185 Įstatymo projektas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-4777 2020-04-30 Senas variantas (kai

Lietuva · XIIIP-4777 · 2020-04-30 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2020-04-30
  2. Lyginamasis variantas · 2020-05-06
  3. Aiškinamasis raštas · 2020-04-30
  4. Teisės departamento išvada · 2020-04-30
  5. Teisės departamento išvada · 2020-05-06
  6. Komiteto išvada · 2020-05-06

Lyginamasis variantas

2020-04-30 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 IR

29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis

naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai10 kvadratinių metrų ir ne didesnis kaip 14 kvadratinių metrų.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija finansuojama iš valstybės biudžeto, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai būsto nuoma finansuojama iš savivaldybės biudžeto.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„5. Būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių

asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, užtikrinant šioje dalyje nurodytos būstų nuomos savivaldybėse finansavimą pagal poreikį. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstomos, pervedamos, tikslinamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją 1.

Teisę į rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

  • 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas

pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

  • 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės

teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;

  • 3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar

juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. 2.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į rinkoje

nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai asmenys ar šeimos:

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą.“

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo

metinius limitus kredito davėjams bendrą metinį limitą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į šių kreditų davėjų skaičių ir valstybės biudžeto asignavimus valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti įvertindamas kiekvieno kredito davėjo suteiktų būsto kreditų kiekį per praėjusius kalendorinius metus.“

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės

tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.“

6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1.

16 straipsnio pakeitimas

„6) asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą arba asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu. Savivaldybės administracija antrą pasiūlymą dėl to paties socialinio būsto nuomos turi pateikti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pirmo pasiūlymo pateikimo dienos;“. 2. Papildyti 16 straipsnio 8 dalį 10 punktu: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus.“

„9. Asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto

nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai.“

„9. Asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto

nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 metai.“

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.

Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies

kompensacijos dydis

1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies

kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį straipsnio 1 dalį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, mokamos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir šeimoms, dydis ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta Būsto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio. 4. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, mokama tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Papildyti 29 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas

1. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus

ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos negali būti naudojamos rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2

straipsnio 2 dalis, 4, 5 straipsniai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys ir

7 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1

dalis, 3 straipsnis, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 8 ir 9 straipsniai įsigalioja

2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis

įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4.

vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis būtų mažinamas pagal 2024 m. sausio 1 d. ir 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 9 dalies reikalavimus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių tarybos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Asmenys ir šeimos, kuriems nustatyta teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir kurie išsinuomojo tinkamą būstą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, šiam įstatymui įsigaliojus, minėtos teisės dėl to, kad vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis išsinuomoto būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, nepraranda. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2020-05-06 · oficialus registras ↗

Projekto Nr.XIIIP-4777(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18

IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis

naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai10 kvadratinių metrų ir ne didesnis kaip 14 kvadratinių metrų.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija finansuojama iš valstybės biudžeto, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai būsto nuoma finansuojama iš savivaldybės biudžeto.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„5. Būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių

asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, užtikrinant šioje dalyje nurodytos būstų nuomos savivaldybėse finansavimą pagal poreikį. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstomos, pervedamos, tikslinamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo

fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą.“

„10 straipsnis.

Teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

1. Teisę į fiziniams ar juridiniams

asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

  • 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas

pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

  • 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės

teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;

  • 3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar

juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteiktas socialinis būstas pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3.

priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi, kai jie:

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą.“

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo

metinius limitus kredito davėjams bendrą metinį limitą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į šių kreditų davėjų skaičių ir valstybės biudžeto asignavimus valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti įvertindamas kiekvieno kredito davėjo suteiktų būsto kreditų kiekį per praėjusius kalendorinius metus.“

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės

tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.“

6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1.

16 straipsnio pakeitimas

„6) asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą arba asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu. Savivaldybės administracija antrą pasiūlymą dėl to paties socialinio būsto nuomos turi pateikti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pirmo pasiūlymo pateikimo dienos;“. 2. Papildyti 16 straipsnio 8 dalį 10 punktu: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus.“

„9. Asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto

nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 5 metai.“

„9. Asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto

nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 3 metai.“

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis

1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies

kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis.

2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis

perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“

„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.

Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį straipsnio 1 dalį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, mokamos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir šeimoms, dydis ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta Būsto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio. 4. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, mokama tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Papildyti 29 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas

1. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus

ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos negali būti naudojamos fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2

straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 4 ir 5 straipsniai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys,7 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis

įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Savivaldybės užtikrina, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis būtų mažinamas pagal 2024 m. sausio 1 d. ir 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 9 dalies reikalavimus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių tarybos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Asmenys ir šeimos, kuriems nustatyta teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir kurie išsinuomojo tinkamą būstą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, šiam įstatymui įsigaliojus, minėtos teisės dėl to, kad vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis išsinuomoto būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, nepraranda. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė

Aiškinamasis raštas

2020-04-30 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS

PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 3, 6, 7, 9,

10, 11, 15, 17, 21 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 17 IR 18 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 IR

29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, lIETUVOS

rESPUBLIKOS VIENKARTINĖS IŠMOKOS SOCIALINIO

DRAUDIMO PENSIJŲ IR ŠALPOS IŠMOKŲ GAVĖJAMS ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios

priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152

„Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos

valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtos trečios (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – asmenų pajamos sumažėjo arba jie visai jų neteko. Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, užtikrinant adekvačią pajamų apsaugą, parengti šie įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSPĮ projektas);

2) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IVĮ projektas);

3) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.

XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PBĮIĮ projektas);

4) Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas (toliau – VI projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai). PSPĮ projektu ir IVĮ projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti jos gavimą, didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą bei ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, kurių pajamos sumažėjo, sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui. PBĮIĮ projektu siekiama tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu, pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, veiksmingiau sprendžiant asmenų aprūpinimo būstu problemas ir teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti savivaldybėse. VI projektu siekiama nustatyti vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra paskirtos ar bus paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, taip mažinant šios, vienos iš pažeidžiamiausių, gyventojų grupės skurdą. 2.

asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos

piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo (toliau – PSP įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija PSP įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo. Tuo atveju, jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybės administracija turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka. Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės kilusias (galinčias kilti) socialines pasekmes (darbo netekimą, pajamų sumažėjimą ir pan.), būtina užtikrinti, kad turto vertinimas netaptų kliūtimi gauti paramą tada, kada labiausiai jos reikia. 2. Pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiui, asmuo dėl tolesnio jos gavimo turi kreiptis iš naujo pateikdamas prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai (toliau – prašymas-paraiška) gauti. Prašymas-paraiška gali būti pateiktas: asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą. Šiuo metu, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės, kad piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo. 3.

3. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas

gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (toliau – VRP) (šiuo metu VRP – 125 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (6 straipsnio 2 punktas). Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 proc. skirtumo tarp VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį; bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, sudaro: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 proc., antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 proc., trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 proc. skirtumo tarp VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį (9 straipsnis). Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti

10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens

pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno apie 312 tūkst. gyventojų, t. y. 11,1 proc. visų šalies gyventojų (palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,7 procentinio punkto). 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. Taigi pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis Lietuvai. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaita, 86 proc. asmenų (namų ūkių), kurie buvo vertinami atliekant atvejo tyrimą[1] (tirti 426 atvejai 12-oje savivaldybių), minimalių vartojimo poreikių dydis nebuvo užtikrintas.

Vertintais atvejais mažiausiai minimalūs vartojimo poreikiai buvo užtikrinti vieniems gyvenantiems asmenims (2017 m. ir 2018 m. atitinkamai 4 ir

3 proc. gavėjų), labiausiai – tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms (2017

m. – 41 proc., 2018 m. – 56 proc.). Siekiant, kad teikiama piniginė socialinė parama būtų adekvatesnė ir teikiama tada, kai labiausiai jos reikia, taip užtikrinant minimalių pajamų apsaugą, PSP įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su teisės į piniginę socialinę paramą nustatymu ir piniginės socialinės paramos dydžio apskaičiavimu, turėtų būti tobulinamas. 4. PSP įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus, papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Šios priemonės tikslas – didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti ir iš karto neprarasti paramos (problemos „apsimoka /neapsimoka dirbti“ sprendimas). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) turimais duomenimis, 2017 m. papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinę gavo apie 11,4 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje, 2018 m. – apie 7 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje), 2019 m. – apie 11 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tikslas – didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, tačiau šios skatinimo priemonės taikymo mastą mažina PSP įstatyme nustatytos sąlygos (pavyzdžiui, priskaičiuotas darbo užmokestis negali viršyti 2 minimalių mėnesių algų), kurias turi atitikti įsidarbinęs socialinės pašalpos gavėjas, norėdamas ją gauti. Todėl, siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti, PSP įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas, supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudarant palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Paramos gavėjų skatinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro palankesnes sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti. 5. PSP įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus šeimoje, nuo 15 iki 35 proc.), t. y. nustatytas toleruotinas pajamų lygis (angl. disregard income).

Siekiant remti nepasiturinčius asmenis ir šeimas, auginančias vaikus, ir išsaugoti jų paskatas dirbti didėjant pajamoms (pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga 2017 m. buvo: 380 Eur, 2018 m. – 400 Eur, 2019 m. – 555 Eur, 2020 m.– 607 Eur), neįskaitytinų darbinių pajamų procentinė dalis turėtų būti didinama. 6. PSP įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, patikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą išimties tvarka, jeigu asmens (šeimos) vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija VRP dydį. Skirti socialinę pašalpą išimties tvarka, jei vidutinės mėnesio pajamos lygios VRP dydžiui, teisinio pagrindo nėra. 7. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis PSP įstatyme įtvirtintais bendradarbiavimo, prieinamumo, socialinio teisingumo ir veiksmingumo, visapusiškumo ir lygių galimybių principais. Siekiant socialinės paramos efektyvumo (socialinės paramos prieinamumo, įgalinimo ir adekvatumo), principai tikslintini. 8. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams skiriama įvertinus jų turtą. PSP įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės ploto normatyvas kaimuose yra 3 hektarai.

Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad šis nustatytas žemės ploto normatyvas yra per mažas ir asmenys neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens viso nuosavybės teise turimo turto (įskaitant ir žemę) vertė viršija PSP įstatyme nustatytą turto vertės normatyvą. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Siekiant mažinti vaikų skurdo riziką ir socialinę atskirtį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisintas universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokėjimas visiems vaikams (jos dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60,06 Eur), taip pat siekiant finansiškai padėti šeimoms, auginančioms vaikus, papildomai išmoka vaikui (40,17 Eur) skiriama šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, – vertinant šeimos pajamas, šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, ir neįgaliems vaikams – nevertinant pajamų. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP dydžiai (250 Eur).

Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (40,17 Eur) išmoka per mėnesį. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, vidutinės šeimos mėnesio pajamos, nustatytos Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojamos:

  • pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba,
  • jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas jie neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio

4 dalimi, papildomai išmoka vaikui nepasiturinčių šeimų

vaikams vertinant pajamas skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tos šeimos auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – PBĮ statymas), asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis nėra įtvirtintas. Dėl to manoma, kad PBĮ įstatymo nuostatos stokoja pakankamų prielaidų skatinti socialinio būsto fondo plėtrą, siekiant labiau atsižvelgti į mažas pajamas gaunančių asmenų poreikį apsirūpinti būstu. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, 15,6 proc. asmenų (šeimų) socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 5 metus. 2020 m. balandžio mėn. pradžioje savivaldybėse socialinio būsto nuomos laukė 11 488 asmenys (šeimos), o vidutinė asmens (šeimos) socialinio būsto nuomos laukimo trukmė siekė apie 7,7 metų. Socialinio būsto nuomos laukimo problema turėtų būti sprendžiama, tobulinant PBĮ įstatymo nuostatas. PBĮ įstatymas sudaro galimybę mažas pajamas gaunantiems asmenis gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, tačiau šia galimybe naudojamasi nepakankamai. 2019 m. gruodžio mėn. duomenimis, nuomos mokesčio kompensaciją gavo 2 325 asmenys

35 savivaldybėse. Daugiausia tokia kompensacijos galimybe naudojamasi didžiųjų

miestų ir rajonų savivaldybėse, 25 savivaldybėse ja visai nesinaudoja (galimai dėl mažos nuomojamo būsto rinkos).

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatant būsto nuomos kompensacijos dydį, kuris yra tiesiogiai susietas su toje vietovėje esančio turto verte, mažesnėse rajonų savivaldybėse šis dydis labai skiriasi nuo dydžio didžiuosiuose miestuose. Be to, pastebėtas kitas šios priemonės trūkumas – kai kurių rajonų savivaldybėms nustatytas labai mažas kompensacijos dydis vienam šeimos nariui[2], todėl, kaip teigia ekspertai, ji neefektyviausia vieno asmens (asmens be šeimos) atveju[3]. Pavyzdžiui, Akmenės r. sav. kompensacijos dydis asmeniui yra 3,84 Eur, Alytaus r. sav. – 7,81 Eur, Utenos r. sav. – 16,0 Eur, Vilniaus r. sav. – 26,5 Eur. Pažymėtina, kad jaunuoliams, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus, ypač sunku iš nedidelių pajamų savarankiškai apsirūpinti būstu ar jį nuomotis, tačiau PBĮ įstatymas nenustato galimybės nuomoti socialinius būstus šiems asmenims ne eilės tvarka. Nėra reguliavimo, kuris numatytų papildomų, netestuojamų išmokų iš valstybės biudžeto skyrimą asmenims, gaunantiems socialinio draudimo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos išmokas ar pensijas, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama PSPĮ projektas PSPĮ projektu siūloma:

1. įtvirtinti laikino

galiojimo nuostatą, pagal kurią nuo įstatymo įsigaliojimo ir 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.

207 „Dėl karantino

Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nebūtų vertinamas. Siūloma nuostata bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą asmenims, kurių pajamos dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – sumažėjo, ir turto vertinimas netaps kliūtimi gauti paramą tada, kai labiausiai jos reikia. 2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo. 3. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos teikimo aprėptį ir adekvatumą, motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką:

3.1. padidinti VRP dydį teisei į socialinę pašalpą

nustatyti iki 1,1 VRP (137,5 Eur) – teisę į socialinę pašalpą įgytų asmenys, jei jų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP (137,5 Eur) (šiuo metu VRP – 125 Eur);

3.2. padidinti socialinės pašalpos dydį vienam gyvenančiam asmeniui ir

bendrai gyvenantiems asmenims, t. y. nustatyti didesnį VRP koeficientą, nuo kurio priklauso socialinės pašalpos dydis. Siekiant išvengti ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos sistemos, vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos dydį diferencijuoti atsižvelgiant į jos gavimo trukmę (valstybinio audito duomenimis, 2018 m.

46 proc. socialinės pašalpos gavėjų gavo ją ilgiau kaip metus (iš jų: vieni gyvenantys asmenys sudaro apie 38 proc. gavėjų);

3.3. padidinti

neįskaitytinų darbinių pajamų procentinę dalį ir nustatyti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojama: 1) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; 3) 30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 4) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 5) 40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų;

3.4. atsižvelgiant į tai, kad nedarbo socialinio

draudimo išmokos paskirtis – kompensuoti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas darbo pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, į gaunamas pajamas taip pat neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir darbo paieškos išmokos, numatomos mokėti pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (analogiška procentinę dalimi kaip ir darbinės pajamos);

3.5. supaprastinti papildomai

skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudaryti palankesnes sąlygas ją gauti: 3.5.1 atsisakyti gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo (šiuo metu darbo užmokestis neturi viršyti 2 minimalių mėnesinių algų); 3.5.2 atsisakyti reikalavimo, kad įsidarbinusio asmens šeimos nariai turi atitikti bent vieną iš PSP įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3.5.3 diferencijuoti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį atsižvelgiant į jos mokėjimo trukmę: 1) pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 2) ketvirtą–šeštą pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 3) šeštą–dvyliktą pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;

3.6. nustatyti, kad

savivaldybės administracija turi teisę skirti socialinę pašalpą išimties tvarka ne tik kai pajamos viršija nustatytą ribą, bet ir kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas;

3.7. vienam gyvenančiam asmeniui kompensuoti

didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP, taip paliekant asmeniui didesnę disponuojamų pajamų dalį poreikiams tenkinti (masto ekonomijos principu pagrįstą modelį taikyti ne tik normatyvams kompensacijoms apskaičiuoti (vienam gyvenančiam asmeniui taikomi didesni tiek naudingojo būsto ploto, tiek vandens normatyvai), bet ir nustatant kompensacijų dydį).

46 proc. socialinės pašalpos gavėjų gavo ją ilgiau kaip metus (iš jų: vieni gyvenantys asmenys sudaro apie 38 proc. gavėjų);

3.3. padidinti

neįskaitytinų darbinių pajamų procentinę dalį ir nustatyti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojama: 1) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; 3) 30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 4) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 5) 40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų;

3.4. atsižvelgiant į tai, kad nedarbo socialinio

draudimo išmokos paskirtis – kompensuoti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas darbo pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, į gaunamas pajamas taip pat neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir darbo paieškos išmokos, numatomos mokėti pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (analogiška procentinę dalimi kaip ir darbinės pajamos);

3.5. supaprastinti papildomai

skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudaryti palankesnes sąlygas ją gauti: 3.5.1 atsisakyti gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo (šiuo metu darbo užmokestis neturi viršyti 2 minimalių mėnesinių algų); 3.5.2 atsisakyti reikalavimo, kad įsidarbinusio asmens šeimos nariai turi atitikti bent vieną iš PSP įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3.5.3 diferencijuoti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį atsižvelgiant į jos mokėjimo trukmę: 1) pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 2) ketvirtą–šeštą pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 3) šeštą–dvyliktą pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;

3.6. nustatyti, kad

savivaldybės administracija turi teisę skirti socialinę pašalpą išimties tvarka ne tik kai pajamos viršija nustatytą ribą, bet ir kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas;

3.7. vienam gyvenančiam asmeniui kompensuoti

didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP, taip paliekant asmeniui didesnę disponuojamų pajamų dalį poreikiams tenkinti (masto ekonomijos principu pagrįstą modelį taikyti ne tik normatyvams kompensacijoms apskaičiuoti (vienam gyvenančiam asmeniui taikomi didesni tiek naudingojo būsto ploto, tiek vandens normatyvai), bet ir nustatant kompensacijų dydį). Pritarus pateiktiems siūlymams, bus sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, padidės piniginės socialinės paramos adekvatumas (ypač vienišiems paramos gavėjams) ir darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką.

4. Patikslinti piniginės socialinės paramos

teikimo principus papildant adekvatumo ir įgalinimo principais, kurie yra vieni pagrindinių kriterijų vertinant teikiamos paramos efektyvumą. 5. Padidinti žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės ploto normatyvą kaimuose nuo 3 iki 6 hektarų. Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems žmonėms, gyventiems kaimo teritorijoje. IVĮ projektas IVĮ projektu siūloma įtvirtinti laikino galiojimo nuostatą, pagal kurią nuo įstatymo įsigaliojimo ir 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino atšaukimo, papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms (auginančioms 1 ar 2 vaikus), kurių pajamos sumažėjo, vidutines mėnesio pajamas apskaičiuoti ne pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių, o pagal praėjusių 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas ir papildomai išmoką vaikui skirti 3 mėnesiams, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas jie neturėjo teisės gauti šios išmokos.

Siūlomomis nuostatomis bus suteikta adekvati finansinė parama nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms vaikus, kurių pajamos dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – sumažėjo arba kurios neteko darbo. PBĮIĮ projektas PBĮIĮ projektu siūloma įtvirtinti asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpį (toliau – laukimo laikotarpis). Siekiant sudaryti sąlygas pasiruošti šias nuostatas įgyvendinti savivaldybėse, siūloma nustatyti laukimo laikotarpį palaipsniui. PBĮIĮ projekte numatoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų taikomas ne ilgesnis nei 5 metų laukimo laikotarpis, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 3 metų laukimo laikotarpis. Savivaldybės nuo PBĮ įstatymo pakeitimo turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, laukimo laikotarpis atitinkamai būtų mažinamas pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus. Taip būtų įtvirtintas siektinas socialinio būsto fondo plėtros rodiklis, sudarytos prielaidos didinti socialinio būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir sparčiau vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą.

Siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per PBĮ įstatyme įtvirtintą laikotarpį, iš savivaldybės biudžeto būtų mokama rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija. Taip būtų geriau užtikrinama parama būstui išsinuomoti socialiai pažeidžiamiems asmenims, o savivaldybėms įtvirtinama paskata užtikrinti PBĮ įstatyme įtvirtinto laukimo laikotarpio reikalavimo įgyvendinimą. Tačiau asmenys negalėtų pretenduoti į faktinio nuomos mokesčio kompensaciją, jei jie prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, arba jeigu jie yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą. Be minėtų teisinio reguliavimo priemonių, siūloma tikslinti PBĮ įstatyme įtvirtinto tinkamo būsto sąvoką, nustatant, kad tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (vietoj 8) ir ne didesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Taip būtų užtikrinta, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kompensacija, įskaitant faktinio nuomos mokesčio kompensaciją, būtų mokama tikslingai, o per didelio būsto nuoma nebūtų kompensuojama. Be to, būtų išlaikytas asmenų lygiateisiškumo principas, palyginti su PBĮ įstatyme įtvirtintu socialinio būsto normatyvu.

Pažymėtina, kad, siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo ir užtikrintumo, siūloma patikslinti PBI įstatymo nuostatas dėl būsto nuomos ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Siūloma nustatyti, kad minėta nuoma savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 proc. išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – 80 proc. išsinuomotų būstų nuomos kainos, užtikrinant būstų nuomos savivaldybėse finansavimą pagal poreikį. Šiomis nuostatomis užtikrinama, kad savivaldybių poreikis būstų nuomą finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų būtų patenkinamas. Siekiant tarpusavyje suderinti PBĮ įstatymo nuostatas ir pašalinti teisinį neaiškumą, siūloma patikslinti PBĮ įstatymo nuostatas, nustatant, kad savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą. Siekiant tobulinti teisinį reguliavimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų taikymo, PBĮ įstatyme siūloma įtvirtinti, kad, apskaičiuojant šias kompensacijas, Vyriausybės patvirtintas bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientas būtų nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis negalėtų būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis.

Manoma, kad, įgyvendinus siūlomas nuostatas, paramos priemonės taps patrauklesnės ir padės efektyviau spręsti asmenų aprūpinimo būstu problemas. Siūloma į PBĮ įstatyme nustatytą asmenų, kurie neįrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir kuriems savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas socialinis būstas, grupę įtraukti ir be tėvų globos likusius asmenis, palikusius socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto). Papildžius PBĮ įstatymą minėtomis nuostatomis, būtų sudarytos prielaidos veiksmingiau teikti paramą būstui išsinuomoti vieniems iš socialiai pažeidžiamiausių ir turinčių mažiau galimybių apsirūpinti būstu asmenims, geriau apsaugotos šių asmenų teisės į būstą ir užtikrintas socialinio teisingumo principas. VI projektas Siūloma nustatyti vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra ar bus paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, pensijos, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

200 Eur dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 m. rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po 2020 metų liepos 1 d. Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka. Minėta išmoka neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas. Taip pat ši išmoka būtų nepaveldima. Vienkartines išmokas asmenims išmokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, pristatydamos jas tokia pačia tvarka, kokia yra pristatomos asmeniui mokamos išmokos. Vienkartinės išmokos būtų mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Informacija apie gavėjų skaičių ir vidutinius jų gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį (tik nurodytų pensijų dydžiai, nevertinant bendros asmenų visų gaunamų pensijų sumos, jei gavėjas gauna kelias pensijas):

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas: Gavėjų sk. Vidutinė pensija eurais Pensijos:

1. Senatvės

611.013 376,13

  • iš jų, turint būtinąjį stažą 545.576 398,66

2. Išankstinės

senatvės
5.656
279,80
3. Invalidumo
34.710
300,24
I gr. 4.421
367,51
II gr. 26.262
307,32
III gr. 4.027
180,20
4.

4.027 180,20

5. Našlių ir našlaičių - našlaičių 30.071 140,01

6. Maitintojo netekimo 1.204 245,31

7. Ištarnauto laiko

352 269,77 Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas 4.120 246,80 Šalpos išmokų gavėjai: Gavėjų skaičius Vidutinė išmoka, eurais Šalpos senatvės pensija 8252 131,99 Šalpos neįgalumo pensija 44052 195,47 Šalpos našlaičių pensija 4719 63,66 Šalpos kompensacija daugiavaikėms motinoms ir neįgaliųjų slaugytojams 2454 197,25 Socialinė pensija 21 79,75 VI projektu teikiamas siūlymas prisidėtų prie senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, neįgalių asmenų skurdo mažinimo. Senatvė ir neįgalumas yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja asmenų gaunamos pajamos bei dėl kurių asmenų galimybė integruotis į darbo rinką yra labai maža. Kadangi kitomis priemonėmis yra skiriama pagalba ieškantiems darbo ar netekusiems pajamų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės (papildomos rėmimo priemonės darbingo amžiaus asmenims), šiuo projektu siūloma suteikti papildomą paramą tikslinei asmenų grupei, t. y. neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius

galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymui:

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183

„Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą;
  • 2) savivaldybių institucijos turės priimti ar pakeisti šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus: prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į PSPĮ projekte siūlomus pakeitimus.

3) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras ir finansų ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą. Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymui:

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą;

2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą. Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymui:

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr.

472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto

nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio

10 d. įsakymo Nr. A1-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar

išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

3) savivaldybių tarybos turės parengti (pakeisti) jų kompetencijos sričiai priskirtus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, PSPĮ projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikėtų apie 54,2 mln. Eur, piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų. Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Nuo 2018 metų savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti kasmet skiriama 223,3 mln. Eur. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, PSP įstatymui įgyvendinti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2018 m. piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti panaudota 105,8 mln. Eur skirtų lėšų (nepanaudota ir perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti 117,5 mln. Eur, t. y. 52,6 proc.), 2019 m. – 100,7 mln.

Eur skirtų lėšų (nepanaudota ir perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti 122,6 mln. Eur, t. y. 54,9 proc.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. PSP įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytoms sritims finansuoti

2020 m. papildomai iš valstybės biudžeto savivaldybėms turi būti skirta 31,64

mln. Eur. Pritarus IVĮ projektu siūlomoms nuostatoms dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui mokėjimo, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete papildomai turi būti skirta apie 7,92 mln. Eur. Papildomai skiriamą išmoką vaikui gaus apie 33 tūkst. daugiau vaikų, t. y. gavėjų skaičius padidės nuo

28 tūkst. vaikų iki 61 tūkst. vaikų. Priėmus PBĮ įstatymo

pakeitimus dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio, 2020 m. papildomai prireiks 0,33 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, 2021 m. – apie 1,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (dėl PBĮ įstatymo pakeitimų 2021 m. gavėjų skaičius padidėtų apie 600 asmenų, planuojamas bendras gavėjų skaičius – 3 100 asmenų). 2021 m. socialinio būsto fondo plėtrai savivaldybėms nuomojant būstus rinkoje numatyta skirti 1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (galėtų gauti paramą būstui išsinuomoti 1 230 asmenų). Pritarus VI projektu siūlomoms nuostatoms, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete turi būti skirta apie 182 mln. Eur. Vienkartines išmokas gautų apie 910 tūkst. asmenų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų

projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „ekstremalioji situacija“,

„karantinas“, „piniginė socialinė parama“, „papildomai skiriama socialinė

pašalpa“, „socialinės pašalpos dydis“, „būsto šildymo išlaidų kompensacija“, „papildomai skiriama išmoka vaikui“, „pajamų vertinimas“, „socialinis būstas“, „Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas“, „socialinio būsto fondo plėtra“, „socialinio draudimo pensijos“, „šalpos išmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Valstybinio audito ataskaita „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ (2019 m. liepos 29 d. Nr. VA-5). [2] Valstybinio audito ataskaita „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams“ (2017 m. kovo 3 d. Nr. VA-P-30-1-4, p. 19). [3] Būsto prieinamumo gerinimo socialiai pažeidžiamiems gyventojams po 2020 m. atvejo studija (2019 m. UAB „ESTEP Vilnius“, p. 17).

Teisės departamento išvada

2020-04-30 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO

NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-05-04 Nr. XIIIP-4777

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos

Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnis yra pildomas 2 dalimi, kurioje numatoma, kokie asmenys, be nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, turi teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Ši dalis tikslintina keliais aspektais. Pirma, iš siūlomos formuluotės („kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį“) nevisiškai aišku, kada asmenys šią teisę įgytų – ar kai nurodytas laikotarpis jau būtų pasibaigęs ar ir nesulaukę šio laikotarpio pabaigos, t. y., kol jis dar tęsiasi. Nors iš siūlomos formuluotė galima daryti išvadą, kad tokie asmenys turi sulaukti laikotarpio pabaigos, tačiau pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, pagal kurią asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neišbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, galima daryti išvadą, kad jie gali gauti tokią kompensaciją ir toliau laukdami socialinio būsto. Siūlytume nuostatą tikslinti šiuo aspektu. Antra, šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma įtvirtinti formuluotę „rinkoje nuomojamo būsto“. Neaišku, kodėl yra įvedama tokia formuluotė ir kuo jos turinys skiriasi nuo keičiamame įstatyme vartojamos formuluotės „iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas“.

Trečia, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinama ir išimtis, numatanti, kas neturi teisės į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, kai kalbama apie rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją, tačiau, kaip minėta, 10 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamos ir išimtys, kada ši kompensacija nepriklauso. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose dėstomų išimčių nereikėtų įtvirtinti atskiroje dalyje, 2 dalyje paliekant tik nuostatas dėl asmenų, turinčių teisę į nurodytą kompensaciją. Be to, atskiroje dalyje dėstant išimtį, siūlytina tikslinti 2 dalies 1 punkto formuluotę, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktą, asmenys išreiškia tam tikrus reikalavimus, susijusius su būsto vieta ar aukštu. Siūlytina šį punktą formuluoti taip: „1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimą pasirinkti vietovę, kurioje norėtų nuomotis socialinį būstą, ar gyvenamojo namo aukštą, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas“. 2. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu, kuriame nustatyta, kad visus sprendimus dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo priima savivaldybės taryba, t. y. nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios savivaldybės taryba negali atsisakyti ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). 3.

3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio

nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina projekto 7 ir 8 straipsnius, kuriais siūloma keisti tą patį keičiamo įstatymo 18 straipsnį, sujungti į vieną straipsnį, jų nuostatas dėstant atskiromis dalimis. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinos 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos nuorodos į šiuos straipsnius. 4. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei atitinkamai 5 ar 3 metai. Iš įstatymo projekto nuostatų nevisiškai aišku, kokias teisines pasekmes sukels šio termino pasibaigimas – ar tai reiškia, kad asmenys, kuriems per atitinkamą laikotarpį nebus pasiūlytas socialinis būstas, nes toks neatsiras, bus išbraukiami iš minėto sąrašo. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo

16 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyti atvejai, kada asmenys išbraukiami iš

sąrašo, tokio pagrindo (pasibaigus 5 ar 3 metų laikotarpiui) nėra numatyta. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 9 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-05-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO

NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 IR

29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-05-06 Nr. XIIIP-4777(2)

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime, tačiau redaguojant įstatymo projekto tekstą, siūlome po žodžių

„fiziniams ar juridiniams asmenims“ skliausteliuose įrašyti tekstą „(išskyrus

savivaldybes)“, kur pagal reguliuojamų teisinių santykių pobūdį toks patikslinimas būtinas, nes kitaip gali kilti neaiškumų dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos taikymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-05-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR.XIIIP-4777) 2020-05-06

Nr. 103-P-21

Vilnius

patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, J. Bernatavičius –Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistas, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.d

p. 1.

1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-043 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos

paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)

10 straipsnis yra pildomas 2 dalimi, kurioje numatoma, kokie asmenys, be nurodytų

šio straipsnio 1 dalyje, turi teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Ši dalis tikslintina keliais aspektais. Pirma, iš siūlomos formuluotės („kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį“) nevisiškai aišku, kada asmenys šią teisę įgytų – ar kai nurodytas laikotarpis jau būtų pasibaigęs ar ir nesulaukę šio laikotarpio pabaigos, t. y., kol jis dar tęsiasi. Nors iš siūlomos formuluotė galima daryti išvadą, kad tokie asmenys turi sulaukti laikotarpio pabaigos, tačiau pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, pagal kurią asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neišbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, galima daryti išvadą, kad jie gali gauti tokią kompensaciją ir toliau laukdami socialinio būsto. Siūlytume nuostatą tikslinti šiuo aspektu. Antra, šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma įtvirtinti formuluotę „rinkoje nuomojamo būsto“. Neaišku, kodėl yra įvedama tokia formuluotė ir kuo jos turinys skiriasi nuo keičiamame įstatyme vartojamos formuluotės „iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas“. Trečia, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinama ir išimtis, numatanti, kas neturi teisės į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Keičiamo įstatymo 5 straipsnio

2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 10

straipsnio 2 dalį, kai kalbama apie rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją, tačiau, kaip minėta, 10 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamos ir išimtys, kada ši kompensacija nepriklauso. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose dėstomų išimčių nereikėtų įtvirtinti atskiroje dalyje, 2 dalyje paliekant tik nuostatas dėl asmenų, turinčių teisę į nurodytą kompensaciją. Be to, atskiroje dalyje dėstant išimtį, siūlytina tikslinti 2 dalies 1 punkto formuluotę, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktą, asmenys išreiškia tam tikrus reikalavimus, susijusius su būsto vieta ar aukštu. Siūlytina šį punktą formuluoti taip: „1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimą pasirinkti vietovę, kurioje norėtų nuomotis socialinį būstą, ar gyvenamojo namo aukštą, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas“. Pritarti. Pritarti iš dalies Pritarti. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpį (5 metų, vėliau

  • 3 metų). Kartu su šiomis nuostatomis siūloma įtvirtinti kitą teisinio reguliavimo priemonę – rinkoje nuomojamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kuri turėtų būti mokama tuomet, kai savivaldybė per keičiamame

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtintą laikotarpį neišnuomotų asmenims ar šeimoms socialinio būsto.

Siekiant sudaryti tinkamas prielaidas socialinio būsto laukimo laikotarpio mažėjimui, svarbu užtikrinti minėtų nuostatų sistemiškumą ir jų taikymą kartu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pažymėtina, kad formuluotė „iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas“ vartojama tose keičiamo įstatymo nuostatose, kurios iš esmės yra susijusios su būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tuo tarpu būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti taikomas keičiamo įstatymo 17 straipsnis, kuriame vartojama formuluotė „išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį tinkamą būstą“. Kadangi faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti taip pat būtų taikoma keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, siūloma formuluotę „rinkoje nuomojamo būsto“ derinti su keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta formuluote, ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto formuluotes. Pritariant siūlymams ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto formuluotes, Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 10 straipsnį siūloma išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

1.

Teisę į rinkoje nuomojamo fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;

3) šio įstatymo

17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar juridiniams

asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteikiamas nesuteiktas socialinis būstas per pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį nustatytam laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai asmenys ar šeimos:.

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir šeimos teisės į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi, kai jie:

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą.“ Įstatymo projekto

8 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4

dalį siūloma išdėstyti taip: “4. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, mokama tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekto 9 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos negali būti naudojamos rinkoje nuomojamo tinkamo fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“

2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-05-045

2. Keičiamo

įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu, kuriame nustatyta, kad visus sprendimus dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo priima savivaldybės taryba, t. y. nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios savivaldybės taryba negali atsisakyti ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). Nepritarti Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, siekiant išvengti keičiamo įstatymo taikymo neaiškumų ir šias nuostatas suderinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 10 dalimis, kuriose nustatyta, kad savivaldybės taryba ar jos įgaliota savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą arba savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktą išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, be kita ko, apima sprendimus dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės tarybos įgaliota savivaldybės administracija, vadovaudamasi šia tvarka, negalėtų įrašyti savivaldybės būsto į socialinio būsto fondą, t. y. tvirtinti savivaldybės būsto fondo sąrašo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-05-047

8

3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai

keičiamos vienu straipsniu, siūlytina projekto 7 ir 8 straipsnius, kuriais siūloma keisti tą patį keičiamo įstatymo 18 straipsnį, sujungti į vieną straipsnį, jų nuostatas dėstant atskiromis dalimis. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinos 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos nuorodos į šiuos straipsnius. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 4 ir Nr. 5. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-05-046

4. Įstatymo

projektu siekiama nustatyti, kad asmenų ir šeimų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis negali būti ilgesnis nei atitinkamai 5 ar 3 metai. Iš įstatymo projekto nuostatų nevisiškai aišku, kokias teisines pasekmes sukels šio termino pasibaigimas – ar tai reiškia, kad asmenys, kuriems per atitinkamą laikotarpį nebus pasiūlytas socialinis būstas, nes toks neatsiras, bus išbraukiami iš minėto sąrašo.

Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyti atvejai, kada asmenys išbraukiami iš sąrašo, tokio pagrindo (pasibaigus 5 ar 3 metų laikotarpiui) nėra numatyta. Pritarti iš dalies Keičiamą įstatymą papildžius nuostatomis dėl socialinio būsto nuomos laukimo laikotarpio, asmenys ir šeimos, kuriems per atitinkamą laikotarpį nebus pasiūlytas socialinis būstas, nes toks neatsiras, nebus išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo atvejai nėra tikslinami dėl šių nuostatų įtvirtinimo. Pasibaigus keičiamame įstatyme įtvirtintam socialinio būsto nuomos laukimo laikotarpiui, asmenys ir šeimos įgis teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo projekto 3 straipsnio patikslinimus (žiūrėti argumentus prie 1 Teisės departamento pastabos), manoma, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus ir būtų suprantama, kokias teisines pasekmes sukels minėto termino pasibaigimas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-05-049

5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 9

straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“ Nepritarti Remiantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų

patvirtinimo“, 89.4 papunkčiu, Įstatymo projektas atitinka teisės technikos reikalavimus. 3.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.d

p. 1. Seimo narys T.Tomilinas 2020-05-053 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-4777) (toliau – Projektas) siūloma patikslinti tinkamo būsto sąvoką, kuri vartojama, apskaičiuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Šioje sąvokoje siūloma įtvirtinti maksimalų būsto naudingojo ploto dydį, kuris būtų vertinamas, mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, o vietoj šiuo metu galiojančios minimalios 8 kv. m. ribos, siūloma nustatyti 10 kv. m., tačiau, siekiant užtikrinti, kad asmenys ar šeimos galėtų pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija tais atvejais, kai nuomojamo būsto dydis viršija maksimalų tinkamo būsto sąvokoje numatomą įtvirtinti dydį – 14 kv. m., siūloma atsisakyti žodžių „tinkamas“ tose Įstatymo nuostatose, kurios susijusios su teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymu ir įgyvendinimu. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo

fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą.“

2. Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„10 straipsnis. Teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

1.

Teisę į rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip

14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis

sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;

3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. 2.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į

rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai asmenys ar šeimos:

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą.“ Pritarti Pritarti ir atitinkamai patiksinti Įstatymo projektą, kartu įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 2. Seimo narys T.Tomilinas 2020-05-05 7N Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies

kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“ Pritarti

3. Seimo narys T.Tomilinas 2020-05-057

8 Pasiūlymas: Sujungti Projekto 7 ir 8 straipsnius į vieną 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.

Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“

2. Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti

taip: „18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.

Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, mokamos šio įstatymo 10 straipsnio

1 dalyje nurodytiems asmenims ir šeimoms, dydis ar išperkamosios būsto

nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio. 4. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, mokama tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

4. Seimo narys

T.Tomilinas 2020-05-059 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas 1. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos negali būti naudojamos rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“

Pritarti

5. Seimo narys

T.Tomilinas 2020-05-0510 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 3

straipsnio 1 dalis, 4, 5 straipsniai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, ir 7 straipsnis, ir 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2.

2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis

straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsniai straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“

Pritarti

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto

patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.d

p. 1. Socialinių reikalų ir darbo Komitetas 2020-05-063 Argumentai: Pritardami Teisės departamento pastaboms ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo

fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą.“

„10 straipsnis. Teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

1.

Teisę į rinkoje nuomojamo fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;

3) šio įstatymo

17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar juridiniams

asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. 2. Be šio straipsnio

1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į rinkoje nuomojamo tinkamo

fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteikiamas nesuteiktas socialinis būstas per pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą laikotarpį nustatytam laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai asmenys ar šeimos:.

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir šeimos teisės į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi, kai jie:

1) prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas;

2) yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo Komitetas 2020-05-06 7N Argumentai: Pritardami Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui, siūlome tikslinti Įstatymo projektą, papildant jį nauju 7 straipsniu, atitinkamai patikslinant ir Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo Komitetas 2020-05-06 P Argumentai:

Pritardami Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui tikslinti Įstatymo projektą, papildant jį nauju 7 straipsniu, siūlome tikslinti Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI

AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 IR

29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“

Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo Komitetas

2020-05-067

8 Argumentai: Pritardami Teisės departamento pastaboms ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui, siūlome sujungti Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsnius į vieną 8 straipsnį. Pasiūlymas: Siūlome 8 straipsnį tikslinti ir išdėstyti taip:

“7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas. 8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio

dalies kompensacijos dydis 1.

Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti

taip: „18 straipsnis.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio

dalies kompensacijos dydis

1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio

dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, mokamos šio įstatymo

10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir šeimoms, dydis ar

išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio. 4. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, mokama tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo Komitetas 2020-05-0610 Argumentai:

Pritardami Teisės departamento pastaboms ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymui, siūlome, tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio

2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 4, ir 5 straipsniai, 6

straipsnio 1 ir 2 dalys, ir 7 straipsnis, ir 8 straipsnio

1 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis

straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsniai straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė