Projekto Lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 ir 20 straipsnių PAKEITIMO
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių
(išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;
12) metinė pajamų dalis, išskyrus 6 straipsnio 1¹dalies 1 punkte nurodytas pajamas, neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
23) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 200
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 4 800 – 0,179 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas
tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 400 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 400 – 0,179 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2.
2Gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo,
bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2020 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Pasibaigus
dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 straipsniO PAKEITIMO
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 200
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 4 800 – 0,179 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 400 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 400 – 0,179 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2020 metų sausio 1 d. deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po šio įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 d.
Pasibaigus
dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, kai gyventojas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 ir 20 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl prognozuojamo reikšmingo ekonomikos nuosmukio Lietuvai kyla gyventojų pajamų sumažėjimo ir emigracijos grėsmė. Lietuvos Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į neigiamą koronaviruso pandemijos (COVID-19) poveikį šalies ūkiui, inicijavo teisėkūros pasiūlymus, orientuotus į reikšmingą paramą šeimoms su vaikais ir laikiną mokesčių mažinimą dirbantiems asmenims. Mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pagal teisėkūros pasiūlymus pasiektų trimis kanalais: laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiems asmenims, ankstinant neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams (įstatymo projektas dėl pastarųjų teikiamas atskirai). Pasiūlytos priemonės skatins ekonomiką 2020 metais ir nesukurs ilgalaikių įsipareigojimų šalies biudžete, todėl šie pokyčiai fiskaliniu atžvilgiu bus tvarūs ir neturės poveikio viešųjų paslaugų finansavimui vėlesniais metais. Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų padengiami pilna apimtimi iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir su juo neatsiejamai susiję Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220
įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektų paketas) sudaro mokestinį atsaką į COVID-19 krizę, kuriuo siekiama remiantis klasikiniais anticiklinės fiskalinės politikos principais sumažinti vieną iš didžiausių COVID-19 krizės rizikos veiksnių – visuminės paklausos sumažėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Įstatymų projektų paketas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotą 2020 m. balandžio 29 d. diskusiją su Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu, Lietuvos parlamentinių partijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais bei nepriklausomais ekonomikos ir finansų ekspertais, skirtą anticikliniam fiskaliniam atsakui į COVID-19 krizę aptarti. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis (2020 m. balandžio mėn.), euro zonos BVP 2020 m. sumažės 7,5 proc. BVP, o viso pasaulio ekonomika sumažės 3 proc. TVF vertinimu, dėl COVID-19 kylanti ekonominė krizė bus ženkliai didesnė nei 2008–2009 m. finansų krizė[1]. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų vertinimu, COVID-19 krizė – netipinė.
Netipinė, nes
pandemijos;
masinėmis prastovomis arba atleidimais;
ministerijos vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. sumažės 7,3 proc., TVF vertinimu, BVP sumažės 8,1 proc., Lietuvos banko vertinimu, BVP sumažės 11,4 proc. Vertinant kitų ES šalių ekonominio impulso paketus, dydžiai svyruoja. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos gelbėjimo paketas viršija 50 proc. nuo BVP, Danijos – apie 12 proc. BVP[2]. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtos Stabilumo programos duomenimis, numatoma, kad 2020 metais priemonių, skirtų kovai su neigiamais COVID-19 padariniais (įskaitant 5,6 proc. BVP bankų skolinimo potencialo padidinimo priemones), vertė sudarys 17,1 proc. BVP. Tačiau iš jų Stabilumo programoje įvertintos priemonės, be skolinimo potencialo padidinimo priemonių, sudaro 10,6 proc. BVP, o tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikiančių priemonių vertė sudaro 6,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola 2020 metais didės ir gali sudaryti nuo 47 iki 51 proc. BVP. Valstybės skolos ir deficito dydžiai priklausys nuo įgyvendinamų priemonių faktinio masto.
Kol kas tarpiniai Lietuvos ekonomikos skatinimo plano faktiniai duomenys (2020 m. gegužės 18 d. www.koronastop.lrv.lt) rodo, kad § pavyzdžiui, siekiant išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, faktiškai išmokėta naudos gavėjams (asmenimis ir įmonėms) 139,9 mln. eurų, nors, palyginimui, vien tik prastovoms subsidijoms iš pradžių buvo numatyta (priemonę taikant ne ilgiau kaip tris mėnesius) virš 1,1 mlrd. eurų[3]; § pavyzdžiui, siekiant padėti verslui išsaugoti likvidumą, finansinių priemonių panaudota už 64,8 mln. eurų, tačiau planas –1,489 mlrd. eurų. Paminėtina, kad mokestinių nepriemokų suma pasiekusi 367,8 mln. eurų – tai yra išliekančios mokestinės prievolės verslui. Ši priemonė vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu daro ribotą poveikį skatinant ekonomiką, kadangi šios lėšos yra grąžintinos. Remiantis Europos Komisijos 2020 m. pavasario prognozėmis[4], Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks geresnis nei vidutinis ES. Jeilio universiteto (JAV) profesorius ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas R. Shilleris staigius ekonominės veiklos pokyčius lygina su virusine epidemija ir teigia, kad, siekiant suvaldyti COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, kovoti reikia tiek su pačiu virusu, tiek ir su jo sukelta baimės ir pesimizmo naratyvų banga. Todėl ir Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės, pasak Nobelio ekonomikos premijos laureato, pirmiausia turi būti nukreiptos į teigiamų naratyvų sklaidą, kas stiprintų šalies gyventojų pasitikėjimą valstybe[5]. Žvelgiant į istorinę patirtį, tarp visų ekonominių krizių išsiskiria Didžioji depresija, prasidėjusi po 1929 metų. Būtent šios krizės sprendimų procese garsusis ekonomistas Johnas Maynardsas Keynesas aiškiau apibrėžė anticiklinę fiskalinę politiką.
Anticiklinė fiskalinė politika, kuomet – išlaidos auga ir mokesčiai mažėja, reikalinga reikšmingų ekonomikos nuosmukių metu kai –fiksuojama nedidelė infliacija, nedidelės palūkanų normos, krentančios pajamos, augantis nedarbas. Atitinkamai, kai ekonomika yra pakilime, siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo, būtina taikyti tvirtą fiskalinę drausmę ir siekti viešųjų finansų pertekliaus. Anot Johno Maynardso Keyneso, mokesčių instrumento galia yra tokia didelė, kad krizės metu sumažinti mokesčiai, priešingai nei gali pasirodyti, padėtų per tam tikrą laikotarpį subalansuoti biudžetą efektyviau negu mokesčių didinimo veiksmai. Remiantis EBPO, kovojant su COVID-19 sąlygota ekonomine krize, taikomi mokesčių politikos instrumentai turi tęstinai mažinti ekonominius sunkumus ir išlaikyti galimybes greitam atsigavimui. EBPO taip pat nurodo, jog dabartinė krizės fazė (2020 m. balandžio mėn. EBPO vertinimu) potencialiai sąlygoja naudojamų instrumentų praplėtimą[6]. Remiantis ankstesniu TVF ilgalaikio ekonomikos skatinimo tyrimu, didžiausia tikimybė paspartinti ekonomikos augimą yra būtent panaudojant darbo apmokestinimo, konkrečiai – gyventojų pajamų mokesčio – instrumentą[7]. Įstatymų projektų paketo tikslas ir uždaviniai – suteikti didesnį svorį anticiklinei fiskalinei politikai netipinės krizės laikotarpiu 2020 m. antrą pusmetį, pasitelkiant šiuo metu mažai išnaudotą horizontalų mokestinį instrumentą – laikiną darbo jėgos apmokestinimo sumažinimą iki šių metų pabaigos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma laikinai sumažinti pajamų mokestį, taikant pajamų iš darbo santykių daliai, neviršijančiai trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos per mėnesį. Šis anticiklinis fiskalinis žingsnis padėtų Lietuvos ekonomikai išsilaikyti geresnėje padėtyje krizės metu sumažėjus visuminei paklausai.
Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbus tiek vidaus paklausos, tiek ir užsienio paklausos atsigavimas. Remiantis „Eurostatu“, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas 2019 m. – 78,1 proc. BVP ir tai vienas didžiausių lygių ES. Įstatymų projektų paketu taip pat siūloma papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ankstinant numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą. Kadangi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma šio įstatymo įsigaliojimo data yra 2020 m. liepos
pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma praplėsti išimtį, kuomet mokesčių pakeitimus įtvirtinantys mokesčių įstatymai gali įsigalioti anksčiau nei po šešių mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo. Tokiu būdu siekiama įgalinti taikyti Gyventojų pajamų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus operatyviai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą. Palyginimui, pajamoms iš dividendų taikomas 15 proc. tarifas. Apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, siekiančioms per metus 35 000 eurų ir daugiau, efektyvusis GPM tarifas sudaro 15 proc., mažesnėms apmokestinamosioms pajamoms taikomas mažesnis efektyvusis GPM tarifas (nuo 5 iki 15 proc.) pritaikius pajamų mokesčio kreditą.
Kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal civilinę (paslaugų) sutartį) dalis, neviršijanti per metus 120 vidutinių šalies atlyginimų (toliau – VDU) sumos, apmokestinama 15 proc. tarifu, o dalis, viršijanti 120 VDU, – 20 proc. tarifu. Į šią – kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų – grupę priskiriamos autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamos. Esamų pagrindinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų 2020 m. vizualizacija:
Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise.
Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą. Mėnesio pajamų daliai nuo 3 iki 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 20 proc. tarifas, mėnesio pajamų daliai virš 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 32 proc. tarifas.
Siekiant papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, numatoma ankstinti nuo 2021 m. numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD (400 eurų) jau šiais metais (kartu atliekamas techninis NPD formulės koeficiento iš 0,17 į 0,19 patikslinimas, siekiant, kad imtis, kuriai taikoma NPD, iš esmės nesikeistų). Pagal jau galiojančias nuostatas pajamų iš GPM netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų pilnai padengiami iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu. Teikiamais Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma numatyti naują išlygą, kad mokesčių pakeitimus įtvirtinantys įstatymai galėtų įsigalioti greičiau nei po 6 mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme – tokios išskirtinės aplinkybės ir yra susiklosčiusios 2020 m. dėl COVID-19. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. liepos 1 d. įmanomas tik priėmus atitinkamai siūlomus Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išskirtinės aplinkybės yra apibrėžtos taip: neįprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12). Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. Taip pat Reglamente numatyta, kad didelis ekonomikos nuosmukis yra esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui. Siūlomų gyventojų pajamų mokesčio tarifo pokyčio 2020 m. vizualizacija:
Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina siūlomą iniciatyvą laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, taikomą darbo santykiuose (nuo 20 iki 15 proc., taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU), yra šie:
(laikinai sumažėja nominalus mokesčio tarifas mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU). 2. Greitas skatinantis poveikis ekonomikai. GPM mokamas kiekvieną mėnesį. 3. Tvarus poveikis ekonomikai ir šalies finansų būklei – prognozuojamas apie 0,7 proc. BVP tiesioginis fiskalinis impulsas 2020 m. antrą pusmetį dėl laikino mokesčių sumažinimo. Priemonės poveikis fiskališkai ir ekonomiškai yra svarus, bet laikinumas (pusės metų galiojimas) padeda suvaldyti fiskalinio tvarumo riziką ilgesniuoju laikotarpiu. 4. Veiksmingas žingsnis
Pajamų apmokestinimo netolygumą kaip iššūkį šių metų Lietuvos metinėje ataskaitoje yra paminėjusi Europos Komisija. Ši priemonė taip pat laikinai padidintų mokesčių progresyvumą ir tikėtina sumažintų pajamų nelygybę. Įstatymo projektu siūloma mažinti standartinį GPM tarifą iš 20 proc. į 15 proc. pajamų daliai iki 3 VDU, taip pat išlaikyti progresinį 32 proc. GPM tarifą labai aukštoms pajamoms. 7. Slopintų šešėlinės ekonomikos didėjimo riziką. Pagal profesoriaus F. Schneiderio vertinimus, šešėlis Lietuvoje trečdaliu didesnis už ES vidutinį lygį. Šešėlinės ekonomikos tyrimuose (apklausose) mokesčių našta įvardijama kaip viena svarbiausių šešėlio priežasčių[9]. 8. Didintų šalies patrauklumą užsienio investuotojams – darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra virš EBPO vidurkio[10], o laikinas apmokestinimo sumažinimas kritus globaliai paklausai tampa svarbiu veiksniu, ypač aktualu naujai besikuriančiam verslui (jo pradžiai). Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina teikti pasiūlymą ankstinti NPD didinimą ir taikyti jau šiais metais didesnį NPD – 400 eurų, yra šie:
švelnintų ekonomikos nuosmukio padarinius. Vienas iš būdų įvertinti mokesčių iniciatyvos naudą atskiriems pajamų rėžiams – apskaičiuoti, kokia procentine dalimi sumažės mokestinė mėnesio GPM prievolė mokesčių mokėtojui (dėl siūlomo NPD didinimo ir laikino GPM mokesčio tarifo sumažinimo):
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės 7.
Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažėjimas pirmiausia įtvirtintų anticiklinį krizės valdymo naratyvą Lietuvoje, didintų gyventojų, verslo lūkesčius ir kartu ekonomikos aktyvumą bei papildomai padidintų ilgalaikį pasitikėjimą valstybe. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymų projektus, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Dėl gyventojų pajamų mokesčio laikino sumažinimo 2020 m. antrą pusmetį bus negauta 322 mln. eurų mokestinių pajamų, dėl NPD didinimo bus negauta 84 mln. eurų pajamų – tai bus anticiklinės investicijos į spartesnį ekonomikos atsigavimą.
Dalis pajamų netekimų bus kompensuota dėl laikinojo gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo ir NPD padidinimo išaugus vartojimo mokesčių (pridėtinės vertės, akcizų) įplaukoms. Savivaldybių biudžetai vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu dėl mokestinių pokyčių pajamų netekimo
savivaldybėms būtų kompensuoti netekimai. Įvykdžius tvirtą anticiklinę fiskalinę politiką 2020 m., po 2020 m. bus būtina artėti link subalansuotų viešųjų finansų – laikytis fiskalinės drausmės normų. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų techninis gyvendinimas pareikalaus 170 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų dviejų Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos informacinių sistemų modifikavimui. Valstybinei mokesčių inspekcijai skiriamos lėšos turėtų būti numatytos priimant Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teisėkūros iniciatyvos buvo aptartos su Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu, Lietuvos parlamentinių partijų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais bei nepriklausomais ekonomikos ir finansų ekspertais, verslo organizacijomis ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai laikomi bendru neatsiejamu įstatymų projektų paketu. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2020/04/14/weo-april-2020 [2] Bruegel https://www.bruegel.org/publications/datasets/covid-national-dataset/ [3] Remiantis LR Vyriausybės stabilumo programa (27 puslapis) http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_SP2020_04_30.pdf [4] https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts/spring-2020-economic-forecast-deep-and-uneven-recession-uncertain-recovery_en [5] https://www.lrp.lt/lt/prezidentas-su-nobelio-premijos-laureatu-ir-salies-politikais-bei-ekonomistais-aptare-isejimo-is-krizes-priemones/34040 [6] https://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/tax-and-fiscal-policy-in-response-to-the-coronavirus-crisis-strengthening-confidence-and-resilience/ [7] https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2015/042015.pdf [8] https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2015/042015.pdf [9] https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/seseline-ekonomika/seseline-ekonomika-suprasti-ir-suvaldyti/lrinka [10] http://www.oecd.org/tax/tax-policy/taxing-wages-20725124.htm?source=post_page-----8e1555bf0ec8----------------------
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1¹ dalį, įtvirtinant, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gyventojo gautų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, būtų apmokestinama taikant
aspektais. Pirma, projektu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies
d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamų mokesčio tarifo dydis turėtų priklausyti ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos. Pastebėtina, jog nesiejant projektu siūlomo pajamų mokesčio tarifo dydžio sumažinimo su pajamų apskaičiavimo data, susidarytų situacija, kai sumažintas tarifas būtų taikomas arba nebūtų taikomas akivaizdžiai nepagrįstai.
Pavyzdžiui, sumažintas tarifas galėtų būti taikomas
nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; atitinkamai sumažintas tarifas būtų taikomas ir 2021 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (pavyzdžiui, jei darbuotojui būtų suteiktos atostogos nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 20 d.); tačiau jei darbuotojui darbo užmokestis už 2020 m. gruodį būtų mokamas 2021 m. sausį, sumažintas tarifas už 2020 m. gruodį apskaičiuotas pajamas negalėtų būti taikomas. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo formuluotę „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ siūlytina atitinkamai patikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas pajamų mokesčio tarifas nuo 20 iki 15 procentų būtų sumažintas apmokestinant ne tik gyventojo pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), bet ir tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto formuluotė „6 straipsnio 1¹“ keistina žodžiu
„šios“. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas.
Pastebėtina, kad pagal teikiamą siūlymą pajamų mokesčio tarifo dydis priklausytų ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos, skirtingai nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkte, todėl taikytinos šios išvados 1 pastaboje pateiktos pastabos ir projektas tikslintinas nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotos gyventojo pajamos, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio
pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Be to, atsižvelgus į tai, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gali būti išmokėtos tiek iki 2020 m. liepos 1 d., tiek po 2020 m. gruodžio 31 d., projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo minėtų situacijų atveju, susiejant sumažinto pajamų mokesčio tarifo taikymą su pajamų apskaičiavimo, o ne gavimo data. 4. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Siūloma nuostata diskutuotina.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai reikalinga perskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, teikiama mokesčių mokėtojo metinė pajamų mokesčio deklaracija. Taigi pajamų mokesčio perskaičiavimo institutas taikomas teikiant metines deklaracijas, o ne sudarant mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens susitarimus dėl mokėtino mokesčio perskaičiavimo. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos ir teikiamo siūlymo santykis. 5. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatos, kuriomis nauja redakcija išdėstomos keičiamo įstatymo 6 bei 20 straipsnių nuostatos. Svarstytina, ar teikiant projektu dėstomus siūlymus buvo atsižvelgta į minėtą įstatymą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2020 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. 7. Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 8. Projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė
V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: P. Urbšys – Seimo narys, S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, V. Augustinavičius – Respublikos Prezidento patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, V. Šapoka – finansų ministras, D. Brasiūnaitė – finansų viceministrė, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bajorinienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja, D. Čibirienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-211 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1¹ dalį, įtvirtinant, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki
atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, būtų apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, projektu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkto formuluotė „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamų mokesčio tarifo dydis turėtų priklausyti ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos. Pastebėtina, jog nesiejant projektu siūlomo pajamų mokesčio tarifo dydžio sumažinimo su pajamų apskaičiavimo data, susidarytų situacija, kai sumažintas tarifas būtų taikomas arba nebūtų taikomas akivaizdžiai nepagrįstai.
Pavyzdžiui, sumažintas tarifas galėtų būti taikomas 2019 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; atitinkamai sumažintas tarifas būtų taikomas ir 2021 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (pavyzdžiui, jei darbuotojui būtų suteiktos atostogos nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 20 d.); tačiau jei darbuotojui darbo užmokestis už 2020 m. gruodį būtų mokamas 2021 m. sausį, sumažintas tarifas už 2020 m. gruodį apskaičiuotas pajamas negalėtų būti taikomas. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo formuluotę „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio
projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas pajamų mokesčio tarifas nuo 20 iki 15 procentų būtų sumažintas apmokestinant ne tik gyventojo pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), bet ir tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-211
įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto formuluotė „6 straipsnio 1¹“ keistina žodžiu „šios“. Pritarti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-2132
nustatyti, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas.
Pastebėtina, kad pagal teikiamą siūlymą pajamų mokesčio tarifo dydis priklausytų ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos, skirtingai nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkte, todėl taikytinos šios išvados 1 pastaboje pateiktos pastabos ir projektas tikslintinas nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotos gyventojo pajamos, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Be to, atsižvelgus į tai, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gali būti išmokėtos tiek iki 2020 m. liepos 1 d., tiek po 2020 m. gruodžio 31 d., projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo minėtų situacijų atveju, susiejant sumažinto pajamų mokesčio tarifo taikymą su pajamų apskaičiavimo, o ne gavimo data. Pritarti. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-2133
nustatyti, kad mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Siūloma nuostata diskutuotina.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai reikalinga perskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, teikiama mokesčių mokėtojo metinė pajamų mokesčio deklaracija. Taigi pajamų mokesčio perskaičiavimo institutas taikomas teikiant metines deklaracijas, o ne sudarant mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens susitarimus dėl mokėtino mokesčio perskaičiavimo. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos ir teikiamo siūlymo santykis. Pritarti. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
5Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d.
įsigalios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatos, kuriomis nauja redakcija išdėstomos keičiamo įstatymo 6 bei 20 straipsnių nuostatos. Svarstytina, ar teikiant projektu dėstomus siūlymus buvo atsižvelgta į minėtą įstatymą. Atsižvelgti. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2020 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Atsižvelgti. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
7Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Vyriausybės išvados paprašyta. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti. 9. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-05-27 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Įvertinę <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
buhalterių ir auditorių asociacija, 2020-05-21 (G-2020-4451) LR Seimui, LR Prezidentūrai Dėl <...> įstatymo projekto XIIIP-4871: Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto XIIIP-4871. Nepritariame šiai ekonomikos skatinimo priemonei, nes jos taiklumas yra žemas, o lėšų poreikis didelis. Jei vertinti pateiktą priemonę iš esmės, manytume, kad yra taiklesnių, paprastesnių ir lengviau įgyvendinamų instrumentų, leidžiančių greičiau padėti atsigauti ekonomikai. Pavyzdžiui PVM maisto prekėms sumažinimas. Žemiau pateikiame skaičiavimus, kurie parodo, kad daugiau naudos gaus daugiau uždirbantys ir mažiau gaus, mažiau uždirbantys. Pagal XIIIP projektą MMA (607 eur) uždirbančių pajamos į rankas padidėtų 5%, kai VDU (1240 eur) uždirbančiojo pajamos didėja 7%. Darbo užmokestis iki mokesčių, eur GPM suma, atskatom iš darbo užmokesčio, eur Skirtumas, darbuotojo pajamų padidėjimas, eur
Jei vis dėl to būtų svarstomas GPM tarifo ir NPD formulės keitimo projektas dėl balsavimo Seime, siūlome atlikti techninius koregavimus, dėl kurių būtų daugiau pasiekta teisingumo ir būtų mažiau patirta biudžeto nuostolių. I. Sumažintas GPM tarifas netaikomas senų ir ateities periodų pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19, bet taikomas tik 2020 m. II pusmečio pajamoms pagal jų išmokėjimo datą. Siūlome patikslinti GPM įstatymo keičiamas nuostatas taip, kad 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020 m. liepos 1d.-2020m. gruodžio 31d. periode išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kai jos yra priskaičiuotos tik už 2020 m. liepos 1 d.– 2020 m. gruodžio 31d. periodą. GPM deklaravimas dėl šito pokyčio keistųsi tiek pat, kiek jis keičiasi, jei būtų taikoma pradinė GPM įstatymo keitimo redakcija: 1.1.
Mėnesinės GPM deklaracijos GPM313 dėl pakeitimo nereikėtų keisti, nes jose pajamos nėra rūšiuojamos pagal GPM tarifus;
bet kokiu atveju reikėtų suprogramuoti kiekvienam darbuotojui papildomą eilutę dėl darbo santykių 15% GPM tarifo, kurioje būtų deklaruojamos 2020m. liepos 1d.-2020,m. gruodžio 31d. išmokėtos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai joms buvo taikytas 15% tarifas. Greta liktų senosios eilutės, kuriose būtų 20% GPM tarifas darbo santykių pajamoms išmokėtoms per 2020 m. ir 15% GPM tarifas ligos išmokoms, kurios buvo 2020 m. Jei būtų neatliekamas šis koregavimas, sumažintas GPM tarifas būtų taikomas ir darbo santykių pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19 ir dėl to bus finansuojamos ne tik COVID-19 periodo su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pagal užregistruotą GPM įstatymo redakciją didesnę naudą gautų tie asmenys, kurie pavėluotai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Biudžeto lėšos būtų naudojamos su mažesniu tikslingumo laipsniu ir būtų didesni nuostoliai dėl GPM tarifo sumažinimo. Pavyzdžiui:
darbdavys iki liepos 1d. neišmokėjo 2019 m. gruodžio-2020 m. birželio periodo darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui būtų taikomas 15% GPM tarifas vietoje 20% GPM, nors kitų įmonių darbuotojams už tą patį periodą buvo pritaikytas 20% GPM tarifas, nes jų algos buvo mokamos tada, kada jos buvo uždirbtos. Šiuo atveju pažeidžiamas teisingumo principas. Didesnę naudą gauna tie, kurie pažeidinėjo teisės aktus ir laiku neatsiskaitė su darbuotojais. 2. Jei 2021m. darbo užmokestis arba autorinis atlyginimas iš darbdavio bus išmokėtas avansu per 2020 m. II pusmetį, jam bus taikomas mažesnis tarifas, nei autoriniam išmokėtam 2021 m. Šiuo atveju didesnę naudą gauna tie, kurie turi daugiau pinigų.
Jei naujas GPM tarifas būtų taikomas pagal išmokėjimo dieną, tai verslas susidurs su didele našta, kai per trumpą laiką reikės atlikti GPM tarifo keitimo darbus: pvz. jei 2020 m. birželio algos yra mokama liepos 1 d., tai jos mokesčiai turėtų būti skaičiuojami pagal naują tvarką jau birželio mėnesį. Laiko nustatymų keitimui lieka labai mažai. Dėl ko yra aukšta rizika, kad didelėse įmonėse vėluos birželio mėnesio algų mokėjimai, kai jos įprastai mokamos liepos mėnesį. Nustačius nuostatą, kad naujas GPM tarifas taikomas išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, jei jos yra paskaičiuotos už 2020 m. II pusmetį, birželio mėnesio algai nepriklausomai nuo to, kada jinai yra išmokėta, būtų taikomas birželio mėnesį galiojantis GPM tarifas ir būtų daugiau laiko pasiruošti naujos tvarkos taikymui, kuri būtų pradėta taikyti dėl liepos periodo darbo užmokesčio. II. Pereinamosios nuostatos iki 2021m. sausio 10d. dėl naštos verslui sumažinimo Siūlome nustatyti pereinamąsias nuostatas, pagal kurias 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020m. II pusmetį priskaičiuotoms išmokoms, jei jos išmokėtos iki 2021m. sausio 10 d. Jei tai nebus padaryta, gruodžio mėnesio darbo užmokesčio skaičiavimas bus sudėtingas ir darbuotojai nesupras ar jie gavo naudą. Jei nebūtų pereinamųjų nuostatų, darbo užmokesčio dalis, kuri išmokėta iki gruodžio 31d. būtų apmokestinama kaip 2020m. gautos pajamos, o ta dalis, kurios išmokėjimas yra 2021m. turėtų būti apmokestinama pagal 2021m. taikomas kitas mokesčių skaičiavimo taisykles, kas labai apsunkina skaičiavimus ir gyventojų supratimą apie jų mokamus mokesčius bei gaunamą pajamų dydį. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto sprendimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo nariai Povilas Urbšys, Gediminas Kirkilas, Rasa Budbergytė, Irena Degutienė, Naglis Puteikis, Algirdas Butkevičius, 2020-05-26
(1¹⁾
Siūloma nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą visų darbuotojų pajamoms iki 1 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 1358,6 eurų bruto). Tikėtina, kad teikiamas siūlymas reikšmingai padidintų asmenų pajamas ir paskatintų asmenų vartojimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,
dalis, neviršijanti 18 6 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Nepritarti. Žr. Komiteto sprendimą. 2. LR Seimo nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-261
Argumentai: įvertinus tai, NPD didinimas pasieks savo tikslą – didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, o kad GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims, bei įvertinant tai, kad Vyriausybės prioritetas mažinant COVID-19 sukeltas socialines pasėkmes Lietuvos žmonėms pirmiausiai yra parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir skurdo mažinimas, siūlytina atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;
straipsnio 1¹dalies 1 punkte nurodytas pajamas, neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pritarti. 3. LR Seimo narė Aušrinė Armonaitė, 2020-05-281
pajamų mokesčio 6 straipsnio pakeitimo pasiūlymas parengtas siekiant paskatinti pastaruosius 3 metus darbo rinkoje nedalyvavusius asmenis kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, taikant jiems lengvatinį 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą. Šis įstatymo pakeitimas teigiamai paveiks tris visuomenės grupes:
Taikomas lengvatinis GPM trejus metus Lietuvoje su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjusiems asmenims, taptų reikšminga paskata sugrįžti į Lietuvą ir kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Žmonės renkasi išvykti iš Lietuvos dažniausiai siekdami ieškoti geriau apmokamo darbo užsienio rinkose. Europos migracijos tinklo duomenimis[1], beveik pusė (45 proc.) sugrįžtančių lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Labai tikėtina, kad taikant GPM lengvatą, grįžtamoji migracija padidėtų. Svarbu paminėti, kad beveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų, t.y., darbingo amžiaus asmenys, todėl siūlomas Įstatymo projektas jiems itin aktualus. 2) Jaunimas. GPM lengvata iki šiol darbo rinkoje nedalyvavusiems asmenims suteiktų galimybę gauti didesnį bruto darbo užmokestį. Kaip žinia, studentai dažniausiai dirba mažai kvalifikuotą darbą, kuris nėra itin gerai apmokamas, todėl kiekviena mokestinė lengvata yra reikšminga. Pabaigę studijas specialistai pirmaisiais darbo metais dažniausiai negali tikėtis itin didelio ir konkurencingo darbo užmokesčio. Įstatymo projekte siūloma lengvata suteiktų didesnes finansines galimybes jaunam žmogui. 3) Ilgalaikiai bedarbiai. Kaip ir kiekvienoje visuomenėje, taip ir Lietuvoje yra asmenų, kurie turi ilgalaikio bedarbio statusą, gyvena iš įvairių socialinių pašalpų bei pajamų, gautų iš nelegalaus darbo. Tokius asmenis yra be galo sunku motyvuoti sugrįžti į legalią darbo rinką. Įstatymo projektu siūloma mokestinė lengvata gali tapti didele paskata dirbti legaliai, tokiu būdu kaupti lėšas pensijai, turėti kitas socialines garantijas, kurių nesuteikiama dirbant nelegalų darbą. Įstatymo pasiūlymo tikslas – įtvirtinti 10 proc. GPM tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. Papildyti 6 straipsnio 1¹ dalį 4 papunkčiu: „4) taikant 10 procentų mokesčio tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje.“ Nepritarti. Žr. Komiteto sprendimą. 4. LR Seimo nariai Agnė Širinskienė Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-263 Argumentai: Žr. 2 pasiūlymo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. 3.2. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo
pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos.
Pasibaigus 2020 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateikto įstatymo projekto nuostatai dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimo iki 400 eurų nuo 2020 m. liepos 1 d. ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal 2020-05-26 Seimo narių grupės (Agnės Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Valiaus Ąžuolo ir kitų) pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Komitetas nepritarė įstatymo projekto nuostatai dėl gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., dalies, neviršijančios 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, apmokestinimui taikomo gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimui iki 15 procentų. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1 , susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė [1] https://123.emn.lt/
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius
Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys, Rasa Budbergytė (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-211 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1¹ dalį, įtvirtinant, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki
atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, būtų apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, projektu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkto formuluotė „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamų mokesčio tarifo dydis turėtų priklausyti ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos. Pastebėtina, jog nesiejant projektu siūlomo pajamų mokesčio tarifo dydžio sumažinimo su pajamų apskaičiavimo data, susidarytų situacija, kai sumažintas tarifas būtų taikomas arba nebūtų taikomas akivaizdžiai nepagrįstai.
Pavyzdžiui, sumažintas tarifas galėtų būti taikomas 2019 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; atitinkamai sumažintas tarifas būtų taikomas ir 2021 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (pavyzdžiui, jei darbuotojui būtų suteiktos atostogos nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 20 d.); tačiau jei darbuotojui darbo užmokestis už 2020 m. gruodį būtų mokamas 2021 m. sausį, sumažintas tarifas už 2020 m. gruodį apskaičiuotas pajamas negalėtų būti taikomas. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo formuluotę „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio
projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas pajamų mokesčio tarifas nuo 20 iki 15 procentų būtų sumažintas apmokestinant ne tik gyventojo pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), bet ir tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas. Nesvarstytina Pastaba neaktuali atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. Komitetas teikia patobulintą Projektą atsisakant Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-211
įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto formuluotė „6 straipsnio 1¹“ keistina žodžiu „šios“. Nesvarstytina Pastaba neaktuali atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V.
Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. Komitetas teikia patobulintą Projektą atsisakant Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-2132
nustatyti, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Pastebėtina, kad pagal teikiamą siūlymą pajamų mokesčio tarifo dydis priklausytų ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos, skirtingai nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkte, todėl taikytinos šios išvados 1 pastaboje pateiktos pastabos ir projektas tikslintinas nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotos gyventojo pajamos, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Be to, atsižvelgus į tai, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gali būti išmokėtos tiek iki 2020 m. liepos 1 d., tiek po 2020 m. gruodžio 31 d., projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo minėtų situacijų atveju, susiejant sumažinto pajamų mokesčio tarifo taikymą su pajamų apskaičiavimo, o ne gavimo data. Nesvarstytina Pastaba neaktuali atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc.
Komitetas teikia patobulintą Projektą atsisakant Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-2133
nustatyti, kad mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Siūloma nuostata diskutuotina. Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai reikalinga perskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, teikiama mokesčių mokėtojo metinė pajamų mokesčio deklaracija. Taigi pajamų mokesčio perskaičiavimo institutas taikomas teikiant metines deklaracijas, o ne sudarant mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens susitarimus dėl mokėtino mokesčio perskaičiavimo. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos ir teikiamo siūlymo santykis. Nepritarti Kadangi GPMĮ 20 str. numatyta, kad darbdavys NPD taiko metų bėgyje darbuotojui pateikus prašymą, o per deklaravimą koreguojamas pritaikytas NPD, siūlomos baigiamosios nuostatos dėl galimybės darbdaviui pritaikyti didesnį NPD už I pusmetį (jei jis sutinka) neprieštarauja kitoms GPMĮ nuostatoms. Be to, jos užtikrintų galimybę darbuotojams didesnes pajamas „į rankas“ gauti dabar, o ne po metų, o šio projekto tikslas ir yra kuo greičiau padidinti gyventojų pajamas, kas paskatintų vartojimą.
Be kita ko, pagal galiojančią praktiką netinkamai (per daug ar per mažai) pritaikytą NPD darbdavys perskaičiuoja. Šiuo atveju referencija į GPMĮ 27 str. nėra visai tiksli (kai mokestis perskaičiuojamas pagal gyventojo pateiktą metinę deklaraciją), reiktų vadovautis GPMĮ 24 str. reglamentuojančiu MIA deklaracijas, jų pildymo ir tikslinimo tvarkas. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
5Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d.
įsigalios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatos, kuriomis nauja redakcija išdėstomos keičiamo įstatymo 6 bei 20 straipsnių nuostatos. Svarstytina, ar teikiant projektu dėstomus siūlymus buvo atsižvelgta į minėtą įstatymą. Atsižvelgti. Įvertinta. Projekto nuostatų galiojimas numatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o po jos įsigalios įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatos. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2020 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Atsižvelgti. Atsisakius nuostatų dėl mažesnio tarifo, ši pastaba neaktuali, nes mažesnis NPD būtų taikomas už visus metus, o mėnesio NPD taikymui įsigaliojimas nuo vidurio metų sunkumų nesukeltų;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21 7.
Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Vyriausybės išvada gauta. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21
prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti. Kartu yra teikiami Teisėkūros pagrindų bei Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimų projektai, kurie numato, kad 6 mėn. termino gali būti nesilaikoma esant išskirtinėms aplinkybėms. 9. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-05-27 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Įvertinę <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2020-05-21 (G-2020-4451) LR Seimui, LR Prezidentūrai Dėl <...> įstatymo projekto XIIIP-4871: Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto XIIIP-4871. Nepritariame šiai ekonomikos skatinimo priemonei, nes jos taiklumas yra žemas, o lėšų poreikis didelis. Jei vertinti pateiktą priemonę iš esmės, manytume, kad yra taiklesnių, paprastesnių ir lengviau įgyvendinamų instrumentų, leidžiančių greičiau padėti atsigauti ekonomikai. Pavyzdžiui PVM maisto prekėms sumažinimas. Žemiau pateikiame skaičiavimus, kurie parodo, kad daugiau naudos gaus daugiau uždirbantys ir mažiau gaus, mažiau uždirbantys. Pagal XIIIP projektą MMA (607 eur) uždirbančių pajamos į rankas padidėtų 5%, kai VDU (1240 eur) uždirbančiojo pajamos didėja 7%. Darbo užmokestis iki mokesčių, eur GPM suma, atskatom iš darbo užmokesčio, eur Skirtumas, darbuotojo pajamų padidėjimas, eur
Jei vis dėl to būtų svarstomas GPM tarifo ir NPD formulės keitimo projektas dėl balsavimo Seime, siūlome atlikti techninius koregavimus, dėl kurių būtų daugiau pasiekta teisingumo ir būtų mažiau patirta biudžeto nuostolių. I. Sumažintas GPM tarifas netaikomas senų ir ateities periodų pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19, bet taikomas tik 2020 m. II pusmečio pajamoms pagal jų išmokėjimo datą. Siūlome patikslinti GPM įstatymo keičiamas nuostatas taip, kad 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020 m. liepos 1d.-2020m. gruodžio 31d. periode išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kai jos yra priskaičiuotos tik už 2020 m. liepos 1 d.– 2020 m. gruodžio 31d. periodą.
GPM deklaravimas dėl šito pokyčio keistųsi tiek pat, kiek jis keičiasi, jei būtų taikoma pradinė GPM įstatymo keitimo redakcija:
GPM313 dėl pakeitimo nereikėtų keisti, nes jose pajamos nėra rūšiuojamos pagal GPM tarifus;
bet kokiu atveju reikėtų suprogramuoti kiekvienam darbuotojui papildomą eilutę dėl darbo santykių 15% GPM tarifo, kurioje būtų deklaruojamos 2020m. liepos 1d.-2020,m. gruodžio 31d. išmokėtos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai joms buvo taikytas 15% tarifas. Greta liktų senosios eilutės, kuriose būtų 20% GPM tarifas darbo santykių pajamoms išmokėtoms per 2020 m. ir 15% GPM tarifas ligos išmokoms, kurios buvo 2020 m. Jei būtų neatliekamas šis koregavimas, sumažintas GPM tarifas būtų taikomas ir darbo santykių pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19 ir dėl to bus finansuojamos ne tik COVID-19 periodo su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pagal užregistruotą GPM įstatymo redakciją didesnę naudą gautų tie asmenys, kurie pavėluotai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Biudžeto lėšos būtų naudojamos su mažesniu tikslingumo laipsniu ir būtų didesni nuostoliai dėl GPM tarifo sumažinimo. Pavyzdžiui:
darbdavys iki liepos 1d. neišmokėjo 2019 m. gruodžio-2020 m. birželio periodo darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui būtų taikomas 15% GPM tarifas vietoje 20% GPM, nors kitų įmonių darbuotojams už tą patį periodą buvo pritaikytas 20% GPM tarifas, nes jų algos buvo mokamos tada, kada jos buvo uždirbtos. Šiuo atveju pažeidžiamas teisingumo principas. Didesnę naudą gauna tie, kurie pažeidinėjo teisės aktus ir laiku neatsiskaitė su darbuotojais. 2.
autorinis atlyginimas iš darbdavio bus išmokėtas avansu per 2020 m. II pusmetį, jam bus taikomas mažesnis tarifas, nei autoriniam išmokėtam 2021 m. Šiuo atveju didesnę naudą gauna tie, kurie turi daugiau pinigų. Jei naujas GPM tarifas būtų taikomas pagal išmokėjimo dieną, tai verslas susidurs su didele našta, kai per trumpą laiką reikės atlikti GPM tarifo keitimo darbus: pvz. jei 2020 m. birželio algos yra mokama liepos 1 d., tai jos mokesčiai turėtų būti skaičiuojami pagal naują tvarką jau birželio mėnesį. Laiko nustatymų keitimui lieka labai mažai. Dėl ko yra aukšta rizika, kad didelėse įmonėse vėluos birželio mėnesio algų mokėjimai, kai jos įprastai mokamos liepos mėnesį. Nustačius nuostatą, kad naujas GPM tarifas taikomas išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, jei jos yra paskaičiuotos už 2020 m. II pusmetį, birželio mėnesio algai nepriklausomai nuo to, kada jinai yra išmokėta, būtų taikomas birželio mėnesį galiojantis GPM tarifas ir būtų daugiau laiko pasiruošti naujos tvarkos taikymui, kuri būtų pradėta taikyti dėl liepos periodo darbo užmokesčio. II. Pereinamosios nuostatos iki 2021m. sausio 10d. dėl naštos verslui sumažinimo Siūlome nustatyti pereinamąsias nuostatas, pagal kurias 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020m. II pusmetį priskaičiuotoms išmokoms, jei jos išmokėtos iki 2021m. sausio 10 d. Jei tai nebus padaryta, gruodžio mėnesio darbo užmokesčio skaičiavimas bus sudėtingas ir darbuotojai nesupras ar jie gavo naudą. Jei nebūtų pereinamųjų nuostatų, darbo užmokesčio dalis, kuri išmokėta iki gruodžio 31d. būtų apmokestinama kaip 2020m. gautos pajamos, o ta dalis, kurios išmokėjimas yra 2021m. turėtų būti apmokestinama pagal 2021m. taikomas kitas mokesčių skaičiavimo taisykles, kas labai apsunkina skaičiavimus ir gyventojų supratimą apie jų mokamus mokesčius bei gaunamą pajamų dydį. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V.
Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-261
Argumentai: įvertinus tai, NPD didinimas pasieks savo tikslą – didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, o kad GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims, bei įvertinant tai, kad Vyriausybės prioritetas mažinant COVID-19 sukeltas socialines pasėkmes Lietuvos žmonėms pirmiausiai yra parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir skurdo mažinimas, siūlytina atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;
straipsnio 1¹dalies 1 punkte nurodytas pajamas, neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pritarti iš dalies. Pritariant argumentams ir siūlymo esmei, Komitetas teikia patobulintą Projektą, Projekto
redakciją, galioja analogiška formuluotė. 2.
nariai Povilas Urbšys, Gediminas Kirkilas, Rasa Budbergytė, Irena Degutienė, Naglis Puteikis, Algirdas Butkevičius, 2020-05-26
(1¹⁾
Siūloma nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą visų darbuotojų pajamoms iki 1 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 1358,6 eurų bruto). Tikėtina, kad teikiamas siūlymas reikšmingai padidintų asmenų pajamas ir paskatintų asmenų vartojimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,
dalis, neviršijanti 18 6 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Nepritarti. Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. 3. LR Seimo narė Aušrinė Armonaitė, 2020-05-281
pajamų mokesčio 6 straipsnio pakeitimo pasiūlymas parengtas siekiant paskatinti pastaruosius 3 metus darbo rinkoje nedalyvavusius asmenis kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, taikant jiems lengvatinį 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą. Šis įstatymo pakeitimas teigiamai paveiks tris visuomenės grupes:
Lietuvoje su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjusiems asmenims, taptų reikšminga paskata sugrįžti į Lietuvą ir kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Žmonės renkasi išvykti iš Lietuvos dažniausiai siekdami ieškoti geriau apmokamo darbo užsienio rinkose.
Europos migracijos tinklo duomenimis[1], beveik pusė (45 proc.) sugrįžtančių lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Labai tikėtina, kad taikant GPM lengvatą, grįžtamoji migracija padidėtų. Svarbu paminėti, kad beveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų, t.y., darbingo amžiaus asmenys, todėl siūlomas Įstatymo projektas jiems itin aktualus. 2) Jaunimas. GPM lengvata iki šiol darbo rinkoje nedalyvavusiems asmenims suteiktų galimybę gauti didesnį bruto darbo užmokestį. Kaip žinia, studentai dažniausiai dirba mažai kvalifikuotą darbą, kuris nėra itin gerai apmokamas, todėl kiekviena mokestinė lengvata yra reikšminga. Pabaigę studijas specialistai pirmaisiais darbo metais dažniausiai negali tikėtis itin didelio ir konkurencingo darbo užmokesčio. Įstatymo projekte siūloma lengvata suteiktų didesnes finansines galimybes jaunam žmogui. 3) Ilgalaikiai bedarbiai. Kaip ir kiekvienoje visuomenėje, taip ir Lietuvoje yra asmenų, kurie turi ilgalaikio bedarbio statusą, gyvena iš įvairių socialinių pašalpų bei pajamų, gautų iš nelegalaus darbo. Tokius asmenis yra be galo sunku motyvuoti sugrįžti į legalią darbo rinką. Įstatymo projektu siūloma mokestinė lengvata gali tapti didele paskata dirbti legaliai, tokiu būdu kaupti lėšas pensijai, turėti kitas socialines garantijas, kurių nesuteikiama dirbant nelegalų darbą. Įstatymo pasiūlymo tikslas – įtvirtinti 10 proc. GPM tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis.
Papildyti 6 straipsnio 1¹ dalį 4 papunkčiu: „4) taikant 10 procentų mokesčio tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje.“ Nepritarti. Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms - nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. Komitetas siūlo Projektą patobulinti atsisakant Projekto 1 straipsnio ir siūlymų, susijusių su GPM tarifo keitimu nesvarstyti. 4. LR Seimo nariai Agnė Širinskienė Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-263 Argumentai: Žr. 2 pasiūlymo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. 3.2. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo
pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Pasibaigus 2020 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus.“ Pritarti. 5. Seimo nariai:
R. Šalaševičiūtė, R. Sinkevičius V. Kamblevičius A. Palionis I.Šiaulienė J. Bernatonis A. Vinkus
Siekiant apginti mažas pajamas gaunančių asmenų interesus, kad būtų išnaudota neapmokestinamojo pajamų dydžio įtaka apmokestinamoms pajamoms, siūlome nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą visų darbuotojų pajamoms mažinti iki 2 mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,
dalis, neviršijanti 1812 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Nepritarti. Komitetas pritarė 2020-05-26 Seimo narių A. Širinskienės, R. Karbauskio, V. Ąžuolo ir kt. siūlymui nepritarti projekto 1 straipsnio nuostatoms, t. y. nepritarti siūlymui nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 15 proc. 6. LR Vyriausybė 2020 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 5511 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gegužės
papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Įstatymo projektas) tikslui didinti gyventojų pajamas ir skatinti vartojimą, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems asmenims, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šio tikslo siekti didinant maksimalų taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį už 2020 metus, kartu nemažinant pajamų mokesčio tarifo.
Svarstant Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms ir kitoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Respublikos Seimui įvertinti šias aplinkybes:
būtų taikomas visų gyventojų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. gautai 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos neviršijančiai pajamų daliai, neatitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatų, susijusių su skurdo ir gyventojų pajamų nelygybės mažinimu, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nustatytų priemonių, numatančių nuoseklų mokesčių naštos mažinimą būtent mažiausias pajamas gaunantiems asmenims: gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinus visiems gyventojams, didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai, kurie ne tokie jautrūs neigiamam finansiniam naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos poveikiui.
Pritarus siūlymui mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, susidarytų reikšmingas atotrūkis tarp mažai ir daug uždirbančių gyventojų gaunamos naudos – minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) uždirbančiam asmeniui gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo nuo liepos
eurų – 1 117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. Tai tik padidintų pajamų nelygybę Lietuvoje, o tarptautinės institucijos reguliariai pabrėžia būtinybę tobulinti Lietuvos mokesčių ir socialinių išmokų sistemą šiai problemai spręsti: pavyzdžiui, viena iš Europos Tarybos 2020 m. gegužės 20 d. pateiktų rekomendacijų Lietuvai yra tobulinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemų efektyvumą siekiant sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę. Tik padidinus NPD, naudą pajustų būtent tie, kam labiausiai ir reikia valstybės paramos, t. y. mažiausiai uždirbantys asmenys, o gaunama nauda mažėtų augant gyventojo pajamoms: MMA uždirbantiems gyventojams pajamos atskaičius mokesčius padidėtų apie 120 eurų per metus, o uždirbantiems
prie skurdo ir pajamų nelygybės, taip pat nedarbo lygio mažinimo ir būtų socialiai teisingesnis, ypač įvertinus dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos susiklosčiusią situaciją. Pritarti
2.2.
551
vartojimą, tačiau svarbu įvertinti tai, kad neapibrėžtoje aplinkoje mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių vartojimo elastingumas yra didesnis, o taupymo norma – mažesnė nei didesnes pajamas gaunančių gyventojų. Tai reiškia, kad būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų. Todėl NPD didinimas, kurio naudą pajustų mažiausiai uždirbantys gyventojai, būtų efektyvesnė vartojimo skatinimo priemonė nei gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas. Pritarti
savivaldybių biudžetams, nes gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių biudžetų šaltinis) dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo pusei metų kartu su NPD didinimu iki 400 eurų metams sudarytų apie 400 mln. eurų. Be to, laikinas gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, ypač įvertinus lėto ekonomikos atsigavimo prognozes, sukeltų mokestinį šoką nuo 2021 m. sausio 1 d. vėl taikant 20 procentų šio mokesčio tarifą, dėl ko reikia įvertinti pagrįstą riziką, kad pajamų mokesčio tarifo sumažinimo laikotarpis būtų pratęstas: valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimai dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo kartu su NPD didinimu iki 400 eurų visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų. Toks žymus pajamų netekimas būtų kompensuojamas valstybės skolinimusi, dėl ko dar labiau išaugtų valstybės skola, didėtų skolos tvarkymo išlaidos, o tai ateityje atsispindėtų didesniais mokesčiais arba viešųjų išlaidų mažinimu, ypač įvertinus tai, kad, 2019 metais įgyvendinant kompleksinę darbo apmokestinimo reformą, į gyventojų pajamų mokesčio tarifą buvo perkelta valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, skirta bendrajai pensijai mokėti, taip užtikrinant lėšas šiai pensijai mokėti iš valstybės biudžeto.
Didėjantis valstybės skolos ir valstybės pajamų santykis kredito reitingų agentūroms signalizuotų prastėjančią viešųjų finansų padėtį ir galėtų turėti neigiamą įtaką kredito reitingų agentūrų sprendimams dėl šalies reitingų, kas dar labiau didintų skolos tvarkymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, siūlomos priemonės turi būti nagrinėjamos ir vertinamos kompleksiškai, o valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimai, kurie vien dėl NPD didinimo iki 400 eurų sudarytų apie 84 mln. eurų per metus, yra pagrindžiami tik tas priemones tikslingai nukreipus ten, kur nauda neabejotina. Pritarti
mažiausia Europos Sąjungoje. 2019 metais įgyvendinus darbo apmokestinimo reformą, kai dalis socialinio draudimo įmokų tarifo perkelta į gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir papildomai 1,5 procentinio punkto sumažinta bendra darbo apmokestinimo našta, Lietuvoje vidutinį atlyginimą uždirbančio asmens mokesčių našta reikšmingai sumažėjo ir 2019 metais buvo 37,2 procento, t. y. 5,3 procentinio punkto mažesnė nei Latvijoje, 2,9 procentinio punkto mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis ir tokia pati kaip Estijoje. Taip pat pagal naujausius apibendrintus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis Lietuva iš visų šios organizacijos valstybių narių išsiskyrė kaip ypač reikšmingai 2019 metais sumažinusi darbo apmokestinimą. Pritarti 6.
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-06-03 pritarti iniciatorių pateikto įstatymo projekto nuostatai dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimo iki 400 eurų nuo 2020 m. liepos 1 d. ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal 2020-05-26 Seimo narių grupės (Agnės Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Valiaus Ąžuolo ir kitų) pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Komitetas nepritarė įstatymo projekto nuostatai dėl gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., dalies, neviršijančios 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, apmokestinimui taikomo gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimui iki 15 procentų. Pritarti
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4871, atsižvelgiant į 2020-05-26 Seimo narių Agnės Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Valiaus Ąžuolo ir kt. pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 551 pateiktą išvadą ir joje išdėstytus argumentus, LRS Teisės departamento išvadą bei LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 4 . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4871(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas s įstymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [1] https://123.emn.lt/