Projekto Lyginamasis variantas
TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMAS
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4872(2) Lyginamasis variantas
TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMAS
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 ir 20 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl prognozuojamo reikšmingo ekonomikos nuosmukio Lietuvai kyla gyventojų pajamų sumažėjimo ir emigracijos grėsmė. Lietuvos Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į neigiamą koronaviruso pandemijos (COVID-19) poveikį šalies ūkiui, inicijavo teisėkūros pasiūlymus, orientuotus į reikšmingą paramą šeimoms su vaikais ir laikiną mokesčių mažinimą dirbantiems asmenims. Mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pagal teisėkūros pasiūlymus pasiektų trimis kanalais: laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiems asmenims, ankstinant neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams (įstatymo projektas dėl pastarųjų teikiamas atskirai). Pasiūlytos priemonės skatins ekonomiką 2020 metais ir nesukurs ilgalaikių įsipareigojimų šalies biudžete, todėl šie pokyčiai fiskaliniu atžvilgiu bus tvarūs ir neturės poveikio viešųjų paslaugų finansavimui vėlesniais metais. Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų padengiami pilna apimtimi iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir su juo neatsiejamai susiję Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220
įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektų paketas) sudaro mokestinį atsaką į COVID-19 krizę, kuriuo siekiama remiantis klasikiniais anticiklinės fiskalinės politikos principais sumažinti vieną iš didžiausių COVID-19 krizės rizikos veiksnių – visuminės paklausos sumažėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Įstatymų projektų paketas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotą 2020 m. balandžio 29 d. diskusiją su Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu, Lietuvos parlamentinių partijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais bei nepriklausomais ekonomikos ir finansų ekspertais, skirtą anticikliniam fiskaliniam atsakui į COVID-19 krizę aptarti. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis (2020 m. balandžio mėn.), euro zonos BVP 2020 m. sumažės 7,5 proc. BVP, o viso pasaulio ekonomika sumažės 3 proc. TVF vertinimu, dėl COVID-19 kylanti ekonominė krizė bus ženkliai didesnė nei 2008–2009 m. finansų krizė[1]. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų vertinimu, COVID-19 krizė – netipinė.
Netipinė, nes
pandemijos;
masinėmis prastovomis arba atleidimais;
ministerijos vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. sumažės 7,3 proc., TVF vertinimu, BVP sumažės 8,1 proc., Lietuvos banko vertinimu, BVP sumažės 11,4 proc. Vertinant kitų ES šalių ekonominio impulso paketus, dydžiai svyruoja. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos gelbėjimo paketas viršija 50 proc. nuo BVP, Danijos – apie 12 proc. BVP[2]. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtos Stabilumo programos duomenimis, numatoma, kad 2020 metais priemonių, skirtų kovai su neigiamais COVID-19 padariniais (įskaitant 5,6 proc. BVP bankų skolinimo potencialo padidinimo priemones), vertė sudarys 17,1 proc. BVP. Tačiau iš jų Stabilumo programoje įvertintos priemonės, be skolinimo potencialo padidinimo priemonių, sudaro 10,6 proc. BVP, o tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikiančių priemonių vertė sudaro 6,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola 2020 metais didės ir gali sudaryti nuo 47 iki 51 proc. BVP. Valstybės skolos ir deficito dydžiai priklausys nuo įgyvendinamų priemonių faktinio masto.
Kol kas tarpiniai Lietuvos ekonomikos skatinimo plano faktiniai duomenys (2020 m. gegužės 18 d. www.koronastop.lrv.lt) rodo, kad § pavyzdžiui, siekiant išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, faktiškai išmokėta naudos gavėjams (asmenimis ir įmonėms) 139,9 mln. eurų, nors, palyginimui, vien tik prastovoms subsidijoms iš pradžių buvo numatyta (priemonę taikant ne ilgiau kaip tris mėnesius) virš 1,1 mlrd. eurų[3]; § pavyzdžiui, siekiant padėti verslui išsaugoti likvidumą, finansinių priemonių panaudota už 64,8 mln. eurų, tačiau planas –1,489 mlrd. eurų. Paminėtina, kad mokestinių nepriemokų suma pasiekusi 367,8 mln. eurų – tai yra išliekančios mokestinės prievolės verslui. Ši priemonė vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu daro ribotą poveikį skatinant ekonomiką, kadangi šios lėšos yra grąžintinos. Remiantis Europos Komisijos 2020 m. pavasario prognozėmis[4], Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks geresnis nei vidutinis ES. Jeilio universiteto (JAV) profesorius ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas R. Shilleris staigius ekonominės veiklos pokyčius lygina su virusine epidemija ir teigia, kad, siekiant suvaldyti COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, kovoti reikia tiek su pačiu virusu, tiek ir su jo sukelta baimės ir pesimizmo naratyvų banga. Todėl ir Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės, pasak Nobelio ekonomikos premijos laureato, pirmiausia turi būti nukreiptos į teigiamų naratyvų sklaidą, kas stiprintų šalies gyventojų pasitikėjimą valstybe[5]. Žvelgiant į istorinę patirtį, tarp visų ekonominių krizių išsiskiria Didžioji depresija, prasidėjusi po 1929 metų. Būtent šios krizės sprendimų procese garsusis ekonomistas Johnas Maynardsas Keynesas aiškiau apibrėžė anticiklinę fiskalinę politiką.
Anticiklinė fiskalinė politika, kuomet – išlaidos auga ir mokesčiai mažėja, reikalinga reikšmingų ekonomikos nuosmukių metu kai –fiksuojama nedidelė infliacija, nedidelės palūkanų normos, krentančios pajamos, augantis nedarbas. Atitinkamai, kai ekonomika yra pakilime, siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo, būtina taikyti tvirtą fiskalinę drausmę ir siekti viešųjų finansų pertekliaus. Anot Johno Maynardso Keyneso, mokesčių instrumento galia yra tokia didelė, kad krizės metu sumažinti mokesčiai, priešingai nei gali pasirodyti, padėtų per tam tikrą laikotarpį subalansuoti biudžetą efektyviau negu mokesčių didinimo veiksmai. Remiantis EBPO, kovojant su COVID-19 sąlygota ekonomine krize, taikomi mokesčių politikos instrumentai turi tęstinai mažinti ekonominius sunkumus ir išlaikyti galimybes greitam atsigavimui. EBPO taip pat nurodo, jog dabartinė krizės fazė (2020 m. balandžio mėn. EBPO vertinimu) potencialiai sąlygoja naudojamų instrumentų praplėtimą[6]. Remiantis ankstesniu TVF ilgalaikio ekonomikos skatinimo tyrimu, didžiausia tikimybė paspartinti ekonomikos augimą yra būtent panaudojant darbo apmokestinimo, konkrečiai – gyventojų pajamų mokesčio – instrumentą[7]. Įstatymų projektų paketo tikslas ir uždaviniai – suteikti didesnį svorį anticiklinei fiskalinei politikai netipinės krizės laikotarpiu 2020 m. antrą pusmetį, pasitelkiant šiuo metu mažai išnaudotą horizontalų mokestinį instrumentą – laikiną darbo jėgos apmokestinimo sumažinimą iki šių metų pabaigos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma laikinai sumažinti pajamų mokestį, taikant pajamų iš darbo santykių daliai, neviršijančiai trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos per mėnesį. Šis anticiklinis fiskalinis žingsnis padėtų Lietuvos ekonomikai išsilaikyti geresnėje padėtyje krizės metu sumažėjus visuminei paklausai.
Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbus tiek vidaus paklausos, tiek ir užsienio paklausos atsigavimas. Remiantis „Eurostatu“, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas 2019 m. – 78,1 proc. BVP ir tai vienas didžiausių lygių ES. Įstatymų projektų paketu taip pat siūloma papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ankstinant numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą. Kadangi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma šio įstatymo įsigaliojimo data yra 2020 m. liepos
pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma praplėsti išimtį, kuomet mokesčių pakeitimus įtvirtinantys mokesčių įstatymai gali įsigalioti anksčiau nei po šešių mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo. Tokiu būdu siekiama įgalinti taikyti Gyventojų pajamų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus operatyviai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą. Palyginimui, pajamoms iš dividendų taikomas 15 proc. tarifas. Apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, siekiančioms per metus 35 000 eurų ir daugiau, efektyvusis GPM tarifas sudaro 15 proc., mažesnėms apmokestinamosioms pajamoms taikomas mažesnis efektyvusis GPM tarifas (nuo 5 iki 15 proc.) pritaikius pajamų mokesčio kreditą.
Kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal civilinę (paslaugų) sutartį) dalis, neviršijanti per metus 120 vidutinių šalies atlyginimų (toliau – VDU) sumos, apmokestinama 15 proc. tarifu, o dalis, viršijanti 120 VDU, – 20 proc. tarifu. Į šią – kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų – grupę priskiriamos autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamos. Esamų pagrindinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų 2020 m. vizualizacija:
Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise.
Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą. Mėnesio pajamų daliai nuo 3 iki 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 20 proc. tarifas, mėnesio pajamų daliai virš 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 32 proc. tarifas.
Siekiant papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, numatoma ankstinti nuo 2021 m. numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD (400 eurų) jau šiais metais (kartu atliekamas techninis NPD formulės koeficiento iš 0,17 į 0,19 patikslinimas, siekiant, kad imtis, kuriai taikoma NPD, iš esmės nesikeistų). Pagal jau galiojančias nuostatas pajamų iš GPM netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų pilnai padengiami iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu. Teikiamais Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma numatyti naują išlygą, kad mokesčių pakeitimus įtvirtinantys įstatymai galėtų įsigalioti greičiau nei po 6 mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme – tokios išskirtinės aplinkybės ir yra susiklosčiusios 2020 m. dėl COVID-19. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. liepos 1 d. įmanomas tik priėmus atitinkamai siūlomus Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išskirtinės aplinkybės yra apibrėžtos taip: neįprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12). Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. Taip pat Reglamente numatyta, kad didelis ekonomikos nuosmukis yra esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui. Siūlomų gyventojų pajamų mokesčio tarifo pokyčio 2020 m. vizualizacija:
Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina siūlomą iniciatyvą laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, taikomą darbo santykiuose (nuo 20 iki 15 proc., taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU), yra šie:
(laikinai sumažėja nominalus mokesčio tarifas mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU). 2. Greitas skatinantis poveikis ekonomikai. GPM mokamas kiekvieną mėnesį. 3. Tvarus poveikis ekonomikai ir šalies finansų būklei – prognozuojamas apie 0,7 proc. BVP tiesioginis fiskalinis impulsas 2020 m. antrą pusmetį dėl laikino mokesčių sumažinimo. Priemonės poveikis fiskališkai ir ekonomiškai yra svarus, bet laikinumas (pusės metų galiojimas) padeda suvaldyti fiskalinio tvarumo riziką ilgesniuoju laikotarpiu. 4. Veiksmingas žingsnis
Pajamų apmokestinimo netolygumą kaip iššūkį šių metų Lietuvos metinėje ataskaitoje yra paminėjusi Europos Komisija. Ši priemonė taip pat laikinai padidintų mokesčių progresyvumą ir tikėtina sumažintų pajamų nelygybę. Įstatymo projektu siūloma mažinti standartinį GPM tarifą iš 20 proc. į 15 proc. pajamų daliai iki 3 VDU, taip pat išlaikyti progresinį 32 proc. GPM tarifą labai aukštoms pajamoms. 7. Slopintų šešėlinės ekonomikos didėjimo riziką. Pagal profesoriaus F. Schneiderio vertinimus, šešėlis Lietuvoje trečdaliu didesnis už ES vidutinį lygį. Šešėlinės ekonomikos tyrimuose (apklausose) mokesčių našta įvardijama kaip viena svarbiausių šešėlio priežasčių[9]. 8. Didintų šalies patrauklumą užsienio investuotojams – darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra virš EBPO vidurkio[10], o laikinas apmokestinimo sumažinimas kritus globaliai paklausai tampa svarbiu veiksniu, ypač aktualu naujai besikuriančiam verslui (jo pradžiai). Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina teikti pasiūlymą ankstinti NPD didinimą ir taikyti jau šiais metais didesnį NPD – 400 eurų, yra šie:
švelnintų ekonomikos nuosmukio padarinius. Vienas iš būdų įvertinti mokesčių iniciatyvos naudą atskiriems pajamų rėžiams – apskaičiuoti, kokia procentine dalimi sumažės mokestinė mėnesio GPM prievolė mokesčių mokėtojui (dėl siūlomo NPD didinimo ir laikino GPM mokesčio tarifo sumažinimo):
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės 7.
Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažėjimas pirmiausia įtvirtintų anticiklinį krizės valdymo naratyvą Lietuvoje, didintų gyventojų, verslo lūkesčius ir kartu ekonomikos aktyvumą bei papildomai padidintų ilgalaikį pasitikėjimą valstybe. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymų projektus, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Dėl gyventojų pajamų mokesčio laikino sumažinimo 2020 m. antrą pusmetį bus negauta 322 mln. eurų mokestinių pajamų, dėl NPD didinimo bus negauta 84 mln. eurų pajamų – tai bus anticiklinės investicijos į spartesnį ekonomikos atsigavimą.
Dalis pajamų netekimų bus kompensuota dėl laikinojo gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo ir NPD padidinimo išaugus vartojimo mokesčių (pridėtinės vertės, akcizų) įplaukoms. Savivaldybių biudžetai vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu dėl mokestinių pokyčių pajamų netekimo
savivaldybėms būtų kompensuoti netekimai. Įvykdžius tvirtą anticiklinę fiskalinę politiką 2020 m., po 2020 m. bus būtina artėti link subalansuotų viešųjų finansų – laikytis fiskalinės drausmės normų. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų techninis gyvendinimas pareikalaus 170 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų dviejų Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos informacinių sistemų modifikavimui. Valstybinei mokesčių inspekcijai skiriamos lėšos turėtų būti numatytos priimant Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teisėkūros iniciatyvos buvo aptartos su Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu, Lietuvos parlamentinių partijų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais bei nepriklausomais ekonomikos ir finansų ekspertais, verslo organizacijomis ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai laikomi bendru neatsiejamu įstatymų projektų paketu. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2020/04/14/weo-april-2020 [2] Bruegel https://www.bruegel.org/publications/datasets/covid-national-dataset/ [3] Remiantis LR Vyriausybės stabilumo programa (27 puslapis) http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_SP2020_04_30.pdf [4] https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts/spring-2020-economic-forecast-deep-and-uneven-recession-uncertain-recovery_en [5] https://www.lrp.lt/lt/prezidentas-su-nobelio-premijos-laureatu-ir-salies-politikais-bei-ekonomistais-aptare-isejimo-is-krizes-priemones/34040 [6] https://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/tax-and-fiscal-policy-in-response-to-the-coronavirus-crisis-strengthening-confidence-and-resilience/ [7] https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2015/042015.pdf [8] https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2015/042015.pdf [9] https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/seseline-ekonomika/seseline-ekonomika-suprasti-ir-suvaldyti/lrinka [10] http://www.oecd.org/tax/tax-policy/taxing-wages-20725124.htm?source=post_page-----8e1555bf0ec8----------------------
RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ įstatymo NR. XI-2220 20 STRAIPSNIO pakeitimO ĮSTATYMO
2020-05-21 Nr. XIIIP-4872 (taisyta) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūlomi pakeitimai gali įtakoti Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos įgaliojimus, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ įstatymo NR. XI-2220 20 STRAIPSNIO pakeitimO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūlomi pakeitimai gali įtakoti Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos įgaliojimus, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ įstatymo NR. XI-2220 20 STRAIPSNIO pakeitimO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-17 Nr. XIIIP-4872(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2020-06-10
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-05-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūlomi pakeitimai gali įtakoti Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos įgaliojimus, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“
rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti
teisės departamentas 2020-05-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-05-22 Nepritariame teisėkūros įstatymo keitimui, kuriam pritarus mokestiniai teisės aktai būtų keičiami su trumpesniu nei 6 mėnesiai įsigaliojimo terminu, kai yra ekonominis nuosmukis. Mokestinės sistemos stabilumas yra ekonomikos atsigavimo pagrindas. Kuo dažniau bus keičiami teisės aktai, tuo prastesnės kokybės jie bus. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 3 d. Nutarimu Nr. 551 pritarė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4872 ir kitiems pakete esantiems įstatymų projektams. Pažymėtina, kad mokestiniai įstatymai būtų keičiami susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme:
„Išskirtinės aplinkybės – nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos
negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (<...>) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 551 2020-06-03 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1636 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5, 1.6 ir 1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4873. <...>
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4872(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė