Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Finansinių finansinių priemonių rinkų įstatyme įstatymo 3 straipsnio
keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 19 punktu: „19) išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Investavimo objektai 1.
objektai
tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą rinkoje, kuri pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, ir (arba)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse, ir (arba)
3) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose yra numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 2 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta pensijų fondo taisyklėse), ir (arba)
4) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui padėti indėliai, kuriuos galima atsiimti pareikalavus, esantys kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu Europos Sąjungoje, ir
nurodytos pinigų rinkos priemonės, ir (arba)
6) šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos, ir (arba)
7) šio įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)
8) investicijos alternatyvių turto klasių rinkose per šio straipsnio 4 dalyje nurodytus subjektus, nepažeidžiant šio įstatymo 47 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, ir (arba)
9) investicijos į kitus investavimo objektus, nepažeidžiant šio įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų. 2.
2Į pinigų rinkos priemones,
kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu tų priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant apsaugoti investuotojus ir jų santaupas ir jeigu tos priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos Centrinio Banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų arba tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba
4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro mažiausiai 10 000 000 eurų ir kuri rengia ir skelbia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ar kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, kaip nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 3. Pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą. 4. Pensijų turtas gali būti investuotas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti.
Valdymo įmonė išvestines finansines priemones turi teisę naudoti tik tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklėse yra nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kokiais tikslais valdymo įmonė ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikos valdymui naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti valdymo įmonės periodinėse ataskaitose. 5 Priežiūros institucija nustato tvarką, kuria vadovaudamasi valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti finansinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti būdus ir finansines priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar finansinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo pensijų fondo taisyklėse nustatytų investavimo tikslų. 6. 4. Pensijų turtas gali būti investuojamas alternatyvių turto klasių rinkose, jeigu subjektas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, per kurį investuojama, atitinka šias sąlygas:
1) vykdoma subjekto ir (ar) jo valdytojo priežiūra, įskaitant ir kitą negu valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūrą, arba yra nustatytos kitos priežiūros institucijai priimtinos subjekto kontrolės užtikrinimo priemonės;
2) nuostoliai, kuriuos pensijų fondas gali patirti turėdamas subjekto finansines priemones, yra ne didesni negu už juos sumokėta pinigų suma;
3) jeigu užsienio subjektas yra prižiūrimas užsienio priežiūros institucijos, priežiūros institucija dvišalio ar daugiašalio susitarimo, paskelbto priežiūros institucijos interneto svetainėje, pagrindu bendradarbiauja su atitinkama užsienio valstybės priežiūros institucija, kai ši valstybė nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.“
straipsnio pakeitimas „47 straipsnis.
priemonių portfelio diversifikavimas
perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų turtą sudarančių fondo grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus. 2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nebus didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams netaikomas ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo
taikoma riziką ribojanti priežiūra). 3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių fondo grynųjų aktyvų. 4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių fondo grynųjų aktyvų. 5. Investicijos į valstybės, kurios kredito reitingas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos, išleistus arba garantuotus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių fondo grynųjų aktyvų vertės.
Priežiūros institucija į šioje dalyje numatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali leisti investuoti ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju dalyvių interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų. Šioje dalyje numatytų reikalavimų netenkinančioms finansinėms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ribojimai. 6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų patenkinti obligacijų savininkų reikalavimus ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų. 7. Bendra investicijų į bendrovių, kurioms nėra suteiktas kredito reitingas, arba į bendrovių su žemesniu negu investiciniu reitingu obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius vertė negali viršyti 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. 8.
dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma maksimali leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–7 dalyse ir šio įstatymo 49¹ straipsnio 5 dalyje numatytos nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių fondo grynųjų aktyvų. 9. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų. 10. Alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 64 dalyje numatytus subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Subjektai, per kuriuos pensijų turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinkas ir kurie nėra laikomi kolektyvinio investavimo subjektais, laikytini emitentais finansinių priemonių portfelio diversifikavimui taikomų reikalavimų prasme. 11. Iš viso alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 64 dalyje numatytus subjektus ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. 12. Į šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus investavimo objektus gali būti investuota iki 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų į vieną objektą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi investicijoms alternatyvių turto klasių rinkose ir investicijoms į šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus investavimo objektus.“
papildymas 49¹ straipsniu Papildyti įstatymą 49¹ straipsniu:
„49¹straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones
investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose rinkose arba jomis prekiaujama už tokių rinkų ribų;
2) jos yra susietos su šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta pensijų fondo taisyklėse, pensijų fondas turi teisę investuoti;
3) kita šalis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 45 straipsnio
nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;
4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte. 2.
2Valdymo įmonė privalo:
1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai finansinių priemonių portfelio rizikai;
2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, vertę;
3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno pensijų fondo rizika. 3. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos mastas negali būti didesnis už pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos mastą, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuojama iki 35 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai. 4. Rizikos mastas sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnis kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta kredito įstaiga, – negali būti didesnis kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės. 5.
investuojamas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti, šio straipsnio 2–4 dalys netaikomos, tačiau kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikos valdymui naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti valdymo įmonės periodinėse ataskaitose.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 15 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo NR. VIII-1212 2, 8, 45, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 49¹ STRAIPSNIU įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 8, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – PSPKĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PKĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šių sprendimų neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai, nes aišku, kad naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės paveiktoms ekonomikai svarbių sektorių įmonėms atsigauti bus reikalinga parama tiek jų likvidumui užtikrinti, tiek finansavimui gauti. Be to, rengiant Įstatymų projektus atsižvelgta ir į tai, kad š. m. balandžio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, siekiant mažinti naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, buvo nuspręsta steigti Pagalbos verslui fondą, kuris investuotų į Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių asmenų, kurie dėl nepalankios epideminės naujojo koronaviruso (COVID-19) situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės ir skolos vertybinius popierius ar teiktų paskolas tokiems juridiniams asmenims. Įstatymų projektų tikslai:
galimybę Lietuvos instituciniams investuotojams – valdymo įmonių ir gyvybės draudimo bendrovių valdomiems pensijų fondams – prisidėti prie steigiamo Pagalbos verslui fondo finansavimo;
galimybes pensijų fondams investuoti į įvairesnes priemones ir taip sudaryti galimybes daugiau investuoti į vietinę (Lietuvos) ekonomiką, nukreipiant dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą. Įstatymų projektų uždaviniai – praplėsti potencialių investavimo objektų ratą, leidžiant pensijų fondų lėšas investuoti ir į kitus, šiuo metu Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ) nenustatytus investavimo objektus, pvz., į nebiržines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą, išvestines finansines priemones. Šie siūlomi pakeitimai atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) vykdyto techninio projekto dėl institucinių investuotojų investicijų Lietuvoje skatinimo rekomendacijas. ERPB, atlikęs institucinių investuotojų investicijų lygio Lietuvoje vertinimą, pateikė rekomendacijas, kaip pakelti nepakankamą minėtų investicijų lygį Lietuvoje.
Tarp rekomendacijų – ir siūlymas išplėsti investicinių priemonių, į kurias būtų galima investuoti pensijų fondams, ratą. Be to, šie pakeitimai taip pat atitinka ir stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu pateiktą rekomendaciją leisti pensijų fondams investuoti tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą. Minėtų rekomendacijų įgyvendinimas tapo ypač aktualus siekiant švelninti naujojo koronaviruso (COVID-19) krizės padarinius ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengti Įstatymų projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], ir Kapitalo rinkų skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected], kartu su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininke Justina Pupieniene, tel. (8 5) 618 69 035, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai PSPKĮ nustatytos pensijų turto investavimo taisyklės nustato galimus pensijų turto investavimo objektus (45 straipsnis), taikomus pensijų fondo finansinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimus (47 straipsnis), taip pat reikalavimą veikti geriausiais pensijų fondo dalyvio interesais (46 straipsnis) ir kt. PKĮ 21 straipsnyje, nustatančiame pensijų turto investavimo ypatumus, pateikiama nuoroda į PSPKĮ nuostatas, reglamentuojančias investavimo objektus. Pažymėtina, kad PSPKĮ ir PKĮ nustatytas pensijų turto investavimo objektų sąrašas yra baigtinis.
leidžia pensijų turtą investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, indėlius, taip pat šis turtas gali būti investuojamas rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose (jei įgyvendinamos nustatytos sąlygos). PSPKĮ reglamentuotas investavimas ir į kitą turtą – 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas investuoti pensijų turtą į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėtina, kad PSPKĮ nenumato galimybės pensijų fondams investuoti į nebiržines finansines priemones (įmonių akcijas, obligacijas), nebent finansinės priemonės į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamos ne vėliau kaip per 1 metus nuo išleidimo. PKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodomi tik pensijų turto investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, taip pat investavimo į PSPKĮ 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ypatumai, o dėl investavimo į kitą turtą įstatyme teikiama nuoroda į PSPKĮ nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal PSPKĮ ir PKĮ leidžiama pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones rizikai valdyti. 4.
rezultatų laukiama
projektu siūlomi šie esminiai pakeitimai: · įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pvz., į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); · nustatyti maksimalias investicijų į kitus investavimo objektus (nekilnojamąjį turtą, nebiržines finansines priemones ar kt.) ribas (iki 10 procentų grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą); · įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais; · patikslinti išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžtį; · įtvirtinti priežiūros institucijos teisę nustatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką. Sprendžiant dėl galimybės išplėsti pensijų fondų investavimo subjektų ratą buvo remiamasi gerąja užsienio šalių praktika. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensijų fondams leidžiama tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą (EBPO duomenimis, tik kelios Europos Sąjungos valstybės (Lietuva, Italija, Lenkija, Rumunija) tai draudžia). Kai kuriose valstybėse tokioms investicijoms netaikomi jokie apribojimai, o tokios valstybės kaip Estija, Latvija, Vengrija, Graikija, Šveicarija, Izraelis, Ispanija taiko investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimus (tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą leidžiama investuoti ne daugiau kaip 5, 10, 20 ar 30 procentų viso valdomo pensijų turto).
Taip pat kai kuriose valstybėse taikomas investicijų į nekilnojamąjį turtą užsienyje ar investicijų koncentracijos į vieną nekilnojamojo turto objektą ribojimas, pvz., Šveicarijoje ne daugiau kaip 1/3 investicijų į nekilnojamąjį turtą gali sudaryti investicijos užsienyje), investicija į vieną nekilnojamojo turto objektą negali viršyti 5 proc. viso valdomo pensijų turto. PSPKĮ projektu siūlomais pakeitimais, leidžiančiais pensijų fondams investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, pensijų fondų investavimo į išvestines finansines priemones reikalavimai būtų suvienodinti su šiuo metu galiojančiais analogiškais reikalavimais, taikomais mažmeniniams investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. PSPKĮ projektu siūlomi pakeitimai yra analogiški Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 84 straipsnyje įtvirtintoms suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams taikomoms taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, kartu siūloma suvienodinti PSPKĮ esančią išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžtį su KISĮ įtvirtintos analogiškos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra platesnė nei PSPKĮ. Be to, atsižvelgiant į siūlomas nuostatas dėl galimybės pensijų fondams investuoti į išvestines finansines priemones, kartu būtina papildyti priežiūros institucijos teisę priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reglamentuojantį PSPKĮ 8 straipsnį, numatant, kad priežiūros institucija turi teisę nustatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką.
PKĮ projektu siūlomi pakeitimai:
galimybę pensijų fondams investuoti pensijų turtą į PSPKĮ 49¹ straipsnyje nurodytas išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais;
kad į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais nebūtų leidžiama investuoti pensijų turto išsaugojimo pensijų fondo turto, nes šio pensijų fondo sudarymo vienas iš tikslų – kiek įmanoma labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką. Siūlomais PKĮ pakeitimais, kurie leistų pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones, siekiama suderinti PKĮ nuostatas su siūlomais PSPKĮ pakeitimais. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai išplėstų institucinių investuotojų – valdymo įmonių ir gyvybės draudimo bendrovių valdomų pensijų fondų – galimybes daugiau investuoti Lietuvoje, taip prisidedant prie verslo finansavimo tiek per valstybės kuriamas verslo skatinimo priemones, tiek tiesiogiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, būtų sukurtos teisinės prielaidos pensijų fondams prisidėti prie Pagalbos verslui fondo.
Be to, būtų sukurta palankesnė investicinė aplinka reikšmingiems instituciniams investuotojams – pensijų fondams – daugiau investuoti Lietuvoje ir užtikrintos palankesnės sąlygos įvairių finansavimo priemonių vystymuisi Lietuvos kapitalo rinkoje. Tokiu būdu sudaromos prielaidos pagelbėti Lietuvos verslui veiksmingai susidoroti su naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės padariniais ir sušvelninti pasekmes ekonomikai. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad įstatymų, kurių projektai teikiami, įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes jais sukuriamos papildomos finansavimo galimybės vietinėms įmonėms, o kartu – platesnės pensijų turto investavimo ir diversifikavimo galimybės, kas turėtų užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą bei geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą. Tai ypač aktualu verslui kovojant su neigiamais naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės padariniais. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. PSPKĮ projektu siūloma keisti išvestinių finansinių priemonių sąvoka nevertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, nes pateikiama tik nuoroda į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šiuo metu galiojančio PSPKĮ nuostatos, reglamentuojančios pensijų fondų investavimo reikalavimus. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pensijų fondas“,
„pensijų turtas“, „investavimo objektas“, „kolektyvinio investavimo subjektas“,
„perleidžiamasis vertybinis popierius“, „išvestinė finansinė priemonė“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į šio įstatymo 49¹ straipsnio 5 dalį („šio įstatymo 49¹ straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos“) turėtų būti tikslinama, nes 49¹ straipsnio 5 dalyje ribos nėra nustatomos. 2. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų terminus ir į tai, kad įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta iki jo įsigaliojimo, siūlytina tikslinti įstatymo projekte numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, po įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 45 straipsnio rašytinos kabutės, o įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas pakeitimo esme „Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 49¹ straipsniu įstatymo projekto nr. xiiip-4799 2020-05-20
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Kalesinskas – Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-084
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į šio įstatymo 49¹ straipsnio 5 dalį („šio įstatymo 49¹ straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos“) turėtų būti tikslinama, nes 49¹ straipsnio 5 dalyje ribos nėra nustatomos. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo įgyvendinimui turės būti pasiruošta iki jo įsigaliojimo, siūlytina tikslinti įstatymo projekte numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-08 3,4
įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 45 straipsnio rašytinos kabutės, o įstatymo projekto 4 straipsnis pildytinas pakeitimo esme
„Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas, 2020-05-20 * Ši situacija, kai buvo rengiami įstatymų pakeitimo projektai, akivaizdžiai parodė, kad pensijų fondų (PF) kaupiantieji (dalyviai) neįtraukiami laiku į pakeitimų derinimo procesą, nors jie yra priežastis, dėl ko pensijų fondai veikia. Reikalinga ištaisyti šią sisteminę spragą Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje, todėl siūlome Seimo BFK ir SRDK pavesti Lietuvos bankui išanalizuoti galimybes įsteigti tarybas prie PF, kuriose būtų nuolatos atstovaujami PF dalyvių interesai.
Mes ketiname pateikti savo išsamesnius siūlymus šiuo klausimu atskirai artimiausiu metu. O dėl pateiktų konkrečių įstatymų pakeitimų siūlymų išreiškiame Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) poziciją punktuose žemiau:
pritariame, kad būtų plečiamos galimybės investuoti pensijų fondams, BET IŠPLEČIANT GALIMYBES, TAM PRIVALO BŪTI PASIRENGTA - atlikta papildomų rizikų, atsirandančių iš atlaisvinamų investavimo apribojimų, analizė, atliktas ir pristatytas esamų rizikos valdymo ir kontrolės priemonių vertinimas ir aiškiai pasiūlytos naujos priemonės papildomų rizikų valdymui ir kontrolei. To teikiant šiuos įstatymų projektus nebuvo padaryta. Pavyzdžiui, siūlomų pakeitimų aiškinamojo rašto 5 punkte turi būti išnagrinėtos "galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta", tačiau ten nėra nurodyta nė viena grėsmė, rizika ir priemonė, galinti padėti kontroliuoti riziką - o tik išvardintos galimos naudos. Mums akivaizdu, kad rizikos padidės. Mums suprantamas noras didinti investavimo galimybes pensijų fondams ir tai gali didinti ilgalaikę investicijų grąžą PF dalyviams. Bet jei norime pridėti grąžos šaltinių, turime suprasti, kad pridėsime ir rizikos šaltinių - papildoma grąža kyla iš papildomos rizikos. Papildomą riziką turi būti pasiruošta valdyti. Bet ligšiolinis, skubotas pasiruošimas nerodo, kad tam yra pasiruošta. 2. Primename pagrindinį ir vienintelį ESMINĮ TIKSLĄ, DĖL KO YRA SUKURTI IR VEIKIA
Pensijų fondai nėra, nebuvo ir negali būti nei verslo paramos fondai, nei Lietuvos ekonomikos skatinimo agentūros, nei dar kas nors kitas - todėl jiems negaliu būti primetami šalutiniai tikslai ir lūkesčiai. Prieš ESMINĮ TIKSLĄ negali būti iškeliamas šalutinis - pavyzdžiui, investuoti kuo daugiau kaupiančiųjų turto Lietuvoje. Juk didžioji dalis PF turto investuojama ne Lietuvoje dėl dviejų svarbių priežasčių - tam, kad kuo geriau būtų diversifikuotas investicijų portfelis ir kad II ir III pakopų pensijos kuo mažiau priklausytų nuo tų pačių rizikos faktorių, t.y vietinės ekonomikos, nuo kurios priklauso I pakopos (Sodros) pensija. 3. Pensijų fondų turtas priklauso kaupiantiesiems, o ne PF valdytojams. Todėl ne PF valdytojų, o PF dalyvių turi būti klausiama, ar jų turtas turėtų būti investuojamas į atskirus NT objektus Lietuvoje krizės akivaizdoje, į gelbėjamas problemines įmones ir kt. PF valdytojai, kaip institutas, yra prigimtiniame interesų konflikte - jie yra pelno siekiančios organizacijos, kurios atstovauja ir savo akcininkų komercinius interesus - todėl jie negali deramai atstovauti kaupiančiųjų nuomonės ir interesų. Lietuvoje nesant PF patikėtinių institutui (pvz. PF taryboms) nėra kito būdo, kaip išgirsti kaupiančiųjų nuomonę, kaip įtraukti aktyvių kaupiančiųjų asociaciją (PFDA) į diskusiją, iš karto pradėjus formuoti pasiūlymus. To šį kartą padaryta nebuvo. 4. Siūlomų įstatymų pakeitimų pakete nėra pateikta jokio iš pakeitimų kylančių naujų rizikų įvertinimų. O rizikos kaupiančiųjų turtui įst. pakeitimais yra didinamos. Jei bus pradėta investuoti į koncentruotas inv. pozicijas nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje ar tiesiogiai į nelistinguojamų įmonių akcijas ar obligacijas, kas neleidžiama dabar galiojančiais įstatymais - rizika kaupiančiųjų turtui bus padidinta.
Papildomos rizikos šaltiniai yra šie:
papildomos PF valdytojų kompetencijos kontrolė;
konfliktų valdymo kontrolė, atsirandant galimybėms koncentruotoms inv.pozicijoms rinkos segmentuose, kurie yra intensyviai kredituojami daugelio PF valdymo įmonių motininių bankų;
sandorių sąlygų kontrolė, pvz. kainos atitikimas rinkos (nelikvidžios) sąlygoms, inv.grąžos ir rizikos santykio atitikimas PF dalyvių rizikos profiliui ir kt.;
minimalūs saugikliai vertinant NT ir kitą turtą sandorių metu (nepriklausomi vertintojai, leidžiami kainų nuokrypiai);
investuoti į NT ar kitą turtą, kurio nuosavybė apribota ir tai gali lemti nuosavybės praradimą (nuostolius);
objektus, kurie neturi biržoje kiekvieną dieną nustatomos kainos, neužtikrinamas grynųjų aktyvų skaičiavimo skaidrumas ir aiškumas vertinant tokius objektus;
ilgalaikės ir ypatingai rizikingos investicijos nesudarytų pensijų fondų, kuriuose kaupia priešpensijinio amžiaus asmenys, turto. 5. Siūlome kaip standartu, įtvirtinančius minimalius saugiklius investuojant į NT ir kitus objektus, vadovautis ir atsižvelgti į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas (pvz., 138-143 str.). Taip pat atsižvelgti į tai, kad pensijų fondų dalyviai negali būti laikomi ar prilyginami investuotojams (net ir neprofesionaliesiems/mažmeniniams), todėl pensijas kaupiančių asmenų interesų apsauga turėtų būti orientuota į aukštesnius nei minimalūs apsaugos standartus. Nedarant išimčių, tokie standartai turi būti įtvirtinti įstatymuose (ne poįstatyminiuose aktuose). 6.
investuoti turtą tiesiogiai į NT (PSPKĮ 45 str. 3 p.), nebuvo įvertinta galimybė tame pačiame punkte panaikinti ir apribojimą PF investuoti į tauriuosius metalus ir į su jais susijusias finansines priemones, nors tai galėtų būti riziką diversifikuojanti ir investicinio portfelio savybes optimizuojanti priemonė, tad PF dalyviams naudinga. Apibendrinant, siūlome atsižvelgti į pastabas ir pavesti įstatymų projektų rengėjams atlikti būtinus pasiruošimo darbus, prieš teikiant įstatymų pakeitimus priėmimui, į pakeitimų derinimą įtraukiant PFDA atstovus ir kitas suinteresuotąsias šalis. Įvertinti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05- * Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. gegužės 13 d. gautą prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 8, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4799 (toliau –projektas Nr. XIIIP-4799), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 20 ir
Nr. XIIIP-4800), Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4801 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4801), Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2694 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4802 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4802) ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.
(toliau – projektas Nr. XIIIIP-4803) (toliau kartu – Įstatymų projektai) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos atitinka parengtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nustatytus tikslus, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamuosius raštus[1] įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). 1. Dėl projekto Nr. XIIIP-4799 ir projekto Nr. XIIIP-4800 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektais Nr. XIIIP-4799 ir Nr. XIIIP-4800 siekiama įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, bei nustatyti maksimalias investicijų į kitus investavimo objektus ribas[2] bei įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais. Taip pat įtvirtinti priežiūros institucijos teisę nustatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką. Atlikus projekto Nr. XIIIP-4799 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau kai kurios nuostatos yra neaiškios ir gali būti taikomos vienodai ir dviprasmiškai. Siekdami numatomo teisinio reguliavimo aiškumo ir numatomo pensijų turto investavimo proceso skaidrumo, teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto Nr. XIIIP-4799 3 straipsniu keičiamo 45 straipsnio 1 dalį 9 punkte numatoma nustatyti, kad pensijų turtą gali sudaryti investicijos į kitus investavimo objektus, nepažeidžiant šio įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų.
Numatomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais: 1.1. Nors projektų aiškinamajame rašte yra išaiškinama, kas gali būti kiti investavimo objektai[3], į kuriuos gali būti investuojamas pensijų turtas, tačiau priėmus Įstatymų projektus bus vadovaujamasi ne aiškinamuoju raštu, bet galiojančia priimto įstatymo nuostata, kuri nedetalizuoja kitų investavimo objektų apibrėžimo ir gali būti suprantama ir taikoma nevienareikškai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidraus pensijų turto investavimo proceso, siūlome apsvarstyti galimybę atskleisti ne aiškinamajme rašte, o ir projekte Nr. XIIIP-4799 kitų investavimo objektų sąvoką. 1.2. Jei pensijų turtas bus investuojamas į nekilnojamąjį turtą, kyla klausimų, ar į bet kokios paskirties ir bet kokį nekilnojamąjį turtą galima investuoti, ar bus vertinama investuojamo nekilnojamojo turto vertė, ar bus galimybė investuoti ir į areštuotą nekilnojamąjį turtą ir t.t. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, pagal kurį būtų aišku, į kokius nekilnojamojo turto objektus pensijų fondai galės investuoti pensijų turtą, siūlome apsvarstyti galimybę detalizuoti projekto Nr. XIIIP-4799 nuostatas nustatant nekilnojamojo turto objektus ir nekilnojamojo turto vertinimo procedūras. 2. Atlikus projekto Nr. XIIIP-4800 antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Projektai Nr. XIIIP-4799 ir Nr. XIIIP-4800 siūlomi svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau nei teikiant minėtus projektus, nei aiškinamuosiuose raštuose nėra paaiškinamos priežastys, kurioms esant būtinas ypatingai skubus minėtų įstatymų projektų priėmimas.
Svarstytina, ar įstatymų projektų ypatingos skubos procedūros taikymas nesumažins įstatymų projektų priėmimo proceso skaidrumo ir galimybės visuomenei pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad šių projektų normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, susiję su pensijų fondų dalyvių kaupiamais pinigais ir jų panaudojimu, siūlome apsvarstyti galimybę įstatymų projektus svarstyti tik išdiskutavus su suinteresuotais asmenimis. <<...>>. Pritarti. Pastebėtina, kad Įstatymų projektams Nr. XIIIP-4779-4803 nėra taikoma ypatingos skubos procedūra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos teisės departamento, pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2 Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininko M. Kalesinsko pasiūlymus ir šį Komiteto pasiūlymą:
laikotarpį, per kurį iš pradžių būtų nustatyta mažesnė maksimali pensijų fondų tiesioginių investicijų į kitus investavimo objektus (nekilnojamąjį turtą ir kt.) riba, negu siūloma projekte, ir tik šiam laikotarpiui pasibaigus – įtvirtinti projekte siūlomą maksimalią ribą (iki 10 procentų grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą), atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto rinka paveikta krizės ir neveikia kaip rinka, ir neaišku, kaip bus nustatoma nekilnojamojo turto vertė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 2. 8.
Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Diana Jonėnienė [1] Prieiga internete: 1) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9e9a2b50903d11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=c9f582ca-ab37-4b26-a7d1-a52ceec1ec9d;
2) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1572ae60904211eaa51db668f0092944?jfwid=-y3rq85zl9;
3) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d84d4cc0904111eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=c9f582ca-ab37-4b26-a7d1-a52ceec1ec9d. [2] Iki 10 procentų grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą. [3] Pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas).