Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2.137 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimai gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis juos įregistruojant Įgaliojimų registre.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;“. 2. Papildyti 2.138 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre, taip pat įstatymų nustatytais atvejais, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai,
šio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai ir šio kodekso 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai turi būti registruojami viešame Įgaliojimų registre. Be to, Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka gali būti registruojami ir kiti teisės aktuose nustatyti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis sudaryti įgaliojimai, duodami juos įregistruojant Įgaliojimų registre.
Duomenis Įgaliojimų registrui pateikia įgaliojimus patvirtinę notarai, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai, šio kodekso
ir asmenys, Įgaliojimų registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruojantys Įgaliojimų registre kitus teisės aktuose nustatytus informacinių technologijų priemonėmis sudarytus įgaliojimus.“
išdėstyti taip:
„1. Notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai,
šio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai, ir šio kodekso 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai ir prokūros turi būti registruojami viešame Įgaliojimų registre. Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami ir kiti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis juos įregistruojant Įgaliojimų registre.“
Pakeisti 2.144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.144 straipsnis. Pareiga grąžinti įgaliojimą Pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus jo galiojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis jį įregistravus Įgaliojimų registre.“
Pakeisti 2.146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojant, gali bet kada jo atsisakyti.
Kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, įgaliotojo ar įgaliotinio prašymas dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigą Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 2.148 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar
jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis jį įregistravus Įgaliojimų registre.“
pakeitimasPakeisti 2.178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.178 straipsnis. Prokūros forma
asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą. 2. Prokūra gali būti sudaroma informacinių technologijų priemonėmis ją įregistruojant Įgaliojimų registre. 23. Prokūra turi būti įregistruota teisės aktų Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 2.181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams
prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 2.184 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.184 straipsnis. Prokūros pasibaigimas
1Prokūra pasibaigia, kai:
1) atstovaujamasis ją atšaukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;
5) prokuristas miręs arba pripažintas neveiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba nežinia kur esančiu. 2.
įrašo atitinkamame registre datos ją išregistravus iš Įgaliojimų registro, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.“ 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnį, 8 straipsnį, 9 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnis ir 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos prokūros ir jų duomenys perduodami Įgaliojimų registrui ir nuo 2023 m. sausio 1 d. tvarkomi Įgaliojimų registre. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2.137 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas gali būti sudaromas ir informacinių technologijų priemonėmis ir duodamas jį įregistruojant Įgaliojimų registre.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;“. 2. Papildyti 2.138 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai,
šio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai ir šio kodekso 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai turi būti registruojami viešame Įgaliojimų registre. Be to, Įgaliojimų registre šio registro nuostatuoseų nustatyta tvarka gali būti registruojami ir kiti teisės aktuose nustatyti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis ir sudaryti įgaliojimai, duodami juos įregistruojant Įgaliojimų registre.
Duomenis Įgaliojimų registrui pateikia įgaliojimus patvirtinę notarai, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai, šio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje ir 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir asmenys, Įgaliojimų registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruojantys Įgaliojimų registre kitus teisės aktuose nustatytus informacinių technologijų priemonėmis sudarytus įgaliojimus.“
išdėstyti taip:
„1. Notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai,
šio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai, ir šio kodekso 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai ir prokūros turi būti registruojami viešame Įgaliojimų registre. Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka registruojami ir kiti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis ir duodami juos įregistruojant Įgaliojimų registre.“
Pakeisti 2.143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.143 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti
įgaliojimą ir jo kopiją Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo jam duotą įgaliojimą ir jo kopiją, o kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre – įgaliojimą identifikuojančius duomenis.“
Pakeisti 2.144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.144 straipsnis.
Pareiga grąžinti įgaliojimą Pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus jo galiojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre.“
Pakeisti 2.145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgaliojimo, duodamo pPerįgaliojant, įgaliojimas duodamas tokiu pačiu būdu ir tokios pačios formaos, kaip ir turi atitikti duotoas įgaliojimoas formą.“
Pakeisti 2.146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojant, gali bet kada jo atsisakyti. Kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, įgaliotojo ar įgaliotinio prašymas dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigą Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
Pakeisti 2.148 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo
teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre.“
Pakeisti 2.178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.178 straipsnis. Prokūros forma
asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą. 2.
gali būti sudaroma ir informacinių technologijų priemonėmis ir duodama ją įregistruojant Įgaliojimų registre. 23. Prokūra turi būti įregistruota teisės aktų Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 2.181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams
prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 2.184 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.184 straipsnis. Prokūros pasibaigimas
1Prokūra pasibaigia, kai:
1) atstovaujamasis ją atšaukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;
5) prokuristas miręs arba pripažintas neveiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba pripažintas ribotai veiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba pripažintas nežinia kur esančiu. 2. Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo atitinkamame registre datos ją išregistravus iš Įgaliojimų registro, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.“ 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, 9,
10, 11 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja
straipsnio 2 dalis, 9, 10 straipsniai ir 11 straipsniu keičiamo 2.184 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos prokūros ir jų duomenys perduodami Įgaliojimų registrui ir nuo 2023 m. sausio 1 d. tvarkomi Įgaliojimų registre. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
CIVILINIO KODEKSO 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.144, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 IR 2.184 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.144, 2.146, 2.148, 2.178,
Septynioliktosios Vyriausybės programos tikslus: 197.2. siekti elektroninių viešųjų paslaugų turinio ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros; 197.11 didinti elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumą; 197.12 tęsti viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę darbus, užtikrinti paslaugų teikimo procesų kompleksinį pertvarkymą, pagrįstą naudotojų poreikių tenkinimu bei elektroninių paslaugų patogumu ir patrauklumu jų naudotojams. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai – Teisingumo ministerija kartu su valstybės įmone Registrų centru. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 266 2993, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Virmantė Voinilko, tel. (8 5) 266 2895, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.138¹str. 1 d.), Įgaliojimų registre registruojami notarine tvarka patvirtinti, notaro patvirtintiems prilyginami (nurodyti CK 2.138 straipsnio
CK 2.139 straipsnio 2 dalyje) įgaliojimai. Taip pat yra numatyta galimybė informacinių technologijų priemonėmis sudaryti ir Įgaliojimų registre įregistruoti ir kitus įgaliojimus, tačiau tokia galimybė turi būti numatyta kituose teisės aktuose: „Be to, Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka gali būti registruojami ir kiti teisės aktuose nustatyti informacinių technologijų priemonėmis sudaryti įgaliojimai, duodami juos įregistruojant Įgaliojimų registre“. Prokūra (kaip atskira įgaliojimo forma) sudaroma paprasta rašytine forma (CK 2.178 str. 1 d.), tačiau privalo būti registruota teisės aktų nustatyta tvarka (CK 2.178 str. 2 d.). CK nedetalizuoja, kokia tvarka registruojamos prokūros, tačiau, vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, šiuo metu prokūros registruojamos Juridinių asmenų registre.
CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog notarine tvarka turi būti patvirtinti įgaliojimai „fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą“. Sąvoka „veiksmai“ apima ne tik sandorius, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, tačiau ir įvairius kitokius veiksmus, pvz.: atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvių susirinkime, draudėjo vardu pasirašyti mokesčių deklaracijas, gauti informaciją apie įgaliotojui privačių juridinių asmenų teikiamas paslaugas ir pan. Išimtis, kada įgaliojimui atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, nereikalaujama notarinės formos, galima numatyti tik įstatymais. Šiuo metu tokias išimtis nustato CK 2.139 straipsnis, kuriame numatyti atvejai, kai įgaliojimai gali būti patvirtinami supaprastinta tvarka[1] arba patvirtinimo iš viso nereikalaujama[2]; išimtis taip pat nustato kai kurie specialieji įstatymai[3]. Tačiau nemažai įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, vis dar turi būti tvirtinami notariškai: pvz.: tokie veiksmai, kaip mokesčių deklaracijų pasirašymas atstovaujant draudėją, sudaryti nuomos sutartis su juridiniu asmeniu, nutraukti interneto paslaugų teikimo sutartis, atstovauti daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime, sudaryti ir/arba nutraukti gyvybės draudimo, pensijų kaupimo, investicinių draudimų sutartis, pasirašyti sutartį dėl interneto bei televizijos paslaugų teikimo, apžiūrėti užlietą butą ir t. t. Tokie veiksmai šiuo metu negalimi be notarinio įgaliojimo (nes jie nepakliūva į 2.139 straipsnio numatytų išimčių apimtį), nors tokia tvarka dažnai neproporcingai apsunkina asmenis ir sukelia nepagrįstą finansinę naštą bei laiko sąnaudas.
Šiuo metu galiojantis CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas įgaliojimą tvirtinti notariškai siejamas išskirtinai su subjekto forma – norint įgalioti atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, – tuo tarpu analogiškas fizinio asmens sudarytas įgaliojimas tiems patiems veiksmams, tik susijusiems su fiziniu asmeniu, atlikti gali būti sudaromas paprasta rašytine forma (pvz.: įgaliojimas sudaryti sutartį dėl remonto darbų, kuriuos atliks įmonė, įgaliojimas sudaryti nuomos sutartį, kai nuomotojas yra įmonė (pvz., nuomojant įrangą) turėtų būti tvirtinamas notariškai, bet jei samdomas fizinis asmuo arba nuomotojas yra fizinis asmuo – užtenka paprastos rašytinės formos). Pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, notariškai patvirtintas įgaliojimas gali būti panaikintas ir duomenis Įgaliojimų registrui gali perduoti tik notaras, todėl nuo momento, kai iškyla būtinybė panaikinti įgaliojimą iki pranešimo pateikimo registrui praeina nemažai laiko (įgaliotojo vizitas pas notarą; notaro pranešimo Įgaliojimų registrui parengimas ir perdavimas) – toks reguliavimas ydingas ypač tais atvejais, kai būtina įgaliojimą atšaukti nedelsiant (pvz., siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgaliotinio veiklai ar pan.). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu būtų sudaryta galimybė ne tik supaprastinta tvarka tvirtinamus, bet visus įgaliojimus (kuriems neprivalomas notarinis ar jam prilygintas patvirtinimas) sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant juos Įgaliojimų registre, ir juos centralizuotai tvarkyti.
Ši elektroninė paslauga leistų itin operatyviai įgalioti kitą asmenį (tiek juridinį, tiek fizinį) atstovauti įgaliotoją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sumažintų įgaliojimus duodančių asmenų finansinę naštą, užkirstų kelią galimiems rašytinių (paprastos rašytinės formos) įgaliojimų klastojimo atvejams, užtikrintų civilinių sandorių, sudaromų įgaliojimo pagrindu, patikimumą ir saugumą. Įgaliojimo sudarymas IT priemonėmis dėl Įgaliojimų registro sąveikos su Lietuvos Respublikos gyventojų registru (toliau – Gyventojų registras) bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registru, padėtų civilinėje apyvartoje išvengti įgaliojimų, kuriuos sudaro asmenys neturintys teisės juos sudaryti arba kurie išduoti asmenims, negalintiems būti teisinių santykių subjektais (neveiksnūs tam tikroje srityje asmenys, asmenys, kurių veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, mirę asmenys). Subjektams, norintiems patikrinti, ar asmuo turi pagrindą veikti įgaliotojo vardu, bus užtikrintos galimybės Įgaliojimų registre patikrinti, ar duotas įgaliojimas buvo suteiktas, ar nebuvo pakeistas, panaikintas ar atšauktas. Siekiant įgalioti kitą asmenį, nebereikės fiziškai įgaliotiniui perduoti įgaliojimo (išskyrus atvejus, kai notarinis, jam prilygintas ar supaprastintas patvirtinimas yra privalomas), nes jis bus įregistruotas ir prieinamas viešame registre.
Taip pat bus sudarytos sąlygos patogiai ir operatyviai panaikinti įgaliojimą informacinių technologijų priemonėmis ir iš karto jį išregistruoti iš Įgaliojimų registro, kas leistų nedelsiant apsaugoti įgaliotoją, ypatingai tais atvejais, kai įgaliotinio veiksmai neatitiktų įgaliotojo interesų. Įstatymo projektu numatoma, kad prokūros, kaip ir kiti įgaliojimai, registruojami Įgaliojimų registre. Tokiu būdu, visi įgaliojimai bus tvarkomi viename registre, o Juridinių asmenų registre bus daromos žymos apie sudarytas prokūras. Taip pat numatoma galimybė prokūras sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant jas Įgaliojimų registre. Taip pat tikslinami prokūros pabaigos pagrindai, nurodant, kad prokūra pasibaigia ne tik prokuristui mirus, bet ir jį pripažinus neveiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba nežinia kur esančiu. Numatoma, kad įgaliotojas, naudodamasis e. parašu, e. bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis, prisijungęs prie elektroninės paslaugos turės galimybę pasirinkti vieną iš įgaliojimo ruošinių ir jame įrašyti savo ir įgaliotinio pagrindinius asmens duomenis (kiti duomenys bus gaunami sąveikos būdu iš susijusių registrų), įgaliojimo terminą, įgaliojimo turinį ir kitus Įgaliojimų registro nuostatų nustatytus duomenis. Įgaliotojo ir įgaliotinio duomenys automatiškai bus tikrinami Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registruose.
Jeigu bus nustatytos aplinkybės, dėl kurių įgaliojimo sudaryti negalima (pavyzdžiui, įgaliotinis miręs, pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir pan.), bus suformuotas pranešimas, kuriame bus nurodoma priežastis, dėl kurios įgaliojimo duoti negalima, ir programa neleis tokio įgaliojimo registruoti. Įgaliojimui bus suteiktas įgaliojimo identifikavimo kodas. Šiuo metu IT priemonėmis galima sudaryti tik kai kurių, konkrečiai nustatytų rūšių, įgaliojimus[4], tačiau priėmus Projektą (ir pakeitus įgyvendinamuosius teisės aktus), IT priemonėmis bus galima sudaryti bet kokį notarinio ar jam prilyginto patvirtinimo nereikalaujantį įgaliojimą – pasirinkus ruošinį ir užpildžius privalomus laukus (kur pateikiami bet kokiam įgaliojimui būtini duomenys), bus užtikrintos techninės galimybės suformuoti įgaliojimo turinį pagal individualias sąlygas. Įrašius visus įgaliojimo duomenis, įgaliojimas suformuojamas ir pateikiamas peržiūrai. Pažymėtina, kad prieš patvirtinant įgaliojimą, įgaliotojas turės susipažinti su įgaliojimo sudarymo pasekmėmis ir patvirtinti savo valią, t. y., patvirtinti, jog nori sudaryti ir įregistruoti įgaliojimą, perskaitė įgaliojimą, suprato jo turinį ir pasekmes, įgaliojimas atitinka jo tikrąją valią ir ketinimus bei pateikti duomenys yra teisingi[5]. Numatoma pakeisti CK
ir papildyti 3 dalimi [7], suteikiant galimybę įgaliotojui pasirinkti, ar įgaliojimą veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis, tvirtinti notariškai, ar sudaryti įgaliojimą informacinių technologijų priemonėmis įregistruojant Įgaliojimų registre. Šį siūlomą CK 2.138 straipsnio pakeitimą lėmė galiojančios nuostatos neapibrėžtumas, kuri apima visus fizinių asmenų įgaliojimus, jei tik jie duodami veiksmams, kurie susiję su juridiniais asmenimis.
Visi fizinių asmenų įgaliojimai, jei tik susiję su juridiniais asmenimis, ir jei nepatenka į specialiojo reguliavimo apimtį (pvz.: CK 2.139 str.), automatiškai priskiriami CK 2.138 str. 1 d. 2 daliai, ir reikalaujama juos tvirtinti notariškai, nepriklausomai nuo jo rūšies, įgaliotinio atliekamų veiksmų reikšmingumo. Dėl tokios plačios ir neapibrėžtos nuostatos, į kurios reguliavimo apimtį patenka labai įvairaus spektro įgaliojimai, būtina peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą, pritaikant jį prie civilinių santykių praktikos, modernėjančios visuomenės poreikių, atsisakant nepagrįsto požiūrio į juridinius asmenis, kaip į padidintos rizikos subjektus ir pan. Šis pakeitimas ne tik supaprastintų, pagreitintų ir atpigintų šių įgaliojimų sudarymą fiziniams asmenims, bet ir darytų teigiamą poveikį verslo aplinkai: asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais, todėl tokie fiziniai asmenys (verslininkai) galėtų informacinių technologijų priemonėmis sudaryti įgaliojimus veikti jų vardu, kiek tai susiję su jų vykdoma ūkine komercine veikla. Projektu siekiama atsisakyti nepagrįsto privalomo notarinio patvirtinimo reikalavimo, nustatyto remiantis vien tuo, kad veiksmai, kuriems atlikti suteikiamas įgaliojimas, susiję su juridiniu asmeniu. Tokiu reguliavimu ne tik varžoma įgaliotojo teisė laisvai pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdą, bet ir nepagrįstai diskriminuojami tiek fiziniai asmenys (pažymėtina, kad notarinio patvirtinimo prievolė, nurodyta 2.138 str. 1 d. 2 punkte, juridiniams asmenims netaikoma), tiek ir juridiniai (faktas, kad veiksmai, kuriems atlikti suteikiamas įgaliojimas, susiję su juridiniu, o ne su kitu fiziniu asmeniu, nedaro šių veiksmų labiau rizikingais ir nesukuria papildomos apsaugos prielaidų).
Kaip pastebi profesorius Valentinas Mikelėnas, „Elektroninių komunikacijos priemonių ir greito informacijos perdavimo galimybių atsiradimas lėmė esmines permainas visose gyvenimo srityse. Todėl nekyla abejonių, kad norint optimaliai išnaudoti elektroninių technologijų spartą, veiksmingumą ir gauti kuo didesnę ekonominę bei visuomeninę naudą, prie šių XXI amžiaus iššūkių turi prisitaikyti ir statutinė teisė“. Teisingumo ministerija, siekia pritaikyti Civilinio kodekso nuostatas prie modernėjančios visuomenės poreikių (galima drąsiai pripažinti, kad šiuolaikinės visuomenės sąmoningumo, išsilavinimo ir savo teisių suvokimo lygmuo yra stipriai aukštesnis, nei prieš du dešimtmečius, kai buvo priimtas Civilinis kodeksas), suteikiant daugiau laisvės asmenims pasirinkti savo teisių įgyvendinimo ir apsaugos būdą. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas tų sričių, kuriose valstybės požiūriu, būtina užtikrinti papildomą apsaugą, nėra keičiamas. Kuriama paslauga tikimasi sudaryti patogias sąlygas:
1) asmuo įgaliojimą, kuriam nebūtina notarinė ar jam prilyginta forma (taip pat ir prokūrą), galės sudaryti bet kur, kur yra interneto ryšys, ir bet kuriuo metu;
galimybė pamesti įgaliojimo originalą ar jį suklastoti).
Nereikės pateikti popierinio įgaliojimo veiksmų atlikimo vietoje, nes duomenys apie įgaliojimą, įgaliotoją ir įgaliotinį bus atskleisti Įgaliojimų registre (asmuo, turintis patikrinti asmens įgaliojimą, paiešką atliks Įgaliojimų registre);
notarinės formos patvirtinto įgaliojimo, neretai, siekdami išvengti problemų, susijusių su tokių įgaliojimų davimu, duotų įgaliojimų perdavimu įgaliotiniui, įgaliojimų panaikinimu ir kt., kreipiasi į notarą dėl tokio įgaliojimo patvirtinimo. Atsiradus galimybei duoti ir registruoti įgaliojimus elektroniniu būdu, duomenys apie juos bus kaupiami Įgaliojimų registre, asmenys patirs mažiau išlaidų ir laiko sąnaudų;
galės būti sudaromas ar panaikinamas iškart, atsiradus poreikiui, skirtingai nei popierinio įgaliojimo atveju, kai įgaliotinis gali negrąžinti įgaliojimo ir juo toliau naudotis, – įgaliojimo panaikinimas bus paviešinamas nedelsiant;
5) bus išsaugomi panaikintų ir pasibaigusių įgaliojimų (kurie šiuo metu nėra registruojami Įgaliojimų registre) duomenys, todėl bus galima įrodyti, kokius įgaliojimus ir kada turėjo įgaliotinis;
6) kadangi sudaromi įgaliojimai bus standartizuotos formos, jų turinį galės skaityti/vertinti kitos informacinės sistemos (VMI, Sodra ir pan.), tai padidins Įgaliojimų registro informacijos prieinamumą kitoms institucijoms ir subjektams, padės gerinti kitų institucijų teikiamas paslaugas (kurioms teikti reikalingas įgaliojimas), bus pagerinta asmenų aptarnavimo kokybė.
Tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos perduoti tik konkrečiai institucijai aktualius įgaliojimo duomenis, o ne visą įgaliojimo turinį;
juridiniais asmenimis, sudaryti greitai ir patogiai – informacinių technologijų priemonėmis įregistruojant Įgaliojimų registre;
sąnaudas. Įgaliojimų registro modernizavimą numatoma atlikti dviem etapais (planuojama pirmojo etapo pabaiga
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai.
Priešingai, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, būtų sudarytos palankesnės sąlygos civilinei apyvartai ir jos teisėtumo užtikrinimui, juridinių ir fizinių asmenų veiklos efektyvumui, mažinama įgaliotojui ir įgaliotiniui tenkanti finansinė našta bei laiko sąnaudos, kadangi naujos paslaugos sudarytų galimybes paprasčiau, greičiau ir pigiau sudaryti įgaliojimus (prokūras). 2019 m. valstybės įmonės Registrų centro užsakymu buvo parengta galimybių studija /investicijų projektas
„Fizinių ir juridinių asmenų įgaliojimų sudarymo, registravimo ir panaudojimo
proceso gerinimas“ ir atlikta projekto ekonominė analizė bei projekto išorinio poveikio įvertinimas. Atlikus analizę, taip pat įvertinus galimas projekto rizikas, padaryta išvada, kad projektas neturės neigiamo poveikio, bet generuos reikšmingą ekonominę naudą visuomenei. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai (sudarys sąlygas skaidresnei civilinių dokumentų apyvartai, jie bus išviešinti valstybės viešame registre). 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi bus sukurtos patogesnės įgaliojimų sudarymo ir naudojimosi galimybės, kurios skatins naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis, mažins laiko ir finansines sąnaudas, užtikrins įgaliojimų patikimumą, skatins aktyvesnę civilinių santykių apyvartą ir saugumą. Asmuo įgaliojimą, kuriam nebūtina notarinė forma, galės sudaryti bet kurioje vietoje, kur yra interneto ryšys (taip pat ir būdamas ne Lietuvoje).
Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais, tačiau jų sudaromiems įgaliojimams taikomas toks pat teisinis reguliavimas, kaip kitiems fiziniams asmenims. Įstatymo priėmimas turės teigiamos įtakos smulkiam ir vidutiniam verslui, nes siūlomi pakeitimai supaprastins, pagreitins ir atpigins įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, sudarymą: leis verslininkams (kaip ir kitiems fiziniams asmenims) šių įgaliojimų veikti jų vardu, kiek tai susiję su jų vykdomas ūkine komercine veikla, netvirtinti notariškai, bet sudaryti informacinių technologijų priemonėmis juos įregistruojant Įgaliojimų registre. Įgaliojimų ir prokūrų duomenys bus centralizuotai tvarkomi viešame valstybės registre – Įgaliojimų registre. Įstatymo projekto nuostatų realizavimo Įgaliojimų registre ekonominė nauda fiziniams ir juridiniams buvo skaičiuota, rengiant Įgaliojimų registro modernizavimo investicijų projektą[8]. Remiantis šiais skaičiavimais, Įgaliojimų registro modernizavimas generuos paslaugų naudotojams reikšmingą ekonominę naudą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1770 „Dėl Įgaliojimų registro reorganizavimo ir Įgaliojimų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Taip pat turės būti pakeistos valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinamos taisyklės: Įgaliojimų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklės, patvirtintos 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. B1-74, ir Įgaliojimų registro paslaugos „Įgaliojimų sudarymas ir registravimas Įgaliojimų registre“ naudojimo taisyklės, patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. VE-408(1.3E). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas preliminariai pareikalautų apie 602 tūkst. eurų (su PVM) lėšų (planuojamos valstybės biudžeto (esant galimybei – taip pat ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) kartu su valstybės įmonės Registrų centro lėšomis).
I etapui numatytas 303 tūkst. eurų su PVM poreikis (iš jų: Įgaliojimų registro techninio aprašymo (reglamentinės specifikacijos) ir Įgaliojimų registro modernizavimo paslaugų pirkimo techninės specifikacijos parengimo paslaugos – 49 tūkst. eurų su PVM; Įgaliojimų registro investicijų projekto adaptavimas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto
„Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos
paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybei gerinti“ – 7 tūkst. eurų su PVM; Vartotojų patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo paslaugos – 12 tūkst. eurų su PVM. Įgaliojimų registro modernizavimo paslaugos (I etapas) – 235 tūkst. eurų su PVM), II etapui – 299 tūkst. eurų su PVM lėšų poreikis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto su visuomene konsultuojamasi paskelbus Įstatymo projektą Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „registras“, „įgaliojimas“, „prokūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] CK 2.139 straipsnio 1 dalyje numatyta: „1.
Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena fizinis asmuo, pirmininkas, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas, esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas.“ [2] CK 2.139 straipsnio 2 dalyje numatyta: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre.“ [3] Pvz. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta: „4. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų ir finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios viešai siūlomos ir
(arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduotas paprasta rašytine forma“. [4] Įgaliojimų registro paslaugos „Įgaliojimų sudarymas ir registravimas Įgaliojimų registre“ naudojimo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. VE-408(1.3E) „Dėl Įgaliojimų registro paslaugos „Įgaliojimų sudarymas ir registravimas Įgaliojimų registre“ naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Paslaugos naudojimo taisyklės), 11 punktas. [5] Paslaugos naudojimo taisyklių 20.2 punktas nustato: „20.2. jeigu suformuotame įgaliojime nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys Naudotojo tikrąją valią, spaudžiamas mygtukas „Tęsti“.
Atvertame įgaliojimo sudarymo patvirtinimo lange turi būti pažymėti visi langeliai, patvirtinant, kad Naudotojas nori sudaryti ir įregistruoti įgaliojimą, perskaitė įgaliojimą, suprato jo turinį ir pasekmes, įgaliojimas atitinka Naudotojo tikrąją valią ir ketinimus bei pateikti duomenys yra teisingi. Tada spaudžiamas mygtukas
„Patvirtinti“. Tik sutikus su pateiktomis sąlygomis, Naudotojas galės tęsti“.
[6] Siūloma pakeisti 2.138 str. 1 d. 2 punktą (perkeliant jame numatytą išimtį į naują 3 dalį) ir jį išdėstyti taip „2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą.“. [7] Siūloma CK 2.138 str. 3 dalies formuluotė: „3) Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre, taip pat įstatymų nustatytais atvejais, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;“. [8] Ekonominė analizė atlikta vadovaujantis:
Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika patvirtinta VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr.
2016/8-225 redakcija);
Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodika.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūlomu teisiniu reguliavimu įgaliojimais būtų laikomi ne tik tradiciniai rašytiniai dokumentai, bet ir dokumentai sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, siūlytina Civilinio kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 2.137 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Įgaliojimai gali būti sudaromi“ įrašyti žodį „ir“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 2.178 straipsnio 2 daliai. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siekiant įgalioti kitą asmenį, nebereikės fiziškai įgaliotiniui perduoti įgaliojimo (išskyrus atvejus, kai notarinis, jam prilygintas ar supaprastintas patvirtinimas yra privalomas), nes jis bus įregistruotas ir prieinamas viešame registre“. Atsižvelgiant į minėtą projekto tikslą bei į tai, kad projekto 4 straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 2.144 straipsnis, o projekto 6 straipsniu pildoma keičiamo įstatymo 2.148 straipsnio 3 dalis nurodant, kad įgaliojimas neturi būti grąžinamas tuo atveju, kai jis buvo sudarytas informacinių technologijų priemonėmis jį įregistravus Įgaliojimų registre, manytina, kad atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2.143 straipsnį, t. y. nustatyti, kokia tvarka atstovas, trečiajam asmeniui reikalaujant, turi pateikti informacinių technologijų priemonėmis sudarytą įgaliojimą. 3.
vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.138¹ straipsnio 1 dalimi, Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai, keičiamo įstatymo 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai, keičiamo įstatymo 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai ir kiti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis. Taigi, Įgaliojimų registre būtų registruojami visi aukščiau išvardinti įgaliojimai, tiek notariniai ir jiems prilyginti, tiek kiti, sudaryti informacinių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.138¹ straipsnio 1 dalies santykis su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2.146 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad „kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, įgaliotojo ar įgaliotinio prašymas dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigą Įgaliojimų registre“. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėta keičiamo įstatymo 2.146 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įgaliojimo/perįgaliojimo pabaigos pateikimo informacinių ryšių priemonėmis būtų taikoma ir notariniam/notariniam prilygintam įgaliojimui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant minėtus neaiškumus. 4. Pastebėtina, kad pritarus projekto 2 straipsniu 2 dalimi teikiamam keičiamo įstatymo 2.138 straipsnio papildymui 3 dalimi, gali būti neaišku, kaip turėtų būti taikoma galiojanti Civilinio kodekso 2.145 straipsnio 2 dalies nuostata : „Įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO Kodekso 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.143, 2.144, 2.145, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.144, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 IR
2020 m. birželio 19 d. Nr. 102-P- 25
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, vyr. specialistė Virmantė Voinilko, Valstybės įmonės Registrų centro L. e. Teisės departamento vadovo pareigas, Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vadovė Giedrė Malikėnienė, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Notarų rūmų konsultantė Eglė Čaplinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-13 1,9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūlomu teisiniu reguliavimu įgaliojimais būtų laikomi ne tik tradiciniai rašytiniai dokumentai, bet ir dokumentai sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, siūlytina Civilinio kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 2.137 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Įgaliojimai gali būti sudaromi“ įrašyti žodį „ir“.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 2.178 straipsnio 2 daliai. Pritarti
nurodoma, kad „siekiant įgalioti kitą asmenį, nebereikės fiziškai įgaliotiniui perduoti įgaliojimo (išskyrus atvejus, kai notarinis, jam prilygintas ar supaprastintas patvirtinimas yra privalomas), nes jis bus įregistruotas ir prieinamas viešame registre“. Atsižvelgiant į minėtą projekto tikslą bei į tai, kad projekto 4 straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 2.144 straipsnis, o projekto 6 straipsniu pildoma keičiamo įstatymo
grąžinamas tuo atveju, kai jis buvo sudarytas informacinių technologijų priemonėmis jį įregistravus Įgaliojimų registre, manytina, kad atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2.143 straipsnį, t. y. nustatyti, kokia tvarka atstovas, trečiajam asmeniui reikalaujant, turi pateikti informacinių technologijų priemonėmis sudarytą įgaliojimą. Pritarti Projektas papildytas nauju 4 straipsniu, keičiančiu Civilinio kodekso 2.143 straipsnį:
Pakeisti 2.143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.143 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti įgaliojimą ir jo kopiją
Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo jam duotą įgaliojimą ir jo kopiją, o kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre – įgaliojimą identifikuojančius duomenis.“ 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-13 3,7
vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.138¹ straipsnio 1 dalimi, Įgaliojimų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami notarine tvarka patvirtinti įgaliojimai, keičiamo įstatymo 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti notaro patvirtintiems prilyginami įgaliojimai, keičiamo įstatymo 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai ir kiti įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis. Taigi, Įgaliojimų registre būtų registruojami visi aukščiau išvardinti įgaliojimai, tiek notariniai ir jiems prilyginti, tiek kiti, sudaryti informacinių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.138¹ straipsnio 1 dalies santykis su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 2.146 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad „kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, įgaliotojo ar įgaliotinio prašymas dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigą Įgaliojimų registre“. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėta keičiamo įstatymo 2.146 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įgaliojimo/perįgaliojimo pabaigos pateikimo informacinių ryšių priemonėmis būtų taikoma ir notariniam/notariniam prilygintam įgaliojimui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant minėtus neaiškumus.
Nepritarti Patobulinto projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 2.146 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad „kai įgaliojimas įregistruotas Įgaliojimų registre, įgaliotojo ar įgaliotinio prašymas dėl įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įgaliojimo ar perįgaliojimo pabaigą Įgaliojimų registre<...>“ būtų taikoma visiems Įgaliojimų registre įregistruotiems įgaliojimams, taip pat ir notariniams. Tuo tikslu vietoje formuluotės „kai įgaliojimas sudarytas informacinių technologijų priemonėmis jį įregistravus Įgaliojimų registre“ vartojama formuluotė „kai įgaliojimas įregistruotas
straipsniu 2 dalimi teikiamam keičiamo įstatymo 2.138 straipsnio papildymui 3 dalimi, gali būti neaišku, kaip turėtų būti taikoma galiojanti Civilinio kodekso 2.145 straipsnio 2 dalies nuostata : „Įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą“. Atsižvelgti Pažymėtina, kad įgaliojimo sudarymas „informacinių technologijų priemonėmis“ nėra kita sandorio forma - tai tik būdas sudaryti rašytinės formos įgaliojimą. Tai yra, įgaliojimą sudarius informacinių technologijų priemonėmis, jo forma būtų rašytinė, bet sudaryta kitu būdu. Projektas papildytas nauju 6 straipsniu, keičiančiu Civilinio kodekso 2.145 straipsnio 2 dalį:
Pakeisti 2.145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgaliojimo, duodamo pPerįgaliojant, įgaliojimas duodamas tokiu pačiu būdu ir tokios pačios formaos, kaip ir turi atitikti duotoas įgaliojimoas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-06-042 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.144, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4833, toliau – Civilinio kodekso pakeitimo projektas), kuriuo siūloma sudaryti galimybę informacinių technologijų priemonėmis, nedalyvaujant notarui, sudaryti ir dalį šiuo metu tik notarine forma sudaromų įgaliojimų - įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis. Teikiame Lietuvos notarų rūmų pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto. 1. Lietuvos notarų rūmų nuomone, galimybė informacinių technologijų priemonėmis, nedalyvaujant notarui, sudaryti visus įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, kelia pavojų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Civilinio kodekso pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekdamas sudaryti įgaliojimą informacinių technologijų priemonėmis, įgaliotojas jungsis prie šios elektroninės paslaugos, naudodamasis e.parašu, e.bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis. Pažymėtina, kad, jungiantis prie paslaugos tik naudojant šias priemones ir nereikalaujant nuotolinio vaizdo ryšio, pakankamai nesudėtinga kitiems asmenims pasinaudoti įgaliotojo identifikavimo priemonėmis ir sudaryti įgaliojimą įgaliotojo vardu, jam apie tai net nežinant ir to nepageidaujant. Neteisėtai asmens vardu sudaryti įgaliojimai gali sukelti didelę žalą įgaliotojui:
Neteisėtai atlikti tokie veiksmai gali padaryti didelę žalą įgaliotojui, kadangi banko sąskaitoje gali būti sukaupta daug asmens lėšų ir, pasinaudodamas netikru įgaliojimu, įgaliotinis galėtų jomis disponuoti;
Taip pat, informacinių technologijų priemonėmis sudaromais įgaliojimai, ypatingai tie, kurie skirti disponuoti piniginėmis lėšomis, prisiimti finansinius įsipareigojimus ir pan., gali būti pasitelkiami materialiai išnaudojant dėl amžiaus ar sveikatos būklės pažeidžiamus asmenis. Duomenų patikrinimas Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, užtikrins, kad įgaliojimas nebūtų sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens ar mirusio asmens vardu, tačiau neužtikrins, kad įgaliojimą sudarytų asmuo, suprantantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tuo įsitikinti gali tik įgaliojimą tvirtinantis notaras. 2. Civilinio kodekso pakeitimo projekto rengėjai nurodo, kad ne visi veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis, kuriems atlikti fizinis asmuo duoda įgaliojimą, yra vienodai reikšmingi, ir tuo grindžia siūlymą keisti Civilinį kodeksą, numatant, kad visi šie įgaliojimai gali būti sudaromi ir informacinių technologijų priemonėmis, nedalyvaujant notarui. Reikia pažymėti, kad būtent galiojanti Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija sudaro galimybę atsižvelgti į veiksmų pobūdį ir, įstatymų leidėjui įvertinus atskirus veiksmus, kuriems gali būti duodamas fizinio asmens įgaliojimas atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, ir, nustačius, kad pagal savo pobūdį tokiems veiksmams nebūtinas notarinės formos įgaliojimas, nustatyti išimtį iš bendros taisyklės įstatymuose. Tačiau tokia išimtis nustatoma tik tada, kai įvertinami konkretūs teisiniai santykiai ir padaroma išvada, kad konkrečiu atveju notarinė įgaliojimo forma nėra būtina, o nėra taikoma visiems įgaliojimams, kaip siūloma Civilinio kodekso pakeitimo projekte.
Be to, Civiliniame kodekse yra numatyta alternatyvų, kai įgaliojimas prilyginamas notariškai patvirtintam (Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalis), arba, įvertinus įgaliojimu suteikiamų teisių pobūdį, nustatytas supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas (Civilinio kodekso 2.139 straipsnis). Įgaliojimus, kuriems nustatytas supaprastintas patvirtinimas, asmuo taip pat gali sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruodamas juos Įgaliojimų registre. Tarp šių įgaliojimų yra ir įgaliojimai viešosioms bei administracinėms paslaugoms gauti. Taigi, jau šiuo metu asmuo gali sudaryti įgaliojimą informacinių technologijų priemonėmis, kad gautų paslaugas iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, Valstybinę ligonių kasą, VĮ Regitrą, VĮ Registrų centrą ir kt. 3. Civilinio kodekso pakeitimo projekto rengėjai nurodo, kad įgaliojimų sudarymas informacinių technologijų priemonėmis įregistruojant juos Įgaliojimų registre, nėra nauja įgaliojimų forma, o tik įgaliojimo sudarymo būdas. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso pakeitimo projekte aptariamas informacinių technologijų priemonėmis sudarytas įgaliojimas nėra ir negali būti lygiavertis notarine tvarka patvirtintam įgaliojimui – jis nėra patvirtintas valstybės įgalioto asmens, jis neatitinka Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kada dokumentui suteikiama didesnė įrodomoji galia. Taigi, jis galėtų būti ekvivalentas tik paprasta rašytine forma sudaromam įgaliojimui.
Pagal Civilinio kodekso pakeitimo projekto rengėjų siūlomą reguliavimą įgaliojimo, kurį fizinis asmuo duoda jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, forma priklausys nuo įgaliotojo pasirinkto jo sudarymo būdo – jei įgaliojimas sudaromas popierine forma, jam privaloma notarinė forma, o jei pasirenkamas įgaliojimo sudarymas informacinių technologijų priemonėmis, jam notarinis patvirtinimas nereikalingas. Toks teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir teisinės logikos. Kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra aiškus patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 13 d. išvada dėl šio Civilinio kodekso pakeitimo projekto. Išvados 3 ir 4 punktuose nurodoma, kad, sudarius galimybę informacinių technologijų priemonėmis sudaryti ir tam tikrus įgaliojimus, kuriems kitu atveju privaloma notarinė forma, neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Civilinio kodekso nuostatos –
straipsnio 2 dalies nuostata dėl perįgaliojimo formos. 4. Civilinėje teisėje vienas iš pagrindinių principų yra sutarties šalių laisvės principas. Įgaliotojas yra laisvas apibrėžti įgaliotiniui suteikiamų teisių turinį ir apimtį. Civilinio kodekso pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad bus užtikrintos techninės galimybės suformuoti įgaliojimo turinį pagal individualias sąlygas, tačiau kartu teigiama, kad, kadangi sudaromi įgaliojimai bus standartizuotos formos, jų turinį galės skaityti/vertinti kitos informacinės sistemos (VMI, Sodra ir pan.). Neaišku, kokio pobūdžio ruošiniai/standartizuotos formos bus parengtos, kaip jos įtakos įgaliotojo laisvę pasirinkti įgaliojimo turinį ir kiek jos atitiks įgaliotojo valią.
Pažymėtina, kad notarinėje praktikoje vienas iš svarbiausių dalykų tvirtinant įgaliojimą yra išsiaiškinti įgaliotojo pageidaujamų suteikti įgaliotiniui teisių apimtį. Tik pokalbio metu, aptariant įvairius galimus variantus bei tarpusavyje susijusius veiksmus, įgaliotojas nurodo, kiek ir kokių teisių jis nori suteikti įgaliotiniui, ir kiek bei kokių ne. Be to, net ir įgaliojimus tvirtinant notarui, vėliau kartais kyla klausimų dėl įgaliojimo turinio ir įgaliotiniui suteiktų teisių apimties. Kai asmuo pasirinks iš pasiūlytų variantų, ne visada tinkamai suprasdamas suteikiamų teisių apimtį, ginčų tik padaugės. 5. Civilinio kodekso pakeitimo projekto aiškinamajame rašte apsiribojama teiginiu, kad priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Neįvertinama teisminių ginčų padaugėjimo rizika. Nesant preventyvios notaro kontrolės asmenys savo teises galės apginti tik teisme. Teisminis procesas šalims kainuos daugiau ir užtruks ilgiau negu išankstinis notaro atliekamas sandorio teisėtumo užtikrinimas. Be to, nebūtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas, kadangi įgaliojimo nuginčijimas turėtų įtakos ne tik paties įgaliotojo teisėms ir pareigoms, bet ir tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais jis buvo panaudotas. 6. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4757), suteikiantis notarams teisę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu. Priėmus šį įstatymą, būtų užtikrintas notarinių paslaugų prieinamumas nuotoliniu būdu ir patogumas vartotojams, neatsisakant notaro suteikiamo teisinio saugumo ir patikimumo.
Notarinius veiksmus atliekant nuotoliniu būdu, bus vadovaujamasi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir atliekant juos tiesioginio susitikimo metu – nuotolinio videokonferencinio ryšio su įgaliotoju pagalba bus užtikrintas notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas, įgaliotojo tikrosios valios ir ketinamų suteikti teisių apimties nustatymas, įsitikinimas asmens valia, asmens tapatybės nustatymas ne tik elektroninės atpažinties priemonėmis. Sudarius galimybę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, asmenims bus patogu bei greita sudaryti notarinės formos įgaliojimus, kartu užtikrinant prevencinę tokių sandorių teisėtumo kontrolę. Notarinių veiksmų atlikimas nuotoliniu būdu užtikrins tokį patį teisinį saugumą kaip ir notarinių veiksmų atlikimas notaro biure. O Civilinio kodekso pakeitimo projekto rengėjų siūlomas įgaliojimo sudarymas informacinių technologijų priemonėmis remiasi tik elektroninės atpažinties priemonėmis, dėl ko atsiranda galimybė kitiems asmenims pasinaudoti asmens e.bankininkyste ar kitomis elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis ir sudaryti įgaliojimą, kai pats asmuo to visiškai nepageidavo ir apie tai nežino. Gavę pirminį Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kreipėmės į prof. V. Mikelėną dėl teisinės išvados pateikimo. Gautą išvadą pridedame prie šio rašto.
Lietuvos notarų rūmai pritaria siekiui modernizuoti Įgaliojimų registro programines priemones, sudarant galimybę įgaliotojui pasirinkti, ar paprastos rašytinės formos įgaliojimą sudaryti popierinės formos, ar informacinių technologijų priemonėmis jį įregistruojant Įgaliojimų registre, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritaria Civilinio kodekso nuostatų dėl įgaliojimų, kuriems privaloma notarinė forma, keitimui ir siūlo Civilinio kodekso 2.138 straipsnio nekeisti. Nepritarti Projekto autorių teigimu, asmens tapatybės identifikavimas el. būdu pripažįstamas ir naudojamas visose ES šalyse narėse, be to, jau keletą metų sėkmingai naudojamas ir Įgaliojimų registre sudarant supaprastintus įgaliojimus. Be to, net ir fizinis kontaktas (atvykus su asmens tapatybės dokumentu), ne visada garantuoja tikslų tapatybės nustatymą ir neapsaugo nuo „tapatybės vagysčių“. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – eIDAS reglamentas) tikslas būtent ir yra skatinti pasitikėjimą internetine aplinka bei IT technologijomis. Šio reglamento preambulės 1 ir 2 punktai nustato, jog „(1) pasitikėjimo internetine aplinka skatinimas yra svarbus ekonominės ir socialinės plėtros veiksnys. Trūkstant pasitikėjimo, ypač dėl pastebimo teisinio tikrumo trūkumo, vartotojai, įmonės ir viešosios valdžios institucijos vengia vykdyti operacijas elektroniniu būdu ir pradėti naudotis naujomis paslaugomis; (2) šiuo reglamentu siekiama stiprinti pasitikėjimą elektroninėmis operacijomis vidaus rinkoje, suteikiant bendrą pagrindą saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų tarpusavio operacijas, taip didinant viešųjų ir privačiųjų internetinių paslaugų, elektroninio verslo ir elektroninės prekybos veiksmingumą Sąjungoje“.
Pažymėtina, kad eIDAS reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio nuostatos taikomos daugybėje įvairių sričių, tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Reglamentas numato el. parašo naudojimą asmens atpažinimui. Pagal eIDAS reglamentą el. parašai skirstomi į pažangiuosius ir kvalifikuotus. Abi parašų rūšys privalo atitikti reglamente numatytus reikalavimus. Kvalifikuotas elektroninis parašas iš esmės yra pažangusis parašas, tačiau jis sukurtas naudojant kvalifikuotą el. parašo kūrimo įrenginį ir yra patvirtintas kvalifikuotu el. parašo sertifikatu. Kvalifikuotas el. parašas turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir ranka rašytas parašas, ir jis pripažįstamas visose ES šalyse narėse. Pažangusis el. parašas, patvirtintas kvalifikuotu sertifikatu, laikomas stipriu įrodymu teisme. Taip pat pagal eIDAS reglamentą negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuotų elektroninių parašų reikalavimų. Kvalifikuotus el. parašo sertifikatus gali išdavinėti tik įmonės, užtikrinančios nuolatinį eIDAS reikalavimų vykdymą ir įtrauktos į oficialų ES komisijos tvarkomą patikimumo paslaugų teikėjų sąrašą. Kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai kas 24 mėnesius turi atlikti privalomą auditą.
Norėdami įgyti kvalifikuotą statusą, pagal eIDAS reglamento 21 straipsnį patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai turi pateikti priežiūros įstaigai pranešimą kartu su atitikties įvertinimo ataskaita eIDAS reglamente nustatytas procedūras. Šių patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Lietuvoje elektroninėms paslaugoms gauti ir fizinių ir juridinių asmenų tapatybei internete patvirtinti sėkmingai naudojamos elektroniniuose valdžios vartuose (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformoje) siūlomos naudotojų atpažinties tapatumo patvirtinimo priemonės (asmens tapatybės kortelė, elektroninis parašas ir kt.). Įgaliojimų registro naudotojų ir jų veiksmų elektroninė atpažintis yra užtikrinta ir įgyvendinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymu, naudojant sertifikuotas technines ir technologines priemones. Elektroninis parašas naudojamas jungiantis prie Registrų centro elektroninės savitarnos, el. bankininkystės, el. valdžios portalų ar kitų informacinių sistemų, pasirašant el. dokumentus, tvirtinant finansines operacijas (pvz., atliekant pavedimus banke) ir pan. Kvalifikuotas elektroninis parašas (taip pat – ir mobilusis elektroninis parašas) turi tokią pačią teisinę galią kaip ranka rašytas asmens parašas. Kaip jau minėta, tapatybės identifikavimas elektroniniu būdu pripažįstamas ir plačiai naudojamas visose ES šalyse narėse, taip pat ir Lietuvoje. Projekto autorių teigimu, nuo 2014 m. (sukūrus elektroninę Įgaliojimų registro paslaugą „Įgaliojimų sudarymas ir registravimas Įgaliojimų registre“) nebuvo nustatyta nei vieno neteisėtai IT priemonėmis sudaryto įgaliojimo atvejo.
Notarų atliekama patikra Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registruose (pažymėtina, kad tokia patikra yra apmokestinama, o notaro išlaidas, susijusias su duomenų patikrinimu registruose, kompensuoja klientas) bus pakeista automatine patikra IT priemonėmis (per registrų sąsają). Projekto autorių nuomone, notarų atliekama „tikrosios valios išaiškinimo“ funkcija tam tikrais atvejais yra deklaratyvi. Be to, sudarant įgaliojimą naudojantis IT priemonėmis, formose būtų numatytos tipinės tam tikros rūšies įgaliojimo sąlygos (paliekant galimybę laisvai apibrėžti įgaliojimo sąlygas), bei nurodyta tokio sandorio esmė ir sudarymo pasekmės. Prieš atliekant įgaliojimo sudarymo veiksmus, įgaliotojui bus pateikiama Elektroninės įgaliojimų registro paslaugos naudojimosi sutartis. Asmuo, susipažinęs su taisyklėmis ir sutarties sąlygomis, turės patvirtinti, kad įgaliojimo sudarymo, panaikinimo ar atsisakymo veiksmus atlieka savo vardu ir laisva valia. Prieš patvirtinant įgaliojimą, įgaliotojas turės papildomai patvirtinti, jog nori sudaryti ir įregistruoti įgaliojimą, perskaitė įgaliojimą, suprato jo turinį ir pasekmes, įgaliojimas atitinka jo tikrąją valią ir ketinimus bei pateikti duomenys yra teisingi. Taip pat pastebėtina, kad nei esamas, nei numatomas teisinis reguliavimas neriboja juridinių asmenų teisės spręsti dėl IT priemonėmis sudaryto įgaliojimo tinkamumo ir vadovaujantis aukštesniais standartais, nustatyti tvarką, pagal kurią atitinkamos kategorijos paslaugoms gauti būtų priimamas tik notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (pavyzdžiui, studijų sutartį su aukštąja mokykla gali sudaryti tik notariškai įgaliotas asmuo).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sudarant įgaliojimą IT priemonėmis asmens identifikavimas vykdomas net du kartus – jungiantis prie Įgaliojimų registro paslaugos ir atliekant mokėjimą už duomenų įregistravimą naudojantis elektronine bankininkyste. Be to, nereikia ignoruoti fakto, jog nusikalstama veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl, jei pvz., asmuo, pasinaudojęs kito asmens bankiniu prisijungimu ar kitu neteisėtu būdu privertęs išduoti įgaliojimą, kurio pagrindu pasisavintų svetimas lėšas, jis atsakytų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektu siūlomas įgaliojimų sudarymo būdas yra alternatyvus esamam reguliavimui, ir leidžia įgaliotojui pasirinkti jam tinkamiausią. Projektu nėra siūloma atsisakyti supaprastinto įgaliojimų patvirtinimo. Priėmus Projektą, Civiliniame kodekse bus įtvirtinta galimybė visus (išskyrus tuos, kuriems privalomas notarinis ar jam prilygintas patvirtinimas) įgaliojimus sudaryti IT priemonėmis, juos įregistruojant Įgaliojimų registre, kurią asmenys galės pasirinkti kaip alternatyvą trimis skirtingais atvejais: vietoje paprastos rašytinės formos įgaliojimo, vietoje supaprastinta tvarka tvirtinamo įgaliojimo, vietoje notarų tvirtinamo fizinio asmens įgaliojimo veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis. Pažymėtina, kad CK 2.138 straipsnio pakeitimą visų pirma ir lėmė galiojančios nuostatos neapibrėžtumas, kuri apima visus fizinių asmenų įgaliojimus, jei tik jie duodami veiksmams, kurie susiję su juridiniais asmenimis.
Visi fizinių asmenų įgaliojimai, jei tik susiję su juridiniais asmenimis, ir jei nepatenka į specialiojo reguliavimo apimtį (pvz. CK 2.139 str.), automatiškai priskiriami CK 2.138 str. 1 d. 2 daliai, ir reikalaujama juos tvirtinti notariškai, nepriklausomai nuo „rūšies, įgaliotinio atliekamų veiksmų svarbą ar reikšmingumą“. Tokia plati ir neapibrėžta nuostata, į kurios reguliavimo apimtį patenka labai įvairaus spektro įgaliojimai, ir paskatino Projekto autorius peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą (pritaikant jį prie civilinių santykių praktikos, prie modernėjančios visuomenės poreikių, atsisakant nepagrįsto požiūrio į juridinius asmenis, kaip į padidintos rizikos subjektus ir pan.). Projektu kaip tik įvedamas tam tikras apibrėžtumas, leidžiant įgaliotojui įvertinti suteikiamų įgaliojimų apimtį ir pasirinkti jam priimtiniausią įgaliojimo sudarymo būdą. Projektu siūlomas pakeitimas nenustato dalies įgaliojimų formos, bet reglamentuoja įgaliojimų sudarymo būdą, nurodant, kad įgaliojimu laikomas ne tik popierinis dokumentas, bet ir sudarytas IT priemonėmis, įregistruojant jį Įgaliojimų registre. IT priemonėmis sudaromi įgaliojimai bus įregistruojami Įgaliojimų registre – tai ir yra vienas iš Projekto tikslų – užtikrinti įgaliojimų sudarymo skaidrumą, jų patikimumą bei prieinamumą. Kartu pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas yra tik alternatyva dabar galiojančiam rašytinės („popierinės“) formos įgaliojimų reguliavimui, kuris leis subjektams pasirinkti jiems patogiausią įgaliojimų sudarymo būdą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatos jau dabar įtvirtina paprastos rašytinės formos įgaliojimus ir tik tam tikrais konkrečiais atvejais (2.138 str.) reikalauja notarinio patvirtinimo.
Projekto nuostatos neneigia notarų vaidmens civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet suteikia galimybę atsisakyti notarinio įgaliojimo tvirtinimo tais atvejais, kai jis nėra būtinas ir laikytinas pertekliniu (pvz. įgaliojimas įsigytai prekei iš parduotuvės atsiimti, receptiniams vaistams vaistinėje įsigyti, telekomunikacijų įrangai pagal sudarytą sutartį priimti, sudaryti sutarčiai kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto vertinimui, kadastriniams matavimams, remonto darbams atlikti ir pan.). Pažymėtina, kad Teisės departamento pastabos kontekste Projektas papildytas nauju 6 straipsniu, keičiančiu Civilinio kodekso 2.145 straipsnio 2 dalį. Kaip teigia Projekto autoriai, šalys, norėdamos sudaryti įgaliojimą IT priemonėmis, turės prisijungti prie Įgaliojimų registro elektroninės paslaugos, kur galės pasirinkti vieną iš standartizuotų formų ir suvesti reikalaujamus duomenis – esmines įgaliojimo sandorio sąlygas, tačiau bus užtikrintos techninės galimybės suformuoti įgaliojimo turinį pagal individualias sąlygas. Įgaliojimo sudarymas informacinių technologijų priemonėmis nebus apribotas duomenų kiekiu ar pildomais laukeliais. Be to, Projekto autorių teigimu, peržiūrėjus praktikoje sudaromus notarinius įgaliojimus (kurie visi registruojami Įgaliojimų registre), matyti, jog daug patvirtintų įgaliojimų iš esmės taip pat yra šabloniniai. Be to, sudarant įgaliojimą naudojantis IT priemonėmis, formose būtų numatytos tipinės tam tikros rūšies įgaliojimo sąlygos (paliekant galimybę laisvai apibrėžti įgaliojimo sąlygas), bei nurodyta tokio sandorio esmė ir sudarymo pasekmės. Prieš atliekant įgaliojimo sudarymo veiksmus, įgaliotojui bus pateikiama Elektroninės įgaliojimų registro paslaugos naudojimosi sutartis.
Asmuo, susipažinęs su taisyklėmis ir sutarties sąlygomis, turės patvirtinti, kad įgaliojimo sudarymo, panaikinimo ar atsisakymo veiksmus atlieka savo vardu ir laisva valia. Prieš patvirtinant įgaliojimą, įgaliotojas turės papildomai patvirtinti, jog nori sudaryti ir įregistruoti įgaliojimą, perskaitė įgaliojimą, suprato jo turinį ir pasekmes, įgaliojimas atitinka jo tikrąją valią ir ketinimus bei pateikti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad siūlomas 2.138 straipsnio pakeitimas, įtvirtina alternatyvą – ar fizinių asmenų sudaromus įgaliojimus veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis, tvirtinti notariškai, ar sudaryti IT priemonėmis įregistruojant Įgaliojimų registre. Būtent įgaliotojas turėtų nuspręsti, reikia jam pasekmių ir sandorio prasmės išaiškinimo (tokiu atveju renkasi įgaliojimą tvirtinti notariškai), ar ne (renkasi sudaryti įgaliojimą IT priemonėmis). Tai ypač aktualu, kalbant apie asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (verslininkus) – Projektas suteikia galimybę IT priemonėmis sudaryti įgaliojimus veikti jų vardu, kiek tai susiję su jų vykdoma ūkine komercine veikla. Pažymėtina, kad ir dabar pasitaiko atvejų, kai asmenys, atlikdami veiksmus, kuriems atlikti nereikalaujama turėti notarinės formos patvirtinto įgaliojimo, siekdami išvengti problemų, susijusių su paprastos rašytinės formos įgaliojimais, patys nusprendžia kreiptis į notarą dėl tokio įgaliojimo patvirtinimo (tokie įgaliojimai registruojami Įgaliojimų registre, tačiau ne tiesiogiai, o per tarpinę grandį – notarą). Projektu sudaroma galimybė be jau esamų įgaliojimo sudarymo būdų (paprastos rašytinės ir notarinės formos) pasirinkti dar vieną, patogų ir patikimą, būdą – duoti įgaliojimus elektroniniu būdu juos įregistruojant registre.
Kiekvienu atveju, jei įgaliotojui kils abejonių, jis galės laisvai apsispręsti ir savo teises įgyvendinti pasitelkdamas notaro pagalbą. Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos supaprastinti įgaliojimų sudarymo tvarką tais atvejais, kai, jų teigimu, notarinė kontrolė de facto nėra funkcionali ir veiksminga. Projekto autorių nuomone, Lietuvos notarų rūmų nuogąstavimai dėl galimai padaugėsiančių ginčų nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o remiasi vien prielaida apie tariamą įgaliojimą sudarančio asmens teisinį neišprusimą. Pvz., supaprastinti įgaliojimai IT priemonėmis sudaromi jau nuo 2014 metų, tačiau ginčų nebuvo, o įgaliojimų tokiu būdu kasmet sudaroma vis daugiau. Teisingumo ministerija mano, kad galimybė įgaliotojui pasirinkti įgaliojimo (veiksmams, susijusiems su juridiniais asmenimis) sudarymo būdą, paskatins jį atidžiau pasidomėti šio sandorio prasme ir pasekmėmis, nei tiesiog pasikliauti notaro tvirtinimu, kuris, kaip nurodo patys Lietuvos notarų rūmai, ne visuomet užtikrina šimtaprocentinį sandorio patikimumą. Projekto autorių teigimu, suteikus notarams teisę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu tebebūtų ir aktualu, ir tikslinga eliminuoti juos iš procesų, kuriuose notaro dalyvavimas objektyviai nereikalingas ir perteklinis, taip pat ir kai kurių įgaliojimų tvirtinimo, nes įgaliojimo notarinis tvirtinimas vis tiek liktų kaip nereikalingas (dar vienas papildomas) žingsnis, dėl kurio būtų gaištamas paslaugos gavėjų laikas ir išleidžiamos papildomos lėšos (ženkliai didesnės nei sudarymui IT priemonėmis), todėl jo tikslinga atsisakyti. Notarinių veiksmų nuotolinis atlikimas bus tik veiksmų atlikimo būdas.
Veiksmai nuotoliniu būdu bus atliekami vadovaujantis tomis pačiomis notaro veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir atliekant juos įprastinio, tiesioginio susitikimo metu. Todėl tai negali būti alternatyva siūlomam reguliavimui ar paneigti jo poreikį. 2. Lietuvos notarų rūmai 2020-06-05 (kartu su raštu pateikta prof. Valentino Mikelėno teisinė išvada)
<...>
<...>
projektu siekiama modernizuoti Įgaliojimų registro programines priemones, kurios sudarytų galimybes paprastesniam ir greitesniam įgaliojimų ir prokūrų sudarymo procesui, operatyvesnei ir patogesnei šių dokumentų galiojimo patikrai bei išregistravimui. Tuo pačiu, nurodoma, jog projektas prisidėtų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatyto ir Teisingumo ministerijai priskirto 3.1.4 darbo
„Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės
informacinių sistemų modernizavimas“ 2 veiksmo „Registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą“ įgyvendinimo. 8. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Įgaliojimų registre registruojami notarine tvarka patvirtinti, notaro patvirtintiems prilyginami (nurodyti CK
dalyje) įgaliojimai. Taip pat pastebima, kad yra numatyta galimybė informacinių technologijų priemonėmis sudaryti ir Įgaliojimų registre įregistruoti ir kitus įgaliojimus, tačiau tokia galimybė turi būti numatyta kituose teisės aktuose. 9.
straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog notarine tvarka turi būti patvirtinti įgaliojimai „fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą“. Aiškinamajame rašte pažymima, kad sąvoka
„veiksmai“ apima ne tik sandorius, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba
panaikinti civilines teises ir pareigas, tačiau ir įvairius kitokius veiksmus, pvz.: atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvių susirinkime, draudėjo vardu pasirašyti mokesčių deklaracijas, gauti informaciją apie įgaliotojui privačių juridinių asmenų teikiamas paslaugas ir pan. Išimtis, kada įgaliojimui atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, nereikalaujama notarinės formos, galima numatyti tik įstatymais. 10. Šiuo metu tokias išimtis nustato CK 2.139 straipsnis, kuriame numatyti atvejai, kai įgaliojimai gali būti patvirtinami supaprastinta tvarka arba patvirtinimo iš viso nereikalaujama, bei kai kurie specialieji įstatymai. 11. Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, jog nemažai įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, vis dar turi būti tvirtinami notariškai, nes jie nepakliūva į CK 2.139 straipsnio numatytų išimčių apimtį, nors tokia tvarka, Teisingumo ministerijos vertinimu, dažnai neproporcingai apsunkina asmenis ir sukelia nepagrįstą administracinę naštą. Šiuo metu galiojantis CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas įgaliojimą tvirtinti notariškai siejamas išskirtinai su subjekto forma – norint įgalioti atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, – tuo tarpu analogiškas fizinio asmens sudarytas įgaliojimas tiems patiems veiksmams, tik susijusiems su fiziniu asmeniu, atlikti gali būti sudaromas paprasta rašytine forma. 12.
kita ko, laukiama šių teigiamų rezultatų: · Būtų sudaryta galimybė visus įgaliojimus (kuriems neprivalomas notarinis ar jam prilygintas patvirtinimas) sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant juos Įgaliojimų registre, ir juos centralizuotai tvarkyti; · Tai leistų itin operatyviai įgalioti kitą asmenį atstovauti įgaliotinį santykiuose su trečiaisiais asmenimis; · Sumažėtų įgaliojimus duodančių asmenų finansinė ir administracinė našta; · Būtų užkirstas kelias galimiems rašytinių (paprastos rašytinės formos) įgaliojimų klastojimo atvejams; · Būtų užtikrintas civilinių sandorių, sudaromų įgaliojimo pagrindu, patikimumas ir saugumas; · Įgaliojimo išviešinimas jo sudarymo metu padėtų civilinėje apyvartoje išvengti įgaliojimų, kuriuos sudaro asmenys, neturintys teisės juos sudaryti, arba kurie išduoti asmenims, negalintiems būti teisinių santykių subjektais; · Subjektams, norintiems patikrinti, ar asmuo turi pagrindą veikti įgaliotojo vardu, būtų užtikrinta galimybė Įgaliojimų registre patikrinti, ar duotas įgaliojimas buvo suteiktas, ar nebuvo pakeistas, panaikintas ar atšauktas; · Nebereikėtų fiziškai perduoti įgaliojimo įgaliotiniui (išskyrus atvejus, kai notarinis, jam prilygintas ar supaprastintas patvirtinimas yra privalomas), nes jis būtų įregistruotas ir prieinamas viešame registre; · Būtų sudarytos sąlygos patogiai ir operatyviai panaikinti įgaliojimą informacinių technologijų priemonėmis ir nedelsiant jį išregistruoti iš Įgaliojimų registro; · Sudarius galimybę registruoti prokūras Įgaliojimų registre, visi įgaliojimai būtų tvarkomi viename registre; · Būtų numatyta galimybė Įgaliotojui, naudojantis e. parašu, e. bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis, prisijungus prie elektroninės paslaugos, pasirinkti vieną iš Įgaliojimų ruošinių ir jame įrašyti savo ir įgaliotinio Įgaliojimų registro nuostatų nustatytus duomenis. I.
galimybių atsiradimas lėmė esmines permainas visose gyvenimo srityse. Todėl nekyla abejonių, kad norint optimaliai išnaudoti elektroninių technologijų spartą, veiksmingumą ir gauti kuo didesnę ekonominę bei visuomeninę naudą, prie šių XXI amžiaus iššūkių turi prisitaikyti ir statutinė teisė. Todėl Teisingumo ministerijos Aiškinamajame rašte paminėti tikslai: Įgaliojimų registro programinių priemonių modernizavimas, galimybių paprastesniam ir greitesniam įgaliojimų ir prokūrų sudarymo procesui įtvirtinimas, operatyvesnės ir patogesnės šių dokumentų galiojimo patikros bei išregistravimo galimybių sudarymas, - yra visiškai suprantami ir pateisinami. 14. Vis dėlto susipažinus su man pateiktu CK pakeitimų projektu, turiu konstatuoti, kad, mano vertinimu, pakeitimų rengėjų numatomi teigiami rezultatai iš pateiktų dokumentų turinio neseka. 15. Toliau išsamiai argumentuosiu tokią savo išvadą. 4.1. CK pakeitimų projektas yra aiškiai nepakankamas
sudaryti galimybę ne tik supaprastinta tvarka tvirtinamus, bet visus įgaliojimus (kuriems neprivalomas notarinis ar jam prilygintas patvirtinimas) sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant juos Įgaliojimų registre, ir juos centralizuotai tvarkyti. Be to, didelis dėmesys skiriamas pabrėžti esamo reguliavimo, įtvirtinto CK 2.138 straipsnio 1 dalies
notarinės formos įgaliojimams „fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą“ yra per griežtas, dėl jo fiziniams asmenims esą sukeliama nereikalinga administracinė našta, jie patiria nereikalingas laiko ir finansines sąnaudas. 17.
dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre.“
įgaliojimų išdavimo tvarką, inter alia atskirose jų rūšyse (įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis) atsisakant notaro dalyvavimo ir suteikiant teisę šiuos įgaliojimus sudaryti patiems fiziniams asmenims, kurie be notaro tarpininkavimo tokį vienašalį sandorį sudarytų informacinių technologijų pagalba ir tokį sudarytą sandorį patys įregistruotų viešame registre. 19. Pastebėtina, kad viena esminių viso CK pakeitimų projekto idėja – įtvirtinimas įgaliojimą išduodančios šalies teisės sudaryti įgaliojimą informacinių technologijų pagalba – nėra pakankamai detalizuota.
kurį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre“? 20. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgaliotojas, naudodamasis e. parašu, e. bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis, prisijungęs prie elektroninės paslaugos turės galimybę pasirinkti vieną iš įgaliojimo ruošinių ir jame įrašyti savo ir įgaliotinio pagrindinius asmens duomenis (kiti duomenys bus gaunami sąveikos būdu iš susijusių registrų), įgaliojimo terminą, įgaliojimo turinį ir kitus Įgaliojimų registro nuostatų nustatytus duomenis. 21. Tačiau nei tokių įgaliojimų ruošinių turinys, nei teisės aktas, kuriame tokie ruošiniai būtų pateikti (Įgaliojimų registro nuostatuose, kaip jų priedas, ar kitame atskirame teisės akte?) ar tokių ruošinių panaudojimo tvarka CK pakeitimų projekte nėra atskleista.
Be kitų, kyla ir klausimas, ar toks įgaliojimo ruošinys galėtų būti įgaliotojo keičiamas, taip pat, kokiu būdu ir ar apskritai apie tokio įgaliojimo suteikimą būtų informuojamas įgaliotinis (nes pažymima, kad toks įgaliojimas nebebūtų sudaromas popierine forma), ar sistemoje būtų numatyta teisė tokia pačia tvarka suteikti ir perįgaliojimą? 22. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, numatytą CK 2.139 straipsnyje ir detalizuotą Įgaliojimų registrų nuostatų 16.3 punkte bei Įgaliojimų sudarymo taisyklių[1] 11 punkte, yra aiškiai apibrėžtas įgaliojimų, kuriuos asmuo gali pateikti informacinių technologijų priemonėmis ir įregistruoti registre, sąrašas. Tai yra, yra numatyta, kad tokiu būdu gali būti pateikti tik 7 rūšių įgaliojimai pagal iš anksto parengtus ir sistemoje patalpintus ruošinius (Įgaliojimų sudarymo taisyklių 11.1-11.7 punktai): 22.1. siunčiamiems pinigams gauti; 22.2. pašto siuntiniams gauti;
darbo santykiais susijusioms išmokoms gauti; 22.4. pensijai (pensijoms) gauti; 22.5. pašalpai (pašalpoms) gauti;
gauti;
paslaugoms gauti. 23. Tačiau, mano supratimu, siūlomu CK pakeitimų projektu siekiama tokių įgaliojimų sąrašą išplėsti. O tiksliau, siekiama tokio sąrašo iš viso atsisakyti, numatant, kad visi įgaliojimai, išskyrus tvirtinamus notarine tvarka, galėtų būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis įregistruojant juos Įgaliojimų registre. Gyvenimiška praktika rodo, kad neįmanoma iš anksto numatyti ir suprojektuoti visų galimų situacijų ir teisės subjektų veikimo būdų.
Todėl, kaip jau minėjau aukščiau, lieka visiškai neaišku, kokie įgaliojimų ruošiniai bus patalpinti sistemoje – kiek ir kokių įgaliojimų suteikimo atvejų jie apims, ar jų turinį asmuo galės keisti, o jei taip, kas bus atsakingas už tokio – asmens sugalvoto turinio – įgaliojimo patikrinimą (ar jam tikrai nereikalingas notarinis patvirtinimas, ar asmuo, suteikiantis teisę veikti savo vardu, tokią teisę turi pats, ar atstovui suteikiamos teisės leistinos pagal įstatymus ir pan.). 24. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. 25. 2014 m. liepos 23 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, 26 straipsnyje nurodoma, kad pažangusis elektroninis parašas turi atitikti toliau išvardytus reikalavimus:
asmeniu;
tapatybę;
duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti; ir
bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. 26.
tokie informacinių technologijų pagalba teikiami įgaliojimai bus pateikiami asmeniui prisijungus prie elektroninės paslaugos sistemos naudojantis e. parašu, e. bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis, vis dėlto nepaaiškina, kas ir kokiais būdais leis patikimai nustatyti, kad įgaliojimą suteikia būtent tas konkretus asmuo, kaip reikalaujama minėtose CK ir Reglamento Nr. 910/2014 nuostatose. 27. Taip pat CK pakeitimų projekte ir Aiškinamajame rašte visiškai neaptariama, kaip informacinių technologijų priemonių pagalba sudarant įgaliojimus bus sprendžiamas informacinės sistemos klaidų ir dėl to asmenims galimai kilusios žalos atlyginimo klausimas, kaip bus nustatomi tikrieji įgaliotojo ketinimai, jo tikroji valia ir daugybė kitų klausimų.
būtų modernizuojamas Įgaliojimų registras ir(ar) patobulinami jo veikimo procesai, kad būtų kitais būdais užtikrinta šiuo metu notaro vykdoma prevencinė funkcija (sandorio teisėtumo užtikrinimas)? 28. Aprašant planuojamą įgaliojimo sudarymo informacinių technologijų priemonėmis bei įregistravimo Įgaliojimų registre procedūrą, Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgaliotojas sistemoje, pasirinkęs vieną iš siūlomų ruošinių, suves savo ir įgaliotinio duomenis, kurie bus automatiškai tikrinami Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registruose ir jeigu juose bus nustatytos aplinkybės, dėl kurių įgaliojimo sudaryti negalima (pavyzdžiui, įgaliotinis miręs, pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir pan.), bus suformuotas pranešimas, kuriame bus nurodoma priežastis, dėl kurios įgaliojimo duoti negalima, ir programa neleis tokio įgaliojimo registruoti. 29.
įgaliojimus (įskaitant ir CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuosius) notarai iš tiesų pirmiausia patikrina duomenis minėtuose registruose (Gyventojų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registruose, taip pat pastarojo posistemėje esančiame Išankstinių nurodymų registre), tačiau tai nėra vieninteliai duomenys ar faktai, į kuriuos notarai atsižvelgia, atsisakydami ar sutikdami patvirtinti prašomą sandorį. 30. Notaras visų pirma išsiaiškina, ar įgaliotojas supranta ketinamo sudaryti sandorio esmę bei jo pasekmes, įvertina, ar įgaliotojui nedaroma neleistina įtaka, ar įgaliotojas konkrečiu metu yra adekvatus situacijos atžvilgiu. 31. Deja, notarų praktikoje pasitaiko atvejų, kai įgaliotojai yra verčiami (dažniausiai senyvo amžiaus tėvai savo vaikų ar kitų jaunesnių giminaičių) išduoti įgaliojimą, nors patys tokio ketinimo neturi. 32. Dažnai specialių žinių neturintis asmuo pradžioje būna pasiryžęs suteikti maksimaliai plačius įgaliojimus, nors jo tikroji valia yra ženkliai siauresnė, ir tik notarui paaiškinus tokių įgaliojimų suteikimo galimas teisines pasekmes, įgaliotojas įgaliojimų turinį smarkiai pakoreguoja. Pavyzdžiui, man žinoma situacija, kai asmuo, sudarydamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo tiksliai nurodęs, kokiu būdu pageidauja gauti akcijų kainą (grynaisiais pinigais ar pavedimu į konkrečią banko sąskaitą). Vėliau pagal tokio asmens išduotą įgaliojimą veikusi įgaliotinė priėmė atsiskaitymą grynaisiais pinigais, o įgaliotojui jų neperdavė. Taip pat būna atvejų, kai asmenys tvirtina norintys vienokio įgaliojimo, o su jais pakalbėjus išsiaiškinama, jog iš tikrųjų jie nori visai kitokio (pvz. teigia norintis pirkti įmonę, tačiau paaiškinus įmonės, kaip komplekso, įsigijimo sandorio ypatumus, paaiškėja, kad turi ketinimą įsigyti tik akcijas). 33.
33Taip pat pasitaiko atvejų, kai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra įregistruoti
duomenys apie konkretaus asmens neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, tačiau notarui pateikiama tokį faktą patvirtinanti teismo nutartis. Taip pat yra buvę atvejų, kai asmuo suklastojo akcininko parašą sprendime pakeisti bendrovės direktorių, toks sprendimas buvo užregistruotas Registrų centre ir
„naujasis“ direktorius sukėlė bendrovei itin didelių finansinių nuostolių. 34. Visos šios aplinkybės nesunkiai gali būti
nustatytos ir yra nustatomos, patikrinamos gyvo pokalbio su asmeniu metu, tačiau negali būti išsiaiškintos mechaninės sistemos, kai įgaliojimas teikiamas informacinių technologijų priemonėmis. 35. Šiame kontekste turėtų būti įvertintas ir galimos klaidos aspektas – nėra aišku, ar ir, jei taip, – kaip, kokiu teisės aktu bus sureguliuoti atsakomybės klausimai, pavyzdžiui, nepagrįstai įregistravus/ išregistravus informacinėmis technologinėmis priemonėmis pateiktus įgaliojimus (dėl technologinės sistemos netobulumo ar darbuotojų klaidos arba asmens tapatybės vagystės). Gyvenimiškos situacijos patvirtina, kad yra įmanoma atsitiktinai atspėti kito asmens prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus[2]. Vadinasi, yra reali tikimybė, kad bus įmanoma kito asmens vardu prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir tokiu būdu suklastoti įgaliojimą. Kas tokiu atveju atlygins žalą? Primintina, kad notarai, kurie šiuo metu užtikrina minėtų sandorių (įgaliojimų) teisėtumą, yra draudžiami privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kuris, įvykus paminėtiems įvykiams, visiškai ar bent iš dalies padeda atlyginti sandorio šalių ar trečiųjų asmenų patirtą žalą. 36. Pažymėtina, kad apskritai atsisakant notaro dalyvavimo tokių sandorių patvirtinimo procese, nėra nurodomos alternatyvos, kurios galėtų pakeisti ir užtikrinti dabartinę notarų atliekamą prevencinę funkciją.
Be to, visiškai ignoruojama kita galimybė – notarinių veiksmų skaitmeninimas, t. y. notarinių veiksmų atlikimas panaudojant šiuolaikines informacines technologijas. Pažymėtina, kad kai kuriose užsienio valstybėse jau yra teisiškai reglamentuojama tiek elektroninio notarinio sandorio patvirtinimo, tiek ir sandorio šalių tapatybės patikrinimo elektroniniu būdu galimybė[3]. 37. Atskirai aptartina, kad Aiškinamajame rašte kuriamas įspūdis, jog CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas dėl privalomos notarinės formos įgaliojimams fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, tariamai yra per griežtas, apsunkinantis civilinę apyvartą, neproporcingai apsunkinantis asmenis ir sukeliantis jiems nepagrįstą administracinę naštą, kadangi tie fizinio asmens veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis, neva yra mažareikšmiai:
„Sąvoka „veiksmai“ apima ne tik sandorius,
kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, tačiau ir įvairius kitokius veiksmus, pvz.: atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvių susirinkime, draudėjo vardu pasirašyti mokesčių deklaracijas, gauti informaciją apie įgaliotojui privačių juridinių asmenų teikiamas paslaugas ir pan.[4]“
„pvz.: įgaliojimas sudaryti sutartį dėl remonto
darbų, kuriuos atliks įmonė, turėtų būti tvirtinamas notariškai, bet jei samdomas fizinis asmuo – užtenka paprastos rašytinės formos[5]“, kt. 38. Vis dėlto Aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kad dažnu atveju šie fizinio asmens vardu atliekami veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis, gali sukelti ir itin reikšmingas teisines pasekmes. Notarų praktikoje, remiantis CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, tvirtinami įgaliojimai: 38.1. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo; 38.2.
Dėl atstovavimo akcininkui atliekant visus veiksmus akcininko vardu bei jo naudai akcininkų susirinkimuose, tuo tikslu suteikiant teisę įgaliotiniui naudotis visomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurias suteikia teisės aktai bei bendrovės įstatai, įskaitant, bet neapsiribojant teise balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bet kokiais darbotvarkėje numatytais klausimais, pasirašyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, akcininkų registravimo sąrašus, sprendimus bei kitus dokumentus, gauti visą informaciją bei dokumentus, susijusius su šaukiamais ar įvykusiais visuotiniais akcininkų susirinkimais, rašyti pareiškimus, pranešimus, už akcininką pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su tokiu pavedimu;
steigimo;
asmeniui nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese;
vardu įvykdyti prievoles ir jas vykdyti, skolintis pinigus (gauti paskolas, kreditus ar kitokio pobūdžio finansavimą) ir pan. 39. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio veiksmai negali būti laikomi mažareikšmiais. Būtent todėl įstatymų leidėjas minėtoje normoje ir įtvirtino papildomą saugiklį – notarą – kuris jam teisės aktais suteiktų įgalinimų ribose privalo užtikrinti, kad sandorį sudarantis fizinis asmuo iki galo suvoktų šio sandorio turinį bei galimą jo sudarymo rezultatą. Tokio teisėtumo
„filtro“ buvimas pačiame pradiniame sandorio sudarymo etape apsaugo nuo
ateityje galinčių kilti ginčų ir atsakomybės klausimų sprendimo. 40. Iš tiesų, iš dalies galima sutikti su siūlomų pakeitimų autoriais, jog tam tikri fizinio asmens veiksmai santykiuose su juridiniais asmenimis gali būti ne itin reikšmingi ir nesukeliantys ženklių teisinių pasekmių (pvz. įgaliojimai dokumentams archyvuose ar civilinės metrikacijos įstaigose gauti, dalyvauti atliekant įgaliotojui priklausančių nekilnojamųjų daiktų vertinimą ar matavimus).
Tačiau pastebėtina, kad praktikoje itin retai asmuo kreipiasi dėl to, kad notaras patvirtintų įgaliojimą vienam nelabai reikšmingai veiksmui atlikti. Paprastai tvirtinamas platesnis įgaliojimas, kuris apima daug įvairių veiksmų. 41. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal dabar siūlomą CK pakeitimų projektą, CK 2.138 straipsnis papildomas visiškai plačia nuostata, kuri neleidžia fizinių asmenų išduodamų įgaliojimų išskirti į kokias nors rūšis pagal įgaliotinio atliekamų veiksmų svarbą ar reikšmingumą – vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar tokie įgaliojimai turi būti tvirtinami notaro, yra tų įgaliojimų sudarymo tvarka – jei jie sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, tuomet notarinis tvirtinimas nereikalingas:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti
nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre.“
42Šioje teisinėje išvadoje jau minėta, kad nei CK pakeitimų projekte,
nei Aiškinamajame rašte nėra paaiškinta ir atskleista, kokio tipo, rūšies, turinio įgaliojimų ruošiniai bus patalpinti Įgaliojimų registro sistemoje.
Todėl nėra aišku, ar siūlomo CK 2.138 straipsnio papildymo
tik ribotą skaičių ribotos apimties ruošinių (tinkančių dažniausiai pasitaikančioms situacijoms, kai reikalinga atlikti nesudėtingus veiksmus fizinių asmenų vardu), ar vis dėlto bus galimybė pradinius ruošinius keisti, numatant bet kokį jų turinį (atitinkamai, ar turinį bus galima pildyti laisva forma, įrašant norimą tekstą, ar tik pasirenkant iš ruošinyje iš anksto suprogramuotų galimų veiksmų variantų?). 43. Pirmuoju atveju (jei bus baigtinis įgaliojimų ruošinių sąrašas) būtų galima kelti klausimą dėl numatomoje CK 2.138 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos asmens teisės nepagrįsto ribojimo, kadangi siūloma teisės norma suformuluota maksimaliai plačiai ir joje neįvardijami kriterijai dėl jos galiojimo kokioms nors atskiroms įgaliojimų rūšims, taip pat neteikiamos nuorodos ir į jokius lydimuosius teisės aktus, kur tokie kriterijai ar galimų įgaliojimų sąrašas būtų apibrėžti. 44. Antruoju atveju (jei bus galimybė pradinius ruošinius keisti, numatant bet kokį jų turinį, t. y. sudaryti bet kokius įgaliojimus veikti fizinių asmenų vardu santykiuose su juridiniais asmenimis) kyla jau aprašyta fizinio asmens tikrosios valios nustatymo, jo sudaromo sandorio teisėtumo patikrinimo ir dėl to galinčios kilti atsakomybės klausimo problema. Kuri šiuo metu pašalinama, šioje sandorio procedūroje dalyvaujant notarui. 45. Aukščiau pateikta tik keletas pavyzdžių (jų yra ir daugiau), kurie leidžia teigti, jog siūlomais teisės aktų pakeitimais, bent šioje stadijoje, negali būti sudarytos prielaidos pasiekti Teisingumo ministerijos Aiškinamajame rašte nurodytus tikslus.
Aiškinamajame rašte aprašomiems laukiamiems naujojo teisinio reglamentavimo teigiamiems rezultatams pasiekti būtina tiek (i) patikima, saugi ir efektyvi technologinė bazė (man nebuvo pateikta informacija, ar tokia šiuo metu jau yra, ar ji dar rengiama), tiek ir (ii) detalesnis bei aiškesnis teisinis reguliavimas. 46. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme (toliau – Įstatymas) paaiškinta, kas yra „Informacinė sistema“
sutarties sudarymu elektroninėmis priemonėmis, pateikimas, numatant, kad paslaugos teikėjas paslaugos gavėjui turi aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją: apie veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, eiliškumą, ar paslaugos teikėjas saugos sutartį ir ar po jos sudarymo su ja bus galima susipažinti, apie technines priemones įvesties klaidoms nustatyti ir ištaisyti prieš pateikiant užsakymą, kokiomis kalbomis siūloma sudaryti sutartį. Be to, paslaugos teikėjas privalo paslaugos gavėjui pateikti sutarčių sąlygas, tarp jų sutarčių standartines sąlygas, tokiu būdu, kuris leistų jam šią informaciją išsaugoti ir vėliau panaudoti. Įstatymo 11 straipsnyje reglamentuoti pasiūlymo sudaryti sutartį (ofertos) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimo (akcepto) priskyrimas šaliai, išsiuntimas, gavimas ir išsiuntimo bei gavimo vieta. 48. Susipažinęs su CK pakeitimų projektu ir atsižvelgęs į Įstatymo turinį, manau, jog esamas teisinis reguliavimas (Įstatymas) nėra pakankamas tinkamai įgyvendinti CK pakeitimų projektu siekiamus tikslus. Mano vertinimu, CK pakeitimų projekte nurodoma sąvoka „įgaliojimas, kurį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre“ privalo būti aiškiai detalizuota, išsamiai aprašant tokio sandorio sudarymo tvarką, reglamentuojant atitinkamas tokio fizinio asmens teises ir pareigas bei atsakomybę. Tokia tvarka gali būti įtvirtinta tiek papildant Įstatymą (atskiru skyriumi ar straipsniu/-iais), tiek priimant naują – specialų įstatymą. Šiame specialiame teisiniame reguliavime turėtų būti aiškiai reglamentuota, kaip technologiškai vyks asmens tapatybės nustatymo, teisės sudaryti tokį sandorį patikrinimo procesai, asmenų veikimo laisva valia ir suvokimo apie atitinkamo veiksmo atlikimo teisines pasekmes patikrinimas.
Visų šių aspektų tinkamas reglamentavimas yra itin svarbus, atsižvelgiant į asmens tapatybės vagysčių ir kitų kibernetinių nusikaltimų skaičiaus nuolatinį didėjimą bei keliamas grėsmes. 4.2. Pastebėjimai dėl Aiškinamajame rašte nurodomų siekiamų rezultatų
numatomų teigiamų pakeitimų įgyvendinimo rezultatų jau egzistuoja notariškai tvirtinamų įgaliojimų atveju
reguliavimo pakeitimai yra susiję su dviem įgaliojimų grupėmis:
(1) numatant, kad visi įgaliojimai, išskyrus tvirtinamus notarine tvarka, gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis įregistruojant juos Įgaliojimų registre. Tai yra, visiems asmenims sudaroma galimybė visus šiuo metu paprasta rašytine forma sudaromus įgaliojimus sudaryti technologinėmis priemonėmis ir įregistruoti Įgaliojimų registre;
(2) numatant, kad įgaliojimo fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, notarine tvarka patvirtinti nebereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre. Tai yra, fiziniams asmenims suteikiama galimybė CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą įgaliojimą sudaryti paprasta rašytine forma, tik pateikiant jį per atitinkamą sistemą ir registruojant viešame registre. 50. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dauguma Aiškinamajame rašte[7] numatomų teigiamų pakeitimų įgyvendinimo rezultatų siejama būtent su pirmosios grupės įgaliojimų reglamentavimo pokyčiais:
formos) įgaliojimų klastojimo atvejams; 50.2.
Būtų užtikrintas civilinių sandorių, sudaromų įgaliojimo pagrindu, patikimumas ir saugumas; 50.3. Būtų išviešinamas įgaliojimas jo sudarymo metu;
registru bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registru, civilinėje apyvartoje būtų išvengiama įgaliojimų, kuriuos sudaro asmenys neturintys teisės juos sudaryti arba kurie išduoti asmenims, negalintiems būti teisinių santykių subjektais (neveiksnūs tam tikroje srityje asmenys, asmenys, kurių veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, mirę asmenys). 51. Visi aukščiau nurodyti laukiami teigiami rezultatai jau realiai egzistuoja CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų įgaliojimų atveju, kadangi būtent notarai ir yra tas saugiklis, dėl kurio nurodytų neigiamų situacijų išvengiama – tikrindami sandorio (įgaliojimo) teisėtumą notarai būtent ir užtikrina civilinių sandorių, sudaromų įgaliojimo pagrindu, patikimumą ir saugumą, nes patikrina asmens, suteikiančio įgaliojimą, veiksnumą ir valią sudaryti sandorį, duomenis apie įgaliojimo suteikimą ar panaikinimą nedelsiant įregistruoja Įgaliojimų registre, taip juos išviešindami (CK 2.138¹ straipsnis, Įgaliojimų registro nuostatų 17 punktas, kt.), todėl suinteresuotieji asmenys jau dabar turi galimybę patikrinti, ar konkretūs asmenys turi pagrindą veikti įgaliotojo vardu ir kitus su įgaliojimu susijusius duomenis. 52. Bene vienintelis teigiamas laukiamas pokytis dėl siūlomo CK 2.138 straipsnio papildymo 3 dalimi (numatant galimybę netvirtinti notarine forma įgaliojimų, kuriais fizinis asmuo suteikia teisę kitam asmeniui veikti jo vardu santykiuose su juridiniais asmenimis[8]) įvardijamas tas, kad siekiant įgalioti kitą asmenį nebereikėtų fiziškai įgaliotiniui perduoti įgaliojimo popierinio varianto, dėl ko esą išnyks galimybė pamesti įgaliojimo originalą ar jį suklastoti.
Vis dėlto įvardijamas pakeitimo privalumas yra abejotinas, kadangi notaro tvirtinami įgaliojimai bet kuriuo atveju jau yra registruojami Įgaliojimų registre[9], todėl įgaliotinių teisių (apimties) patikrinimas, neturint popierinio įgaliojimo egzemplioriaus, galimas ir dabar. Antra vertus, nors akcentuojama, kad atsisakius popierinio įgaliojimo varianto būtų tariamai sudaromos prielaidos išvengti klastojimo atvejų, tačiau nepasisakoma dėl įgaliojimo duomenų saugumo užtikrinimo perkėlus juos vien į elektroninę erdvę (į duomenų sistemą gali būti įsilaužta, duomenys gali būti negrįžtamai sunaikinti ir pan.). 53. Dar vienas teigiamas aspektas, kurio laukiama civilinėje apyvartoje priėmus siūlomus CK pakeitimus, – kad fiziniams asmenims tikėtinai sumažės išlaidų, kadangi už įgaliojimo patvirtinimą nebereikės mokėti atlyginimo notarui. Tačiau ekonominė tokio siūlomo pakeitimo nauda yra abejotina tiek dėl to, kad atlyginimas už tokius notaro tvirtinamus įgaliojimus sąlyginai nėra didelis, tiek ir dėl to, kad duomenų pateikimas Įgaliojimų registrui ir jų gavimas taip pat yra atlygintinis (Įgaliojimų registro nuostatų 56, 81, 86 punktai, kt.).
rezultatai kelia abejonių dėl jų atitikties asmens duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams ir/ar dėl jų įgyvendinimo realumo
pakeitimų laukiama inter alia tokių teigiamų pokyčių: 54.1.
Subjektams, norintiems patikrinti, ar asmuo turi pagrindą veikti įgaliotojo vardu, būtų užtikrintos galimybės Įgaliojimų registre patikrinti, ar duotas įgaliojimas buvo suteiktas, ar nebuvo pakeistas, panaikintas ar atšauktas. Taigi, popierinio įgaliojimo nereikės pateikti veiksmų atlikimo vietoje, nes duomenys apie įgaliojimą, įgaliotoją ir įgaliotinį bus atskleisti Įgaliojimų registre (asmuo, turintis patikrinti asmens įgaliojimą, paiešką atliks Įgaliojimų registre). 54.2. Įgaliojimo sudarymo ir panaikinimo procedūra taptų paprastesnė. Įgaliojimas galėtų būti sudaromas ar panaikinamas iškart, atsiradus poreikiui, skirtingai nei popierinio įgaliojimo atveju, kai įgaliotinis gali negrąžinti įgaliojimo ir juo toliau naudotis, – įgaliojimo panaikinimas būtų paviešinamas nedelsiant;
išsaugomi panaikintų ir pasibaigusių įgaliojimų (kurie šiuo metu nėra registruojami Įgaliojimų registre) duomenys, todėl būtų galima įrodyti, kokius įgaliojimus ir kada turėjo įgaliotinis. 55. Nei CK pakeitimų projekte, nei Aiškinamajame rašte nenurodyta, kaip bus sureguliuota asmens duomenų, įregistruotų Įgaliojimų registre, asmenims teikiant įgaliojimus informacinių technologijų priemonėmis, suteikimo tretiesiems asmenims tvarka. 56. Pagal šiuo metu galiojančių Įgaliojimų registro nuostatų 73 punktą, registro duomenis turi teisę gauti asmenys, turintys teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą juos gauti, taip pat asmenys, turintys teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Įgaliojimų registro nuostatų 80 punkte atskirai paminėta, kad „Registro tvarkytojas duomenis turi pateikti arba atsisakyti pateikti (išsiųsti paštu, perduoti elektroniniu būdu arba kitomis ryšių priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį ir užtikrinti teksto apsaugą, arba asmeniškai) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
Registro tvarkytojo kompiuterio ekrane registro duomenys gali būti peržiūrėti nedelsiant“. Įgaliojimų registro nuostatų
duomenis, asmeniui, pateikusiam prašymą juos gauti, pranešama apie priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti jo prašymą ir suteikiama informacija apie tokio sprendimo apskundimo tvarką. Atsisakymas teikti registro duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, registro duomenys teikiami atlygintinai (Įgaliojimų registro nuostatų 86 punktas). 57. Įgaliojimų registro nuostatų 79 punkte įtvirtinta, kad asmenys prašymus (vienkartinio teikimo atveju) gauti duomenis iš registro gali pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, paštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį ir užtikrinti teksto apsaugą. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys: asmens, teikiančio prašymą, vardas (vardai), pavardė (juridinio asmens kodas, teisinė forma ir pavadinimas, jeigu juridinis asmuo registruotas užsienyje, – juridinio asmens kodas arba registravimo numeris, užsienio valstybė, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens teisinė forma ir pavadinimas, buveinė), adresas, prašomų duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, konkretus, apibrėžtas ir teisėtas registro duomenų naudojimo tikslas, apimtis, gavimo būdas, vienas iš duomenų, nurodytų Nuostatų 77 ir 78 punktuose. Kartu su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kreipiantis asmeniškai). 58.
paneigia galimybę subjektams operatyviai patikrinti registro duomenis. Visų pirma, asmuo, kuris nori sužinoti Įgaliojimų registro duomenis (ar konkretus asmuo turi pagrindą veikti įgaliotojo vardu, ar duotas įgaliojimas buvo suteiktas, ar nebuvo pakeistas, panaikintas ar atšauktas, kt.), turėtų įrodyti, jog jis turi teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą tokią informaciją gauti. Kadangi asmuo, kurio atžvilgiu veikiama, nėra nei pats įgaliotojas, nei įgaliotinis, be to, jis nėra notaras ar kitas Įgaliojimų registro nuostatuose numatytas subjektas, turintis teisę gauti registro duomenis supaprastinta tvarka, t. y. jis yra trečiasis asmuo, tokiam trečiajam asmeniui negaliotų ilgalaikė registro duomenų teikimo sutartis ir kiekvienu konkrečiu atveju toks suinteresuotas asmuo turėtų registrui teikti motyvuotą prašymą, paaiškindamas duomenų gavimo poreikį, tikslą, teisinį pagrindą, duomenų apimtį. Kaip minėta aukščiau, tokius duomenis registras galėtų suteikti asmeniui per 3 darbo dienas arba apskritai atsisakyti juos suteikti. Dėl šios priežasties įstatymo pakeitimų autorių siekiamas rezultatas – kad atsisakius popierinio įgaliojimo bet kuris suinteresuotas asmuo galėtų iš karto patikrinti asmens, veikiančio kito asmens vardu, įgaliojimų buvimą ir apimtį, būtų sunkiai realizuojamas. Tai yra, susidarytų situacija, kai asmuo, tvirtinantis, jog yra įgaliotinis, tačiau neturintis tą patvirtinančio dokumento, negalėtų atlikti jam pavestų veiksmų, kadangi šių veiksmų adresatas atsakymą į savo užklausą registrui dėl atstovo įgaliojimų (ne)buvimo ir jų apimties galėtų sužinoti ir po kelių dienų ar net gauti atsakymą, kad tokie duomenys pateikti nebus. 59.
keičiami taip, kad duomenų tretiesiems asmenims teikimo tvarka atitiktų pakeitimų autorių siekiamą tikslą ir taptų operatyvesnė (tačiau tokių pakeitimų projektas man pateiktas nebuvo, o Aiškinamajame rašte taip pat apie tai nėra pasisakoma), tai savaime sudarytų prielaidas asmens duomenų apsaugos pažeidimams. Jei bus įtvirtinta galimybė bet kuriam trečiajam asmeniui patikrinti duomenis apie asmenų įgaliojimus tiesiog norimą paiešką atliekant Įgaliojimų registre, kuris pateiks sugeneruotus užklausos rezultatus realiu laiku, tuomet akivaizdu, kad šiuo metu galiojantys apribojimai dėl asmens duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims – teisėto tikslo ir teisinio pagrindo turėjimas – nebus taikomi, nes jokia pažangiausia sistema neturės galimybių pagal iš anksto suprogramuotą formulę konstatuoti šių – vertinamųjų kriterijų – buvimo ar nebuvimo. Tai sudarys akivaizdžias sąlygas piktnaudžiauti tokia teise, dėl to galimai bus atskleista labai daug itin jautrios informacijos (ypač, jei registro pateikiamoje informacijoje matysis visas įgaliojimo turinys, jo apimtis): koks asmuo ir kokiems sandoriams sudaryti, kaip dažnai ir kam išduoda įgaliojimus, kokiu turtu jis disponuoja, kokius veiksmus atlieka (ar ketina atlikti) ir pan. 60. Galiausiai, nors nurodomas laukiamas teigiamas pokytis dėl popierinio įgaliojimo atsisakymo yra iš dalies suprantamas, nes tam tikrais atvejais palengvintų civilinę apyvartą, vis dėlto neatsižvelgiama į tai, kad teigiamą rezultatą jis duotų ne visais galimais atvejais. Pavyzdžiui, nurodytų duomenų nebūtų galima patikrinti, jei tam tikri veiksmai būtų atliekami ne prie kompiuterio, dėl techninių kliūčių nebūtų galimybių prisijungti prie sistemos ir pan.
Dėl šios priežasties popierinio įgaliojimo priešinimas (jo laikymas blogybe ar apsunkinimu) elektroniniam įgaliojimui yra nesuprantamas.
nei reikalauja įstatymas realizavimas nepagrįstai laikomas blogybe
nurodoma, jog „asmenys, atlikdami veiksmus, kuriems pagal pobūdį nereikalaujama turėti notarinės formos patvirtinto įgaliojimo, neretai, siekdami išvengti problemų, susijusių su tokių įgaliojimų davimu, duotų įgaliojimų perdavimu įgaliotiniui, įgaliojimų panaikinimu ir kt., kreipiasi į notarą dėl tokio įgaliojimo patvirtinimo. Atsiradus galimybei duoti ir registruoti įgaliojimus elektroniniu būdu, duomenys apie juos bus kaupiami Įgaliojimų registre, asmenys patirs mažiau išlaidų ir laiko sąnaudų“. 62. Toks siūlomų pakeitimų rengėjų aiškinamas nėra suprantamas. Nėra nurodoma, kas turima omenyje, įvardijant priežastis, dėl kurių asmenys šiuo metu kreipiasi į notarą, kad šis patvirtintų jų duodamą įgaliojimą, kuriam įstatymas nenumato notarinės formos. Nėra atskleista, kokių konkrečių
„problemų“, susijusių su įgaliojimų davimu, jų perdavimu įgaliotiniui,
įgaliojimų panaikinimu, siekdami išvengti asmenys taip elgiasi. Viena vertus, teisės aktai suteikia asmenims teisę sudaryti sandorius griežtesne forma nei numato įstatymas (CK 1.77 straipsnis). Tokios teisės įgyvendinimas negali būti aiškinamas kaip civilinių teisinių santykių trūkumas, kurį reikėtų taisyti. Antra vertus, būtent tokios teisės įgyvendinimas – sudarymas sandorio notarine tvarka, nors tokio imperatyvaus reikalavimo nėra, ir parodo notaro, kaip asmens, kuris užtikrina sandorio teisėtumą, svarbą, jo statusą ir netgi psichologinį aspektą.
Notaro patvirtinto sandorio teisėtumas, jo patikimumas yra preziumuojamas, asmenys į notarą kreipiasi, nes juo visiškai pasitiki. Tuo tarpu, ar ir kaip būtų užtikrintas šis patikimumas sudarant įgaliojimą tik elektroniniu būdu, nuspėti negalima. Bet kuriuo atveju, CK pakeitimų projekto rengėjų aiškinimas, kad „Atsiradus galimybei duoti ir registruoti įgaliojimus elektroniniu būdu, duomenys apie juos bus kaupiami Įgaliojimų registre, asmenys patirs mažiau išlaidų ir laiko sąnaudų“, visiškai nepatvirtina, jog tokia įgaliojimų suteikimo galimybė eliminuos minėtų asmenų norą, siekiant išvengti problemų, vis tiek kreiptis dėl įgaliojimo patvirtinimo notarine tvarka. 63. Atskirai paminėtina, kad Aiškinamojo rašto 6 dalyje numatoma teigiama įtaka korupcijos prielaidų mažinimui taip pat visiškai nesusijusi su siūlomu CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo pakeitimu. Kadangi logiškai paaiškinti, kodėl atsisakius notarinio įgaliojimo tvirtinimo būtų sumažintos prielaidos korupcijai, neįmanoma. Veikiau priešingai. Nes būtent notaro dalyvavimas įgaliojimo išdavimo procese, atsižvelgiant į griežtą notaro veiklos reguliavimą, užtikrina šio proceso skaidrumą ir teisėtumą. 4.3. Kibernetinių nusikaltimų grėsmės
pozicijos, kad sparčiai keičiantis visuomeniniams santykiams, vystantis technologijoms ir nuolat didėjant gyvenimo tempui, teisė privalo reaguoti į šiuos pokyčius ir prie jų taikytis. Tačiau teisės modernizavimas, senųjų taisyklių keitimas naujomis negali vykti beatodairiškai, nesistemiškai, impulsyviai, pažeidžiant asmenų ir/ar jų grupių interesus, sudarant prielaidas piktnaudžiauti nesąžiningiems asmenims. 65.
šiuolaikinių vartotojų technologijų atsiradimu. Kai finansiniai sandoriai atliekami per skaitmeninius tinklus, o ne gyvai, „akis į akį“, reikalingos didesnės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta duomenų pažeidimų ir tapatybės vagysčių. Patikimiems tinklams būdingas vienas paprastas klausimas: kaip man žinoti, kad esate tie, kurie sakote, kad esate? Šios problemos skaičiai tiek pasaulio, tiek ir Europos šalių kontekste, atrodo išties grėsmingai: vien Jungtinėje Karalystėje nuo 2008 m. iki 2016 m. tapatybės vagysčių padaugėjo nuo 77 642 iki 172 919 atvejų[10]. Pagal tyrimų bendrovės Javelin Strategy & Research duomenis, 2017 m. tapatybės sukčiavimo aukomis visame pasaulyje tapo net 16,7 mln. asmenų[11]. Iš 2019 m. Jungtinėje Karalystėje parengtos „Visuotinės tapatybės ir sukčiavimo“ ataskaitos matyti, jog 76 % apklaustųjų pastebėjo, kad per pastaruosius 12 mėnesių išaugo ir nuostoliai, susiję su internetiniu sukčiavimu[¹²]. 66. Reikėtų pastebėti, kad bene labiausiai pažeidžiami yra senyvo amžiaus žmonės. Kaip rodo praktika, jie dažniausiai tampa tapatybės vagysčių, telefoninių ar internetinių sukčiavimų taikiniais[¹³]. Kita vertus, kibernetiniai nusikaltimai taip pat „modernėja“ – „Symantec“
vagysčių ir sukčiavimų įvykdymui taikomasi ne tik į naujus taikinius, tačiau imami naudoti slaptesni metodai[¹⁴]. Naujų kenkėjiškų programų pavyzdžių 2018 m. buvo 137,5 mln. („AV-Test“), o
mln.[¹⁵] Remiantis 2019 m. „Webroot“ ataskaita, net 93 % iš 2018 m. stebėtų kenkėjiškų programų buvo polimorfinės, tai reiškia, kad jos turi galimybę nuolat keisti savo kodą, kad būtų išvengta jų aptikimo[¹⁶]. 67.
priimant bet kokius sprendimus, susijusius su technologijų įdiegimu teisiniuose procesuose, pirmiausia yra būtina ne tik užtikrinti šių technologijų patrauklumą vartotojui (proceso patogumas ir pigumas), bet ir maksimalų tokių technologijų saugumą. Priešingu atveju tokie pokyčiai neduos norimos naudos, kadangi sumažinus kaštus, asmenų patiriamus notarų paslaugoms, tikėtina, vis dėlto padaugėtų teisminių ginčų (reikalaujančių daug laiko ir piniginių resursų), asmenims ginant pažeistas jų teises. 4.4. Užsienio praktika
perkelti kuo daugiau teisinių procesų, vis dėlto net ir notarinių sandorių sudarymo srityje yra kalbama tik apie „skaitmeninę notarizaciją“ (siekiama sukurti efektyvias, saugias priemones sudaryti notarinius sandorius per atstumą), t. y. ne atsisakoma notaro, kaip sandorio teisėtumą tvirtinančio asmens, apskritai, tačiau siekiama mažinti poreikį sandorio sudarymo metu sandorio šalims ir notarui fiziškai būti toje pačioje vietoje[17]. Pavyzdžiui, pagal Virdžinijos valstijos (JAV) teisę, tokiam nuotoliniam notarizavimui yra būtina pateikti „pakankamą įrodymą dėl asmenybės tapatumo“, kuris gali būti paremtas audio-video konferencijos technologija (pvz. internetinė kamera), kuri leistų notarui notarinio veiksmo atlikimo metu komunikuoti ir identifikuoti pasirašantįjį asmenį. Nepaisant to, toks asmenybės identifikavimas papildomai turi būti patvirtintas dar bent vienu iš 3 alternatyvių būdų: 1) asmeninėmis žiniomis; (2) pasitikėjimu trečiąja šalimi, galinčia užtikrinti asmens tapatybę (pvz., banku, advokatų kontora); arba (3) galiojančiu skaitmeniniu pažymėjimu, prie kurio galima prisijungti naudojant biometrinius duomenis (ragena, pirštų antspaudai, veido atpažinimas) arba asmens tapatybės patvirtinimo kortelę, išduotą pagal federalinės vyriausybės specifikacijas.
Ekspertų teigimu, toks notaro patvirtinimas internete yra saugesnis nei notariškai patvirtinti dokumentai popierine forma, kadangi įstatymas reikalauja notaro išlaikyti garso ir vaizdo konferencijos įrašo kopiją mažiausiai penkerius metus nuo sandorio datos, o tai, ekspertų manymu, atgrasys potencialius nusikaltėlius ir leis pateikti esminius nusikaltėlio tapatybės įrodymus, jei įvyktų sukčiavimas[18]. 69. Taip pat ne vienerius metus matomos iniciatyvos ir suvienodinti asmenų teikiamų įgaliojimų reguliavimą, tokių įgaliojimų formą, pagrindines jų nuostatas, tačiau tai nėra lengvas procesas ir pripažįstama, kad praktikoje yra sudėtinga parengti dokumentą, kuris galėtų tikti visoms galimoms situacijoms. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tokio instrumento (Vieningo įgaliojimo akto – angl. Uniform Power of Attorney Act) implementavimas vyksta labai lėtai[19].
išvada, jog siūlomais pakeitimais, mano vertinimu, nebus galima pasiekti šių projektų rengėjų siekiamų tikslų, kadangi:
suderinti nei tarpusavyje, nei su likusia teisės sistema;
panaudojant šiuolaikines informacinių technologijų priemones yra įmanomas, tačiau būtina visą šį procesą reglamentuoti teisės normų pagalba, kad būtų užtikrintas civilinės apyvartos saugumas.
Deja, CK pakeitimų projekte apie civilinės apyvartos saugumo užtikrinimą nieko nekalbama;
pakeitimų sąvoka „Įgaliojimai, sudaromi informacinių technologijų priemonėmis“, nei reglamentuota tokių įgaliojimų sudarymo bei įregistravimo viešame registre tvarka;
asmens išduodamų įgaliojimų veikti jo vardu santykiuose su juridiniais asmenimis patvirtinimo procese, nėra nurodomos alternatyvos, kurios galėtų pakeisti ir užtikrinti dabartinę notarų atliekamą prevencinę funkciją;
visišką notaro atsisakymą, ignoruojant kitus galimus pasirinkimus, pvz. notarinių veiksmų skaitmeninimą (notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas; ši tendencija pastebima užsienio valstybių praktikoje);
pateiktas informacinių technologijų priemonėmis sudaromo įgaliojimo ruošinys (kuris, kaip galima suprasti iš Aiškinamojo rašto, turėtų būti patalpintas Įgaliojimų registro sistemoje), bet ir nėra nurodyta, kas tokį šabloną parengs, ar jo nuostatas įgaliotojas galės keisti ir pan.;
tai neseka, tačiau Aiškinamajame rašte nurodoma, jog pakeitimais siekiama padaryti patogesnį ir operatyvesnį su įgaliojimais susijusių duomenų patikrinimą Įgaliojimų registro sistemoje. Vis dėlto tokių projekto rengėjų lūkesčių įgyvendinimas sudarytų prielaidas pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimus, sudarius galimybę bet kuriems asmenims matyti itin daug jautrios asmeninės informacijos;
keičiamos tik tuomet, kai yra galima numatytus naujus pakeitimus realiai įgyvendinti.
Deja, CK pakeitimų projekto rengėjai nesuteikė informacijos, ar jau yra parengta (rengiama?) technologinė bazė, kuri leistų užtikrinti ne tik patogesnį, efektyvesnį, bet ir visiškai saugų įgaliojimų sudarymo be notaro procesą; kaip rodo užsienio šalių, o taip pat ir Lietuvos patirtis, pastaruoju metu nuolat daugėja kibernetinių nusikaltimų, duomenų vagysčių skaičius, todėl pirmiausia nesukūrus patikimos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kalbėti apie teisės aktų pakeitimus yra gerokai per anksti.
teisinė išvada atspindi mano asmeninę nuomonę išvadoje aptariamais klausimais ir parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, užsienio šalių praktikos ir doktrinos analize. Nepritarti Pažymėtina, kad ši išvada Projekto autoriams buvo pateikta projekto rengimo metu. Derinimo pažymoje nurodyti Projekto autorių argumentai kodėl į išvadą neatsižvelgta (ar atsižvelgta iš dalies). Šie argumentai pateikiami ir šioje lentelėje. Projekto autoriai nurodo, kad atsižvelgė iš dalies ir detalizavo, kad atsakant į klausimą kas būtų laikoma
„įgaliojimu, kurį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo
ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre“, akcentuotina, kad projektu nekeičiama nei įgaliojimo forma, nei turinys, nei įgaliotojo valios apimtis ar pan. Projektu siekiama tik įteisinti paprastesnį, patogesnį ir saugesnį įgaliojimų sudarymo, naudojimo ir panaikinimo būdą. Be to, atsakymą į šį klausimą pateikia ne tik teorija, bet ir praktika, nes, nuo
supaprastinti įgaliojimai.
Autorių teigimu, buvo patikslintas Projekto aiškinamasis raštas, plačiau paaiškinant įgaliojimų sudarymo IT priemonėmis procesą, formų pasirinkimą ir pildymą, patvirtinimą, kad įgaliotojas suprato jo turinį ir pasekmes, įgaliojimas atitinka jo tikrąją valią ir ketinimus, patikrinimą, kad pateikti duomenys yra teisingi. Plačiau žr. argumentuose dėl Lietuvos notarų rūmų pastabų. Asmens tapatybės identifikavimas el. būdu pripažįstamas ir naudojamas visose ES šalyse narėse, todėl nėra pagrindo abejoti tokio identifikavimo saugumu Projekte numatomos reformos apimtyje. Plačiau žr. argumentuose dėl Lietuvos notarų rūmų pastabų. Kadangi argumentai dėl pasikartojančių pastabų jau aptarti (žr. argumentuose dėl Lietuvos notarų rūmų pastabų, taip pat plačiai argumentuota Derinimo pažymoje dar projekto rengimo metu.) toliau vertinamos tik dar neaptartos pastabos. Projektu nekeičiama galiojanti notarinio įgaliojimų tvirtinimo tvarka, nurodyta Civilinio kodekso 2.138 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose, t. y. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, bei įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtinti notaro ir Teisingumo ministerija šių reikalavimų nesiūlo keisti bei neneigia notaro dalyvavimo reikšmės tais atvejais, kai tai yra būtina. Projekto autorių nuomone, pavyzdys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įgaliojimo pagrindu neiliustruoja Projektu keičiamų nuostatų. Visų pirma, šis pavyzdys parodo tik akivaizdžiai nesąžiningus įgaliotinio veiksmus (už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė), bet ne sudaryto civilinio sandorio neišsamumą ar kitokio pobūdžio civilinės apyvartos (pvz. sandorio šalies teisių ir pareigų apimties įrodinėjimo) problematiką.
Be to, nurodyta spraga (dėl neaptarto atsiskaitymo būdo) buvo padaryta sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, bet ne įgaliojimą. Taip pat pažymėtina, kad be 2.138 str., kitos Civilinio kodekso nuostatos numato konkrečius atvejus, kai būtina papildoma notarinė apsauga – notarinė forma privaloma ne tik perleidžiant reikšmingą dalį (25 proc.) ar didelės vertės (nuo
didelės vertės sandorius (pvz. CK 6.469 str. 2 d.). Kaip jau minėta anksčiau, įgaliojimai tokiems sandoriams sudaryti veikiant įgaliotojo vardu, privalo ir privalės būti patvirtinti notariškai (CK 2.138 str. 1 d.). Tuo tarpu Projektu siekiama atsisakyti nepagrįsto privalomo notarinio patvirtinimo reikalavimo, nustatyto remiantis vien tuo, kad veiksmai, kuriems atlikti suteikiamas įgaliojimas, susiję su juridiniu asmeniu. Tokiu reguliavimu ne tik varžoma įgaliotojo teisė laisvai pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdą, bet ir nepagrįstai diskriminuojami tiek fiziniai asmenys (pažymėtina, kad notarinio patvirtinimo prievolė, nurodyta 2.138 str. 1 d. 2 punkte, juridiniams asmenims netaikoma), tiek ir juridiniai (faktas, kad veiksmai, kuriems atlikti suteikiamas įgaliojimas, susiję su juridiniu, o ne su kitu fiziniu asmeniu, nedaro šių veiksmų labiau rizikingais ir nesukuria papildomos apsaugos prielaidų). Kaip teisingai pastebi gerb. profesorius „Elektroninių komunikacijos priemonių ir greito informacijos perdavimo galimybių atsiradimas lėmė esmines permainas visose gyvenimo srityse.
Todėl nekyla abejonių, kad norint optimaliai išnaudoti elektroninių technologijų spartą, veiksmingumą ir gauti kuo didesnę ekonominę bei visuomeninę naudą, prie šių XXI amžiaus iššūkių turi prisitaikyti ir statutinė teisė“. Teisingumo ministerija, siekia pritaikyti Civilinio kodekso nuostatas prie modernėjančios visuomenės poreikių (galima drąsiai pripažinti, kad šiuolaikinės visuomenės sąmoningumo, išsilavinimo ir savo teisių suvokimo lygmuo yra stipriai aukštesnis, nei prieš du dešimtmečius, kai buvo priimtas LR Civilinis kodeksas), suteikiant daugiau laisvės asmenims pasirinkti savo teisių įgyvendinimo ir apsaugos būdą. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas tų sričių, kuriose valstybės požiūriu, būtina užtikrinti papildomą apsaugą, nėra keičiamas. Pavyzdys, susijęs su Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, ne tik neparodo Projektu siūlomo reguliavimo trūkumų, o priešingai – pagrindžia ir notarinėje praktikoje pasitaikančias ir neišvengiamas klaidas. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teisinis reguliavimas pasikeitė 2016 m., kai atsirado pareiga nurodyti konkrečią sritį, kurioje asmens veiksnumas yra apribotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1566 buvo įtvirtintos specialios nuostatos siekiant, jog visi iki naujo asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo įsigaliojimo priimti teismų sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, būtų peržiūrėti tam kad būtų išvengta nepagrįsto šių asmenų teisių ribojimo.
Lietuvos notarų rūmai 2010 m. gruodžio 22 d. susitarimu dėl duomenų apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais ir ribotais veiksniais, perdavimo ir priėmimo perdavė registro tvarkytojui duomenis apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais ir ribotai veiksniais, sukauptus iki registro įsteigimo dienos (2011 m. sausio 1 d.). Svarbu paminėti ir tai, kad dalis Lietuvos notarų rūmų perduotų duomenų buvo neišsamūs (pavyzdžiui, nenurodytas nei asmens kodas, nei gimimo data), tačiau
asmenų duomenys Registre iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo patikslinti. Svarbu pastebėti, kad asmens veiksnumo apribojimas yra kraštutinė priemonė ir turėtų būti taikomas tik tose srityse, kuriose neapribojus asmens teisių kiltų realus pavojus asmens teisėtiems interesams, todėl abejotina, ar notaro atsisakymas patvirtinti įgaliojimą vadovaujantis tuo, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra įregistruoti duomenys apie konkretaus asmens neveiksnumą ar ribotą veiksnumą ir remiantis teismo nutartimi (nutartys, kaip jau minėta, privalėjo būti ne tik įregistruotos bet ir peržiūrėtos), būtų teisėtas ir pagrįstas ir neribotų asmens teisių daugiau nei būtina. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tokį (šiuo atveju ne teisinį, o praktinį) aspektą, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kai asmuo įgaliojimus suteikia kitam asmeniui, kurį pasirenka pats, laisva valia. Taigi, įgaliotojas turi visas galimybes įvertinti, kuriam asmeniui patikės atstovauti savo interesus, o jo teisės gauti tokius įgaliojimus bus patikrinamos susijusiuose registruose.
Plačiau žr. argumentuose dėl Lietuvos notarų rūmų pastabų. Projekto autorių nuomone, asmens tapatybės vagystės (ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų) rizika Projekte siūlomo reguliavimo apimtyje nėra didesnė, nei kitose srityse, kur plačiai naudojamos elektroninės identifikavimo priemonės, ar juolab rašytinio įgaliojimų sudarymo procese. Pvz., nepaisant tam tikros „įsilaužimo“ rizikos, visame pasaulyje plačiai naudojama elektroninė bankininkystė, įgalinanti nuotoliniu būdu tiesiogiai disponuoti piniginėmis lėšomis. Todėl projekto autorių nuomone, tiek prof. V. Mikelėno, tiek Lietuvos notarų rūmų pastabose įžvelgiamos tapatybės vagystės (ir panašios) rizikos yra pervertinamos Projekto apimtyje: Projektu supaprastinamas tik tam tikros dalies įgaliojimų sudarymo procesas, kai nei notarinis tvirtinimas, nei papildoma apsauga nėra būtini, juolab, kad kiekvienas asmuo galės apsispręsti, ar jo konkretus interesas reikalauja papildomos apsaugos, kokio dydžio žala galėtų kilti (žalos atsiradimo atveju būtų taikomos bendrosios teisės aktų nuostatos) ir pan. Taip pat Projekto autoriai įžvelgia pastabų nenuoseklumą, kai minėtos elektroninio identifikavimo rizikos keliamos vertinant Projekto nuostatas, tačiau nekeliamos siūlant notarams sandorius tvirtinti ar kliento tapatybę identifikuoti nuotoliniu būdu. Visų pirma pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato kelių skirtingų formų įgaliojimus: paprastos rašytinės, notariškai tvirtinamus bei tvirtinamus supaprastinta tvarka (skirtingos formos įtvirtinamos ir kitų rūšių sandorių sudarymui).
Projekto autorių nuomone, sandorių negalima laikyti „mažareikšmiais“, vien todėl, kad jų sudaryme nedalyvauja notarai, todėl ir Projekte naujai reglamentuojami įgaliojimai (fizinių asmenų sudaromų veiksmams su juridiniais asmenimis) ne tik nėra prilyginami „mažareikšmiams“, bet nėra prilyginami ir paprastos rašytinės formos įgaliojimams – tokius įgaliojimus bus galima arba sudaryti IT priemonėmis įregistruojant registre, arba tvirtinti notariškai (kokį konkretų būdą pasirinkti leidžiama spręsti pačiam įgaliotojui). Dėl 38.1 papunktyje nurodyto pavyzdžio – argumentai dėl akcijų pirkimo-pardavimo jau aptarti aukščiau. Dėl 38.2 papunktyje nurodyto pavyzdžio – nurodytas pavyzdys gerai iliustruoja esamą neproporcingai sureguliuotą situaciją, kai notarinis įgaliojimas reikalingas net tais atvejais, kai asmuo valdo tiek mažos vertės, tiek ir didelį akcijų paketą. Priėmus Projektą, įgaliotojai galės pasirinkti įgaliojimo sudarymo būdą, įvertindami savo valdomų akcijų vertę ar turimų teisių (turtinių ir neturtinių) apimtį. Dėl 38.3 papunktyje nurodyto pavyzdžio – šis pavyzdys netinkamas Projekto nuostatoms iliustruoti, nes nepatenka į keičiamo reguliavimo (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.) apimtį, kuris apima įgaliojimus dėl veiksmų, susijusių su juridiniais asmenimis, tuo tarpu pateikiamu atveju juridinio asmens dar nėra (jis tik steigiamas). Dėl 38.4 papunktyje nurodyto pavyzdžio – nurodytas pavyzdys nėra pakankamai aktualus šio Projekto kontekste, kadangi ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (CK
patvirtinti nereikia, jeigu jį IT priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre.
Sudarydamas įgaliojimą IT priemonėmis, įgaliotojas galės pasirinkti tik vieną konkrečią instituciją, iš paslaugų klasifikatoriaus pasirinkus šios institucijos teikiamą paslaugą (su galimybe paslaugą aprašyti). Savo ruožtu pasirinkta institucija negalės suteikti daugiau paslaugų nei jai yra deleguota nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese. Bet kuriuo atveju minėtas įgaliojimas turės būti pakankamai apibrėžto ir konkretaus turinio, todėl nėra tinkamas pavyzdys iš tokio pobūdžio veiksmų galinčiai kilti žalai pailiustruoti. Dėl 38.5 papunktyje nurodyto pavyzdžio – pažymėtina, kad bankų klientai ir šiuo metu disponuoja sąskaitomis bei sudaro kitus sandorius naudodamiesi elektronine bankininkyste tvirtindami juos kvalifikuotu elektroniniu parašu, tad galimybė klientui kvalifikuotu elektroniniu parašu patvirtinti savo įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus nesukels didesnės rizikos, nei esant dabartiniam teisiniam santykių su kredito įstaigomis reguliavimui. Be to, numatomos papildomos apsaugos bei prevencinės priemonės, pvz. IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų šablonai, tokie kaip disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bus kuriami jų turinį iš anksto suderinus su bankais. Tokių įgaliojimų suderintas turinys galėtų būti papildytas nuostatomis apie tokio sandorio pasekmių išaiškinimą. Be to, kuriant ir diegiant minėtus įgaliojimų šablonus galės būti numatyti disponavimo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis galimybių apribojimai tam tikros pinigų sumos limitu.
Priešingai, nei nurodoma pastaboje, „visiškai plačia nuostata, kuri neleidžia fizinių asmenų išduodamų įgaliojimų išskirti į kokias nors rūšis pagal įgaliotinio atliekamų veiksmų svarbą ar reikšmingumą“ Projekto autorių manymu, laikytina ne Projektu siūloma nauja Civilinio kodekso 2.138 str. formuluotė, bet priešingai – dabar galiojanti. Pažymėtina, kad CK 2.138 straipsnio pakeitimą visų pirma ir lėmė galiojančios nuostatos neapibrėžtumas, kuri apima visus fizinių asmenų įgaliojimus, jei tik jie duodami veiksmas, kurie susiję su juridiniais asmenimis. Visi fizinių asmenų įgaliojimai, jei tik susiję su juridiniais asmenimis, ir jei nepatenka į specialiojo reguliavimo apimtį (pvz. CK 2.139 str.), automatiškai priskiriami CK 2.138 str. 1 d. 2 daliai, ir reikalaujama juos tvirtinti notariškai, nepriklausomai nuo „rūšies, įgaliotinio atliekamų veiksmų svarbą ar reikšmingumą“. Tokia plati ir neapibrėžta nuostata, į kurios reguliavimo apimtį patenka labai įvairaus spektro įgaliojimai, ir paskatino Projekto autorius peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą (pritaikant jį prie civilinių santykių praktikos, prie modernėjančios visuomenės poreikių, atsisakant nepagrįsto požiūrio į juridinius asmenis, kaip į padidintos rizikos subjektus ir pan.). Priešingai nei teigiama pastaboje, Projektu kaip tik įvedamas tam tikras apibrėžtumas, leidžiant įgaliotojui įvertinti suteikiamų įgaliojimų apimtį ir pasirinkti jam priimtiniausią įgaliojimo sudarymo būdą. Pastaboje netinkamai parinkta nuoroda į teisinį reguliavimą – Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, reglamentuojantį elektroninę komerciją, t. y. informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą.
Pabrėžtina, kad Projektu nekeičiama įgaliojimo forma, bet įvedamas naujas, modernus ir saugus įgaliojimų sudarymo būdas. Įgaliojimus, kaip sandorį, detaliai reglamentuoja galiojantis Civilinis kodeksas, kuris keičiamas tik tiek, kiek būtina (ir pakanka), kad būtų sudarytos galimybės sudaryti įgaliojimus moderniau, greičiau ir saugiau. Pažymėtina, kad įgaliojimai yra ir bus registruojami valstybės registre (Įgaliojimų registre), kurio išsamų reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Registro objekto registravimo tvarką detaliai reglamentuoja Įgaliojimų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1770. Projekto autoriai nesiekia nei sumenkinti notarų atliekamų funkcijų svarbos, nei, juolab, iš esmės keisti įgaliojimų teisinio reguliavimo. Projekto tikslai (padaryti įgaliojimų sudarymo procesą patogesnį, pigesnį ir, rašytinės įgaliojimų formos modernizavimo atveju – saugesnį) aprašyti aiškinamajame rašte bei, Projekto autorių nuomone, yra ne tik pakankami, bet ir aktualūs, kad būtų pritarta siūlomiems pakeitimams. Detalesni argumentai dėl Projekto tikslų bei laukiamų rezultatų, taip pat dėl notarų įkainių, jau aptarti prie kitų pastabų. Pirmiau nebuvo paminėta tik išvadoje nurodyta rizika, jog „duomenys gali būti negrįžtamai sunaikinti“. Atsakant į šią pastabą atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus yra nuolat daromos atsarginės duomenų kopijos, būtent tam, kad būtų apsaugoti duomenys ir įvykus incidentui būtų galima duomenis atstatyti.
Pastaboje minėtos nuostatos (Įgaliojimų registro nuostatų 73, 79, 80, 85, 86 punktai) taikomos registro duomenų teikimui vienu iš Įgaliojimų registro nuostatų 74 punkte nurodytų būdų. Tuo tarpu vieša IT priemonėmis sudarytų įgaliojimų paieška yra registro tvarkytojo teikiama elektroninė paslauga, skirta IT priemonėmis sudaryto įgaliojimo įregistravimo Įgaliojimų registre faktui ir jo turiniui patikrinti. Šiai paslaugai taikant standartinius duomenų teikimo reikalavimus, asmenys negalėtų pilnavertiškai naudotis IT priemonėmis sudarytais įgaliojimais ir operatyviai gauti įgaliojime nurodytą paslaugą iš trečiųjų asmenų. Minėta paslauga asmenims teikiama neatlygintinai. Patikrinti IT priemonėmis sudaryto įgaliojimo faktą ir turinį gali tik asmuo, turintis įgaliojimo identifikavimo kodą ir fizinio asmens kodą. Pažymėtina, kad įgaliojimo identifikavimo kodas gali būti žinomas tik asmeniui, kuris sudarė įgaliojimą IT priemonėmis bei įgaliotojui, kuris šį duomenį panaudoja kreipdamasis įgaliojime nurodytos paslaugos. Kartu pažymėtina, kad ir dabar, sudarant
„popierinės“ formos įgaliojimus, įgaliotinis, veikdamas įgaliojimo pagrindu,
privalo pateikti įgaliojimą ir atskleisti tretiesiems asmenims jo turinį, o kartu ir įgaliojime nurodytus asmens duomenis. Projektu nekuriamas naujas procesas, o tik praplečiamos jau sėkmingai veikiančio proceso ribos, įtraukiant be supaprastinta tvarka tvirtinamų įgaliojimų (kurie nuo 2014 m. sudaromi IT priemonėmis įregistruojant Įgaliojimų registre), ir kitus įgaliojimus (kuriems neprivalomas notarinis ar jam prilygintas patvirtinimas). Priėmus Įstatymo projektą, atitinkamai bus tikslinami Įgaliojimų registro nuostatai, papildant registravimo ir duomenų teikimo procesus.
Būtina pažymėti, kad 2020 m. kovo 17 d. duomenimis nuo 2014 m. Įgaliojimų registre įregistruota net 73 404 IT priemonėmis sudarytų įgaliojimų. Kasmet šių įgaliojimų populiarumas ir paklausa auga, ką patvirtina turimi kiekvienų metų skaičiai (2014 m. įregistruota 1 698 supaprastintų įgaliojimų, 2015 m. – 4 710, 2016 m. – 8 888, 2017 m. – 13 506, 2018 m. – 17 795 ir 2019 m. – 22 054). Pateikti duomenys rodo ne tik elektroninės paslaugos poreikį ir populiarumą, bet ir didėjantį visuomenės kompiuterinio raštingumo lygį bei elektroninių paslaugų prieinamumą. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis įgaliojimų galėtų būti iš karto patikrinami elektroniniu būdu, per automatinę informacinių sistemų sąsają su Įgaliojimų registru. Tačiau šiuo metu notariniu būdu sudaromų įgaliojimų duomenys yra gaunami ir kaupiami Įgaliojimų registre nestruktūrizuoti, tuo nesudarant sąlygų nei atskirti konkrečiai institucijai skirtų duomenų, nei tinkamai juos naudoti gavusios institucijos informacinėje sistemoje. Ir tik pereinant prie įgaliojimų supaprastinimo ir jų sudarymo elektroniniu būdu būtų galima užtikrinti reikiamą asmens duomenų apsaugą ir tinkamą Įgaliojimų registro paslaugos suteikimą. Projekto autoriai pastaboje aptariamos situacijos nelaiko „blogybe“, bet siūlo suteikti dar vieną savo teisių apsaugos alternatyvą – paprastą, greitą ir patikimą būdą. Pažymėtina, kad visi būdai (tiek paprastas rašytinis (kai leidžiama), tiek notarinis ar IT priemonėmis) yra galimi, o tinkamiausią galės išsirinkti pats įgaliotojas. Dėl pastabos dalies, susijusios su Projekto įtaka korupcijos prielaidų mažinimui, pažymėtina, kad netinkamai traktuojami projekto autorių argumentai ir šis tikslas klaidingai siejamas su Civilinio kodekso 2.138 straipsnio pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, patikslintas aiškinamasis raštas dar Projekto rengimo metu.
Argumentuose jau aptarti informacinių technologijų saugumo klausimai, be to, jie detaliai reglamentuoti IT saugumo srities teisės aktais (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo, Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716, ir kitų teisės aktų nuostatomis. Vadovaujantis šiais teisės aktais rengiami ir tvirtinami informacinių išteklių saugos dokumentai, įgyvendinamos organizacinės ir techninės asmens duomenų apsaugos, elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo priemonės). Pažymėtina, jog Projektu nekuriamas naujas procesas, o tik praplečiamos jau sėkmingai veikiančio proceso ribos. Papildomai pažymėtina, kad jau šiandien CK
pensijoms ir pašalpoms atsiimti, o ginčų dėl tokių įgaliojimų (nuo 2014 metų) nėra kilę, todėl pastaboje bereikalingai baiminamasi dėl senyvo amžiaus žmonių pažeidžiamumo. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas neužkerta kelio „skaitmeninei notarizacijai“. Priešingai, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-04-22 pritarė Teisingumo ministerijos pateiktiems Notariato įstatymo pakeitimams, suteiksiantiems teisę notarams sandorius tvirtinti nuotoliniu būdu.
Tačiau alternatyvaus notarinio veiksmo atlikimo būdo įteisinimas nepaneigia to, kad notaro dalyvavimas yra perteklinis papildomas žingsnis procesuose, kuriuose sandorių teisėtumą ir patikimumą galima užtikrinti inovatyvesnėmis priemonėmis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.138¹, 2.143, 2.144, 2.145, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio
„Įgaliojimų sudarymas ir registravimas Įgaliojimų registre“ naudojimo
taisyklės. [2] Prieiga per internetą: [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/sukciai-seb-banko-vartotoju-atpazinimo-kodus-paprasciausiai-atspedavo-spraga-bandoma-uzlopyti-662-1256248]; [https://eteismai.lt/byla/40804390913047/1A-497-954/2019?word=uab%20tanagra]; [https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/8-tukst-euru-svetimos-saskaitos-laimes-neatnese-736702]. [3] Decker, Joan.
The E-Notarization Initiative//Digital Evidence and Electronic Signature Law Review, 2008, Vol. 5, p. 73-77; Reiniger, Timothy S. On-Line Notarization becomes a Reality// Digital Evidence and Electronic Signature Law Review, 2013, Vol. 144, p. 144-146. [4] Aiškinamojo rašto 1 lapas, paskutinė pastraipa. [5] Aiškinamojo rašto 2 lapas, pirma pastraipa. [6] Žr. Aiškinamojo rašto 4 dalį. [7] Žr. Aiškinamojo rašto 4 dalį. [8] Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamojo rašto 4 išnašoje nurodoma, jog „Siūloma CK 2.138 str. 3 dalies formuluotė: „3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre“. Pažymėtina, kad nurodytame CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota privaloma notarinė forma įgaliojimams, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Kadangi man buvo perduotas CK pakeitimų projektas, kuriame siūloma CK 2.138 straipsnio 3 dalies formuluotė siejama su CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto įgaliojimo reglamentavimu, Aiškinamajame rašte pateiktą nuorodą vertinu kaip klaidą ir dėl jos plačiau nepasisakau. [9] Žr., pvz., Įgaliojimų registro nuostatų 17.6-17.11 punktus. [10] Prieiga per internetą: [https://www.bbc.com/news/uk-39268542] [11] Prieiga per internetą: [https://www.javelinstrategy.com/coverage-area/2018-identity-fraud-fraud-enters-new-era-complexity] [12] Prieiga per internetą: [https://www.experian.co.uk/assets/business/reports/uk-i-identity-and-fraud-report-2019.pdf] [13] Prieiga per internetą: [https://www.consumeraffairs.com/finance/identity-theft-statistics.html] [14] Prieiga per internetą: [https://www.consumeraffairs.com/finance/identity-theft-statistics.html] [15] Prieiga per internetą: [https://www.comparitech.com/vpn/cybersecurity-cyber-crime-statistics-facts-trends/] [16] Prieiga per internetą: [https://www-cdn.webroot.com/9315/5113/6179/2019_Webroot_Threat_Report_US_Online.pdf] [17] Pvz., Reiniger, Timothy S. The Proposed International E-Identity Assurance Standard for Electronic Notarization // Digital Evidence and Electronic Signature Law Review, Vol 5. Pario Communications Limited, 2008. P. 78-97. Anderson, John C., Closen, Michael L. Document Authentication in Electronic Commerce: the Misleading Notary Public Analog For The Digital Signature Certification Authority // Journal of Computer & Information Law, Vol. XVII,
1999P. 833-871.
[18] Prieiga per internetą: [https://www.lexology.com/library/detail.aspx?g=dc727f0b-d4b7-4ea6-b3ac-c97028009a73] [19] Vallario, Angela M.
The Uniform Power of Attorney Act: Not A One-Size-Fits-All Solution // University of Baltimore Law Review, Vol 43, 2014. P. 85-118.