Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 3 dalimi:
„3. Jeigu sodininkų bendrijos, pagal Žemės įstatymą ir Sodininkų
bendrijų įstatymą įsigijusios mėgėjų sodų teritorijose esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos parduoda, pirmumo teisę juos įsigyti už tą pačią vertę, už kurią šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijoms, turi valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti nuosavybės teise valdomą bendrojo naudojimo žemės sklypą privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.“2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami, bet neįsigyti asmeninio ūkio žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka iki 2022 gruodžio 31 d. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šiuos žemės sklypus, jeigu už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys.
Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies nuostatos netaikomos asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, užbaigti. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu asmuo iki 2022 m. gruodžio 31 d. raštu kreipėsi į sprendimus parduoti valstybinę žemę priimančias valstybės institucijas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo
išsimokėtinai) valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami, bet neįsigyti asmeninio ūkio žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka iki 2023 rugsėjo 30 d. Nuo 2023 m. spalio 1 d. šie žemės sklypai, jeigu už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, arba jie nėra išnuomoti, arba juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties, priskiriami laisvos žemės fondo žemei. Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.“
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies nuostatos netaikomos asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, užbaigti.
Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu asmuo iki 2023 m. rugsėjo
žemę priimančias valstybės institucijas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir (ar) už šį žemės sklypą Vyriausybės nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos (dalis įmokų, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. 4. Institucija, priimanti sprendimus parduoti valstybinę žemę, privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos raštu (registruotąja pašto siunta) informuoti asmenis apie galimybę įsigyti asmeninio ūkio žemę ir apie tai, kad asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šia galimybe, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau
galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys informuoja asmenis (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip iki
savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas, – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, paskelbdamas: asmenų (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių asmenų įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių asmenų vardai ir pavardės); informaciją apie galimybę įsigyti asmeninio ūkio žemę ir apie tai, kad asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šia galimybe, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikti prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ir apie Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje numatytas šių veiksmų neatlikimo teisines pasekmes. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis Lietuvoje yra apie 5 000 mėgėjų sodų, 3 005 asmeninio ūkio ir apie 500 individualiems namams statyti skirtų, bet neprivatizuotų, žemės sklypų. Šie žemės sklypai dažniausiai yra apleisti, apaugę piktžolėmis, todėl kelia kaimyninių žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą. Už šiuos žemės sklypus nemokamas Žemės mokestis. Šiuo metu teisės aktai numato tokių žemės sklypų pardavimą tik tiems asmenims, kuriems jie buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad žemės reforma Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, darytina išvada, kad minėti žemės sklypai, nepakeitus teisinio reglamentavimo, niekada nebus privatizuoti. Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama išspręsti šių žemės sklypų privatizavimo klausimą, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – Žemės įstatyme bei Žemės reformos įstatyme įtvirtinti galimybę valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar asmeninio ūkio naudojimui, tačiau atitinkamų asmenų nebuvo įsigyti, leisti įsigyti tokius žemės sklypus pageidaujantiems juos naudoti asmenims.
Pažymėtina, kad pasitaiko tokių atvejų, kai žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo suteikti mėgėjų sodų naudojimui, individualiems gyvenamiems namams statyti ir asmeninio ūkio naudojimui, tačiau pagal turimus duomenis jie yra „pamiršti“, kadangi žemės sklypų skyrimo dokumentuose nėra nei asmenų gimimo metų, nei asmens kodų, nei informacijos apie gyvenamąją vietą ar kontaktinių telefonų, todėl nėra galimybės įteisinti tokių žemės sklypų. Valstybinės žemės patikėtinis neturi galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, su tokių „pamirštų“ žemės sklypų savininkais. Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus. Įstatymų projektų uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas valstybinę žemę, skirtą individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteiktą individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar skirtą asmeninio ūkio naudojimui, įsigyti asmenims, kurie pagal dabartinį teisinį reguliavimą minėtų sklypų įsigyti neturėjo teisės;
2) nustatyti terminą, iki kada minėtuosius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti tie asmenys, kuriems minėtieji žemės sklypai buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sodininkų bendrijų parduodamus sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus įsigyti pirmumo teise turi valstybė. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Žemės ūkio ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki
teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Atkreipiame dėmesį, kad sodininkų bendrijos, norėdamos naudoti mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę bendrijos reikmėms, neprivalo jos įsigyti nuosavybėn. Ta pati veikla galima ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono.
Tačiau, kaip rodo praktika, sodininkų bendrijos yra suinteresuotos žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne nuomoti, kadangi siekia tokius įsigytus iš valstybės už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą žemės sklypus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ir iš šių sandorių gauti naudos. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, kurie yra neužstatyti pastatais. Žemės sklypų, suteiktų ir neužstatytų statiniais valstybinės žemės sklypų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, pardavimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Pardavimo taisyklės).
Pardavimo taisyklių 2.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys gali įsigyti suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d.
Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) (toliau – sklypai) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Pasitaiko tokių atvejų, kai už Sklypus nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgiant į tai, siūlomas Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymas nauja 13 dalimi, numatant leisti įsigyti Sklypus asmenims, kuriems jie nebuvo skirti. 3.2. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Žemės ūkio ministerija gauna Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nusiskundimų, kad minėtoji tarnyba susiduria su situacijomis, kai sodininkų bendrijos, lengvatinėmis sąlygomis įsigijusios bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad sodininkų bendrijų įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypai ne visais atvejais siejami su Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytu tikslu naudoti juos bendriems poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai ir siekdama išvengti galimo sodininkų bendrijų piktnaudžiavimo, Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyti sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo apribojimai. 3.3. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimo. Žemės įstatymo 15 straipsnio
atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarką reglamentuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas).
Nutarimo 2.3.1 papunktyje nurodoma, kad parduodami kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, taip pat žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui steigti, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimu siūloma nuo 2023 sausio 1 d. asmeninio ūkio žemės sklypus, jeigu už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, gali įsigyti kiti asmenys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijų nariams. Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Siūloma Žemės reformos įstatyme nustatyti, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendrojo naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės.
Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma nustatyti datą, nuo kada valstybinės žemės sklypus, suteiktus asmeniniam ūkiui ir už kuriuos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, galės įsigyti kiti asmenys. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, pateiktas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų projektus parengs Žemės ūkio ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvoje yra apie 1800 sodininkų bendrijų. Iki 2017 metų galiojusi lengvatinė kaina sodų bendrijų žemės sklypams vidutiniškai buvo apie
parduoti jų įsigytus bendro naudojimo žemės sklypus ir šie sklypai bus 1 ha dydžio, jiems išpirkti reikės apie 600000 eurų. 13.
vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,žemės naudojimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytini atskiroje eilutėje. 2. Manytina, kad galima situacija, kai sodininkų bendrijos gali parduoti ne visą bendrojo naudojimo žemės sklypą, o tik jo dalį (dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio
pirmumo teisę įsigyti mėgėjų sodų teritorijose esančio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį (dalis). Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų atitinkamai tikslinti. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. 5.
straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybė turėtų pirmumo teisę įgyti sodininkų bendrijų parduodamus žemės sklypus, kai atitinkami bendrijų organai sprendimus dėl sklypų pardavimo priimtų jau po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tais atvejais, kai sprendimai būtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, bet žemės sklypai dar nebūtų parduoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar asmeninio ūkio žemės sklypai, kurie pagal projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų parduodami aukciono būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-28
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 2. Siekiant suderinti projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio
„Institucija“ siūlytina įrašyti žodžius „Valstybės institucija“. 3. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir visuomenės
tinkamo informavimo, projekto 2 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti ir tai, kad valstybės institucija ne tik informuoja asmenis apie galimybę įsigyti asmeninio ūkio žemę ir apie tai, kad asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šia galimybe, turi iki įstatyme nurodytos datos pateikti prašymus dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, bet ir šiuos asmenis informuoti apie Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje numatytas šių veiksmų neatlikimo teisines pasekmes (kaip tai numatyta projekto 2 straipsnio 5 dalyje). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytini atskiroje eilutėje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(12)
sodininkų bendrijos gali parduoti ne visą bendrojo naudojimo žemės sklypą, o tik jo dalį (dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, ar tokiu atveju valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti mėgėjų sodų teritorijose esančio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį (dalis). Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų atitinkamai tikslinti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)31
žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * 4.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(12)
straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybė turėtų pirmumo teisę įgyti sodininkų bendrijų parduodamus žemės sklypus, kai atitinkami bendrijų organai sprendimus dėl sklypų pardavimo priimtų jau po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tais atvejais, kai sprendimai būtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, bet žemės sklypai dar nebūtų parduoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 2(15)
prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar asmeninio ūkio žemės sklypai, kurie pagal projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio
būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai.
Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)
valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-06-03) * Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-4771 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms[¹], dėl Projekto Nr. XIIIP-4771 teikiame šias (papildomas) pastabas ir pasiūlymus:
1Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIIP-4771 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 12 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad „Jeigu sodininkų bendrijos, pagal Žemės įstatymą ir Sodininkų bendrijų įstatymą įsigijusios mėgėjų sodų teritorijose esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos parduoda, pirmumo teisę juos įsigyti už tą pačią vertę, už kurią šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijoms, turi valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti nuosavybės teise valdomą bendrojo naudojimo žemės sklypą privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-4771 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
nuostatos Projekto Nr. XIIIP-4771 aiškinamajame rašte argumentuojamos, kad sodininkų bendrijos yra suinteresuotos žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne nuomoti, kadangi siekia tokius įsigytus iš valstybės už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą žemės sklypus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ir iš šių sandorių gauti naudos. Taigi, sprendžiant iš Projekto Nr. XIIIP-4771 aiškinamojo rašto, Projektu Nr. XIIIP-4771 siekiama išvengti galimo sodininkų bendrijų nesąžiningo elgesio, kada pastarosios lengvatinėmis sąlygomis ne Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytais tikslais (t.y. ne bendrųjų sodininkų bendrijos poreikių tenkinimui) įsigyja, o po to tretiesiems asmenims (už didesnę kainą) parduoda valstybinės žemės sklypus. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-4771 siūlomos nuostatos įsigaliotų tik 2022 m. sausio 1 d., manytume, kad Projektu Nr. XIIIP-4771 siekiami tikslai gali būti neįgyvendinti, kadangi per minėtą laikotarpį sodininkų bendrijos ir toliau galėtų siekti elgtis nesąžiningai ir manipuliuoti įsigytais žemės sklypais.
Be to, manytume, kad svarstytina, ar atsakingos institucijos ir šiuo metu neturėti vykdyti stebėsenos dėl sodininkų bendrijų neva sodininkų bendrijų bendrosioms reikmėms įsigyjamų žemės sklypų naudojimo, o esant reikalui (t.y. tokių sklypų pardavimo tretiesiems asmenims atvejais) kreiptis dėl viešo intereso gynimo. 1.2. Neaišku, ar Projektu Nr. XIIIP-4771 siūlomos nuostatos būtų taikomos tik tiems žemės sklypams, kuriuos sodininkų bendrijos įsigijo po Projekto Nr. XIIIP-4771 įsigaliojimo (po 2022 m. sausio
manytume, kad šis neaiškumas turėtų būti pašalintas. 1.3. Pagal Projekto Nr. XIIIP-4771 nuostatas sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti nuosavybės teise valdomą bendrojo naudojimo žemės sklypą privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – NŽT) pagal žemės sklypo buvimo vietą. Minėtos nuostatos yra reikšmingos užtikrinant valstybės pirmumo teisę juos įsigyti už tą pačią vertę, už kurią šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijoms, tačiau aplinkybės, kad iš minėtų nuostatų neaiški konkreti jų įgyvendinimo tvarka (pavyzdžiui: kokiais terminais sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti žemės sklypą privalo pranešti NŽT; ar NŽT kiekvienu atveju privalo pateikti atsakymą (pritarimą) ar tik tais atvejais, kada ketina pasinaudoti valstybei suteikta pirmumo teisę (jeigu taip, kokiais terminais tai privalo padaryti); kokia tvarka, kuo vadovaujantis ir kas priimtų sprendimą, kad konkretų žemės sklypą valstybė įsigys pasinaudodama pirmumo teise ir pan.), gali sudaryti sąlygas pasielgti nesąžiningai. Siekiant to išvengti siūlytume apsvarstyti Projekto Nr.
XIIIP-4771 tobulinimo tikslingumą naudojant kitokią nuostatų konstrukciją, mūsų nuomone, geriau[²] užtikrinančią valstybės interesų apsaugą, pavyzdžiui: Projekte Nr. XIIIP-4771 nustatyti, kad „sodininkų bendrijos kitiems asmenims parduoti bendrojo naudojimo žemės sklypus gali tik gavusios NŽT pritarimą“. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
reformos įstatymo Nr. I-1607 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4771 svarstymo komitete pertrauką iki Žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė pateiks rinkinį teisės aktų projektų, kuriuos reikalinga priimti pasibaigus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas ir P. Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1ceebe5090ff11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=52109702-d208-49f2-b779-9658eedd394b. [2] Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju NŽT būtų įpareigojama priimti sprendimą.
2022-10-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa -
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytini atskiroje eilutėje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(12)
sodininkų bendrijos gali parduoti ne visą bendrojo naudojimo žemės sklypą, o tik jo dalį (dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, ar tokiu atveju valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti mėgėjų sodų teritorijose esančio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį (dalis). Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų atitinkamai tikslinti. Neaktuali. Įstatymo projektas patobulintas, šių nuostatų neliko. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)31
žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * 4.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas (Įstatymo projekto 2 staipsnio 4 dalis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(12)
sodininkų bendrijų parduodamus žemės sklypus, kai atitinkami bendrijų organai sprendimus dėl sklypų pardavimo priimtų jau po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tais atvejais, kai sprendimai būtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, bet žemės sklypai dar nebūtų parduoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Neaktuali. Įstatymo projektas patobulintas, šių nuostatų neliko. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 2(15)
prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis.
Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar asmeninio ūkio žemės sklypai, kurie pagal projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio
būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Neaktuali. Įstatymo projektas patobulintas, šių nuostatų neliko. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)
valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-06-02) * Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-4771 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms[¹], dėl Projekto Nr. XIIIP-4771 teikiame šias (papildomas) pastabas ir pasiūlymus:
1Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIIP-4771 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 12 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad „Jeigu sodininkų bendrijos, pagal Žemės įstatymą ir Sodininkų bendrijų įstatymą įsigijusios mėgėjų sodų teritorijose esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos parduoda, pirmumo teisę juos įsigyti už tą pačią vertę, už kurią šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijoms, turi valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti nuosavybės teise valdomą bendrojo naudojimo žemės sklypą privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-4771 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
nuostatos Projekto Nr. XIIIP-4771 aiškinamajame rašte argumentuojamos, kad sodininkų bendrijos yra suinteresuotos žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne nuomoti, kadangi siekia tokius įsigytus iš valstybės už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą žemės sklypus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ir iš šių sandorių gauti naudos. Taigi, sprendžiant iš Projekto Nr. XIIIP-4771 aiškinamojo rašto, Projektu Nr. XIIIP-4771 siekiama išvengti galimo sodininkų bendrijų nesąžiningo elgesio, kada pastarosios lengvatinėmis sąlygomis ne Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytais tikslais (t.y. ne bendrųjų sodininkų bendrijos poreikių tenkinimui) įsigyja, o po to tretiesiems asmenims (už didesnę kainą) parduoda valstybinės žemės sklypus. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-4771 siūlomos nuostatos įsigaliotų tik 2022 m. sausio 1 d., manytume, kad Projektu Nr. XIIIP-4771 siekiami tikslai gali būti neįgyvendinti, kadangi per minėtą laikotarpį sodininkų bendrijos ir toliau galėtų siekti elgtis nesąžiningai ir manipuliuoti įsigytais žemės sklypais.
Be to, manytume, kad svarstytina, ar atsakingos institucijos ir šiuo metu neturėti vykdyti stebėsenos dėl sodininkų bendrijų neva sodininkų bendrijų bendrosioms reikmėms įsigyjamų žemės sklypų naudojimo, o esant reikalui (t.y. tokių sklypų pardavimo tretiesiems asmenims atvejais) kreiptis dėl viešo intereso gynimo. 1.2. Neaišku, ar Projektu Nr. XIIIP-4771 siūlomos nuostatos būtų taikomos tik tiems žemės sklypams, kuriuos sodininkų bendrijos įsigijo po Projekto Nr. XIIIP-4771 įsigaliojimo (po 2022 m. sausio
manytume, kad šis neaiškumas turėtų būti pašalintas. 1.3. Pagal Projekto Nr. XIIIP-4771 nuostatas sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti nuosavybės teise valdomą bendrojo naudojimo žemės sklypą privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – NŽT) pagal žemės sklypo buvimo vietą. Minėtos nuostatos yra reikšmingos užtikrinant valstybės pirmumo teisę juos įsigyti už tą pačią vertę, už kurią šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijoms, tačiau aplinkybės, kad iš minėtų nuostatų neaiški konkreti jų įgyvendinimo tvarka (pavyzdžiui: kokiais terminais sodininkų bendrijos apie sprendimą parduoti žemės sklypą privalo pranešti NŽT; ar NŽT kiekvienu atveju privalo pateikti atsakymą (pritarimą) ar tik tais atvejais, kada ketina pasinaudoti valstybei suteikta pirmumo teisę (jeigu taip, kokiais terminais tai privalo padaryti); kokia tvarka, kuo vadovaujantis ir kas priimtų sprendimą, kad konkretų žemės sklypą valstybė įsigys pasinaudodama pirmumo teise ir pan.), gali sudaryti sąlygas pasielgti nesąžiningai. Siekiant to išvengti siūlytume apsvarstyti Projekto Nr.
XIIIP-4771 tobulinimo tikslingumą naudojant kitokią nuostatų konstrukciją, mūsų nuomone, geriau[²] užtikrinančią valstybės interesų apsaugą, pavyzdžiui: Projekte Nr. XIIIP-4771 nustatyti, kad „sodininkų bendrijos kitiems asmenims parduoti bendrojo naudojimo žemės sklypus gali tik gavusios NŽT pritarimą“. Neaktuali. Įstatymo projektas patobulintas, šių nuostatų neliko. Dėl patobulinto projekto pastabų STT neturi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4771(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1ceebe5090ff11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=52109702-d208-49f2-b779-9658eedd394b. [2] Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju NŽT būtų įpareigojama priimti sprendimą.