Projektas Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. ............ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 50 punktu:
„50) rugsėjo 17-oji – SSRS agresijos prieš Europą diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 50–69 punktus laikyti atitinkamai 51–70 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant: · atkreipti Lietuvos, Europos, pasaulio tautų ir Rusijos visuomenės dėmesį į Rusijos Federacijos valdančiųjų kuriamą bei pasaulyje skleidžiamą prieštaringą istorinį pasakojimą apie išskirtinai pozityvų SSRS vaidmenį bei pergalę Antrajame pasauliniame kare; · įtvirtinti istoriniais faktais paremtą SSRS vaidmenį ir atsakomybę įplieskiant Antrąjį pasaulinį karą; · atkreipti dėmesį į SSRS bendrininkavimo su fašistine Vokietija pasekmes Europos tautoms. Kasmet vykstanti gegužės 9 dienos „Pergalės Didžiajame Tėvynės kare“ minėjimo šventė yra tapusi savotišku tautos mitu rusams. Šią dieną kariniais paradais ir kitais šventiniais renginiais pagerbiami žuvę Antrajame pasauliniame kare rusai bei švenčiama pergalė prieš fašizmą. Vis dėlto, tikrasis SSRS vaidmuo Antrajame pasauliniame kare iki šiol lieka nuslėptu, atsakomybę už sovietų karo nusikaltimus perkeliant kaimyninėms Vidurio ir Rytų Europos tautoms. Analizuojant šiuolaikinį SSRS vaidmens Antrajame pasauliniame kare vertinimą, atkreiptinas dėmesys į Vladimiro Putino režimo vykdomą Ribentropo-Molotovo pakto reabilitacijos kampaniją. Pabrėžtina, jog būtent šio pakto pasirašymas faktiškai leido Adolfui Hitleriui pradėti karą (istoriniai šaltiniai atskleidžia, jog šias pakto pasirašymo pasekmes suprato ir tuometiniai Kremliaus valdantieji). Todėl šiandieninis Ribentropo-Molotovo pakto pateisinimas reiškia ne vien kaimyninių valstybių užpuolimo, Holokausto, masinių trėmimų bei kitų iš šio susitarimo sekusių nusikaltimų pateisinimą. Toks veiksmas taip pat reiškia visišką komunistų bendrininkavimo su fašistais pripažinimą.
bendrininkavimas su fašistine Vokietija apėmė ne vien formalių sutarčių pasirašymą. Tai įrodo ir pirmieji Antrojo pasaulinio karo etapai: 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS įsiveržė į Vokietijos užpultą Lenkiją tik iki su Vokietija sutartų ribų, o šią karinę operaciją vainikavo rugsėjo
paradas Lietuvos Brastoje. Istorikai fiksuoja ir daugiau bendradarbiavimo įrodymų: SSRS garantavo fašistinei Vokietijai ne tik saugumą Rytuose, bet ir aprūpinimą maistu, amunicija bei kitais materialiniais ištekliais. Todėl šiandieninis Ribentropo-Molotovo pakto pateisinimas paneigia ne tik gegužės 9-sios
Federacijos vykdomos informacinės atakos prieš Lietuvą ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Kitaip negu karą pralaimėjusi Vokietija, SSRS valstybingumo perėmėja besiskelbianti Rusija iki šiol nepripažįsta kaltės dėl vaidmens pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir jame padarytų nusikaltimų. Kaltė dėl bendradarbiavimo vokiečių vykdytame Holokauste, etninių valymų, gyventojų trėmimo, politinių oponentų žudymo ir kt., suverčiama tuometinėms sovietų bei vokiečių pavergtoms tautoms, įskaitant lietuvius, latvius, estus, lenkus bei ukrainiečius. Toks atsakomybės už istorinius įvykius perkėlimas iškraipo istorinę tiesą, yra klaidinantis ir kenkia minėtų valstybių įvaizdžiui pasaulyje. Sunku paneigti, jog komunistinė Rusija ir jos žmonės daug prisidėjo prie pergalės prieš fašistinę Vokietiją. Dauguma Vokietijos nuostolių buvo patirta Rytų fronte. Pačios SSRS nuostoliai viršija daugelio kitų prieš vokiečius kariavusių valstybių nuostolius.
Todėl suprantama, jog pergalė šiame kare rusams yra svarbus istorinis įvykis. Tačiau šiuolaikinė Rusija iš savos komunistinės praeities atsirenka tik tai, kas naudinga ir negadina šalies įvaizdžio, atsakomybę už nusikaltimus melagingai perkeldama nuo jos pačios kare nukentėjusioms ir po karo SSRS okupuotoms valstybėms. Šiuo Įstatymo projektu siekiama atkreipti pasaulio ir pirmiausia Europos visuomenių dėmesį į istoriniais faktais paremtą SSRS vaidmenį ir atsakomybę pradedant Antrąjį pasaulinį karą. Akivaizdu, jog minėto istorinio pasakojimo prieštaravimo, tarp kovos ir bendrininkavimo su fašistine Vokietija, Rusija pati neišspręs – nes tai nenaudinga SSRS žlugimą didžiausia geopolitine katastrofa vadinančiam šiandieniniam Kremliaus režimui. Tačiau Lietuva privalo būti suinteresuota, kad vertinant Antrojo pasaulinio karo istoriją būtų žvelgiama į jos visumą bei konkrečiai įvardinamos visos už karo meto ir pokario nusikaltimus atsakingos šalys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta SSRS agresijai prieš Europą atminti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas atmintinas dienas, nustatant, kad rugsėjo 17-oji yra SSRS agresijos prieš Europą diena.
Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai paskatins visuomenę atkreipti dėmesį į prieštaringą istorinį pasakojimą apie pozityvų SSRS vaidmenį bei pergalę Antrajame pasauliniame kare, paskatins pažvelgti į SSRS vaidmens Antrajame pasauliniame kare visumą, ugdys Lietuvos piliečių istorinę savimonę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų teisinių sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu buvo remtasi Lietuvos ir pasaulio istorikų tyrimais, istoriniais šaltiniais. Daugelis teiginių apie SSRS ir fašistinės Vokietijos bendrininkavimą vykdant Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus buvo paskelbti Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus Timothy Snyder knygoje „Juodžemis. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“ (2015) bei šio mokslininko viešų paskaitų metu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
agresijos prieš Europą diena“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo projektu siūlomas SSRS agresijos prieš Europą dienos įtraukimas į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą, nedubliuoja Lietuvos Respublikoje rugpjūčio
Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjimo. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į istoriniais faktais paremtą komunistinės Rusijos vaidmenį ir atsakomybę pradedant Antrąjį pasaulinį karą bei to pasekmes Europos tautoms. Rugsėjo 17 d. pasirinkta dėl to, jog šią dieną, 1939 metais, SSRS įžengė į fašistų užpultą Lenkiją, taip kare atsistodama į A. Hitlerio pusę bei patvirtindama iki tol slėptą suokalbį su fašistine Vokietija. Teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruoti Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIIP-4424 ir 4759, kuriais siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį atitinkamai 48 ir 68 punktais, likusius straipsnius atitinkamai pernumeruojant. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] A.Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]