Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) užimti asmenys, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos
Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir prastova jiems nutraukta prastova dėl aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 16 punktą ir išdėstyti jį taip:
„16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių jų darbdavys neatleido, per šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą arba ir užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo
užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu, kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 ir daugiau metų, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, o kai užimtas asmuo yra sukakęs 60 ir daugiau metų, darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ 2.
Pakeisti 41 straipsnio 2² dalį ir ją išdėstyti taip: „2². Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbdavio pasirinkimu nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 arba 2⁴ dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2³ dalyje nurodytos baigėsi subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 2³ dalyje nurodyta tvarka 5² dalies 1 punkte nurodytu atveju, subsidija darbo užmokesčiui nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
išdėstyti taip: „2⁴.
Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.“ 4.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba sueina bent vieno iš jų jos (jo) paskelbimo terminas;“.
5Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
1) 10 darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų;
2) 50 procentų darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48¹straipsnis. Darbo paieškos išmoka
išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2.
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydžiai:
1) 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
2) 7 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką;. 3) šios dalies 1 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmokos dalis, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančio asmens gaunamų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokų sumą, skiriama ir mokama šiame punkte nurodytų išmokų gavėjams, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmoką gaunančius asmenis. 3. Darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio
mokėjimo terminas trumpinamas tokiam laikotarpiui, kokiam darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytaisu atvejaisu. 4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Kai darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 5.
nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui paskirtos Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas:
1) asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota, išskyrus atvejus, kai jam skiriant paskutinę nedarbo socialinio draudimo išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo nustatytas vėlesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas;
2) kai jis gauna ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, paskirtas iki jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki baigiasi šių išmokų mokėjimo terminas;
3) laikotarpiu, kai jam asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 6. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) suėjo darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyjeies
mokėti. 7. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia ir išieško Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos.
Asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas pradedamas, kai praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybėsių, nurodytosų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytosų aplinkybėsių atsiradimo dienos. Kai bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, egzistuoja asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą, sprendimą dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą skirti asmeniui darbo paieškos išmoką, priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, nurodytos išmokos mokėjimą asmeniui sustabdant nuo jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo priima per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybėsių, nurodytosų šio straipsnio 5 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytosų aplinkybėsių išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, atsiradimo dienos. 8.
8Darbo paieškos išmokas,
atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško išmokų mokėtojas. 9. Darbo paieškos išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 10. 8. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 11. Išmokų mokėtojo patiriamos darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4901(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) užimti asmenys, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos
Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir prastova jiems nutraukta prastova dėl aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 16 punktą ir išdėstyti jį taip:
„16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių jų darbdavys neatleido, per šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą arba ir užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo
užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu, kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 metų, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, o kai užimtas asmuo yra sukakęs 60 ir daugiau metų, darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2².
Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbdavio pasirinkimu nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje arba 2⁴ dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2³ dalyje nurodytos baigėsi subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 2³ dalyje nurodyta tvarka 5² dalies 1 punkte nurodytu atveju, subsidija darbo užmokesčiui nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
išdėstyti taip: „2⁴.
Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.“ 4.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba sueina bent vieno iš jų jos (jo) paskelbimo terminas;“.
5Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
1) 10 darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų;
2) 50 procentų darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48¹straipsnis. Darbo paieškos išmoka
išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2.
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydžiai:
1) 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
2) 7 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką;. 3) šios dalies 1 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmokos dalis, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančio asmens gaunamų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokų sumą, skiriama ir mokama šiame punkte nurodytų išmokų gavėjams, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmoką gaunančius asmenis. 3. Darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio
mokėjimo terminas trumpinamas tokiam laikotarpiui, kokiam darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytaisu atvejaisu. 4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Kai darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 5.
nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui paskirtos Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas:
1) asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota, išskyrus atvejus, kai jam skiriant paskutinę nedarbo socialinio draudimo išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo nustatytas vėlesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas;
2) kai jis gauna ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, paskirtas iki jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki baigiasi šių išmokų mokėjimo terminas;
3) laikotarpiu, kai jam asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 6. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) suėjo darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyjeies
mokėti. 7. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia ir išieško Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos.
Asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas pradedamas, kai praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybėsių, nurodytosų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytosų aplinkybėsių atsiradimo dienos. Kai bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, egzistuoja asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą, sprendimą dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą skirti asmeniui darbo paieškos išmoką, priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, nurodytos išmokos mokėjimą asmeniui sustabdant nuo jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo priima per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybėsių, nurodytosų šio straipsnio 5 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytosų aplinkybėsių išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, atsiradimo dienos. 8.
8Darbo paieškos išmokas,
atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško išmokų mokėtojas. 9. Darbo paieškos išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 10. 8. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 11. Išmokų mokėtojo patiriamos darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant suvaldyti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas visas paketas priemonių, skirtų mažinti asmenims dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Pvz., siekiant skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino darbdavys darbuotojui paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu (toliau – UĮ), mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Atsižvelgiant į tai, kad verslo subjektai su iššūkiais jų veiklai susidurs ir po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, darbo rinkos susitraukimas ir toliau didins mokesčių praradimus, pastebint, kad, siekiant išvengti didelės koronaviruso COVID-19 pandemijos sukeltos žalos valstybių ekonomikoms, Europos Centrinis bankas siūlo diegti vyriausybės schemas, remiančias užimtumą trumpuoju laikotarpiu, investicijos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, ypač susijusias su subsidijomis darbo užmokesčiui, padėtų stimuliuoti vidinę paklausą ir mokesčių mokėjimą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48¹ straipsniu įstatymas, kuriuo nustatytos konkrečios darbo rinkos aktyvinimo priemonės, taikomos po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo ar pasibaigimo. Siekiant užtikrinti, kad viruso plitimo rizika būtų suvaldyta trumpuoju laikotarpiu ir būtų tinkamai pasirengta galimoms viruso bangoms ateityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją (toliau – Strategija), kurioje nustatyti jos įgyvendinimo principai. Pirmasis principas – asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas. Asmenys, sukakę 60 ir daugiau metų, priskiriami aukštam rizikos laipsniui.
Siekiant įgyvendinti šį Strategijos principą, taip pat sudaryti darbdaviui galimybę pasirinkti palankiausias sąlygas pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantinui gauti subsidiją darbo užmokesčiui UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų įdarbinimui, parengtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42 ir 48¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo projektas). Užimtumo įstatymo projekto uždaviniai:
subsidijos mokėjimą prastovos metu asmenims, kurie yra sukakę 60 ir daugiau metų. 2. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui po prastovos atšaukimo mokėjimo nuostatas dėl: užimtų asmenų, kuriems buvo paskelbta prastova, susijusios su darbdaviams nustatytu reikalavimu jų neatleisti ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo po prastovos atšaukimo ar suėjus jos paskelbimo terminui, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui. 3. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui už užimtus asmenis, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, mokėjimo laikotarpį. 4. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo ir mokėjimo nuostatas po prastovos atšaukimo ar suėjus jos paskelbimo terminui, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą. 5. Patikslinti darbo paieškos išmokos skyrimo, mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo sąlygas.
Atsisakyti nuostatos, kad asmenims, gaunantiems kitas išmokas arba pensijas, mokama tik darbo paieškos išmokos dalis. Nustatyti, kad atleistiems iš darbo asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, darbo paieškos išmoka būtų skiriama ir mokama, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos ar kompensacijos mokėjimo terminus. Užsitęsus ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiui, išryškėjo situacijos, kurių neapima Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos įstatymas) 11¹ straipsnyje nurodyti ligos išmokų mokėjimo atvejai. Pvz., susiduriama su įvairiomis situacijomis, kai seneliai negali gauti ligos išmokos prižiūrint anūkus dėl to, kad kitas iš tėvų neprižiūri vaiko, nežinoma, kur jis yra ir pan. Taip pat yra atvejų, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas yra ugdomas ne pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, tačiau realiai poreikis prižiūrėti vaiką ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiranda. Taigi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Ligos įstatymo projektas) parengtas siekiant išplėsti atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino yra mokamos ligos išmokos, taip pat siekiant aiškiai apibrėžti ligos išmokų tokiais atvejais mokėjimo pabaigą. Ligos įstatymo projekto uždaviniai:
(senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. 2.
prižiūrint gali būti mokama ligos išmoka ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. 3. Patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo pabaigą. 4. Nustatyti, ar yra mokama ligos išmoka asmeniui už vaiko priežiūrą, kai tam pačiam vaikui prižiūrėti jau suteiktos vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui. 5. Nustatyti, kad poreikis prižiūrėti vaikus ar neįgalius asmenis turi atsirasti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų apribojimų. 6. Įteisinti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui. 7. Nustatyti, kaip yra mokamos ligos išmokos asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kuriems nustatytas maksimalus ligos išmokos mokėjimo terminas per metus. 8. Siekiant teisinio aiškumo, atlikti kitus pakeitimus. Įvesta ekstremalioji situacija ir karantinas neigiamai veikia įmonių mokumą ir gebėjimą atsiskaityti tiek su esamais, tiek su atleidžiamais darbuotojais. Lietuvos Banko duomenimis, kol kas bankrotų nedaugėja, tačiau prognozuojama, kad jų augimas turėtų spartėti šių metų antrajame ketvirtyje. Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsniu, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Nutraukiant darbo sutartį nurodytame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad darbdaviui tapus nemokiam, darbuotojui nesumokami nei priklausantis darbo užmokestis, nei išeitinės išmokos, o vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu nedarbo socialinio draudimo išmokos pradedamos mokėti tik praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Nedarbo įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti nedarbo socialinio draudimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į praktikoje kylančią problemą, kuomet likus be jokių pajamų nedarbo socialiniu draudimu draustam asmeniui, turinčiam reikiamą nedarbo socialinio draudimo stažą, darbo netekimo atveju nekompensuojamos jo negautos pajamos ar jų dalis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Darbo kodekso projektas) siekiama:
tiek dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, tiek dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino;
ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pasiūlyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jų sveikatos būklė kelia riziką kitų darbuotojų sveikatai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai UĮ: 1.
darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir jiems nutraukta prastova dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas. 2. 25 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad po prastovos atšaukimo darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdavys neatleido per UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą. Ši nuostata įpareigoja įsitikinti, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius. 3. 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro
Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. 4. 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui dydis nepriklauso nuo užimto asmens priskyrimo aukštam rizikos laipsniui. 5. UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui yra mokama kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. 6. 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatyta, kad darbdaviams, kuriems UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas UĮ 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, UĮ 41 straipsnio 2⁴dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Pasibaigus UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimui, nenustatyta galimybė darbdaviui pasirinkti subsidiją darbo užmokesčiui, kuri būtų mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje arba 2⁴ dalyje nustatyta tvarka. 7. 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdaviui, įtrauktam į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, UĮ 41 straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, skiriama ir mokama už ne daugiau kaip: 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų; 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. 8. 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmokos dydis, jos skyrimo sąlygos ir mokėjimo tvarka. UĮ 48¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, gaunantiems išmokas ir pensijas yra mokama tik darbo paieškos išmokos dalis. UĮ 48¹ straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kada darbo paieškos išmokos mokėjimas yra sustabdomas, 1 punkte – asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija,
ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas.
UĮ 48¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba, o 8 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmokas, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas), atitinkamai 11 dalyje nustatomas išmokų mokėtojo patiriamų darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudų kompensavimas. Darbo paieškos išmoką paskiriama nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos. Ligos įstatymo:
ligos išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokėjimo pradžia. 2. 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka mokama asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos. 3.
gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. 4. 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka ekstremaliosios situacijos ir karantino metu mokama prižiūrint pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, ne visi priežiūros reikalaujantys vaikai patenka į šias Įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalyje nurodytas ugdymo programas. 5. 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka mokama atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal atitinkamą programą ugdomą vaiką, nedetalizuojant, su kuo susijęs poreikis prižiūrėti vaiką. 6. 11¹ straipsnyje nėra nustatyta, ar yra mokama ligos išmoka, kai vaikui prižiūrėti yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos vienam asmeniui, o kitam asmeniui dėl to paties vaiko priežiūros yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. 7. 11¹ straipsnyje vartojama sąvoka „pensinis amžius“. 8. 11¹ straipsnyje nurodoma, kad ligos išmokos šiame straipsnyje nurodytais atvejais mokamos iki ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. 9. 11¹ straipsnio 1–3 dalyse aiškiai nenurodyta, kad asmenys, norintys gauti ligos išmoką, privalo atitikti Ligos įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas. 10. 11¹ straipsnyje nėra nustatyta, kaip mokamos ligos išmokos po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui. 11. 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka dėl ligos ir traumos mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo:
skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. 2. 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota. Darbo kodekso:
darbdavys gali paskelbti darbuotojui ar darbuotojams prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, t. y. darbdavys gali skelbti prastovą tik kai paskelbta ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu. 2. 49 straipsnio 3¹ dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, t.y. tokių priemonių darbdavys gali imtis, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija arba karantinas, tačiau nėra numatyta situacijos kai galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektu: 1.
Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti keičiamą nuostatą su UĮ 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimais, tikslinamos UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytos nuostatos, numatant, kad po prastovos atšaukimo darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir prastova jiems nutraukta dėl aplinkybių, nurodytų UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte. 2. Patikslinamos UĮ 25 straipsnio 16 punkte nurodytos nuostatos apie užimtus asmenis, už kuriuos darbdaviams po prastovos atšaukimo mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, atsisakant nuostatos, kuri įpareigoja įsitikinti, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir dėl kurios subsidija darbo užmokesčiui galėtų būti skiriama praėjus trims mėnesiams po prastovos atšaukimo. 3.
tai, kad koronaviruso COVID-19 pandemija sulėtino šalies ekonomikos vystymosi eigą ir siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų išlaikomos asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui darbo vietos ir jie nebūtų atleisti iš darbo bei netaptų bedarbiais, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, darbdaviams paskelbusiems prastovas užimtiems asmenims, kuriems sukakę 60 ir daugiau metų, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba 70 procentų, bet ne mažiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 4. Užimtumo įstatymo projektu tikslinamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nuostatos, siekiant sudaryti galimybę darbdaviui pasirinkti palankiausią subsidijos darbo užmokesčiui dydį, atšaukus prastovas arba pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar karantinui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų įdarbinimui. Siūloma nustatyti, kad darbdaviams, kuriems baigėsi subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui, darbdavio pasirinkimu, būtų mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje ar 2⁴ dalyje nustatyta tvarka. 5. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus karantiną arba suėjus jo paskelbimo terminui, ne visos įmonės galės vykdyti veiklą ir dėl to skelbs prastovas, tikslinama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalis ir siūloma sudaryti galimybę darbdaviui gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ir pasibaigus karantinui, t. y. ekstremaliosios situacijos laikotarpiu.
Atitinkamai yra tikslinamos ir UĮ 42 straipsnio 3 dalies
mokėjimo ir sudaryti teisines prielaidas gauti subsidiją darbo užmokesčiui abiem UI 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nurodytais subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejais, Užimtumo įstatymo pakeitimu siūloma sudaryti sąlygas darbdaviams gauti subsidiją darbo užmokesčiui ir tais atvejais, kai jie atšaukia darbuotojus iš prastovas ir pradeda veiklą, nelaukiant karantino ir ekstremaliosios situacijos pabaigos, tuo užtikrinant valstybės teikiamos paramos nepertraukiamumą. 7. Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti valstybės teikiamos paramos nepertraukiamumą, siūloma tikslinti UĮ
mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, subsidija darbo užmokesčiui būtų skiriama ir mokama už ne daugiau kaip 10 darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovos metu, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų arba ne daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovos metu, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. 8.
straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą: 8.1. atsižvelgiant į Lietuvos banko prognozes, jog karantino paskelbimas neigiamai paveiks įmonių mokumą ir atsiskaitymą su darbuotojais, todėl dalis asmenų, atleistų iš darbo (tarnybos), bedarbio statuso suteikimo metu bus dar negavę jiems priskaičiuotų išeitinių išmokų, tačiau tikrinimas duomenų apie darbuotojams darbdavių išmokėtas ar neišmokėtas sumas būtų sunkiai įgyvendinamas ir administruojamas, įvertinant Nedarbo įstatymo projektu teikiamą siūlymą ir siekiant suderinti UĮ ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota. 8.2. Siekiant sudaryti sąlygas greičiau gauti darbo paieškos išmoką, siūloma nustatyti, kad asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškos išmokos, ji būtų skiriama ne nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos, bet nuo Užimtumo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dienos. 8.3. Siūloma nustatyti, kad asmenims, gaunantiems socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokas būtų mokama visa darbo paieškos išmoka, o ne jos dalis. Atitinkamai patikslinamos darbo paieškos išmokos mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo sąlygos. 8.4.
naštos, laiko sąnaudų, derinant dviejų institucijų (Užimtumo tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiksmus ir siekiant greitesnio ir efektyvesnio darbo paieškos išmokos mokėjimo, siūloma nustatyti, kad visus veiksmus (darbo paieškos išmokos skyrimas, mokėjimas, sustabdymas, atnaujinimas, nutraukimas ir išieškojimas) atliktų viena institucija – Užimtumo tarnyba. Ligos įstatymo projektu siūloma:
įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, nuo kada ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šioje dalyje nustatytu atveju), nustatyti Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse ligos išmokos mokėjimo pradžios momentą, t. y. Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio
draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (suderinant su Ligos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi), o Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios asmens priežiūros dienos (suderinant su Ligos įstatymo 10 straipsniu). 2. Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju mokama, kai asmeniui kyla rizika susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Tokiu būdu teisinis reguliavimas taps aiškesnis. 3.
metu mokamų ligos išmokų mokėjimo atvejus, t. y. atsisakyti sąlygų, kad senelis (senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių. Tokiu būdu išplėtus ligos išmokų mokėjimo atvejus, tais atvejais, kai pvz., tėvai yra išsiskyrę ir vienas iš tėvų neprižiūri vaiko, nemoka išlaikymo ir pan., seneliui (senelei) atsirastų galimybė prižiūrėti anūką ir gauti už tą laikotarpį ligos išmoką. 4. Nustatyti, kad ligos išmoka mokama visais atvejais, kai atsiranda būtinybė prižiūrėti vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), neišskiriant konkrečių ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų. Išplėtus ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoka galėtų būti mokama ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas (pvz., iki ekstremalios situacijos ir karantino vaikas buvo prižiūrimas auklės, o jai saviizoliavusis vaiką privalo prižiūrėti vienas iš šeimos narių). Ligos išmokos mokėjimo atvejai prižiūrint pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų nekeičiami. 5.
prižiūrėti vaikus ar neįgalius asmenis Ligos įstatymo 11¹ straipsnio
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų. Patikslinus šią nuostatą, teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir konkretesnis. 6. Nustatyti, kad Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiam teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus Ligos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu teisinis reguliavimas taps aiškesnis, taip pat bus užkirstas kelias piktnaudžiauti ligos išmokomis, kai ligos išmoką pageidauja gauti asmuo, nors tam pačiam vaikui prižiūrėti jau suteiktos vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui. 7. Patikslinti Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 5 dalyje vartojamą nustatą „pensinis amžius“, suderinant ją su Socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojama terminija, pakeičiant minėtą frazę į „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, numatyti, kad ligos išmokos Ligos įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytais atvejais mokamos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmuo pats (vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas) suserga liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, ir asmuo gali būti nepasveikęs iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas ir tokios situacijos pabaiga nesumažina asmeniui neigiamų pasekmių (jis ir toliau serga), siūloma nustatyti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos, suderinant šią nuostatą su Ligos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi. 9. Siekiant teisinio aiškumo, nustatyti, kad visais Ligos įstatymo 11¹ straipsnyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama tik tokiam asmeniui, kuris turi teisę gauti ligos išmoką Ligos įstatymo
ligos išmokų mokėjimo sąlygas – turėti ligos socialinio draudimo stažą, būti draustu ligos socialiniu draudimu, tapti laikinai nedarbingu ir dėl to prarasti pajamas). 10. Siekiant teisinio aiškumo, įteisinti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui.
Įvertinus tai, kad Ligos įstatymo tikslas – kompensuoti apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar šeimos narių ligos, ar prižiūrimų vaikų prarastas pajamas ar negautas pajamas arba jų dalį, siūloma nustatyti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 2–5 dalyse nustatytais atvejais po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui mokama ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, o Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju – iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. 11. Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Ligos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti nebūtų taikomas. Tokiu būdu bus pagerintos asmenų socialinės garantijos. 12. Nustatyti, kad Ligos įstatymo projektu keičiamo Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkantiems asmenims ligos išmokos skiriamos ir mokamos už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios, t. y. įteisinti asmenų teisinę padėtį gerinančio teisinio reguliavimo galiojimo atgal nuostatą.
Kartu, įvertinant tai, kad iki šiol nebuvus teisinio reguliavimo dėl Ligos įstatymo 11¹straipsnyje nustatytais atvejais mokamų ligos išmokų po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka buvo mokama iki to nedarbingumo pažymėjimo, kurio laikotarpiu asmuo atleistas, pabaigos ir dėl to siekiant išvengti tam tikrų asmenų padėties pabloginimo (permokų nustatymo tiems asmenims, kuriems ligos išmoka buvo mokama iki nedarbingumo pažymėjimo pabaigos), siūloma nustatyti, kad Ligos įstatymo 11¹straipsnio 7 dalies nuostatos, skiriant ir mokant ligos išmokas prižiūrint vaikus ar asmenis su negalia Ligos įstatymo 11¹straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, atgaline data nebus taikomos, t. y. jos bus taikomos tik nuo Ligos įstatymo projekto įsigaliojimo dienos. Nedarbo įstatymo projektu siūloma atsisakyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bedarbiui atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota ir pripažinti šią nuostatą netekusia galios.
Toks siūlymas teikiamas, nes Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre kaupiami duomenys apie draudėjų darbuotojams priskaičiuotas sumas, priskaičiuotas (ne išmokėtas) išeitines išmokas ar kompensacijas (mėnesių, už kuriuos priskaičiuota išeitinė išmoka ar kompensacija, skaičių) atleidžiamiems darbuotojams, o įpareigojimas tikrinti duomenis apie darbuotojams darbdavių išmokėtas ar neišmokėtas sumas gali būti sunkiai įgyvendinamas ir administruojamas (vertinant faktinį šių išmokų išmokėjimą būtų papildoma administracinė našta administruojant nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, užsitęstų šių išmokų skyrimas ir bedarbiai vėliau gautų jiems priklausančias išmokas, taip pat būtų apsunkinimas ir darbdaviui ar bedarbiui pateikiant išmokėjimo/neišmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, be to, galimas piktnaudžiavimas, permokų susidarymas, kai pateikus pažymą apie neišmokėtą išeitinę išmoką, ji išmokama), taip pat bus pažeidžiamas išmokų gavėjų lygiateisiškumas. Planuojama, kad pakeitimas palies apie 1200 asmenų, kuriems iš karto (nelaukiant 2 mėnesių pabaigos) bus pradedama mokėti nedarbo draudimo išmoka (vidutinė išmoka 345,8 Eur).
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Banko prognozes, jog karantino paskelbimas neigiamai paveiks įmonių mokumą ir atsiskaitymą su darbuotojais, siūloma, kad Nedarbo įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jiems bedarbio statusas suteiktas ne anksčiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytą karantino režimo pradžios dieną. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą siūlymą, atitinkamai patikslinama ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, joje atsisakant nuorodos į siūloma netekusia galios pripažinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Darbo kodekso projektu:
straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatant, kad darbdavys gali paskelbti darbuotojui ar darbuotojams prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo; t.y. darbdavys galės skelbti prastovą, kai paskelbta ekstremalioji situacija arba karantinas, arba kai paskelbta ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu. 2. Siekiant suderinti su siūlomais Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimais, Darbo kodekso 49 straipsnio 3¹ dalyje siūloma nustatyti, kad, siekdamas užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija arba karantinas, arba ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, Įstatymų projektuose jų įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų kitą dieną nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams galinčius kilti neigiamus padarinius, susijusius su asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, apsaugojimu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Ligos įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Nedarbo įstatymo projektu, Užimtumo įstatymo projektu ir Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams iš viso šiais metais papildomai reikės skirti apie 1,13 mln.
Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (ši suma bus padengta iš atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo rūšims 2020 metams suplanuotų išlaidų, kurios iš dalies kompensuojamos valstybės skolintomis lėšomis), iš jų:
įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti (numatoma, kad tai paliestų apie 200 asmenų, kuriems per visą karantino laikotarpį (2,5 mėnesio) būtų mokama vidutinė 600 Eur išmoka);
socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų Nedarbo įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Užimtumo įstatymo projektu ir Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, jų sutaupyti nenumatoma. Papildomai informuojame, kad subsidijai darbo užmokesčiui ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti skirta 56,5 mln. Eur. Dėl papildomų 791,9 mln. Eur lėšų skyrimo Užimtumo įstatyme nustatytoms priemonėms, t. y. subsidijai darbo užmokesčiui, išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo paieškos išmokai, paramai mokymuisi ir paramai darbo vietoms steigti, finansuoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra kreipusis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „ligos išmoka“, „valstybės lygio ekstremalioji situacija“, „prastova“, „subsidija“, „nedarbo socialinio draudimo išmoka“. 15.
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 25, 41, 42 IR 48¹ STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio 2¹ dalį ir vietoj žodžių ,,kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 ir daugiau metų“ įrašyti žodžius ,,kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 metų“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2² dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,2 arba 2⁴ dalyje“ įrašyti žodžius ir skaičius ,,2 dalyje arba 2⁴ dalyje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 25, 41, 42 IR 48¹ STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
41, 42 IR 48¹ STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4901 2020-05-29
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-282 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio 2¹ dalį ir vietoj žodžių ,,kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 ir daugiau metų“ įrašyti žodžius ,,kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 metų“. 2.
dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,2 arba 2⁴ dalyje“ įrašyti žodžius ir skaičius ,,2 dalyje arba 2⁴ dalyje“. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė