472 Įstatymo projektas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Seimo narys Virgil

Lietuva · XIIIP-4888 · 2020-05-26 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2020-05-26
  2. Aiškinamasis raštas · 2020-05-26
  3. Teisės departamento išvada · 2020-05-26
  4. Komiteto išvada · 2020-05-26

Lyginamasis variantas

2020-05-26 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ

PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 21

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 21 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Vyriausybė paskelbusi karantiną visoje Lietuvos teritorijoje per 10 dienų

kreipiasi į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.“

Vyriausybė. 56. Teritorijų karantino režimo priemonių įgyvendinimą turi organizuoti savivaldybių, kurių teritorijoje skelbiamas karantinas, administracijų direktoriai. 67. Teritorijų, kurioms yra taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą pagal savo kompetenciją organizuoja Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. 78. Informaciją apie teritorijų karantino skelbimą, teritorijų karantino dydį ir ribas, režimą, tokio skelbimo atšaukimą Sveikatos apsaugos ministerija turi per 3 valandas perduoti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, taip pat visoms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje ir per 24 valandas – Pasaulio Sveikatos Organizacijai ir Europos Sąjungos įgaliotai institucijai. 89.

89. Riboto karantino

objektai gali būti:

  • 1) žaliava, produktai, prekės, pašto siuntos, transporto priemonės, konteineriai,

kai jie įvežami į Lietuvos Respubliką ar vežami tranzitu per Lietuvos Respubliką iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio šalyse arba iš užkrėstų šių ligų sukėlėjais teritorijų Lietuvos Respublikoje į neužkrėstą teritoriją Lietuvos Respublikoje;

  • 2) asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos

Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų;

  • 3) vietiniai gamintojai ir paslaugų teikėjai, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos

bei pagaminama ir realizuojama produkcija. 910. Riboto karantino objektus, tokio karantino taikymo trukmę ir režimą nustato bei atšaukia Lietuvos Respublikos arba apskrities vyriausiasis epidemiologas. 1011. Riboto karantino skelbimo ir tokio skelbimo atšaukimo pagrindus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 1112. Riboto karantino režimo priemonių naudojimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte išvardytiems objektams organizuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Riboto karantino režimo priemonių naudojimą šio straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose išvardytiems objektams organizuoja atitinkamos savivaldybės gydytojas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 12.13. Riboto karantino objektų apsaugą Lietuvos Respublikos vyriausiojo epidemiologo prašymu organizuoja Vidaus reikalų ministerija. 1314. Teritorijų ir riboto karantino režimo kontrolę Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos teritorinės įstaigos. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Jei įsigaliojus šiam įstatymui, karantino režimas yra taikomas visoje Lietuvos teritorijoje, tai Vyriausybė per 10 dienų privalo kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Ričardas Juška Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys

Aiškinamasis raštas

2020-05-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės NR. I-1553

21 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino visuomenės abejonės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo teisėtumo įvesti karantiną visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisę įvesti karantiną turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyta, kad Vyriausybė įvesdama karantiną turi teisę nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. LR Konstitucijos 32 straipsnyje nurodyta, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“, LR Konstitucijos 36 straipsnyje nurodyta, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“. Taigi LR Vyriausybė, apribodama piliečių teisę laisvai judėti Lietuvos teritorijoje ir už jo ribų bei apribodama teisę rinktis į taikius susirinkimus, viršija savo įgaliojimus, nes LR Konstitucinis teismas ne kartą nurodė, kad bet kokių LR Konstitucijoje numatytų teisių ribojimas yra galimas tik įstatymu, ir ši teisė negali būti perdeleguojama kitiems. Taigi LR Vyriausybė, priimdama anksčiau minėtus apribojimus, galimai pažeidžia fundamentalias Žmogaus teises, nes panašius ribojimus gali įvesti tik LR Seimas įstatymo pagrindu. Vadovaujantis LR Konstitucijoje numatytomis piliečių teisėmis bei siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo, inicijuojamas įstatymo pakeitimas, pagal kurį, LR Vyriausybei įvedus karantiną visoje šalies teritorijoje, per 10 dienų nuo karantino paskelbimo būtina kreiptis į LR Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.

Tokiu būdu nebūtų pažeidžiamos Žmogaus teisės bei užtikrintas demokratinių procesų veikimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai - Viktorija Čmilytė- Nielsen ir Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu šalyje karantiną gali įvesti ir jį pratęsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė be Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu numatoma, kad, Vyriausybei paskelbus karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, per 10 dienų ji kreipiasi į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kokią įtaką Įstatymo įgyvendinimas turės verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikės. 9.

Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Karantinas“; „Seimas“; „Vyriausybė“

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Ričardas Juška Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys

Teisės departamento išvada

2020-05-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR

KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 21

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-02

Nr. XIIIP-4888

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma galiojantį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią Vyriausybė, paskelbusi karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, per 10 dienų turėtų kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo arba pratęsimo. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimui būtų suteikti įgaliojimai tvirtinti Vyriausybės sprendimą paskelbti arba pratęsti karantiną, gali prieštarauti Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 95 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam valdžių padalijimo principui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. spalio 29 d. ir kiti nutarimai). Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti; kita vertus, Vyriausybei vykdant Konstitucijos jai priskirtas funkcijas, jos įgaliojimai gali priklausyti nuo šalies ekonominės ir socialinės būklės, sprendžiamų problemų ir daugelio kitų aplinkybių, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybės įgaliojimų turinys bei apimtis; taigi Vyriausybės įgaliojimai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Valstybės valdžių padalijimas Konstitucijoje suponuoja ir Vyriausybės – vykdomosios valdžios institucijos atskaitingumą įstatymų leidžiamajai valdžiai – Tautos atstovybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Seimas ne tik suteikia Vyriausybei įgaliojimus veikti, bet ir, vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsnio 9 punktu, prižiūri jos veiklą. Pagal Konstituciją Seimas vykdo parlamentinę Vyriausybės kontrolę: Seimo reikalavimu Vyriausybė turi atsiskaityti Seime už savo veiklą (Konstitucijos 101 straipsnio

1 dalis), Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru

Pirmininku (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra expressis verbis nurodyti tie valstybės valdžios institucijų įgaliojimai, kuriuos jos įgyvendina kartu.

Antai pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktą Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; pagal Konstitucijos

85 straipsnį tam tikri Respublikos Prezidento dekretai privalo būti

kontrasignuoti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro; Konstitucijos 112 straipsnio 2, 3 dalyse reglamentuojamas Respublikos Prezidento ir Seimo bendradarbiavimas formuojant teisminę valdžią; pagal Konstitucijos 130 straipsnį, 131 straipsnio 1 dalį Seimas tvirtina Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą; pagal Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnio 2 dalį Seimas turi patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento priimtus sprendimus dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos paskelbimo; ir kt. Taigi pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą valstybės valdžios institucijos, tarp jų Vyriausybė, savarankiškai įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose joms nustatytą kompetenciją, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytus atvejus, o Vyriausybės atsakomybės Seimui principas turi būti įgyvendinamas Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad skelbti karantiną ir nustatyti šio režimo priemones pagal Konstituciją nėra išimtinė kurios nors valstybės valdžios institucijos kompetencija (kitaip nei, pavyzdžiui, įgaliojimai įvesti tiesioginį valdymą, karo ar nepaprastąją padėtį, kurie pagal Konstitucijos 67 straipsnio

20 punktą yra suteikti Seimui). Pažymėtina, kad

Konstitucijoje nėra numatyta tokia Seimo ir Vyriausybės sąveikos forma, kaip Vyriausybės, jai įgyvendinant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, priimtų nutarimų tvirtinimas, vizavimas ar kitoks įteisinimas Seimo priimamu teisės aktu.

Valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas turi vykti neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą, o Vyriausybės veiklos priežiūrą, parlamentinę kontrolę Seimas gali vykdyti tik Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Vyriausybės priimtą sprendimą paskelbti arba pratęsti karantiną turėtų patvirtinti Seimas, būtų konstituciškai nepagrįstai suvaržytas Vyriausybės įgaliojimų vykdymas ir pažeista Vyriausybės konstitucinė kompetencija valstybės valdymo reikalus spręsti priimant Vyriausybės nutarimus. 2. Jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, projektas tikslintinas atsižvelgiant į šiuos argumentus. 2.1. Projekte visiškai nėra atskleistas mechanizmas, kaip būtų priimamas Seimo sprendimas dėl Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino patvirtinimo arba pratęsimo, t. y. neaišku, kokios galios teisės aktą turėtų priimti Seimas, koks turėtų būti to teisės akto turinys (pavyzdžiui, nėra aišku, ar patvirtinęs Vyriausybės paskelbtą karantiną Seimas galėtų keisti šio režimo priemones, o jeigu taip, tai kokia apimtimi ir forma), taip pat neaiškūs jo priėmimo terminai ir data, nuo kurios įsigaliotų paskelbtas karantino režimas (nuo Vyriausybės nutarimo ar nuo Seimo priimto teisės akto įsigaliojimo). 2.2.

2.2. Projekte reikėtų atskleisti ne tik Seimo

sprendimo nepatvirtinti Vyriausybės paskelbto karantino teisines pasekmes, t. y. nurodyti Vyriausybės nutarimu nustatytų karantino režimo priemonių, įskaitant ūkinės veiklos ribojimą, atšaukimo arba Vyriausybės nutarimo paskelbimo negaliojančiu sąlygas, bet ir jokio galimo Seimo sprendimo nepriėmimo pasekmes (pavyzdžiui, jeigu klausimas vis išbraukiamas iš darbotvarkės, balsavimas nukeliamas, nepakanka kvorumo ir t. t.). Galbūt būtų tikslinga papildyti Seimo statutą atitinkamomis normomis, kuriomis būtų reguliuojama ši teisinė procedūra, kaip, pavyzdžiui, yra reglamentuotas Respublikos Prezidento vetuotų įstatymų pakartotinis svarstymas Seime. 2.3. Iš projekto nėra visiškai aišku, ar Seimui tvirtinti turėtų būti teikiamas tik pirminis Vyriausybės nutarimas paskelbti karantiną, o paskui į Seimą būtų kreipiamasi su prašymu karantiną pratęsti, ar Vyriausybė priimtų ir nutarimą pratęsti karantiną, kuris taip pat turėtų būti teikiamas Seimui patvirtinti. Be to, nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų teikti Seimui tvirtinti ir nutarimą, kuriuo karantinas nebūtų pratęsiamas, o būtų tik keičiamos karantino priemonės, taip pat nutarimą, kuriuo karantinas būtų atšaukiamas. 2.4. Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto argumentus dėl galimo asmenų teisių pažeidimo įvedus karantiną, neaišku, kodėl Seimo patvirtinimas nebūtų reikalingas, kai karantinas Vyriausybės nutarimu būtų skelbiamas vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje (pagal projekto logiką, vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje gyvenančių asmenų teisių apribojimas Vyriausybei paskelbus karantiną nepažeistų žmogaus teisių ir demokratinių procesų veikimo). 2.5. Projekto 2 straipsnyje po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis

„Respublikos“, prieš žodžius „Vyriausybė“ ir „Seimą“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, o po žodžio „dienų“ – žodžiai „nuo įstatymo

įsigaliojimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8

5) 239 6356, el. p. [email protected] V.

Staugaitytė, tel. (8

5) 239 6898, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-05-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS

ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ

PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO

NR. I-1553 21 STRAIPSNIO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4888

NEPRIEŠTARAUJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2020-06-03 Nr. 102-P-20

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė

Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:

Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-02 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma galiojantį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią Vyriausybė, paskelbusi karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, per 10 dienų turėtų kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo arba pratęsimo. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimui būtų suteikti įgaliojimai tvirtinti Vyriausybės sprendimą paskelbti arba pratęsti karantiną, gali prieštarauti Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 95 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam valdžių padalijimo principui.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo

2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. spalio 29 d. ir kiti

nutarimai). Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti; kita vertus, Vyriausybei vykdant Konstitucijos jai priskirtas funkcijas, jos įgaliojimai gali priklausyti nuo šalies ekonominės ir socialinės būklės, sprendžiamų problemų ir daugelio kitų aplinkybių, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybės įgaliojimų turinys bei apimtis; taigi Vyriausybės įgaliojimai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Valstybės valdžių padalijimas Konstitucijoje suponuoja ir Vyriausybės – vykdomosios valdžios institucijos atskaitingumą įstatymų leidžiamajai valdžiai – Tautos atstovybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Seimas ne tik suteikia Vyriausybei įgaliojimus veikti, bet ir, vadovaudamasis Konstitucijos

67 straipsnio 9 punktu, prižiūri jos veiklą. Pagal Konstituciją Seimas vykdo

parlamentinę Vyriausybės kontrolę: Seimo reikalavimu Vyriausybė turi atsiskaityti Seime už savo veiklą (Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis), Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra expressis verbis nurodyti tie valstybės valdžios institucijų įgaliojimai, kuriuos jos įgyvendina kartu. Antai pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktą Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; pagal Konstitucijos 85 straipsnį tam tikri Respublikos Prezidento dekretai privalo būti kontrasignuoti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro; Konstitucijos 112 straipsnio 2, 3 dalyse reglamentuojamas Respublikos Prezidento ir Seimo bendradarbiavimas formuojant teisminę valdžią; pagal Konstitucijos 130 straipsnį, 131 straipsnio 1 dalį Seimas tvirtina Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą; pagal Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnio 2 dalį Seimas turi patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento priimtus sprendimus dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos paskelbimo; ir kt. Taigi pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą valstybės valdžios institucijos, tarp jų Vyriausybė, savarankiškai įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose joms nustatytą kompetenciją, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytus atvejus, o Vyriausybės atsakomybės Seimui principas turi būti įgyvendinamas Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad skelbti karantiną ir nustatyti šio režimo priemones pagal Konstituciją nėra išimtinė kurios nors valstybės valdžios institucijos kompetencija (kitaip nei, pavyzdžiui, įgaliojimai įvesti tiesioginį valdymą, karo ar nepaprastąją padėtį, kurie pagal Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktą yra suteikti Seimui). Pažymėtina, kad Konstitucijoje nėra numatyta tokia Seimo ir Vyriausybės sąveikos forma, kaip Vyriausybės, jai įgyvendinant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, priimtų nutarimų tvirtinimas, vizavimas ar kitoks įteisinimas Seimo priimamu teisės aktu. Valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas turi vykti neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą, o Vyriausybės veiklos priežiūrą, parlamentinę kontrolę Seimas gali vykdyti tik Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Vyriausybės priimtą sprendimą paskelbti arba pratęsti karantiną turėtų patvirtinti Seimas, būtų konstituciškai nepagrįstai suvaržytas Vyriausybės įgaliojimų vykdymas ir pažeista Vyriausybės konstitucinė kompetencija valstybės valdymo reikalus spręsti priimant Vyriausybės nutarimus. Pritarti 3.

Pritarti

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio ir 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, pagal kurias Vyriausybės priimtą sprendimą paskelbti arba pratęsti karantiną turėtų patvirtinti Seimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 11, susilaikė – nėra, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:

Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė