Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 IR 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsniai įsigalioja 2020 2022 m. liepos 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 IR 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsniai įsigalioja 2020 2022 m. liepos 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 145 ir
pakeitimo įstatymo projektų
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo
paskelbimo“ dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės buvo apribotos viešojo bei privataus sektoriaus veiklos. Viruso COVID-19 sukeltiems neigiamiems padariniams sušvelninti ar pašalinti, taip pat – ekonomikai skatinti, verslo sektoriui ir fiziniams asmenims taikomos įvairios pagalbos priemonės, tarp jų – valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 ir 739 straipsniuose išvardinti turtas bei skolininkui priklausančios sumos, iš kurių išieškoti draudžiama, tačiau tarp jų nėra paminėta, kad būtų draudžiama išieškoti iš paramos ir kitų išmokų ar kompensacijų, skiriamų dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Taigi, tuo atveju, kai asmuo turi įsiskolinimų ir jie išieškomi priverstine tvarka, į valstybės ar savivaldybės dėl ekstremalios situacijos ar karantino asmeniui paskirtas išmokas galima nukreipti išieškojimą ir tokiu atveju išmokos gavėjas neturi galimybės gautas lėšas panaudoti neigiamiems ekstremalios situacijos ar karantino padariniams šalinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančiame Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje taip pat nėra numatyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų draudžiama areštuoti lėšas, į kurias išieškojimą nukreipti draudžia Civilinio proceso kodekso 668 ir 739 straipsnių nuostatos.
Toks teisinis reguliavimas ne tik ydingas, bet ir nenaudingas nei ieškovui, nei atsakovui: pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas negali disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, o ieškinio patenkinimo atveju išieškojimą nukreipti į šias areštuotas lėšas taip pat negalima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
galimybę valstybės ar savivaldybės dėl ekstremalios situacijos ar karantino skirtas išmokas panaudoti neigiamiems ekstremalios situacijos ar karantino padariniams šalinti, nepriklausomai nuo to, kad šie asmenys turi įsiskolinimų, kurie išieškomi priverstine tvarka. Šiuo projektu taip pat siekiama užtikrinti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti areštuojamos tik tos lėšos, iš kurių išieškoti nedraudžia Civilinio proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti greitą, sklandų bei efektyvų išieškojimo procesą ir užkirsti kelią atsirasti žalai dėl nevykdomų ar netinkamai vykdomų išieškojimo procesą reguliuojančių teisės normų. Siekiant padidinti skolininko turtinių interesų apsaugą, bet tuo pačiu garantuoti tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-1460 (toliau – Įstatymas) buvo pakeista Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis panaikinant joje draudimą išieškojimą nukreipti į pinigines lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), ir skolininko turtinių interesų apsauga buvo perkelta į 689 straipsnio 6 dalį nustatant, kad, vykdant priverstinį išieškojimą, iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį. Įgyvendinant šias Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 236 buvo patvirtintas Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš sąskaitose esančių lėšų vykdomas elektroniniu būdu per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS), iki paminėtų Įstatymo nuostatų įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.) taip pat būtina modernizuota ne tik PLAIS, bet ir priverstinį išieškojimą vykdančių subjektų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, muitinės ir antstolių išieškojimo procese naudojamas informacines sistemas, taip pat – kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų informacines sistemas.
Ruošiantis Įstatymo įsigaliojimui ir sprendžiant paminėtų informacinių sistemų modernizavimo praktinius klausimus paaiškėjo aplinkybės, lemiančios poreikį informacines sistemas modernizuoti iš esmės, kad būtų pasiektas greitas ir efektyvus išieškojimo procesas, užtikrinta ne tik skolininko, bet ir išieškotojo interesų apsauga, taip pat, kad išieškojimo procese dalyvaujančių subjektų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, muitinės ir antstolių materialiniai ir darbo ištekliai būtų panaudojami efektyviai ir racionaliai:
labai dinamiškai:
apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas skaičius viršija 5 mln. vnt. 1.2. Kiekvienais metais PLAIS pateikiama daugiau kaip 1,5 milijono naujų nurodymų apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2.
2Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba,
muitinė ir antstoliai nedisponuoja informacija apie vienas kito to paties skolininko atžvilgiu pritaikytus apribojimus ar nustatytas neišieškomas sumas, todėl neįmanoma užtikrinti, kad neišieškoma suma atitiktų Įstatyme numatytą minimalių vartojimo poreikių dydį, nes skirtingi subjektai neišieškomas sumas gali nustatyti skirtingoms skolininko sąskaitoms. Tokiu atveju nustatytos neišieškomos sumos viršytų Įstatyme numatytą minimalių vartojimo poreikių dydį ir dėl to ne tik būtų daroma turtinė žala išieškotojams, bet taip pat gali sustoti visas išieškojimo procesas, nes skolininko sąskaitoms nepagrįstai nustačius neišieškomas sumas, išieškojimas iš šių sąskaitų nebūtų vykdomas arba būtų vykdomas mažesne apimtimi, nei nustato Įstatymas. 3. Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, muitinės ir antstolių naudojamos informacinės sistemos yra labai skirtingos ir pritaikytos prie konkretaus subjekto poreikių, pavyzdžiui, jeigu antstoliai kiekvieno skolininko atžvilgiu rengia individualų procesinį dokumentą ir pateikia jį PLAIS, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba procesą yra iš dalies automatizavusi ir atitinkamus dokumentus dėl išieškojimo iš sąskaitose esančių lėšų rengia ir PLAIS teikia kompleksiškai (iki keliasdešimties tūkstančių nurodymų per vieną dieną). Atsižvelgiant į tai, kiekvienos iš paminėtų sistemų modernizavimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, užtikrinant ne tik tinkamą sistemų suderinimą, bet ir konkrečią sistemą naudojančio subjekto poreikius.
Antstolių informacinės sistemos ir Turto arešto aktų registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat Lietuvos bankų asociacija Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją informavo, kad būtini didelės apimties, esminiai informacinių sistemų pakeitimai, kuriuos atlikti iki Įstatymo įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d. objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Įstatymo nuostatų, susijusių su neišieškomų sumų nustatymu visiems skolininkams, vykdymas bus neįmanomas dėl objektyvių priežasčių – informacinės sistemos iki Įstatymo įsigaliojimo nebus pritaikytos suderinant skirtingus automatinius procesus, o neišieškomas sumas, atitinkančias Įstatyme ir Apraše nustatytus reikalavimus, visiems skolininkams nustatyti rankiniu būdu neįmanoma ne tik dėl ypač didelio nurodymų apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas skaičiaus, bet ir dėl to, kad išieškojimą vykdantys subjektai nedisponuoja informacija apie vieni kitų tam pačiam skolininkui pritaikytus apribojimus ar nustatytas neišieškomas sumas. Kadangi, PLAIS duomenimis, išieškojimas per šią sistemą šiuo metu vykdomas iš daugiau kaip 308 000 asmenų, yra didelė rizika, kad dėl nevykdomų ar netinkamai vykdomų Įstatymo nuostatų ne tik kils daug teisinių ginčų teismuose, bet taip pat valstybė gali būti įpareigota atlyginti skolininkams ir išieškotojams kilusią žalą.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kad Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies nuostatoms įgyvendinti būtini techniškai sudėtingi ir didelės apimties informacinių sistemų pakeitimai, kurių iš anksto nebuvo įmanoma numatyti, o Įstatymo nuostatų, susijusių su neišieškomų sumų nustatymu, neįmanoma vykdyti rankiniu būdu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sudėtingus informacinių sistemų modernizavimo darbus paprastai atlieka ne pačios šias sistemas naudojančios institucijos, bet viešųjų pirkimų būdu pasirinkti modernizavimo paslaugų teikėjai ir šių paslaugų pirkimo procesas taip pat reikalauja papildomų laiko sąnaudų, siekiant užtikrinti ne tik skolininkų, bet ir išieškotojų interesus išieškojimo procese bei išvengti galimos kilti žalos, tikslinga Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies ir 689 straipsnio 6 dalies pakeitimo nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2022 m. liepos 1 d. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Civilinio proceso kodekse nenumatyta, kad draudžiama išieškoti iš valstybės ar savivaldybių paramos ir kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremalios situacijos ar karantino, todėl šios išmokos gali būti priverstinai skiriamos asmens įsiskolinimams padengti nesuteikiant asmeniui galimybės gautas išmokas skirti neigiamiems ekstremalios situacijos ar karantino padariniams šalinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančiame Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje nėra nustatytas ribojimas areštuoti lėšas, į kurias išieškojimą nukreipti draudžia Civilinio proceso kodekso 668 ir 739 straipsnio nuostatos. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškojimą nukreipti į skolininko pinigines lėšas, neviršijančias MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 išaiškino, kad ši skolininko interesų apsauga taikytina kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą ar lėšas, o vėliau procese turi būti vadovaujamasi kitomis išieškojimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis. Išieškojimas iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų vykdomas Civilinio proceso kodekso 689 straipsnyje nustatyta tvarka per PLAIS. Tais atvejais, kai išieškojimą vykdantis subjektas turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai (įvairios socialinės išmokos ir kt.), nurodyme priverstinai nurašyti lėšas arba apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis nurodoma neišieškoma suma, atitinkanti lėšų, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, sumą, ir skolininkui suteikiama galimybė kiekvieną kalendorinį mėnesį šiomis lėšomis disponuoti.
Taigi, šiuo metu neišieškoma suma skolininko sąskaitai nustatoma individualiais atvejais ir tik rankiniu būdu. Užtikrinant, kad skolininko turtinių interesų apsauga būtų nuolatinio pobūdžio, taip pat siekiant apsaugos taikymo ne rankiniu, bet automatiniu būdu, Įstatymu buvo panaikintas Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių MMA, o Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančios lėšos, t. y. neišieškoma suma, atitinkanti minimalių vartojimo poreikių dydį, turės būti nustatyta visiems skolininkams – tiek skolininkams, kurių sąskaitos buvo apribotos anksčiau, tiek naujiems skolininkams. Įstatyme nustatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Dėl sąskaitoms taikomų apribojimų didelės apimties (daugiau kaip 5 milijonai galiojančių apribojimų ir daugiau kaip 1,5 milijono kiekvienais metais pateikiamų naujų apribojimų) rankiniu būdu neišieškomas sumas pritaikyti visiems skolininkams objektyviai neįmanoma, todėl Įstatymui įgyvendinti būtina modernizuoti PLAIS, išieškojimą vykdančių subjektų ir kredito, mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų informacines sistemas, kad neišieškomos sumos būtų automatiniu būdu pritaikytos tiek jau į PLAIS pateiktiems apribojimams, tiek ateityje pateikiamiems naujiems apribojimams.
Modernizuojant informacines sistemas taip pat būtina užtikrinti galimybę visiems išieškojimą vykdantiems subjektams disponuoti informacija apie vieni kitų to paties skolininko atžvilgiu taikytus apribojimus ir nustatytas neišieškomas sumas. Tai ne tik leistų užtikrinti, kad nustatytos neišieškomos sumos būtų ne mažesnės, nei minimalių vartojimo poreikių dydis, bet taip pat pašalintų riziką, kad skirtingi išieškojimą iš to paties skolininko vykdantys subjektai neišieškomas sumas nustatys skirtingoms skolininko sąskaitoms. Nesant informacinių sistemų tinkamų tarpusavio sąsajų ir funkcionalumų, Įstatymo nuostatos nuo 2020 m. liepos 1 d. negalės būti vykdomos ir yra didelė rizika, kad dėl to kils daug teisinių ginčų teismuose, o valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą, kilusią dėl nevykdomų ar netinkamai vykdomų Įstatymo nuostatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Civilinio proceso kodekso 668 straipsnį tikslinga papildyti 4 dalimi, nustatančia draudimą išieškoti iš valstybės ar savivaldybių paramos ir kitų išmokų ar kompensacijų, skiriamų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Šios nuostatos užtikrins asmenims galimybę gautas išmokas skirti ekstremalios situacijos ar karantino neigiamiems padariniams šalinti.
Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas išieškotojų esamos padėties nepablogins, nes išieškoti iš skolininkui priklausančio turto ar lėšų, iš kurių galėjo būti išieškoma prieš paskelbiant ekstremalią situaciją ar karantiną, ir toliau nebus draudžiama. Be to, valstybės ar savivaldybės parama ir kitos išmokos ar kompensacijos skiriamos nevertinant, ar asmuo turi įsiskolinimų, todėl išieškotojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) taip pat gali pretenduoti į valstybės ar savivaldybių dėl ekstremalios situacijos ar karantino skiriamas išmokas ar kitokią paramą ir taip papildomai užtikrinti savo turtinių interesų apsaugą. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį papildžius nuostatomis, draudžiančiomis areštuoti lėšas, iš kurių išieškoti draudžia Civilinio proceso kodekso 668 ir 739 straipsnio nuostatos, taikant laikinąsias apsaugos priemones galės būti areštuojamos tik tos lėšos, į kurias ieškinio patenkinimo atveju bus galima nukreipti išieškojimą. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies ir 689 straipsnio 6 dalies pakeitimų įsigaliojimą atidėjus iki 2022 m. liepos 1 d. ir per šį laikotarpį informacinėse sistemose įdiegus atitinkamus funkcionalumus:
išvengta teisinių ginčų dėl netinkamo Įstatymo nuostatų vykdymo, taip pat bus išvengta galimos žalos dėl to, kad skolininkui nebuvo pritaikyta Įstatyme nustatyta apsauga (žala skolininkui) arba pritaikyta didesnė apsauga, nei nustatyta Įstatyme (žala išieškotojui). 2. Bus užtikrinti skolininkų interesai, nes visiems skolininkams bus nustatyta neišieškoma suma, atitinkanti Įstatyme numatytą minimalių vartojimo poreikių dydį. 3. Bus užtikrinti išieškotojų interesai, nes skolininkui bus taikoma ne didesnė apsauga, nei nustatyta Įstatyme, o teismų sprendimai bus realiai vykdomi. 4.
taupomos biudžeto lėšos, nes institucijoms nereikės neišieškomų sumų nustatinėti rankiniu būdu: PLAIS automatiniu būdu nustatys neišieškomas sumas daugiau kaip 5 milijonams į PLAIS jau pateiktų apribojimų ir daugiau kaip 1,5 milijono kiekvienais metais pateikiamų naujų apribojimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymas suteiks asmenims galimybę savo nuožiūra disponuoti valstybės ar savivaldybių skiriamomis išmokomis, įskaitant galimybę šiomis išmokomis sušvelninti ar pašalinti dėl ekstremalios situacijos ar karantino kilusius neigiamus padarinius. Toks procesas išieškotojų padėties nepablogins, nes valstybės ar savivaldybių skirtos išmokos padės atkurti asmens (skolininko) mokumą, taip pat užtikrins, kad išieškojimas iš visų kitų asmens lėšų ir toliau bus vykdomas šiuo metu galiojančia tvarka. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies ir 689 straipsnio 6 dalies pakeitimų įsigaliojimą atidėjus iki 2022 m. liepos 1 d., iki šio laikotarpio reikės modernizuoti PLAIS, išieškojimą vykdančių subjektų, kredito, mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų informacines sistemas ir taip užtikrinti tinkamą Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šių nuostatų įsigaliojimo atidėjimas esamos skolininkų padėties nepablogins, nes skolininkams ir toliau bus taikoma Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta apsauga, draudžianti išieškoti iš lėšų, neviršijančių MMA, taip pat individualiais atvejais bus taikoma apsauga skolininko sąskaitose esančioms lėšoms, jeigu, atsižvelgiant į lėšų kilmę, išieškojimą iš šių lėšų draudžia teisės aktai. 6.
Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai teigiamai paveiks verslo sąlygas, nes valstybės ar savivaldybės skirtas išmokas asmenys galės panaudoti savo nuožiūra, įskaitant neigiamų ekstremalios situacijos ar karantino pasekmių šalinimą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymą ir atidėjus Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies bei 689 straipsnio 6 dalies pakeitimų įsigaliojimą, atitinkamai reikės pakeisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460
pat nereikės. Preliminari lėšų suma, reikalinga atlikti informacinių sistemų modernizavimą, susijusį su Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies pakeitimais, buvo suplanuota priimant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1460: Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, Antstolių informacinės sistemos ir Turto arešto aktų registro modernizavimui – 726 000 Eur (510 000 Eur iš jų sudaro valstybės biudžeto projektui įgyvendinti jau skirtos lėšos, 216 000 Eur iš savo lėšų skirs šių sistemų tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras); Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės naudojamoms informacinėms sistemoms modernizuoti – po 100 000 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudojamai informacinei sistemai modernizuoti – 15 000 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir muitinei lėšos paminėtų sistemų modernizavimui dar nėra skirtos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvada Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: teismo nutarimo vykdymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629,
ĮSTATYMo nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO 2020-05-18 Nr. XIIIP-4855 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629,
ĮSTATYMo nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO 2020-05-22 Nr. XIIIP-4855(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
ĮSTATYMo nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO
2020-05-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-18 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė