Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtiems asmenims taikomos taikoma tik šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonė priemonės.“
2Papildyti 20 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šiame įstatyme nustatytos išmokos mokamos šiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:
1) savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje;
2) bedarbiams.“
punktu:
„15) užimti asmenys, kurių darbdaviams už juos iki Lietuvos
Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir jiems nutraukta prastova dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 2.
punktu:
„16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių jų darbdavys neatleido per šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą, arba kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą.
Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą, arba darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, užimtą asmenį po jo profesinio mokymo planuoja perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginus su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo, arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kada jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 2,33 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, išskyrus atvejus, kai lėšos – ne daugiau negu 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – skiriamos bedarbio ar užimto asmens kvalifikacijai ar kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, įgyti. Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio 14 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Užimtam asmeniui iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos. Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymosi metu buvo atleistas iš darbo, profesinio mokymosi laikotarpiu papildomai mokama šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodyta mokymo stipendija ir kompensuojamos šio straipsnio 14 dalies 3 ir
kontrolės tvarką nustato, dokumentų tipines formas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 70 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį.“
dalimi: „4.
Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis ir paskyrė profesijos meistrą (-us), atsakingą (-us) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, jų rašytiniu prašymu kompensuojamos pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio.“
pakeitimas
dalimi: „2³. Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“ 2.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“
dalimi: „2⁴.
Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“ 3.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“
3Papildyti 41 straipsnį 4³dalimi:
„4³.
Darbdaviai, kuriems šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5²dalimi, per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2⁴dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 5. Papildyti 41 straipsnį 5²dalimi:
„5². Šio straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nurodytų subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimas
nutraukiamas šiais atvejais:
1) pasibaigus atitinkamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nurodytam šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje;
2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre.“
dalimi: „7.
Darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
1) 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų;
2) 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų.“
dalimi: „8. Informacija apie vadovaujantis šiuo straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Šioje dalyje nurodyta informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui skelbiama iki subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, o kai subsidiją darbo užmokesčiui gavęs darbdavys turi pareigą atitinkamą terminą po subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti darbo vietas – iki sueina terminas darbo vietai išlaikyti. Informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, skelbiama 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose punkte nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, ir 2¹, 2², 2³ ir 2⁴ dalių nuostatomis.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 41 straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais, kai subsidija darbo užmokesčiui mokama darbdaviui, su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudariusiu terminuotą arba sezoninio darbo sutartį;
įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir
laikotarpio, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais;
3) iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 41 straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytą atvejį; 2 4) iki 24 mėnesių, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose, į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais;
laikotarpį, kai šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;
Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
pakeitimas
taip: „2.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, taip pat išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 2¹, 2², 2³ ir 2⁴dalies dalių nuostatomis.“
taip: „3. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir (ar) 2⁴ dalyse nustatytais atvejais.“
pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau nei viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir
(ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 9 straipsnis.
9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 48¹straipsniu Papildyti Įstatymą 48¹straipsniu:
„48¹straipsnis. Darbo paieškos išmoka
1Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) asmuo kreipimosi į Užimtumo tarnybą ir sprendimo skirti darbo paieškos išmoką metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2.
paieškos išmokos dydžiai:
1) 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
2) 7 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką;
3) šios dalies 1 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmokos dalis, viršijanti šio straipsnio
pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokų sumą, skiriama ir mokama šiame punkte nurodytų išmokų gavėjams, išskyrus šios dalies
išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Į darbo paieškos išmokos mokėjimo terminą įskaičiuojamas ir laikotarpis, kai darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. 4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Kai darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 5.
išmokos mokėjimas sustabdomas:
1) asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota bei išmokėta išeitinė išmoka arba šalių susitarimu išmokėta kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui skiriant paskutinę nedarbo socialinio draudimo išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo nustatytas vėlesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas;
2) šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, paskirtas iki jų įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas iki baigiasi šių išmokų mokėjimo terminas;
3) laikotarpiu, kurį asmeniui, kuriam paskirta darbo paieškos išmoka, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 6. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) suėjo darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas;
2) asmuo neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti. 7. Darbo paieškos išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina ir nutraukia Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnyba sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos. Kai bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, egzistuoja asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą, sprendimą dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą skirti asmeniui darbo paieškos išmoką, priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, nurodytos išmokos mokėjimą asmeniui sustabdant nuo jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo priima per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, išnykimo dienos darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, atsiradimo dienos. 8. Darbo paieškos išmokos, atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško išmokų mokėtojas. 9. Darbo paieškos išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 10.
dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 11. Išmokų mokėtojo patiriamos darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriomis keičiami Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir 7 dalies 2 punktas, nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4774(2) lyginamasis variantas
38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu
2020 m. d. Nr. Vilnius
5¹straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės atšaukia ekstremaliąjąosios situacijąos ar karantinąo atšaukimo arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminaso suėjimo, praėjo 2 mėnesiai;“
išdėstyti taip: „5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės atšaukė ekstremaliąjąosios situacijąos ar karantinąo atšaukimo arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminaso suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtiems asmenims taikomos taikoma tik šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonė priemonės.“
2Papildyti 20 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, skiriama ir mokama šio įstatymo 5¹ straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, o šio įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama bedarbiams.“
punktu:
„15) užimti asmenys, kurių darbdaviams už juos iki Lietuvos
Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir jiems nutraukta prastova dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 2. Papildyti 25 straipsnį 16 punktu:
„16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių jų darbdavys neatleido per šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą, arba kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra taikomi darbdaviams, teikiantiems pasiūlymus šio įstatymo 41 straipsnio 2¹, 2³, 2⁴ dalyjese nustatytai subsidijai darbo užmokesčiui gauti.“
pakeitimas
taip: „1. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį, arba užimtą asmenį perkels į aukštesnes pareigas ir bedarbio ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.
Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą, arba darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, užimtą asmenį po jo profesinio mokymo planuoja perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginus su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo, arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kada jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 2,33 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, išskyrus atvejus, kai lėšos – ne daugiau negu 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – skiriamos bedarbio ar užimto asmens kvalifikacijai ar kompetencijai, įtrauktai į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, įgyti. Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio 14 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Užimtam asmeniui iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos. Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymosi metu buvo atleistas iš darbo, profesinio mokymosi laikotarpiu papildomai mokama šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodyta mokymo stipendija ir kompensuojamos šio straipsnio 14 dalies 3 ir
kontrolės tvarką nustato, dokumentų tipines formas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama: 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį. 1) 70 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį;
2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, mokama subsidija visų rūšių darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose.” 2.
Pakeisti 41 straipsnio 2² dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2². Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.
Darbdaviams, kuriems baigėsi subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas šio straipsnio 2³ dalyje nurodyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
dalimi: „2³. Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ 4.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“
dalimi: „2⁴.
Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ 5.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“
5Papildyti 41 straipsnį 4³dalimi:
„4³.
Darbdaviai, kuriems šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5²dalimi, per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 2⁴dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;“. 7. Papildyti 41 straipsnį 5²dalimi:
„5². Šio straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nurodytų subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimas
nutraukiamas šiais atvejais:
1) pasibaigus atitinkamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nurodytam šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje;
2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre.“
ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Subsidija darbo užmokesčiui nemokama kasmetinių, įdarbinto asmens tikslinių atostogų laikotarpiu ar įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.”
dalimi: „7. Darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
1) 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų;
2) 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų.“
dalimi: „8. Informacija apie vadovaujantis šiuo straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Šioje dalyje nurodyta informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui skelbiama iki subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, o kai subsidiją darbo užmokesčiui gavęs darbdavys turi pareigą atitinkamą terminą po subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti darbo vietas – iki sueina terminas darbo vietai išlaikyti.
Informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, skelbiama 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. 2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2 ir 2¹ dalių nuostatomis. 3.
3Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose;
2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;
4) kol tęsiasi ekstremalioji situacija ir karantinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju. „42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 2¹, 2², 2³ ir 2⁴ dalių nuostatomis.“ 3.
Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 41 straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais, kai subsidija darbo užmokesčiui mokama darbdaviui, su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudariusiu terminuotą arba sezoninio darbo sutartį;
darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo
terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais;
3) iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 41 straipsnio 2³ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytą atvejį;
4) iki 24 mėnesių, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose, į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalyse nustatytais atvejais;
dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;
6) kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
taip: „2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, taip pat išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 2¹, 2², 2³ ir 2⁴dalies dalių nuostatomis.“
taip: „3. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kai darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir (ar) 2⁴ dalyse nustatytais atvejais.“
pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti:
„3. Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, o kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau, jam skiriamos paramos jo darbo vietai steigti dydis negali viršyti 11,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Šies dydžiais taikomias tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas).“
4 dalį ir ją išdėstyti:
„4. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau
darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys;
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys.“ 3.
Pakeisti 44 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus savarankiško užimtumo rėmimą;“. 4. Pakeisti 44 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus.“ 5.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau negu viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus.“
išdėstyti taip: „8.
Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:
1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje subsidijai darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: ,,2. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai:
1) asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.;
2) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.“
taip: „3.
Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.;
3) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.“
3Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 48¹straipsniu Papildyti Įstatymą 48¹straipsniu: „48¹straipsnis. Darbo paieškos išmoka
darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2.
paieškos išmokos dydžiai:
1) 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
2) 7 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką;
3) šios dalies 1 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmokos dalis, viršijanti šio straipsnio
pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokų sumą, skiriama ir mokama šiame punkte nurodytų išmokų gavėjams, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodyto dydžio darbo paieškos išmoką gaunančius asmenis. 3. Darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpinamas tokiam laikotarpiui, kokiam darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. 4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Kai darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas. 5.
išmokos mokėjimas sustabdomas:
1) asmenims, atleistiems iš darbo (tarnybos), kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota, išskyrus atvejus, kai jam skiriant paskutinę nedarbo socialinio draudimo išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo nustatytas vėlesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas;
2) kai jis gauna ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, paskirtas iki jų įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas iki baigiasi šių išmokų mokėjimo terminas;
3) laikotarpiu, kai jam šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas. 6. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) suėjo darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas;
2) asmuo neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti. 7. Darbo paieškos išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina ir nutraukia Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnyba sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos. Kai bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, egzistuoja asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą, sprendimą dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą skirti asmeniui darbo paieškos išmoką, priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, nurodytos išmokos mokėjimą asmeniui sustabdant nuo jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo priima per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, išnykimo dienos darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo bent vienos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, atsiradimo dienos. 8. Darbo paieškos išmokas, atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško išmokų mokėtojas. 9. Darbo paieškos išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 10.
dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 11. Išmokų mokėtojo patiriamos darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
taikymas
3 dalis įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, kuriomis keičiami Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies
Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvedus karantiną, ji ėmėsi aktyvių veiksmų ir kartu su Lietuvos banku paskelbė apie 5 mlrd. Eur, arba 10 proc. bendrojo vidaus produkto, sudarantį ekonominių ir finansinių priemonių planą. Šiame pakete numatyta po 500 mln. Eur skirti sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų efektyviai veiklai užtikrinti, darbo vietoms ir gyventojų pajamoms bei verslo likvidumui išsaugoti. Dvigubai didesnė suma (1 mlrd. Eur) numatyta ekonomikos skatinimui per sudarytas palankesnes sąlygas valdžios ir privačiojo sektorių investicijoms. Lietuvos banko priemonių paketas, sudarantis taip pat apie 2,5 mlrd. Eur, apima kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų, likvidumo rezervų ir kitų priežiūrinių priemonių sumažinimą, Eurosistemos skatinamųjų pinigų politikos priemonių taikymą. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos priemonės prisidės prie ekonomikos augimo 1,1 proc. p. 2020 m. ir 1,5 proc. p. 2021 m. Lietuvos ekspertų vertinimu, kiekviena karantino diena reiškia apie 2000 prarandamų darbo vietų, kas savo ruožtu reiškia prarandamus mokesčius ir maždaug 43 mln. mokesčių „skylę“ (žr. 1 pav.). 1 pav.
Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtas Tarptautinių institucijų reakcijų ir veiksmų, atsakant į COVID-19 sukeltą krizę, apibendrinimas Kaip minėta, siekiant suvaldyti dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas visas paketas priemonių, skirtų mažinti asmenims dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Pvz., siekiant skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino darbdavys darbuotojui paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu (toliau – UĮ), mokama subsidija darbo užmokesčiui, taip pat, vadovaujantis minėtu įstatymu, savarankiškai dirbantiems asmenims ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu mokama išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui. Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) prognozuoja, kad 2020 m. liepos
m. sausio 1 d. (151,5 tūkst.). 2020 m. balandžio 21 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims, mokamų pagal UĮ 5¹ straipsnį, į Užimtumo tarnybą kreipėsi 56,8 tūkst. asmenų, o dėl subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos pagal UĮ 41 straipsnio 21 dalį – 9,6 tūkst. darbdavių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbusių prastovas 62 tūkst. darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai, kad verslo subjektai su iššūkiais jų veiklai susidurs ir po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, darbo rinkos susitraukimas ir toliau didins mokesčių praradimus, pastebint, kad, siekiant išvengti didelės koronaviruso COVID-19 pandemijos sukeltos žalos valstybių ekonomikoms, Europos Centrinis bankas siūlo diegti vyriausybės schemas, remiančias užimtumą trumpuoju laikotarpiu, investicijos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, ypač susijusias su subsidijomis darbo užmokesčiui, padėtų stimuliuoti vidinę paklausą ir mokesčių mokėjimą, parengtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47,
projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma:
aktyvinimo priemones, taikomas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo ar pasibaigimo;
2tobulinti UĮ jau nustatytų priemonių,
reikalavimų jas įgyvendinant teisinį reguliavimą, įvertinant tai, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dalies jų įgyvendinimas žymiai pasunkėjo ir reikalauti įgyvendinki kai kuriuos iš jų būtų neproporcinga ir netikslinga. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.
aptarti teisiniai santykiai UĮ 20 straipsnyje nustatyta, kad užimtiems asmenims taikomas tik profesinis mokymas. UĮ 25 straipsnyje nustatyti, darbo rinkoje papildomai remiamai asmenys, tačiau tarp jų nėra asmenų, kuriems papildomas rėmimas būtų nustatomas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltų neigiamų padarinių. UĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų negali viršyti 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 2,33 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, taip pat nustatyta pareiga užimtiems asmenims, baigusiems profesinį mokymą, įsidarbinti pas kitą darbdavį arba pradėti savarankišką veiklą. UĮ 38 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. UĮ 41 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus UĮ 25 straipsnio 1–13 punktuose, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.
UĮ 42 straipsnyje nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminai, pagal kuriuos subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais UĮ
sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais UĮ 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose; neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti UĮ
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju. UĮ 43 straipsnyje nustatyta, kad subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems asmenis, dalyvaujančius profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedančius bedarbius. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių. UĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per
darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo.
Taip pat nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu. UĮ 47 straipsnyje nustatyta, kad savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas bedarbiams, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; bedarbiams, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir bedarbiams iki 29 metų, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau. UĮ nenustatyta, kad informacija, susijusi su subsidijų darbo užmokesčiui teikimu, būtų viešinama. Šiuo metu netekę darbo asmenys, kurie turi pakankamą socialinio draudimo stažą, gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (toliau
Toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, nes tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui, kyla sunkumų susirasti darbą dėl šiuo metu ženkliai smukusios darbo paklausos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus tai, kad koronaviruso COVID-19 pandemija sukėlė didelę žalą šalies ekonomikai ir siekiant padėti atstatyti ir išlaikyti veiklą verslo subjektų, kurie susidurs su iššūkiais po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, siūlomas papildomas rėmimas trumpuoju laikotarpiu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.), t. y. subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas darbdaviams atitinkamai didinant valstybės mokamos kompensacijos dalį ir ilginant subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes. Įstatymo projekte, siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų išlaikomos darbo vietos ir užimti asmenys netaptų bedarbiais:
taip pat būtų taikomas įdarbinimas subsidijuojant. 2. Siūloma papildyti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomų asmenų grupes, įtraukiant ir užimtus asmenis, kuriems: 2.1.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną buvo mokama remiamojo įdarbinimo priemonių subsidija darbo užmokesčiui, taip pat jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui ir nutraukta prastova dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui ir kurių jų darbdavys neatleido per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, arba kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant mokymus aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti, reikalinga skirti daugiau sąnaudų ir patiriama daugiau išlaidų, dėl ko mokymo programų kainos yra didesnės nei UĮ nustatyti galimi profesinio mokymo finansavimo dydžiai, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad bedarbiams ar užimtiems asmenims kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti gali būti skiriama dvigubai didesnė lėšų suma.
Bedarbiams ar užimtiems asmenims kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti skiriama lėšų suma negali viršyti 9,3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą. 4. Siekiant užimtų asmenų profesinį mokymą padaryti patrauklesne priemone, skatinančia užimtus asmenis kelti kvalifikaciją, o darbdavius – išlaikyti darbuotojus su aukštesne kvalifikacija, padidinant jų darbo užmokestį, Įstatymo projekte siūloma, kad užimtam asmeniui profesinis mokymas būtų organizuojamas ir tuo atveju, kai darbdavys, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, po profesinio mokymo planuoja užimtą asmenį perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jo darbo užmokestis būtų ne mažiau kaip 20 procentų didesnis, palyginus su jo darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo. 5.
įgyvendinimas pameistrystės organizavimo forma yra pažangesnė ir efektyvesnė už mokyklinę formą, bet nepakankamai praktikuojama, siekiant paskatinti darbdavius aktyviau dalyvauti įgyvendinant profesinį mokymą pameistrystės forma, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Darbdaviams, kurie paskyrė profesijos meistrą (-us), atsakingą (-us) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą būtų kompensuojamos pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio. 6.
jų išlaikymą, taikant intensyvesnę paramą pirmuosius du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ar karantino, palaipsniui ją mažinant bei taikant diferencijuotus maksimalius subsidijų dydžius, atsižvelgiant į įmonės potencialų augimą bei darbo sutarties pobūdį (išskiriant trumpalaikius darbus), siūloma nustatyti, kad darbdaviams, įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamais laikomus asmenis, nurodytus UĮ
užmokesčiui už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir išlaikantiems prastovose buvusių darbuotojų darbo vietas po ekstremaliosios situacijos ar karantino, taip pat darbdaviams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kurios dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
užmokesčiui mokėjimo mėnesius: a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą; c) kai su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis - 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, o kai su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis - ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.
Siekiant paremti darbuotojų įdarbinimą ir jų išlaikymą, taikant intensyvesnę paramą pirmuosius du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ar karantino, palaipsniui ją mažinant bei taikant diferencijuotus maksimalius subsidijų dydžius, atsižvelgiant į įmonės potencialų augimą bei darbo sutarties pobūdį (išskiriant trumpalaikius darbus), siūloma nustatyti, kad darbdaviams, įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamais laikomus asmenis, nurodytus UĮ
užmokesčiui už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir išlaikantiems prastovose buvusių darbuotojų darbo vietas po ekstremaliosios situacijos ar karantino, taip pat darbdaviams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kurios dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
užmokesčiui mokėjimo mėnesius: a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą; c) kai su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis - 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, o kai su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis - ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą. 7.
dominuoja mažosios (turinčios 0–9 darbuotojus) įmonės, kurios sudaro daugiau nei 80 procentų visų veikiančių įmonių Lietuvoje. Šios įmonės yra svarbios Lietuvos ūkio vystymuisi. Įmonių, turinčių 10-19 darbuotojų dalis yra apie 10%, turinčių 20-49 darbuotojus – apie 6%, turinčių 50-249 darbuotojus – apie 3%, o turinčių 250 ir daugiau darbuotojų – mažiau nei 1%. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant padėti išlaikyti smulkiojo verslo subjektų veiklą, Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, subsidija darbo užmokesčiui būtų skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
20 darbuotojų;
įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. 8. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kada darbdaviai, gavę subsidijas darbo užmokesčiui, pasibaigus jų mokėjimui, darbuotojus atleidžia iš darbo, bei sudaryti sąlygas užimtiems asmenims kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, siūloma nustatyti, kad darbdaviai, gavę subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui darbuotojams. 9.
Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtą prastovą gali nutraukti anksčiau negu atšaukiama Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siūloma nustatyti papildomą subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo pagrindą nurodant, kad subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu mokėjimas būtų nutraukiamas, kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Taip pat nustatomi naujų subsidijų darbo užmokesčiui nutraukimo pagrindai, nurodant, kad darbdaviams, įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamais laikomus asmenis, nurodytus UĮ
užmokesčiui už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir išlaikantiems prastovose buvusių darbuotojų darbo vietas, po ekstremaliosios situacijos ar karantino, subsidijų darbo užmokesčiu mokėjimas būtų nutraukiamas pasibaigus atitinkamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre. 10.
atsižvelgiant į tai, kad siūloma nustatyti naujus atvejus, kai mokama subsidija darbo užmokesčiu, Įstatymo projekte siūloma nustatyti naujų bei patikslinti jau nustatytų subsidijų darbo užmokesčiui terminus: subsidija darbo užmokesčiui UĮ
darbdaviui, su įdarbintu ar užimtu asmeniu sudariusiam terminuotą arba sezoninio darbo sutartį, būtų mokama iki 4 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais UĮ 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose – iki 6 mėnesių, neįskaičiuojant Įstatymo projektu nustatytų naujų subsidijų darbo užmokesčiui rūšių laikotarpių. Įstatymo projektu nustatytų naujų subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis būtų iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki
sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais UĮ 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose – iki 24 mėnesių, neįskaičiuojant Įstatymo projektu nustatytų naujų subsidijų darbo užmokesčiui rūšių laikotarpių. 11. Įvertinus, tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu susiduriama su sunkumais naujai įdarbinant asmenis į su subsidijomis įsteigtas darbo vietas, nes, pvz., darbdaviai dėl susidariusios situacijos vengs prisiimti naujus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir įdarbinti naujus darbuotojus, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu netaikoma nuostata, jog su subsidija įsteigta (pritaikyta) darbo vieta laikoma panaikinta, kai, nepraėjus
įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo.
tarnybos subsidijuojamų darbo vietų steigimo sąlygas, siūloma nustatyti, kad darbdavys iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai turi pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu, kai yra steigiama (pritaikoma) daugiau nei viena darbo vieta, išskyrus atvejus, kai darbo vieta steigiama (pritaikoma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir (ar) 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną ar sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas. 13. Siūloma įtvirtinti naują priemonę – darbo paieškos išmoką, skirtą apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu. Ši išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi bedarbiai turi teisę gauti NSDĮ, bei jų gaunamas pensijas, rentas, kompensacijas, išmokas, siūlomas diferencijuotas darbo paieškos išmokos dydis:
procentai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusio tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti NSDĮ ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti NSDĮ. 13.3. Darbo paieškos išmokos dalis, viršijanti asmens gaunamų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokų sumą, būtų skiriama ir mokama nurodytų išmokų gavėjams, išskyrus asmenis, turintiems teisę gauti NSDĮ. Darbo paieškos išmoka būtų mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Prognozuojama, kad darbo paieškos išmoka sumažins bendrąjį skurdo rizikos lygį maždaug 2 proc. punktais, o bedarbių skurdo rizikos lygį maždaug – 9 proc. punktais. 14.
apie valstybės suteiktų subsidijų darbo užmokesčiui sklaidą, taip pat informuoti visuomenę apie minėtos subsidijos nutraukimo atvejus UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nustatytu atveju, t. y., Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, siūloma nustatyti, kad informacija apie vadovaujantis UĮ 41 straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, būtų skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.
Siekiant užtikrinti teisėtą informacijos apie valstybės suteiktų subsidijų darbo užmokesčiui sklaidą, taip pat informuoti visuomenę apie minėtos subsidijos nutraukimo atvejus UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nustatytu atveju, t. y., Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, siūloma nustatyti, kad informacija apie vadovaujantis UĮ 41 straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, būtų skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Numatomas siūlomų priemonių efektyvumas:
rėmimo priemonės – 76,9 proc.,
Vietinių užimtumo iniciatyvų – 76,9 proc.,
užmokesčiui darbdaviams išlaikiusiems darbuotojus po ekstremaliosios situacijos ir karantino – 84,6 proc.,
užmokesčiui darbdaviams įdarbinantiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis po ekstremaliosios situacijos ir karantino – 64,4 proc.,
užmokesčiui darbdaviams įdarbinusiems pagal terminuotą ar sezoninio darbo sutartis po ekstremaliosios situacijos ir karantino – 20 proc.,
įgyjama ar tobulinama aukštą pridėtinę vertę kurianti profesija ir kompetencija
Vertinant priemonių efektyvumą, daroma prielaida, kad bedarbių skaičius gali augti iki 245 tūkst. Pritaikius priemones, tikėtinas optimistinis Lietuvos banko scenarijus: bedarbių integracija iki 64 proc., užimtųjų išlikimas darbo rinkoje iki 85 proc. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, Įstatymo projekto įsigaliojimo data nenumatoma – jis įsigaliotų iškart nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomo teisinio reguliavimo numatomos teigiamos pasekmės (laukiami rezultatai) aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams, taip pat ir socialinėms įmonėms galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtam įstatymui įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus:
ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimą; 2.
Užimtumo tarnyba turės parengti ir, suderinus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos direktorius turės patvirtinti:
kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą;
mokėjimo nuostatus;
inovacijų ministerija turės parengti ir ekonomikos ir inovacijų ministras patvirtinti potencialaus augimo įmonių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad būtina, jog Įstatymo projektu teikiami siūlymai įsigaliotų kuo greičiau, terminas įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti nenustatomas. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti iš viso reikės 687,3 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, iš jų:
mln. Eur subsidijai darbo užmokesčiui darbdaviams, išlaikiusiems darbo vietas prastovos metu, pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiui ir darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius, mokėti;
subsidija darbo užmokesčiui, priemonei, kurioje bedarbiai dirbs pagal terminuoto ar sezoninio darbo sutartis, įgyvendinti;
35,65 mln. Eur paramai darbo vietoms steigti;
priemonėms finansuoti;
mokėjimui (atsižvelgiant į prognozuojamą bedarbių skaičiaus augimą). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „subsidija darbo užmokesčiui“, „ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „prastova“, „darbo paieškos išmoka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
ĮSTATYMO NR. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 4 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį, savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, norintiems gauti šiame įstatyme nustatytą išmoką nėra numatyta pareiga registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytos išmokos“ neturėtų būti konkretinama, pvz., pateikiant nuorodas į atitinkamus įstatymo straipsnius, kuriuose numatytos šios išmokos. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūlomas nuostatas (dėl galimybės organizuoti užimtam asmeniui profesinį mokymą, kai jo darbdavys po profesinio mokymo planuoja jį perkelti į aukštesnes pareigas), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad trišalė sutartis sudaroma tik dėl užimto asmens įdarbinimo po jo profesinio mokymo, bet ne dėl jo perkėlimo į aukštesnes pareigas. 3. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje siūloma padidinti darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kompensuojamo darbo užmokesčio dydį nuo vienos iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Atsižvelgiant į siūlomą reguliavimą, svarstytina ar šioje dalyje neturėtų būti atitinkamai padidintas kompensuojamo darbo užmokesčio dydis, jeigu jis apskaičiuojamas pagal darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, t. y. ar jis neturėtų viršyti ne vieno, bet 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidų kompensavimo dėstyti vienoje keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje, t. y. šioje dalyje išskirti į punktus atvejus, kas ir kokiais atvejais yra mokama darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą. 5. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2², 2³ ir 2⁴ dalyse siūlomus naujus subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo atvejus, svarstytina, ar neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta išimtis dėl reikalavimų darbdaviams, teikiantiems pasiūlymus subsidijai darbo užmokesčiui gauti, t. y. ar šioje dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma ir dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2², 2³ ir 2⁴ dalyse nurodytų subsidijų. 6. Neaiškus keičiamo įstatymo 41 straipsnį 2³ dalyje nurodytų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, t. y. neaišku, kada darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnį 2³ dalį, o kada pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. 7.
yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 42 straipsnio dalis, siūlytina visą keičiamo įstatymo 42 straipsnį dėstyti nauja redakcija. 8. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi ne visi šioje dalyje nurodyti asmenys yra įdarbinami (šio straipsnio 1 dalyje yra nurodomi ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodyti asmenys, kuriems išlaikomos darbo vietos). 9. Keičiamo įstatymo 48¹straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią į darbo paieškos išmokos mokėjimo terminą įskaičiuojamas laikotarpis, kai darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas (t. y., kai išmoka nebuvo mokama) šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, teisės požiūriu nesuprantama, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas mažinamas (trumpinamas) tiek, kiek darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas atvejais. 10. Keičiamo įstatymo 48¹straipsnio 5 dalis tikslintina, šios dalies punktų formuluotes reikėtų susieti su pirmuoju sakiniu ir atsisakyti punktuose kartojamų perteklinių tekstų „šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui” ir “paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas”. 11. Keičiamo įstatymo 48¹straipsnio 8 dalis tikslintina kalbos požiūriu, t. y. vietoj žodžių ,,Darbo paieškos išmokos“ įrašytini žodžiai ,,Darbo paieškos išmokas“. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas 2020 m. balandžio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeisti keičiamo įstatymo 44 ir 47 straipsniai, kurie yra keičiami ir įstatymo projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
42, 43, 44, 47, 55 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 4 dalies 1 punktu siūloma pratęsti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą 2 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, normų suderinamumo ir aiškumo, siūlytina kartu pakeisti ir keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu“ įrašyti žodžius ,,jeigu dirba“. 2. Siūlytina braukti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinius žodžius ,,visų rūšių“, kadangi darbo užmokestis į rūšis nėra skirstomas, o tai, kas sudaro darbo užmokestį, yra numatyta Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
NR. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 48¹ STRAIPSNIU
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Ačienė – Seimo narė, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, J. Bernatavičius –Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. politikos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1.
1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-031
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 4 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį, savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, norintiems gauti šiame įstatyme nustatytą išmoką nėra numatyta pareiga registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytos išmokos“ neturėtų būti konkretinama, pvz., pateikiant nuorodas į atitinkamus įstatymo straipsnius, kuriuose numatytos šios išmokos. Pritarti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-033
straipsnio 3 dalyje siūlomas nuostatas (dėl galimybės organizuoti užimtam asmeniui profesinį mokymą, kai jo darbdavys po profesinio mokymo planuoja jį perkelti į aukštesnes pareigas), siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad trišalė sutartis sudaroma tik dėl užimto asmens įdarbinimo po jo profesinio mokymo, bet ne dėl jo perkėlimo į aukštesnes pareigas. Pritarti 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-034
siūloma padidinti darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kompensuojamo darbo užmokesčio dydį nuo vienos iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Atsižvelgiant į siūlomą reguliavimą, svarstytina ar šioje dalyje neturėtų būti atitinkamai padidintas kompensuojamo darbo užmokesčio dydis, jeigu jis apskaičiuojamas pagal darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, t. y. ar jis neturėtų viršyti ne vieno, bet 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pritarti 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-034
siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidų kompensavimo dėstyti vienoje keičiamo įstatymo 38 straipsnio
atvejais yra mokama darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą. Pritarti 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2², 2³ ir 2⁴ dalyse siūlomus naujus subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo atvejus, svarstytina, ar neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta išimtis dėl reikalavimų darbdaviams, teikiantiems pasiūlymus subsidijai darbo užmokesčiui gauti, t. y. ar šioje dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma ir dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2², 2³ ir 2⁴ dalyse nurodytų subsidijų. Pritarti 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-03 5,6 1,2 6.
Neaiškus keičiamo įstatymo 41 straipsnį 2³ dalyje nurodytų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, t. y. neaišku, kada darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnį 2³ dalį, o kada pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. Pritarti 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-036
straipsniu yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 42 straipsnio dalis, siūlytina visą keičiamo įstatymo 42 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-036
straipsnio 2 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi ne visi šioje dalyje nurodyti asmenys yra įdarbinami (šio straipsnio 1 dalyje yra nurodomi ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodyti asmenys, kuriems išlaikomos darbo vietos). Pritarti 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-0310 (48¹)
3 dalies nuostata, pagal kurią į darbo paieškos išmokos mokėjimo terminą įskaičiuojamas laikotarpis, kai darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas (t. y., kai išmoka nebuvo mokama) šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, teisės požiūriu nesuprantama, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas mažinamas (trumpinamas) tiek, kiek darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas atvejais. Pritarti 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-0310 (48¹)
Keičiamo įstatymo 48¹straipsnio
pirmuoju sakiniu ir atsisakyti punktuose kartojamų perteklinių tekstų „šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui” ir “paskirtos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas”. Pritarti 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-0310 (48¹)
išmokos“ įrašytini žodžiai ,,Darbo paieškos išmokas“. Pritarti 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
m. balandžio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeisti keičiamo įstatymo 44 ir 47 straipsniai, kurie yra keičiami ir įstatymo projektu. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2020-05-06 Dėl Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 48(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4774 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia aukštųjų technologijų, paslaugų ir prekybos įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje. Iš esmės pritardami gegužės 5 d. plenariniame Seimo posėdyje pateikto Užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48(1) straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslui - nustatyti konkrečias darbo rinkos aktyvinimo priemones, taikomas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo ar pasibaigimo, teikiame LVK pastabas dėl Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijų darbo užmokesčiui dydžius, kurie būtų taikomi po karantino režimo pabaigos. Siūloma numatyti, jog maksimalus subsidijos dydis siektų šalies minimalią mėnesinę algą - 607 Eur, išskyrus įmones, įtrauktas į Potencialaus augimo sąrašą. Atkreipiame dėmesį, jog, vadovaujantis šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimais, kuriais buvo nustatytas 1,65 minimalios mėnesinės algos koeficientas, kai kurių sektorių, pvz. tarptautinio transporto sektoriaus vairuotojams, yra mokamas ne šalies bendras 607 Eur, o 1002 Eur dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas. Atsižvelgus į tai, LVK nuomone, Įstatymo projekte numatytas maksimalus subsidijos dydis diskriminuotų nuo COVID – 19 nukentėjusių sektorių, kuriuose mokamas didesnis minimalus mėnesinis atlyginimas, įmones, kadangi tokios įmonės didesnę dalį atlyginimų turės dengti savo lėšomis. Siekiant išvengti tokios situacijos, LVK nuomone, tokių sektorių įmonėms subsidijos darbo užmokesčiui turėtų būti skaičiuojamos pagal realiai darbuotojams mokamą minimalų darbo užmokestį, nepriklausomai nuo to, ar įmonė bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą. Susipažinta Komitete pritarta projekto iniciatorių (Vyriausybės) pateiktiems dydžiams. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, (2020-05-05)75 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4774 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 41 straipsnį 4³ dalimi nustatant, kad „<...>Darbdaviai, kuriems šio straipsnio 24 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 52 dalimi, per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 24 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 24 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 24 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.<...>“.
Projekto aiškinamojo rašto[1] 4 punkto 8 papunktyje nurodyta, kad ši nuostata padės išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kada darbdaviai, gavę subsidijas darbo užmokesčiui, pasibaigus jų mokėjimui, darbuotojus atleidžia iš darbo, bei sudarys sąlygas užimtiems asmenims kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. Manome, kad nurodyta nuo galimų piktnaudžiavimų turėsianti atgrasyti priemonė yra nepakankama norint pasiekti aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir neturės poveikio galimų piktnaudžiavimų rizikos mažinimui, kadangi negalėjimas dalyvauti 12 mėnesių vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse neturės jokio poveikio tokio juridinio asmens veiklai, kuris pasinaudojęs subsidijomis dėl esamos situacijos, toliau neplanuos dalyvauti įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus ir priemones.
Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami, kad subsidijos darbo užmokesčiui būtų skiriamos ir naudojamos skaidriai, o darbuotojai pasibaigus subsidijų mokėjimui nebūtų atleidžiami iš darbo siūlome numatyti realų poveikį darbdaviams darančias priemones, kad būtų išvengta galimų piktnaudžiavimų, pavyzdžiui, numatant dalies subsidijos grąžinimą, draudimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar pan. Susipažinta
2Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
2020-05-06 Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 48¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4774 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas: siekiant mažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma supaprastinti darbdaviams subsidijos darbo užmokesčiui gavimo procedūras, pasinaudojant darbdavių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiama informacija apie įdarbintam asmeniui priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. 1. Pakeisti keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, mokama subsidija visų rūšių darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.
Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo
procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:
25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
25 straipsnio 2 punkte;
ir ją išdėstyti taip: „2³.
Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“ 3.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“
ir ją išdėstyti taip: „2⁴.
Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo sutartyje nustatytą valandinį atlygį darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“ 4.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo sutartyje nustatytą valandinį atlygį darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro:
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.“
keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Subsidija darbo užmokesčiui nemokama kasmetinių, įdarbinto asmens tikslinių atostogų laikotarpiu ar įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.” Pritarti ir patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarta komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas, 2020-05-061 (5¹)
N Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 17 d. priėmė įstatymus, skirtus sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. 2020 m. balandžio 7 d. buvo priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai su konkrečiomis sąlygomis, pagal kurias fiksuotą 257 eurų išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti daugiau savarankiškai dirbančių asmenų. Tačiau vertinant šias sąlygas, be išmokos nepelnytai paliekami tie asmenys, kurie individualią veiklą iki karantino paskelbimo vykdė trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį per pastaruosius metus ir ją planavo toliau tęsti, nors jų finansinė padėtis dažnu atveju negeresnė nei tų, kurie individualia veikla vertėsi ilgiau kaip 3 mėnesius. Juk pradėdami individualią veiklą jie nežinojo, kad tuoj bus paskelbtas karantinas.
Pasiūlymas: Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;“. Nepritarti Argumentai: Komiteto nuomone, pasiūlymu būtų nepagrįstai išplėstas išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims gavėjų ratas, o teisę gauti išmoką įgytų net ir jokios veiklos realiai nevykdę asmenys. 2. Seimo nariai Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas 2020-05-061 (5¹)
Argumentai: Užimtumo įstatyme numatytos konkrečios sąlygos, pagal kurias fiksuotą 257 eurų išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys. Tačiau vertinant šias sąlygas, be išmokos nepelnytai paliekami tie asmenys, kurie individualią veiklą iki karantino paskelbimo vykdė trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį per pastaruosius metus ir ją planavo toliau tęsti, nors jų finansinė padėtis dažnu atveju negeresnė nei tų, kurie individualia veikla vertėsi ilgiau kaip 3 mėnesius. Juk pradėdami individualią veiklą jie nežinojo, kad tuoj bus paskelbtas karantinas. Todėl siūlome, kad savarankiškai dirbančių asmenų išmoka būtų mokama visiems savarankišką veiklą registravusiems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir jos neišregistravusiems iki karantino paskelbimo dienos, nevertinant kiek laiko iki karantino savarankiška veikla buvo registruota. Tokiu atveju savarankiškai dirbančių asmenų išmoka nepriklausytų tiems, kurie savarankišką veiklą įregistravo tik po karantino paskelbimo, taigi nebūtų būdo piktnaudžiauti.
Pasiūlymas: Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;“. Nepritarti Argumentai: Komiteto nuomone, pasiūlymu būtų nepagrįstai išplėstas išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims gavėjų ratas, nes teisę gauti išmoką įgytų visi savarankiškai dirbantys asmenys nepriklausomai nuo vykdytos veiklos laikotarpio, sumokėtų įmokų, gaunamų pajamų. 3. Seimo nariai Vida Ačienė Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys Juozas Rimkus Audronė Jankuvienė Aušrinė Norkienė Laimutė Matkevičienė
koronaviruso COVID-19 pandemija sukėlė didelę žalą šalies ekonomikai ir siekiant padėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie susidurs su iššūkiais po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, siūlau pratęsti jiems skirtos išmokos mokėjimo laikotarpį dviem mėnesiams. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 5¹straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės atšaukia ekstremaliąjąosios situacijąos ar karantinąo atšaukimo arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminaso suėjimo, praėjo du mėnesiai;“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4.
Vida Ačienė Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys Juozas Rimkus Audronė Jankuvienė Aušrinė Norkienė Laimutė Matkevičienė Rima Baškienė
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo du mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės atšaukė ekstremaliąjąosios situacijąos ar karantinąo atšaukimo arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminaso suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo dienos.“
Vida Ačienė Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys Juozas Rimkus Audronė Jankuvienė Aušrinė Norkienė Laimutė Matkevičienė Rima Baškienė Tomas Tomilinas Guoda Burokienė
koronaviruso COVID-19 pandemija sukėlė didelę žalą šalies ekonomikai ir siekiant padėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie susidurs su iššūkiais po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, siūlau nustatyti, kad jiems išmokos mokamos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu bei du mėnesius jam pasibaigus.
Pasiūlymas: Papildyti Užimtumo įstatymo 20 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šiame įstatyme nustatytos išmokos mokamos šiems asmenims, registruotiems
Užimtumo tarnyboje:
1) savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje, du mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo paskelbimo dienos. 2) bedarbiams.“ Pasiūlymas atsiimtas Pritarus grupės Seimo narių (V. Ačienės ir kt.) pasiūlymams dėl Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo, pasiūlymas dėl projekto 1 straipsnio pakeitimo atsiimtas. 4. Seimo narys
siejamas su darbo vietų išsaugojimu ir darbo užmokesčiu atitinkančiu kuriamą ilgalaikę pridėtinę vertę. Vyriausybės siūlymas skatinti darbdavius darbuotojams mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą yra neteisingas ir neracionalus sprendimas. Neteisingas, nes tai skatins mokėti atlyginimą, neatsižvelgiant į darbuotojų kuriamą ilgalaikę pridėtinę vertę.
Ir neracionalus, nes toks paramos modelis kurs paskatą anksčiau vidutinį ir didesnį atlyginimą gavusiems kreiptis į užimtumo tarnybą ir vietoje atlyginimo gauti nedarbo išmoką, kuri tokiu atveju būtų net 50 proc. didesnė. Todėl valstybės subsidiją, skirtą darbo vietų išsaugojimui, siūloma sieti su asmens darbo užmokesčiu ir vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, o ne minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 41 straipsnį 2³ dalimi: „2³. Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius: -
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
b) darbdavio pasirinkimu 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje.“ Nepritarti Argumentai:
Komitete pritarta Seimo narių 2020-05-06 T.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius: -
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
b) darbdavio pasirinkimu 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje.“ Nepritarti Argumentai:
Komitete pritarta Seimo narių 2020-05-06 T. Tomilino ir V.
Tomilino ir V. Vingrienės pasiūlymui dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2³dalies redakcijos bei projekto iniciatorių (Vyriausybės) siūlymams dėl pateiktų subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo dydžių. 5. Seimo nariai
2018-09-28 priimtoje rezoliucijoje XIII-1514 iškeltą tikslą integruoti darnaus vystymosi tikslus į nacionalinę politiką, siūlome orientuoti 2020 m. globalios pandemijos pasekmių užimtumui švelninimo priemones į du esminius prioritetus: ES žaliojo kurso tikslus bei veiklų, orientuotų į pažangias technologijas ir paslaugas rėmimą. Aktualiausias Lietuvos Vyriausybės strateginis dokumentas, kuriame numatyti šie prioritetai yra parengtas ir pristatytas visuomenei Lietuvos 2021–2030 m. nacionalinis pažangos planas. Tai pagrindinis mūsų šalies strateginis dokumentas, kuriame planuojami esminiai pokyčiai, būtini siekiant užtikrinti šalies pažangą ateinantį dešimtmetį. Planas apima visas valstybės valdymo sritis ir jo projektą rengė visos 14 ministerijų kartu su socialiniais partneriais. ES ekonomikos gaivinimo plano pagrindu po COVID19 pandemijos tampa 2019-12-11 priimtas Europos Komisijos komunikatas Europos žaliasis kursas („The European Green Deal“) COM(2019)640 Europos žaliasis kursas – nauja mūsų kontinento augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Ji apima žiedinės ekonomikos, kovos su klimato kaita, socialinio dialogo pažangą. Pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų rėmimas pasirinkta todėl, kad tai transformacija, vedanti į augantį įmonių, o kartu ir sektorių, kuriose jos veikia našumą. Panašiais tikslais Lietuva vadovaujasi investicijų paieškoje, eksporto skatinime, kitais atvejais, kai su ribotais resursais, norima maksimizuoti gaunamą rezultatą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 41 straipsnį 2³ dalimi:
„2³. Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus
asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga
b) darbdavio pasirinkimu 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje, o jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už įdarbinto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:
Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga
b) darbdavio pasirinkimu 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6.
Mykolas Majauskas (2020-05-04)7
(2⁴) Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 2⁴ dalimi:
„2⁴. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje
nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies
ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:-
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:-
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje. Nepritarti Argumentai:
Komitete pritarta Seimo narių 2020-05-06 T.
Tomilino ir V. Vingrienės pasiūlymui dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2⁴dalies redakcijos bei projekto iniciatorių (Vyriausybės) siūlymams dėl pateiktų subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo dydžių. 7. Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virginija Vingrienė 2020-05-067
(2⁴) Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 2⁴ dalimi:
„2⁴. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje
nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies
ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:-
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto užimto asmens darbo sutartyje, o jeigu užimto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą kalendorinio mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už užimto asmens faktiškai kalendorinį mėnesį dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba jo darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, ir sudaro:
1) pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius:-
a) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą;
c) 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
2) trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jei su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis;
3) penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip
algos, jei darbdavys įtrauktas į bendro socialinės apsaugos ir darbo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymo patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8 .
apsaugos ir darbo ministerijos siūlomame Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4774 (toliau – Projektas) 5 straipsnio 6 dalimi šiuo metu yra siūloma nustatyti, kad darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, šio straipsnio 24 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų, ir 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme Nr. VIII-935 naudojami labai mažos, mažos ir vidutinės įmonių apibrėžimai, kurie kaip pirminę diferenciacijos sąlygą naudoja įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių: atitinkamai iki 10-ies, iki 50-ies, ir iki 250-ies darbuotojų. Siekiant efektyviau pagelbėti į karantino metu galiojančius apribojimus itin jautriai reaguojančiam smulkiam ir vidutiniam verslui, yra tikslinga nustatyti didesnes subsidijos darbo užmokesčiui proporcijas, galinčias tekti darbdaviams, pagal darbuotojų skaičių atitinkantiems labai mažų ir mažų įmonių apibrėžimus, kaip jie yra išdėstyti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Šiuo metu siūlomos Projekto nuostatos potencialiai leistų pagal darbuotojų skaičių labai mažų įmonių apibrėžimą atitinkantiems darbdaviams gauti subsidiją darbo užmokesčiui už visus (iki 10-ies) darbuotojus, stambesniems darbdaviams nustatant arba tų pačių 10-ies (jei įdarbinta iki 20-ies darbuotojų), arba 50 proc. darbuotojų (jei įdarbinta 21 ir daugiau darbuotojų) lubas, už kuriuos gali būti gaunama subsidija.
Siūlomas pakeitimas leistų darbdaviams, pagal darbuotojų skaičių atitinkantiems labai mažų ir mažų įmonių apibrėžimus, kaip jie yra išdėstyti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (iki 50-ies darbuotojų) gauti subsidiją darbo užmokesčiui už visus darbuotojus, nustatant 50 proc. darbuotojų lubas stambesniems (51 ir daugiau darbuotojų) darbdaviams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 41 straipsnį 7 dalimi:
„7. Darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą
mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, šio straipsnio 24 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:
1) 10 darbuotojų 100 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 50 darbuotojų;
2) 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 51 ir daugiau darbuotojų.“ Nepritarti Argumentai: komitete pritarta projekto iniciatorių (Vyriausybės) pasiūlytai keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies redakcijai, kuri parengta įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes. Seimo narių pasiūlymui įgyvendinti būtinos ženkliai didesnės papildomos valstybės biudžeto lėšos, kurios šiai dienai valstybės biuždžete nėra numatytos. 9.
Argumentai: Įvertinus tai, kad koronaviruso COVID-19 pandemija sulėtino šalies ekonomikos augimą, siekiant sudaryti teisines prielaidas savarankiškai dirbantiems asmenims greičiau persiorientuoti savo vykdomą veiklą taip prisitaikant prie pasikeitusių ekonomikos ir darbo rinkos sąlygų, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, siūlau Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie susikurtų sau naujas darbo vietas, nes pakeistų savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį, galėtų gauti valstybės paramą. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, o kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau, jam skiriamos paramos jo darbo vietai steigti dydis negali viršyti 11,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Šies dydžiais taikomias tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas).“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo nariai
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo
vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys;
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo nariai
Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „7.
Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo:“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12. Seimo nariai
Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „8. Subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. Seimo nariai
Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai:
ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.;
2) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo nariai
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.;
3) darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/947e57808ad011eaa51db668f0092944