienio valstybėje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu organizuojamas tik paštu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4909(2) lyginamasis variantas
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 62, 67¹IR 70 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 62 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas. 2. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba ekstremalųjį įvykį, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomos kitos specialios situacijos valdymo sąlygos (toliau – paskelbus specialią situaciją), balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje. Papildomas balsavimo patalpas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Apygardų rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja atitinkamoje rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie galimybę balsuoti papildomoje balsavimo patalpoje.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (teikiantys pagalbą) asmenys, kurie yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas iš anksto taip pat gali vykti paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 valandos ir kitoje papildomai įrengtoje ir balsavimui tinkamoje apygardos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Papildomas balsavimo patalpas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Apygardos rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja atitinkamoje rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie galimybę balsuoti iš anksto papildomoje balsavimo patalpoje. Jeigu į rinkimų apygardą apygardai įeina priklauso kelių savivaldybių teritorijos, balsavimas iš anksto organizuojamas visose šiose savivaldybėse. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus kitų atvejų, kai rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus pažeidžiamos rinkėjų teisės, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai irbei demokratiškai pagal laikantis šio įstatymo reikalavimus reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių įstaigų darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytomis valandomis. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. Užsienio valstybėje susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, užsienio reikalų ministro motyvuotu teikimu balsavimas toje užsienio valstybėje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu organizuojamas tik paštu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
RESPUBLIKOS Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 62, 67¹IR 70 straipsnių pakeitimo
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 67¹ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino poreikis tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant tinkamai pasiruošti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei epidemijos bei paskelbto karantino sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujos pavojingos užkrečiamosios ligos – koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Susidariusi ekstremalioji situacija Lietuvoje kelia rimtų iššūkių ne tik sveikatos sistemai, ekonomikai ar verslui, bet ir artėjantiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams. Įprastinėmis sąlygomis organizuojamos balsavimo procedūros yra sunkiai suderinamos su socialinio atstumo palaikymu, todėl, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms šalyje, būtina imtis priemonių užtikrinti sklandų ir saugų rinkimų organizavimą bei vykdymą pagal aukščiausius demokratinių rinkimų standartus. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti Lietuvos Respublikos piliečiams teisines galimybes saugiai realizuoti politines teises demokratiškai išrenkant savo atstovus į Seimą paskelbtos ekstremaliosios padėties ir karantino sąlygomis. Tokiu būdu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms šalyje, siekiama užtikrinti ne tik dalyvaujančių rinkėjų saugumą, bet ir visuomenės pasitikėjimą organizuojamų rinkimų procedūromis. 2.
iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 67¹straipsnyje nustatyta, kad balsavimas iš anksto vyksta trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos tik iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme taip pat numatyta, kad balsavimas rinkimų dieną vyksta apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatytas įprastas balsavimas nėra saugus pandemijos rizikos metu, nes gali kilti pavojus Lietuvos piliečių sveikatai, atgrasinti piliečių dalyvavimą rinkimuose ir sumenkinti pasitikėjimą šalies demokratijos procesais. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Seimo rinkimų įstatymo 62 straipsnį siūloma pildyti nauja nuostata, pagal kurią visoje arba dalyje Lietuvos Respublikos teritorijos paskelbus valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba ekstremalųjį įvykį, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė, balsavimas rinkimų dieną didžiausiose rinkimų apylinkėse, kuriose rinkėjų skaičius viršija 3000 rinkėjų, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtose balsavimo patalpose. Tokiu būdu, įvertinus bendrą pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį sudaromą rinkimų apylinkių skaičių, papildomų balsavimo vietų poreikis išaugtų iki 10 proc. (iš 1972 apylinkių 181 apylinkėje rinkėjų skaičius viršija 3000).
Pažymėtina, kad vadovaujantis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 8 straipsnio nuostata, balsavimui skirtos patalpos turi būti įrengtos ir pritaikytos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams. Tai yra bendro pobūdžio nuostata, kuri taikoma ir papildomai parengtoms balsavimo patalpoms. Siekiant išvengti masinio rinkėjų susibūrimo rinkimų apylinkėje rinkimų dieną, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę prireikus padidinti išankstinio balsavimo vietų skaičių ir balsavimą iš anksto organizuoti pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Visais atvejais, organizuojant piliečių balsavimą karantino metu, turi būti užtikrinamas rinkėjų saugumas aprūpinant juos asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti, kad užsienio valstybėje susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, balsavimas toje užsienio valstybėje būtų organizuojamas tik paštu. Tokiu būdu, siūlomu teisiniu reguliavimu Lietuvos Respublikos piliečiams siekiama užtikrinti galimybę saugiai dalyvauti rinkimuose net ir ekstremalios padėties metu bei galiojant karantino taisyklėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu, esant epidemijai ar paskelbtam karantinui, piliečiams bus sudarytos sąlygos saugiai dalyvauti rinkimuose ir nevaržomai realizuoti savo balsavimo teises.
Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą, Vyriausioji rinkimų komisija turės patikslinti rinkimų organizavimą reglamentuojančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Esant ekstremaliajai situacijai arba ekstremaliajam įvykiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, įstatymo įgyvendinimui būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, skirtos rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui ir papildomų balsavimo vietų balsavimui iš anksto ir rinkimų dieną įrengimui - apie 1 mln. 915 tūkst. eurų, taip pat apie 3 mln. eurų rinkėjų aprūpinimui būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai“, „ekstremali situacija“, „balsavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas
Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d., 2020 m. balandžio 11 d. prasidėjo politinė kampanija, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 1¹ straipsniu įstatymo nuostata, pagal kurią įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d., įvertinus šalyje susiklosčiusią ekstremaliąją situaciją ir paskelbtą karantiną, siūlytina įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būtų taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus specialią situaciją. Pažymime, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 paskelbė Respublikos Prezidentas. Šiuo dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio
dėmesį į tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 1¹ straipsniu įstatymas, kuriame įtvirtintas šio įstatymo keitimo ribojimas „Šis įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo rinkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma įtvirtinti nuostatas dėl balsavimo organizavimo ypatumų paskelbus specialią situaciją.
Nurodoma, kad „balsavimas rinkimų dieną visose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose rinkimų apygardose ir (arba) apylinkėse ar jų dalyje atitinkamai vyksta apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – ir papildomai parengtose balsavimo patalpose“. Vyriausioji rinkimų komisija turėtų priimti sprendimus dėl balsavimo rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, „į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, organizavimo toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje“. Pažymėtina, kad vadovaujantis rinkimų viešumo principu turi būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios rinkimų komisijų sprendimų dėl papildomų balsavimo patalpų parinkimo priėmimo terminus bei šių patalpų adresų, pastato, kuriame yra tokia patalpa, adreso koordinačių išankstinį paskelbimą, minimalius tokio paskelbimo terminus. Taip pat svarstytina, ar tokių patalpų parinkime neturėtų dalyvauti ir savivaldybės administracijos direktorius (analogiškai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms). Analogiška pastaba dėl sprendimo priėmimo ir rinkėjų informavimo terminų išsakytina ir dėl projekto 2 straipsniu teikiamų keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių balsavimą papildomai įrengtoje balsavimo patalpoje. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje neaišku, kokia „apylinkės rinkimų komisijos nurodyta balsavimo patalpa“ turima omenyje.
Iš projekto nuostatų darytina išvada, kad tai nėra
„papildomai parengta“ patalpa, nurodyta 62 straipsnio 3 dalyje, vadinasi, tai
turėtų būti pagrindinė rinkimų apylinkės balsavimo patalpa, parinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka, ir paskelbus specialiąją situaciją jos papildomai ar atskirai „nurodyti“ nereikėtų. Be to, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 punktą informavimas apie balsavimo patalpas yra apygardos rinkimų komisijos funkcija. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimas iš anksto patalpoje, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta, vyksta paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos, o jei paskelbiama speciali situacija, papildomose balsavimo patalpose – ne tik paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį, o taip pat ir paskutinį pirmadienį ir antradienį iki rinkimų dienos. Svarstytina, ar paskelbus specialią situaciją visose rinkimų apygardos balsavimo patalpose balsavimas neturėtų vykti vienodai – pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. 5. Projektas stokoja nuostatų, reglamentuojančių komisijos darbo organizavimą, balsavimo biuletenių pristatymą ir apskaitą, rinkėjų sąrašų naudojimą, pakartotinio balsavimo išvengimo priemones, balsų skaičiavimą ir kitus procedūrinius balsavimo organizavimo klausimus kai paskelbus specialią situaciją balsavimas rinkimų apylinkėje vykdomas daugiau nei vienoje balsavimo patalpoje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būtų taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus specialią situaciją. Pažymime, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 paskelbė Respublikos Prezidentas. Šiuo dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio
dėmesį į tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 1¹ straipsniu įstatymas, kuriame įtvirtintas šio įstatymo keitimo ribojimas „Šis įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“. Šioje normoje nesama jokių išlygų dėl įstatymo keitimo galimybės tuo metu, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbta speciali situacija. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto priėmimas numatytas 2020 m. birželio 26 d. vyksiančiame Seimo posėdyje, t.y. likus 4 kalendorinėms dienoms iki 2020 m. liepos 1 d., kai įsigalios šio įstatymo keitimo ribojimas.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Seimo statuto 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto Seimo priimto įstatymo teksto vizavimo ir šio įstatymo perdavimo pasirašyti Respublikos Prezidentui procedūras, Konstitucijos 71 straipsnyje nustatytą Seimo priimto įstatymo promulgavimo trukmę, šio įstatymo įsigaliojimo data - jeigu jis būtų pasirašytas ir oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre - galėtų patekti į įstatymo keitimo ribojimo laikotarpį, kai įstatymas negalėjo būti kečiamas: nuo liepos
rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, nepatenkančią į nurodytą įstatymo keitimo ribojimo laikotarpį. 2. Projektu 1 straipsniu keičiant Seimo rinkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 62 įstatymo straipsnį pakeitimo esmė turi sutapti su dėstomu pakeitimu - arba pakeitimo esmėje turi būti nurodytas viso straipsnio pakeitimas, arba dėstomas ne visas keičiamas straipsnis, o tik dalis, kuria jis pildomas. 3. Projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas dėl balsavimo organizavimo ypatumų paskelbus specialią situaciją. Nurodoma, kad „Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje“. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus atitinkamą sprendimą „papildomas balsavimo patalpas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 10 darbo dienų“.
Apygardų rinkimų komisijos apie galimybę balsuoti tokiose balsavimo patalpose informuotų
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šios nuostatos
diskutuotinos, nes vadovaujantis rinkimų viešumo principu turi būti nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl papildomų balsavimo patalpų priėmimo terminas, užtikrinantis, kad po šio sprendimo savivaldybės turėtų pakankamai laiko parengti turimas ar išnuomoti ir parengti kitas patalpas, reikalingas balsavimui, o apygardų rinkimų komisijos turėtų pakankamai laiko iki balsavimo pradžios informuoti rinkėjus, visuomenę ir stebėtojus apie tokias patalpas bei jų buvimo vietą. Nustatant šį terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į viešųjų pirkimų bei viešų nuomos konkursų teisės aktuose nustatytus terminus, būtinus tam, kad savivaldybės administracija galėtų tinkamai įvykdyti įstatymu nustatytą pareigą. Analogiška pastaba dėl sprendimo priėmimo ir rinkėjų informavimo terminų išsakytina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių balsavimą papildomai įrengtoje balsavimo patalpoje. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimas iš anksto patalpoje, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta, vyksta paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos, o jei paskelbiama speciali situacija, tik papildomose balsavimo patalpose – ne tik paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį, o taip pat ir paskutinį pirmadienį ir antradienį iki rinkimų dienos.
Laikomės pirmajam vertinamo projekto variantui pateiktoje išvadoje išdėstytos pozicijos, kuriai pagrindinis komitetas pritarė, tačiau projektas nebuvo atitinkamai pakeistas, kad paskelbus specialią situaciją visose rinkimų apygardos balsavimo patalpose balsavimas turėtų vykti vienodai – pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. 5. Laikomės pirmajam vertinamo projekto variantui pateiktoje išvadoje išdėstytos pozicijos, kad projektas stokoja nuostatų, reglamentuojančių komisijos darbo organizavimą, balsavimo biuletenių apskaitą, rinkėjų sąrašų naudojimą, pakartotinio balsavimo išvengimo priemones, balsų skaičiavimą kai paskelbus specialią situaciją balsavimas rinkimų apylinkėje vykdomas daugiau nei vienoje balsavimo patalpoje. Pažymime, kad šie klausimai balsavimui vykstant įprastinėje vienoje rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje yra detaliai reglamentuoti galiojančiame įstatyme. Nėra aišku, kaip keliose skirtingose vienos rinkimų apylinkės balsavimo patalpose bus sprendžiami rinkėjo tapatybės nustatymo, rinkimų dokumentų išdavimo ir dvigubo balsavimo užkardymo klausimai (keičiamo įstatymo 65 straipsnis), kaip bus sprendžiami apylinkės rinkimų komisijos 3/5 narių dalyvavimo antspauduojant ir tikrinant balsadėžę klausimai (76, 77 straipsnis), balsų skaičiavimo ir protokolų pildymo klausimai (78 ir 79 straipsniai) ir pan.
Kadangi šie ir kiti balsavimo procedūros ir balsų skaičiavimo aspektai yra detaliai reglamentuoti galiojančiame įstatyme ir pritaikyti tik vienai balsavimo patalpai, vienai komisijai ir vienam pildomam balsų skaičiavimo protokolui, įstatyme taip pat detaliai turi būti nustatyta ir apylinkės komisijos narių dalyvavimo skirtingose patalpose, biuletenių apskaitos, pristatymo iš vienų patalpų į kitas, balsų skaičiavimo, protokolo (protokolų) pildymo tvarka tuo atveju, kai balsavimas vyksta ne vienoje patalpoje. Priešingu atveju, įstatyme detaliai nustačius tik dalį balsavimo ir balsavimo skaičiavimo procedūrų, galėtų kilti pagrįstų abejonių ne tik dėl balsavimo ir balsų skaičiavimo proceso skaidrumo, bet ir dėl rezultatų patikimumo, galėtų būti pakenkta pasitikėjimui visa rinkimų organizavimo ir vykdymo sistema. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2020-06-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Teisingumo ministro padėjėja Raimonda Martynovienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Tauras Rutkūnas, Žmonių su negalia komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti balsavimo tvarkos pakeitimus, kurie būtų taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus specialią situaciją.
Pažymime, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 paskelbė Respublikos Prezidentas. Šiuo dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 11 straipsniu įstatymas, kuriame įtvirtintas šio įstatymo keitimo ribojimas „Šis įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“. Pritarti Projekto svarstymo data Seime numatyta 2020 m. birželio 23 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
organizavimo ypatumų paskelbus specialią situaciją. Nurodoma, kad „balsavimas rinkimų dieną visose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose rinkimų apygardose ir (arba) apylinkėse ar jų dalyje atitinkamai vyksta apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – ir papildomai parengtose balsavimo patalpose“.
Vyriausioji rinkimų komisija turėtų priimti sprendimus dėl balsavimo rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, „į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, organizavimo toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje“. Pažymėtina, kad vadovaujantis rinkimų viešumo principu turi būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios rinkimų komisijų sprendimų dėl papildomų balsavimo patalpų parinkimo priėmimo terminus bei šių patalpų adresų, pastato, kuriame yra tokia patalpa, adreso koordinačių išankstinį paskelbimą, minimalius tokio paskelbimo terminus. Taip pat svarstytina, ar tokių patalpų parinkime neturėtų dalyvauti ir savivaldybės administracijos direktorius (analogiškai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms). Analogiška pastaba dėl sprendimo priėmimo ir rinkėjų informavimo terminų išsakytina ir dėl projekto 2 straipsniu teikiamų keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių balsavimą papildomai įrengtoje balsavimo patalpoje. Pritarti Dėl pastabos projekto 1 straipsniui žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3 Dėl pastabos projekto 2 straipsniui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas iš anksto taip pat gali vykti paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 87 iki 20 valandos ir kitoje papildomai įrengtoje ir balsavimui tinkamoje apygardos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Papildomas balsavimo patalpas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Apygardos rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja atitinkamoje rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie galimybę balsuoti iš anksto papildomoje balsavimo patalpoje. Jeigu rinkimų apygardai priklauso kelių savivaldybių teritorijos, balsavimas iš anksto organizuojamas visose šiose savivaldybėse. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti bei ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du apygardos rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitų atvejų, kai šiurkščiai pažeidžiamos rinkėjų teisės, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai bei demokratiškai laikantis šio įstatymo reikalavimų.“
„apylinkės rinkimų komisijos nurodyta balsavimo patalpa“ turima omenyje. Iš
projekto nuostatų darytina išvada, kad tai nėra „papildomai parengta“ patalpa, nurodyta 62 straipsnio 3 dalyje, vadinasi, tai turėtų būti pagrindinė rinkimų apylinkės balsavimo patalpa, parinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka, ir paskelbus specialiąją situaciją jos papildomai ar atskirai „nurodyti“ nereikėtų. Be to, pagal keičiamo įstatymo
rinkimų komisijos funkcija. Pritarti Pasiūlymas:
dalimi ir išdėstyti taip: „2. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbus valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba ekstremalųjį įvykį, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomos kitos specialios situacijos valdymo sąlygos (toliau – paskelbus specialią situaciją), balsavimas rinkimų dieną visose Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose rinkimų apygardose ir (arba) apylinkėse ar jų dalyje atitinkamai vyksta apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – ir papildomai parengtose balsavimo patalpose.
Paskelbus specialią situaciją balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. 3. Paskelbus specialią situaciją Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje. Papildomas balsavimo patalpas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Apygardų rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja atitinkamoje rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie galimybę balsuoti papildomoje balsavimo patalpoje.“
nustatyti, kad balsavimas iš anksto patalpoje, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta, vyksta paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos, o jei paskelbiama speciali situacija, papildomose balsavimo patalpose – ne tik paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį, o taip pat ir paskutinį pirmadienį ir antradienį iki rinkimų dienos.
Svarstytina, ar paskelbus specialią situaciją visose rinkimų apygardos balsavimo patalpose balsavimas neturėtų vykti vienodai – pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
stokoja nuostatų, reglamentuojančių komisijos darbo organizavimą, balsavimo biuletenių pristatymą ir apskaitą, rinkėjų sąrašų naudojimą, pakartotinio balsavimo išvengimo priemones, balsų skaičiavimą ir kitus procedūrinius balsavimo organizavimo klausimus kai paskelbus specialią situaciją balsavimas rinkimų apylinkėje vykdomas daugiau nei vienoje balsavimo patalpoje. Nepritarti Pažymėtina, kad komisijų darbo organizavimas, biuletenių pristatymas, apskaita, rinkėjų sąrašų naudojimas, balsų skaičiavimas ir pan. vyks pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Apylinkių komisijų veiklos esminiai momentai yra aptarti įstatyme, o tai, kad komisija (esant specialiai situacijai) dirbs dviejose patalpose niekaip neįtakos bendrų įstatymo normų laikymosi. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečios specialios situacijos, kokia ji bus rinkimų dieną, šiuo metu prognozuoti sudėtinga, o atitinkami techniniai - organizaciniai klausimai nėra įstatyminio reguliavimo dalykas, jie bus išspręsti Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintais poįstatyminiais aktais. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. D. M. 2020-06-042 (67¹) (1)N Projekto XIIIP - 4909 pasiūlymas
pakeitimas Aiškinamoji dalis: Siekiant užtikrinti piliečiams su negalia lygias galimybes balsuojant namuose išreikšti savo valią, reikalinga kitų asmenų/šeimos narių/ artimųjų pagalba, nes žmonės su negalia ne visada gali saugiai atrakinti (o paskui - užrakinti) namų/būsto duris asmenims, atnešusiems pildyti balsavimo biuletenį ir suprantamai su jais komunikuoti. Tačiau asmenys, padedantys artimiems žmonėms su negalia įgyvendinti pilietinę balsavimo teisę namuose, tokiomis pačiomis sąlygomis patys balsuoti negali ir dažnai, neturėdami balsavimo dieną su kuo saugiai palikti šeimos narių/artimųjų su negalia - eilę metų neturi galimybės pareikšti savo rinkėjo valios, t.y., nebalsuoja. Kitaip tariant, piliečiams, kurie teikia pagalbą asmenims su negalia balsuojant namuose, jų pačių galimybes įgyvendinti savo rinkėjo teisę riboja esamas teisinis reguliavimas: kai padeda balsuoti namuose piliečiams su negalia - patiems padedantiesiems balsuoti namuose teisė nesuteikta, nors be jų pagalbos - akivaizdžiai būtų pažeistos rinkėjų su negalia teisės, o balsavimo dieną - jie neturi su kuo saugiai palikti rinkėjo/ų su negalia (analogiškos aplinkybės ir išankstinio balsavimo dienomis).
Kadangi iki šiol nėra įgyvendintos 2010 m. ratifikuotos JT Neįgaliųjų teisių –k-onvencijos nuostatos (t.y., nėra pagal individualius negalios -poreikius nuolatinės asmeninės pagalbos reglamentavimo), tai, atviroje bendruomenėje gyvenantiems piliečiams su negalia, rinkėjo teisę padeda užtikrinti šeimos nariai/artimieji slaugantys ar prižiūrintys (teikiantys pagalbą) asmenys, todėl tikslinga ir jiems suteikti galimybę tuo pačiu metu balsuoti namuose, neribojant ir nepažeidžiant jų pilietinių teisių, juolab, kad jokių papildomų sąnaudų nereikės, išskyrus tai, kad nurodytu adresu teks atnešti vienu rinkimų biuleteniu daugiau. Papildyti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji ir neįgalųjį
namuose slaugantis ar jį prižiūrintis (teikiantis pagalbą) asmuo, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“ Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (teikiantys pagalbą) asmenys, kurie yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.“ Buvusią projekto
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-06-16 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 67¹ ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909.
XIIIP-4909. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog paskelbus specialią situaciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų apylinkėse, kuriose rinkėjų skaičius viršija 3000, gali vykti papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje. Įvertinę tai, kad rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose svyruoja apie 50 proc., abejojame dėl pateiktas įstatymo projekto nuostatos tikslingumo. Didžiosios savivaldybės informavo, jog susidurs su sunkumais įrengiant papildomas patalpas, pvz., Vilniaus miesto savivaldybėje yra 73 apylinkės, kur rinkėjų daugiau nei 3000. Daug kur vienose patalpose (tuo pačiu adresu) įsikūrė ne po vieną rinkimų apylinkę. Dažniausiai apylinkės - tai mokyklos ar panašios patalpos, kuriose parenkamos erdvūs plotai, pvz. sportų salė, vestibiulis, valgyklos patalpos, aktų salė. Todėl reikalavimas organizuoti rinkimus
„papildomai parengtose balsavimo patalpose“ praktiškai neįgyvendinamas,
kadangi tokių patalpų tiesiog nėra, nes jos visos jau bus naudojamos rinkimų organizavimui. Jei įstatymo projektas bus tobulinamas, siūlome įstatyme nustatyti prieš kiek dienų iki prasidedant balsavimui, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl rinkimų organizavimo papildomosiose patalpose. Savivaldybėms turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti rinkėjų aptarnavimui papildomose patalpose (papildomos balsavimo kabinos, balsadėžės, kompiuterizuotų darbo vietų įrengimas, patalpų pritaikymas neįgaliesiems ir pan.). Nepritarti Įstatymo projekte siūlomas lankstus reglamentavimas dėl papildomų balsavimo vietų įrengimo rinkimų apylinkėse, t. y. projekte nustatoma, kad balsavimas gali vykti papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje. Priimant sprendimą dėl papildomos balsavimo patalpos kiekvienu atveju būtų vertinamos konkrečios aplinkybės ir būtų atsižvelgiama į tuo metu egzistuojančią situaciją.
Komitetas pritaria nuostatai, kad optimalus rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje, kada reikėtų spręsti dėl papildomos balsavimo patalpos yra 3000. Dėl pasiūlymo įstatyme nustatyti konkretų terminą, iki kada Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimus dėl rinkimų organizavimo papildomosiose patalpose: nustatyti konkretų terminą yra sudėtinga, nes negalime iš anksto prognozuoti, kokia bus epidemiologinė (ar kitokia) situacija prieš rinkimus, kada bus skelbiama (ir ar bus skelbiama) speciali situacija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4909(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vanda Kravčionok. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė