Projekto Lyginamasis projekto variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 271¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 straipsnis. 277¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 277¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 2. Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Aplinkos ministerija gavo Generalinės prokuratūros pasiūlymus tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyrių. Buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams išnagrinėti ir kreiptasi informacijos į regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD), Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT), Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją informacijos apie pradėtus, vykdomus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXXVIII skyriuje, bei paprašyta nurodyti pagrindines nusikaltimų aplinkai nagrinėjimo problemas. Pagrindinę problemą įstaigos nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu sunku įvertinti ir pagrįsti didelės žalos ar kitų sunkių padarinių faktą (BK 270 straipsnio 2 dalis „padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“). Aplinkai padarytos žalos materiali išraiška (nuostoliai) nustatomi pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas, tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas, būtina nustatyti, kaip pagal metodiką apskaičiuota žala pasireiškia konkretiems aplinkos elementams, jų funkcijoms, ir įrodyti, kad dėl nusikalstamos veikos tas neigiamas pokytis yra reikšmingas.
Teisės aktuose nėra konkrečių kriterijų, pagal kurios būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą (aplinkos būklės ar atskirų elementų funkcijų pablogėjimą ar visišką sunykimą ir pan.), todėl praktikoje ikiteisminio tyrimo metu didelė žala vertinama taikant analogiją, nustatytą nusikaltimuose nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, t. y. vertinama, kad žala aplinkai yra didelė, jeigu nuostoliai didesni nei 250 MGL, tačiau tai nėra taisyklė: „Toks vertinimas nėra visiškai tikslus ir proporcingas, kadangi sunaikinus tam tikrą individą, nuostoliai gali nesiekti 250 MGL, tačiau tai savaime nereiškia, kad aplinkai nepadaryta didelė žala. Remiantis teismų praktika, didelės žalos gyvūnijai požymis negali būti suvedamas vien tik į sužvejoto laimikio dydžio apskaičiavimą – žuvų kiekį, vertę pinigine išraiška ir pan. Privalu atsižvelgti ir į kitas konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant gyvūnijai padarytą žalą“ (LAT 2006m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Kita vertus, teismų individualiai vertinamas žalos aplinkai mastas neformuoja jokios teismų praktikos, ir nagrinėjant nusikaltimus aplinkai nežinia, kokiais kriterijais grįsti žalos aplinkai mastą. Įvertinus pateiktas nuomones, teismų praktiką, parengtas Baudžiamojo kodekso 277¹ straipsnio papildymo 2 dalimi įstatymo projektas, kurio tikslas – apibrėžti didelės žalos aplinkai, kaip būtinojo nusikaltimų aplinkai požymio, kriterijus, kurie skatins formuoti vieningą teismų praktiką, aiškiai atriboti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę aplinkosaugos srityje, taps aiškesnis nusikaltimų aplinkai įrodinėjimas.
Suvienodinant žalos aplinkai apibrėžimą, taip pat siūlomas Baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas, vietoje
„žala aplinkai“ nurodant konkrečius aplinkos elementus, kuriems padaryta didelė
žala. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius Egidijus Anulis (tel. 8 706 63655, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėja Irena Sabaliūtė tel. 8 706 63603, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė (tel. 8 706 63262, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kaip būtinasis nusikaltimo požymis „didelė žala aplinkai“ nustatyta 270 (didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams), 271¹ (didelė žala aplinkai), 272 (didelė žala gyvūnijai; didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei), 274 (didelė žala ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei) Baudžiamojo kodekso straipsniuose, tačiau kodekso 277¹ straipsnis „Sąvokų išaiškinimas“ nenustato didelės žalos aplinkai sąvokos (išaiškinimo), apibrėžia tik ypatingai saugomų rūšių apibrėžtį. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma 277¹ straipsnį papildyti 2 dalimi nustatant, kad nusikaltimų aplinkai skyriuje žala aplinkai (orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ir kitiems aplinkos elementams) laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) žalos dydis viršija 250 MGL. Aplinkos apsaugos įstatymas 2016-05-17 pakeitimu papildytas 32⁴ straipsniu „reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“, nustatantis kriterijus, kuomet atskirai nurodytiems aplinkos elementams padaryta žala laikoma reikšmingu neigiamu poveikiu aplinkai. Įstatymas straipsniu papildytas perkeliant 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis (šiuo metu galioja 2006-05-16 aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-228). Alternatyvus ar papildantis požymis siūlomas 250 MGL. Jis yra būtinas, kadangi minėtas Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnis nustato ne visų aplinkos elementų neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijus, o tik žemės, vandens, saugomų rūšių ir jų buveinių (tik šiems elementams padarius reikšmingą neigiamą poveikį, būtina taikyti aplinkos atkūrimo priemones ir atkurti padarytą žalą iki pirminės būklės). Todėl lieka neaptartas nesaugomoms rūšims, orui padarytos žalos reikšmingumas.
Skaičiuojant žalą šiems elementams (ne tik jiems, bet ir nurodytiems 32³ straipsnyje, kai žala nesiekia reikšmingumo kriterijų), naudojamos aplinkos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos metodikos su konkrečiais įkainiais (atskiros metodikos atskiriems aplinkos elementams), jau atsižvelgiant į pažeisto objekto reikšmingumą (pvz., sunaikinta sraigė ir stumbras), todėl piniginė žalos išraiška (apskaičiuota pagal metodikas žala aplinkai) atspindi ir reikšmingumą. Pritarus siūlomam pakeitimui, taps aiškesnis nusikaltimų aplinkai reglamentavimas ir praktinis taikymas, formuosis vieninga teismų praktika. Tam, kad sąvokų išaiškinime nereikėtų atskirai apibrėžti didelę žalą atskiram aplinkos elementui ir didelę žalą aplinkai, siūlytina keisti 271¹ straipsnio 1 dalį, vietoj sąvokos „žala aplinkai“ ją tikslinant „didelė žala žemei, vandeniui, augalamas, gyvūnams“, nes tik šiems aplinkos elementams neteisėtomis statybomis gali būti padaryta (apskaičiuota) žala. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „žala aplinkai“, „nusikaltimai aplinkai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – BK) 271¹ straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past. – „teisės aktų reikalavimų pažeidimas“), šis nusikaltimas turėtų būti padaromas neatsargia kaltės forma[1] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Apribojant šią sudėtį vien tyčine kaltės forma, jos intelektinio ir valinio elementų įrodymas dispozicijoje numatytų padarinių atžvilgiu yra praktiškai neįmanomas. Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (271¹ straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos.
Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 271¹ straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 277¹ straipsnio
rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje BK 271¹ straipsnio
padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271¹ straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vardinami aplinkos elementai (žemė, vanduo, gyvūnai ir augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus.
Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama
„tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės
paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“. Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai (pavyzdžiui, žala orui) gali likti už nusikaltimo sudėties ribų. 3. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 277¹ straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Keltina abejonė dėl BK 277¹ straipsnio papildymo 2 dalimi pagrįstumo:
Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui.
Antra, nėra aišku, koks BK 277¹ straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai. Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų; 3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Trečia, keltinas klausimas, ar BK 277¹ straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų. Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį). Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama.
Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“). Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas kitų sunkių padarinių aplinkai požymis. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio –
„galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar
augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“ – turinys, priėmus teikiamą projektą, netaps aiškesnis. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys „Projekto lyginamasis variantas“. 5. Remiantis Rekomendacijų 89.4. punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 277¹ straipsnio 2 dalies papildymą – „Papildyti 277¹ straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: <...>“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Kaip pavyzdį žiūrėti BK 270 straipsnio 4 dalį arba 271 straipsnio 2 dalį.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 271¹ IR 277¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017 m. birželio 28 d. Nr. 102-P-24 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Seimo kalceliarijos Teisės departamento atstovai: patarėjai Paulius Veršekys, Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past.
Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (271¹ straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos. Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 271¹ straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 277¹ straipsnio 1 dalies taikymo problematika yra labiau nulemta ne projekto aiškinamajame rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos. Pritarti Esant taisyklių pažeidimams dalyje BK straipsnių numatyta neatsargi kaltės forma. Nustačius neatsargią kaltės formą sankcijos būtų adekvačios arba artimos panašiems atvejams (derinti sistemiškai). Objektas BK šiuo metu apibrėžtas aiškiai, nereikėtų jo detalizuoti.
Pritarti, kad galiojanti BK norma taisytina ne tik dėl kaltės formos (iš tyčios į neatsargią tyčią), bet ir, kad didelė turtinė žala asmeniui neatitinka BK skyriaus objekto, yra klaidinant nuostata ir praktiškai netaikoma, todėl išbrauktina. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje detalizuojamas „didelės žalos aplinkai“ vertinamojo pobūdžio padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271¹ straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 271¹ straipsnio
augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus. Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“.
Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija
dalimi pagrįstumo: Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui. Antra, nėra aišku, koks BK 277¹ straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai.
Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų;
3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Trečia, keltinas klausimas, ar BK 277¹ straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų. Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį). Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama. Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“). Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK
požymis. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos.
Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio
kanceliarijos Teisės departamentas
patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys „Projekto lyginamasis variantas“. Pritarti Redakcinė pastaba. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Remiantis Rekomendacijų 89.4.
punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 277¹ straipsnio 2 dalies papildymą –
„Papildyti 277¹ straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti
taip: <...>“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 1, 2 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas: 1.
Iš Projektu siūlomų BK 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimų neaišku, kaip konkrečiai jie turėtų padėti nustatyti didelės žalos aplinkai mastą, nes pakeitimais yra atkartojamos jau dabar esančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui,
būti vadovaujamasi. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika aiškinant, pavyzdžiui, BK 270 straipsnį: sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). Pritarti
Aukščiausiasis Teismas
pakeitimai netiksliai ir nepakankamai atspindi Aplinkos apsaugos įstatymo ir BK XXXVIII skyriuje išdėstytų BK straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūlomuose BK 271¹straipsnio pakeitimuose nenumatyta, kad žala gali būti padaroma ir orui, taip pat ne tik gyvūnams, bet ir kitiems gyviems organizmams ir pan. (plačiau žr. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio
sunkūs padariniai aplinkai, todėl toks požymis, nors Projektu siūlomuose pakeitimuose tai nenumatyta, yra aktualus ir BK 271¹straipsniui ir pan. Pritarti
3Projektu siūlomais BK 277¹ straipsnio pakeitimais žala,
be kita ko, laikoma didele kai jos dydis atitinkamam elementui viršija 250 MGL.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia žalos formuluotė leidžia ją sieti ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala, taigi 250 MGL dydžio kriterijus bus taikomas pagrindžiant ir didelę neturtinę žalą aplinkai. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas
siejamas tik su tokių padarinių kaip „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“ išaiškinimu, todėl yra fragmentiškas. Pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje numatyti ir kitokie padariniai, pavyzdžiui, „atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“ (BK 270 straipsnis), „didelė turtinė žala asmeniui“ (BK 271¹ straipsnis), „didelė žala gyvūnijai“ (BK 272 straipsnis). Todėl keltinas klausimas, ar Projektu siūlomame BK 277¹ straipsnyje nurodytas 250 MGL kriterijus turėtų būti taikomas aiškinant ir
„didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį numatytą BK 271¹straipsnyje;
taip pat, ar siūlomi didelės žalos nustatymo kriterijai turėtų įtakos aiškinant ir „kitus sunkius padarinius“ aplinkai (BK 270 straipsnis) ir kt. Pažymime, kad šios pastabos 2017 m. balandžio 27 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-26 *
Atsakydami į Jūsų 2017 m. balandžio 7 d. rašte išdėstytą prašymą pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius <...> Baudžiamojo kodekso 271 ir 277¹ straipsnių <...> pataisų projektams iš esmės pritaria ir pastabų dėl jų neturi. Atsižvelgti 6.
prokuratūra, 2017-05-02 1, 2
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-479 (toliau
Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms (toliau - Pastabos) dėl BK 271¹ straipsnio pakeitimo. Manome, kad BK 271¹ straipsnyje, kaip ir BK
padarymą dėl neatsargumo. Sutiktina su Pastabomis dėl siūlomo BK 271¹ straipsnio sankcijos dydžio nepagrįstumo ir neproporcingumo. BK 271¹ straipsnyje (tyčinis nusikaltimas, kuris apima gyvybės atėmimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą) numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o BK 129 straipsnyje nurodytais gyvybės atėmimo atvejais numatyta gerokai griežtesnė sankcija. Net ir privilegijuota norma, numatanti gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles (pagal BK 132 straipsnio 3 dalį), numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų, o už neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą pažeidžiant specialias elgesio taisykles (BK 137 straipsnio 3 dalis) – laivės atėmimą iki 7 metų.
BK 176 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl jų atsirado kitokių sunkių padarinių, numato alternatyvias bausmes ir laisvės atėmimą iki 8 metų. Taip pat pritartina Pastabų motyvams dėl straipsnio konstrukcijos ydingumo, įtraukiant į veikos sudėtį ir baudžiamąją atsakomybę už statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala asmeniui. Akivaizdu, jog tokia veika neturi ryšio su XXXVIII skyriuje numatytais nusikaltimais (dėl nusikaltimo objekto) ir nėra aišku, ar vartojama sąvoka didelė turtinė žala asmeniui yra susijusi su BK 212 straipsnyje ar BK 224¹ straipsnyje numatyta didelės turtinės žalos verte (pažymėtina, kad abiem atvejais įstatymas numato skirtingą didelės turtinės žalos dydį). Pastebėtina, kad siūlomas BK 271¹ straipsnio pakeitimas siaurina didelės žalos aplinkai požymio turinį ir neatitinka BK XXXVIII skyriuje vartojamo šio požymio turinio bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto aplinkos sąvokos apibrėžimo (gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos), kuris apima ne tik Žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir kitus aplinkos elementus (pvz., orą), kuriems taip pat gali būti padaroma žala.
Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nepadaroma žalos kitiems aplinkos elementams, tačiau šis teiginys visiškai nemotyvuotas bei niekuo nepagrįstas. Be to, siūlomas BK 27ll straipsnio 1 dalyje numatyto didelės žalos aplinkai detalizavimas neatitinka BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamojo požymio, todėl siūlytina suvienodinti minėtų BK straipsnių požymių, susijusių su nusikalstamos veikos padariniais aplinkai, apibrėžimus. Taigi nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma BK 271¹ straipsnio 1 dalyje iš esmės siaurinti įstatymo saugomų aplinkos elementų, kuriems šia nusikalstama veika gali būti padaryta didelė žala, apimtį. Toks teisinis reguliavimas paliktų dalį nusikalstamos veikos padarinių aplinkai už nusikaitimo sudėties ribų ir sudarytų prielaidą išvengti atsakomybės už ir kitiems aplinkos elementams padarytą žalą bei jiems sukeltos žalos atlyginimo pareigos. Pritarti
prokuratūra,
ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1.
1Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1 (E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 2. Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL. Projektu siūlomas padarytos vienam iš aplinkos elementų (orui) didelės žalos dydžio nustatymas remiantis neigiamo poveikio reikšmingumu, tačiau šis kriterijus prieštarauja aiškinamajame rašte nurodytam paaiškinimui, kad Aplinkos apsaugos įstatymas (323 straipsnis) numato ne visų aplinkos elementų neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijus, o tik žemės, vandens, saugomų rūšių ir jų buveinių, todėl skaičiuojant žalą orui, nesaugomoms rūšims bei Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnyje nurodytiems elementams, kai jiems padaryta žala nesiekia reikšmingumo kriterijų, turi būti naudojamos aplinkos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos metodikos su konkrečiais įkainiais.
Darytina išvada, kad pagal siūlomą BK 277¹ straipsnio 2 dalies redakciją kitiems, Aplinkos įstatymo 323 straipsnyje nenurodytiems, aplinkos elementams padarytas žalos dydis gali būti įvertintas tik pinigine išraiška, tačiau nėra aišku, ar visais atvejais įmanoma nustatyti žalos dydį pinigine išraiška ir ar didelę žalą galima konstatuoti įvertinus kitas konkrečias veikos aplinkybes ir tuo atveju, kai pinigine išraiška žalos dydis yra mažesnis nei 250 MGL arba kai pinigine išraiška žalos dydžio įvertinti nėra galimybės. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar tuo atveju, kai nusikalstamais veiksmais padaroma žala keliems iš išvardytų aplinkos elementų: 1) pakanka, kad reikšmingas neigiamas poveikis būtų sukeltas bent vienam iš jų; 2) ar būtina, kad reikšmingas neigiamas poveikis būtų padarytas visiems pažeistiems elementas; 3) ar gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Šis aspektas yra pakankamai svarbus sprendžiant kalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn apimties ir atlygintinos žalos apimties klausimus. Dėl to siūlytina:
Projekto BK 277¹ straipsnio formuluotė taisyti, nurodant pvz.: <...> kai nustatoma, kad bent vienam iš aplinkos elementų, kuriam sukelta žala, padarytas reikšmingas neigiamas poveikis <...>.
Panašus klausimas kyla ir dėl siūlomos formuluotės <...> ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL. Taip pat nėra aišku, ar pagal Projekto 2 straipsnyje nurodytą didelės žalos apibrėžimą kilusi žala gali būti įvertinta kaip didelė, jeigu nei vienam iš aplinkos elementų, kuriems buvo padaryta žala, žalos dydis neviršytų 250 MGL dydžio sumos, tačiau bendra sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams šį dydį viršytų. Atsižvelgiant tai, siūlytina atsisakyti formuluotės atitinkamam elementui. Kelia abejonių ir 250 MGL požymio formulavimas ir (arba) (ir kaip alternatyvus, ir kaip papildomas), nes nėra aišku, ar būtina nustatyti, kad išvardytiems aplinkos elementams buvo padarytas ir reikšmingas neigiamas poveikis, ir jiems padarytos žalos dydis viršija 250 MGL dydį, ar pakanka nustatyti tik vieną iš šių požymių (reikšmingą neigiamą poveikį arba 250 MGL dydžio žalą). Siūlytina 250 MGL požymį formuluoti tik kaip alternatyvų (taikomas tik tiems nusikalstama veika pažeistiems aplinkos elementams, kuriems nebuvo sukeltas reikšmingas neigiamas požymis, bei aplinkos elementams, kuriems aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijų). Taip pat nėra aišku, kuo remiantis kaip didelės žalos kriterijus siūlomas 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis. Projekto aiškinamajame rašte dėl šio teikiamo kriterijaus jokių motyvų nepateikta.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame BK 250 MGL dydis naudojamas nustatant turto vertę skirtinguose skyriuose, pvz.: BK 723 straipsnyje, numatančiame išplėstinį turto konfiskavimą; BK 190 straipsnyje, numatančiame didelės vertės turtą (XXVIII skyrius (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams)); BK 192 straipsnyje, numatančiame literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą (jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kurinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą); BK 199 straipsnyje, numatančiame kontrabandą (jei gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą); taip pat BK 199¹straipsnyje (muitinės apgaulė); BK 199² straipsnyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis); BK 200 straipsnyje (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos); BK 224¹ straipsnyje, išaiškinančiame, kad XXXII skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 MGL dydžio sumą; BK 225 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už kyšininkavimą (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus); BK 226 straipsnyje (prekyba poveikiu), BK 227 straipsnyje (papirkimas), BK 248 straipsnyje, numatančiame, kad XXXIV skyriuje turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, kituose BK skyriuose didele turtine žala pripažįstama ne tik 250 MGL sumą viršijanti žala, bet ir 150 MGL sumą viršijanti žala (BK 212 straipsnio 1 dalis).
Svarstytina, ar tikrai nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų aplinkai atvejais didelės žalos dydis galėtų būti 250 MGL vertės, kokie būtų to motyvai ir kaip tai dera su BK numatyta atsakomybe ir atsakomybe, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse bei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos pažeidimus. Pažymėtina, kad nustatyti tinkamus kriterijus (apskaičiavimus), kuriais remiantis aplinkos apsaugos specialistai galėtų pateikti tinkamas ir suprantamas išvadas atliekant ikiteisminius tyrimus bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, nėra prokuratūros kompetencija. Vertinant, ar veika patenka į baudžiamosios teisės reglamentavimo sferą, tokių išvadų (apskaičiavimų) pateikimas yra lemiamas. Kita vertus, šiuo metu galiojantis įstatymas numato vertinamąjį kriterijų didelę žalą, todėl teismai yra išaiškinę, į kokius esminius kriterijus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip vertinti žalą pripažįstant ją didele šiame BK skyriuje numatytoms nusikalstamoms veikoms. Manome, kad aplinkos apsaugos specialistai iš pradžių turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti visus aplinkos apsaugos elementus bei nurodyti (įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose aktuose), kokie yra aiškūs žalos visiems šiems elementams vertinimo kriterijai, metodika, skaičiavimai ir tik tada galėtų būti svarstoma dėl baudžiamojo j statymo pakeitimo. Taip pat pažymėtina, kad BK skyrius, reglamentuojantis nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, turėtų būti keičiamas kompleksiškai, t. y. visas ir suderintai.
Projektu siekiama išspręsti didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams klausimą, tačiau nesiekiama išaiškinti BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamojo požymio turinio; BK 272 straipsnio 2 dalyje numatytų didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei, nedidelio ypatingai saugomų rūšių laukimų gyvūnų kiekio požymių turinio, 3 dalyje numatytų didelio kiekio saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų, didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei požymių turinio; atitinkamų BK 274 straipsnyje numatytų sąvokų turinio. Be to, Projektu siūlomas didelės žalos sąvokos išaiškinimas neišsprendžia BK 270 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikėtino pobūdžio padarinių požymio turimo atskleidimo problematikos: dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projekto, kaip jame siūloma formuluoti BK 271¹ straipsnio 1 dalies pakeitimą ir BK 277¹ straipsnio papildymą 2 dalimi, pagrįstumas kelia abejonių. Pritarti
departamentas prie VRM, 2017-04-27 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas raštas, kuriame prašoma pateikti išvadas dėl <...>, Baudžiamojo kodekso 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479, <...>. Įvertinę nurodytų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-273, XIIIP-327, XIIIP-345), pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl kitų įstatymų pakeitimo projektų (XIIIP-479) pastabų ir pasiūlymų neturime. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-05-03 * *
įstatymo projektui Nr. XIIIP-479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies Projektas tobulintinas ir grąžintinas iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros pastabas ir argumentus, kuriems komitetas pritarė. Argumentai: netinkamai apibrėžiamas objektas ir didelė žala, taip pat įvertinus sitemiškai, siūlomos nuostatos nedera su kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais, taisytina ir galiojanti siūlomo keisti straipsnio redakcija dėl kaltės formos, klaidinanti nuostata –„didelė turtinė žala asmeniui“, kuri nedera su Kodekso skyriaus objektu, todėl jos atsisakytina. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas J Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Aplinkos apsaugos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2017-05-03
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: AM Teisės ir personalo departamento direktorius Egidijus Anulis, AM TPD Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Margarita Šakalytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Akcentuotina,
kad teikiamu projektu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271(1) straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 271(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past. – „teisės aktų reikalavimų pažeidimas“), šis nusikaltimas turėtų būti padaromas neatsargia kaltės forma[1] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų).
Apribojant šią sudėtį vien tyčine kaltės forma, jos intelektinio ir valinio elementų įrodymas dispozicijoje numatytų padarinių atžvilgiu yra praktiškai neįmanomas. Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės Naktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (2711 straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos. Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 2711 straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 2771 straipsnio 1 dalies taikymo problematika yra labiau nulemta ne projekto aiškinamajame rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos.
Spręsti pagrindiniam Komitetui BK 271¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas akivaizdžiai buvo numatytas kaip neatsargus (kai straipsnyje specialiai nenumatyta, kad nusikaltimas gali būti padarytas neatsargiai, jis gali būti padaromas tik tyčia – šiuo atveju tai reikštų, kad tyčia pažeidžiami statybos reikalavimai norint, kad šis pažeidimas sukeltų avariją ir žūtų žmogus ar būtų sunkiai sutrikdyta jo sveikata ar atsirastų didelė žala aplinkai ar turtui), tačiau padaryta teisinė klaida, kurią dabar galima ištaisyti, nes praktiškai tokia tyčinė nusikaltimo sudėtis sunkiai įsivaizduojama. Manytina, kad šis nusikaltimas, kaip kiti Baudžiamajame kodekse esantys panašūs, kai pažeidžiamos tam tikros taisyklės ir to pasėkoje kyla sunkūs padariniai (pvz. 255,277,282,326 str.), gali būti padaromas tik neatsargiai. Todėl siūlytina straipsnį papildyti 2 dalimi „2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“, o 2 dalį laikyti 3 dalimi (dėl juridinio asmens atsakomybės). Siūlome nepritarti perkelti šį straipsnį į kitą skyrių, nes nurodytos straipsnyje pasekmės – žala gyvybei, sveikatai, aplinkai ir turtui – labiausiai atitinka skyriaus objektą –aplinka ir žmonių sveikata (BK XXXVIII skyrius). Labiau tinkančių skyrių pagal objektą (pvz. siūlomas turtinių nusikaltimų skyrius) šiam nusikaltimui nėra. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsniu keičiamoje BK 271¹ straipsnio 1 dalyje detalizuojamas „didelės žalos aplinkai“ vertinamojo pobūdžio padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos.
Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271¹ straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 271¹ straipsnio
augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus. Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“. Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai (pavyzdžiui, žala orui) gali likti už nusikaltimo sudėties ribų. Spręsti pagrindiniam Komitetui Kiekvienas nusikaltimas bei juo padarytos pasekmės konstruojamos individualiai.
Negali būti visuose tame pačiame skyriuje apibrėžtiems nusikaltimams numatytos vienodos pasekmės, ir neaišku, kodėl būtent 271¹ ir 270 straipsniuose jos turi būti vienodos, o kituose nusikaltimuose aplinkai likti skirtingos. BK 271¹ straipsnyje (neteisėtos statybos) numatytu nusikaltimu negali būti padaryta žala orui, o BK 270 straipsnyje (bet koks aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas)
projekto 2 straipsniu BK 277¹ straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Keltina abejonė dėl BK 277¹ straipsnio papildymo 2 dalimi pagrįstumo:
Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui. Antra, nėra aišku, koks BK 277¹ straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai.
Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų; 3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Trečia, keltinas klausimas, ar BK 277¹ straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų. Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį). Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama. Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“). Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas kitų sunkių padarinių aplinkai požymis. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos.
Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio – „galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“
Pirma, projektu siekiama apibrėžti didelę žalą aplinkai, o ne priderinti ją prie 271¹ straipsnio. Neteisėtomis statybomis negali būti padaryta žala orui, todėl tokia pasekmė šiame straipsnyje nenurodyta. Antra, trečia, penkta-projektu norima apibrėžti didelę žalą aplinkai kaip nurodyta 3) – siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams, nes nusikaltimo pasekmės prasme visi aplinkos elementai turi vienodą reikšmę (svarbą). Atsižvelgiant ir penktoje pastraipoje nurodytą pastabą, siūlome patikslinti 277¹ straipsnio 2 dalį:
„2. Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma
didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) bendra atitinkamam bet kuriam aplinkos elementų padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma dydis viršija 250 MGL.“ Ketvirta, BK XXXI skyrius kaip didelę turtinę žalą apibrėžia 150 MGL dydį; BK XXXII skyrius kaip didelę turtinę žalą apibrėžia 250 MGL; XXXIII skyriuje 250 MGL dydžio didelės vertės turtas nurodytas atskiruose nusikaltimų sudėtyse (šiame skyriuje nėra sąvokų išaiškinimo), o XXVIII skyrius (nusikaltimai nuosavybei) nėra apibrėžta didelė turtinė žala (nors kaip požymis nusikaltimuose nuosavybėje yra), o apibrėžtas tik didelės vertės turtas – 250 MGL. Darytina išvada, kad vieningos sistemos visam BK nėra .
Projekte pasirinktas 250 MGL dydis, nes jis būtų tinkama riba baudžiamajai atsakomybei kilti, o siūlomas 150 MGL-5655 eurai-per žema. Svarstytina, turint mintyje didelius įkainius, įtvirtintus žalos atlyginimo metodikose, ar 250 MGL nėra per maža riba baudžiamajai atsakomybei kilti. Šešta, „kitų sunkių padarinių“ požymis, nurodytas BK 270 straipsnyje, kuris yra labai platus (bet kokių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas)ir todėl gali sukelti labai įvairias pasekmes, neapibrėžtas, paliekant teismui diskrecijos teisę įvertinti kilusius padarinius savo nuožiūra. Septinta, apibrėžus didelę žalą aplinkai, taps aiškesnis ir požymis „galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys
„Projekto lyginamasis variantas“. Pritarti
Rekomendacijų 89.4. punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 277¹ straipsnio 2 dalies papildymą – „Papildyti 277¹ straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: <...>“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 G-2017-5362 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas: 1.
Iš Projektu siūlomų BK 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimų neaišku, kaip konkrečiai jie turėtų padėti nustatyti didelės žalos aplinkai mastą, nes pakeitimais yra atkartojamos jau dabar esančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis), kuriomis ir šiuo metu gali būti vadovaujamasi. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika aiškinant, pavyzdžiui, BK 270 straipsnį: sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). 2. Pažymėtina, kad Projektu siūlomi BK 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimai netiksliai ir nepakankamai atspindi Aplinkos apsaugos įstatymo ir BK XXXVIII skyriuje išdėstytų BK straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūlomuose BK 271¹straipsnio pakeitimuose nenumatyta, kad žala gali būti padaroma ir orui, taip pat ne tik gyvūnams, bet ir kitiems gyviems organizmams ir pan. (plačiau žr. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą); BK 270 straipsnyje padariniai, be kitų, apibrėžti ir kaip kiti sunkūs padariniai aplinkai, todėl toks požymis, nors Projektu siūlomuose pakeitimuose tai nenumatyta, yra aktualus ir BK 271¹straipsniui ir pan. 3. Projektu siūlomais BK 277¹ straipsnio pakeitimais žala, be kita ko, laikoma didele kai jos dydis atitinkamam elementui viršija 250 MGL. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia žalos formuluotė leidžia ją sieti ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala, taigi 250 MGL dydžio kriterijus bus taikomas pagrindžiant ir didelę neturtinę žalą aplinkai. 4.
siejamas tik su tokių padarinių kaip „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“ išaiškinimu, todėl yra fragmentiškas. Pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje numatyti ir kitokie padariniai, pavyzdžiui, „atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“ (BK 270 straipsnis), „didelė turtinė žala asmeniui“ (BK 271¹ straipsnis), „didelė žala gyvūnijai“ (BK 272 straipsnis). Todėl keltinas klausimas, ar Projektu siūlomame BK 277¹ straipsnyje nurodytas 250 MGL kriterijus turėtų būti taikomas aiškinant ir
„didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį numatytą BK 271¹straipsnyje;
taip pat, ar siūlomi didelės žalos nustatymo kriterijai turėtų įtakos aiškinant ir „kitus sunkius padarinius“ aplinkai (BK 270 straipsnis) ir kt. Pažymime, kad šios pastabos 2017 m. balandžio 27 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Spręsti pagrindiniam Komitetui 1.Pažymėtina, kad projektu siekiama suvienodinti didelės žalos aplinkai sąvoką (pastabose nurodyta, kad kiekvienu atveju ją įmanoma įvertinti ir nustatyti). Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais ir kitais nurodytais kriterijais, įvertinti žalą aplinkai kaip didelę, be abejo, įmanoma, tačiau suvienodinti sąvoką būtina, kad atskyra tarp nusikaltimų ir administracinių nusižengimų taptų aiški ir visuomenei, taip pat aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie sprendžia, ar kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės ar inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, taip pat prokurorams, kurie sprendžia, ar baudžiamoji byla keltina, taip pat policijos pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminį nusikaltimų aplinkai tyrimą. Vertinamuosius požymius visi subjektai supranta skirtingai, todėl nusikaltimų aplinkai tyrimas yra vangus ir formuojasi nevienoda praktika. 2. Žr.Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 3.
apskritai įmanoma, pagal siūlomą apibrėžimą ji taip pat būtų skaičiuojama pagal siūlomą dydį -250 MGL, nes ji neapibrėžia tik turtinės žalos. 4. Siūlomu projektu siūloma apibrėžti tik sąvoką „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, todėl bus taikomas 272 straipsnyje „didelė žala gyvūnijai“, o kitų nurodytų pasekmių neapibrėžtų, nes „turtinė žala asmeniui“, „kiti sunkūs padariniai“ yra kitos sąvokos, kurios šiuo atveju lieka neapibrėžtos ir paliekamos spręsti teismui individualiai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: (nėra). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė, Simonas Gentvilas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Kaip pavyzdį žiūrėti BK 270 straipsnio 4 dalį arba 271 straipsnio 2 dalį.