Projekto lyginamasis variantas
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 29, 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 16 straipsnio 2 dalį nauju 46 punktu: ,,46) priima sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimo. “
Papildyti 29 straipsnio 8 dalį nauju 17 punktu: ,,17) savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, organizuoja tiesioginius seniūnų rinkimus. “
,, 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai
metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri ir tuo atveju, kai savivaldybės tarybos sprendimu seniūnai toje savivaldybėje renkami tiesiogiai. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo.
Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.“
Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹straipsnis. Tiesiogiai renkamo seniūno ypatumai
administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams. 2. Tiesiogiai renkamas seniūnas pareigas pradeda eiti kitą dieną po to kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. 3. Tiesiogiai renkamam seniūnui taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme numatyta kitaip. 4. Tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai baigiasi, kai:
1) jis atsistatydina;
2) pasibaigia jo kadencija ir jis neperrenkamas kitai kadencijai;
3) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
4) jis miršta;
5) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
6) įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
7) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
8) jis išvyksta gyventi už tos savivaldybės teritorijos ribų. Sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras. 5.
bus išrinktas seniūnas arba kai tiesiogiai išrinktas seniūnas laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negali vykdyti pareigų, tos savivaldybės meras seniūno pareigas paveda laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui. 6. Kai tiesiogiai renkamas seniūnas neišrenkamas naujai kadencijai, jis turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Šioje dalyje nustatytu atveju seniūnas turi teisę grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo seniūnu tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. 7. Tiesiogiai išrinkto seniūno darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį seniūnui (biudžetinės įstaigos vadovui). 8.
8Tiesiogiai išrinktas seniūnas negali dirbti kitose institucijose,
įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
Papildyti Įstatymą 31² straipsniu:
„31²straipsnis. Tiesioginiai seniūno rinkimai
renkamas penkeriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija. 2. Tiesioginiai seniūno rinkimai organizuojami dviem etapais. Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvauja centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai tiesiogiai balsuoja už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų. 3. Kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius. 4. Tiesioginius seniūno rinkimus skelbia ir organizuoja savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką. 5. Tiesioginių seniūno rinkimų tvarkoje turi būti numatyta:
seniūnų rinkimų tvarkoje gali būti numatytos ir kitos nuostatos, reikalingos tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimui. 6. Tiesioginiai seniūnų rinkimai turi būti organizuojamai per 3 mėnesius po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl tiesioginių seniūnų rinkimo seniūnijose rengimo ir likus ne mažiau 2 mėnesiams iki tiesiogiai išrinktų seniūnų įgaliojimų pabaigos. 7.
renkami savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktu seniūnu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys: Algis Strelčiūnas
aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama padidinti seniūno veiklos efektyvumą, įtraukti gyventojus į vietos reikalų tvarkymą ir padidinti seniūnijos priimtų sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Suteikus teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų būtų stiprinamos bendruomenės visoje Lietuvoje ir kovojama su vietinės valdžios neveiksnumu. Šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius organizuotų tiesioginius seniūnų rinkimus, gavęs savivaldybės tarybos sprendimą. Tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų organizuojami dviem etapais. Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvautų centralizuotame konkurse, kuriame būtų atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai tiesiogiai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų. Seniūnai būtų renkami savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktu seniūnu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. Projekto uždaviniai:
1) suteikti teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų;
2) numatyti pagrindinius tiesiogiai renkamo seniūno ypatumus;
3) numatyti tiesioginių seniūnų rinkimų tvarkos pagrindinius principus. Projekto tikslas – numatyti teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl seniūno priėmimo į pareigas būdo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad į seniūno pareigas gali būti priimama tik konkurso būdu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybės taryba gali nuspręsti rengti tiesioginius seniūnų rinkimus. Pakeitimu siekiama padidinti seniūnų ir seniūnijų veiklos efektyvumą, užtikrinti operatyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, gyventojams suteikti galimybę patiems išsirinkti savo vietinės valdžios atstovą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neatsiras neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) : Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vietos savivalda, tiesioginiai seniūnų rinkimai, savivaldybės administracijos direktorius. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys: Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
seniūnai toje savivaldybėje renkami tiesiogiai“ leistų savivaldybės tarybai priimti sprendimus, kurie lemtų naują seniūnų priėmimo į pareigas būdą – rinkimai. Savivaldybės tarybai paskelbus seniūno rinkimus, juos organizuotų savivaldybės administracijos direktorius (Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 17 punktas). Seniūnas būtų „renkamas penkeriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija“. Rinkimai būtų organizuojami dviem etapais: „Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvauja centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai tiesiogiai balsuoja už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų“. Seniūnu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas (projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 31²straipsnio 1, 2 ir 7 dalys). Tiesiogiai išrinktas seniūnas būtų atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams (projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 1 dalis). Išrinktam seniūnui būti taikomi specialūs įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (numatyti projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje) ir veiklos apribojimai, numatyti projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Pagal projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 31²straipsnio 3 dalį renkant seniūną, kandidatui į seniūnus būtų taikomi kandidatams į politikus – savivaldybių tarybų narius keliami reikalavimai. Tokie reikalavimai yra nustatyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų <...>, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos“ bei šio straipsnio 4 ir 5 dalyse „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
Vadinasi į seniūno pareigas renkamiems kandidatams nebūtų taikomi į šias pareigas skiriamiems kandidatams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose numatyti nepriekaištingos reputacijos bei bendrieji priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, taip pat nebūtų taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ribojimai: jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje.
Vadinasi į seniūno pareigas renkamiems kandidatams nebūtų taikomi į šias pareigas skiriamiems kandidatams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose numatyti nepriekaištingos reputacijos bei bendrieji priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, taip pat nebūtų taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ribojimai: jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje. Seniūno rinkimuose siūloma derinti du elementus: pirmą - pretendentų dalyvavimas „centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus“ (Vietos savivaldos įstatymas nenumato centralizuoto konkurso) ir antrą - gyventojai tiesiogiai balsuotų „už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų“.
Seniūnu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. Taigi, šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius neturėtų įgaliojimų priimti į seniūno pareigas seniūnijos gyventojų išrinkto seniūno. Išrinktas seniūnas būtų atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams (projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 1 dalis). Tokio seniūno įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, numatyti projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje), skirtųsi nuo į šias pareigas skiriamo seniūno atleidimo iš pareigų pagrindų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje ir kitose šio įstatymo nuostatose. Apibendrinus siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą matyti, kad esama seniūno – savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovo – priėmimo į pareigas tvarka, seniūno statusas ir esmės skiriasi nuo projekte siūlomo seniūno pareigų užėmimo būdo, tvarkos ir seniūno statuso, jei savivaldybės taryba priimtų sprendimą, kad seniūnai būtų renkami. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalys).
Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 11 dalis). Taigi, skirtingose savivaldybėse gali būti dviejų tipų seniūnai: seniūnai, kuriuos į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius ir seniūnai, kurie į šias pareigas būtų renkami seniūnijos gyventojų (savivaldybės tarybos spendimu). Ši seniūnų tipologija, lemtų skirtingus seniūnų atleidimo iš pareigų (įgaliojimų nutrūkimo) pagrindus bei kandidatams į šias pareigas keliamus reikalavimus. Vertinant projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, pažymime, kad Konstitucijoje asmens skyrimas į pareigas ir asmens rinkimai į pareigas yra atribotas. Valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas, numatantis, kad asmens priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas yra grindžiamas asmens skyrimu, o ne rinkimu į pareigas principu. Asmens rinkimai į pareigas yra politikams būdingas pareigų užėmimo būdas. Pagal Konstituciją skirtingi pareigų užėmimo valstybės tarnyboje ir politikų pareigų užėmimo būdai nulemti šių asmenų teisinio statuso skirtumais (įgaliojimų apimties, šiems asmenims keliamų reikalavimų, darbo ir kitos veiklos apribojimų, socialinių ir kitų veiklos garantijų). Taigi, projekte siūlomas įtvirtinti seniūno – valstybės tarnautojo - pareigų užėmimas būdas - rinkimai, neatitinka Konstitucijos.
Pagal projektą skirtingose savivaldybėse skirtųsi vienodą statusą turinčių seniūnų (valstybės tarnautojų) pareigų užėmimo būdai, skirtųsi renkamų seniūnų ir į pareigas skiriamų seniūnų atleidimo ir pareigų pagrindai, kandidatams į šias pareigas būtų keliami skirtingi reikalavimai. Toks siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Taip pat toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai tokias pačias funkcijas atliekančių ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turinčių asmenų – seniūnų priėmimo į pareigas tvarka bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindai būtų skirtingi skirtingose savivaldybėse ir priklausytų nuo konkrečios savivaldybės tarybos sprendimo, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas reiškia kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Pažymime, kad teikdamas šią pastabą Teisės departamentas nuosekliai laikosi pozicijos, išdėstytos išvadoje analogiškoms Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo nuostatoms, teiktoms Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) ir 31(2) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-1067. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis turi būti nurodytas projekto pavadinime. 3. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 81 punktą „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina“, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 46 punkte siūloma įtvirtinti nuostata turėtų būti dėstoma sekančiame
dėstant pakeitimo esmę išbrauktinas žodis „nauju“. 5.
statusą 4 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje dėstomi jo įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, 8 dalyje nustatomi apribojimai dirbti kitą darbą, 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius (o tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą jie privalo būti nuolatiniai nuolatinis šios savivaldybės gyventojai: ir Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintys asmenys. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata dėl šio įstatymo taikymo imperatyviai nustato, kad „Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“, šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis „Priimant į seniūno pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas“. Kitų išimčių valstybės tarnautojo – seniūno statusui Valstybės tarnybos įstatymas nenumato, todėl minėtos projekto nuostatos dėl kandidatui nekeliamo reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, seniūno įgaliojimų pabaigos pagrindų, seniūno darbo apribojimo prieštarauja imperatyvioms Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms. 6. Keičiamo įstatymo 31straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – įvardijamas kaip įstaigos vadovas. Pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 31¹ straipsnį seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas pareigas gali užimti tiesioginių rinkimų būdu, o pareigas pradeda eiti kitą dieną po to kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
Toks reguliavimas nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymu, kurio 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovą priima į pareigas ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, o 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tiesiogiai išrinkto seniūno pareigų ėjimo pradžia – kita diena po to, kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba – ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Kokiais atvejais tiesiogiai išrinkto seniūno pareigų ėjimo pradžia - ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos – iš projekto nuostatų neaišku, taip pat neaišku, kas nustato konkrečią termino „ne vėliau, kaip per dvi savaites“ datą. 8. Projekto 4 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiesiogiai išrinktas seniūnas atskaitingas savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir tos seniūnijos gyventojams. Neaišku kodėl tiesiogiai renkamas seniūnas turėtų būti atskaitingas, t. y. jo teisinis statusas priklausyti nuo savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris yra valstybės tarnautojas ir pagal projektą neturėtų įgaliojimų įtakoti tiesiogiai renkamo seniūno paskyrimo, įgaliojimų nutraukimo bei vertinti jo veiklą. 9.
keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatoje siūlomas įtvirtinti seniūno įgaliojimų pasibaigimo pagrindas „jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką“ yra ydingas, nes nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Darbo kodekse nėra tokio įgaliojimo pasibaigimo pagrindo. 10. Projekto 4 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, kad tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai pasibaigia, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal projekto 5 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 31² straipsnio
į savivaldybės tarybos narius“. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos“. Taigi, kandidatų į savivaldybių tarybų narius, išskyrus savivaldybės tarybos nariui – merui, teisė būti išrinktu savivaldybės tarybos nariu nėra siejama su reikalavimu būti tik Lietuvos Respublikos piliečiu, kandidatais gali būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ar kiti asmenys, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai tiesiogiai išrinkto seniūno Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas negali būti įgaliojimų pasibaigimo pagrindas, ir būtų diskriminuojantis išrinktų seniūnų - Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu (Konstitucijos 29 straipsnis). 11. Projekto 4 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje po 4 dalies 8 punkto einanti struktūrinė dalis laikytina straipsnio dalimi ir turėtų būti atitinkamai sunumeruota. 12. Projekto 4 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio nenumeruotoje struktūrinėje dalyje, einančioje po 4 dalies 8 punkto, numatoma, kad sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras. Galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatoje numatyta, kad „meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus <...>“, o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, o taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus (taigi, ir seniūnus – savivaldybės administracijos filialo vadovus) priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Šios nuostatos viena kitai prieštarauja. 13. Projekto 5 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 32¹ straipsnyje po 5 dalies 9 punkto einanti struktūrinė dalis laikytina straipsnio dalimi ir turėtų būti atitinkamai sunumeruota. 14.
įsigaliojus 2021 m. sausio 1 d. (jeigu Seimas priimtų teikiamą projektą) savivaldybės tarybos galėtų priimti sprendimus dėl seniūnų rinkimų. Iš projekto nuostatų nesuprantama, kaip įstatymas būtų įgyvendinamas, nes šiuo metu 5 metams į šias pareigas jau yra paskirti seniūnai ir įgaliojimų laikotarpis gali būti nepasibaigęs. 15. Atsižvelgiant, kad tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka susijusi su tokių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidomis, siūlytina gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 29, 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento viešosios teisės vyresnieji patarėjai: Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atveju, kai savivaldybės tarybos sprendimu seniūnai toje savivaldybėje renkami tiesiogiai“ leistų savivaldybės tarybai priimti sprendimus, kurie lemtų naują seniūnų priėmimo į pareigas būdą – rinkimai. Savivaldybės tarybai paskelbus seniūno rinkimus, juos organizuotų savivaldybės administracijos direktorius (Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 17 punktas).
Seniūnas būtų „renkamas penkeriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija“. Rinkimai būtų organizuojami dviem etapais: „Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvauja centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai tiesiogiai balsuoja už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų“. Seniūnu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas (projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 31²straipsnio 1, 2 ir 7 dalys). Tiesiogiai išrinktas seniūnas būtų atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams (projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 1 dalis). Išrinktam seniūnui būti taikomi specialūs įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (numatyti projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje) ir veiklos apribojimai, numatyti projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 7 ir 8 dalyse. Pagal projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 31²straipsnio 3 dalį renkant seniūną, kandidatui į seniūnus būtų taikomi kandidatams į politikus – savivaldybių tarybų narius keliami reikalavimai. Tokie reikalavimai yra nustatyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje:
„Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės
gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų <...>, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu.
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos“ bei šio straipsnio 4 ir 5 dalyse „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
Vadinasi į seniūno pareigas renkamiems kandidatams nebūtų taikomi į šias pareigas skiriamiems kandidatams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir
į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, taip pat nebūtų taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ribojimai: jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje.
Vadinasi į seniūno pareigas renkamiems kandidatams nebūtų taikomi į šias pareigas skiriamiems kandidatams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir
į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, taip pat nebūtų taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ribojimai: jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje. Seniūno rinkimuose siūloma derinti du elementus: pirmą - pretendentų dalyvavimas „centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus“ (Vietos savivaldos įstatymas nenumato centralizuoto konkurso) ir antrą - gyventojai tiesiogiai balsuotų „už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų“.
Seniūnu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. Taigi, šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius neturėtų įgaliojimų priimti į seniūno pareigas seniūnijos gyventojų išrinkto seniūno. Išrinktas seniūnas būtų atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams (projekto 4 straipsniu papildymo 31¹ straipsnio 1 dalis). Tokio seniūno įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, numatyti projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje), skirtųsi nuo į šias pareigas skiriamo seniūno atleidimo iš pareigų pagrindų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje ir kitose šio įstatymo nuostatose. Apibendrinus siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą matyti, kad esama seniūno – savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovo – priėmimo į pareigas tvarka, seniūno statusas ir esmės skiriasi nuo projekte siūlomo seniūno pareigų užėmimo būdo, tvarkos ir seniūno statuso, jei savivaldybės taryba priimtų sprendimą, kad seniūnai būtų renkami. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalys).
Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 11 dalis). Taigi, skirtingose savivaldybėse gali būti dviejų tipų seniūnai: seniūnai, kuriuos į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius ir seniūnai, kurie į šias pareigas būtų renkami seniūnijos gyventojų (savivaldybės tarybos spendimu). Ši seniūnų tipologija, lemtų skirtingus seniūnų atleidimo iš pareigų (įgaliojimų nutrūkimo) pagrindus bei kandidatams į šias pareigas keliamus reikalavimus. Vertinant projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, pažymime, kad Konstitucijoje asmens skyrimas į pareigas ir asmens rinkimai į pareigas yra atribotas. Valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas, numatantis, kad asmens priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas yra grindžiamas asmens skyrimu, o ne rinkimu į pareigas principu. Asmens rinkimai į pareigas yra politikams būdingas pareigų užėmimo būdas. Pagal Konstituciją skirtingi pareigų užėmimo valstybės tarnyboje ir politikų pareigų užėmimo būdai nulemti šių asmenų teisinio statuso skirtumais (įgaliojimų apimties, šiems asmenims keliamų reikalavimų, darbo ir kitos veiklos apribojimų, socialinių ir kitų veiklos garantijų). Taigi, projekte siūlomas įtvirtinti seniūno – valstybės tarnautojo - pareigų užėmimas būdas - rinkimai, neatitinka Konstitucijos.
Pagal projektą skirtingose savivaldybėse skirtųsi vienodą statusą turinčių seniūnų (valstybės tarnautojų) pareigų užėmimo būdai, skirtųsi renkamų seniūnų ir į pareigas skiriamų seniūnų atleidimo ir pareigų pagrindai, kandidatams į šias pareigas būtų keliami skirtingi reikalavimai. Toks siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Taip pat toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai tokias pačias funkcijas atliekančių ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turinčių asmenų – seniūnų priėmimo į pareigas tvarka bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindai būtų skirtingi skirtingose savivaldybėse ir priklausytų nuo konkrečios savivaldybės tarybos sprendimo, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas reiškia kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Pažymime, kad teikdamas šią pastabą Teisės departamentas nuosekliai laikosi pozicijos, išdėstytos išvadoje analogiškoms Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo nuostatoms, teiktoms Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) ir 31(2) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-1067. Pritarti Pažymėtina, kad komitetas, (2017-09-27 išvada) svarstydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31¹ ir 31² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-1067, vertino analogiškas nuostatas ir priėmė sprendimą, kad siūlomas diferencijuotas teisinis reguliavimas tokias pačias funkcijas atliekantiems ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turintiems asmenims bei siūlomas teisinis reguliavimas, sąlygojantis nevienodą šių pareigų užėmimo galimybę, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekte siūlomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, sąlygojantis nevienodą šių pareigų užėmimo galimybę tokias pačias funkcijas atliekantiems ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turintiems asmenims, bei numatantis, kad dalies asmenų (seniūnų) priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas yra ne asmens skyrimu, o rinkimu į pareigas principu, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Taip pat toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai tokias pačias funkcijas atliekančių ir vienodą statusą bei vienodus įgaliojimus turinčių asmenų – seniūnų priėmimo į pareigas tvarka bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindai būtų skirtingi skirtingose savivaldybėse ir priklausytų nuo konkrečios savivaldybės tarybos sprendimo, yra objektyviai nepagrįstas ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. 4. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –nėra , susilaikė – nėra . 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė