ANK pakeitimas Projekto lyginamasis variantas
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 108, 109, 115, 122, 125, 187, 291, 293 IR 423 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 83¹, 113¹ IR 187¹ STRAIPSNIAIS
Papildyti Kodekso X skyrių 83¹ straipsniu:
„83¹ straipsnis. Neteisėtas informacijos apie
privatų asmens gyvenimą rinkimas Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas neturint teisėto pagrindo užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Smulki vagystė, sukčiavimas, turto
pasisavinimas ar iššvaistymas Vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių devynių šimtų eurų.“
Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„109 straipsnis. Smulkaus neteisėtu būdu gauto turto
įgijimas ar realizavimas Žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šešių šimtų eurų.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 113¹ straipsniu: „113¹ straipsnis. Žemėnaudos riboženklio ar geodezinio ženklo pakeitimas Neteisėtas žemėnaudos riboženklio ar geodezinio ženklo pastatymas, pašalinimas ar nukėlimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115 straipsnis.
Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas Tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas
(įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies atgaminimas arba kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, jeigu kopijų vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra,
dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimą. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 3 ir 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą. 46. Kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir
(ar) platinti neteisėtas kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopijas.“
1Pakeisti 125 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių
laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo dviejų aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturiasdešimt iki šešių vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.“
2Pakeisti 125 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių eurų.“
1Pakeisti 187 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų keturių šimtų iki vieno dviejų tūkstančių tūkstančio keturiasdešimt eurų.“
2Pakeisti 187 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas,
pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo šešių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“
Papildyti Kodeksą 187¹ straipsniu: „187¹ straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas
tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 291 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba
ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas, gabenimas arba laikymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki dviejų šimtų vieno tūkstančio eurų.“
1Pakeisti 293 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ne mėgėjų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba
ultragarso žvejybos prietaisus) įsigijimas, laikymas ar gabenimas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą nuo trijų penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.“
2Pakeisti 293 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ne mėgėjų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba
ultragarso žvejybos prietaisus) gaminimas, ar realizavimas pardavimas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą nuo penkių aštuonių šimtų keturiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 423 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „423 straipsnis. Nežymų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1.
Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, ir o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Nesunkų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių vieno šimto eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų. 34. Neblaivių (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 45.
numatytą administracinį nusižengimą dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 56. Už šio straipsnio 3 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 122 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“
Pakeisti 151 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje,
184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.“
Pakeisti 167 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 148¹ straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.“
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 4 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4858(3) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis
darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje,
straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“2 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas Pakeisti 151 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje,
dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.“
pakeitimas Pakeisti 167 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 148¹ straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje,
straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje,
tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3
kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4858(4) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis
darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje,
straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, ir 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“
Pakeisti 151 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio
baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.“
pakeitimas Pakeisti 167 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 148¹ straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio
straipsnio 1 ir 4 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse,
dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 4 dalyse, 186 straipsnyje,
straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3
ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
199², 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 224¹, 246,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 224¹, 246, 248, 254, 255, 270, 272 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282¹ straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108, 109, 115, 122, 125, 187, 291, 293 ir
ir 187¹ straipsniais įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – KŽĮ projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normas, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Kartu Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) Specialiojoje dalyje įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius, kurių sugretinimas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis leidžia pagrįstai įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas nusikalstama veika (nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu), už kurios padarymą asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtent baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia atsakomybės forma įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose, kuri sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias pasekmes. Pažymėtina, kad BK 11 ir 12 straipsniuose yra įtvirtintos nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sampratos, kurios susideda iš dviejų pagrindinių elementų – 1) veikos pavojingumo ir 2) veikos (veikimas ar neveikimas) uždraudimo BK. Pavojingumo požymis suponuoja įstatymų leidėjui pareigą kiekvienu atveju, sprendžiant dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį, įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad įstatymų leidėjas už tai numatytų pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę. Ši pareiga įstatymų leidėjui kyla tiesiogiai iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio).
Aptariamo principo turinys yra išsamiai apibrėžtas ne tik Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktikoje. Taip Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad
„<...> pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme
nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“[¹]. Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, „<...> siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“[²]. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau
Atkreiptinas dėmesys, kad ultima ratio principas veikia ne tik sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, bet kartu laikytinas pagrįstu teisiniu pagrindu atlikti BK Specialiosios dalies normų sisteminę peržiūrą, kurią atlikus, prieinama išvados, kad atitinkamos baudžiamojo įstatymo normos dėl neproporcingo, perteklinio ar nepagrįstai griežto kriminalizavimo neatitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principo. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje akcentuotus valstybės baudžiamosios politikos formavimo kriterijus, pažymėtina, kad pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija. Atitinkamai, nuo pat 2003 m.
Atitinkamai, nuo pat 2003 m. BK įsigaliojimo buvo nuosekliai griežtinamos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijos, smarkiai padidinti baudos bausmės dydžiai, įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės, dėsningai kriminalizuojamos vis naujos (kartais abejotino turinio ir (ar) pavojingumo) nusikalstamos veikos bei kuriamos papildomos baudžiamojo įstatymo specialiosios normos, nustatant vis skirtingus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus bei pagrindus ir pan. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo pakeitimai (įskaitant ir teisėkūros pasiūlymus, kurie taip ir nebuvo priimti), kurie nurodytu laikotarpiu būtų orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą, harmonizavimą ar stabilizavimą, buvo pakankamai reti (pavieniai), be to, dažnu atveju fragmentiško pobūdžio ir (ar) sistemiškai tinkamai nesuderinti su kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, todėl kompleksiškai nespręsdavę tam tikros teisinio reguliavo spragos ir (ar) problemos. Tam tikrais atvejais aukščiau nurodyti pakeitimai tik dar labiau prisidėdavo prie BK Specialiosios dalies sistemos išbalansavimo bei jos normų tarpusavio nesuderinamumo. 3. BK Specialiosios dalies normų, įskaitant ir pastarojo dešimtmečio baudžiamojo įstatymo pakeitimus, sisteminė analizė leidžia konstatuoti ir tai, kad galiojantis baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus nusikaltimus reglamentavimas, įskaitant baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas, šiandien aiškiai stokoja nuoseklumo ir yra išbalansuotas, o kai kurios baudžiamajame įstatyme nurodytos baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo ribos yra neadekvačiai mažos bei neatitinka realios ekonominės situacijos valstybėje, todėl baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokiais atvejais kvestionuotinas ir proporcingumo aspektu.
Pavyzdžiui, BK 178, 182–184 ir kt. straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda ir asmuo yra laikomas padaręs nusikaltimą (o ne, pavyzdžiui, baudžiamąjį nusižengimą) vos už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančio turto vagystę, sukčiavimą, iššvaistymą ir pan. Be to, net ir mažesnio negu 5 MGL vertės turto vagystė, sukčiavimas, iššvaistymas ir pan. pažeidimai vis vien laikytini ultima ratio priemonių reguliavimo objektu, kadangi pastarieji pažeidimai BK laikytini baudžiamaisiais nusižengimais. Tuo tarpu net ir panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse BK taip pat įtvirtintos tarpusavyje nederančios (ir dažnu atveju neadekvačiai mažos) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, o kai kuriais atvejais baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba apskritai nėra apibrėžta (pavyzdžiui, BK 179, 203, 208, 246, 278 ar pan. straipsnių atvejais).
Pavyzdžiui, BK 192, 220, 221 straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda jau nuo 100 MGL dydžio sumos (5000 eurų), BK 199–200, 205, 206, 209, 211 ir pan. straipsnių atvejais – nuo 150 MGL dydžio sumos (7500 eurų), BK 217–218 straipsnių atvejais – nuo 250 MGL dydžio sumos (12500 eurų), o BK 189¹ ir 202 straipsniuose (BK 202 straipsnio 1 dalies atveju – atsižvelgiant į ANK
(25000 eurų). Tuo tarpu BK 219 straipsnyje nurodytu atveju baudžiamosios atsakomybės (kaip už nusikaltimo padarymą) atsiradimo momentas dėl neaiškių motyvų siejamas tik su 10 MGL dydžio riba. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra ne tik tarpusavyje nesuderintas, bet ir ne visais atvejais tinkamai atspindintis baudžiamajame įstatyme tam tikrų nurodytų nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą. Kartu toks reglamentavimas užkerta kelią teisėsaugos institucijoms ir teismams orientuoti savo pagrindinius resursus į išties pavojingiausių pažeidimų išaiškinimą ir nagrinėjimą bei tik už pačius pavojingiausius atvejus taikyti atgrasančias ultima ratio priemones ir nusikalstamų veikų realųjį pavojingumą atitinkančias kriminalines bausmes. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos valstybėse dydžiai, kurie siejami su baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (pvz., turtinių, ekonominių ar finansinių nusikaltimų), dažnai yra didesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus (palyginimui, Lietuvoje – nuo 250 eurų turto vertės – nusikaltimas, o nuo 150 eurų – baudžiamasis nusižengimas) Ispanijoje atsiranda, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurus, Čekijoje – kai tokio turto vertė viršija 196 eurus[4], Latvijoje – kai tokio turto vertė viršija 430 eurus, Vengrijoje vagystė laikoma nusikaltimu, kai pagrobto turto vertė viršija 1500 eurų (kai pagrobto turto vertė viršija 150 eurų, bet neviršija 1500 eurų – laikoma baudžiamuoju nusižengimu) ir pan. Kalbant apie nusikaltimus finansams, pavyzdžiui, Estijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tada, kai tai susiję su didele žala, kuri apibrėžiama kaip viršijanti 40 000 eurų sumą, Latvijoje – kaip viršijanti 21 500 eurų sumą, Italijoje – nuo 30 000 iki 100 000 eurų (palyginimui, Lietuvoje finansiniuose nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba siejama vos su 5000 eurų suma). Tuo tarpu, pavyzdžiui, Slovėnijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tais atvejais, kai išvengtų mokesčių suma taip pat susijusi su didele (žymia) turtine nauda. Panašus reguliavimas, kai už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai mokesčių suma susijusi su didele turtine nauda ar reikšminga (žymia) žala, numatyta Norvegijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tose valstybėse, kuriose nenumatyta konkreti turto vertė ar konkreti padarytos žalos dydžio piniginė išraiška, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamų veikų sudėtys konstruojamos taip, jog, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai tai susiję su didelės vertės turtu arba kai padaryta išties didelė žala, t. y. akcentuojamas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) efektas – baudžiamoji atsakomybė siejama su pačiais pavojingiausiais ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančiais nusikaltimais. 3.1. Sistemiškai įvertinus BK Specialiosios dalies nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius, ypač susijusius su didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ar daiktų ir kt. dydžiais, pažymėtina, kad daugeliu atvejų (pavyzdžiui, BK XXVIII skyriaus normose, BK 199–200, 239, 241, 246 ir kt. straipsniuose) baudžiamajame įstatyme įtvirtintas vos 250 MGL dydis (12500 eurų), kurio viršijimas yra pakankamas pagrindas tam tikro nusikaltimo kvalifikuotai sudėčiai apibrėžti ir šio nusikaltimo, kaip taisyklė, priskyrimui sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai kuriais atvejais BK nustatyti identiški (BK 217–218 straipsniuose – 250 MGL dydis) arba net žymiai didesni (BK 202, 189¹ straipsniuose – 500 MGL dydis) analogiškų nusikaltimo sudėties požymių (stambaus masto, didelės turtinės žalos ir pan.) dydžiai vien tik baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentui (o ne veikos kvalifikuotai sudėčiai – sunkaus nusikaltimo) apibrėžti.
Kartu akcentuotina, kad kitais atvejais BK nurodyti jau didesni arba ženkliai didesni veikas kvalifikuojančių požymių didžiai – pavyzdžiui, BK 219, 221 straipsniuose – 500 MGL dydis, o 220 straipsnyje – 750 MGL dydis[⁵]. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad minėtų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai baudžiamajame įstatyme nėra tarpusavyje suderinti ir subalansuoti. Be to, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai (pavyzdžiui, 250 MGL dydis) yra itin atitrūkę nuo tikrovės bei neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje (lyginant su tuo laikotarpiu, kai šių kvalifikuotų požymių dydžiai BK buvo įtvirtinti), neatspindi šiandienos tokių sunkių nusikaltimų tikrojo pavojingumo pobūdžio ir sunkiais nusikaltimais realiai padaromos žalos, kurių dydžiai nusikalstamų veikų stambaus masto ar didelės turtinės žalos padarymo praktiniais atvejais smarkiai viršija BK nustatytą bendrąjį 250 MGL (ar netgi ir 500 MGL) dydžio standartą, ir dėl šių priežasčių yra akivaizdžiai per maži bei, vargu, ar gali būti pakankamu, adekvačiu ir proporcingu šių nusikaltimų priskyrimo prie sunkių nusikaltimų kategorijos pagrindu. Aptariamu aspektu papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus[⁶]. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius (susijusius su MGL dydžiais) tarpusavyje subalansuoti bei adekvačiai ir proporcingai padidinti. Kartu paminėtina, kad kitose Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, dažnai yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pavyzdžiui, kalbant apie turtinius nusikaltimus, Vengrijoje didelės vertės turto vagyste laikomas turto, kurio vertė viršija 14 600 eurų, bet neviršija 146 300 eurų sumos, pagrobimas. Palyginimui, jeigu Lietuvoje didelės vertės turto (t. y. viršijančio 12 500 eurų) pagrobimas gresia laisvės atėmimo iki 8 metų bausme, tai Vengrijoje laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 m. bausmė gresia už tokio turto pagrobimą, kurio vertė viršija 146 300 eurų, bet neviršija 1463000 eurų (ir tai laikoma ypač didele verte). Čekijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja didelės (reikšmingos) žalos padarymas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 m.), o didelė žala apibrėžiama kaip žala, kuri sudaro ne mažiau kaip apie 19 600 eurų (viršutinė riba dar didesnė – apie 196 000 eurų). Lenkijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 230 000 eurų suma, itin didelė žala siejama su 460 000 eurų suma.
Slovakijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 26 600 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 m. bausmė), itin didelė žala siejama su 132 500 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 m. bausmė). Austrijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 300 000 eurų suma, tuo tarpu Rumunijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja „rimtų pasekmių“ požymis (apibrėžiamas, kaip viršijantis 400 000 eurų sumą). Kalbant apie nusikaltimus finansams, pavyzdžiui, Lenkijoje mokestinius nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai yra didelė išvengtų mokesčių suma (viršija 300 000 eurų) ir ypatingai didelė mokesčių suma (viršija 600 000 eurų), Estijoje
m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatos, kuriomis Europos Sąjungos lygmeniu harmonizuojamos nusikaltimų apibrėžimai (kurios savo pobūdžiu prilygsta BK nurodytiems tam tikriems turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimams) ir sankcijos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, nurodo, kad šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala arba gauta nauda yra didelė, kai ji susijusi bent su daugiau nei 100 000 eurų. Už tokius direktyvos kontekste sunkius atvejus reikalaujama bausti ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Tuo tarpu, Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytais atvejais už šioje direktyvoje nurodytus nusikaltimus baudžiama netgi dvigubai griežčiau (pavyzdžiui, iki
žalą arba gautą naudą (t. y. vos už 250 MGL (12 500 eurų) – BK 182, 183, 184 ir pan. straipsnių atvejais) arba ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis net už 13 kartų mažesnę padarytą žalą (t. y. vos už 150 MGL (7500 eurų) – BK 205, 206, 207 ir pan. straipsnių atvejais) negu to reikalauja minėtos direktyvos nuostatos. Tokia didelės turtinės žalos požymio suvokimo disproporcija akivaizdžiai parodo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytų didelės turtinės žalos dydžių nepakankamumą. 3.2. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tiek baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai (pavyzdžiui, vos 5 MGL vertės turto pagrobimas laikomas netgi nusikaltimu), tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai (pavyzdžiui, vos 250 MGL dydžio žala traktuojama kaip didelė ir laikoma kvalifikuotu požymiu ir atitinkamai sunkiu nusikaltimu) neatitinka realios valstybės ekonominės padėties, kuri yra smarkiai pasikeitusi nuo 2003 m., kai įsigaliojo BK. Pavyzdžiui, šiuo metu didelės turtinės žalos dydis ekonominiuose nusikaltimuose yra mažiausias visame BK – vos 150 MGL (7500 eurų). Atitinkamai, toks mažas turtinės žalos dydis neatitinka ekonominių nusikaltimų pobūdžio bei verslo santykiuose operuojamų ekonominių dydžių, kartu akivaizdžiai per mažas žalos dydis ne tik neatspindi tikrojo nusikalstamų veikų pavojingumo ir jomis realiai padaromos žalos, bet taip pat nulemia nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius.
Todėl baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas už nusikalstamas veikas, kurių sunkumas apibrėžiamas per atitinkamus ekonominius rodiklius (MGL), neatitinkančius realios ekonominės šalies situacijos, yra kvestionuotinas ne tik ultima ratio kontekste, bet ir griežtų sankcijų už abejotino pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą taikymo aspektu. Kaip minėta, galiojančio baudžiamojo įstatymo redakciją lyginant su 2003 m. įsigaliojusiu BK, pavyzdžiui, baudų dydžiai už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinti net 20 kartų, baudos už baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus ar baudos juridiniams asmenims padidintos
baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos bei nustatomos kvalifikuojančios nusikaltimų sudėtys, iš esmės nesikeitė. Viso baudžiamojo įstatymo galiojimo laiku MGL dydis buvo apie 36–37 eurai, ir tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 50 eurų. Būtų klaidinga teigti, kad tai, kas buvo laikoma, pavyzdžiui, didelės vertės turtu ar didele turtine žala 2003 m., nepakito ir šiandien reiškia tą patį.
Galiojančio reguliavimo nuostatos reiškia, kad tiek nusikalstamų veikų pavojingumas, tiek baudžiamosios atsakomybės ribos, tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai skaičiuojami pagal iš esmės nepakitusius ekonominius dydžius (nes nesikeitė (nedidėjo) ne tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodyti MGL dydžiai, kuris apibrėžia baudžiamosios atsakomybės ribas ar nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius, bet ir paties MGL turinys padidėjo (nuo 2018 m. sausio 1 d.) tik nežymiai), o, pavyzdžiui, baudos (kaip kriminalinės bausmės), skiriamos už tų pačių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiai, kaip minėta, buvo padidinti net iki
pagrindinių socialinių rodiklių pokyčius lyginant 2003 m. galiojusius dydžius su nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais dydžiais. Pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga, minimalus valandinis atlygis išaugo daugiau nei 4 kartus, valstybinė socialinė draudimo bazinė pensija, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (bruto), neskaičiuojant individualių įmonių – beveik 4 kartus ir pan. Tačiau MGL dydis, t. y. jo turinys, kaip minėta, iš esmės pakito gana nežymiai. Akivaizdu, kad BK įtvirtinti atitinkami ekonominiai rodikliai ar dydžiai negali egzistuoti atsietai nuo ekonominio šalies vystymosi ir kitų socialinių – ekonominių aplinkybių, todėl būtinas šių dydžių nuoseklus padidinimas bei tarpusavio subalansavimas, kuris labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį, tinkamai atspindėtų nusikalstamų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat pagrįstų itin griežtų bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį, tikslingumą ir proporcingumą. 4.
Specialiojoje dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nemažai vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ir pan.[7], baudžiamajame įstatyme nepateikdamas jokio šių vertinamųjų požymių turinio išaiškinimo (nors visais atvejais šių požymių turinį apibrėžti nėra sunku), dėl ko šių baudžiamojo įstatymo normų taikymo ribos tampa pakankamai neapibrėžtomis bei iš esmės priklausančiomis nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, baudžiamojoje teisėkūroje jie turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais, kai tokio požymio turinio formalizavimas BK yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu būtina sistemiškai peržiūrėti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus vertinamuosius požymius, pateikiant kai kurių šių vertinamųjų požymių apibrėžtis BK (pavyzdžiui, apibrėžiant padarytos turtinės žalos dydžius ir išreiškiant juos MGL sumomis, apibrėžiant didelės turto vertės dydžius ir pan.), siekiant aiškiai nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų kaltininkui inkriminavimo atvejais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas, tinkama apimtimi nederantis su specialiaisiais baudžiamosios teisės principais (pavyzdžiui, ultima ratio, proporcingumo ir pan.), modernios baudžiamosios politikos tendencijomis bei juridinės technikos reikalavimais, nepagrįstai bei neproporcingai apkrauna kompetentingas valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą, teismus), atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Baudžiamasis procesas dėl savo pobūdžio ir sudėtingumo reikalauja ne tik didelių žmogiškųjų išteklių, bet ir ženklių valstybės biudžeto lėšų.
Kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimas turėtų būti pagrįstas realiu poreikiu, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės interesus, greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau atlikta sisteminė BK Specialiosios dalies normų analizė suponuoja išvadą, kad dabartinis baudžiamųjų teisinių santykių reglamentavimas, kiek jis susijęs su atitinkamų nusikalstamų veikų įtvirtinimu BK, nepagrįstai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą (ypatingai aukštesnės instancijos teismus), o nepagrįstai padidintas šių institucijų darbo krūvis ne tik prailgina ir taip pakankamai ilgą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę, bet ir smarkiai apriboja teisėsaugos ir teisminių institucijų galimybes tinkamai orientuoti pagrindinius išteklius būtent į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą.
Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai sumažintų ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismų perteklinį darbo krūvį, užtikrintų, kad tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, kas kartu su bendro baudžiamųjų bylų nagrinėjimo krūvio sumažėjimu leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylą nagrinėjimo laiką (tuo pačiu sutaupant ir valstybės lėšas) bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 6.
tinkamai nesubalansuota valstybės baudžiamoji politika ir nepagrįstai griežtas baudžiamumas, numatytas už pakankamai nepavojingus nusikaltimus, iš esmės nulemia ir su įkalinimo įstaigų perpildymu susijusias problemas. Pažymėtina, kad pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika rodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vis dar yra viena dažniausių skiriamų bausmių (pavyzdžiui, 2015 m. ir 2016 m. tai buvo dažniausiai teismų skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5286 ir 5029 kartus; 2017 m. ir 2018 m. – antra dažniausiai skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5140 ir 4882 kartus, dažniau buvo skiriama tik baudos bausmė). Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlanduose – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, vien per 2018 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo skiriama kas ketvirtam nuteistajam, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė kartu su arešto bausme sudarė 40 proc. visų teismų paskirtų bausmių nuteistiesiems. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra orientuota ne tik į dažną su laisvės atėmimu susijusių bausmių taikymą, bet ir skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra itin griežtos, orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Lietuvos pataisos įstaigose net pusė visų nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes.
Tuo tarpu ES ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažesnė nuteistųjų dalis, pavyzdžiui: Lenkijoje – 16,1 proc., Nyderlanduose – 20,4 proc., Austrijoje – 22 proc., Danijoje – 25,7 proc., Švedijoje – 27,3 proc., Slovėnijoje – 27,8 proc., Čekijoje ir Suomijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 34,3 proc., Kroatijoje – 34,7 proc., Liuksemburge – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,6 proc., Estijoje – 38,7 proc. ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, net ir už turtinius nusikaltimus, kurie paprastai nesusiję su pavojumi žmogaus gyvybei ar sveikatai, gana dažnai skiriamos būtent laisvės atėmimo bausmės. 2018 m. duomenimis, Lietuvoje vien už vagystes laisvės atėmimo bausmę atlieka
vagystes kalinčių asmenų skaičius yra gerokai mažesnis: Ispanijoje – 4 proc., Norvegijoje – 5 proc., Italijoje – 5,6 proc., Švedijoje – 7,5 proc., Suomijoje
kalinimo sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2015 m. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Teisingumo ministerija tokiems asmenims išmokėjo 1 066 200 eurų, 2016 m. –
eurų. Lyginant 2010 – 2018 m. laikotarpį, dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuteistiesiems išmokamos sumos padidėjo net 2 500 kartų.
Be to, laikant nuteistuosius perpildytose laisvės atėmimo vietose iškyla nemažai saugumo iššūkių – išauga personalo darbo rizikingumas, atsiranda pasipriešinimo pareigūnams atvejų, daugėja pačių nuteistųjų tarpusavio konfliktų. Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai prisidėtų prie proporcingos baudžiamosios politikos formavimo bei užtikrintų, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui. 7. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 kreipėsi į visas suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant teismų, prokuratūros ir kitas teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkte identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūlomas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribų ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių (susijusių su MGL dydžiais) proporcingas padidinimas ir subalansavimas:
dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis, t. y. virš 300 MGL, kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo[8] inkriminavimu, ir virš 750 MGL, kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo[9] inkriminavimą. Šiuo tikslu BK Specialiojoje dalyje įtvirtinami labai didelės turtinės žalos ir labai didelės vertės turto požymiai (virš
pobūdį (ir) ar išskirtinį jų pavojingumą, siekiant BK Specialiojoje dalyje sistemiškai harmonizuoti atitinkamus nusikaltimų sudėčių požymius, yra neišvengiamos ir tam tikros išimtys iš aukščiau nurodytos bendros taisyklės[10]. 1.2. BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) sistemiškai koreguojami (BK 190 straipsnio pakeitimai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nurodant, kad turtinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (kaip už nusikaltimą) būtų nuo 10 MGL dydžio, nuo 10 iki 300 MGL dydis būtų vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas[11]. Tuo tarpu nuo 5 iki 10 MGL dydis būtų vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas ir neužtrauktų laisvės atėmimo bausmės, o iki 5 MGL dydis būtų vertinami kaip administraciniai nusižengimai, kurie savo ruožtu būtų perkelti į ANK[12].
Vadovaujantis analogišku požiūriu, formuojama ir BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis (BK 248 straipsnio 4 dalies pakeitimai). 1.3. BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) sistemiškai koreguojami (BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su didele turtine žala, išreikšta MGL dydžiais, nurodant, kad (atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio požiūrį dėl didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo) ekonominio pobūdžio nusikaltimuose[13] (BK 205–209 ir 211 straipsniai) nurodyta didėlė turtinė žala reikštų 300 MGL dydžio sumą viršijančią žalą[14]. 1.4. BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai), atsižvelgiant į tai, kad net labai panašaus pobūdžio finansiniuose nusikaltimuose šiuo metu apskritai nėra vienodos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, sistemiškai koreguojami (BK 219–221 straipsnių pakeitimai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydžiais, nurodant, kad finansinio pobūdžio nusikaltimuose (BK 219–221 straipsniai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 150 MGL dydžio[15], o 750 MGL dydžio mokesčių išvengimas ar nesumokėjimas būtų šių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymis.
Atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (150 MGL), ANK projekto pakeitimais (ANK 187 ir 187¹ straipsnių pakeitimai) siūloma patikslinti (praplėsti) administracinės atsakomybės taikymo ribas, taip padidinti ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų baudų dydžius, atsižvelgiant į tai, kad BK 220–221 straipsniuose nurodyti nusikaltimai 50 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalis[16]. Atsižvelgiant į tai, kad BK 199–200 straipsniuose nurodyti nusikaltimai savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (ką iš esmės papildomai pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), vadovaujantis analogišku požiūriu, formuojami ir šiuose straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėčių požymiai (t. y. nuo 150 MGL dydžio – baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (ši riba nustatyta jau galiojančioje BK 199–200 straipsnių redakcijoje), o nuo 750 MGL[17]
(Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nėra keičiami. 2. Atsižvelgiant į tai, kad BK Specialiojoje dalyje turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tam tikrais atvejais iš nesunkių nusikaltimų nenuosekliai ir nepagrįstai iškart
„peršoka“ į sunkių nusikaltimų kategoriją, BK projektu, siekiant
racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei subalansavimo minėto pobūdžio nusikaltimų sistemoje, siūloma įvesti „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis, juose tuo pačiu įtvirtinant visos BK Specialiosios dalies mastu unifikuotus didelės vertės turto dydžius, o jų sankcijose numatant proporcingas, apysunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančias bausmes (BK projekto siūlomi BK 182 straipsnio 2 dalies, BK
straipsnio 2 dalies, BK 246 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Kartu pastebėtina, kad, vadovaujantis analogišku požiūriu ir siekiant logiškesnio baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, tikslinama ir BK 178 straipsnio sudėtis, mažinant tam tikrų vagystės formų neproporcingai griežtą baudžiamumą, kuris aiškiai neatitinka tokių veikų pavojingumo pobūdžio (BK projekto siūlomi BK
normas kuo didesne apimtimi suderinti su baudžiamojo įstatymo normų aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimais bei kuo aiškiau nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų inkriminavimo atvejais (pavyzdžiui, BK 181 str. 2 d., 246 str. 2 d., 278 str. 2 d., 280 str.
nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamajame įstatyme gausos daugeliu atvejų iš esmės priklauso nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei vien tik nuo teisės taikytojo diskrecijos, BK projektu (tose vietose, kur vertinamųjų požymių apibrėžimas yra nesunkiai įmanomas) apibrėžiamas tam tikrų nusikalstamų veikų sudėčių vertinamųjų požymių (susijusių su nusikaltimu padaryta
(didele) turtine žala, didele turto verte ar pan.) turinys ir šiuo tikslu sukuriami papildomi BK normose nurodytų sąvokų išaiškinimai (BK projekto BK 190, 248, 282¹ straipsniuose nurodyti papildomi didelės turtinės žalos ar didelės turto vertės požymių išaiškinimai, taip pat BK projekto BK 212 straipsnio 4 dalyje patikslinamas stambaus masto požymio turinys). Atitinkamai, baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžus aukščiau nurodytus nusikaltimų sudėčių vertinamuosius požymius, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai tokiais atvejais taptų visiškai aiškūs bei nebepriklausytų vien tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus ir galimai kiekvieną kartą skirtingo ad hoc vertinimo, taip pat dėl šių nusikaltimų sudėčių vertinamųjų požymių aiškinimo susiklostytų aiški, vienoda bei netinkamoms interpretacijoms užkertanti kelią teisminė praktika. 4.
suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais, BK projektu siūloma dekriminalizuoti tokias mažiau pavojingas nusikalstamas veikas[18]:
į šio rašto 4 punkto 1.2. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 190 straipsnio pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) nurodytus baudžiamuosius nusižengimus (pavyzdžiui, smulki vagystė, smulkus sukčiavimas, smulkus turto iššvaistymas ar pasisavinimas, nedidelės vertės turto sunaikinimas ir pan.), kuriuos 2 MGL dydžio apimtimi (t. y. nuo 3 iki 5 MGL) siūloma perkelti į ANK bei laikyti administraciniais nusižengimais ir nagrinėti administracine tvarka. Atitinkamai, ANK projekto pakeitimais (ANK 108, 109 ir 115 straipsnių pakeitimai), atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus baudžiamieji nusižengimai 2 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK ir ANK 108, 109 ir 115 straipsniuose beveik dvigubai (t. y. nuo 3 iki 5 MGL) buvo praplėstos administracinės atsakomybės taikymo ribos, taip pat siūloma panašia apimtimi didinti ir šiuose ANK straipsniuose nurodytų baudų dydžius.
į šio rašto 4 punkto 1.3. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 205, 206(2 d.), 208, 209, 211 straipsniuose nurodytas veikas 150 MGL apimtimi.
Dekriminalizuoti atvejai toliau būtų veiksmingai sprendžiami civilinės teisės normomis arba administracine tvarka.
į šio rašto 4 punkto 1.4. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 219–221 straipsnių pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 220–221 (50 MGL apimtimi), 219 (150 MGL apimtimi) straipsniuose nurodytas veikas. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK normas. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad BK 219 straipsnyje nurodytos veikos 150 MGL apimtimi buvo perkeltos į ANK, ANK projekto 9 straipsniu siūloma papildyti ANK nauju 187¹ straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už minėtus atvejus bei numatytos proporcingos ir adekvačios baudos už tokių nusižengimų padarymą, preliminariai orientuojantis į ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytus baudų dydžius už panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus.
Kartu, atsižvelgiant į BK 210–221 straipsniuose nurodytus naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (150 MGL) bei į tai, kad tokiu būdu ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse 50 MGL apimtimi (t. y. pusiau) praplečiamos administracinės atsakomybės taikymo ribos, ANK projekto 8 straipsnio pakeitimais panašia apimtimi siūloma padidinti ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijose nurodytus baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 224¹ straipsnio 2 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK 217–218 straipsniuose nurodytas veikas 50 MGL apimtimi. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais pažeidimais ir baudžiami administracine tvarka pagal specialiuosius įstatymus.
į šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, siūloma dekriminalizuoti BK 192 straipsnyje nurodytas veikas
administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK 122 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad BK 192 straipsnio 1 dalies atvejai gana ženklia apimtimi (50 MGL) buvo perkelti į ANK 122 straipsnį, ir sistemiškai įvertinus galiojančioje ANK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsakomybę už kur kas mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą, t. y. kai jis padarytas nekomerciniais tikslais, ir administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris įtvirtinamas ANK projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse, t. y. kai šis administracinis nusižengimas padarytas komerciniais tikslais (ir juolab net 150 MGL apimtimi), šio straipsnio sankcijos, buvo ženkliai padidintos minėtais ANK projekto 6 straipsnio pakeitimais, siekiant, kad pastaroji sankcija tinkamai atspindėtų ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto naujo administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje (Turtinės žalos padarymas apgaule) nurodytą nusikalstamą veiką. Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad BK 186 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip perteklinė ir pridėtinės vertės neturinti sukčiavimo (BK 182 straipsnis) specialioji norma.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių: a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių: a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan. BK projekto 8 straipsnio pakeitimais dekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodyta veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis), kuri tuo pačiu tinkamai sistemiškai suderinta su BK XXVIII skyriaus nusikaltimų sudėčių požymiais.
dekriminalizuoti BK 196 (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) ir 197 (Neteisėtas poveikis informacinei sistemai) straipsniuose nurodytus baudžiamuosius nusižengimus.
Šiuo aspektu (be atitikties ultima ratio principui) papildomai pažymėtina, kad BK 196–197 straipsniuose įtvirtinta BK Specialiosios dalies normoms nebūdingas ir kartu perteklinis padarytos žalos (vertinamasis požymis) požymio itin detalus diferencijavimas. Vien tik nuo šio vertinamojo požymio teisės taikytojo subjektyvaus įvertinimo iš esmės priklauso nusikalstamos veikos priskyrimas prie baudžiamojo nusižengimo – nesunkaus – apysunkio nusikaltimo kategorijos. Kartu toks smulkus vertinamojo požymio – padarytos žalos gradavimas, nepagrįstai sukuriantis BK 196–197 straipsniuose baudžiamuosius nusižengimus, taip pat užkerta kelią kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kas, manytina, tokio pobūdžio subjektyvaus vertinamojo požymio detalaus įvertinimo atvejais dažnu atveju yra labai aktualu. Kartu pabrėžtina, kad BK projektu siūlomas dekriminalizavimas pilna apimtimi atitinka ir Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 4–5 straipsnių nuostatas, kurios taip pat nereikalauja „smulkių“ (mažareikšmių) atvejų kriminalizavimo valstybių narių nacionalinėje teisėje. BK projektu dekriminalizavus BK 196–197 straipsnių 3 dalyse nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus būtų taikoma tik tais atvejais, jeigu būtų padaroma „paprasta“ žala. Kartu veika pagal šiuos straipsnius nebūtų laikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 196–197 straipsnių 1 dalyse nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK projektu taip pat tikslinamos per griežtos BK 196–197 straipsnių 1 dalių sankcijos, papildant jas alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis.
dekriminalizuoti BK 204 straipsnio 2 dalyje (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir atitinkamai laikyti jį administraciniu nusižengimu, kurį visiškai apimtų galiojančios ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu dekriminalizavus BK 204 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat apimtų ir buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus, kai tokiomis veikomis buvo padaryta tam tikra („paprasta“) žala, kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pavojingumą, ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimais siūloma ženkliai (t. y. bent kelis kartus) padidinti ANK 125 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius.
projekto 19 straipsniu siūloma BK 206 straipsnio 1 dalyje (Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) atsisakyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (nesant BK 206 straipsnio
ratio principu nederančios baudžiamosios teisės neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos aspektu (pavyzdžiui, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas), taip pat nacionalinės kilmės lėšų panaudojimo reguliavimo ir tinkamos apsaugos būtinybę, BK 206 straipsnio 1 dalyje paliktina baudžiamoji atsakomybė tik už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką.
kad prioritetine teisinės atsakomybės už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus rūšimi visgi turėtų būti laikytina administracinė atsakomybė, o tik išimtiniais atvejais, kai aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra tikrai rimti ir sukelia išties didelę žalą aplinkai, asmenims, visuomenei ar valstybei, už jų padarymą būtų galima baudžiamoji atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, siūloma dekriminalizuoti BK 272 straipsnio 4 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą (Neteisėtas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisų gaminimas, disponavimas bei realizavimas) ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, numatant už jo padarymą administracinę atsakomybę ANK 291 ir 293 straipsniuose, kartu, atsižvelgiant į tai, kad BK 272 straipsnio 4 dalies atvejai buvo perkelti į ANK taip ženkliai padidinant ANK 291 straipsnio 6 dalies bei
pavojingumą, ANK projektu siūlomais ANK 291 ir 293 straipsnių pakeitimais siūloma ženkliai (t. y. bent kelis kartus) padidinti ANK 291 straipsnio 6 dalies bei 293 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius, preliminariai atsižvelgiant ir orientuojantis į panašaus pobūdžio ANK nusižengimuose numatytų baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 290 straipsnio 5, 7 dalis ir pan.).
Kartu, BK projekto 31 straipsnyje nurodytais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma atsisakyti nelogiškos ir pridėtinės vertės baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčios BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalies[19], susijusios su sistemingais aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar pan. taisyklių pažeidimais, kurie sukelia toje pačioje dalyje nurodytus padarinius.
Pažymėtina, kad jau vienkartinis aukščiau minėtų taisyklių pažeidimas, jeigu pastarasis sukėlė BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, užtrauktų kaltininkui analogišką baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, todėl sistemingas (t. y. mažiausiai 3 pažeidimai) tokių pačių pažeidimų (sukėlusių analogiškus padarinius, kaip ir vienkartinis pažeidimas) kriminalizavimas toje pačioje straipsnio dalyje yra nelogiškas ir laikytinas pertekliniu.
projekto 33 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuotojui nesant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), perkeliant pastarąją į ANK 423 straipsnį (Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas), greta analogiškų pažeidimų, sukėlusių nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą, kartu numatant proporcingus ir atgrasančius baudų dydžius, taikytinus už šių pažeidimų padarymą, preliminariai atsižvelgiant ir orientuojantis į panašaus pobūdžio ANK nusižengimuose numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 426 straipsnio 2 dalis ir pan.). Aptariamuoju aspektu papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 metų gegužės 23 dienos įsakymu Nr.
V-298/158/A1-86 ,,Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 7.1 ir 7.2 papunkčiais, atotrūkis nuo nežymaus iki nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal šiuo metu reglamentuotus požymius, nėra itin didelis. Tuo tarpu, nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą (kai vairuotojas nėra apsvaigęs) sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, o nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą (kai vairuotojas nėra apsvaigęs) sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia jau baudžiamąją atsakomybę, nors abiejų pažeidimų esmė ir pobūdis iš esmės yra identiški, o šių veikų pavojingumas savaime nedaug kuo skiriasi, t. y. iš esmės nežymiai skiriasi tik neatsargia kaltės forma sukeltos pasekmės, kurios didžiąją dalimi iš esmės gali nepriklausyti nuo kaltininko atliktų veiksmų ar valios (pavyzdžiui, nukentėjusysis abiem atvejais (ANK ir BK taikymo atvejais), esant analogiškam pažeidimui (vienodai viršytas greitis, pažeistos tos pačios kelių eismo saugumo taisyklės ar pan.), gali tiesiog nesėkmingai nukristi ir susižalojimo lygis iš nežymaus dėl šios priežasties keistųsi į nesunkų, kas savaime nulemtų jau nebe administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą kaltininkui. Kartu pažymėtina ir tai, kad tiek ANK, tiek BK taikymo atvejais toks pažeidimas padaromas tik neatsargia kaltės forma, kartu pažeidimas nėra susijęs ir su kaltininko apsvaigimu nuo alkoholio ar pan. priemonių. Atsižvelgiant į tai, abejotinas toks ženklus atsakomybės diferencijavimas (kaip ir ultima ratio priemonių taikymas vieno iš šių pažeidimų atvejais), vadovaujantis iš esmės nedaug kuo besiskiriančiais pagrindais.
Kartu, atkreiptinas dėmesys, kad avarijose nukentėję asmenys patiria tiek turtinę (materialiąją), tiek ir neturtinę (moralinę) žalą, ir tokiose situacijose didžiausias šių asmenų tikslas yra kuo greičiau atgauti ir gauti jų patirtos žalos kompensaciją (susiremontuoti transporto priemonę, sumokėti patirtas išlaidas už gydymąsi ir pan.), o pradėjus ikiteisminį tyrimą, šis tikslas ne visada gali būti pasiektas operatyviai dėl atliekamų procesinių veiksmų trukmės. Pažymėtina, kad, nagrinėjant BK 281 straipsnio 1 dalies atvejus administracine tvarka, tokios žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas ženkliai veiksmingiau ir operatyviau.
projekto 35 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 298 straipsnyje (Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 113¹straipsnyje (ANK projekto 4 straipsniu siūlomi pakeitimai) bei numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už šio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 112, 113 straipsnis ir pan.). 5. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais, BK projektu mažinamas nepagrįstai griežtas tam tikrų nusikaltimų baudžiamumas: 5.1.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje prieinama išvados, kad atviras pagrobimas nedaro akivaizdžios įtakos vagystės pavojingumo laipsnio pakitimui[20], o juolab atviroji vagystė, kaip šiuo metu nustatyta galiojančio BK 178 straipsnio
vienodai griežtai baudžiama) didelės vertės svetimo turto vagystei arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto pagrobimui, BK projekto 3 straipsniu siūloma sušvelninti atvirosios vagystės ir kišenvagystės (pastarajai pritaikytina analogiška kritika kaip ir atvirajai vagystei) neproporcingai griežtą baudžiamumą. Kartu, vadovaujantis suinteresuotų institucijų siūlymais, mažinamas ir automobilio vagystės nepagrįstai griežtas baudžiamumas, kadangi bet kokios vertės (itin mažos) ir būklės (prastos) automobilio vagystė, atsižvelgiant į šių dienų ekonominę padėtį valstybėje, tiesiog negali būti automatiškai prilyginta (ir kartu vienodai griežtai baudžiama) didelės vertės svetimo pagrobimui, todėl tokia veika savo pavojingumu nėra adekvati įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK projekto siūlymais, didelės vertė automobilio vagystė ir toliau išliktų itin kvalifikuota vagyste (ir būtų baudžiama pagal BK projekto BK 178 straipsnio 3 ar 4 dalis), o visų kitų automobilių (pavyzdžiui, mažos vertės ir pan.) vagystė būtų baudžiama kiek švelniau (tačiau kartu griežčiau, negu „paprasta“ vagystė), t. y. pagal BK projekto BK 178 straipsnio 2 dalį. 5.2.
nepagrįstai griežtą galiojančio BK 183 straipsnio 2 dalies (kvalifikuotas turto pasisavinimas) sankciją (laisvės atėmimo bausmė net iki 10 metų), BK projektu, atsižvelgiant į BK XXVIII skyriuje nurodytus maksimalius laisvės atėmimo bausmių dydžius, sistemiškai mažinamas BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas. 5.3. Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas baudžiamumas. 5.3.1. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė galima laisvės atėmimo bausmė net nuo
esmės prilygina labai sunkių nusikaltimų kategorijai) už bet kokio kiekio (pavyzdžiui, marihuanos suktinė, kelios psichotropinės tabletės ar pan.) ir bet kokios rūšies narkotinių ar psichotropinių medžiagų (arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kartu visiškai neatsižvelgiant į tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus, vadovaujantis BK Bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kartu pažymėtina, kad analogiškų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (medžiagų kiekius, tikslą bei pan.) bei kvalifikuojamas jau pagal BK XXXVII skyriaus normas, kuriose už tokį neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai, įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo (žr.
BK 259, 260 ir 266 straipsnių sankcijas). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad Muitinės kriminalinėje tarnyboje 2018 m. buvo pradėti 342 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos (BK 199 str. 4 d.) ir neteisėto jų disponavimo (BK 259 str.), iš jų dauguma (332 ikiteisminiai tyrimai) pradėti dėl pašto siuntomis gabentų medžiagų. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tokių ikiteisminių tyrimų labai padaugėjo (45 proc. daugiau nei 2017 m. ir tris kartus daugiau nei 2015 m.). Atliekant tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų analizę, galima konstatuoti, kad apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių ne visiškai suvokia savo elgesio pasekmes. Atitinkamai, didėjant tarptautinei prekybai, vystantis technologijoms, paprastėjant ir greitėjant susisiekimui ir informacijos plitimui, į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį dažnai patenka ir tie asmenys, kurie paštu atsisiunčia vaistų, turinčių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bei asmenys, kurie savo reikmėms siunčiasi sąlyginai mažus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius.
Dėl šių priežasčių reziumuotina, kad absoliučios daugumos nusikalstamų veikų, praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos griežtumo. Atitinkamai, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti pripažįstami tik labai pavojingi veiksmai, sukeliantys labai didelį pavojų įstatymų saugomoms vertybėms, darantys didelę žalą visuomenei. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenėje suvokiamas kaip didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimas, turint tikslą vėliau ją platinti siekiant savanaudiškų tikslų ar pan., kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybei. Įvertinus šios nusikaltimo sudėties konstrukciją ir ypač sankcijos griežtumą (prilygstantis BK 260 straipsnio sankcijoms), manytina, kad įstatymų leidėjo valia ir buvo numatyti tokias griežtas bausmes būtent už su dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą (kartu turinti tikslą juos platinti) susijusius nusikaltimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir turint omeny nurodytus BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo ypatumus, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymas už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (kartu visiškai neatsižvelgiant į tai, ar tokios medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui) akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. 5.3.2. Analogiška šio rašto
straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, baudžiamoji atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo gabenamų šių daiktų kiekio, galingumo ir kitų itin svarbių savybių ir atitinkamai minėtos dalies sankcijoje nurodyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė (nuo
šaunamojo ginklo, keleto šovinių, 50 gramų parako ir pan. neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną.
Aptariamuoju aspektu pabrėžtina, kad neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) baudžiamosios atsakomybės griežtumas (ir skiriamos bausmės bei jų dydžiai) logiškai diferencijuojama ir tiesiogiai priklauso nuo gabenamų šių daiktų kiekio, galingumo ir pan. kriterijų (ir atitinkamai itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų numatyta tik už neteisėtą disponavimą, susijusi su reikšmingu šaunamųjų ginklų kiekiu arba su didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų). Kalbant apie radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, BK 199 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtintas akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas baudžiamumas. Vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatyta vienintelė itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų (baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų gabenimą taikoma nepriklausomai nuo gabenamų medžiagų kiekio).
Lyginamoji BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) bei BK 256 straipsnio 1 dalies ir BK 267 straipsnio sankcijų už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) radioaktyviosiomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (numatytos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės, o griežčiausia laisvės atėmimo bausmė siekia 5 metus), leidžia konstatuoti itin reikšmingą šių sankcijų griežtumo nesuderinamumą. Vien tik aplinkybė, kad tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną (o ne valstybės viduje), ir nesant jokių papildomų tokių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną pavojingumą didinančių požymių, yra vienintelis pagrindas itin neproporcingai griežtam tokios veikos baudžiamumui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną turėtų būti labiau sistemiškai suderinta su BK 256 ir 267 straipsnių sankcijomis. 5.3.3.
5.3.3. Galiausia paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, vadovaujantis BK Bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, Lietuvos teismų praktikoje, siekiant išvengti neadekvačiai griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymo, itin dažnai pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, kas savo ruožtu iš esmės iškraipo pastarosios nuostatos esmę ir tikrąją paskirtį, kadangi tokio pobūdžio nuostata turėtų būti taikoma tik išskirtinais atvejais, o ne virsti bendrąja taisykle (kaip ir nutiko BK 199 straipsnio 4 dalies atveju). 5.3.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu BK 199 straipsnyje siūlomas nuoseklus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną diferencijavimas, atsižvelgiant į BK Specialiosios dalies normose (BK 253, 259, 260 ir 266 straipsniai) nurodytus šių daiktų ir
(ar) medžiagų kiekius (kadangi tokie kiekiai yra aiškiai nurodyti kitose BK Specialiosios dalies normose ir (ar) kituose specialiuosiuose teisės aktuose).
Kartu preliminariai atsižvelgiant į BK Specialiosios dalies 253, 259, 260 ir
dalyje siūloma griežtinti šios naujos dalies (kuri BK projekte numato baudžiamąją atsakomybę jau tik už didelius ar labai didelius šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) sankciją, kurios tiek žemutinė (3 metų) tiek viršutinė (10 metų) ribos tampa jau per švelnios, lyginant, pavyzdžiui, su BK 260 straipsnio 3 dalies[21] (numatančios atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) sankcija, todėl, siekiant išvengti „dirbtinio“ tos pačios veikos kvalifikavimo pagal sutaptis su kitais BK griežtesniais straipsniais („ieškant griežtesnės sankcijos“), siūlomas naujas BK projekto BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos dydis (nuo 5 iki 15 metų). Be to, aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys formuojamos, atsižvelgiant į BK Specialiojoje dalyje jau nurodytus nedidelius, „normalius“, didelius ar labai didelius tam tikrų daiktų ar medžiagų kiekius.
Atsižvelgiant į tai, BK projektu BK 199 straipsnyje atsakomybė pagal daiktų kiekius diferencijuojama tik, kiek tas liečia šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą, kadangi tik šių daiktų ir (ar) medžiagų atitinkami kiekiai yra jau numatyti (bei praktikoje nustatomi bei pripažįstami) BK 253, 259, 260, 266 straipsniuose ir (ar) kituose specialiuose teisės aktuose (pvz., nurodyti BK 269 straipsnyje). Atitinkamai, šie nusikaltimų sudėčių požymiai nėra vertinamieji ir jų turinys (daiktų/medžiagų kiekis) lengvai ir aiškiai nustatomas. Atitinkamai, BK 199 straipsnyje nėra galimybės atsakomybės diferencijuoti ir numatyti skirtingą atsakomybę už, pavyzdžiui., nedidelio, didelio ar labai didelio kiekio radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų, strateginių prekių ir pan., taip pat ir už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą, kadangi tokie kiekiai tiesiog nėra numatyti BK Specialioje dalyje (BK 256, 266 ir 267 straipsniuose) ar kituose specialiuose teisės aktuose bei praktikoje tiesiog nėra nustatinėjami (analogiška situacija ir dėl dopingo medžiagų, kurios nei galiojančioje BK 199 straipsnio 2 dalyje, nei galiojančiame BK 276¹ straipsnyje nėra grupuojamos pagal šių medžiagų kiekius).
Todėl BK 199 straipsnyje diferencijavus baudžiamąją atsakomybę pagal nurodytų medžiagų kiekius, kurie praktikoje nėra nustatomi ir (ar) pripažįstami bei kartu apskritai nėra nurodyti BK Specialiojoje dalyje, būtų sukurta daugybė neapibrėžtų vertinamųjų požymių, kas neigiamai paveiktų BK naujojo 199 straipsnio nuostatų taikymą bei keltų dideles problemas dėl šių požymių interpretavimo ir jų turinio nustatymo. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK 199 straipsnio naujoji 3 dalis (kurioje BK projekte ir numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų arba strateginių prekių neteisėtą gabenimą) jau numato tinkamas galimybes teismui individualizuoti bausmę ir radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų, strateginių prekių ar pan. (kurių neįmanoma suskirstyti pagal kiekius) atžvilgiu, kadangi teismas, kiekvienu atveju (taip pat ir priklausomai nuo gabenamo šių medžiagų kiekio) galėtų paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę (kuri BK projekte numatyta nuo 3 mėn. iki 8 metų) arba netgi baudą (pvz., jeigu buvo gabenamas nedidelis minėtų medžiagų kiekis).
Tokios galimybės nesuteikia galiojanti BK 199 straipsnio 4 dalies (kurioje šiuo metu numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų arba strateginių prekių neteisėtą gabenimą) visais be išimties atvejais numatydama tik itin griežtą nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 6. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais, BK projektu taip pat siūlomos šios baudžiamojo įstatymo subalansavimo priemonės: 6.1.
Atsižvelgiant į galiojančių BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijose nurodytus požymius bei į netinkamai besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką[22], vadovaujantis kuria, analizuojant BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas
„<....> lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, jog joje nurodyta,
kad žala turi būti padaryta „kreditoriams“, tai yra žodis nurodomas daugiskaitos forma. <...>“ ir tai atitinkamai „<...> reiškia, kad žala turi būti padaroma mažiausiai dviem kreditoriams <...>“, BK projektu siūloma tikslinti šiuo aspektu netinkamai suformuluotas BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas, nurodant, kad minėtuose straipsniuose nurodyta didelė turtinė žala gali būti padaroma ir vienam iš kreditorių, svarbu, kad jos dydis atitiktų BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos išraišką. 6.2. BK projekto 1 straipsniu siūloma šalinti BK 156 straipsnio dispozicijos vidinio suderinamumo trūkumus bei šio straipsnio taikymo srities problemas, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojant baudžiamosios atsakomybės taikymą už vaikų (asmenų iki 18 metų) pagrobimą, kartu išvengiant nepagrįstų situacijų, kai mažamečio (asmenų iki 14 metų) pagrobimas būtų vertinamas kaip vaiko pagrobimas pagal BK 156 straipsnį, tačiau, pavyzdžiui, 15 metų vaiko grobimas jau būtų kvalifikuojamas tiesiog kaip neteisėtas laisvės suvaržymas pagal BK 146 straipsnio nuostatas. 6.3.
pažymima[23], kad „<...> aiškinant BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes, neteisinga būtų teigti, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio <...>“. Kartu aptariamuoju aspektu pabrėžiama, kad „<...> baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas <...>.“ Atsižvelgiant į tai, BK projekto 2 straipsniu siūloma sustiprinti BK 167 straipsnio dispozicijos požymius, siekiant labiau pagrįsti baudžiamosios atsakomybės taikymą už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ultima ratio principo kontekste. Atitinkamai, ANK 1 straipsnyje siūloma ANK 83¹ straipsnyje numatyti atsakomybę dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, neturint sistemiškumo požymio, kartu numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už tokio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 83 straipsnis ir pan.). 6.4. Galiojančio BK 255 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimus, kurie sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Tačiau teismų praktikoje pastebima, kad teismai apkaltinamuosius nuosprendžius pagal BK 255 straipsnį priima ne tik tais atvejais, kai buvo pažeistos ginklų, šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, bet taip pat ir pažeidus ginklo nešiojimo taisykles[24] arba dėl ginklo praradimo jį gabenant[25]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 255 straipsnį turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tais atvejais, kai asmuo, pavyzdžiui, būdamas namuose ginklą laiko ne seife (namuose tuo metu yra sutuoktinė ir (ar vaikai), tačiau nėra skaudžių padarinių). Paminėtais atvejais, praktikoje kartu kyla klausimas dėl BK 255 straipsnio ar ANK 229 straipsnio (Ginklų, šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas) nuostatų taikymo ir atitinkamai baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo. Paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, BK 255 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia „<...> šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įsigijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti <....>“, tai pat, „<...> kad veikos padarymo vieta gali būti ne tik vieša, kurioje įprasta lankytis žmonėms, bet ir fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios įstaigos <...>“[26], o esminis atribojimo kriterijus tarp BK ir ANK padarinių yra „<...> realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo nustatymas <...>“[27].
Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra papildomų konkretesnių išaiškinimų, kas būtų laikytina „realiomis sąlygomis pasinaudoti ginklu“, dėl to kyla neaiškumų ir dviprasmiškų BK 255 straipsnio nuostatos interpretavimų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, BK projekto 30 straipsniu siūloma patikslinti BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, kartu siekiant šią baudžiamojo įstatymo normą labiau suderinti su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais. 6.5. BK projekto 34 straipsniu (Sąvokų išaiškinimas) BK 281 straipsnyje nurodyti sąvokų išaiškinimai, vadovaujantis BK Specialiosios dalies konstravimo praktika, apibrėžiami BK Specialiosios dalies atskirame straipsnyje (BK 282¹ straipsnis). Kartu BK 282¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta transporto priemonės sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostatas. 7.
siūlomus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BPK ir KŽĮ projektais siūlomi techninio pobūdžio KŽĮ 8 straipsnio bei BPK 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimai. Be to, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pasiūlymus, KŽĮ 8 straipsnis papildytas nuorodomis į BK 199 ir 207 straipsnių 2 dalis. Atskirai paiminėtina, kad KŽĮ 8 straipsnis papildomas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį, kadangi priėmus 2019-07-16 įstatymą Nr. XIII-2334, kuriuo BK 207 straipsnis buvo tinkamai suderintas su Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatomis ir tapo vienu pagrindinių (kartu su BK 182 straipsniu) straipsnių kovoje su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, dėl šių priežasčių (kaip ir BK 182 str. atveju) iškilo būtinybė suteikti teisinį pagrindą taikyti kriminalinę žvalgybą ir šios baudžiamojo įstatymo normos atžvilgiu, siekiant veiksmingos kovos sukčiavimo (įskaitant kreditinį, karuselinį, Sąjungos biudžetui kenkiantį ir pan.) srityje. Priešingai, išliktų nelogiškas, nevienodas požiūris į labai panašaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. už BK 182 straipsnyje nurodytą veiką būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, o už BK 207 straipsnyje – nebūtų galima, nors abu šie straipsniai lygiagrečiai veiksmingai taikomi kovoje su minėtais sukčiavimais. Kartu KŽĮ projektu siūloma KŽĮ 8 straipsnį papildomai papildyti ir nuoroda į BK 246 straipsnio 2 dalį. Tą siūloma padaryti dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių KŽĮ straipsnis buvo papildytas nuorodomis į BK 182 – 184 straipsnių 2 dalis, t. y. KŽĮ atitinkamai papildomas BK projekto sukurtais naujais (kurie galiojančioje BK redakcijoje apskritai neegzistuoja) apysunkiais nusikaltimais (analogiški sunkūs nusikaltimai jau dabar automatiškai patenka į KŽĮ 8 straipsnio taikymo sritį).
Įstatymo leidėjo požiūrį (t. y. kad šios srities turtiniai apysunkiai nusikaltimai turi patekti į KŽĮ 8 straipsnį) patvirtina ir tai, kad jau galiojančioje KŽĮ 8 straipsnio redakcijoje yra įtvirtintas šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio apysunkis nusikaltimas
BK projektas nėra orientuotas ir (ar) iš esmės tiesiogiai susijęs su BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių koregavimu ir (ar) subalansavimu, kadangi baudžiamojo įstatymo normų sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių peržiūra, siekiant sistemiškai spręsti baudžiamojo įstatymo normų sankcijų tarpusavio nesuderinamumo, perteklinio griežtumo, alternatyvių bausmių trūkumo ar kitus jų sisteminius trūkumus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos požiūriu, yra kitos labai plataus masto diskusijos ir atskiros didelės apimties ir sudėtingumo baudžiamojo įstatymo normų sisteminės peržiūros objektas. 9.
projektų siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimo priemones, laukiama šių pagrindinių teigiamų rezultatų: · Baudžiamasis įstatymas būtų pirmiausia orientuotas į pavojingiausių veikų kriminalizavimą, kartu būtų užtikrintas būtent pavojingiausių nusikaltimų griežtas baudžiamumas, o už mažiau pavojingus atvejus numatyti adekvatūs bei proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai (arba kitos teisinės atsakomybės formos). Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų.
Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu įstatymų projektai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, įtvirtintą uždavinį – subalansuoti bausmių politiką, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą patobulinti taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik visuomenei pavojingiems asmenims už sunkius nusikaltimus, sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių (224.11 punktas). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Prognozuojamas galimas biudžeto lėšų sutaupymas, tačiau dėl pakeitimų kompleksiškumo ir sudėtingumo konkrečiais dydžiais įvertinti to mastą nėra įmanoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 kreipėsi į suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant teismų, prokuratūros ir kitas teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurios iš esmės pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis. Atitinkamai, Įstatymų projektų rengimo metu buvo įvertinti Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos teisės instituto pateikti preliminarūs pasiūlymai ir vertinimai dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo ir subalansavimo galimybių.
Parengti Įstatymų projektai buvo derinti su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu ir Lietuvos teisės institutu. Taip pat parengtiems Įstatymų projektams buvo gautos atskiros Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos archeologijos draugijos ir Mokslinės archeologijos komisijos išvados. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“,
„baudžiamoji atsakomybė“, „didelė turtinė žala“, „nusikalstama veika“, „MGL“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai. [2] Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009 ir Nr. 2K-262/2011. [4] Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, šiuo metu Čekijoje svarstomos atitinkamos BK pataisos, kuriomis baudžiamajame įstatyme siūloma dvigubinti visas jame nurodytas turto (dalyko) vertes, padarytos žalos, gautos naudos ir pan. dydžius. [5]Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas (skirtingas) didelės turtinės žalos 150 MGL dydis (mažiausias visame BK su didele turtine žala susijęs dydis), įnešantis papildomos sumaišties ir neaiškumo, siekiant baudžiamajame įstatyme sistemiškai suvokti didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir pan. pobūdžio požymių sampratą bei šių požymių dydžių unifikuotą išraišką. [6] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [7] Pavyzdžiui, BK 179, 181, 188, 208, 239, 241, 246, 278, 280–281, 285 ir kt. straipsniuose įtvirtinti vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. [8] Virš 300 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų apysunkio nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d.,
galiojančio BK 179 str. 2 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 205 str. 1 d., 207 str. 2 d., 217–218 str., 241 str. 2 d., ir pan.), arba nesunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 192 str. 2 d., 206 str. 2 d., 208–209 str., 281 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 188 str.
1 d., 211 str. ir pan.) inkriminavimą. [9] Virš 750 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 4 d., 181 str. 3 d., 182 str. 3 d.,
dalys, 220 str. 2 d., 246 str. 3 d., 278 str. 2 d. ir pan.) inkriminavimą. [10] Pavyzdžiui, BK 189¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas (su 500 MGL dydžio vertės turto požymiu) lieka apysunkiu nusikaltimu, tuo tarpu BK 180 str. 3 d., 181 str. 2 d., 280 str. 2 d. (su 300 MGL dydžio turtinės žalos požymiu), atsižvelgiant į didelį šių nusikaltimų pavojingumą, išlieka sunkiais nusikaltimais ir pan. [11] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 181 str. 4 d., 183 str. 2 d. bei 184 str. 2 d. nurodytą didelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y.
(apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [12] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 3 MGL iki 5 MGL padidina BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodytą nedidelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodyti baudžiamieji nusižengimai (iki 5 MGL dydžio) dekriminalizuojami, ir perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šių baudžiamųjų nusižengimų kontekste 2 MGL apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [13] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kurie, nepaisant to, kad BK priskirtini prie ekonominių nusikaltimų, savo pobūdžiu ir esme iš esmės tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (kas iš esmės pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), dėl ko, manytina, šiuose straipsniuose nurodyti MGL dydžiai turi būti labiau orientuojami į BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nurodytus MGL dydžius.
(apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [12] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 3 MGL iki 5 MGL padidina BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodytą nedidelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodyti baudžiamieji nusižengimai (iki 5 MGL dydžio) dekriminalizuojami, ir perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šių baudžiamųjų nusižengimų kontekste 2 MGL apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [13] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kurie, nepaisant to, kad BK priskirtini prie ekonominių nusikaltimų, savo pobūdžiu ir esme iš esmės tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (kas iš esmės pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), dėl ko, manytina, šiuose straipsniuose nurodyti MGL dydžiai turi būti labiau orientuojami į BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nurodytus MGL dydžius. Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu, šiame kontekste būtų ženkliai (150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [15] Pastebėtina, kad 150 MGL išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydis BK 219–221 straipsniuose nustatomas atsižvelgiant į BK 199 – 200 straipsniuose, kuriuose nurodyti nusikaltimai (kaip ir BK 219–221 straipsnių nusikaltimai) savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu. [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 219–221 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 220–221 straipsniuose – 50 MGL apimtimi, BK 219 straipsnyje – 150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki
vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y.
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu, šiame kontekste būtų ženkliai (150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [15] Pastebėtina, kad 150 MGL išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydis BK 219–221 straipsniuose nustatomas atsižvelgiant į BK 199 – 200 straipsniuose, kuriuose nurodyti nusikaltimai (kaip ir BK 219–221 straipsnių nusikaltimai) savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu. [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 219–221 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 220–221 straipsniuose – 50 MGL apimtimi, BK 219 straipsnyje – 150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki
vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y. 500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [18] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [19] Pastebėtina, kad šiais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr.
XI-1901) buvo nesėkmingai bandoma perkelti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo 5a straipsnio
nepakankamumą, 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777 BK buvo papildytas BK 270³ straipsniu (Jūros teršimas iš laivų), kuris pilna apimtimi įgyvendino direktyvos 2009/123/EB reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimai tapo nereikalingi net ir Europos Sąjungos instrumentų perkėlimo aspektu. [20] Pavyzdžiui, Abramavičius A., Vosyliūtė A. „Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai“. Teisė, 2017. Nr. 105. [21] BK projekto BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija tampa švelnesnė ir už galiojančio BK 266 straipsnio 3 dalies sankciją, numatančią baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). [22] Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-582-453/2016; 2012 m. gegužės 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012. [23] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-7-84-489/2018. [24] 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2204-993/2016. [25] 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1213-359/2018. [26] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2011. [27] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2012. [28] Pavyzdžiui, taip BK projektu pakoreguotos BK 183–184, 196–197, 208–209 ir pan. straipsnių sankcijos.
156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 270, 277 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 282¹ STRAIPSNU IR KODEKSO 177, 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 115, 122, 125, 137, 187, 205 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 107¹, 113¹ IR 187¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹,190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282¹ straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107¹, 113 ir 187¹474¹ straipsniais įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – KŽĮ projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normas, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dalinį arba visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
Be to, Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Kartu Įstatymų projektais įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas) įgyvendinimo priemonę – subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (8.2.6 punktas) 2.
Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 60256889, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (+370) 61851147, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) Specialiojoje dalyje įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius, kurių sugretinimas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis leidžia pagrįstai įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas nusikalstama veika (nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu), už kurios padarymą asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtent baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia atsakomybės forma įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose, kuri sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias pasekmes. Pažymėtina, kad BK 11 ir 12 straipsniuose yra įtvirtintos nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sampratos, kurios susideda iš dviejų pagrindinių elementų – 1) veikos pavojingumo ir 2) veikos (veikimas ar neveikimas) uždraudimo BK. Pavojingumo požymis suponuoja įstatymų leidėjui pareigą kiekvienu atveju, sprendžiant dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį, įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad įstatymų leidėjas už tai numatytų pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Ši pareiga įstatymų leidėjui kyla tiesiogiai iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Aptariamo principo turinys yra išsamiai apibrėžtas ne tik Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktikoje. Taip Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad „<...> pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“[¹]. Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, „<...> siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“[²].
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.[³] Atkreiptinas dėmesys, kad ultima ratio principas veikia ne tik sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, bet kartu laikytinas pagrįstu teisiniu pagrindu atlikti BK Specialiosios dalies normų sisteminę peržiūrą, kurią atlikus, prieinama išvados, kad atitinkamos baudžiamojo įstatymo normos dėl neproporcingo, perteklinio ar nepagrįstai griežto kriminalizavimo neatitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principo. 2.
2Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje akcentuotus valstybės baudžiamosios politikos formavimo kriterijus, pažymėtina, kad pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija. Atitinkamai, nuo pat 2003 m. BK įsigaliojimo buvo nuosekliai griežtinamos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijos, smarkiai padidinti baudos bausmės dydžiai, įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės, dėsningai kriminalizuojamos vis naujos (kartais abejotino turinio ir (ar) pavojingumo) nusikalstamos veikos bei kuriamos papildomos baudžiamojo įstatymo specialiosios normos, nustatant vis skirtingus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus bei pagrindus ir pan. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo pakeitimai (įskaitant ir teisėkūros pasiūlymus, kurie taip ir nebuvo priimti), kurie nurodytu laikotarpiu būtų orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą, harmonizavimą ar stabilizavimą, buvo pakankamai reti (pavieniai), be to, dažnu atveju fragmentiško pobūdžio ir (ar) sistemiškai tinkamai nesuderinti su kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, todėl kompleksiškai nespręsdavę tam tikros teisinio reguliavo spragos ir (ar) problemos. Tam tikrais atvejais aukščiau nurodyti pakeitimai tik dar labiau prisidėdavo prie BK Specialiosios dalies sistemos išbalansavimo bei jos normų tarpusavio nesuderinamumo. 3.
3BK Specialiosios dalies normų, įskaitant ir pastarojo dešimtmečio baudžiamojo įstatymo pakeitimus, sisteminė analizė leidžia konstatuoti ir tai, kad galiojantis baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus nusikaltimus reglamentavimas, įskaitant baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas, šiandien aiškiai stokoja nuoseklumo ir yra išbalansuotas, o kai kurios baudžiamajame įstatyme nurodytos baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo ribos yra neadekvačiai mažos bei neatitinka realios ekonominės situacijos valstybėje, todėl baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokiais atvejais kvestionuotinas ir proporcingumo aspektu. Pavyzdžiui, BK 178, 182–184 ir kt. straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda ir asmuo yra laikomas padaręs nusikaltimą (o ne, pavyzdžiui, baudžiamąjį nusižengimą) vos už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančio turto vagystę, sukčiavimą, iššvaistymą ir pan. Be to, net ir mažesnio negu 5 MGL vertės turto vagystė, sukčiavimas, iššvaistymas ir pan. pažeidimai vis vien laikytini ultima ratio priemonių reguliavimo objektu, kadangi pastarieji pažeidimai BK laikytini baudžiamaisiais nusižengimais. Tuo tarpu net ir panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse BK taip pat įtvirtintos tarpusavyje nederančios (ir dažnu atveju neadekvačiai mažos) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, o kai kuriais atvejais baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba apskritai nėra apibrėžta (pavyzdžiui, BK 179, 188, 203, 208, 239, 241, 246, 278 ar pan. straipsnių atvejais).
Pavyzdžiui, BK 192, 220, 221 straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda jau nuo 100 MGL dydžio sumos (5000 eurų), BK 199–200, 205, 206, 209, 211 ir pan. straipsnių atvejais – nuo 150 MGL dydžio sumos (7500 eurų), BK 217–218 straipsnių atvejais – nuo 250 MGL dydžio sumos (12500 eurų), o BK 175¹, 189¹ ir 202 straipsniuose (BK 202 straipsnio 1 dalies atveju – atsižvelgiant į ANK 127 straipsnio 5 dalį) nurodytais atvejais – nuo 500 MGL dydžio sumos (25000 eurų). Tuo tarpu BK 219 straipsnyje nurodytu atveju baudžiamosios atsakomybės (kaip už nusikaltimo padarymą) atsiradimo momentas dėl neaiškių motyvų apskritai siejamas tik su 10 MGL dydžio riba. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra ne tik tarpusavyje nesuderintas, bet ir ne visais atvejais tinkamai atspindintis baudžiamajame įstatyme tam tikrų nurodytų nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą. Kartu toks reglamentavimas užkerta kelią teisėsaugos institucijoms ir teismams orientuoti savo pagrindinius resursus į išties pavojingiausių pažeidimų išaiškinimą ir nagrinėjimą bei tik už pačius pavojingiausius atvejus taikyti atgrasančias ultima ratio priemones ir nusikalstamų veikų realųjį pavojingumą atitinkančias kriminalines bausmes. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos valstybėse dydžiai, kurie siejami su baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (pvz., turtinių, ekonominių ar finansinių nusikaltimų), dažnai yra didesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus (palyginimui, Lietuvoje – nuo 250 eurų turto vertės – nusikaltimas, o nuo 150 eurų – baudžiamasis nusižengimas) Ispanijoje atsiranda, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurus, Čekijoje – kai tokio turto vertė viršija 196 eurus[⁴], Latvijoje – kai tokio turto vertė viršija 430 eurus, Vengrijoje vagystė laikoma nusikaltimu, kai pagrobto turto vertė viršija 1500 eurų (kai pagrobto turto vertė viršija 150 eurų, bet neviršija 1500 eurų – laikoma baudžiamuoju nusižengimu) ir pan. Kalbant apie nusikaltimus finansams, pavyzdžiui, Estijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tada, kai tai susiję su didele žala, kuri apibrėžiama kaip viršijanti 40 000 eurų sumą, Latvijoje – kaip viršijanti 21 500 eurų sumą, Italijoje – nuo 30 000 iki 100 000 eurų (palyginimui, Lietuvoje finansiniuose nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba siejama vos su 5000 eurų suma). Tuo tarpu, pavyzdžiui, Slovėnijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tais atvejais, kai išvengtų mokesčių suma taip pat susijusi su didele (žymia) turtine nauda. Panašus reguliavimas, kai už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai mokesčių suma susijusi su didele turtine nauda ar reikšminga (žymia) žala, numatyta Norvegijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tose valstybėse, kuriose nenumatyta konkreti turto vertė ar konkreti padarytos žalos dydžio piniginė išraiška, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamų veikų sudėtys konstruojamos taip, jog, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai tai susiję su didelės vertės turtu arba kai padaryta išties didelė žala, t. y. akcentuojamas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) efektas – baudžiamoji atsakomybė siejama su pačiais pavojingiausiais ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančiais nusikaltimais. 3.1. Sistemiškai įvertinus BK Specialiosios dalies nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius, ypač susijusius su didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir kt. panašiais dydžiais, pažymėtina, kad daugeliu atvejų (pavyzdžiui, BK XXVIII skyriaus normose, BK 199–200, 239, 241, 246, 280 ir kt. straipsniuose) baudžiamajame įstatyme įtvirtintas (arba, kur neįtvirtintas, teismų praktikoje nustatomas) vos 250 MGL dydis (12500 eurų), kurio viršijimas yra pakankamas pagrindas tam tikro nusikaltimo kvalifikuotai sudėčiai apibrėžti ir šio nusikaltimo, kaip taisyklė, priskyrimui sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai kuriais atvejais BK nustatyti identiški (BK 217–218 straipsniuose – 250 MGL dydis) arba net žymiai didesni (BK 175¹, 202, 189¹ straipsniuose – 500 MGL dydis) analogiškų nusikaltimo sudėties požymių (stambaus masto, didelės turtinės žalos ir pan.) dydžiai vien tik baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentui (o ne veikos kvalifikuotai sudėčiai – sunkaus nusikaltimo) apibrėžti.
Kartu akcentuotina, kad kitais atvejais BK nurodyti jau didesni arba ženkliai didesni veikas kvalifikuojančių požymių didžiai – pavyzdžiui, BK 219, 221 straipsniuose – 500 MGL dydis, o 220 straipsnyje – 750 MGL dydis[⁵]. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad minėtų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai baudžiamajame įstatyme nėra tarpusavyje suderinti ir subalansuoti. Be to, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai (pavyzdžiui, „tradicinis“ 250 MGL dydis) yra itin atitrūkę nuo tikrovės bei neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje (lyginant su tuo laikotarpiu, kai šių kvalifikuotų požymių dydžiai BK buvo įtvirtinti), neatspindi šiandienos tokių sunkių nusikaltimų tikrojo pavojingumo pobūdžio ir sunkiais nusikaltimais realiai padaromos žalos, kurių dydžiai nusikalstamų veikų stambaus masto ar didelės turtinės žalos padarymo praktiniais atvejais smarkiai viršija BK nustatytą bendrąjį 250 MGL (ar netgi ir 500 MGL) dydžio standartą, ir dėl šių priežasčių yra akivaizdžiai per maži bei, vargu, ar gali būti pakankamu, adekvačiu ir proporcingu šių nusikaltimų priskyrimo prie sunkių nusikaltimų kategorijos pagrindu. Aptariamu aspektu papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus[⁶]. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius (susijusius su MGL dydžiais) tarpusavyje subalansuoti bei adekvačiai ir proporcingai padidinti. Kartu paminėtina, kad kitose Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, dažnai yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pavyzdžiui, kalbant apie turtinius nusikaltimus, Vengrijoje didelės vertės turto vagyste laikomas turto, kurio vertė viršija 14 600 eurų, bet neviršija 146 300 eurų sumos, pagrobimas. Palyginimui, jeigu Lietuvoje didelės vertės turto (t. y. viršijančio 12 500 eurų) pagrobimas gresia laisvės atėmimo iki 8 metų bausme, tai Vengrijoje laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 m. bausmė gresia už tokio turto pagrobimą, kurio vertė viršija 146 300 eurų, bet neviršija 1463000 eurų (ir tai laikoma ypač didele verte). Čekijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja didelės (reikšmingos) žalos padarymas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 m.), o didelė žala apibrėžiama kaip žala, kuri sudaro ne mažiau kaip apie 19 600 eurų (viršutinė riba dar didesnė – apie 196 000 eurų). Lenkijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 230 000 eurų suma, itin didelė žala siejama su 460 000 eurų suma.
Slovakijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 26 600 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 m. bausmė), itin didelė žala siejama su 132 500 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 m. bausmė). Austrijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 300 000 eurų suma, tuo tarpu Rumunijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja „rimtų pasekmių“ požymis (apibrėžiamas, kaip viršijantis 400 000 eurų sumą). Kalbant apie nusikaltimus finansams, pavyzdžiui, Lenkijoje mokestinius nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai yra didelė išvengtų mokesčių suma (viršija 300 000 eurų) ir ypatingai didelė mokesčių suma (viršija 600 000 eurų), Estijoje – didelė žala (viršija 40 000 eurų) ir ypač didelė žala (viršija 400 000 eurų), Austrijoje – žymi žala (viršija 5 000 eurų) ir ypač didelė žala (viršija 300 000 eurų), Slovakijoje – didelė turtinė žala (viršija 133 000 eurų) ir pan. Galiausia paminėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatos, kuriomis Europos Sąjungos lygmeniu harmonizuojamos nusikaltimų apibrėžimai (kurios savo pobūdžiu prilygsta BK nurodytiems tam tikriems turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimams) ir sankcijos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, nurodo, kad šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala arba gauta nauda yra didelė, kai ji susijusi bent su daugiau nei 100 000 eurų. Už tokius direktyvos kontekste sunkius atvejus reikalaujama bausti ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Tuo tarpu, Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytais atvejais už šioje direktyvoje nurodytus nusikaltimus baudžiama netgi dvigubai griežčiau (pavyzdžiui, iki 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis) už 8 kartus mažesnę padarytą žalą arba gautą naudą (t. y. vos už 250 MGL (12 500 eurų) – BK 182, 183, 184 ir pan. straipsnių atvejais) arba ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis net už 13 kartų mažesnę padarytą žalą (t. y. vos už 150 MGL (7500 eurų) – BK 205, 206, 207 ir pan. straipsnių atvejais) negu to reikalauja minėtos direktyvos nuostatos. Tokia didelės turtinės žalos požymio suvokimo disproporcija akivaizdžiai parodo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytų didelės turtinės žalos dydžių nepakankamumą. 3.2. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tiek baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai (pavyzdžiui, vos 5 MGL vertės turto pagrobimas laikomas netgi nusikaltimu), tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai (pavyzdžiui, vos 250 MGL dydžio žala traktuojama kaip didelė ir laikoma kvalifikuotu požymiu ir atitinkamai sunkiu nusikaltimu) neatitinka realios valstybės ekonominės padėties, kuri yra smarkiai pasikeitusi nuo 2003 m., kai įsigaliojo BK. Pavyzdžiui, šiuo metu didelės turtinės žalos dydis ekonominiuose nusikaltimuose yra mažiausias visame BK – vos 150 MGL (7500 eurų). Atitinkamai, toks mažas turtinės žalos dydis neatitinka ekonominių nusikaltimų pobūdžio bei verslo santykiuose operuojamų ekonominių dydžių, kartu akivaizdžiai per mažas žalos dydis ne tik neatspindi tikrojo nusikalstamų veikų pavojingumo ir jomis realiai padaromos žalos, bet taip pat nulemia nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius.
Todėl baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas už nusikalstamas veikas, kurių sunkumas apibrėžiamas per atitinkamus ekonominius rodiklius (MGL), neatitinkančius realios ekonominės šalies situacijos, yra kvestionuotinas ne tik ultima ratio kontekste, bet ir griežtų sankcijų už abejotino pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą taikymo aspektu. Kaip minėta, galiojančio baudžiamojo įstatymo redakciją lyginant su 2003 m. įsigaliojusiu BK, pavyzdžiui, baudų dydžiai už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinti net 20 kartų, baudos už baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus ar baudos juridiniams asmenims padidintos 10 kartų. Tačiau pats MGL dydžio turinys, kuriuo apibrėžiamos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos bei nustatomos kvalifikuojančios nusikaltimų sudėtys, iš esmės nesikeitė. Viso baudžiamojo įstatymo galiojimo laiku MGL dydis buvo apie 36–37 eurai, ir tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 50 eurų. Būtų klaidinga teigti, kad tai, kas buvo laikoma, pavyzdžiui, didelės vertės turtu ar didele turtine žala 2003 m., nepakito ir šiandien reiškia tą patį.
Galiojančio reguliavimo nuostatos reiškia, kad tiek nusikalstamų veikų pavojingumas, tiek baudžiamosios atsakomybės ribos, tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai skaičiuojami pagal iš esmės nepakitusius ekonominius dydžius (nes nesikeitė (nedidėjo) ne tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodyti MGL dydžiai, kuris apibrėžia baudžiamosios atsakomybės ribas ar nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius, bet ir paties MGL turinys padidėjo (nuo 2018 m. sausio 1 d.) tik nežymiai), o, pavyzdžiui, baudos (kaip kriminalinės bausmės), skiriamos už tų pačių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiai, kaip minėta, buvo padidinti net iki 20 kartų. Atkreiptinas dėmesys ir į pagrindinių socialinių rodiklių pokyčius lyginant 2003 m. galiojusius dydžius su nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais dydžiais. Pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga, minimalus valandinis atlygis išaugo 5 kartus, valstybinė socialinė draudimo bazinė pensija, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (bruto), neskaičiuojant individualių įmonių – daugiau nei 4 kartus ir pan. Tačiau MGL dydis, t. y. jo turinys, kaip minėta, iš esmės pakito gana nežymiai. Akivaizdu, kad BK įtvirtinti atitinkami ekonominiai rodikliai ar dydžiai negali egzistuoti atsietai nuo ekonominio šalies vystymosi ir kitų socialinių – ekonominių aplinkybių, todėl būtinas šių dydžių nuoseklus padidinimas bei tarpusavio subalansavimas, kuris labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį, tinkamai atspindėtų nusikalstamų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat pagrįstų itin griežtų bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį, tikslingumą ir proporcingumą. 4.
4Pažymėtina, kad BK Specialiojoje dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nemažai vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ir pan.[⁷], baudžiamajame įstatyme nepateikdamas jokio šių vertinamųjų požymių turinio išaiškinimo (nors visais atvejais šių požymių turinį apibrėžti nėra sunku), dėl ko šių baudžiamojo įstatymo normų taikymo ribos tampa pakankamai neapibrėžtomis bei iš esmės priklausančiomis nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, baudžiamojoje teisėkūroje jie turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais, kai tokio požymio turinio formalizavimas BK yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu būtina sistemiškai peržiūrėti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus vertinamuosius požymius, pateikiant kai kurių šių vertinamųjų požymių apibrėžtis BK (pavyzdžiui, apibrėžiant padarytos (didelės) turtinės žalos dydžius ir išreiškiant juos MGL sumomis, apibrėžiant didelės turto vertės dydžius ir pan.), siekiant aiškiai nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų kaltininkui inkriminavimo atvejais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas, tinkama apimtimi nederantis su specialiaisiais baudžiamosios teisės principais (pavyzdžiui, ultima ratio, proporcingumo ir pan.), modernios baudžiamosios politikos tendencijomis bei juridinės technikos reikalavimais, nepagrįstai bei neproporcingai apkrauna kompetentingas valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą, teismus), atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Baudžiamasis procesas dėl savo pobūdžio ir sudėtingumo reikalauja ne tik didelių žmogiškųjų išteklių, bet ir ženklių valstybės biudžeto lėšų.
Kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimas turėtų būti pagrįstas realiu poreikiu, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės interesus, greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau atlikta sisteminė BK Specialiosios dalies normų analizė suponuoja išvadą, kad dabartinis baudžiamųjų teisinių santykių reglamentavimas, kiek jis susijęs su atitinkamų nusikalstamų veikų įtvirtinimu BK, nepagrįstai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą (ypatingai aukštesnės instancijos teismus), o nepagrįstai padidintas šių institucijų darbo krūvis ne tik prailgina ir taip pakankamai ilgą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę, bet ir smarkiai apriboja teisėsaugos ir teisminių institucijų galimybes tinkamai orientuoti pagrindinius išteklius būtent į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą.
Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai sumažintų ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismų perteklinį darbo krūvį, užtikrintų, kad tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, kas kartu su bendro baudžiamųjų bylų nagrinėjimo krūvio sumažėjimu leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylą nagrinėjimo laiką (tuo pačiu sutaupant ir valstybės lėšas) bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 6.
6Kartu pažymėtina ir tai, kad tinkamai nesubalansuota valstybės baudžiamoji politika ir nepagrįstai griežtas baudžiamumas, numatytas už pakankamai nepavojingus nusikaltimus, iš esmės nulemia ir su įkalinimo įstaigų perpildymu susijusias problemas. Pažymėtina, kad pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika rodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vis dar yra viena dažniausių skiriamų bausmių (pavyzdžiui, 2015 m. ir 2016 m. tai buvo dažniausiai teismų skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5286 ir 5029 kartus; 2017 m. ir 2018 m. – antra dažniausiai skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5140 ir 4882 kartus; atitinkamai 2019 m. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta 4307, o 2020 m. – 3389 kartus). Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlanduose – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, vien per 2020 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo skiriama kas penktam nuteistajam, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė kartu su arešto bausme sudarė 40 proc. visų teismų paskirtų bausmių nuteistiesiems. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamajai politikai vis dar būdinga ne tik dažnas su laisvės atėmimu susijusių bausmių taikymas, bet ir tai, kad skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra itin griežtos, orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, Lietuvos pataisos įstaigose daugiau nei pusė visų nuteistųjų (55,5 proc.) atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes.
Tuo tarpu ES ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažesnė nuteistųjų dalis, pavyzdžiui: Lenkijoje – 16,1 proc., Nyderlanduose – 20,4 proc., Austrijoje – 22 proc., Danijoje – 25,7 proc., Švedijoje – 27,3 proc., Slovėnijoje – 27,8 proc., Čekijoje ir Suomijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 34,3 proc., Kroatijoje – 34,7 proc., Liuksemburge – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,6 proc., Estijoje – 38,7 proc. ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, net ir už turtinius nusikaltimus, kurie paprastai nesusiję su pavojumi žmogaus gyvybei ar sveikatai, dėl nepagrįstai griežto turtinių nusikaltimų baudžiamumo BK gana dažnai skiriamos būtent laisvės atėmimo bausmės. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje vien už vagystes laisvės atėmimo bausmę atlieka 12 proc. visų nuteistųjų. Tuo tarpu kitose valstybėse už vagystes kalinčių asmenų skaičius yra gerokai mažesnis: Ispanijoje – 4 proc., Norvegijoje – 5 proc., Italijoje – 5,6 proc., Švedijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 9,7 proc. ir pan. Į laisvės atėmimo bausmę orientuota baudžiamoji politika, neproporcingai ilgi šios bausmės terminai, perpildytos įkalinimo įstaigos rodo ne tik vyraujančias baudžiamosios politikos tendencijas Lietuvoje, kurios neatitinka demokratinių valstybių baudimo tradicijų bei principų, bet sukelia ir kitų neigiamų padarinių ne tik nuteistiesiems, bet ir pačiai valstybei. Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo nuteistieji kreipiasi į teismus dėl netinkamų kalinimo sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo, o tai valstybei kainuoja ženklias biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, 2015 m. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Teisingumo ministerija tokiems asmenims išmokėjo 1 066 200 eurų, 2016 m. – 1 358 000 eurų, 2017 m. – 849 300 eurų, 2018 m. – 750 000 eurų, 2019 m. – 466 400 eurų, o per 2020 m. – 296 900 eurų.
Be to, laikant nuteistuosius perpildytose laisvės atėmimo vietose iškyla nemažai saugumo iššūkių – išauga personalo darbo rizikingumas, atsiranda pasipriešinimo pareigūnams atvejų, daugėja pačių nuteistųjų tarpusavio konfliktų. Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai prisidėtų prie proporcingos baudžiamosios politikos formavimo bei užtikrintų, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui. 7. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 ir 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (1.39E) 7R-2858 kreipėsi į visas suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant visas ministerijas, Lietuvos teismus, prokuratūrą, teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkte identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūlomas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribų ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių (susijusių su MGL dydžiais) proporcingas padidinimas ir subalansavimas:
1.1. BK Specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis, t. y. virš 300 MGL, kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo[⁸] inkriminavimu, ir virš 750 MGL, kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo[⁹] inkriminavimą. Šiuo tikslu BK Specialiojoje dalyje įtvirtinami labai didelės turtinės žalos[¹⁰] ir labai didelės vertės turto požymiai (virš 750 MGL dydis). Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į atskirų nusikaltimų pobūdį (ir) ar išskirtinį jų pavojingumą, siekiant BK Specialiojoje dalyje sistemiškai harmonizuoti atitinkamus nusikaltimų sudėčių požymius, yra neišvengiamos ir tam tikros išimtys iš aukščiau nurodytos bendros taisyklės[¹¹], kurios nedaro esminio poveikio BK projekto horizontaliam požiūriui dėl didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių unifikuoto dydžio įtvirtinimo. 1.2. BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) sistemiškai koreguojami (BK 190 straipsnio pakeitimai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nurodant, kad turtinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (kaip už nusikaltimą) būtų nuo 10 MGL dydžio, nuo 10 iki 300 MGL dydis būtų vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas[¹²]. Tuo tarpu nuo 3 iki 10 MGL dydis būtų vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas ir neužtrauktų laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis analogišku požiūriu bei šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytomis gairėmis, BK XXVIII skyriuje apibrėžiami ir (didelės) turtinės žalos požymio (kuris šiuo metu apskritai nėra apibrėžtas ir dėl neaiškių priežasčių lieka vertinamuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu) dydžiai bei formuojama ir BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis (BK 248 straipsnio 4 dalies pakeitimai). 1.3. BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) sistemiškai koreguojami (BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su didele turtine žala, išreikšta MGL dydžiais, nurodant, kad, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio požiūrį dėl didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo, ekonominio pobūdžio nusikaltimuose[¹³] (BK 205–209 ir 211 straipsniai) nurodyta didėlė turtinė žala reikštų 300 MGL dydžio sumą viršijančią žalą[¹⁴]. Kartu su kontrabanda susijusiuose nusikaltimų sudėtyse (BK 199–200 straipsnių pakeitimai), vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl didelės vertės turto požymio dydžių unifikavimo, nustatomas 750 MGL[¹⁵] dydis, kuris, , reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą, taip pat, siekiant tinkamai diferencijuoti šiuos straipsniuose nurodytų nusikaltimų pavojingumą bei išvengti per didelių šių nusikaltimų dalyko dydžių „žirklių“, minėtuose straipsniuose įvedamos „tarpinės“ apysunkių nusikaltimų sudėtys (su 300 – 750 MGL dydžiais). 1.4.
1.4. BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai), atsižvelgiant į tai, kad net labai panašaus pobūdžio finansiniuose nusikaltimuose šiuo metu apskritai nėra vienodos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos (pavyzdžiui, finansiniai nusikaltimai, nurodyti 217–218, 219, 220–221, 222–223 straipsniuose, nustato akivaizdžiai skirtingas ir tarpusavyje aiškiai nederančias baudžiamosios atsakomybės ribas), sistemiškai koreguojami BK 217–218, 219–221 ir 222–223 straipsniuose nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių (kur tokios sudėtys įtvirtintos) požymiai , nurodant, kad, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio sisteminį požiūrį dėl tokio pobūdžio požymių unifikavimo ir veikų pavojingumo nustatymo, finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 300 MGL dydžio[¹⁶], o 750 MGL dydis būtų BK 219 – 222 straipsniuose nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymis, kuris atitinkamai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui. Atsižvelgiant į BK 219 – 221 straipsniuose nurodytus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (300 MGL) bei į tai, kad ANK projekto 187¹straipsnis ir ANK 187 straipsnio 3- 4 dalys apimtų šiuo metu esančius BK 219 – 221 straipsnio atvejus, kurie tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingi nusižengimai, ANK projekto pakeitimais (ANK 187 ir 187¹ straipsnių pakeitimai) siūloma patikslinti (praplėsti) administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nustatyti maksimalias minėtų straipsnių sankcijų ribas.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 187¹ straipsnio bei 187 straipsnio 3 ir 4 dalies administracinių nusižengimų sudėtys gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (pavyzdžiui, siekta išvengti arba išvengta (nesumokėta) 2 MGL mokesčių ar pan.), ANK projektu siūloma palikti iš esmės identiškus ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalių (ir ANK 187¹ straipsnio) minimalios baudos dydžius, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių, užtikrinant skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes. Kartu, atsižvelgiant į BK 222 – 223 straipsnių pakeitimus, ANK projektu sistemiškai koreguojami ir ANK 205 straipsnio 3 – 6 dalyse nurodyti administracinių nusižengimų padariniai bei jų dydžiai. 1.5. BK XXXIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nėra keičiami. 2.
2Atsižvelgiant į tai, kad BK Specialiojoje dalyje turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tam tikrais atvejais iš nesunkių nusikaltimų nenuosekliai ir nepagrįstai iškart „peršoka“ į sunkių nusikaltimų kategoriją, BK projektu, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei subalansavimo minėto pobūdžio nusikaltimų sistemoje, siūloma įvesti „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis, juose tuo pačiu įtvirtinant visos BK Specialiosios dalies mastu unifikuotus didelės vertės turto dydžius, o jų sankcijose numatant proporcingas, apysunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančias bausmes (BK projekto siūlomi BK 178 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 246 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Kartu pastebėtina, kad, vadovaujantis analogišku požiūriu ir siekiant logiškesnio baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, tikslinama ir BK 178 straipsnio sudėtis, mažinant tam tikrų vagystės formų neproporcingai griežtą baudžiamumą, kuris aiškiai neatitinka tokių veikų pavojingumo pobūdžio (BK projekto siūlomi BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Be to, atsižvelgiant į minėtus BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais numatomos „tarpinės“ apysunkių nusikaltimų sudėtys, BPK projektu sistemiškai tikslinama BPK 151 straipsnio 7 dalis, numatant galimybę tęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šių nusikaltimų atžvilgiu, neribojant pratęsimų skaičiaus ir bylose dėl tokių apysunkių nusikaltimų, kartu siekiant apsaugoti didelį skaičių einamųjų ikiteisminių tyrimų (kurie, kaip taisyklė, trunka ženkliai ilgiau nei 12 mėn.) bei užtikrinti juose paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus, jau šiuo metu trunkančius ilgiau nei vienus metus, bei civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų turtinius interesus. 3.
3Siekiant baudžiamojo įstatymo normas kuo didesne apimtimi suderinti su baudžiamojo įstatymo normų aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimais bei kuo aiškiau nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų inkriminavimo atvejais (pavyzdžiui, BK 181 str. 2 d., 246 str. 2 d., 278 str. 2 d., 280 str. 2 d. ar pan.)), kurios dėl vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamajame įstatyme gausos daugeliu atvejų iš esmės priklauso nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei vien tik nuo teisės taikytojo diskrecijos, BK projektu (tose vietose, kur vertinamųjų požymių apibrėžimas yra nesunkiai įmanomas) apibrėžiamas tam tikrų nusikalstamų veikų sudėčių vertinamųjų požymių (susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ar pan.) turinys ir šiuo tikslu sukuriami papildomi BK normose nurodytų sąvokų išaiškinimai (BK projekto BK 190, 248, 282¹ straipsniuose nurodyti papildomi didelės turtinės žalos ar didelės turto vertės požymių išaiškinimai, taip pat BK projekto BK 212 straipsnio 4 dalyje patikslinamas stambaus masto požymio turinys). Atitinkamai, baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžus aukščiau nurodytus nusikaltimų sudėčių vertinamuosius požymius, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai tokiais atvejais taptų visiškai aiškūs bei nebepriklausytų vien tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus ir galimai kiekvieną kartą skirtingo ad hoc vertinimo, taip pat dėl šių nusikaltimų sudėčių vertinamųjų požymių aiškinimo susiklostytų aiški, vienoda bei netinkamoms interpretacijoms užkertanti kelią teisminė praktika. 4.
4Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), principo reikalavimais, BK projektu siūloma dekriminalizuoti tokias mažiau pavojingas nusikalstamas veikas[¹⁷]:
a) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.3. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 205, 206, 207(2 d.), 208, 209, 211 straipsniuose nurodytas veikas 150 MGL apimtimi. Dekriminalizuoti atvejai toliau būtų veiksmingai sprendžiami civilinės teisės normomis arba administracine tvarka.
b) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.4. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 219–221 straipsnių pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 220–221 (200 MGL apimtimi), 219 (300 MGL apimtimi) straipsniuose nurodytas veikas. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK normas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 219 straipsnyje nurodytos veikos 300 MGL apimtimi buvo perkeltos į ANK, ANK projekto 8 straipsniu siūloma papildyti ANK nauju 187¹ straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už minėtus atvejus bei numatytos proporcingos ir adekvačios baudos už tokių nusižengimų padarymą, preliminariai orientuojantis į ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytus baudų dydžius už panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus.
Kartu, atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytus naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (300 MGL) bei į tai, kad tokiu būdu ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse 200 MGL apimtimi praplečiamos administracinės atsakomybės taikymo ribos (atitinkamai padidėja ir šių administracinių nusižengimų pavojingumas), ANK projekto 7 straipsnio pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytus baudų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad jau ANK 187 straipsnio galiojančio ANK 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas maksimalus baudos dydis, ANK projekto 7 straipsnio pakeitimais tik nežymiai didinamas šios dalies sankcijoje nurodytas minimalus baudos dydis. Kartu siūloma 219 – 221 straipsnių 1 dalių sankcijas papildyti alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis, siekiant labiau sistemiškai suderinti šių nusikaltimų sankcijas su kitais panašaus pobūdžio apysunkių kategorijos nusikaltimų sankcijomis. Kartu, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. ir 1.4 papunkčiuose nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 224¹ straipsnio 2 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK 217–218 straipsniuose nurodytas veikas 50 MGL apimtimi. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais pažeidimais ir baudžiami administracine tvarka pagal specialiuosius įstatymus.
c) siūloma dekriminalizuoti BK 192 straipsnyje nurodytas veikas 200 MGL apimtimi.
Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK 122 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad BK 192 straipsnio 1 dalies atvejai 200 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK 122 straipsnį, ir sistemiškai įvertinus galiojančio ANK 122 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą atsakomybę už kur kas mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus (juolab, kai jie dar padaromi nekomerciniais tikslais) ir administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris įtvirtinamas ANK projekto 4 straipsniu keičiamo ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse, t. y. kai šis administracinis nusižengimas pasireiškia jau pavojingesniais veiksmais – kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimu, gabenimu ar laikymu – bei padaromas komerciniais tikslais (ir juolab iki 300 MGL apimtimi), šių straipsnio dalių sankcijos buvo ženkliai padidintos minėtais ANK projekto 4 straipsnio pakeitimais, siekiant, kad pastaroji sankcija tinkamai atspindėtų ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto naujo administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
d) siūloma dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje (Turtinės žalos padarymas apgaule) nurodytą nusikalstamą veiką. Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad BK 186 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip perteklinė ir pridėtinės vertės neturinti sukčiavimo (BK 182 straipsnis) specialioji norma.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių: a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių: a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan. BK projekto 10 straipsnio pakeitimais dekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodyta veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis), kuri tuo pačiu tinkamai sistemiškai suderinta su BK XXVIII skyriaus nusikaltimų sudėčių požymiais.
e) siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 107¹ straipsnyje (ANK projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai).
Siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant jį ANK XX straipsnyje (ANK projekto XX straipsniu siūlomi pakeitimai). Aptariamuoju aspektu nepaneigtina, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose turėtų būti įtvirtinta atitinkamos rūšies atsakomybė, kuri padėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Tačiau, įvertinus aptariamo baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, padaromą potencialią žalą teisiniam gėriams, kuriuos saugo baudžiamasis įstatymas, taip pat įvertinus BK 177 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos taikymo praktiką, išnagrinėtų bylų skaičių bei priimtus sprendimus, manytina, kad BK 177 straipsnyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas iš esmės nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo (ultima ratio) reikalavimais, taip pat praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje yra iš esmės nenaudojama norma, kuri per 2016-2020 metus buvo pritaikyta tik vieną kartą[¹⁸]. Teisingumo ministerijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjui kriminalizavus mažesnio pavojingumo ir dažnu atveju nedidelę žalą teisiniam gėriams darantį veikimą, kartu neįtvirtinus aiškių kriterijų, kada toks neteisėtas elgesys visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje dažniausiai nėra taikomos, atsižvelgiant tiek į tokios veikos gana nedidelį pavojingumo pobūdį, kuris savo ruožtu neatitinka minėto baudžiamosios teisės ultima ratio principo reikalavimus, tiek įvertinus itin didelius baudžiamojo proceso kaštus, šio proceso sudėtingumą ir kitas praktinio pobūdžio aplinkybes. Šios aplinkybės ypatingai atsiskleidžia įvertinus Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 (kaip minėta – vienintelėje pastarųjų metų baudžiamojoje byloje), kurioje matyti, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko beveik 2 metus (veika buvo padaryta 2019 metų gegužės mėnesį), o galiausiai nuteistajam buvo paskirta tik 50 MGL (2500 Eur) baudą ir nukentėjusiajam turėjo atlyginti vos 100 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad sudėtingo, ilgai trunkančio ir didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, juolab, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta sankcija net nesiekė maksimalaus baudos dydžio už administracinį nusižengimą vidurkio.
Šiame kontekste neabejotina, kad, perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Kartu būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, siekiant gauti (dažnu atveju gana nedidelės) žalos atlyginimą, kadangi analogišką rezultatą daug greičiau ir efektyviau būtų galima pasiekti ANK nustatyta tvarka. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, būtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK ir numatyti proporcingas ir atgrasančias sankcijas už tokio nusižengimo padarymą..
f) siūloma dekriminalizuoti BK 196 (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) ir 197 (Neteisėtas poveikis informacinei sistemai) straipsniuose nurodytus baudžiamuosius nusižengimus. Šiuo aspektu (be atitikties ultima ratio principui) papildomai pažymėtina, kad BK 196–197 straipsniuose įtvirtinta BK Specialiosios dalies normoms nebūdingas ir kartu perteklinis padarytos žalos (vertinamasis nusikaltimo sudėties požymis) požymio itin detalus diferencijavimas. Vien tik nuo šio vertinamojo požymio teisės taikytojo subjektyvaus įvertinimo iš esmės priklauso nusikalstamos veikos priskyrimas prie baudžiamojo nusižengimo – nesunkaus – apysunkio nusikaltimo kategorijos.
Kartu toks smulkus vertinamojo požymio – padarytos žalos gradavimas, nepagrįstai sukuriantis BK 196–197 straipsniuose baudžiamuosius nusižengimus, taip pat užkerta kelią kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kas, manytina, tokio pobūdžio subjektyvaus vertinamojo požymio detalaus įvertinimo atvejais dažnu atveju yra labai aktualu. Be to, kelia pagrįstų abejonių ir tai, ar nedidelės žalos (kuri gali būti itin mažareikšmė) padarymas tokio pobūdžio veikose gali būti laikytinas tinkamu ir pakankamu baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo pagrindu bei sąlyga. Kartu pabrėžtina, kad BK projektu siūlomas dekriminalizavimas pilna apimtimi atitinka ir Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 4–5 straipsnių nuostatas, kurios taip pat nereikalauja „smulkių“ (mažareikšmių) atvejų kriminalizavimo valstybių narių nacionalinėje teisėje. BK projektu dekriminalizavus BK 196–197 straipsnių 3 dalyse nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus būtų taikoma tik tais atvejais, jeigu būtų padaroma „paprasta“ žala. Kartu veika pagal šiuos straipsnius nebūtų laikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala (šiuo tikslu BK projekte atsiranda papildomos BK 196 – 197 straipsnių 4 dalys).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 196–197 straipsnių 1 dalyse nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK projektu taip pat tikslinamos per griežtos BK 196–197 straipsnių 1 dalių sankcijos, papildant jas alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis.
g) siūloma dekriminalizuoti BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – aparatų, naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, gaminimą, laikymą, gabenimą bei realizavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas nusikaltimas, pagal savo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nėra toks pavojingas bei nedaro esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams (ekonomikai, žmonių sveikatai ir pan.), ypatingai vertinant kitų BK 201 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kas suponuoja prielaidą, kad toks kriminalizavimas nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo reikalavimai. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamų aparatų, kurie pagal savo pobūdį dažnu atveju būna gana primityvūs, savadarbiai įrenginiai, savitikslis laikymas neturėtų būti laikoma analogiškai pavojinga veika, kaip BK 201 straipsnio 1 dalyje nurodytų stiprių alkoholinių gėrimų, kurie gali sukelti realią žalą asmenų sveikai ar ekonomikai, komercinis realizavimas.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 201 straipsnyje yra kriminalizuotas iš esmės bet koks disponavimas aparatais, kurie skirti naminiam stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, nepriklausomai nuo to, ar su jais realiai buvo gaminami naminiai stiprūs alkoholinius gėrimai (arba koks kiekis alkoholinių gėrimų buvo pagamintas, jeigu tokie gėrimai buvo gaminti), ar pagaminti alkoholiniai gėrimai buvo skirti realizuoti ar asmeniniam vartojimui, ar asmuo disponavo minėtais aparatais turėdamas tikslą juos platinti ar naudojo juos asmeniniams poreikiams patenkinti ir pan. Taigi, šiuo metu baudžiamajame įstatyme bet koks faktinis disponavimas minėtu aparatu yra laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, neatsižvelgiant į jokias aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios teoriškai galėtų padidinti aptariamos veikos pavojingumo pobūdį. Kartu akcentuotinas ir į aptariamo teisinio reguliavimo nelogiškumas bei nesuderinamumas su BK 201 straipsnio 3 dalies ir ANK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintomis neteisėtomis veikomis. BK 201 straipsnio 3 dalis ir ANK 137 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už aptariamų alkoholinių gėrimų gaminimą savo reikmėms (t. y. ANK – iki 10 litrų, BK – daugiau negu 10 litrų), kas suponuotų, kad įstatymų leidėjas pagrįstai numatė švelnesnę atsakomybės formą už mažesnio kiekio aptariamų gėrimų gamybą, neturint tikslo jų realizuoti.
Tačiau galiojantis BK 201 straipsnio 1 dalies reguliavimas iš esmės sukuria logikos dėsniams prieštaraujančias situacijas bei realiai užkerta kelią taikyti tik administracinės atsakomybės formą tokiems asmenims, kurie pagamino iki 10 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti (savo reikmėms), kadangi norint gaminti net ir tokio kiekio aptariamus gėrimus, yra neišvengiamai būtina turėti šiam tikslui pritaikytą aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, disponavimais kuriais šiuo metu savaime yra pripažįstama nesunkiu nusikaltimu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, aptariamais atvejais toks asmuo būtų baudžiamas pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį už naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybą (iki 10 litrų) be tikslo juos realizuoti ir pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą aparatu, kuriuo jis ir pagamino aptariamą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Manytina, kad toks reglamentavimas neatitinka nei racionalumo, nei proporcingumo principų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga dekriminalizuoti aptariamą BK 201 straipsnio 1 dalies veiką, ir laikyti ją administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 137 straipsnyje bei numatant proporcingas ir atgrasančias baudas už šio administracinio nusižengimo padarymą (ANK projekto 6 straipsniu siūlomi pakeitimai).
h) BK projekto 23 straipsniu ir ANK projekto 5 straipsniu, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei baudžiamosios ir administracinės atsakomybių subalansavimo, siūloma tikslinti BK 204 straipsnį ir ANK 125 straipsnį, užtikrinančius svetimo prekių ar paslaugų ženklo savininko teisių apsaugą.
Pirma, Įstatymo projektų pakeitimais siūloma dekriminalizuoti BK 204 straipsnio 2 dalyje (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, neatitinkančio baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo (ultima ratio) reikalavimų, ir atitinkamai laikyti jį administraciniu nusižengimu. Šiuo tikslu ANK projekto 5 straipsnio siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis pildoma papildomais administraciniais nusižengimais (neteisėtu prekių žymėjimu svetimu prekių ženklu, tokių prekių pateikimu realizuoti bei neteisėtu pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu), siekiant, kad ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtų buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus. Atitinkamai, asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė tais atvejais, jeigu kaltininkas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo prekes, jas laikė ar gabeno komerciniais tikslais arba pateikė jas realizuoti ir tų prekių vertė arba kiekis nebuvo didelis, taip pat, jeigu kaltininkas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu, tačiau dėl to neatsirado didelė žala, priešingu atveju būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad didelės vertės prekių neteisėtas pažymėjimas svetimu prekių ženklu arba tokios vertės prekių pateikimas realizuoti ir pan. yra analogiško pavojingumo nusikalstamos veikos kaip ir didelio kiekio prekių neteisėtas pažymėjimas svetimu prekių ženklu bei tokio kiekio prekių pateikimas realizuoti, kadangi abiem atvejais svetimo prekių ženklo savininko teisėms padaroma iš esmės identiška žala, BK projektu siūloma papildyti BK 204 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį didelės vertė prekių požymiu, formuojant minėtą nusikaltimo sudėtį, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų veikų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 213 straipsnio 2 dalis, 224 straipsnio 2 dalis ir pan.). Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų didelio kiekio arba didelės vertės prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais yra pavojingos nusikalstamos veikos, prilygstančios kitoms BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytoms veikoms, kadangi tokiais nusikalstamais veiksmais svetimo prekių ženklo savininko teisėms padaroma iš esmės identiška žala bei, turint omeny tai, kad šiuo metu už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse tokios veikos yra kriminalizuotos (pavyzdžiui, BK 192, 213, 224 straipsniai ir pan.), BK projekto siūlomais BK 204 straipsnio pakeitimais siūloma minėtas veikas įtvirtinti šio straipsnio nusikaltimo sudėtyje.
Manytina, kad situacija, kai už bet kokio kiekio ir bet kokios vertės svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymą ir gabenimą komerciniais tikslais taikant vien tik administracinę atsakomybę (kaip yra šiuo metu, kadangi BK 204 straipsnis dėl neaiškių priežasčių atsakomybės už tokias veikas nenumato) prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimams.
Penkta, atsižvelgiant į tai, kad BK projektu dekriminalizavus BK 204 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtų ir buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus, kurie tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingi nusižengimai – pavyzdžiui, gana didelio kiekio ar reikšmingos vertės (tačiau toks kiekis ar vertė visgi neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės) svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių realizavimas arba neteisėtas pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, kai tokiais veiksmai visgi buvo padaryta tam tikra reikšminga („paprasta“) žala (kuri visgi nesiekia BK nurodytos didelės žalos), kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų pavojingumą, ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 125 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtis gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (neteisėtas labai nedidelio kiekio prekių pažymėjimas, neteisėtas pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, kai buvo padaryta mažareikšmė žala ir pan.), ANK projektu siūloma palikti iš esmės identišką ANK 125 straipsnio 1 dalies minimalios baudos dydį, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių, užtikrinant skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes.
BK projekto 14 straipsniu ir ANK projekto 5 straipsniu siūloma tikslinti BK 195 straipsnį ir ANK 125 straipsnį, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei baudžiamosios ir administracinės atsakomybių subalansavimo išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių bei juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą apsaugos srityje. Pirma, šiuo tikslu BK projekto 14 straipsniu siūloma iš dalies dekriminalizuoti BK 195 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtinant privalomus pavojingus padarinius – didelę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokį išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių arba juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, nepriklausomai nuo kilusių neigiamų padarinių ar kitų svarbių požymių, pagrindžiančių baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, taikymo pagrįstumą. Manytina, kad tokio pobūdžio veikos įtvirtinimas, kuris sukuria prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokio pobūdžio, net ir formalius aptariamų subjektų teisių pažeidimus, nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo (ultima ratio), reikalavimais.
Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių absoliuti dauguma ginčų dėl pramoninės teisės pažeidimų yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, nors galiojantis teisinsi reglamentavimas iš esmės sukuria prielaidas kiekvieno tokio ginčo atveju taikyti ir baudžiamojo įstatymo normas, kurios (t. y. BK 195 straipsnis) praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje yra nenaudojama norma, kuri per 2016-2020 metus nebuvo pritaikyta nei karto. Teisingumo ministerijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių arba juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimus, yra šios normos nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjui kriminalizavus mažesnio pavojingumo ir iš esmės jokios žalos teisiniam gėriams nedarantį veikimą (kaip minėta, BK 195 straipsnyje nurodyta formali nusikaltimo sudėtis), kartu neįtvirtinus aiškių kriterijų, kada toks neteisėtas elgesys visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje dažniausiai nėra taikomos, atsižvelgiant tiek į tokios veikos gana nedidelį pavojingumo pobūdį, kuris savo ruožtu neatitinka minėto baudžiamosios teisės ultima ratio principo reikalavimus, tiek įvertinus itin didelius baudžiamojo proceso kaštus, šio proceso sudėtingumą ir kitas praktinio pobūdžio aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant, kad BK 195 straipsnio norma atitiktų kertinius baudžiamosios teisės principus (ypatingai baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principą), užtikrintų, kad baudžiamajame įstatyme būtų kriminalizuotos tik pavojingos nusikalstamos veikos bei būtų veiksmingai taikoma praktikoje, BK projektu siūlytina papildyti BK 195 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dispoziciją neigiamais padariniais – didele žala. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad siūlomi pakeitimai labiau sistemiškai suderintų BK 195 straipsnio normą su panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 204 straipsnyje, sudėtimis, kuriose baudžiamoji atsakomybė taip pat kyla tik tuo atveju, jeigu realizavus šio nusikaltimo objektyviuosius požymius yra padaroma didelė žala[¹⁹].
Antra, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BK projekto siūlomais pakeitimais, baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kiltų tik tais atvejais, kai dėl išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių arba juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo atsirado didelė žala, o administracinė atsakomybė – kai tokio žalos neatsirado arba kai ji nesiekia baudžiamajame įtvirtinto didelės žalos požymio, ANK projekto 5 straipsniu siūloma papildyti ANK 125 straipsnį nauja 2 dalimi, kurioje būtų numatyti administraciniai nusižengimai, apimantys BK 195 straipsnio pavojingumo pobūdžio nesiekiančius atvejus.
Šiuo tikslu bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ANK 125 straipsnio 1 dalyje jau šiuo metu yra atskirai įvardintas nusižengimas, susijęs su neteisėtai pagamintų prekių (panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą) laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais bei 3 dalyje vėlgi kalbama apie tokių neteisėtai pagamintų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą, bei į tai, kad ANK projekto siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis irgi detaliau pildoma nusižengimais, susijusiais su svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtomis prekėmis, ANK projekto ANK 125 straipsnio 2 dalies pakeitimais, išlaikant reglamentavimo nuoseklumą, irgi siūloma detaliau išvardinti nusižengimus, kurių objektas yra tam tikras gaminys – t. y. neteisėtu prekių gaminimu panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių pateikimu realizuoti arba jų laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais – tuo pačiu paliekant administracinių nusižengimų, susijusių su išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių pažeidimais, sąrašą atvirą, siekiant, kad ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir kitus galimus tokio pobūdžio pažeidimus, kurie nėra susiję su gaminiai (prekėmis), pavyzdžiui, kai neteisėtai naudojamas gamybos būdas ar pan. (kai tokie pažeidimai nesukėlė didelės žalos).
Šiuo tikslu bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ANK 125 straipsnio 1 dalyje jau šiuo metu yra atskirai įvardintas nusižengimas, susijęs su neteisėtai pagamintų prekių (panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą) laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais bei 3 dalyje vėlgi kalbama apie tokių neteisėtai pagamintų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą, bei į tai, kad ANK projekto siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis irgi detaliau pildoma nusižengimais, susijusiais su svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtomis prekėmis, ANK projekto ANK 125 straipsnio 2 dalies pakeitimais, išlaikant reglamentavimo nuoseklumą, irgi siūloma detaliau išvardinti nusižengimus, kurių objektas yra tam tikras gaminys – t. y. neteisėtu prekių gaminimu panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių pateikimu realizuoti arba jų laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais – tuo pačiu paliekant administracinių nusižengimų, susijusių su išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių pažeidimais, sąrašą atvirą, siekiant, kad ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir kitus galimus tokio pobūdžio pažeidimus, kurie nėra susiję su gaminiai (prekėmis), pavyzdžiui, kai neteisėtai naudojamas gamybos būdas ar pan. (kai tokie pažeidimai nesukėlė didelės žalos). Taip pat keičiamo ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir joje bendrai įvardintus juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimus, kurie nesukėlė BK 195 straipsnyje minimos didelės žalos.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad BK projektu BK 195 straipsnio nurodytas veikas susiejant su didelės žalos požymiu, ANK 125 straipsnio 2 dalies nuostatos apimtų ir tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingus nusižengimus – pavyzdžiui, kai išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių pažeidimais (įskaitant ir neteisėtą prekių gaminimą panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, tokių prekių pateikimą realizuoti arba jų laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais) bei juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimais visgi buvo padaryta tam tikra reikšminga („paprasta“) žala (kuri visgi nesiekia BK 195 straipsnyje nurodytos didelės žalos), kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnio nurodytų administracinių nusižengimų pavojingumą, ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 125 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 125 straipsnio 2 dalies administracinio nusižengimo sudėtis gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (kai buvo padaryta mažareikšmė žala ir pan.), ANK projektu, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei užtikrinti skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes, siūloma palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad BK 195 straipsnyje nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų veikų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 192, 204 straipsniai)BK projektu taip pat tikslinama BK 195 straipsnio sankcija, papildant ją laisvės apribojimo bausme.
i) BK projekto 24 straipsniu siūloma BK 206 straipsnio 1 dalyje (Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) atsisakyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (nesant BK 206 straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojingų padarinių), kaip akivaizdžiai su ultima ratio principu nederančios baudžiamosios teisės neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos aspektu (pavyzdžiui, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas), taip pat nacionalinės kilmės lėšų panaudojimo reguliavimo ir tinkamos apsaugos būtinybę, BK 206 straipsnio 1 dalyje paliktina baudžiamoji atsakomybė tik už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką.
j) kartu BK projekto 43 straipsnyje nurodytais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma atsisakyti nelogiškos ir pridėtinės vertės baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčios BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalies[²⁰], susijusios su sistemingais aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar pan. taisyklių pažeidimais, kurie sukelia toje pačioje dalyje nurodytus padarinius.
Pažymėtina, kad jau vienkartinis aukščiau minėtų taisyklių pažeidimas, jeigu pastarasis sukėlė BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, užtrauktų kaltininkui analogišką baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, todėl sistemingas (t. y. mažiausiai 3 pažeidimai) tokių pačių pažeidimų (sukėlusių analogiškus padarinius, kaip ir vienkartinis pažeidimas) kriminalizavimas toje pačioje straipsnio dalyje yra nelogiškas ir laikytinas pertekliniu.
k) BK projekto 47 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 298 straipsnyje (Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 113¹straipsnyje (ANK projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai) bei numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už šio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 112, 113 straipsnis ir pan.). 5.
5Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais, BK projektu mažinamas nepagrįstai griežtas tam tikrų nusikaltimų baudžiamumas:
5.1. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje prieinama išvados, kad atviras svetimo turto pagrobimas nedaro akivaizdžios įtakos vagystės pavojingumo laipsnio pakitimui[²¹], o juolab atviroji vagystė, kaip šiuo metu nustatyta galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalyje, savo pobūdžiu ir pavojingumu negali būti prilyginta (ir kartu baudžiama vienodo griežtumo laisvės atėmimo bausmėmis) strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto pagrobimui, plėšimui (BK 180 straipsnio 1 dalis) ar turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 1 dalis) BK projekto 4 straipsniu siūloma sušvelninti atvirosios vagystės ir kišenvagystės (pastarajai pritaikytina analogiška kritika kaip ir atvirajai vagystei) neproporcingai griežtą baudžiamumą. 5.2. Atsižvelgiant į akivaizdžiai nepagrįstai griežtą galiojančio BK 183 straipsnio 2 dalies (kvalifikuotas turto pasisavinimas) sankciją (laisvės atėmimo bausmė net iki 10 metų), BK projektu, atsižvelgiant į BK XXVIII skyriuje nurodytus maksimalius laisvės atėmimo bausmių dydžius, sistemiškai mažinamas BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas. 5.3. Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas, nelogiškas, nenuoseklus ir perteklinis reguliavimas. 5.3.1.
5.3.1. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė galima laisvės atėmimo bausmė net nuo 3 iki 10 metų (kas BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus beveik prilygina labai sunkių nusikaltimų kategorijai) už bet kokio kiekio (pavyzdžiui, marihuanos suktinė, kelios psichotropinės tabletės ar pan.) narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kartu visiškai neatsižvelgiant ir į tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui. Kartu pažymėtina, kad analogiškų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (medžiagų kiekius, tikslą platinti ir pan.) bei kvalifikuojamas jau pagal BK XXXVII skyriaus normas, kuriose už tokį neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą valstybės teritorijoje) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai, įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo (žr. BK 259 – 260 straipsnių sankcijas). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, atlikus ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos (BK 199 straipsnio 4 dalis) analizę, galima konstatuoti, kad apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių ne visiškai suvokia savo elgesio pasekmes.
Atitinkamai, didėjant tarptautinei prekybai, vystantis technologijoms, paprastėjant ir greitėjant susisiekimui ir informacijos plitimui, į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį dažnai patenka ir tie asmenys, kurie paštu atsisiunčia vaistų, turinčių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bei asmenys, kurie savo reikmėms siunčiasi sąlyginai mažus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius. Dėl šių priežasčių reziumuotina, kad absoliučios daugumos nusikalstamų veikų, praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos griežtumo. Atitinkamai, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti pripažįstami tik labai pavojingi veiksmai, sukeliantys labai didelį pavojų įstatymų saugomoms vertybėms, darantys didelę žalą visuomenei. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenėje suvokiamas kaip didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimas, turint tikslą vėliau ją platinti siekiant savanaudiškų tikslų ar pan., kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybei.
Įvertinus šios nusikaltimo sudėties konstrukciją ir ypač sankcijos griežtumą (prilygstantis BK 260 straipsnio sankcijoms), manytina, kad įstatymų leidėjo valia ir buvo numatyti tokias griežtas bausmes būtent už su dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą (kartu turinti tikslą juos platinti) susijusius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir turint omeny nurodytus BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo ypatumus, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymas už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (kartu visiškai neatsižvelgiant į tai, ar tokios medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui) akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. 5.3.2. Identiška šio rašto 5.3.1. papunktyje nurodyta kritika taikytina ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, itin griežta baudžiamoji atsakomybė (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė) taikoma nepriklausomai nuo gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekio ar rūšies. Atitinkamai, net ir labai nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, priešingai nei tokio pat kiekio šių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltininkui užtraukia vienintelę įmanomą 3 – 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kartu pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į tokių medžiagų kiekius bei kvalifikuojamas jau pagal BK 266 straipsnio normą, kurioje už tokį neteisėtą disponavimą mėtomis medžiagomis skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai, įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo. Aptariamu aspektu pabrėžtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalies nusikaltimo sudėtis numato baudžiamąją atsakomybę taip pat nepriklausomai nuo neteisėtai gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) rūšies (t. y. už pirmos, antros arba trečios kategorijos prekursorių gabenimą), kai tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje numatyta tik už pirmos kategorijos prekursorius (BK 266 straipsnis), o neteisėtas disponavimas kitų kategorijų (antros ir trečios) prekursoriais apskritai užtraukia tik administracinę atsakomybę (ANK 65 straipsnis). Kitaip tariant, už tokius pažeidimus, kurie valstybės viduje savaime nelaikomi nusikaltimais, BK 199 straipsnio 4 dalis siūlo skirti nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies reguliavimas akivaizdžiai nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais.
5.3.3 Analogiška šio rašto 5.3.1. papunktyje nurodyta kritika taikytina ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, baudžiamoji atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo gabenamų šių daiktų ar medžiagų kiekio, galingumo ir kitų itin svarbių savybių ir atitinkamai minėtos dalies sankcijoje nurodyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė (nuo 3 iki 10 metų) gali būti skiriama, pavyzdžiui, vos už vieno šaunamojo ginklo, keleto šovinių, 50 gramų parako ir pan. neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Aptariamuoju aspektu pabrėžtina, kad neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) baudžiamosios atsakomybės griežtumas (ir skiriamos bausmės bei jų dydžiai) logiškai diferencijuojamas ir tiesiogiai priklauso nuo gabenamų šių daiktų ar medžiagų kiekio, galingumo ir pan. kriterijų (ir atitinkamai itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų numatyta tik už neteisėtą disponavimą, susijusį su reikšmingu šaunamųjų ginklų kiekiu arba su didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų). 5.3.4. Kalbant apie radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių ar tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, BK 199 straipsnyje taip pat įtvirtintas akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas baudžiamumas.
Vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatyta vienintelė itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų (baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų gabenimą irgi taikoma nepriklausomai nuo gabenamų medžiagų kiekio). Lyginamoji BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) bei BK 256 straipsnio 1 dalies ir BK 267 straipsnio 1 dalies sankcijų už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) radioaktyviosiomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (numatytos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės, o griežčiausia laisvės atėmimo bausmė siekia 4 metus), analizė leidžia konstatuoti itin reikšmingą šių sankcijų griežtumo nesuderinamumą. Vien tik aplinkybė, kad tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną (o ne valstybės viduje), ir nesant jokių papildomų tokių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną pavojingumą didinančių požymių, yra vienintelis pagrindas neproporcingai griežtam tokios veikos baudžiamumui nustatyti. Kartu paminėtina, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytu tam tikrų (bet kokio kiekio) dopingo medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atveju gali būti skiriama laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, tuo tarpu neteisėtas disponavimas (įskaitant ir gabenimą) minėtomis medžiagomis valstybės viduje baudžiamas švelnesne iki 4 metų laisvė atėmimo bausme (BK 276¹ straipsnis).
Pabrėžtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudžiamoji atsakomybė numatyta net ir tais atvejais, kai tam tikros dopingo medžiagos neteisėtai gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną neturint tikslo jų platinti (t. y. asmeniniam vartojimui), kai tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą) tam tikromis dopingo medžiagomis Lietuvos Respublikos teritorijoje numatyta tik turint tikslą jas platinti (BK 276¹ straipsnis), o neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis neturint tikslo jas platinti apskritai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kitaip tariant, už tokius pažeidimus, kurie valstybės viduje savaime nelaikomi nusikaltimais, BK 199 straipsnio 2 dalis siūlo skirti net iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptariamas reglamentavimas pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, todėl BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių sankcijos (o BK 199 straipsnio 2 dalies atveju – ne tik sankcija, bet ir dispozicijos požymiai) už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių arba tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną turėtų būti labiau sistemiškai suderintos su BK 256, 267 ir 276¹straipsnių normomis. 5.3.5.
5.3.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, vadovaujantis BK bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą[²²], Lietuvos teismų praktikoje, siekiant išvengti neadekvačiai griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymo, itin dažnai pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, kas savo ruožtu iš esmės iškraipo pastarosios nuostatos esmę ir tikrąją paskirtį, kadangi tokio pobūdžio nuostata turėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, o ne virsti bendrąja bausmių skyrimo taisykle (kaip ir nutiko BK 199 straipsnio 4 dalies atveju). 5.3.7. Paminėtina ir tai, kad, sistemiškai įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus, darytina išvada, kad daugelyje analizuotų valstybių narių (Estija, Čekija, Suomija, Slovėnija, Vokietija, Vengrija, Danija, Olandija ir kt.) kontrabandos nusikaltimas siejamas išimtinai su muito ir kitų mokesčių išvengimu, muitinimo taisyklių pažeidimu. Analizuotų Europos Sąjungos valstybių baudžiamosiose įstatymuose specialaus dalyko (narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ginklų ir kt.) gabenimas, importas, eksportas yra kriminalizuotas šių valstybių baudžiamųjų įstatymų bendruosiuose straipsniuose, kuriuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtus veiksmus su konkrečiu aptariamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi kontrabandos nusikaltimo pakeitimai, atitiktų ir daugumos kitų Europos Sąjungos valstybių baudžiamuosius įstatymus. 5.3.8. Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti nusikaltimai savo esme ir pobūdžiu neturi tiesioginių sąsajų tiek su pačios kontrabandos nusikaltimo, tiek su viso BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) pagrindiniu apsaugos objektu – valstybės ekonomika, verslo tvarka, valstybės mokesčių sumokėjimo tvarka.
Atitinkamai, neteisėtu disponavimu (gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną) šiais uždraustais ar ribotos apyvartos daiktais (narkotinėmis medžiagomis, ginklais, sprogmenimis, dopingo medžiagomis ir kt.) BK XXXI skyriaus saugomoms vertybėms – ekonomikai ir verslo tvarkai ar netgi valstybės mokesčių sumokėjimo tvarkai – žalos neatsiranda. Tokiais atvejais šiomis veikomis daroma žala yra susijusi su visuomenės saugumu, žmonių sveikata ar kitais panašiais baudžiamojo įstatymo saugomais gėriais. Todėl netinkama ir teisiškai neteisinga asmens veiksmus kvalifikuoti ir bausti pagal BK XXXI skyriaus straipsnius. Atsižvelgiant į tai, reziumuotina, kad aukščiau nurodyti atvejai turi būti pašalinti iš BK 199 straipsnio (ir kartu iš BK XXXI skyriaus) taikymo srities, atsakomybę už pastaruosius nuosekliai numatant šių veikų kėsinimosi objektą atitinkančiose BK specialiosiose normose. 5.3.9. Pažymėtina ir tai, kad neteisėtas disponavimas įvairiais uždraustais ar ribotos apyvartos daiktais, nurodytais BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse (narkotikais, ginklais, sprogmenimis, radioaktyviosiomis, nuodingomis ar tam tikromis dopingo medžiagomis ir kt.), kriminalizuotas specialiai tam skirtuose BK skyriuose[²³], dėl šios priežasties BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse dubliuojami kitose BK normose nustatyti draudimai, dėl ko aptariamas reguliavimas laikytinas akivaizdžiai pertekliniu.
Aptariamą BK 199 straipsnio ir kitų BK specialios dalies normų dubliavimą paryškina ir ta aplinkybė, kad kitų BK straipsnių dispozicijose nurodomos ne tik nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu atitinkamų daiktų ar medžiagų gabenimu ar siuntimu, bet ir su neteisėtu importu ar eksportu (pavyzdžiui, BK 256, 213, 270¹ ir pan. straipsniai). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojantis BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria papildomą krūvį ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams bei teismams, kadangi iš esmės kiekvienu atveju nustačius BK 199 straipsnio 2 ar 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, turi būti kvalifikuojama idealioji sutaptis su bendruoju BK straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą atitinkamu, taip pat ir BK 199 straipsnio 2 ar 4 dalyje numatytu, dalyku. Pavyzdžiui, radus Lietuvos Respublikos sieną kirtusioje transporto priemonėje labai didelį kiekį narkotikų, tokie asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį[²⁴], analogiška situacija yra ir su ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda[²⁵] ir pan.
Taigi, aptariamas teisinis reglamentavimas ne tik kad laikytinas akivaizdžiai pertekliniu, tačiau nepagrįstai padidina ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų darbo krūvį, kadangi baudžiamojo proceso metu privaloma tinkamai kvalifikuoti, įrodyti, aprašyti ir pan. kiekvieną nusikalstamą veiką, nors analogišką rezultatą būtų galima pasiekti tiesiog taikant bendrąjį aptariamo dalyko straipsnį (pavyzdžiui, BK 253, 256, 259, 260, 266 ir kt. straipsniai), nepriklausomai nuo to, kad neteisėtai gabenant tam tikrą dalyką ar disponuojant juo, buvo kirsta Lietuvos Respublikos siena. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad siekiant baudžiamojo proceso ekonomiškumo, tikslingumo ir greitumo principų įgyvendinimo, yra tikslinga pašalinti minėtas nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio nusikaltimo sudėties. Kartu pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už bet kokio kiekio uždraustų medžiagų ar daiktų (narkotikų, ginklų, prekursorių, nuodingųjų medžiagų ar pan.) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, bei į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų nagrinėjimas, vadovaujantis BPK 225 straipsnio nuostatomis, priskirtinas tik apygardos teismų kompetencijai, šie aukštesnės instancijos teismai privalomai nagrinėja net ir nedidelio pavojingumo minėtų daiktų ar medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus (vienos marihuanos suktinės, kelių psichotropinių tablečių, vieno ginklo ar kelių šovinių ar pan. neteisėtas gabenimas), kas ženkliai nepagrįstai didina aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvį.
Manytina, kad, vadovaujantis BPK nurodytomis teismingumo taisyklėmis, tokius mažiau pavojingus tam tikrų daiktų ar medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus galėtų ir turėtų nagrinėti apylinkių teismai, apygardų teismams paliekant tik pavojingiausių kontrabandos atvejų nagrinėjimą. 5.3.10. BK 199 straipsnyje nurodytas reguliavimas ne tik kad yra neproporcingas ir pernelyg griežtas, tačiau laikytinas nelogišku, nenuosekliu ir sistemiškai nesuderintu su kitomis BK specialiosios dalies normomis.
Taip, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų medžiagų kontrabandą, tačiau nenumatyta už branduolinių medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą (atsakomybė už šias veikas numato tik BK 256 straipsnis), taip pat BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų kontrabandą, tačiau nenumatyta už cheminio ar biologinio ginklo kontrabandą arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų, mikroorganizmų, kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandą (atsakomybę už šias veikas numato tik BK 267 straipsnio 2 dalis ir BK 267¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, galiojantis reglamentavimas sukuria gana absurdiškas situacijas, kai, pavyzdžiui, neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų laikomas kontrabanda BK 199 straipsnio kontekste (ir baudžiamas net iki 10 metų laisvės atėmimo bausme), o branduolinių medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną jau nebebūtų laikomas kontrabanda bei BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku, o būtų baudžiamas jau pagal visiškai kitą – BK 256 straipsnį – už kurio padarymą grėstų maksimali tik 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Analogiškos situacijos susidarytų ir, pavyzdžiui, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų bei cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų kontrabandos atvejais, t. y. nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų kontrabandos atveju būtų taikoma BK 199 straipsnio 4 dalis (grėstų iki 10 m. laisvės atėmimo bausmė), o cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų kontrabandos atvejais jau būtų taikomi BK 267 straipsnio 2 dalis arba 267¹ straipsnis. Kartu aptariami pavyzdžiai akivaizdžiai parodo tai, kad ir šiuo metu tam tikrais uždraustų daiktų neteisėto gabenimo net per Lietuvos Respublikos sieną atvejais būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o kitos BK specialiosios dalies normos (aptariamu aspektu BK 256, 267 ir 267¹ straipsniai). Be to, BK 199 straipsnio 4 dalyje kazuistiškai bei fragmentiškai numatyti tik labai ribotos apimties atvejai, susiję su draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, kurie BK specialiosios dalies normų sistemoje pripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku, t. y.
BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių prasme kontrabanda pripažįstami tik kilnojamųjų kultūros vertybių ar antikvarinių daiktų, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių ar tam tikrų dopingo medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną. Manytina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio logika, šis straipsnis turėtų apimti visus įmanomus draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ir (ar) medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus, tačiau BK specialiosios dalies normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad daugelio minėtų daiktų ar medžiagų galiojantis BK 199 straipsnis tiesiog neapima ir jau šiuo metu už tam tikrų uždraustų daiktų ar medžiagų neteisėtą gabenimą net ir per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o kitos BK specialiosios dalies normos.
Pavyzdžiui, BK 199 straipsnis neapima: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandos, todėl už tokių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandos, todėl už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 276¹ straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų kontrabandos todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 270² straipsnis (pastarojo straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodytas neteisėto tokių atliekų gabenimo būtent per Lietuvos Respublikos sieną veika); ozono sluoksnį ardančių medžiagų kontrabandos, todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 270¹ straipsnis, žmonių kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 292 straipsnis; suklastotų dokumentų kontrabandos, todėl už šių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 300 straipsnis ir daugelio kitų atvejų.
Pavyzdžiui, BK 199 straipsnis neapima: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandos, todėl už tokių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandos, todėl už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 276¹ straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų kontrabandos todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 270² straipsnis (pastarojo straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodytas neteisėto tokių atliekų gabenimo būtent per Lietuvos Respublikos sieną veika); ozono sluoksnį ardančių medžiagų kontrabandos, todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 270¹ straipsnis, žmonių kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 292 straipsnis; suklastotų dokumentų kontrabandos, todėl už šių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 300 straipsnis ir daugelio kitų atvejų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK 199 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti vertinamas kaip racionalus, nuoseklus ar sistemiškas. 5.3.11.
5.3.11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu siūloma panaikinti perteklines, netinkamas bei nepagrįstai griežtas BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis[²⁶], kurias panaikinus:
a) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius bei į tai, ar gabenama su tikslu platinti šias medžiagas ar asmeniniam vartojimui) pagal BK XXXVII skyriaus 259 – 260 straipsnius;
b) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagoms pirmtakais (prekursoriais) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į šių prekursorių kiekius) pagal BK XXXVII skyriaus 266 straipsnį[²⁷];
c) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų daiktų ar medžiagų kiekius) pagal BK XXXVI skyriaus 253 straipsnį;
d) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) tam tikromis dopingo medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVIII skyriaus 276¹ straipsnį[²⁸];
e) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus 256 straipsnį;
f) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (įskaitant nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas arba chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai, kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus 267 straipsnį;
g) visų kitų draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų, kurie ir šiuo metu BK nepripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku (t. y. kurių galiojančio BK 199 straipsnio sudėtis apskritai nenumato) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų ir toliau nuosekliai kvalifikuojamas ir baudžiamas pagal BK specialiosios dalies normas, pavyzdžiui: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandai būtų taikomas BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandai – BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandai – BK 276¹ straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų neteisėtam gabenimui per Lietuvos Respublikos sieną – BK 270² straipsnis ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu siūloma panaikinti perteklines, netinkamas bei nepagrįstai griežtas BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis[²⁶], kurias panaikinus:
a) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius bei į tai, ar gabenama su tikslu platinti šias medžiagas ar asmeniniam vartojimui) pagal BK XXXVII skyriaus 259 – 260 straipsnius;
b) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagoms pirmtakais (prekursoriais) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į šių prekursorių kiekius) pagal BK XXXVII skyriaus 266 straipsnį[²⁷];
c) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų daiktų ar medžiagų kiekius) pagal BK XXXVI skyriaus 253 straipsnį;
d) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) tam tikromis dopingo medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVIII skyriaus 276¹ straipsnį[²⁸];
e) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus 256 straipsnį;
f) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (įskaitant nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas arba chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai, kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus 267 straipsnį;
g) visų kitų draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų, kurie ir šiuo metu BK nepripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku (t. y. kurių galiojančio BK 199 straipsnio sudėtis apskritai nenumato) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų ir toliau nuosekliai kvalifikuojamas ir baudžiamas pagal BK specialiosios dalies normas, pavyzdžiui: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandai būtų taikomas BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandai – BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandai – BK 276¹ straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų neteisėtam gabenimui per Lietuvos Respublikos sieną – BK 270² straipsnis ir pan. 5.3.12.
5.3.12. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūloma panaikinti BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis, baudžiamąją atsakomybę už šiose dalyse nurodytų daiktų ar medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatant šių veikų kėsinimosi objektą atitinkančiose BK specialiosiose normose, bei į tai, kad tam tikri daiktai ar medžiagos gali būti ne tik gabenami, bet ir siunčiami per Lietuvos Respublikos sieną, BK 253, 256, 267 ir 267¹ straipsnių dispozicijos papildomos siuntimo veikomis, kurios šiuo metu minėtose dispozicijose nėra nurodytos[²⁹]. 6. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais, BK projektu taip pat siūlomos šios baudžiamojo įstatymo subalansavimo priemonės: 6.1. Vadovaujantis (netinkama linkme besiformuojančia) Lietuvos teismų praktika, BK 223 straipsnyje nurodytos veikos – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas (t. y. „<...> sąmoningai netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos“, „<...> sąmoningai neišsaugojo <...> apskaitos dokumentų <...>“) – gali būti padarytos tiek neatsargiai, tiek tyčia[³⁰]. Atitinkamai, susiklosčiusi situacija, kai nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo įvardijama kaip aplaidus apskaitos tvarkymas (ir baudžiamosios teisės doktrinoje[³¹] apibūdinama kaip padaroma tik neatsargia kaltės forma), tuo pačiu apima ir dalį tyčinių pažeidimų, nėra normali. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į susiklosčiusią BK Specialiosios dalies normų konstravimo praktiką, siekiant, kad BK 223 straipsnis apimtų tik neatsargius nusikaltimus, būtų tikslinga BK 223 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad asmuo atsako pagal BK 223 straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo (BK projekto 33 straipsnis).
Kartu, siekiant, kad BK 222 straipsnis tinkamai apimtų visas BK 223 straipsnyje nurodytas veikas, kurios, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, gali būti padarytos ir tyčia, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo atvejus, BK projekto 32 straipsniu BK 222 straipsnio dispoziciją siūloma papildyti minėtomis nusikalstamomis veikomis. Nurodytu atveju visų tyčinių pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos neteisėtu tvarkymu, nusikalstamas pobūdis būtų vertinamas pagal BK 222 straipsnyje nurodytus apgaulingos apskaitos nusikaltimo sudėties požymius. Tuo tarpu, esant aukščiau siūlomam BK 223 straipsnio dispozicijos papildymui, visi neatsargūs buhalterinės apskaitos netvarkymo ar nesaugojimo (neatsargus dokumentų praradimas) atvejai patektų į BK 223 straipsnio taikymo sritį. 6.1.2. BK projekto 32 ir 33 straipsniais siūloma papildyti BK 222 ir 223 straipsnių dispoziciją šių nusikaltimų tikrąją esmę ir pobūdį atspindinčiais pavojingais alternatyviais padariniais, tiesiogiai susijusiais su nusikalstamos apskaitos daroma didele turtine žala valstybei (išvengtų/nuslėptų (nesumokėtų) valstybės mokesčių pavidalu) arba kitiems verslo subjektams bei asmenims (t. y. „<...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala (300 MGL dydžio) valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui <...>“), kurie BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose nustatomi, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požymių unifikavimo požiūriu.
Pirma, BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas savo esme ir pobūdžiu laikytinas būtent mokesčių slėpimą atitinkančių baudžiamojo įstatymo normų sistemos dalimi. Apgaulingai tvarkantys apskaitą subjektai beveik visais atvejais kėsinasi iš karto į du objektus: buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus ir valstybės finansų ir kitų asmenų interesus. Būtent kėsinimasis į pastarąjį objektą yra pirminė apgaulingos apskaitos priežastis ir tokią veiką padaro pavojingesnę Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, padaroma turtinė žala (kurios pažeidėjas iš esmės visais atvejais ir siekia) būtent valstybės finansų sistemai (ar kitiems verslo subjektams, susijusiems asmenims ar pan.), valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų, kadangi šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai. Atitinkamai, manytina, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo esmė ir pagrindinis tikslas – mokesčių slėpimas (kaip, pavyzdžiui, ir nurodoma galiojančio ANK 205 straipsnio 4–7 dalyse), o apgaulingos apskaitos tvarkymo pagrindiniu objektu turėtų būti laikomi būtent valstybės finansiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į valstybės ar kitų asmenų finansinių interesų apsaugą ir būtent turtinės žalos valstybei ar kitiems verslo subjektams dydis ir turėtų būti apgaulingos apskaitos pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus.
Pažymėtina, kad toks požiūris, vadovaujantis kuriuo, nusikalstama buhalteriją pirmiausia turi būti siejama bei orientuota būtent į valstybės[³²] ar kitų asmenų[³³] (pvz., verslo subjektų) finansinių interesų apsaugą akcentuojamas ir baudžiamosios teisės doktrinoje Antra, BK 222–223 straipsnių dispozicijose nurodyti padariniai („negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio. Atitinkamai, negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą buhalterijoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus, kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų. Kartu galiojančio BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikalstami padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu pilna apimtimi nedera su apgaulingos apskaitos tvarkymo esme ir pobūdžiu, nėra orientuoti būtent į neteisėtą mokestinės naštos mažinimą bei didelės turtinės žalos valstybei ar kitiems subjektams padarymą dėl ko galiojantis reglamentavimas neužtikrina tinkamo baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo.
ANK normos (205 straipsnis), nustatančios administracinę atsakomybę už apgaulingą (ar aplaidžią) apskaitos tvarkymą, sieja administracinę atsakomybę būtent su nuslėptų ar siekiamų nuslėpti mokesčių (aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju – su nesumokėtų mokesčių) dydžiais, tad aptariamu aspektu BK 222 ir 223 straipsniuose nurodytas baudžiamosios atsakomybės taikymo už apgaulingą apskaitą kriterijus (negalėjimas nustatyti ekonominės veiklos rodiklių) nesprendžia, bet, priešingai, apsunkina baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimą, kuris tokio pobūdžio bylose yra itin aktualus. Atsižvelgiant į tai, praktikoje iš esmės galimos absurdiškos situacijos, kai už mažesnio masto mokesčių slėpimą (pavyzdžiui, 200 eurų) būtų taikoma baudžiamoji (nes tokia veika bus padaroma straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu), o už didesnio masto – tik administracinė atsakomybė. Kartu teisinis reguliavimas, vadovaujantis kuriuo, bet kokio dydžio turtinės žalos padarymas valstybei (nuslepiant mokesčius) būtų baudžiamas tik administracine tvarka (kadangi tokių padarinių BK 222 ir 223 straipsniuose nurodytos sudėtys tiesiog nenumato) aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į valstybės ar kitų susijusių subjektų finansinių interesų apsaugą ir būtent padarytos turtinės žalos dydis ir turėtų būti apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus. Šiuo tikslu BK projekte BK 222 ir 223 straipsniuose įvedami papildomi alternatyvūs nusikalstami padariniai, taip pat ANK projektu tikslinama ANK 205 straipsnio dispozicija. Kartu, atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėčių konstravimo pobūdį ir ypatumus bei siekiant tinkamai diferencijuoti apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pavojingumą, BK projektu, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl (labai) didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo bei veikų pavojingumo nustatymo, siūloma BK 222 straipsnį papildyti kvalifikuota sunkaus nusikaltimo sudėtimi, numatančia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už apgaulingos apskaitos tvarkymą, kai veika padaroma labai didelė turtinė žala (750 MGL dydžio). Šiuo tikslu kartu tikslinamas ir BK 224¹ straipsnis. 6.2. BK projekto 25 straipsniu, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl (labai) didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo bei veikų pavojingumo nustatymo, siūloma papildyti BK 207 straipsnį nauja, kvalifikuota sunkaus nusikalstamo sudėtimi.
Papildomai šiuo aspektu pažymėtina, kad BK projekto 25 straipsniu siūlomas kriminalizavimas yra neatsiejamas nuo vieno pagrindinių BK projekto tikslų – baudžiamosios atsakomybės sisteminio subalansavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu siūloma įtvirtinti naują, turto vertę bei turtinę žalą apibrėžiantį požymį – labai didelė turtinė vertė bei labai didelė turtinė žala, kurie atitinkamai yra apibrėžiami BK projekto 12, 28, 35, 37 ir 46 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, taikant analogišką metodą, kaip ir BK XXVIII skyriuje, BK 207 straipsnyje kartu įvedamas naujas labai didelės turtinės žalos požymis (daugiau, kaip 750 MGL), siekiant proporcingai diferencijuoti šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį. BK projekto 25 straipsniu siūlomi BK 207 straipsnio pakeitimai išlaiko BK projekto horizontalią nusikalstamų veikų pavojingumo konstravimo techniką, kuri sistemiškai subalansuoja baudžiamojo įstatymo normą, aiškiai atribojant nusikalstamų veikų pavojingumą atsižvelgiant į ją kvalifikuojančius požymius, siejamus su kilusių neigiamų padarinių dydžiu. Vertinant BK projekto 25 straipsniu siūlomus BK 207 straipsnio pakeitimus, tikslinga tiesti paraleles ir į BK projekto 7 straipsniu keičiamą BK 182 straipsnį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 182 ir 207 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos yra itin panašios savo pobūdžiu, turiniu, esme bei sukeliamais neigiamais padariniais, tačiau galiojantis baudžiamasis įstatymas dėl BK 207 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų, šiuo metu numato neproporcingai švelnią atsakomybę, iš esmės nepriklausomai nuo BK 207 straipsniu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio[³⁴] kas, manytina, nėra suderina su teisingumo, proporcingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, pažymėtina ir tai, kad LAT 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 suformavo kategorišką teismų praktiką, kurioje konstatuojama, kad „tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį. Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytinos“.
Taigi, suformuota LAT praktika vienareikšmiškai sukūrė tokią situaciją, kad iš esmės bet kokią žalą, svarbu, kad didesnę negu 150 MGL, sukeliantis kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnis), kuriuo metu naudojant apgaulę galima padaryti ir pavyzdžiui, 10 mln. eur. turtinės žalos, privalomai turi būti kvalifikuojamas kaip BK 207 straipsnio 2 dalyje (nors prieš tai buvo galimybė tokias veikas kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnį) įtvirtintas apysunkis nusikaltimas, kuris numato laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Šiuo atveju, atlikus lyginamąją galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kvalifikuoto bendrojo sukčiavimo sudėties analizę, matyti, kad tokio pobūdžio veiksmai jau ir galiojančiame baudžiamajame įstatyme turėtų būti priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad BK projekto autorių vertinimu, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios subjekto skirtingas pobūdis ir rūšis (fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybės, Europos Sąjungos institucijos), savaime negali būti pagrindas iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 182 ir 207 straipsniai) vertinti itin skirtingame pavojingumo laipsnio kontekste.
Kartu, pažymėtina ir tai, kad praktinė veikla rodo, kad kreditinio sukčiavimo nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį, padaromos žalos valstybei mastą prilygsta BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytam turtinio sukčiavimo pavojingumui, kurios dispozicijoje jau yra įtvirtinta alternatyvi kvalifikuota nusikalstam veika „arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.“; taip pat prilygsta ir mokestiniam sukčiavimui (mokesčių vengimui) prilygstančiame BK 220 straipsnio 2 dalyje pavojingumui, kurios dispozicijoje taip pat jau yra įtvirtinta alternatyvi kvalifikuota nusikalstam veika „arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.“ Praktika rodo, kad tiek sukčiavimas, tiek mokesčių vengimas apgaule, tiek kreditinis sukčiavimas apgaule kaip veikos pasižymi gana sudėtingomis nusikalstamomis schemomis, neretai ir organizuotų grupių ryšiais, jais padaroma didelė žala ES ir/ar valstybės biudžetui ir pan., kas neabejotinai daro tokio pobūdžio nusikalstamą veiką pavojingesne. Dėl šios priežasties, BK projektu siekiant subalansuoti baudžiamosios atsakomybės taikymą, užtikrinti baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimus, atlikus sisteminę baudžiamojo įstatymo normų analizę, siūloma BK įtvirtinti BK 207 straipsnyje kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, kurioje būtų pagrįstai įtvirtinti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – labai didelės turtinės žalos padarymas ir veikos padarymas organizuotoje grupėje, kas būtų prilyginta sunkaus nusikaltimo kategorijai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad siūlomi pakeitimai visapusiškai atitinka ir kitų BK projektu keičiamų turtinių bei finansinių, ekonominių nusikalstamų veikų konstravimo logiką. Kartu, manytina, kad siūlomi pakeitimai užtikrins tinkamą balansą tarp baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ir teisingumo principo turinio reikalavimų, tai pat, sukurs prielaidas taikyti griežčiausią baudžiamąją atsakomybę tik dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo. 6.3. Atsižvelgiant į galiojančių BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijose nurodytus požymius bei į netinkamai besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką[³⁵], vadovaujantis kuria, analizuojant BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas „<....> lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, jog joje nurodyta, kad žala turi būti padaryta „kreditoriams“, tai yra žodis nurodomas daugiskaitos forma. <...>“ ir tai atitinkamai „<...> reiškia, kad žala turi būti padaroma mažiausiai dviem kreditoriams <...>“, BK projekto 26 ir 27 straipsniais siūloma tikslinti šiuo aspektu netinkamai suformuluotas BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas, nurodant, kad minėtuose straipsniuose nurodyta didelė turtinė žala gali būti padaroma ir vienam iš kreditorių, svarbu, kad jos dydis atitiktų BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos išraišką.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad BK 208 ir 209 straipsnių sankcijos iš esmės sistemiškai nesuderintos su kitomis BK nurodytomis nesunkių nusikaltimų kategorijos sankcijomis ir vertintinos kaip akivaizdžiai per griežtos, BK projektu minėtos sankcijos pildomos alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis. Analogiški pakeitimai dėl analogiškų priežasčių BK projekto 22 straipsniu atliekami ir BK 203 straipsnio sankcijoje. 6.3. BK projekto 1 straipsniu siūloma šalinti BK 156 straipsnio dispozicijos vidinio suderinamumo trūkumus bei šio straipsnio taikymo srities problemas, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojant baudžiamosios atsakomybės taikymą už vaikų (asmenų iki 18 metų) pagrobimą, kartu išvengiant nepagrįstų situacijų, kai mažamečio (asmenų iki 14 metų) pagrobimas būtų vertinamas kaip vaiko pagrobimas pagal BK 156 straipsnį, tačiau, pavyzdžiui, 15 metų vaiko grobimas jau būtų kvalifikuojamas tiesiog kaip neteisėtas laisvės suvaržymas pagal BK 146 straipsnio nuostatas. 6.4.
6.4. Lietuvos teismų praktikoje pažymima[³⁶], kad BK 176 straipsnio taikymo praktika, „<...> kai bet kurio sunkumo nelaimingas atsitikimas <...> būtų vertinami kaip pakankama sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nelaimingi atsitikimai <...> tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal keliamą pavojų ir žalingus padarinius gali labai skirtis [pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus, pagal nukentėjusiųjų skaičių – į pavienius ir grupinius] <...>“. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, „<...> sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti <...> nelaimingas atsitikimas <...> turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Tai yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose[³⁷] <...>“. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, kuri, kaip minėta, nelaimingus atsitikimus darbe sieja su sunkių padarinių požymiu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, BK projekto 2 straipsniu siūloma sustiprinti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, siekiant labiau pagrįsti baudžiamosios atsakomybės taikymą už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ultima ratio principo kontekste. Be to, turint omeny tai, kad ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir avarija aukščiau nurodytoje teismų praktikoje taip pat siejama būtent su sunkių padarinių atsiradimu, avarijos atskiras įtvirtinimas pašalinamas iš nusikaltimo sudėties siejant jos atsiradimą su sudėtyje likusiu sunkių padarinių požymiu (t. y. baudžiamoji atsakomybė atsirastų tais atvejais, jeigu avarija būtų pripažinta sunkiais padariniais, atsiradusiais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo).
Kartu, BK projektu tikslinama BK 176 straipsnio nusikaltimo sudėtis, numatant, kad šio nusikaltimo, atsižvelgiant į šio nusikaltimo pobūdį bei esmę, padarymo subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Be to, BK projektu nurodoma, kad BK 176 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, priešingu atveju (t. y., jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia)) tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatos kontekste. 6.5. BK projekto 34 straipsniu tikslinama BK 224 straipsnio nusikaltimo sudėtis, atsižvelgiant į šio nusikaltimo pobūdį (kurio padarymo subjektas akivaizdžiai gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo) bei, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 213, 214, 300 straipsniai ir pan.), numatant, kad už šio nusikaltimo padarymą atsako ir juridinis asmuo. 6.6. Galiojančio BK 255 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimus, kurie sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Tačiau teismų praktikoje pastebima, kad teismai apkaltinamuosius nuosprendžius pagal BK 255 straipsnį priima ne tik tais atvejais, kai buvo pažeistos ginklų, šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, bet taip pat ir pažeidus ginklo nešiojimo taisykles[³⁸] arba dėl ginklo praradimo jį gabenant[³⁹]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 255 straipsnį turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tais atvejais, kai asmuo, pavyzdžiui, būdamas namuose ginklą laiko ne seife (namuose tuo metu yra sutuoktinė ir (ar vaikai), tačiau nėra skaudžių padarinių). Paminėtais atvejais, praktikoje kartu kyla klausimas dėl BK 255 straipsnio ar ANK 229 straipsnio (Ginklų, šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas) nuostatų taikymo ir atitinkamai baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo. Paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, BK 255 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia „<...> šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įsigijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti <....>“, tai pat, „<...> kad veikos padarymo vieta gali būti ne tik vieša, kurioje įprasta lankytis žmonėms, bet ir fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios įstaigos <...>“[⁴⁰], o esminis atribojimo kriterijus tarp BK ir ANK padarinių yra „<...> realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo nustatymas <...>“[⁴¹].
Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra papildomų konkretesnių išaiškinimų, kas būtų laikytina „realiomis sąlygomis pasinaudoti ginklu“, dėl to kyla neaiškumų ir dviprasmiškų BK 255 straipsnio nuostatos interpretavimų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, BK projekto 39 straipsniu siūloma patikslinti BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, kartu siekiant šią baudžiamojo įstatymo normą labiau suderinti su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo (ultima ratio) reikalavimais. 6.7. BK projekto 44 straipsniu, siekiant ištaisyti 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2866 klaidas, tikslinama BK 277 straipsnio dispozicijos formuluotė, numatant juridinio asmens atsakomybę už šio straipsnio 2, o ne 1 dalį. 6.8. BK projekto 46 straipsniu (Sąvokų išaiškinimas) BK 281 straipsnyje nurodyti sąvokų išaiškinimai, vadovaujantis BK Specialiosios dalies konstravimo praktika, apibrėžiami BK Specialiosios dalies atskirame straipsnyje (BK 282¹ straipsnis).
Kartu BK 282¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta transporto priemonės sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostatas. 7. ANK projekto 10 straipsniu, atsižvelgiant į ANK projekte įtvirtintus naujus administracinius nusižengimus, tikslinamas ANK 589 straipsnis, nurodant kokie pareigūnai kompetentingi pradedi administracinių nusižengimų teiseną minėtų naujų administracinių nusižengimų padarymo atvejais. ANK projekto 3 straipsniu tikslinama ANK 115 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, siekiant ANK 115 straipsnį labiau suderinti su BK 187 straipsnio dispozicija, kuriame baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už svetino (o ne savo) turto sunaikinimą ar sugadinimą, be to, nusikaltimo pavojingumo pobūdis siejamas su turto vertės (o ne turtinės žalos) požymiu. 8. Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BPK ir KŽĮ projektais siūlomi techninio pobūdžio KŽĮ 8 straipsnio bei BPK 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimai. Be to, KŽĮ 8 straipsnis papildytas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad KŽĮ 8 straipsnis papildomas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį, kadangi priėmus 2019-07-16 įstatymą Nr.
XIII-2334, kuriuo BK 207 straipsnis buvo tinkamai suderintas su Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatomis ir tapo vienu pagrindinių (kartu su BK 182 straipsniu) straipsnių kovoje su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, dėl šių priežasčių (kaip ir BK 182 straipsnio atveju) iškilo būtinybė suteikti teisinį pagrindą taikyti kriminalinę žvalgybą ir šios baudžiamojo įstatymo normos atžvilgiu, siekiant veiksmingos kovos sukčiavimo (įskaitant kreditinį, karuselinį, Sąjungos biudžetui kenkiantį ir pan.) srityje. Priešingai, išliktų nelogiškas, nevienodas požiūris į labai panašaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. už BK 182 straipsnyje nurodytą veiką būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, o už BK 207 straipsnyje – nebūtų galima, nors abu šie straipsniai lygiagrečiai veiksmingai taikomi kovoje su minėtais sukčiavimais. Kartu KŽĮ projektu siūloma KŽĮ 8 straipsnį papildomai papildyti ir nuoroda į BK 246 straipsnio 2 dalį. Tą siūloma padaryti dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių KŽĮ straipsnis buvo papildytas nuorodomis į BK 182 – 184 straipsnių 2 dalis, t. y. KŽĮ atitinkamai papildomas BK projekto sukurtais naujais (kurie galiojančio BK redakcijoje apskritai neegzistuoja) apysunkiais nusikaltimais (analogiški sunkūs nusikaltimai jau dabar automatiškai patenka į KŽĮ 8 straipsnio taikymo sritį). Įstatymų leidėjo požiūrį (t. y. kad šios srities turtiniai apysunkiai nusikaltimai turi patekti į KŽĮ 8 straipsnį) patvirtina ir tai, kad jau galiojančio KŽĮ 8 straipsnio redakcijoje yra įtvirtintas šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio apysunkis nusikaltimas – t. y. galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalis.
Priešingu atveju atsirastų ženkli reglamentavimo ir atitinkamai KŽĮ numatytų priemonių taikymo BK projektu sukurtų naujų apysunkių nusikaltimų atžvilgiu spraga. Be to, atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199 – 200 straipsnių pakeitimus (įvedant „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis), taip pat tikslinamas KŽĮ 8 straipsnio turinys. 9. Pažymėtina, kad, išskyrus labai ribotas išimtis, kai, tobulinant tam tikrų BK straipsnių dispozicijas, kartu tuo pačiu buvo patikslintos ir kai kurių šių straipsnių neproporcingai griežtos, nelogiškos ar neadekvačios sankcijos[⁴²], BK projektas nėra orientuotas ir (ar) iš esmės tiesiogiai susijęs su BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių koregavimu ir (ar) subalansavimu, kadangi baudžiamojo įstatymo normų sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių peržiūra, siekiant sistemiškai spręsti baudžiamojo įstatymo normų sankcijų tarpusavio nesuderinamumo, perteklinio griežtumo, alternatyvių bausmių trūkumo ar kitus jų sisteminius trūkumus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos požiūriu, yra kitos labai plataus masto diskusijos ir atskiros didelės apimties ir sudėtingumo baudžiamojo įstatymo normų sisteminės peržiūros objektas[⁴³]. 10. Atsižvelgiant į Įstatymų projektų siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimo priemones, laukiama šių pagrindinių teigiamų rezultatų: · Baudžiamasis įstatymas būtų pirmiausia orientuotas į pavojingiausių veikų kriminalizavimą, kartu būtų užtikrintas būtent pavojingiausių nusikaltimų griežtas baudžiamumas, o už mažiau pavojingus atvejus numatyti adekvačios bei proporcingos bausmės (arba kitos teisinės atsakomybės formos).
Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į 2018-2021 m. gautų nagrinėti baudžiamųjų bylų I-ąja instancija (tiek apylinkės, tiek apygardų teismuose) statistinę informaciją, matyti, kad BK projektu siūlomi pakeitimai apytiksliais duomenimis paliestų iki 1/10 visų ataskaitiniais metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK projektu keičiamų nusikalstamų veikų skaičius viso 2018-2021 m. sudarė net 3 925 baudžiamąsias bylas (atitinkamai 2018 m. sudarė – 1023 baudžiamąsias bylas (5,8 proc. nuo visų gautų baudžiamųjų bylų I-oje instancijoje), 2019 m. – 1022 bylas (5,7 proc.), 2020 m. – 1056 bylas (6,2 proc.), 2021 m. – 824 bylas (5,4 proc.)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikta statistinė informacija neapima baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi pagal atskiras nusikalstamas veikas ši informacija nėra sisteminama ir skelbiama. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai turės ženklią, pozityvią įtaką baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų darbo krūviui.
Taip pat, nors BK projektu siūlomų dekriminalizuoti ar iš dalies dekriminalizuoti nusikalstamų veikų skaičius bendroje statistinėje analizėje sudaro iki 1/10 visų gautų baudžiamųjų bylų, tačiau svarbu akcentuoti tai, kad BK projektu yra keičiamos tos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, BK 182 straipsnyje įtvirtintas sukčiavimas, BK 183 ir 184 straipsniuose įtvirtinti turto pasisavinimo bei išvaistymo nusikaltimai, BK 221 straipsnyje numatytas deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas, BK 222 ir 223 straipsniuose įtvirtinti, su finansine apskaita, susiję nusikaltimai bei kiti nusikaltimai ekonomikai ir finansų tvarkai), kurias yra sunkiausia išaiškinti bei kurių ikiteisminis tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminas užtrunka ilgiausią laiką. Pažymėtina, kad absoliuti daugumą aptariamų nusikalstamų veikų, įvertinus Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, buvo nagrinėjamos I-osios instancijos teisme daugiau, kaip 6 mėnesius (o iš jų net beveik 40 procentų buvo nagrinėjamos ilgiau, negu 12 mėnesių). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Informatikos ir ryšių departamento pateiktais duomenimis už 2020-2021 m., matyti, kad BK projektu keičiami galiojančio BK straipsniai (apibendrintų duomenų pagrindu) galimai turėtų įtakos net iki 2 282 per ataskaitinį laikotarpį ištirtiems nusikaltimams, kas atitinkamai sudaro iki 7 proc. visų, per aptariamą laikotarpį ištirtų, nusikaltimų. Todėl neabejotina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai reikšmingai įtakos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų darbo krūvį. Kartu, pažymėtina ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai ženkliai prisidės prie apylinkės teismų darbo krūvio mažinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu, keliant minimalią baudžiamosios atsakomybė ribą – BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 150 MGL apimtimi; BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 50, 200 ar BK 219 straipsnio atveju – 300 MGL apimtimi ir pan. – tam tikros nusikalstamos veikos būtų apskritai priskirtinos civiliniams deliktams ar administraciniam nusižengimams. Taigi, neabejotina, kad apylinkės teismų darbo krūvis mažės, kadangi yra ženkliai keliama baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba arba tam tikros nusikalstamos veikos apskritai yra dekriminalizuojamos. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, prisidės prie apylinkės teismų darbo krūvio sumažinimo, kadangi apytiksliais duomenimis iki 300 baudžiamųjų bylų dėl aptariamų BK straipsnių būtų nagrinėjamos ne apylinkės, o apygardos teismuose, kadangi įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys. Atitinkamai, vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos pateikta statistine informacija, šiame kontekste analogiška pozityvi įtaka bus padaryta ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų darbo krūviams. Dėl aiškaus BK projektu siūlomo įtvirtinti nusikalstamų veikų diferencijavimo, atitinkamai baudžiamųjų bylų krūvis tolygiau pasiskirstys tarp žemesnės ir aukštesnės grandies ikiteisminio tyrimo institucijų bei prokuratūrų, kas neabejotinai turės teigiamą įtaką jų darbo kokybei bei ikiteisminių tyrimų trukmei. 7.
Įstatymų projektų priėmimas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, kartu BK projektu siūlomais BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) pakeitimais ženkliai sumažins šiuo metu egzistuojančią nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) duomenimis[⁴⁴], kalinčių asmenų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 4541, iš jų 1202 asmenys yra nuteisti dėl nusikalstamų veikų, už kurias BK projektu siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, įvykdymo[⁴⁵]. Preliminariais duomenimis, maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų gali paliesti BK projektu numatytas baudžiamosios atsakomybės švelninimas[⁴⁶]. Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų perteisti minėtus asmenis, trumpuoju laikotarpiu gali padidėti apylinkių bei apygardų teismų darbo krūviai. Tuo atveju, jeigu visi nutęstieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo atitinkamais metais (kas yra sunkiai tikėtina) 1202 baudžiamųjų bylų peržiūrų pirmaisiais metais po BK projekto priėmimo tesudarytų tik 6, 98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio tuo tarpu jau nebeliktų sekančiais kalendoriniai metais. Tačiau, neabejotina, kad ilguoju periodu Lietuvos Respublika ženkliai sutaupytų dėl reikšmingai sumažėjusio kalinčių asmenų skaičiaus, sumažėjusios tikimybės būti įkalintam, trumpesnių laisvės atėmimo bausmės vidurkių, platesnio alternatyvių bausmių taikymo bei apskritai sumažėjusio baudžiamųjų bylų skaičiaus tiek apylinkių, tiek apygardų teismuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis Kalėjimų departamento duomenimis[⁴⁷], vieno kalinčio asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų laisvės atėmimo įstaigose dydis 2020 m. buvo 37,31 Eur (13 618 Eur per metus). Atitinkamai sušvelninus 1202 kalinčių asmenų bausmes nors vienai dienai būtų sutaupyta maždaug iki 44 846 Eur per dieną, kas atitinkamai sudaro 16,368 mln. Eur per metus.
Eur per metus. Kartu, akcentuotina ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai sukurtų prielaidas ateityje taikyti ženkliai trumpesnes laisvės atėmimo bausmes ar apskritai netaikyti laisvės atėmimo bausmės, kas neabejotinai sukurs prielaidas Lietuvos Respublikos biudžetui sutaupyti dar didesnę pinigų sumą, kuri būtų skirta šių nuteistųjų išlaikymui pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūloma baudžiamosios atsakomybės švelninimo apimtis yra itin didelė ir neatsiejama nuo vienų „populiariausių“ – turtinių nusikalstamų veikų, Teisingumo ministerijos vertinimu, tikėtis, kad vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės sutrumpės bent vieneriais metais (minimaliai), yra statistiškai pagrįsta, dėl ko bus sutapyta beveik 17 mln. eurų biudžeto lėšų (atitinkamai, jeigu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai sumažėtų iki 2 metų – 34 mln. eurų, 3 – 51 mln. eurų ir t.t. ).. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra ženkliai mažinamas, kas neabejotinai sumažins ir šių metu laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų laisvės atėmimo bausmę, bent vieneriais metais (labai tikėtina, kad daugiau). Lietuvos Respublika sutaupytas aukščiau paminėtas biudžeto lėšų sumas galėtų panaudoti užtikrinant geresnes sąlygas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenis dėl jų ženklaus sumažėjimo. Teisingumo ministerijos vertinimu, potencialūs biudžeto lėšų sutaupymai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu kompensuos trumpalaikį teismų darbo krūvio padidėjimą dėl galimos jau priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių peržiūros, o šias valstybės lėšas bus galima skirti visų ikiteisminio tyrimo subjektų, teismų bei penitencinės sistemos materialinių sąlygų gerinimui, resocializacijos programoms plėsti bei gerinti ir pan. 14.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 ir 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (1.39E) 7R-2858 kreipėsi į visas suinteresuotas institucijas, įskaitant visas ministerijas, Lietuvos teismus, prokuratūrą, teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis bei pateikdamos preliminarius pasiūlymus ir vertinimus dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo ir subalansavimo galimybių, kurie buvo įvertinti Įstatymų projektų rengimo metu. Įstatymų projektai buvo derinti su Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerija, Nacionaline teismų administracija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Valstybiniu patentu biuru. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „baudžiamoji atsakomybė“, „didelė turtinė žala“, „nusikalstama veika“, „MGL“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai. [²] Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai. [³] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009 ir Nr.
2K-369/2009 ir Nr. 2K-262/2011. [⁴] Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, Čekijoje svarstomos atitinkamos BK pataisos, kuriomis baudžiamajame įstatyme siūloma dvigubinti visas jame nurodytas turto (dalyko) vertes, padarytos žalos, gautos naudos ir pan. dydžius. [⁵]Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas (skirtingas) didelės turtinės žalos 150 MGL dydis (mažiausias visame BK su didele turtine žala susijęs dydis), įnešantis papildomos sumaišties ir neaiškumo, siekiant baudžiamajame įstatyme sistemiškai suvokti didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir pan. pobūdžio požymių sampratą bei šių požymių dydžių unifikuotą išraišką. [⁶] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [⁷] Pavyzdžiui, BK 179, 181, 188, 208, 239, 241, 246, 278, 280–281, 285 ir kt. straipsniuose įtvirtinti vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. [⁸] Virš 300 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų apysunkio nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 199–200 straipsnių 2 dalys, 206 str. 3 d., 207 str. 2 d., 219–223 str. 1 d., 246 str. 2 d., 278 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 179 str. 2 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 205 str. 1 d., 217–218 str., 241 str. 2 d., ir pan.), arba nesunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 192 str. 1 d., 206 str. 2 d., 208–209 str., 281 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 188 str. 1 d., 211 str. ir pan.) inkriminavimą. [⁹] Virš 750 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 4 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 3 d., 183 str. 3 d., 184 str. 3 d., 199–200 straipsnių 3 dalys, 219–222 str. 2 d., 246 str. 3 d., 278 str.
3 d., 278 str. 2 d. ir pan.) inkriminavimą. [¹⁰] Pastebėtina, kad labai didelės turtinės žalos požymis nėra visiška naujovė BK, kadangi toks (neapibrėžtas) požymis BK jau yra įtvirtintas (pavyzdžiui, BK 278 straipsnyje). [¹¹] Pavyzdžiui, BK 175¹ ir 189¹ straipsniuose nurodyti nusikaltimai (su 500 ir 750 MGL dydžio vertės turto požymiu) lieka apysunkiais nusikaltimais, tuo tarpu BK projekto BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d., BK 280 str. 2 d. (su 300 MGL dydžio turtinės žalos požymiu), atsižvelgiant į didelį šių nusikaltimų pavojingumą, išlieka sunkiais nusikaltimais ir pan. [¹²] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 181 str. 4 d., 183 str. 2 d. bei 184 str. 2 d. nurodytą didelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y. 500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [¹³] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kuriuose, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą bei visai neseniai pakeistus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindus, siūloma palikti 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 įvirtintas baudžiamosios atsakomybės ribas (150 MGL).
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinti) nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais). [¹⁴] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu, šiame kontekste būtų ženkliai (150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁵] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [¹⁶] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 217–218, 219–223 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į administracinių nusižengimų kategoriją ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 217–218 straipsniuose – 50 MGL apimtimi, BK 220–221 straipsniuose – 150 MGL apimtimi, BK 219 straipsnyje – 300 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁷] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁸] Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinti) nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais). [¹⁴] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu, šiame kontekste būtų ženkliai (150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁵] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [¹⁶] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 217–218, 219–223 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į administracinių nusižengimų kategoriją ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 217–218 straipsniuose – 50 MGL apimtimi, BK 220–221 straipsniuose – 150 MGL apimtimi, BK 219 straipsnyje – 300 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁷] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis. [¹⁸] Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/2021 [¹⁹] T. y., kai neteisėtai pasinaudojama svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padaroma didelė žalą arba, kai svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymima didelį kiekį arba didelės vertė prekių, jas realizuojama arba laikoma bei gabenama komerciniais tikslais – kas savo ruožtu iš esmės reiškia, kad tokio pobūdžio veikomis (susijusiomis su dideliu prekių kiekiu arba didele jų verte) prekių ženklo savininkui padaroma ta pati didelė žala. [²⁰] Pastebėtina, kad šiais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr.
XI-1901) buvo nesėkmingai bandoma perkelti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo 5a straipsnio 3 dalies nuostatas. Europos Komisijai konstatavus minėtų BK pakeitimų nepakankamumą, 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777 BK buvo papildytas BK 270³ straipsniu (Jūros teršimas iš laivų), kuris pilna apimtimi įgyvendino direktyvos 2009/123/EB reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimai tapo nereikalingi net ir Europos Sąjungos instrumentų perkėlimo aspektu. [²¹] Pavyzdžiui, Abramavičius A., Vosyliūtė A. „Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai“. Teisė, 2017. Nr. 105. [²²] Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, už BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus įmanomas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalis, kaip išsamiai atskleista šiame aiškinamajame rašte, daugelio atvejų apima ir gana nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, tokiems atvejams bausmės vykdymo atidėjimo institutas turėtų būti taikomas pilna apimtimi. [²³] Pavyzdžiui, BK XXXVI, XXXVII, XXXVIII skyriai. [²⁴] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-111-511/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021 ir kt. [²⁵] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-689/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-148/2014 ir kt. [²⁶] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomą BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių panaikinimą, kuris savo ruožtu šiose dalyse nurodytas veikas „perkelia“ į BK 253, 259–260, 256, 266, 267 bei 276¹ straipsnius, kurių dauguma (išskyrus BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 256 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį), atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriskiriami apygardos teismų teismingumui, BK projekto pakeitimais šių nusikaltimų kontekste ženkliai sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis. [²⁷] Neteisėtas antros ir trečios kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų baudžiamas (kaip ir šiuo metu baudžiamas bet koks neteisėtas disponavimas šiais prekursoriais) administracine tvarka (ANK 65 straipsnis). [²⁸] Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną be tikslo jas platinti būtų baudžiamas (kaip ir šiuo metu baudžiamas bet koks neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis be tikslo jas platinti) administracine tvarka (ANK 69 straipsnis). [²⁹] Aptariamu aspektu pastebėtina, kad BK 259-260, 266 ir 276¹ straipsnių dispozicijose siuntimo veikos šiuo metu jau yra įtvirtintos. [³⁰] Pavyzdžiui, 2009 m. spalio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014. [³¹] Pavyzdžiui, PEČKAITIS, Justinas. „Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą“. Jurisprudencija. 2013, 20(1), p. 343–357. [³²] Pavyzdžiui, FEDOSIUK Oleg, „Mokesčių slėpimas kaip nusikalstama veika: sisteminė normų analizė ir aktualūs taikymo klausimai.“ Teisės apžvalga Nr. 2(16).
2(16). 2017. [³³] Pavyzdžiui, PAKŠTAITIS Laurynas, „Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos kriminalizavimo ir vertinimo problemos“. Jurisprudencija Nr. 28(1), 2021. [³⁴] BK 207 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už turtinę žąlą nuo 1 iki 150 MGL iki 3 metų laisvės atėmimo, o BK 207 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo 150 MGL padarytos turtinės žalos - iki 4 metų laisvės atėmimo. [³⁵] Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-582-453/2016; 2012 m. gegužės 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012. [³⁶] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2013 (nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). [³⁷] Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvos teismų praktikoje BK 176 straipsnis taikomas tik esant sunkiems nelaimingo atsitikimo padariniams (pavyzdžiui, gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas) ir atitinkamai, pavyzdžiui, jau minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „<...> nei iš kaltinamojo akto turinio, nei iš prokuroro pasisakymų proceso metu neaišku, kodėl nelaimingo atsitikimo metu vienam darbuotojui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo traktuojamas kaip pakankamas pagrindas kaltinti [kaltinamąjį] pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.“. [³⁸] 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2204-993/2016. [³⁹] 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1213-359/2018. [⁴⁰] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2011. [⁴¹] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-58/2012. [⁴²] Pavyzdžiui, taip BK projektu pakoreguotos BK 183–184, 196–197, 208–209, 219–222 ir pan. straipsnių sankcijos. [⁴³] Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo normų sankcijų sisteminė peržiūra bus atliekama, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas) įgyvendinimo priemonę – atlikti nusikalstamų veikų sankcijų sistemos analizę, įvertinti jų proporcingumą, pagrįstumą ir tarpusavio suderinamumą, parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus (8.2.8.). [⁴⁴] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio – gruodžio mėn. nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos statistinės suvestinės 4 punktas. [⁴⁵] O būtent: už vagystę – 512 asmenys; už vagystę, padarytą stambiu mastu – 37; už plėšimą – 337; už turto prievartavimą – 39; už sukčiavimą – 244; už kontrabandą – 33. [⁴⁶] Tikslių skaičių paskaičiuoti nebūtų galimybės, kadangi reikalingi detalesni statistiniai duomenys, kurie nėra skelbiami, be kita ko, kiekvieno nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra skirtingos (kiekvienoje byloje gali skirtis pagrobto turto vertė, kontrabandos dalyko vertė ir pan., siekiant gauti tikslų skaičių reikia turėti tikslius duomenis apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką). [⁴⁷] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vieno asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų laisvės atėmimo įstaigose 2020 m. ataskaita.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti naujomis apysunkėmis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių baudžiamosiose bylose laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius būtų neribojamas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika pagal sankciją, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šis straipsnis sistemiškai nedera su BPK 151 straipsnio 7 dalyje siekiamu įtvirtinti teisiniu reguliavimu - išskirti tik tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas, dėl kurių baudžiamosiose bylose laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius būtų neribojamas. Atsižvelgiant į tai, projekto
direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti naujomis apysunkėmis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių baudžiamosiose bylose laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius būtų neribojamas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika pagal sankciją, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šis straipsnis sistemiškai nedera su BPK 151 straipsnio 7 dalyje siekiamu įtvirtinti teisiniu reguliavimu - išskirti tik tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas, dėl kurių baudžiamosiose bylose laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius būtų neribojamas. Atsižvelgiant į tai, projekto
direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys 2.-4. Gautos ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4858(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-03-22
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos atstovai:
Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Generalinės prokuratūros atstovai: generalinio prokuroro pavaduotojai Gintas Ivanauskas ir Saulius Verseckas, Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios tiesės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėja Auksė Ruebens ir šio skyriaus patarėja Audra Ivanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-25 *
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
apeliacinis teismas, 2022-05-264 Dėl bylų teismingumo pakeitimų Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminių institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Suderinus ir proporcingai padidinus tam tikrų nusikalstamų veikų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, būtų užtikrinama, kad aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačioms sudėtingiausioms baudžiamosioms byloms nagrinėti, tai leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo laiką bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. Atsižvelgdamas į šį siekį ir jį palaikydamas, Lietuvos apeliacinis teismas siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 225 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. rašte Nr. 36P-4-(7.1.10) pateiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų – sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę.
Teisėjų taryba siūlė apsvarstyti galimybę, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėtų tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet ir iš dalies realizuotų dažnai girdimą mintį, kad korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, apygardų teismuose nagrinėtinų sunkių korupcinių nusikaltimų bylų ratas galėtų atitikti šiuo metu BPK 225 straipsnyje numatytų aukščiausių šalies pareigūnų ratą, papildant jį savivaldybių merais bei tarybų nariais. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, reikia atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių vadinamųjų specialiųjų subjektų arba, jei vis dėlto būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik realiai aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai).
Jeigu tokiai pozicijai (apygardų teismams palikti nagrinėti tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir atsisakyti bylų teismingumo apygardų teismams pagal specialiuosius subjektus arba susiaurinti šių subjektų ratą) nebūtų pritarta, Lietuvos apeliacinio teismo įsitikinimu, vis tiek turi būti svarstomas apygardų teismams teismingų pirmosios instancijos bylų sąrašo susiaurinimo klausimas.
Šis klausimas turi būti svarstomas bent jau tiek, kiek būtų pagrįsta užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reglamentavimą, t. y. į BPK 225 straipsnyje įtvirtintą apylinkių teismams teismingų sunkių nusikaltimų sąrašą siūlytina papildomai įtraukti nusikaltimus, numatytus BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui ir šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis teismų psichologų korpusas suformuotas būtent apylinkių teismuose); BK 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kuris priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); BK 253 straipsnio
kiekiu). Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad šie pasiūlymai dėl teismingumo pakeitimo pateisinami baudžiamojo proceso ekonomiškumo principo, kurio siekia ir Įstatymų projektų rengėjai, kontekste.
Taip pat jie padėtų užtikrinti tolygesnį teismų darbo krūvį, o BK įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kaip tik padidins bylų skaičių apygardų teismuose, kadangi pakeitimais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, o apylinkių teismų bylų skaičiaus sumažėjimas numatomas dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Be to, įgyvendinus šiuos Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlymus, būtų nuosekliau ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio –
teismo sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – pasiekimo, užtikrinant, kad apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas koncentruotųsi tik į iš tiesų sudėtingų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir taip trumpėtų tokių bylų nagrinėjimo trukmė. Nepritarti Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas BPK projekto 225 straipsniui. Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektų ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. LRV BPK projektas (įskaitant ir BPK
siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromus pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.).
Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko
darbo grupėje, kurios tikslas yra teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais ir bus svarstoma su nauju BPK projektu. 3. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2022-06-02 1, 2 Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167, 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4858(2) (toliau - Projektas) ir šiuo projektu siekiami pakeitimai yra tiesiogiai susiję (sąlygoti) su materialiosios teisės, t. y. Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-4856(2). Projekte numatyti pakeitimai gali būti svarstomi tik priėmus Baudžiamojo kodekso projekte Nr. XIIIP-4856(2) numatytus pakeitimus. 1. Dėl BPK 122 ir 151 straipsnių pakeitimo.
Projekte numatyti pakeitimai iš esmės išlaikytų dabar egzistuojančią griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindą (BPK 122 straipsnis) ar laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą (BPK 151 straipsnio 7 dalis) už savo pobūdžiu tapačias veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje,
iš sunkių į apysunkius nusikaltimus kategorijai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėsaugos institucijų praktikoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pernelyg dažnai ir šabloniškai, todėl kiekviena teisėkūros iniciatyva, kuria iš esmės plečiamos ribos procesinei prievartai taikyti, reikalauja detalaus įvertinimo ir, atitinkamai, teisėsaugos institucijų praktikos pokyčių. Negali būti toleruojama praktika, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nemotyvuotai, nevertinant reikalingumo ir tikslingumo ir išimtinai siejant taikymą su inkriminuojamomis veikomis ir
(ar) byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Įtvirtinus BPK 151 straipsnyje konkrečias nusikalstamas veikas, padidėja rizika, kad tokio pobūdžio bylose visais atvejais bus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ignoruojant bendrąsias procesinių prievartos priemonių taikymo taisykles. Siūlytina iš esmės reformuoti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą prevencinio pobūdžio suėmimo skyrimo pagrindą, išsprendžiant teisės doktrinoje akcentuojamą problematiką (nustatant saugiklius piktnaudžiavimui šiuo suėmimo skyrimo pagrindu; išspręsti suderinamumą su nekaltumo prezumpcija ir kt.). Nepritarti Pažymėtina, kad BPK projektu siūlomais pakeitimais BPK normos tiesiog suderinamos su BK projektu padarytais pakeitimais, t. y. atsižvelgiant į tai, kad BK projekte BK XXVIII skyriuje atsirado „tarpinės“ apysunkių kategorijos nusikaltimų sudėtys (178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str.
nusikaltimų sudėtimis, atsižvelgiant į tai, kad BK 122 ir 151 straipsniuose jau nurodyti tam tikri turtiniai apysnukiai nusikaltimai, pildomi ir BPK 122 ir 151 straipsniai. Kartu, siekiamais pakeitimais siekiama nepakenkti jau vykstantiems ikiteisminiams tyrimams dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų (kadangi padidinus MGL dydžius šie nusikaltimai iš sunkių kategorijos perkeliami į apysunkius, kuriems jau BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatos nebūtų taikomos). Kartu pažymėtina ir tai, kad BPK projektu nėra siekiama bent kažkokiu būdu reformuoti BPK 122 straipsnio, todėl pateikti pasiūlymai peržengia BPK projekto tikslu užsibrėžtas ribas. 4. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla,
straipsnio ir 225 straipsnio Pastabų nereiškiame, nes nurodyti pakeitimai iš esmės tiesiogiai susiję su juridine technika: Baudžiamojo kodekso pakeitimais, siekiant išlaikyti dabartinį status quo pagal neteisėtos veikos faktą (pasikeitus neteisėtų veiksmų priskyrimui atitinkamai nusikalstamų veikų sunkumo kategorijai). Atsižvelgti
prokuratūra,
4
veikomis, numatytomis BK 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
prokuratūra,
7
ir nusikalstomis veikomis, numatytomis BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad į BPK 151 straipsnio 7 dalį būtina įtraukti naujus projekte numatytus apysunkius nusikaltimus, kuriais padaroma
(didelė) turtinė žala (BK 207 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis), sudarant galimybę ir dėl šių veikų tęsti nuosavybės teisės apribojimą tiek laiko, kiek to reikia. To nepadarius, bylose dėl šių nusikaltimų galimas maksimalus nuosavybės teisės apribojimo terminas (1 metai) dažnais atvejais bus nepakankamas. Pritarti
taryba, 2022-06-07 *,4
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės valdžios institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą, jog siekiama subalansuoti ir proporcingai padidinti tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius. Taip būtų užtikrinama, kad aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, ir tai leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo laiką bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 2.1. Dėl bylų teismingumo pakeitimų 2.1.1. Atsižvelgdama į Įstatymų projektais siekiamą tikslą ir jį palaikydama, Teisėjų taryba siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 255 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr.
36P-4-(7.1.10) teiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų – sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę. Svarstytina galimybė, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, galėtų nagrinėti tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet iš dalies realizuotų siekį, jog korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, tikslinga atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių, vadinamųjų specialiųjų, subjektų, arba, jei vis tik būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik pačius aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai). 2.1.2.
tarybos vertinimu, net jeigu nebūtų pritarta tokiai aukščiau išdėstytai pozicijai (apygardų teismai nagrinėja tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir apygardų teismams neteismingos bylos pagal specialiuosius subjektus arba siaurinamas šių subjektų ratas), turi būti svarstoma dėl apygardų teismams teismingų baudžiamųjų bylų sąrašo susiaurinimo, užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reguliavimą, t. y. į sunkių nusikaltimų, kurių teismingumas BPK 225 straipsniu priskiriamas apylinkių teismams, sąrašą siūlytina papildomai įtraukti ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, kurie numatyti: BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui; pastebėtina, kad daugiausia teismo psichologų dirba būtent apylinkių teismuose); 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kurio teismingumas priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo, nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); 253 straipsnio
šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekiu). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal BK 225 straipsnį labai panašūs dažnai kartu inkriminuojami sunkūs nusikaltimai, pavyzdžiui, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriami skirtingam rūšiniam teismingumui. 2.1.3. Siūlytina teismingumo pakeitimus grįsti baudžiamojo proceso ekonomiškumo principu, kurio, kaip matyti, siekia ir Įstatymų projektų rengėjai.
Taip pat jie padės užtikrinti tolygesnį darbo krūvių teismuose balansą, kai BK projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kuriais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, padidins bylų skaičių apygardų teismuose, tuo tarpu apylinkių teismuose baudžiamųjų bylų skaičius turėtų mažėti dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Be to, įgyvendinus BPK projektu siūlomus teismingumo pokyčius, bus nuosekliai ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio –
sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – pasiekimo, užtikrinant, kad apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas koncentruotųsi tik į iš tiesų sudėtingų bylų nagrinėjimą, tuo pačiu mažėtų tokių bylų nagrinėjimo trukmė. Nepritarti Žr. analogiškus argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2 pastabos. 8. Teisėjų taryba, 2022-06-07 N
gynėjo dalyvavimo
posėdyje. Siūlytina liberalizuoti šią praktikoje nepasiteisinusią nuostatą ir numatyti, kad gynėjo neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas (analogiškas reguliavimas kaip ir BPK 249, 251 straipsniuose numatytas neatvykus kaltinamojo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiojo atstovui).
Iš esmės gynėjo privalomojo dalyvavimo norma neretai piktnaudžiaujama, byloje dalyvaujant 10 ir daugiau kaltinamųjų bei jų gynėjų, tampa itin sudėtinga suderinti teismo posėdžių laiką, neatvykus nors 1 gynėjui iš 10, teismo posėdis turi būti atidėtas, pažeidžiami 30 dienų pertraukos ar atidėjimo terminai, vilkinamas procesas. Pastebėtina, kad baudžiamajame procese gynėjas gali apginti kaltinamojo interesus nebūtinai savo asmeniniu fiziniu dalyvavimu teismo posėdyje – gali bet kada susipažinti su byla, pasidaryti jos medžiagos kopijas, konsultuoti savo ginamąjį visais klausimais, pateikti įvairius prašymus visose teisminio proceso stadijose, jam šiuo metu pagal BPK 293 straipsnio 7 dalį netgi suteikta teisė raštu pasiūlyti teismo sprendimų formuluotę. BPK 37 straipsnio
priežastimi paprastai nelaikomas jo užimtumas kitoje byloje. Visgi praktikoje ši nuostata neveikia, nes minėtas imperatyvus BPK 250 straipsnis neleidžia teismui nagrinėti bylos teisiamajame posėdyje nesant gynėjo net ir tuomet, kai jis užimtas kitoje byloje. Nepritarti Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. 9. Teisėjų taryba, 2022-06-07 N
privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindus. Dažnu atveju suimtieji patys samdosi gynėjus, atsisakydami jiems valstybės skiriamo advokato.
Jeigu pirmojoje instancijoje būtinas gynėjo dalyvavimas yra tik BPK 51 straipsnyje numatytais atvejais, tai apeliacinėje instancijoje – visais atvejais (BPK 322 straipsnis), nesvarbu, kad neegzistuoja BPK 51 straipsnio pagrindai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme įtariamasis bei kaltinamasis turi teisę gynėjo atsisakyti (BPK 52 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinėje instancijoje nuteistasis to padaryti negali. Nepritarti Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. 11. Teisėjų taryba, 2022-06-07 N
straipsnio dispozicija draudžia rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinį skundą tais atvejais, kuomet apeliantas, nors ir prašo rašytinio proceso, prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį. Siūlytina inicijuoti BPK 325¹ straipsnio pakeitimą ir suteikti galimybę apeliacine tvarka visas baudžiamąsias bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, su tam tikromis išimtimis: jeigu apeliacinis skundas paduotas asmens teisinę padėtį bloginančiais pagrindais arba jeigu pats apeliacinės instancijos teismas dėl bylos sudėtingumo nuspręstų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Manytina, tai neprieštarautų kaltinamojo teisėms būti išklausytam, nes, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, žodinis procesas turi būti bent vienos (paprastai pirmosios) instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 34721/09); 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sancankli prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1385/07)), be to, tai kompleksiškai derėtų su civilinių ir administracinių nusižengimų bylų apeliaciniu procesu, kuriame asmenų apeliaciniai skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. 2.3.2.
užimančios bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminus ilginančios pareigos teisme prokurorui privalomai paskelbti kaltinamąjį aktą (BPK 271 straipsnio 1 dalis), teismui paskelbti visus byloje esančius dokumentus (BPK 290 straipsnio 1 dalis), kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus ir byloje esančius dokumentus (BPK 291 straipsnis), pirmiau teismo posėdžio metu duotus liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu su bylos medžiaga visi nagrinėjimo teisme dalyviai jau būna susipažinę nuo pat ikiteisminio tyrimo pabaigos, todėl svarstytina, ar formalus dokumentų paskelbimas yra tikslingas. Nepritarti Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. 12. Teisėjų taryba, 2022-06-07 N
parengimo nagrinėti Kasaciniame teisme reikšmingą proceso dalį užima kasacinio skundo priėmimo klausimo svarstymas, kadangi pagal galiojančio BPK nuostatas teismas privalo išreikalauti bylą iš pirmosios instancijos teismo, nors to būtų galima nedaryti. Kasacijos prigimtis (nagrinėjami tik teisės klausimai, faktai byloje nebenustatinėjami) lemia, kad kasacinio skundo priėmimui paprastai pakanka tos bylos medžiagos dalies, kuri skelbiama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO). Kasaciniame skunde keliamų teisės klausimų įvertinimui šiame proceso etape pakanka LITEKO kaupiamų bylos duomenų. Kasacinis teismas minėtoje sistemoje gali susipažinti ir įvertinti bylos, kurioje pateiktas kasacinis skundas, medžiagą (teismų sprendimus, visus teismo procesinius veiksmus proceso eigoje, teismo posėdžių protokolus ir kt.), kuri teismui reikalinga siekiant visapusiškai išnagrinėti pateikto kasacinio skundo priimtinumo klausimą.
Atsižvelgiant į galimybę operatyviai susipažinti su LITEKO tvarkomais bylos duomenimis, įvertinant popierinių baudžiamųjų bylų dydį (bylos daugiatomės), bylų išreikalavimas iš Lietuvos teismų, sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, tampa neekonomiškas ir prieštarauja operatyvumo ir koncentruotumo principams. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai byloje sprendžiami su bausmės vykdymu susiję klausimai, bylos pateikimas kasaciniam teismui užtrunka net keletą mėnesių, o tai lemia ilgą kasacinio skundo priėmimo/nepriėmimo klausimo sprendimo trukmę. Įstatyme įtvirtinus kasaciniam teismui galimybę kasacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pagal LITEKO esančius bylos duomenis, būtų sudarytos prielaidos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme terminams trumpėti. Taip būtų padaryta ir teigiama įtaka žmogaus teisių apsaugos aspektu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos šeštojo straipsnio kontekste, nes teisingumas baudžiamosiose bylose, įskaitant kasacijos procesą, būtų įvykdytas kaip įmanoma operatyviau. Svarbu pažymėti, kad BPK įtvirtinus nuostatą, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas neišreikalavus baudžiamosios bylos, kasacinis teismas visuomet turėtų galimybę išsireikalauti ir visą bylos medžiagą, jei nuspręstų tai esant būtina. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba siūlo keisti galiojančias BPK nuostatas, nustatant galimybę kasacinio skundo priėmimo klausimą spręsti neišreikalavus baudžiamosios bylos. 2.4.1. Siūlytina pakeisti BPK 372 straipsnį, kuriame nustatyta kasacinio skundo priėmimo tvarka.
Šio straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „išreikalaujama byla, kuri kartu su“ ir įrašyti „skundas perduodamas“, ir išdėstyti taip: „2. Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundas perduodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai.“ To paties straipsnio 8 dalį papildyti žodžiais „išreikalauja bylą ir“, ir išdėstyti taip: „8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išreikalauja bylą ir nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 374² straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“
straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „Kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą“ ir „suderinęs su pranešėju nustato bylos parengimo terminą. Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą medžiagą“ bei įrašyti „Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gavus BPK 372 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka išreikalautą bylą“ ir „nustato kasacinės bylos nagrinėjimo datą“, ir išdėstyti taip: „1. Kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gavus BPK 372 straipsnio
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir suderinęs su pranešėju nustato bylos parengimo terminą.
Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą medžiagą nustato kasacinės bylos nagrinėjimo datą.“ BPK 373 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti žodžius “Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą“, ir išdėstyti taip:
„2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi
įgaliojimus, vadovaujantis šio Kodekso 374² straipsniu, nuspręsti, kad byla, atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą.“ Nepritarti Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4858(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė