Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Europos Sąjungos Energetikos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo
agentūra – agentūra, įkurta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1) kurios veiklą reglamentuoja 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942 kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).“
straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip: „44. Jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – jungiamasis vamzdynas) – valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas, arba gamtinių dujų perdavimo vamzdynas tarp valstybės narės ir trečiosios šalies iki šios valstybės narės teritorijos arba jos teritorinės jūros.“
ir ją išdėstyti taip: „45. Jungtinė gamtinių dujų sistema (toliau – jungtinė sistema) – keletas viena su kita sujungtų gamtinių dujų sistemų, neįskaitant vartotojų sistemų.“
išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra) Agentūra;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Taryba reguliuoja gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“
punktu:
„4) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos
operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekdama didinti gamtinių dujų vartojimo efektyvumą, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl efektyvumo priemonių diegimo, įskaitant sutaupymą dėl gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją bendrai atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Lietuvos energetikos agentūra), gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai vartotojai.“
išdėstyti taip: „2) nacionalinio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;“. 3.
galios 45 straipsnio dalies 3 ir 4 punktus. 3) regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;
4) regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
išdėstyti taip: „6. Siekdami gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dalyviai tarpusavyje bendradarbiauja rengiant gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant nacionalinio ir regioninio lygmens prevencinių prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, įgyvendinant infrastruktūros ir tiekimo standartus ir fizinį pajėgumą transportuoti gamtines dujas tarpvalstybinėmis jungtimis abiem (priešpriešinėmis) kryptimis.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Energetikos ministerija teikia informaciją apie gamtinių dujų saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bei ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai. Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2017/1938 nuostatomis, atlieka gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengia ir teikia tvirtinti Energetikos ministerijai prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.“
taip: „7. Energetikos ministerija ministro patvirtintus prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia ir Energetikos ministerija viešai paskelbia ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus patvirtintus prevencinius prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba ir gamtinių dujų įmonės imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai pranešama praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė Energetikos ministerija su prašymu kreipiasi gali kreiptis į Europos Komisiją su prašymu paskelbti regioninio arba Europos Sąjungos lygmens ekstremaliąją situaciją, kuri ir gali būti paskelbta Europos Komisijai atlikus patikrinimus patikrinimą gali būti paskelbta regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje.“
pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kilus tarptautiniam ginčui, jo sprendimui taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, arba tarptautiniuose susitarimuose numatyta teisė. Jei, kilus tarptautiniam ginčui, ginčijamas gavybos tinklas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės narės ir (ar) trečiosios šalies teritorijoje, turi būti konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare ir
(ar) trečiąja šalimi siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai būtų taikomi nuosekliai.“
išdėstyti taip:
„5) išimtis neturi kenkti konkurencijai ar veiksmingam
gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui arba veiksmingam sistemos, su kuria ta infrastruktūra yra sujungta, funkcionavimui, taip pat valstybių narių gamtinių dujų tiekimo saugumui.“
taip: „2.
Vyriausybė teikia Seimui priimti sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių taikymo teikia Vyriausybė, įvertinusi Tarybos pateiktą išvadą. Taryba, prieš pateikdama išvadą dėl išimčių taikymo Vyriausybei, konsultuojasi su valstybių narių, kurių rinkoms galėtų turėti įtakos nauja infrastruktūra, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir trečiųjų šalių, kurių teritorijoje prasideda arba baigiasi nauja infrastruktūra, atsakingomis institucijomis, šioms konsultacijoms skiriant pagrįstą ne ilgesnį kaip trijų mėnesių terminą.“
taip „4. Priimant sprendimą suteikti išimtį įvertinama, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų konsultacijų metu nebuvo gauta pagrįstų prieštaravimų iš suinteresuotų valstybių narių ir (ar) trečiųjų šalių, taip pat kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Nustatant šias sąlygas, visų pirma atsižvelgiama į planuojamus sukurti papildomus pajėgumus, esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir kitas reikšmingas aplinkybes.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priedas
Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). 2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL
(ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL 2017 L 72, p. 29). 4. 2017 m. spalio 25 d.
Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL 2017 L 280, p. 1). 5. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/692, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalis įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIIIP-4851(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Europos Sąjungos Energetikos energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūra – agentūra, įkurta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1) kurios veiklą reglamentuoja 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942,\ kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).“
44 dalį ir ją išdėstyti taip: „44. Jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – jungiamasis vamzdynas) – valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas, arba gamtinių dujų perdavimo vamzdynas tarp valstybės narės ir trečiosios šalies iki šios valstybės narės teritorijos arba jos teritorinės jūros.“
ir ją išdėstyti taip: „45. Jungtinė gamtinių dujų sistema (toliau – jungtinė sistema) – keletas viena su kita sujungtų gamtinių dujų sistemų, neįskaitant vartotojų sistemų.“
1.
išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra) Agentūra;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Taryba reguliuoja gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“
punktu:
„4) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos
operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekdama didinti gamtinių dujų vartojimo efektyvumą, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl efektyvumo priemonių diegimo, įskaitant sutaupymą dėl gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją bendrai kartu atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Lietuvos energetikos agentūra), gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai vartotojai.“
išdėstyti taip: „2) nacionalinio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;“. 3. Pripažinti netekusiais galios 45 straipsnio dalies 3 ir 4 punktus. 3) regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;
4) regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
išdėstyti taip: „6. Siekdami gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dalyviai tarpusavyje bendradarbiauja rengiant gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant nacionalinio ir regioninio lygmens prevencinių prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, įgyvendinant infrastruktūros ir tiekimo standartus ir fizinį pajėgumą transportuoti gamtines dujas tarpvalstybinėmis jungtimis abiem (priešpriešinėmis) kryptimis.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Energetikos ministerija teikia informaciją apie gamtinių dujų saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bei ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai. Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2017/1938 nuostatomis, atlieka gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengia ir teikia tvirtinti Energetikos ministerijai prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.“
taip: „7. Energetikos ministerija ministro patvirtintus prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia ir Energetikos ministerija viešai paskelbia ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus patvirtintus prevencinius prevencinį ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai. Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba ir gamtinių dujų įmonės imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai pranešama praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė Energetikos ministerija su prašymu kreipiasi gali kreiptis į Europos Komisiją su prašymu paskelbti regioninio arba Europos Sąjungos lygmens ekstremaliąją situaciją, kuri ir gali būti paskelbta Europos Komisijai atlikus patikrinimus patikrinimą gali būti paskelbta regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje.“
pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kilus tarptautiniam ginčui, jo sprendimui taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, arba tarptautiniuose susitarimuose numatyta teisė. Jei, kilus tarptautiniam ginčui, ginčijamas gavybos tinklas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės narės ir (ar) trečiosios šalies teritorijoje, turi būti konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare ir
(ar) trečiąja šalimi siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai būtų taikomi nuosekliai.“
išdėstyti taip:
„5) išimtis neturi kenkti konkurencijai ar veiksmingam
gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui arba veiksmingam sistemos, su kuria ta infrastruktūra yra sujungta, funkcionavimui, taip pat valstybių narių gamtinių dujų tiekimo saugumui.“
taip: „2. Vyriausybė teikia Seimui priimti sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių taikymo teikia Vyriausybė, įvertinusi Tarybos pateiktą išvadą.
Taryba, prieš pateikdama išvadą dėl išimčių taikymo Vyriausybei, konsultuojasi su valstybių narių, kurių rinkoms galėtų turėti įtakos nauja infrastruktūra, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir trečiųjų šalių, kurių teritorijoje prasideda arba baigiasi nauja infrastruktūra, atsakingomis institucijomis, šioms konsultacijoms skiriant pagrįstą ne ilgesnį kaip trijų mėnesių terminą.“
taip „4. Priimant sprendimą suteikti išimtį įvertinama, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų konsultacijų metu nebuvo gauta pagrįstų prieštaravimų iš suinteresuotų valstybių narių ir (ar) trečiųjų šalių, taip pat kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Nustatant šias sąlygas, visų pirma atsižvelgiama į planuojamus sukurti papildomus pajėgumus, esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir kitas reikšmingas aplinkybes.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priedas
Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). 2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL
(ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL 2017 L 72, p. 29). 4. 2017 m. spalio 25 d.
Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL 2017 L 280, p. 1). 5. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/692, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalis įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 73¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GDĮ projektas) tikslai:
ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/692, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2019/692), į nacionalinę teisę.
energetikos agentūra (toliau – Agentūra), susijusias su 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (toliau – Reglamentas Nr. 2017/1938), įgyvendinimu. Direktyvoje 2019/692 praplėsta sąvoka „jungiamasis vamzdynas“, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė būtų taikoma esamoms ir būsimoms valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis (iki tol buvęs apibrėžimas nustatė, kad ES teisės normos taikomos tik jungtims tarp valstybių narių). Direktyva 2019/692 nustatė, kad ES dujų jungčių su trečiosiomis šalimis veikimui bus taikomos ES taisyklės dėl veiklų atskyrimo, tarifų nustatymo, trečiosios šalies prieigos ir skaidrumo, taip pat sugriežtino išimčių (nuokrypių nuo direktyvos) derinimo su suinteresuotomis šalimis tvarką.
Valstybės narės įpareigotos iki 2020 m. vasario 24 d. perkelti Direktyvą 2019/692 į nacionalinę teisę, detalizuoti sąvoką „jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas“ ir šios direktyvos išimčių taikymo tvarką. Reglamentas Nr. 2017/1938 iš dalies pakeitė reikalavimus valstybėms narėms dėl regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo. GDĮ projektu siūloma koreguoti Gamtinių dujų įstatymą (toliau – GDĮ) ir pavesti Agentūrai vykdyti funkcijas, susijusias su Reglamento Nr. 2017/1938 įgyvendinimu, vykdant gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, prevencinių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir derinimą su Energetikos ministerija. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 3, 6, 7 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) pagrindinis tikslas, įgyvendinant 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (toliau – Reglamentas 2019/941), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) įtvirtinti pagrindinius elektros energetikos sektoriaus krizių prevencijos, pasiruošimo šioms krizėms ir jų valdymo teisinius pagrindus ir nustatyti atitinkamų funkcijų elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese pasidalijimą tarp atsakingų institucijų. Įgyvendindama Reglamentą 2019/941, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (angl.
The European Network of Transmission System Operators for Electricity) iki
sektoriaus krizės scenarijus, kurių pagrindu valstybės narės iki 2021 m. sausio
sektoriaus krizės scenarijus. Šių scenarijų pagrindu Lietuva iki 2022 m. sausio
energetikos sektoriuje planą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas nereguliuoja klausimų, susijusių su pasiruošimu krizėms elektros energetikos sektoriuje, jų valdymu, todėl, įvertinus šių teisinių santykių svarbą ir reikšmę nacionaliniu mastu bei siekiant laiku ir sklandžiai įgyvendinti Reglamentą 2019/941, yra svarbu pagrindines šio teisės akto nuostatas, susijusias su tam tikrų funkcijų vykdymu, perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę, atitinkamai jas padalijant atsakingoms institucijoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupė (grupės vadovas Dainius Bražiūnas, tel. (8 5) 203 4471, papild. 1, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – Gabija Talačkaitė, tel. (8 5) 203 4471, papild. 3, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Sandra Romienė, tel. (8 5) 203 4471, papild. 2, el. p. [email protected]) ir Energetikos konkurencingumo grupė (tiesioginis rengėjas – Karolis Švaikauskas, tel. (8 5) 203 4474, papild. 1, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu GDĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atlikdami užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu. GDĮ 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Energetikos ministerija užtikrina gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą; nacionalinio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą; regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą ir regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą. GDĮ 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba tarpusavyje bendradarbiauja rengdami gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą ir nacionalinio ir regioninio lygmens prevencinių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. GDĮ 46 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Energetikos ministerija teikia informaciją apie gamtinių dujų saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai. GDĮ
ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė su prašymu kreipiasi į Europos Komisiją ir Europos Komisijai atlikus patikrinimus gali būti paskelbta regioninio lygmens arba ES lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje. GDĮ 2 straipsnio 44 dalis nustato, kad „jungiamasis vamzdynas“ tai valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas. GDĮ 51 straipsnio 4 dalis nustato su Direktyvos 2009/73/EB įgyvendinimu susijusių tarptautinių ginčų tarp valstybių narių sprendimo tvarką. GDĮ 53 straipsnis nustato procedūrą, pagal kurią Seimas galėtų suteikti išimtį naujai infrastruktūrai netaikyti GDĮ ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatų, susijusių su veiklų atskyrimo, trečiosios šalies prieigos reikalavimais. Direktyvos 2019/692 įgyvendinimo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama Direktyvą 2009/73/EB, netaikė išimčių Lietuvos teritorijoje esančiai gamtinių dujų infrastruktūrai, Lietuva visa apimtimi įgyvendino vadinamąjį ES trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų srityje. Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad reguliavimo perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl jų atliekamų investicijų. 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad: „Perdavimo sistemos operatorius pateikia paros disbalanso mokesčio apskaičiavimo metodiką, kuri bus taikoma jo balansavimo zonoje, nacionalinei reguliavimo institucijai tvirtinti.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį reglamentą balansavimo kainos (disbalanso užmokesčiai) yra pagal kainodarą apskaičiuojami rinka grįsti dydžiai, o ne konkretūs fiksuoti dydžiai (reguliatorius nenustatinėja gamtinių dujų sistemos balansavimo kainos). Taip pat šiame reglamente įtvirtinta pareiga patvirtinti disbalanso mokesčio apskaičiavimo metodiką, bet ne konkretų dydį. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių. Šiuo metu EEĮ projekte aptarti teisiniai santykiai EEĮ nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. GDĮ 45 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad tarp kitų subjektų, atsakingų už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą, būtų atsakinga ir Agentūra taip įtvirtinant naują funkciją
Nr. 2017/1938 nėra numatytos pareigos, buvusios Reglamente Nr. 994/2010, rengti regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą ir regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, siūloma pripažinti netekusiais galios 45 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus.
Pažymėtina, kad į nacionalinio lygmens planus integruoti regioniniai skyriai, kadangi reikalavimo atskirai rengti regioninius planus nėra, todėl, siekiant aiškumo, siūloma keisti 45 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 45 straipsnio 6 dalį, išbraukiant atskirai minimus regioninius planus. GDĮ 46 straipsnio 6 dalies, siūloma atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 buvo panaikintas direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 5 straipsnis, numatęs rengti ir skelbti apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir teikti ją Europos Komisijai. Vietoj to, siekiant teisinio aiškumo ir siekiant atskirti Agentūros ir Energetikos ministerijos funkcijas, prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo atžvilgiu, GDĮ 46 straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad Agentūra, vadovaudamasi Reglamente Nr. 2017/1938 nustatytais principais, rengia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuos teikia tvirtinti Energetikos ministerijai. GDĮ 46 straipsnio
nurodyti, kad energetikos ministras tvirtina šiuos planus, kurie viešai skelbiami Energetikos ministerijos interneto svetainėje.
Siūlymu gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimą ir jų atnaujinimą siekiama perduoti Agentūrai, atsisakant Energetikos ministerijai nebūdingos funkcijos. Taip pat atsižvelgiant į Reglamente Nr. 2017/1938 numatytą reglamentavimą, kad koordinuojanti institucija ekstremaliosios padėties metu gali kreiptis su prašymu paskelbti ekstremalią situaciją regioniniu arba ES mastu, vietoje Vyriausybės įrašoma Energetikos ministerija, kuri ir yra koordinuojanti institucija, kaip tai apibrėžta Reglamente Nr. 2017/1938. GDĮ
išplėsti, kad ši sąvoka apimtų ir jungtis su trečiosiomis šalimis. GDĮ 51 ir 53 straipsnių pakeitimais papildoma išimčių dėl Direktyvos 2019/692 taikymo ir su tuo susijusių tarptautinių ginčų sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalies nuostatas, siūloma nustatyti, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams Taryba suteikia tinkamas paskatas trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl jų atliekamų investicijų (GDĮ 9 straipsnio 4 dalis papildoma 4 punktu). Analogiškas skatinamasis reguliavimas nustatytas EEĮ 69 straipsnio 4 dalyje. Numatoma, kad šis skatinamasis reguliavimas turės teigiamą poveikį reguliuojamoms gamtinių dujų kainoms, skatins perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl efektyvumo priemonių diegimo, įskaitant sutaupymą dėl gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo. Atsižvelgiant į 3 punkte minėtas 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūloma patikslinti, kad reguliatorius nenustatinėja gamtinių dujų sistemos balansavimo kainos (siūlomi GDĮ 7 ir 9 straipsnių pakeitimai). Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio GDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009 yra netekęs galios, o Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros pavadinimas atnaujintas ir ji vadinama Energetikos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, siūloma tikslinti GDĮ projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. EEĮ projekte yra nustatyta elektros energetikos sektoriuje veikiančių dalyvių –Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Tarybos, Agentūros, elektros energetikos įmonių ir vartotojų, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, atsakomybė ir bendradarbiavimo pareiga elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese taip, kaip tai numatyta Reglamente 2019/941. Siekiant nustatyti funkcijų elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese pasidalijimą, EEĮ projektu Vyriausybei nustatoma pareiga patvirtinti elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, Agentūrai – pareiga identifikuoti nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus ir parengti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, Energetikos ministerijai – pareiga tvirtinti ir savo interneto svetainėje skelbti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą. Siekiant tinkamai pasiruošti Įstatymo įgyvendinimui paskutiniuoju Įstatymo projekto straipsniu nustatoma Vyriausybės pareiga iki 2020 m. spalio 1 d. patvirtinti elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą.
Data pasirinkta įvertinus tai, kad tuo metu pagal Reglamente 2019/941 nustatytus terminus jau turėtų būti identifikuoti regioniniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai, kurių pagrindu bus identifikuojami nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai. Šių scenarijų identifikavimo klausimai bus aptariami minėtame Vyriausybės tvirtinamame apraše. Taip pat jame bus nustatytas Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesas, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistema bei kiti elektros energetikos sektoriaus krizių valdymo aspektai. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente 2019/941 nustatytų elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą, paskiriama Energetikos ministerija, kuriai nustatomos ir kitos iš Reglamento 2019/941 jai kylančios funkcijos – informacijos apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones teikimas Europos Komisijai ir valstybėms narėms, gresiančios ar prasidėjusios elektros energetikos sektoriaus krizės paskelbimas, regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingų institucijų ir Europos Komisijos informavimas apie šias krizes. Nustačius šią efektyvią bendradarbiavimo elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese schemą, bus tinkamai pasiruošta tolimesniam Reglamento 2019/941 įgyvendinimui, suponuojančiam sąlygas skaidriai ir efektyviai užkirsti kelią krizėms elektros energetikos sektoriuje, pasiruošimui joms ir jų valdymui nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai numatomi pakeitimai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, teisės aktų keitimas nenumatomas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Terminų banko įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų. Keičiamų sąvokų „Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra“ ir „jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas“ apibrėžtys bus suderintos su Valstybine kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus GDĮ projektą numatomas šių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas: 1.
Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos[1] pakeitimas;
nustatymo metodikos[2] pakeitimas. Priėmus EEĮ projektą, numatomas šių naujų teisės aktų priėmimas:
priemonių aprašas – Vyriausybė iki 2020 m. spalio 1 d.;
sektoriuje planas – Energetikos ministerija iki 2022 m. sausio 5 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymų pakeitimai nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2fd91460c89811e8bf37fd1541d65f38 [2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2E0D7C4509C/asr
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-05-18 Nr. XIIIP-4851 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-17 Nr. XIIIP-4851(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2020-06-10
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
paskirtas pranešėjas: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė