Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis buvo vaiko globėju globėjas (rūpintoju rūpintojas) ir globa (rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 32 dalyje numatytais atvejais;“. 2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų.“3 straipsnis. 36⁵ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso
ir jeigu:
1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba
2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.“
kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“4 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus 3 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
pažeidimo nagrinėjimo procedūros baigiamos nagrinėti pagal iki Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis buvo vaiko globėju globėjas (rūpintoju rūpintojas) ir globa (rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 32 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;“. 2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų.“3 straipsnis. 36³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 36³straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) socialinės apsaugos ir darbo ministro
nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, arba,“4 straipsnis. 36⁴ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 36⁴ straipsnio 4 dalį. „4.
„4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nedalyvaujant vaiko tėvams (vienam iš vaiko tėvų) ar kitiems (kitam) vaiko atstovams (atstovui) pagal įstatymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą.“5 straipsnis. 36⁵ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso
ir jeigu:
1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba
2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.“
2Pakeisti 36⁵ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, kaip tai numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje.“6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268,
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496¹,
Nr. 2) siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisinį reguliavimą ir teisės aktą papildyti naujomis nuostatomis, kurios reglamentuotų įrodymų, reikalingų valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, formą ir turinį. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – įstatymų projektai) siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo teisinį reguliavimą ir atsisakyti perteklinės nuostatos dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmų. Svarbiausi Įstatymo projekto Nr.
1 uždaviniai:
1) įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą, siekiant užtikrinti pažeidžiamų likusių be tėvų globos vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
2) išskirti du atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą);
nustatyta laikinoji globa, jei jo tėvai dėl savo amžiaus yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs, taip pat nustatyti papildomą išimtį – vaiko iki trejų metų globa gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje ir tuo atveju, kai nepilnamečiai vaiko tėvai globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje ir vaiko išskyrimas su nepilnamečiais tėvais pažeistų jo geriausius interesus, siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę gyventi kartu su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant;
t. y. nurodyti, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), siekiant apsaugoti tokių vaikų interesus turėti globėją (rūpintoją), kuris užtikrintų vaiko teises;
valdžios ribojimo ir vaiko globos (rūpybos) teisinį reguliavimą, t. y.
1 uždaviniai:
1) įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą, siekiant užtikrinti pažeidžiamų likusių be tėvų globos vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
2) išskirti du atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą);
nustatyta laikinoji globa, jei jo tėvai dėl savo amžiaus yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs, taip pat nustatyti papildomą išimtį – vaiko iki trejų metų globa gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje ir tuo atveju, kai nepilnamečiai vaiko tėvai globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje ir vaiko išskyrimas su nepilnamečiais tėvais pažeistų jo geriausius interesus, siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę gyventi kartu su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant;
t. y. nurodyti, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), siekiant apsaugoti tokių vaikų interesus turėti globėją (rūpintoją), kuris užtikrintų vaiko teises;
valdžios ribojimo ir vaiko globos (rūpybos) teisinį reguliavimą, t. y. Civiliniame kodekse patikslinti, kad vaiko nuolatinė globa nustatoma visais atvejais apribojus tėvų valdžią – tiek laikinai, tiek neterminuotai;
globos (rūpybos) nuostatų kaip perteklinio teisės akto, o vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose;
aplinką Civiliniame kodekse įtvirtinant nuostatas, kad vertinamas ne tik asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), bet ir kartu su juo gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys (sutuoktiniai, sugyventiniai, vaikai, tėvai ir kt.);
8) siekiant, kad vaiko globėju (rūpintoju) būtų skiriamas globai (rūpybai) tinkamai pasirengęs asmuo, nustatyti papildomą sąlygą – globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo, kuris ir kurio sutuoktinis ar bendrai gyvenantis neįregistravus santuokos asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką.
Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
klaidinančių nuostatų, kad vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams;
arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, sąrašą, siekiant suvienodinti Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą naują Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimą;
subjektus, kurių duomenis dėl teistumo ir padarytų administracinių nusižengimų teismas turės teisę išsireikalauti, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną. Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 3 uždaviniai:
nuorodas į Įstatymo projektu Nr.
dalis ir punktus;
nustatyti vaiko apsaugos poreikį tuo atveju, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio pakeitimą;
netekusia galios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalį, kuri yra perteklinė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės (vadovė – Kristina Stepanova, tel. 8 706 68 153, el. p. [email protected]) patarėja Gailė Veršekienė, tel. 8 706 68 229, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Civiliniame kodekse reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 1 aptarti teisiniai santykiai:
Civilinio kodekso 3.246 straipsnio nuostatų neaišku, ar teismo nutartimi nuo pareigų nušalinamas ar atleidžiamas tik nuolatinis globėjas (rūpintojas) ar ir laikinasis globėjas (rūpintojas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnyje nurodyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti nušalintas arba atleistas nuo pareigų jį paskyrusio teismo nutartimi, o Civilinio kodekso 3.263 straipsnyje nurodyta, kad teismo nutartimi nustatoma tik vaiko nuolatinė globa (rūpyba), t. y. tik nuolatinis globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi, todėl, sistemiškai taikant minėtus kodeksus, darytina išvada, kad Civilinio kodekso 3.246 straipsnyje aprašytas tik nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo arba atleidimo nuo pareigų būdas.
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėra laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo instituto, laikinasis globėjas (rūpintojas) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti tik pakeistas arba atleistas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, jei nutrūksta laikinoji globa ir vaikas grąžinamas į biologinę šeimą. Tais atvejais, kai laikinasis globėjas (rūpintojas) netinkamai vykdė savo pareigas ar veikė priešingai vaiko interesams, pavyzdžiui, nebendradarbiavo su specialistais, netinkamai rūpinosi vaiku, paėmė globoti (rūpinti) vaiką, tačiau jo atsisakė be objektyvių priežasčių, tokie veiksmai nesukelia laikinajam globėjui (rūpintojui) jokių teisinių pasekmių ir jis gali tapti kito vaiko globėju (rūpintoju). Administracinės atsakomybės taikymas laikinajam globėjui (rūpintojui) pagal Administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnį nesukelia šiam asmeniui tokių teisinių pasekmių, kokių kyla nuolatiniam globėjui (rūpintojui), nušalintam nuo pareigų vadovaujantis Civilinio kodekso 3.246 straipsnio
straipsnį, atsiranda pagrindas asmens neskirti globėju (rūpintoju) vadovaujantis Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 5 punktu.
Taip pat pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.246 straipsnyje įvardijami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų, tačiau neįvardijami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų. Be to, Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 1 dalis yra klaidinanti. Vaiko grąžinimas tėvams ar įtėviams yra globos (rūpybos) pabaigos, o ne globėjo (rūpintojo) atleidimo pagrindas, todėl globėjas (rūpintojas), pasibaigus vaiko globai (rūpybai), ne „gali būti“ teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, o jis netenka įgaliojimų. 2. Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi likusį be tėvų globos vaiką, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją), tačiau nenumatytas kitas atvejis (kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 1), kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustato likusį be tėvų globos vaiką šio kodekso 3.254 straipsnio 1 arba 4 punkte nurodytais pagrindais ir dėl to nesikreipiama į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tokiu atveju turi skirtis nurodymo nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) teikimo momentas.
Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymą, kol vaikui bus paskirtas globėjas (rūpintojas), tačiau yra atvejų, kai likęs be tėvų globos vaikas nėra paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą, nes jie yra dingę arba yra nežinomi. 3. Civilinio kodekso 3.253 straipsnyje nustatyta bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė bei maksimalus vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminas, tačiau nenumatyta termino taikymo išimtis tuo atveju, kai vaiko susilaukia nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai. Tokie tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau dėl jų neveiksnumo arba riboto veiksnumo vaikui nustatyta laikinoji globa ir ji gali trukti ilgiau nei numatytas maksimalus 18 mėnesių laikinosios globos terminas. Taigi, tais atvejais, kai vaiko susilaukia, pavyzdžiui, jaunesni kaip 16 metų nepilnamečiai tėvai, vaikui turi būti nustatoma laikinoji globa, kurios trukmė, iki tėvai sulauks pilnametystės, gali viršyti Civiliniame kodekse nustatytą didžiausią leistiną laikinosios globos (rūpybos) terminą, nes šiuo atveju nuolatinės globos nustatymo pagrindai neatsiranda, todėl pagal dabartinį reguliavimą negali būti užtikrinta nepilnamečių tėvų teisė kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. 4. Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje įtvirtinti trys vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, tačiau nėra numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti nustatyta, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, iki kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai).
Šiuo metu rastiems vaikams taikoma tokia pati procedūra kaip ir vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą atvejais: t. y. radus vaiką, būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nors tokia procedūra iš esmės tik padidina administracinę naštą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir teismams. 5. Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nurodyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo. Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo netikslinga, todėl būtina nustatyti, kokiais atvejais paėmus vaiką valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai nereikia kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo. 6. Civilinio kodekso 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai. Vienas iš jų – abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Tačiau pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo numato kitokį teisinį reguliavimą.
Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą“. Pagal Civilinio proceso kodeksą, teismas nuolatinę globą (rūpybą) nustato esant bet kokios rūšies tėvų valdžios apribojimui – tiek neterminuotam, tiek laikinam, tačiau tai neatitinka Civiliniame kodekse reglamentuojamų nuolatinės globos nustatymo pagrindų, todėl būtina suderinti minėtų kodeksų teisinį reguliavimą. 7. Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje numatytos priežastys, iš kurių nustačiusi bent vieną, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pritarti vaiko iki trejų metų globai vaikų globos institucijoje. Tarp nurodytų priežasčių nenumatytas praktikoje ne taip retai pasitaikantis atvejis, kai nepilnamečiai tėvai, globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje, susilaukia vaiko. Tokiu atveju nepilnamečiai tėvai, globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje, negali rūpintis savo vaiku, nors emocinis, intelektinis nepilnamečių tėvų išsivystymas leistų kartu su suaugusiųjų priežiūra ir pagalba auginti vaiką. Nepilnamečių tėvų vaikas negalėtų gyventi kartu su tėvais vien dėl to, kad vaikui iki trejų metų nebūtų nustatyta globa vaikų globos (rūpybos) institucijoje. 8. Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija, tačiau manytina, kad, siekiant nedubliuoti teisės aktų, visi su vaiko globa (rūpyba), neatsižvelgiant į jos rūšį, susiję klausimai turėtų būti reguliuojami viename teisės akte. 9.
kodekso 3.264 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, galintys teikti rekomendacijas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo. Tarp jų yra globos centras, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kitos valstybinės institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko teisių apsaugos srityje. Manytina, kad dėl per didelio minėtų subjektų kiekio kyla teisinis neaiškumas, kurio subjekto gauta rekomendacija savivaldybės administracijos direktorius turėtų vadovautis. Pavyzdžiui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Dalyje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymų yra įvardytas konkretus globėjas (rūpintojas), galintis ir pasirengęs tapti vaiko globėju (rūpintoju), todėl tokiais atvejais papildoma valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacija nereikalinga. Jei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodyme neįvardytas konkretus asmuo, galintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savivaldybės administracija kreipiasi į globos centrą dėl globėjų (rūpintojų) paieškos. Globos centras, radęs tinkamą globėją (rūpintoją), teikia rekomendaciją savivaldybės administracijos direktoriui, todėl globos centro rekomendacija neretu atveju yra reikalinga. Kitų valstybinių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, teikiamų rekomendacijų reikšmė skiriant vaiko laikinąjį globėją (rūpintoją) neaiški. 10. Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), prašymą dėl vaiko globos (rūpybos) pateikia savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad iki 2018 m. liepos 1 d. toks prašymas buvo teikiamas rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, t. y. visiems Lietuvos savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams tapus pavaldiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atsižvelgiant į tai, kad, pakeitus vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją, asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą turėtų vykdyti ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengti globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūlyta nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai. Pradėjus veikti naujai asmenų, norinčių tapti globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais ar budinčiais globotojais, prašymų teikimo sistemai, savivaldybės pastebėjo, kad procesas nepagrįstai išsitęsia, nes savivaldybių administracijos tik persiunčia gautus dokumentus Tarnybos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs dokumentus iš savivaldybės administracijos ir surinkęs reikiamą papildomą informaciją apie asmenį, atlieka pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimą ir sprendimą dėl asmens pradinio įvertinimo siunčia savivaldybės administracijai. Manytina, kad savivaldybės administracija aktyviai turėtų pradėti veikti (per globos centrus) tik gavusi Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus parengtą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, pradinio įvertinimo ir asmens prašymo bei kitų dokumentų kopijas. 11.
globos (rūpybos) pas fizinius asmenis atvejais jokie teisės aktai neįpareigoja globėjų (rūpintojų) sutuoktinių arba kartu gyvenančių kitų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų atitikti tam tikrus reikalavimus, nors globėjams (rūpintojams) tokie reikalavimai keliami, pavyzdžiui, kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys gali būti teisti už nusikalstamas veikas ar turėti diagnozuotų sveikatos sutrikimų, kuriems esant vaiko globa (rūpyba) negalėtų / neturėtų būti nustatyta. Be to, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria pareigos globėjo (rūpintojo) sutuoktiniui ar bendrai neįregistravus santuokos gyvenančiam asmeniui būti tinkamai pasirengus vaiko globai (rūpybai). Pagal Civilinio kodekso 3.268 straipsnį, asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia prašymą, kuriame nurodo pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičių, jų amžių, globos rūšį, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie savo sveikatą ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą. Remiantis šiais dokumentais, atliekamas pradinis asmenų, norinčių globoti (rūpinti) vaiką, įvertinimas. Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nustatyti pagrindai, kurių bent vieną atitikęs asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju). Šiame straipsnyje nustatyti pagrindai siejami tik su pačiu asmeniu, norinčiu tapti vaiko globėju (rūpintoju), tačiau nesiejami su to asmens aplinka, t. y. asmenimis, su kuriais gyvena asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju). Civilinis kodeksas šiuo metu nenustato pagrindo atlikti asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), sutuoktinio ir (arba) kitų kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų pradinį įvertinimą. Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, neretai asmenys, norintys tapti vaiko globėjais (rūpintojais), piktnaudžiauja, o tai neabejotinai prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir vaiko teisei į saugią aplinką.
Asmuo, norintis globoti (rūpinti) vaiką, kuris, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai atlikus pirminį įvertinimą, neatitinka reikalavimų, keliamų globėjui (rūpintojui), dažnai atsiunčia kitą šeimos narį, kuriam būtų nustatoma vaiko globa (rūpyba). Tokiu atveju kartu gyvenantis asmuo neatitiktų globėjui (rūpintojui) keliamų reikalavimų ir keltų riziką vaiko saugumui. Šiuo metu Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, skiriant vaiko globėją ar rūpintoją, šeimyną, teismas išreikalauja šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių duomenis dėl teistumo ir administracinių nusižengimų, tačiau nustatant laikinąją globą (rūpybą) nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, nei administracijos direktoriui nėra teisinio pagrindo surinkti duomenis apie kartu su būsimu laikinuoju globėju (rūpintoju) gyvenančių kitų asmenų teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus. 12. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau, manytina, tvarką nustatyti galėtų ir Vyriausybės įgaliota institucija. Civilinio proceso kodekse reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 2 aptarti teisiniai santykiai:
proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje įvardyti subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo, tačiau jų turėtų būti nustatyta daugiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 4 dalies pakeitimus.
Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams, tačiau ši nuostata, kaip ir Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, yra klaidinanti. Vaiko grąžinimas tėvams ar įtėviams yra globos (rūpybos) pabaigos, o ne globėjo (rūpintojo) atleidimo pagrindas, todėl globėjas (rūpintojas), pasibaigus vaiko globai (rūpybai), ne
„gali būti“ teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, o jis netenka įgaliojimų. 2. Civilinio
proceso kodekso 500 straipsnyje pateikiamas reikalingų įrodymų, pagrindžiančių valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, sąrašas, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą naują Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimą, įrodymų sąrašą reikia papildyti. 3. Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir administracinius nusižengimus, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 2 dalies pakeitimus, reikia tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti. Atitinkamai Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr.
Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat būtina tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 3 aptarti teisiniai santykiai: 1.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo, ar kitų svarbių priežasčių, arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵straipsnyje nustatytų veiksmų, t. y. gali paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo.
Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), nustatyti vaiko apsaugos poreikį ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo netikslinga, nes vaiko atstovų pagal įstatymą nėra. Todėl siūlytina tikslinti, kokiais atvejais nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir imamasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų. 2.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais. Kaip jau pastebėta anksčiau, vaiko paėmimas ir visos su juo susijusios procedūros netikslingos Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad vaikas paimamas ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais, o tik 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. 3.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.
Pažymėtina, kad tokia pati teisė vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl siūlytina atsisakyti 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos kaip perteklinės, siekiant užtikrinti, kad praktikoje nekiltų neaiškumų, kurią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatą taikyti, norint apskųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomas reguliavimas:
interesų apsaugą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą. Vadovaujantis teismų praktika[1], siūloma nustatyti, kad globą (rūpybą) nustatęs subjektas galėtų ir nušalinti paskirtą globėją (rūpintoją), t. y. kai nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas) iš pareigų galėtų būti atleidžiamas ar nušalinamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos siūlymą, o kai nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas) iš pareigų atleidžiamas ar nušalinamas teismo nutartimi.
Savivaldybės administracijos direktoriui nesutikus su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos siūlymu ir neatleidus ar nenušalinus globėjo (rūpintojo) nuo pareigų, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galėtų pakartotinai teikti siūlymą arba imtis kitų teisinių priemonių, numatytų Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, siekdama užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko teises ir teisėtus interesus. Siūlomas teisinis reguliavimas apsaugotų likusius be tėvų globos vaikus nuo netinkamai laikinąją globą (rūpybą) vykdančių asmenų. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūloma išskirti subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų, ir subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjo ar rūpintojo nušalinimo. 2.
aiškiai nustatyti, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje siūloma išskirti du skirtingus atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Siekiama atskirti laikinosios globos (rūpybos) nustatymą dėl vaiko teisių pažeidimo ir
(arba) netinkamo tėvų valdžios vykdymo, tėvų pareigų nevykdymo, objektyvaus negalėjimo jas vykdyti arba vykdymo priešingai vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktai), kai reikalingas teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, nuo laikinosios globos (rūpybos) poreikio nustatymo kitais pagrindais, t. y. kai vaiko tėvai yra dingę (Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punktas) arba yra nežinomi (Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsnis), kuriems esant teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nereikalingas.
Siūloma nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa
(rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), o nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso
dienas nuo vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), nustatymo dienos, pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją). Siekiant užtikrinti teisės aktų nustatyto termino, per kurį vaikui turi būti paskirtas tinkamas globėjas (rūpintojas), laikymąsi, taip pat siūloma nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į teismą dienos informuoja savivaldybės administraciją apie kreipimąsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tokiu atveju, jei teismas išduos leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracija turės daugiau laiko surasti tinkamą asmenį, galintį tapti vaiko globėju (rūpintoju). Taip pat siūloma 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra be tėvų globos likusio vaiko (ne tik įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų) atstovė pagal įstatymą, kol vaikui bus paskirtas globėjas (rūpintojas), atsižvelgiant į tokias situacijas, kai abu vaiko tėvai (arba vienintelis iš tėvų) yra dingę ar yra nežinomi ir pan. 3.
nepažeisti vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminų tais atvejais, kai vaiko susilaukia nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai, o jų vaikui paskiriamas laikinasis globėjas, iki jie sulauks pilnametystės, siūloma Civilinio kodekso 3.253 straipsnį papildyti 3 dalimi ir nustatyti išimtį – laikinosios globos (rūpybos) terminas netaikomas, jei nepilnamečių tėvų vaikui nustatyta laikinoji globa Civilinio kodekso 3.158 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Įgyvendinus siūlymą, bus užtikrinta nepilnamečių tėvų teisė kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. 4. Siekiant apsaugoti rastų vaikų, kurių tėvai nežinomi, interesus, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad laikinoji globa (rūpyba) turi būti nustatyta, jei vaiko tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai). Toks reguliavimas leistų supaprastinti vaikų, kurių tėvai nežinomi, globos (rūpybos) nustatymo procedūrą, t. y. procedūra būtų trumpesnė ir greitesnė, nebereikėtų atlikti vaiko situacijos vertinimo, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, o tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Be to, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai, neatlikdami vaiko situacijos vertinimo, galėtų efektyviau išnaudoti darbo laiką, taip pat sumažėtų, nors ir nedaug, teismų darbo krūvis, nes rastų vaikų, kurių tėvai nežinomi, atveju nebereikėtų išduoti teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad siūloma nuostata siekiama įtvirtinti paliktų vaikų, kurių biologiniai tėvai nežinomi, pavyzdžiui, vaikų, paliktų gyvybės langelyje, teisinį statusą. Civilinio kodekso 3.209 straipsnio
vaikus, todėl tokiam vaikui reikia nustatyti laikinąją globą, iki bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai arba iki jis bus įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. 5.
kodekso 3.254¹ straipsnio 1 dalyje sukonkretinus nuorodą į Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatytus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galės paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, taip bus pašalintas teisės aktų prieštaravimas. Pavyzdžiui, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą neturėtų būti organizuojamas Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), nes faktiškai tuo metu vaikas atstovo pagal įstatymą neturi. Taip pat vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą neturėtų būti organizuojamas Įstatymo projekto Nr. 1 siūlomu įtvirtinti Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, kai vaiko tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), t. y. kai vaikas rastas, nes tuo metu vaiko atstovas pagal įstatymą nežinomas. 6. Siekiant suvienodinti Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką[2], siūloma 3.257 straipsnio 6 punkte atsisakyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą sieti tik su neterminuotai apribota tėvų valdžia, nurodant, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, jei abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų apribota tėvų valdžia, t. y. nustatyti, kad, tiek neterminuotai, tiek laikinai apribojus tėvų valdžią, vaikui bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje, nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos (rūpybos) terminas – 12 mėnesių, kuris, nustačius, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė, įskaitant pratęsimą, negali viršyti aštuoniolikos mėnesių. Pažymėtina, kad dėl tėvų valdžios apribojimo kreipiamasi tik tuo atveju, kai atvejo vadybos proceso metu nustatoma, kad šeima nededa pastangų arba tos pastangos nėra pakankamos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos terminas, atvejo vadybos procesui trukus dvylika mėnesių ir jo metu nustačius, kad šeimos pastangos nebuvo pakankamos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Jei laikinai apribojus tėvų valdžią būtų taikoma laikinoji globa (rūpyba), būtų pažeidžiamas CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos (rūpybos) terminas. 7.
Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomą priežastį, dėl kurios valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pritarti vaiko iki trejų metų globai vaikų globos institucijoje, – vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesus. Siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko interesus, siūloma nustatyti, kad vaikas iki trejų metų gali būti apgyvendintas vaikų globos institucijoje kartu su ten globojamu (-ais) (rūpinamu (-ais)) nepilnamečiu (-iais) tėvu /motina (tėvais). Be to, minėto straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje anksčiau nurodytu pagrindu gali tęstis tol, kol tęsiasi nepilnamečių jo tėvų globa (rūpyba). 8. Siekiant nedubliuoti teisės normų, siūloma Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai globa (rūpyba) šeimoje, globos centre ar šeimynoje negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams, kaip perteklinės ir atkartojančios kitas Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat siūloma visus su vaiko globa (rūpyba), neatsižvelgiant į jos rūšį (nuolatinė ar laikinoji), susijusius klausimus reguliuoti viename teisės akte – Vaiko globos organizavimo nuostatuose, tvirtinamuose Vyriausybės, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija. Taip bus išvengta nuostatų atkartojimo ir sukurtas aiškesnis ir kokybiškesnis teisinis reguliavimas. 9.
rekomendacijas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo, ir nustatyti tokią pareigą tik globos centrui, jei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodyme nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją) nenurodytas konkretus asmuo. Tokiu atveju būtų išvengta teisinio neaiškumo, kurio subjekto gauta rekomendacija savivaldybės administracijos direktorius turėtų vadovautis, jeigu dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo gauta ne vienos institucijos, įstaigos ar organizacijos rekomendacija. Be to, globos centras, lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje, gali pateikti objektyviausią rekomendaciją dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, nes būtent ši įstaiga organizuoja mokymus fiziniams asmenims, norintiems tapti globėjais (rūpintojais), globos centre dirbantys Tarnybos atestuoti asmenys parengia jiems išvadas, nuolat bendrauja su būsimais globėjais (rūpintojais), toliau dirba su šiais asmenimis (teikia jiems paslaugas), jiems tapus globėjais (rūpintojais). 10. Siekiant sumažinti savivaldybių administracijoms tenkančią administracinę naštą ir paspartinti asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimo, apmokymo procesą, siūloma Civilinio kodekso
(rūpintoju), prašymą ir kitus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus iš karto teikia valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, o ne savivaldybės administracijai.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, tiesiogiai gavusi asmens prašymą ir kitus reikalingus dokumentus, galės greičiau atlikti pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimą ir priimti sprendimą, kurį vėliau su asmens prašymu ir kitais dokumentais perduos savivaldybės administracijai. 11. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei saugią aplinką vaikui, kuris jau yra paimtas iš tėvų dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ir vaiko teisių pažeidimų, siūloma vertinti ne tik asmenį, norintį tapti vaiko globėju (rūpintoju), bet ir kartu su juo gyvenantį (-čius) vyresnį (-ius) kaip šešiolikos metų asmenį (-is). Todėl siūlytina nustatyti, kad asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia prašymą ir kartu prideda ne tik savo, bet ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimus. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma 3.268 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje aiškiai būtų įtvirtinta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama apsaugoti geriausius vaiko interesus, turi įvertinti, ar asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), atitinka šio kodekso 3.269 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o kartu su juo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys – šio kodekso 3.269 straipsnio 4–6, 9–10 punktuose nustatytus reikalavimus.
Dėl vaiko globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio kodekso 3.269 straipsnio 8 punkte nustatyto reikalavimo, skyrimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija sprendžia įvertinusi šių asmenų sveikatos sutrikimo (sutrikimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgusi į vaiko interesus. Be to, siūloma nustatyti, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 4–6 ir (ar) 9 punktuose nustatytų kriterijų. Dėl vaiko globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto kriterijaus, skyrimo sprendžiama įvertinus šių asmenų sveikatos sutrikimo (sutrikimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgus į vaiko interesus. Siekiant, kad vaiko globėju (rūpintoju) būtų skiriamas globai (rūpybai) tinkamai pasirengęs asmuo, siūloma nustatyti papildomą sąlygą – globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo, kuris ir kurio sutuoktinis ar bendrai gyvenantis neįregistravus santuokos asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sumažinti globėjų (rūpintojų) šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų teisių pažeidimų riziką. 12.
tinkamai vykdyti vaiko globos (rūpybos) centralizuotą apskaitą, svarbu, kad atsakingos institucijos turėtų galimybę tikrinti asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), duomenis pagal CK 3.269 straipsnį ir kad jie būtų tvarkomi vienoje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad šių duomenų apimtis didėja, ir siekiant kuo trumpesnio, aiškesnio duomenų apskaitos pavadinimo vartojimo teisės aktuose, siūloma dabartinį vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotos apskaitos pavadinimą keisti į centralizuotos vaikų globos (rūpybos) apskaitos pavadinimą, nurodyti, kad į minėtą apskaitą įtraukiami duomenys apie vaikus, kuriems nustatyta globa (rūpyba), gobėjus (rūpintojus), globėjus (rūpintojus), nušalintus nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, asmenis, su kuriais buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru, dėl netinkamo jos vykdymo, asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaiką, ir nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato tvarką, pagal kurią tvarkoma vaikų globos (rūpybos) centralizuota apskaita. Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas reguliavimas:
suvienodinti Civilinio proceso kodekso 494 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.246 straipsnio reguliavimu, siūloma Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje įvardyti papildomus subjektus, t. y. neveiksnius tam tikroje srityje ar ribotai veiksnius tam tikroje srityje asmenis, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo.
Siūloma atsisakyti Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 5 dalies, kurioje nurodyta, kad „pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams“, nes ši nuostata yra klaidinanti – vaiką grąžinant tėvams, priimamas sprendimas nutraukti vaiko globą (rūpybą), todėl vaiko globėjas (rūpintojas) savaime netenka pareigų ir dar viena globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų procedūra nereikalinga. 2. Siekiant suvienodinti Civilinio proceso kodekso 500 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimu, siūloma papildyti įrodymų, reikalingų valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, sąrašą. 3. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus atlikti Civilinio kodekso 3.269 straipsnio pakeitimus, siūloma Civilinio proceso kodekso 496¹ ir 501 straipsniuose tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną. Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas reguliavimas:
apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu Civilinio kodekso 3.246 straipsnio pakeitimu, siūloma tikslinti nuorodą į Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalį, vietoje jos nurodant to paties straipsnio 2 dalį. 2.
apsaugos pagrindų įstatymo 36 ir 36⁵ straipsnius su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio reguliavimu, siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), vaiko apsaugos poreikis nenustatomas ir nesikreipiama į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo, nes vaiko atstovų pagal įstatymą nėra. Tokiu atveju būtų iš karto pradėtos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procedūros. 3. Siekiant išvengti perteklinių nuostatų dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo, siūloma pripažinti netekusia galios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant inkorporuoti įstatymų projektais siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti:
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 440 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.276¹ straipsnį bei Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir vaiko globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Šiuos teisės aktų pakeitimų projektus rengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Įgyvendinant įstatymų projektus, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, atsižvelgta į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadą, pateiktą 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (1.19-2019-5X7)2-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 19-9032“, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. (6.1-2019-77)2-864/2 „Dėl tyrimo pažymos“ pateiktą 2019 m. spalio 16 d. pažymą Nr. (6.1-2019-77)PR-164 „Dėl advokatės Ievos Kubilienės, atstovaujančios Italijos piliečių Davide Cimarelli ir Antonella Rizi interesus, skundo tyrimo“, Lietuvos savivaldybių asociacijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvadą Nr. (15)–SD-473 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „globėjas“, „rūpintojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Šiaulių apygardos teismo
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos v. V. ir P. Šarkų šeimyna (bylos Nr. e2S-868-368/2018) [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintinos projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, po žodžių „baigiamos nagrinėti pagal iki „ įrašant žodžius „šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel (8 5) 239 6376, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 30, 36, 36³, 36⁴, 36⁵ IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-17 Nr. XIIIP-4822(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2021-11-17
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, vyresnioji patarėja Indrė Akaveckienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktoriaus pavaduotoja Agnė Balė, Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintinos projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, po žodžių „baigiamos nagrinėti pagal iki „ įrašant žodžius „šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.“ Pritarti 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Šviesos kampelis“
2
Respublikos vaiko teisiu apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) Nr. 1-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo Įstatymas. 2020 gegužės 06 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 461 pritarė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30, 36, 363 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nusprendė pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Nevyriausybinėms organizacijoms ir tėvams kelia nerimą 36⁵ straipsnio pakeitimas, kuriame siūloma išbraukti straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“ Ši norma tėvams yra svarbi kaip įstatyminė garantija. Anot teisininko Ramūno Aušroto įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, todėl nėra jokios būtinybės ją išbraukti. (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrinduistatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/) Advokatė Rūta Visočnik išaiškina savo komentaru, kodėl svarbu išlaikyti VTAPĮ 36⁵ straipsnį. Pasak advokatės R.
Pasak advokatės R. Visočnik, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Atskirosios nutarties apskundimo terminai yra trumpi,
prarandama teisė skųsti pareigūnų veiksmus, ne tik neteisėto paėmimo (netinkamo situacijos vertinimo), bet ir neteisėtų pareigūnų veiksmų, netinkamo proceso (netinkamo tėvų informavimo, bendradarbiavimo su tėvais, motyvų nenurodymo, tėvų teisių neužtikrinimo). Pasak advokato S.Dabrausko ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. Palikus tik atskirąją nutartį, gali būti pernelyg susiaurinama teisė į teisminę gynybą, o tai yra neproporcinga klausimui, kuris susijęs su žmogaus teisių apribojimu. Taigi atskirojo skundo teisena nesudaro pakankamos suinteresuotos teisės apsaugos. 36⁵ straipsnio 3 dalis yra galimybė papildomai teisenai, ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme ši nuostata yra svarbi (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/). Teisininkas R.Aušrotas teigia, kad nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to, atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyina/).
Teisininko R.Aušroto nuomone, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkamai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/). Siekiame, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) Nr. 1-1234 būtų palikta 36⁵ straipsnio 3 dalis.
<...>
Atsižvelgti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 8 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo 29 str.
dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str. 3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios. Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas: „3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
2 Gegužės 4 d. buvo užregistruoti LR vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymo (VTAPĮ) Nr. 1-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Nevyriausybinėms organizacijoms, tėvams kelia nerimą 36⁵ įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma braukti straipsnio 3 dalį. numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“ Ši norma yra svarbi tėvams kaip įstatyminė garantija. Įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, tad nėra jokios būtinybės ją braukti. Ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. VTAPĮ 36⁵ straipsnis nedubliuoja 29 straipsnio, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Taigi, palikus tik atskirąją nutartį gali būti pernelyg susiaurinama teisė į teisminę gynybą, o tai yra neproporcinga klausimu, kuris susijęs su žmogaus teisių apribojimu. Taigi, atskirojo skundo teisena nesudaro pakankamos suinteresuotos teisės apsaugos. 36⁵ 3 dalis yra galimybė papildomai teisenai, ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme ši nuostata yra svarbi. Nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka. Šis punktas leidžia prevenciškai užkirsti kelią Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Be to, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkam ai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę. Siekiame, kad LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nr. 1-1234 būtų palikta 36⁵ straipsnio 3 dalis.
<...>
Prašome išlaikyti tėvams pagrindines teises ir laisves į tėvystę, o vaikams teisę ir laisvę gyventi su savo biologiniais tėvais ar tėvų įgaliotais asmenimis. Atsižvelgti
3Lietuvos visuomenės taryba,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila,
2 * Š.m. gegužės 5 d. LR Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime pritarta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštiems LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/023169508f5b11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=1&sear chModelUUID=47bec0b5-deb5-4b33-8011-73a3b8a7ae34) ir susijusių LR Civilinio kodekso pakeitimų projektams, kuriais siekiama neteisėtai atimti iš tėvų Lietuvos Respublikos Konstitucinę teisę jiems kreiptis į teismą dėl valstybės institucijos sprendimo paimti iš jų šeimos vaiką, siūlant panaikinti LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo 36⁵ straipsnio (Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka) 3 dalį, nustatančią šią teisę tėvams. Š.m. gegužės 11 d. šis įstatymų projektų paketas įregistruotas svarstymui Lietuvos Seime. Privalomas įstatymo projekto registravimui Aiškinamasis raštas viešai nepaskelbtas.
Šį veiksmą, kuriuo siekiama ne tik griauti konstitucinį tautos egzistavimo pagrindą
Prezidento ir Ministro Pirmininko - atleisti iš pareigų Socialinės apsaugos ir darbo ministrą; LR Generalinį prokurorą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio pasikėsinimo įvykdyti antikonstitucinį (antivalstybinį) nusikaltimą. Iš dalies atsižvelgti Atsižvelgta dalyje dėl Projekto 3 straipsnio 2 dalimi teikiamo siūlymo pripažinti Įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. Dėl kitų prašymų pažymėtina, kad Seimui nesuteikti įgaliojimai išregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip Konstitucijos 68 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinto įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčio subjekto, tiekiamo įstatymo projekto. Pažymėtina, kad vadovaujantis Seimo statutu, kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas. Visi Seimui teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai, projekto lydimieji dokumentai (jų tarpe ir aiškinamieji raštai) registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir skelbiami Seimo interneto svetainėje (135 str. 3 d., 136 str. 1 d.). Seimo statute nustatyta tvarka yra paskelbtas ir svarstomo projekto XIIIP-4822 aiškinamasis raštas. 4.
2 Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir tuo pačiu į asmens laisves ir teises.
<...>
teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. 1-1234 - 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo“, pagal kurį numatoma panaikinti 36⁵ str. 3 dalį, pagal kurią „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo". Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau
Respublikos Vyriausybės, pagal Vyriausybės kanclerio 2020 m. gegužės 20 d. rezoliuciją Nr. S-2173. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl toliau pateikiama informacija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau pateikiama Ministerijos nuomonė, Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios tik dėl to, kad ji yra perteklinė VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalies atžvilgiu, t. y., tiek VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau kartu – Tarnyba) neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Pripažinus netekusia galios VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalį tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepraranda teisės skųsti Tarnybos veiksmų ir sprendimų – jie gali ir toliau tą daryti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią gali būti skundžiamas ir Tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat bet kokie kiti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą manymu neteisėti Tarnybos veiksmai ir sprendimai.
VTAPĮ keitimą paskatino Nacionalinės teismų administracijos kreipimasis, kuriame minėta institucija išsakė pastabas dėl neaiškaus ir (ar) perteklinio teisinio reguliavimo. Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad neaiškus 36⁵ straipsnio 3 dalies santykis su VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus“. Neaišku, kuo skiriasi minėtose normose nustatytas reglamentavimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, atkartoja tą patį. Taip pat, Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad toks nuostatų dubliavimas įveda tik daugiau neaiškumų dėl rūšinio teismingumo nustatymo, t. y. koks teismas, bendrosios kompetencijos ar administracinis, turėtų nagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.
Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies atsisakoma dėl to, kad būtų pašalintas dabartinis dviprasmiškumas dėl Tarnybos veiksmų ir sprendimų apskundimo, siekiant užtikrinti, kad tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtų sudarytos tinkamos sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises. Ministerija pabrėžia, kad kreipimesi išsakytas nerimas dėl asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybės mažinimo nepagrįstas, nes nurodoma skirtingų subjektų sprendimų apskundimo tvarka. Teismo sprendimo, kuriuo išduodamas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, apskundimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kai tuo tarpu VTAPĮ yra įtvirtinta teisė skųsti ne teismo sprendimą, o Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl atsisakius VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą išlaiko teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ir sprendimų vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi.
Jei teismas konstatuoja neteisėtus Tarnybos veiksmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu dėl žalos atlyginimo.
<...>
Atsižvelgti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 8 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo
dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str.
3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios. Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas: „3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
ministerija
2 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau
Nepriklausomybės Akto signatarų gerb. Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos 2020 m. gegužės 27 d. kreipimąsi „Dėl piktnaudžiavimo COVID-19 krizės Lietuvoje pretekstu“.
Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl toliau pateikiama informacija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau pateikiama Ministerijos nuomonė, Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios tik dėl to, kad ji yra perteklinė VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalies atžvilgiu, t. y., tiek VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau kartu – Tarnyba) neteisėtus veiksmus ir sprendimus.
Pripažinus netekusia galios VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalį tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepraranda teisės skųsti Tarnybos veiksmų ir sprendimų – jie gali ir toliau tą daryti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią gali būti skundžiamas ir Tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat bet kokie kiti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą manymu neteisėti Tarnybos veiksmai ir sprendimai. VTAPĮ keitimą paskatino Nacionalinės teismų administracijos kreipimasis, kuriame minėta institucija išsakė pastabas dėl neaiškaus ir (ar) perteklinio teisinio reguliavimo. Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad neaiškus 36⁵ straipsnio 3 dalies santykis su VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus“. Neaišku, kuo skiriasi minėtose normose nustatytas reglamentavimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, atkartoja tą patį.
Taip pat, Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad toks nuostatų dubliavimas įveda tik daugiau neaiškumų dėl rūšinio teismingumo nustatymo, t. y., koks teismas, bendrosios kompetencijos ar administracinis, turėtų nagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies atsisakoma dėl to, kad būtų pašalintas dabartinis dviprasmiškumas dėl Tarnybos veiksmų ir sprendimų apskundimo, siekiant užtikrinti, kad tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtų sudarytos tinkamos ir aiškios sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises.
Ministerija pabrėžia, kad kreipimesi išsakytas nerimas dėl tėvų konstitucinės teisės kreiptis į teismą atėmimo yra nepagrįstas, nes šiuo metu Teismo sprendimą, kuriuo išduodamas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, gali būti skundžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o VTAPĮ yra įtvirtinta teisė skųsti ne teismo sprendimą, o Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl net ir atsisakius VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą išlaiko teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ir sprendimų vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi. Jei teismas konstatuoja neteisėtus Tarnybos veiksmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgti
2021-10-28 * Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl šių įstatymų projektų:
1Civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254,
3.254(10, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4820;
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4821;
3Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4822.
XIIIP-4822. Susipažinę su įstatymų projektais, jų aiškinamuoju raštu bei įvertinę projekto atitiktį kitiems galiojantiems įstatymams, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga 2021-10-28 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4820, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496(1), 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4821, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4822, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu teikia pastabas ir pasiūlymus projektų tobulinimui:
I. Dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4822
keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 4 punktą, po žodžio „atvejais“, įrašant žodžių junginį „arba su kuriuo buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru, dėl netinkamo jos vykdymo.“
kontrolieriaus įstaiga
nustatytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti
2021-10-295 Nacionalinė teismų administracija susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4820 (toliau - CK Projektas); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 494, 496¹, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4821 (toliau - CPK Projektas); Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4822 (visi kartu toliau - Projektai) ir teikia pastabas dėl siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo.
<...>
priėmimo datos. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Mindaugas Lingė 2021-10-252 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse pateiktos nuorodos į 36¹straipsnį nėra tikslios, nes šiame straipsnyje vaiko situacijos vertinimo tvarka nėra nustatyta. Vadovaujantis 36 straipsnio 1 dalimi, vaiko situacijos vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti 36 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų.“.“ Pritarti 2.
Seimo narys Mindaugas Lingė 2021-10-253 N Argumentai: Šiuo metu galiojančioje VTAPĮ redakcijoje nėra numatytas teisinis pagrindas vaiko laikinosios priežiūros užtikrinimo tvarkos nustatymui, todėl norint sureguliuoti visus laikinosios priežiūros užtikrinimo procedūrinius aspektus, teikiamas siūlymas įteisinti pavedimą socialinės apsaugos ministrui sureguliuoti šiuos klausimus. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 36³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 36³straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) socialinės apsaugos ir darbo ministro
nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, arba,“
Mindaugas Lingė 2021-10-254 N Argumentai: Svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisę dalyvauti vaiko laikinosios priežiūros nustatymo procese (tiek sutinkant šį institutą taikyti, tiek nurodant konkrečius asmenis, kuriems sutiktų perduoti vaikų priežiūrą) ir pašalinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turėtų galimybę užtikrinti vaiko laikinąją priežiūrą nedalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ar jiems nežinant.
Todėl siūlytina pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 36⁴ straipsnio 4 dalį, kur numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nedalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, privalo jiems apie tai pranešti. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja to paties straipsnio
pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. Vadinasi, vaiko laikinoji priežiūra negali būti nustatyta tėvams, ar turimam vieninteliam iš tėvų nežinant ir procedūroje nedalyvaujant. Svarbu pašalinti tokį prieštaravimą ir užtikrinti, kad visais atvejais laikinoji priežiūra būtų užtikrinama tik dalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Tokiu būdu būtų užtikrinamos tėvų teisės visais atvejais dalyvauti ir tik su tėvų sutikimu nustatyti laikinąją priežiūrą pas tuos asmenis, kuriuos nurodo tėvai.
Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 36⁴ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 36⁴ straipsnio 4 dalį: „4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nedalyvaujant vaiko tėvams (vienam iš vaiko tėvų) ar kitiems (kitam) vaiko atstovams (atstovui) pagal įstatymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą.“
Mindaugas Lingė 2021-10-25 I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą siūloma papildyti naujais straipsniais, tikslintinas projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr.I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4822 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2 Argumentai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str.
teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad
„Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui
Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo
dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str. 3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios.
Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas:
„3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi
teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
ir teisėtvarkos komitetas 2021-11-175 Argumentai: Projekto 5 straipsnyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos jau praėję, todėl jos turi būti tikslinamos. Pasiūlymas: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2022 m. liepos
darbo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2021-11-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė, Indrė Akaveckienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-1273 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintinos projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, po žodžių „baigiamos nagrinėti pagal iki „ įrašant žodžius „šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Šviesos kampelis“ 2020-05-19 Nr. g-2020-43375 (36⁵)2
užregistruoti Lietuvos Respublikos vaiko teisiu apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) Nr. 1-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo Įstatymas. 2020 gegužės 06 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 461 pritarė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30, 36, 363 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nusprendė pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Nevyriausybinėms organizacijoms ir tėvams kelia nerimą 36⁵ straipsnio pakeitimas, kuriame siūloma išbraukti straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“ Ši norma tėvams yra svarbi kaip įstatyminė garantija. Anot teisininko Ramūno Aušroto įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, todėl nėra jokios būtinybės ją išbraukti. (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrinduistatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/) Advokatė Rūta Visočnik išaiškina savo komentaru, kodėl svarbu išlaikyti VTAPĮ 36⁵ straipsnį. Pasak advokatės R. Visočnik, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Atskirosios nutarties apskundimo terminai yra trumpi, 7 dienos.
Tokiu būdu neapskundus per 7 d. teismo nutarties, apskritai būtų prarandama teisė skųsti pareigūnų veiksmus, ne tik neteisėto paėmimo (netinkamo situacijos vertinimo), bet ir neteisėtų pareigūnų veiksmų, netinkamo proceso (netinkamo tėvų informavimo, bendradarbiavimo su tėvais, motyvų nenurodymo, tėvų teisių neužtikrinimo). Pasak advokato S.Dabrausko ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teisiną prieinamumo galimybę. Palikus tik atskirąją nutarti, gali būti pernelyg susiaurinama teisė į teisminę gynybą, o tai yra neproporcinga klausimui, kuris susijęs su žmogaus teisių apribojimu. Taigi atskirojo skundo teisena nesudaro pakankamos suinteresuotos teisės apsaugos. 36⁵ straipsnio
prasme ši nuostata yra svarbi (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/). Teisininkas R.Aušrotas teigia, kad nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to, atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyina/).
Teisininko R.Aušroto nuomone, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkamai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/). Siekiame, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) Nr. 1-1234 būtų palikta 36⁵ straipsnio 3 dalis.
<...>
Atsižvelgti. Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje 2021-11-17 Nr. 102-P-32 pateiktiems argumentams ir pasiūlymui: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 8 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo 29 str.
straipsnio 3 dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str. 3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios. Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas: „3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
2020-05-20 Nr. g-2020-43525 (36⁵)2
vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymo (VTAPĮ) Nr. 1-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Nevyriausybinėms organizacijoms, tėvams kelia nerimą 36⁵ įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma braukti straipsnio 3 dalį. numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jo s įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“ Ši norma yra svarbi tėvams kaip įstatyminė garantija. Įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, tad nėra jokios būtinybės ją braukti. Ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. VTAPĮ 36⁵ straipsnis nedubliuoja 29 straipsnio, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Taigi, palikus tik atskirąją nutartį gali būti pernelyg susiaurinama teisė į teisminę gynybą, o tai yra neproporcinga klausimu, kuris susijęs su žmogaus teisių apribojimu. Taigi, atskirojo skundo teisena nesudaro pakankamos suinteresuotos teisės apsaugos. 36⁵ 3 dalis yra galimybė papildomai teisenai, ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme ši nuostata yra svarbi. Nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka. Šis punktas leidžia prevenciškai užkirsti kelią Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Be to, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkam ai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę. Siekiame, kad LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nr. 1-1234 būtų palikta 36⁵ straipsnio 3 dalis.
<...>
Atsižvelgti. Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje 2021-11-17 Nr. 102-P-32 pateiktiems argumentams ir pasiūlymui: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 8 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo 29 str. 8 d. atžvilgiu: t. y., tiek Įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str.
veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios. Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas: „3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
3Lietuvos visuomenės taryba,
Lietuvos Nepriklausomy- bės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila, 2020-05-27 Nr. g-2020-46395 (36⁵)2
Š.m. gegužės 5 d.
LR Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime pritarta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštiems LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/023169508f5b11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=1&sear chModelUUID=47bec0b5-deb5-4b33-8011-73a3b8a7ae34) ir susijusių LR Civilinio kodekso pakeitimų projektams, kuriais siekiama neteisėtai atimti iš tėvų Lietuvos Respublikos Konstitucinę teisę jiems kreiptis į teismą dėl valstybės institucijos sprendimo paimti iš jų šeimos vaiką, siūlant panaikinti LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo 36⁵ straipsnio (Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka) 3 dalį, nustatančią šią teisę tėvams. Š.m. gegužės 11 d. šis įstatymų projektų paketas įregistruotas svarstymui Lietuvos Seime. Privalomas įstatymo projekto registravimui Aiškinamasis raštas viešai nepaskelbtas. Šį veiksmą, kuriuo siekiama ne tik griauti konstitucinį tautos egzistavimo pagrindą – šeimą, bet ir atimti iš tėvų konstitucinę teisę kreiptis dėl to į teismą, t.y. atimti teisę ginti vaikus ir tuo pačiu šeimą, atliktą be viešo aptarimo kovos su COVID-19 priedangoje išgąsdinus Lietuvos gyventojus, vertiname esant akivaizdžiu pasikėsimu vykdyti nusikaltimą – griauti konstitucinius valstybės pagrindus - šeimą. Dėl šių priežasčių LR Seimo prašome viešai paskelbti šio įstatymo projekto aiškinamąjį raštą ir išregistruoti šį įstatymo projektą;
LR Vyriausybę - pateikti informaciją, kieno iniciatyva ir/ar siūlymu tai daroma; Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko - atleisti iš pareigų Socialinės apsaugos ir darbo ministrą; LR Generalinį prokurorą – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio pasikėsinimo įvykdyti antikonstitucinį (antivalstybinį) nusikaltimą. Atsižvelgti iš dalies.
Atsižvelgti iš dalies. Atsižvelgta dalyje dėl Projekto 5 (buvusio 3) straipsnio 2 dalies (keičiamo įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalies) (Žr. aukščiau lentelėje pateiktus argumentus ir pasiūlymą). Dėl projekto aiškinamojo rašto pažymėtina, kad vadovaujantis Seimo statutu, kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas. Visi Seimui teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai, projekto lydimieji dokumentai (jų tarpe ir aiškinamieji raštai) registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir skelbiami Seimo interneto svetainėje (135 str. 3 d., 136 str. 1 d.). Seimo statute nustatyta tvarka yra paskelbtas ir svarstomo projekto XIIIP-4822 aiškinamasis raštas (Seimo interneto svetainėje adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/bde6a0e0934b11eaa51db668f0092944?jfwid=-10udn6e29r). Dėl prašymo išregistruoti šį įstatymo projektą – pažymėtina, kad Seimas savo valią dėl įstatymo projekto išreikš jį svarstydamas Seimo Statuto nustatyta tvarka. 4. Susivienijimas „Susitelkimas“ 2020-05-29 Nr. g-2020-45835 (36⁵)2
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir tuo pačiu į asmens laisves ir teises.
<...>
Susitelkimo, neformalaus piliečių, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir politinių partijų susivienijimo XIV-oje večijoje, vykusioje 2020 m. gegužės 21 d. iškelti tokie reikalavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimui, Prezidentui:
<...>
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. 1-1234 - 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo“, pagal kurį numatoma panaikinti 36⁵ str. 3 dalį, pagal kurią „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo". Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje 2021-11-17 Nr. 102-P-32 pateiktiems argumentams ir pasiūlymui: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 8 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo 29 str. 8 d. atžvilgiu: t. y., tiek Įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str. 3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t.y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str.
tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios. Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas: „3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p
darbo ministerija 2020-06-02 Nr. g-2020-48405 (36⁵)2
darbo ministerija (toliau – Ministerija) išnagrinėjo sąjungos „Vardan Šeimos“ 2020 m. gegužės 20 d. kreipimąsi „Dėl LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų“ (toliau – kreipimasis). Pavedimas išnagrinėti kreipimąsi taip pat gautas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal Vyriausybės kanclerio 2020 m. gegužės 20 d. rezoliuciją Nr. S-2173. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl toliau pateikiama informacija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau pateikiama Ministerijos nuomonė, Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios tik dėl to, kad ji yra perteklinė VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalies atžvilgiu, t. y., tiek VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau kartu – Tarnyba) neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Pripažinus netekusia galios VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalį tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepraranda teisės skųsti Tarnybos veiksmų ir sprendimų – jie gali ir toliau tą daryti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią gali būti skundžiamas ir Tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat bet kokie kiti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą manymu neteisėti Tarnybos veiksmai ir sprendimai.
VTAPĮ keitimą paskatino Nacionalinės teismų administracijos kreipimasis, kuriame minėta institucija išsakė pastabas dėl neaiškaus ir (ar) perteklinio teisinio reguliavimo. Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad neaiškus 36⁵ straipsnio 3 dalies santykis su VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus“. Neaišku, kuo skiriasi minėtose normose nustatytas reglamentavimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, atkartoja tą patį. Taip pat, Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad toks nuostatų dubliavimas įveda tik daugiau neaiškumų dėl rūšinio teismingumo nustatymo, t. y. koks teismas, bendrosios kompetencijos ar administracinis, turėtų nagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.
Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies atsisakoma dėl to, kad būtų pašalintas dabartinis dviprasmiškumas dėl Tarnybos veiksmų ir sprendimų apskundimo, siekiant užtikrinti, kad tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtų sudarytos tinkamos sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises. Ministerija pabrėžia, kad kreipimesi išsakytas nerimas dėl asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybės mažinimo nepagrįstas, nes nurodoma skirtingų subjektų sprendimų apskundimo tvarka. Teismo sprendimo, kuriuo išduodamas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, apskundimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kai tuo tarpu VTAPĮ yra įtvirtinta teisė skųsti ne teismo sprendimą, o Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl atsisakius VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą išlaiko teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ir sprendimų vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi. Jei teismas konstatuoja neteisėtus Tarnybos veiksmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu dėl žalos atlyginimo.
<...>
Atsižvelgti.
Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūlo tikslinti aptariamą straipsnį. Žr. Komiteto patobulinto projekto 5 straipsnio 2 dalį. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2020-06-02 Nr. g-2020-48415 (36⁵)2
darbo ministerija (toliau – Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Visuomenės Tarybos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gerb. Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos 2020 m. gegužės 27 d. kreipimąsi „Dėl piktnaudžiavimo COVID-19 krizės Lietuvoje pretekstu“. Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl toliau pateikiama informacija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau pateikiama Ministerijos nuomonė, Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais.
Ministerija informuoja, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios tik dėl to, kad ji yra perteklinė VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalies atžvilgiu, t. y., tiek VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau kartu – Tarnyba) neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Pripažinus netekusia galios VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalį tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepraranda teisės skųsti Tarnybos veiksmų ir sprendimų – jie gali ir toliau tą daryti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią gali būti skundžiamas ir Tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat bet kokie kiti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą manymu neteisėti Tarnybos veiksmai ir sprendimai. VTAPĮ keitimą paskatino Nacionalinės teismų administracijos kreipimasis, kuriame minėta institucija išsakė pastabas dėl neaiškaus ir (ar) perteklinio teisinio reguliavimo. Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad neaiškus 36⁵ straipsnio 3 dalies santykis su VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus“.
Neaišku, kuo skiriasi minėtose normose nustatytas reglamentavimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta, atkartoja tą patį. Taip pat, Nacionalinė teismų administracija pabrėžė, kad toks nuostatų dubliavimas įveda tik daugiau neaiškumų dėl rūšinio teismingumo nustatymo, t. y., koks teismas, bendrosios kompetencijos ar administracinis, turėtų nagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies atsisakoma dėl to, kad būtų pašalintas dabartinis dviprasmiškumas dėl Tarnybos veiksmų ir sprendimų apskundimo, siekiant užtikrinti, kad tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtų sudarytos tinkamos ir aiškios sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises.
Ministerija pabrėžia, kad kreipimesi išsakytas nerimas dėl tėvų konstitucinės teisės kreiptis į teismą atėmimo yra nepagrįstas, nes šiuo metu Teismo sprendimą, kuriuo išduodamas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, gali būti skundžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o VTAPĮ yra įtvirtinta teisė skųsti ne teismo sprendimą, o Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl net ir atsisakius VTAPĮ 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą išlaiko teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ir sprendimų vadovaudamiesi VTAPĮ 29 straipsnio 8 dalimi. Jei teismas konstatuoja neteisėtus Tarnybos veiksmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgti. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūlo tikslinti aptariamą straipsnį. Žr. Komiteto patobulinto projekto 5 straipsnio 2 dalį. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021-10-28 Nr. g-2021-10953 * Susipažinę su įstatymų projektais, jų aiškinamuoju raštu bei įvertinę projekto atitiktį kitiems galiojantiems įstatymams, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 4.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-10-28 Nr. g-2021-109771 Dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4822 1.
keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 4 punktą, po žodžio „atvejais“, įrašant žodžių junginį „arba su kuriuo buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru, dėl netinkamo jos vykdymo.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-10-287
straipsnyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnį. 5. Nacionalinė teismų administracija,
g-2021-110377
nurodytos įstatymų įsigaliojimo bei įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo narys Mindaugas Lingė, 2021-10-252 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ)
nėra tikslios, nes šiame straipsnyje vaiko situacijos vertinimo tvarka nėra nustatyta. Vadovaujantis 36 straipsnio 1 dalimi, vaiko situacijos vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti 36 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų.“.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis.
1.2 Seimo narys Mindaugas Lingė, 2021-10-253 N Argumentai: Šiuo metu galiojančioje VTAPĮ redakcijoje nėra numatytas teisinis pagrindas vaiko laikinosios priežiūros užtikrinimo tvarkos nustatymui, todėl norint sureguliuoti visus laikinosios priežiūros užtikrinimo procedūrinius aspektus, teikiamas siūlymas įteisinti pavedimą socialinės apsaugos ministrui sureguliuoti šiuos klausimus. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 36³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 36³straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio
Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
Seimo narys Mindaugas Lingė, 2021-10-254 N Argumentai: Svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisę dalyvauti vaiko laikinosios priežiūros nustatymo procese (tiek sutinkant šį institutą taikyti, tiek nurodant konkrečius asmenis, kuriems sutiktų perduoti vaikų priežiūrą) ir pašalinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turėtų galimybę užtikrinti vaiko laikinąją priežiūrą nedalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ar jiems nežinant. Todėl siūlytina pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 36⁴ straipsnio 4 dalį, kur numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nedalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, privalo jiems apie tai pranešti.
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja to paties straipsnio 2 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. Vadinasi, vaiko laikinoji priežiūra negali būti nustatyta tėvams, ar turimam vieninteliam iš tėvų nežinant ir procedūroje nedalyvaujant. Svarbu pašalinti tokį prieštaravimą ir užtikrinti, kad visais atvejais laikinoji priežiūra būtų užtikrinama tik dalyvaujant vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Tokiu būdu būtų užtikrinamos tėvų teisės visais atvejais dalyvauti ir tik su tėvų sutikimu nustatyti laikinąją priežiūrą pas tuos asmenis, kuriuos nurodo tėvai. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 36⁴ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 36⁴ straipsnio 4 dalį: „4.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nedalyvaujant vaiko tėvams (vienam iš vaiko tėvų) ar kitiems (kitam) vaiko atstovams (atstovui) pagal įstatymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
straipsniais, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai. 1.4 Seimo narys Mindaugas Lingė, 2021-10-25 I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą siūloma papildyti naujais straipsniais, tikslintinas projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto pavadinimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-11-17 * Pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4822 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarti. 1.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2 Argumentai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str.
atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus.“. To paties įstatymo 36⁵str. 3 d. nustatyta, kad „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“. Projekto autoriai siūlo pripažinti netekusia galios Įstatymo 36⁵str. 3 d., motyvuodami tuo, kad ji yra perteklinė Įstatymo 29 str. 8 d. atžvilgiu: t. y., tiek Įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalyje, tiek 29 straipsnio 8 dalyje iš esmės įtvirtinta identiška nuostata – kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę teismui skųsti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 36⁵str. 3 d. galiojanti atskira nuostata dėl Tarnybos veiksmų apskundimo gali kelti taikymo neaiškumų, t. y., ar joje įtvirtinta tvarka nėra speciali, ar joje nenumatoma kitokia nei 29 str. 8 d. įtvirtinta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina, kad galiojanti Įstatymo 36⁵str. 3 d. turi būti keičiama. Tačiau vertinant Įstatymo 36⁵str. reguliavimo dalyko, susijusio su vaiko paėmimu iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, svarbą bei Komitete gautus nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, kuriuose pateikiami prieštaravimai dėl to, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. būtų pripažinta netekusia galios - tikslinga Projektą tobulinti, atsisakant Projekto autorių siūlymo pripažinti šią dalį netekusia galios.
Siūlytina įstatyme palikti nuostatą, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai turi teisę skųsti Tarnybos veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, tačiau ją tikslinti aiškiai nurodant, kad Įstatymo 36⁵str. 3 d. numatyta Tarnybos veiksmų apskundimo tvarka nėra speciali 29 str. 8 d. atžvilgiu. Pasiūlymas:
„3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal
įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo kaip tai numatyta šio įstatymo 29 str. 8 d.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį. 1.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-11-177 Argumentai: Projekto 5 straipsnyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos jau praėję, todėl jos turi būti tikslinamos. Pasiūlymas:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pritarti. Argumentai:
Kadangi nepritarta iniciatorių siūlymui keičiamo įstatymo 36⁵straipsnio
dalis), atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 (buvusio 5) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru
sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė