Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Papildyti 10 straipsnį 13 dalimi:
„13. Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės
žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų ir žemės sklypų, suteiktų individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – suteiktas žemės sklypas), pardavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas ir nuomos procedūroms, kurios buvo pradėtos pagal 9 straipsnio 9 dalies nuostatas, užbaigti.
Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu asmuo iki 2022 m. gruodžio 31 d. raštu kreipėsi į sprendimus parduoti valstybinę žemę priimančias valstybės institucijas dėl suteikto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir už šį žemės sklypą Vyriausybės nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos (dalis įmokų, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis Lietuvoje yra apie 5 000 mėgėjų sodų, 3 005 asmeninio ūkio ir apie 500 individualiems namams statyti skirtų, bet neprivatizuotų, žemės sklypų. Šie žemės sklypai dažniausiai yra apleisti, apaugę piktžolėmis, todėl kelia kaimyninių žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą. Už šiuos žemės sklypus nemokamas Žemės mokestis. Šiuo metu teisės aktai numato tokių žemės sklypų pardavimą tik tiems asmenims, kuriems jie buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad žemės reforma Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, darytina išvada, kad minėti žemės sklypai, nepakeitus teisinio reglamentavimo, niekada nebus privatizuoti. Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama išspręsti šių žemės sklypų privatizavimo klausimą, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – Žemės įstatyme bei Žemės reformos įstatyme įtvirtinti galimybę valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar asmeninio ūkio naudojimui, tačiau atitinkamų asmenų nebuvo įsigyti, leisti įsigyti tokius žemės sklypus pageidaujantiems juos naudoti asmenims.
Pažymėtina, kad pasitaiko tokių atvejų, kai žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo suteikti mėgėjų sodų naudojimui, individualiems gyvenamiems namams statyti ir asmeninio ūkio naudojimui, tačiau pagal turimus duomenis jie yra „pamiršti“, kadangi žemės sklypų skyrimo dokumentuose nėra nei asmenų gimimo metų, nei asmens kodų, nei informacijos apie gyvenamąją vietą ar kontaktinių telefonų, todėl nėra galimybės įteisinti tokių žemės sklypų. Valstybinės žemės patikėtinis neturi galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, su tokių „pamirštų“ žemės sklypų savininkais. Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus. Įstatymų projektų uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas valstybinę žemę, skirtą individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteiktą individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar skirtą asmeninio ūkio naudojimui, įsigyti asmenims, kurie pagal dabartinį teisinį reguliavimą minėtų sklypų įsigyti neturėjo teisės;
2) nustatyti terminą, iki kada minėtuosius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti tie asmenys, kuriems minėtieji žemės sklypai buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sodininkų bendrijų parduodamus sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus įsigyti pirmumo teise turi valstybė. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Žemės ūkio ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki
teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Atkreipiame dėmesį, kad sodininkų bendrijos, norėdamos naudoti mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę bendrijos reikmėms, neprivalo jos įsigyti nuosavybėn. Ta pati veikla galima ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono.
Tačiau, kaip rodo praktika, sodininkų bendrijos yra suinteresuotos žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne nuomoti, kadangi siekia tokius įsigytus iš valstybės už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą žemės sklypus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ir iš šių sandorių gauti naudos. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, kurie yra neužstatyti pastatais. Žemės sklypų, suteiktų ir neužstatytų statiniais valstybinės žemės sklypų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, pardavimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Pardavimo taisyklės).
Pardavimo taisyklių 2.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys gali įsigyti suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d.
Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) (toliau – sklypai) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Pasitaiko tokių atvejų, kai už Sklypus nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgiant į tai, siūlomas Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymas nauja 13 dalimi, numatant leisti įsigyti Sklypus asmenims, kuriems jie nebuvo skirti. 3.2. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Žemės ūkio ministerija gauna Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nusiskundimų, kad minėtoji tarnyba susiduria su situacijomis, kai sodininkų bendrijos, lengvatinėmis sąlygomis įsigijusios bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad sodininkų bendrijų įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypai ne visais atvejais siejami su Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytu tikslu naudoti juos bendriems poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai ir siekdama išvengti galimo sodininkų bendrijų piktnaudžiavimo, Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyti sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo apribojimai. 3.3. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimo. Žemės įstatymo 15 straipsnio
atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarką reglamentuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas).
Nutarimo 2.3.1 papunktyje nurodoma, kad parduodami kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, taip pat žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui steigti, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimu siūloma nuo 2023 sausio 1 d. asmeninio ūkio žemės sklypus, jeigu už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, gali įsigyti kiti asmenys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijų nariams. Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Siūloma Žemės reformos įstatyme nustatyti, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendrojo naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės.
Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma nustatyti datą, nuo kada valstybinės žemės sklypus, suteiktus asmeniniam ūkiui ir už kuriuos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, galės įsigyti kiti asmenys. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, pateiktas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų projektus parengs Žemės ūkio ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvoje yra apie 1800 sodininkų bendrijų. Iki 2017 metų galiojusi lengvatinė kaina sodų bendrijų žemės sklypams vidutiniškai buvo apie
parduoti jų įsigytus bendro naudojimo žemės sklypus ir šie sklypai bus 1 ha dydžio, jiems išpirkti reikės apie 600000 eurų. 13.
vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,žemės naudojimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytini atskiroje eilutėje. 2. Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto nuostatas kitiems asmenims galėtų būti parduodami mėgėjų sodo sklypai bei individualiems gyvenamiesiems namams statyti skirti valstybinės žemės sklypai, kurie fiziniams asmenims suteikti laikantis suteikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų pagal įstatymu įgaliotų subjektų sprendimus. Gali būti atvejų, kai tokius žemės sklypus asmenys, kuriems jie buvo suteikti, faktiškai naudoja konkretiems tikslams, pavyzdžiui, mėgėjų sodo sklypus naudoja žemės ūkio produktų išsiauginimui ir panašiai.
Tokiuose sklypuose gali ir nebūti pastatytų ar statomų statinių. Taigi gali būti susiklostę faktiniai valstybinės žemės panaudos santykiai. Kyla abejonių, ar, esant galiojantiems sprendimams dėl žemės sklypų suteikimo konkretiems jų naudotojams bei nenutrūkus tokių žemės sklypų panaudos santykiams, minėti žemės sklypai turėtų būti parduodami. Be to, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas yra keičiamame įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kitiems asmenims būtų parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys faktiškai nenaudojami, apleisti, ,,pamiršti“ žemės sklypai. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, kaip jau buvo minėta, būtų parduodami ir faktiškai naudojami žemės sklypai. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto tikslus. Antra, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypai, kurie būtų parduodami aukciono būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Trečia, nėra aiškus formuluotės „žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti“ turinys. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose formuluotės „pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos)“ nereikėtų atsisakyti. 3. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje po žodžių „nekeičiant numatytos“ reikėtų įrašyti žodį „pagrindinės“. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Svarstytina, ar kalbiniu aspektu nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų prieš formuluotę „9 straipsnio 9 dalies nuostatas“ įrašant žodžius „Žemės įstatymo“. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi.
Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad asmenys teise pirkti jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus gali pasinaudoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kartu svarstytina, ar nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti šiuos žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. 7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-44610 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4770 2020-06-03 Nr. 110-P-16 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiroje eilutėje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(10) (13) 2.
Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto nuostatas kitiems asmenims galėtų būti parduodami mėgėjų sodo sklypai bei individualiems gyvenamiesiems namams statyti skirti valstybinės žemės sklypai, kurie fiziniams asmenims suteikti laikantis suteikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų pagal įstatymu įgaliotų subjektų sprendimus. Gali būti atvejų, kai tokius žemės sklypus asmenys, kuriems jie buvo suteikti, faktiškai naudoja konkretiems tikslams, pavyzdžiui, mėgėjų sodo sklypus naudoja žemės ūkio produktų išsiauginimui ir panašiai. Tokiuose sklypuose gali ir nebūti pastatytų ar statomų statinių. Taigi gali būti susiklostę faktiniai valstybinės žemės panaudos santykiai. Kyla abejonių, ar, esant galiojantiems sprendimams dėl žemės sklypų suteikimo konkretiems jų naudotojams bei nenutrūkus tokių žemės sklypų panaudos santykiams, minėti žemės sklypai turėtų būti parduodami.
Be to, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas yra keičiamame įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kitiems asmenims būtų parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys faktiškai nenaudojami, apleisti, ,,pamiršti“ žemės sklypai. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, kaip jau buvo minėta, būtų parduodami ir faktiškai naudojami žemės sklypai. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto tikslus. Antra, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypai, kurie būtų parduodami aukciono būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Trečia, nėra aiškus formuluotės „žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti“ turinys.
Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose formuluotės „pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos)“ nereikėtų atsisakyti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 2(10) 1(13)
įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje po žodžių „nekeičiant numatytos“ reikėtų įrašyti žodį „pagrindinės“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)21
po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)23
aspektu nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų prieš formuluotę „9 straipsnio 9 dalies nuostatas“ įrašant žodžius „Žemės įstatymo“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)2 6.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad asmenys teise pirkti jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus gali pasinaudoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kartu svarstytina, ar nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti šiuos žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)
valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-06-03) 1, 2 Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4770 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto Nr. XIIIP-4770 nuostatos tik sudarytų prielaidas galimai nenaudojamų žemės sklypų pardavimui kitiems asmenims, tačiau nėra aišku, kokia tvarka būtų priimami su šių nuostatų įgyvendinimu susiję sprendimai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, taip pat egzistuoja rizika, kad Projekto Nr.
XIIIP-4770 siūlymų įgyvendinimas galimai sukeltų daug probleminių situacijų, taip pat galimai susijusių su asmenų teisėtų lūkesčių ir kitų interesų pažeidimais. Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4771 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad juo siūlomos nuostatos gali sudaryti sąlygas dviprasmiškumams jas įgyvendinant, o taip pat neužtikrinti siekiamų tikslų įgyvendinimo. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-4770
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms[¹], dėl Projekto Nr. XIIIP-4770 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias (papildomas) pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnį papildyti 13 dalimi ir nustatyti, kad „Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo
būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.
Valstybinės žemės sklypų (kurie buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (toliau – žemės sklypai) pardavimo aukciono būdu kitiems asmenims teisinės prielaidos susijusios su aplinkybėmis, kad žemės sklypas nėra išnuomotas ir jame nėra pastatytų ar statomų statinių, nustatymu ir patvirtinimu. Taigi, priėmus Projektą turėtų būti kiekvienu atveju patvirtinamas faktas, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių ir jis nėra išnuomotas. Tačiau nei iš Projekto, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaišku, kaip bus įgyvendinamas tokių aplinkybių, kad žemės sklype nėra (ar yra) pastatytų ar statomų statinių, jis nėra išnuomotas konstatavimas (kas ir kokia tvarka atliks (ar atliks) konkrečių sklypų patikrinimą ir patvirtins faktą, kad sklypas atitinka Projekte numatomus kriterijus). 1.2. Be to, svarstytina, ar aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytos pareigos įgyvendinimą (jeigu įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas atitinkamos institucijos ar asmenys būtų įgalioti tai padaryti) nepasunkintų aplinkybės, kad:
Statybos įstatymas) ir jį detalizuojantį Statybos techninį reglamentą STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR), patvirtintą aplinkos ministro 2019 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-173 (su pakeitimais),
„statinio“ sąvoka apima itin daug statiniams priskiriamų objektų[²]
(šiuo atveju sutiktina, kad ne visi šie objektai yra aktualūs Projekte numatomo teisinio reglamentavimo atveju), todėl egzistuoja rizika, kad atliekant aplinkybių patikrinimą kai kurie iš šių objektų gali būti neidentifikuoti kaip statiniai. 1.2.2.
sukurti objektai taikant Projekte siūlomas nuostatas gali būti interpretuojami kaip statomi (pradėti ar neužbaigti) statiniai (ypatingais atvejais, kai tokių statinių statybai leidimai nereikalingi). Jeigu taikant Projekte siūlomas nuostatas asmeniui būtų parduotas faktiškai nenaudojamas ir Projekto kriterijus atitinkantis žemės sklypas, tačiau jame būtų likę statybos darbais sukurtų objektų liekanų (pavyzdžiui, sunykusio šiltnamio, kuris pagal STR 7.20 punktą priskiriamas kitos paskirties negyvenamųjų pastatų kategorijai, pamatai (ar net jų fragmentai) ir buvęs žemės sklypo savininkas teigtų, kad jame buvo pradėta, bet nepabaigta statinio (šiltnamio) statyba ar pan., tai tokiu atveju žemės sklypas kitam asmeniui parduotas neteisėtai. Dėl minėtų priežasčių, mūsų nuomone, įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas gali kilti daug ginčytinų situacijų. 1.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus Projektą valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus, tačiau Projektas šio aspekto neatskleidžia. Taip pat nei Projektas, nei Projekto aiškinamasis raštas neatskleidžia Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcijos, t. y. kas, kaip ir kokia tvarka dalyvaus priimant sprendimus (pavyzdžiui, kaip nurodyta 1.1 pastaboje, sprendimuose dėl faktinių aplinkybių, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių) dėl Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo.
Tai sudaro prielaidas nuogąstauti, kad priėmus Projektą tik formaliai bus atliekamas žemės sklypų atitikties Projekte siūlomiems kriterijams vertinimas (pavyzdžiui: tik nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų pagrindais bus priimamas sprendimas, ar žemės sklype yra pastatytų statinių; sutarčių registro duomenų pagrindu bus priimamas sprendimas, kad žemės sklypai nėra išnuomoti; net ir žinomi žemės sklypų naudotojai bus informuojami tik visuomenės informavimo priemonėmis, bet ne asmeniškai ir pan.), tačiau po žemės sklypų pardavimo kitiems asmenims kilusių problemų sprendimo našta teks (buvusiems ir esamiems) žemės sklypų savininkams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant objektyvių sprendimų kiekvienu atveju individualiai turėtų būti įvertinamos su Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės (ar žemės sklype tikrai nėra pastatytų ar pradėtų statyti pastatų; ar žemės sklypas tikrai faktiškai nenaudojamas; ar tikrai asmuo už žemės sklypą nėra sumokėjęs įmokos, tačiau dėl įvairių priežasčių tai patvirtinančių duomenų nėra ir kt.), o siekiant užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą tokių sprendimų priėmimo tvarka turėtų būti nustatyta atskiru teisės aktu. Priešingu atveju kyla rizika, kad formalių sprendimų priėmimas ne tik sudarys sąlygas asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimams, bet ir (pavyzdžiui, dėl žemės sklypo pardavimo kilus ginčams tarp buvusio ir naujo savininko) pareigos įrodyti sudarytų sandorių teisėtumą perkėlimui suinteresuotiems asmenims[³].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti diskusijų ir žalingų padarinių (dėl galimų asmenų teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimų, pasitikėjimo valstybės valdžia ir jos institucijoms sumažėjimo), prieš priimant Projektą turėtų būti nuodugniai išnagrinėta ir apibendrinta su panašiais atvejais (kada faktiškai nenaudojami žemės sklypai buvo perleisti kitiems asmenims) susijusi teisminė praktika, identifikuotos ir Projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodytos galimos Projekto nuostatų rizikos. Taip pat manome, kad minėtais tikslais turėtų būti atskleidžiama ir Projekto siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcija (kaip ir kokiu būdu bus konstatuojamos Projekto nuostatų įgyvendinimui reikšmingos aplinkybės, užtikrinami asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai). 1.4. Spendžiant iš Projekto aiškinamojo rašto, Projektu siekiama išspręsti faktiškai nenaudojamų individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti suteiktų sklypų problemą (kai asmenys nevykdo su minėtais sklypais susijusių pareigų (nemoka žemės mokesčio); dėl apleistų ir faktiškai nenaudojamų sklypų neigiamus padarinius patiria kiti asmenys ir pan.).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte siūlomi kriterijai nėra pakankami, kad būtų galima objektyviai konstatuoti, jog žemės sklypai faktiškai yra nenaudojami ir tuo pagrindu sudaryti teisines prielaidas jų perleidimui kitiems asmenims (pavyzdžiui, net nesant pastatų žemės sklypai gali būti faktiškai naudojami pagal tiesioginę paskirtį (pavyzdžiui, sodininkystei, daržininkystei ir pan.)[⁴], į tai, sprendžiant iš Projekte siūlomo teisinio reglamentavimo, įgyvendinant Projekto nuostatas nebūtų atsižvelgiama). 1.5. Pagal Projekto nuostatas kitiems asmenims aukciono būdu bus parduodami mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybinės žemės sklypai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui. Iš Projekto neaišku, ar prieš žemės sklypų pardavimą jų planavimo dokumentai būtų tikrinami ir (prireikus) papildomai tikslinami (šiuo atveju turėtų būti numatyta, iš kokių lėšų tai būtų daroma), atliekami kiti su žemės sklypų formavimu susiję darbai. Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taip, kad kitiems asmenims žemės sklypai bus parduodami neatliekant tokių darbų, t. y. vadovaujantis tik turimais suplanavimo projektais.
Atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos daugelio sodo sklypų suplanavimo dokumentų duomenys dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui: didelės matavimui naudotų prietaisų paklaidos) yra netikslūs, jų vizualiniai (schemų, planų) duomenys neatitinka matavimo duomenų ir pan. Dėl minėtų priežasčių manome, kad Projekto siūlymų įgyvendinimas gali sukelti papildomų sunkumų arba valstybei (dėl nustatytų netikslumų kilę ginčai su kitų žemės sklypų savininkais (pavyzdžiui, dėl sklypų ribų) gali užtęsti sklypų pardavimo aukcionuose procedūras ir pan.), arba žemės sklypų savininkams. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlytina diskutuoti dėl Projekto nuostatų ir aptarti bei įvertinti jo įgyvendinimo tvarkos alternatyvas. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): daryti Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4770 svarstymo komitete pertrauką iki Žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė pateiks rinkinį teisės aktų projektų, kuriuos reikalinga priimti pasibaigus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas ir P. Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b1598b7090fe11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=4c9d6317-9917-4b28-a9ae-6fbf69a13c61. [2]Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas „statinys“ apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pagal 2 straipsnio 37 dalį „pastatas“ apibrėžiamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; pagal 2 straipsnio 17 dalies nuostatas „Inžineriniai statiniai“ apibrėžiami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal STR 5.1 punktą pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
Pagal STR 6 punktą gyvenamosios paskirties pastatai skirstomi į 4 pogrupius, iš kurių vienas (gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims pastatai) skirstomi į daugiau kaip 6 kategorijas (t. y. (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai), kurių sąrašas nebaigtinis; tuo tarpu pagal STR 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi 22 pogrupius (sąrašas nebaigtinis), kurie papildomai skirstomi į itin daug (STR įvardinama apie 56) kategorijų pastatų, o jų sąrašas nebaigtinis. [3] Kai kuriais atvejais tokios pareigos įgyvendinimas gali būti pasunkintas dėl aplinkybių, kad žemės sklypų suteikimas gali būti susijęs su itin ilgu laikotarpiu (dėl to su sprendimais susiję dokumentai gali būti neišlikę), teisinio reglamentavimo (taip pat ir galiojusio iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo) pokyčių gausa ir kt., o tai būtų nesąžininga ir socialine prasme. [4] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtą nuomonę pagrindžia ir teisminės praktikos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. sprendimas byloje 2A-122-232/2015. Minėtos bylos duomenimis, ieškovė įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijoje ir jį privatizavo, tačiau šio sandorio neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Kadangi ieškovė šio sklypo kurį laiką nenaudojo, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių, suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl šio sklypo įsigijimo ir prijungimo prie jau turimo sklypo. Sodo bendrijos valdymo organai apskrities viršininko administracijai neprieštaraujant inicijavo sklypo pardavimą iš esmės remdamiesi faktu, kad ieškovė neįregistravo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir faktiškai jo nenaudojo (sklypas buvo apleistas, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių).
Tačiau teismas minėtoje byloje nustatęs teisinio reglamentavimo spragas (kad nors sutartis ir numatė, kad per vieną mėnesį turi būti įregistruota Žemėtvarkos skyriuje, tačiau sutartyje nebuvo išaiškinta, kuri šalis turėtų tai padaryti ir nebuvo ir nurodytos tokio neįregistravimo pasekmės) konstatavo, kad valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, o teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurio tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų, nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės, ir šiuo pagrindu teismas priėmė sprendimą žemės sklypo pardavimą kitam asmeniui pripažinti neteisėtu, panaikino su tuo susijusius administracinius aktus ir pritaikė restituciją. Plačiau: https://e-teismai.lt/byla/266138042831153/2A-122-232/2015.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kaimo reikalų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-44610 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4770 2022-10-12 Nr. 110-P-31 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiroje eilutėje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 1(10) (13) 2.
Projekto
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto nuostatas kitiems asmenims galėtų būti parduodami mėgėjų sodo sklypai bei individualiems gyvenamiesiems namams statyti skirti valstybinės žemės sklypai, kurie fiziniams asmenims suteikti laikantis suteikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų pagal įstatymu įgaliotų subjektų sprendimus. Gali būti atvejų, kai tokius žemės sklypus asmenys, kuriems jie buvo suteikti, faktiškai naudoja konkretiems tikslams, pavyzdžiui, mėgėjų sodo sklypus naudoja žemės ūkio produktų išsiauginimui ir panašiai. Tokiuose sklypuose gali ir nebūti pastatytų ar statomų statinių. Taigi gali būti susiklostę faktiniai valstybinės žemės panaudos santykiai. Kyla abejonių, ar, esant galiojantiems sprendimams dėl žemės sklypų suteikimo konkretiems jų naudotojams bei nenutrūkus tokių žemės sklypų panaudos santykiams, minėti žemės sklypai turėtų būti parduodami.
Be to, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas yra keičiamame įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kitiems asmenims būtų parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys faktiškai nenaudojami, apleisti, ,,pamiršti“ žemės sklypai. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, kaip jau buvo minėta, būtų parduodami ir faktiškai naudojami žemės sklypai. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto tikslus. Antra, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypai, kurie būtų parduodami aukciono būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Trečia, nėra aiškus formuluotės „žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti“ turinys.
Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose formuluotės „pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos)“ nereikėtų atsisakyti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08) 2(10) 1(13)
į Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje po žodžių „nekeičiant numatytos“ reikėtų įrašyti žodį „pagrindinės“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)21
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)23
5Svarstytina,
ar kalbiniu aspektu nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų prieš formuluotę „9 straipsnio 9 dalies nuostatas“ įrašant žodžius
„Žemės įstatymo“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos
Teisės departamentas (2020-05-08)2 6.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad asmenys teise pirkti jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus gali pasinaudoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kartu svarstytina, ar nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti šiuos žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-06-03) 1, 2 Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4770 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto Nr. XIIIP-4770 nuostatos tik sudarytų prielaidas galimai nenaudojamų žemės sklypų pardavimui kitiems asmenims, tačiau nėra aišku, kokia tvarka būtų priimami su šių nuostatų įgyvendinimu susiję sprendimai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, taip pat egzistuoja rizika, kad Projekto Nr.
XIIIP-4770 siūlymų įgyvendinimas galimai sukeltų daug probleminių situacijų, taip pat galimai susijusių su asmenų teisėtų lūkesčių ir kitų interesų pažeidimais. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-4770 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms[¹], dėl Projekto Nr. XIIIP-4770 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias (papildomas) pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnį papildyti 13 dalimi ir nustatyti, kad „Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.
Valstybinės žemės sklypų (kurie buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (toliau – žemės sklypai) pardavimo aukciono būdu kitiems asmenims teisinės prielaidos susijusios su aplinkybėmis, kad žemės sklypas nėra išnuomotas ir jame nėra pastatytų ar statomų statinių, nustatymu ir patvirtinimu. Taigi, priėmus Projektą turėtų būti kiekvienu atveju patvirtinamas faktas, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių ir jis nėra išnuomotas. Tačiau nei iš Projekto, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaišku, kaip bus įgyvendinamas tokių aplinkybių, kad žemės sklype nėra (ar yra) pastatytų ar statomų statinių, jis nėra išnuomotas konstatavimas (kas ir kokia tvarka atliks (ar atliks) konkrečių sklypų patikrinimą ir patvirtins faktą, kad sklypas atitinka Projekte numatomus kriterijus). 1.2. Be to, svarstytina, ar aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytos pareigos įgyvendinimą (jeigu įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas atitinkamos institucijos ar asmenys būtų įgalioti tai padaryti) nepasunkintų aplinkybės, kad:
statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) ir jį detalizuojantį Statybos techninį reglamentą STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR), patvirtintą aplinkos ministro 2019 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-173 (su pakeitimais), „statinio“ sąvoka apima itin daug statiniams priskiriamų objektų[²] (šiuo atveju sutiktina, kad ne visi šie objektai yra aktualūs Projekte numatomo teisinio reglamentavimo atveju), todėl egzistuoja rizika, kad atliekant aplinkybių patikrinimą kai kurie iš šių objektų gali būti neidentifikuoti kaip statiniai. 1.2.2.
įstatymu bet kokie statybos darbais sukurti objektai taikant Projekte siūlomas nuostatas gali būti interpretuojami kaip statomi (pradėti ar neužbaigti) statiniai (ypatingais atvejais, kai tokių statinių statybai leidimai nereikalingi). Jeigu taikant Projekte siūlomas nuostatas asmeniui būtų parduotas faktiškai nenaudojamas ir Projekto kriterijus atitinkantis žemės sklypas, tačiau jame būtų likę statybos darbais sukurtų objektų liekanų (pavyzdžiui, sunykusio šiltnamio, kuris pagal STR 7.20 punktą priskiriamas kitos paskirties negyvenamųjų pastatų kategorijai, pamatai (ar net jų fragmentai) ir buvęs žemės sklypo savininkas teigtų, kad jame buvo pradėta, bet nepabaigta statinio (šiltnamio) statyba ar pan., tai tokiu atveju žemės sklypas kitam asmeniui parduotas neteisėtai. Dėl minėtų priežasčių, mūsų nuomone, įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas gali kilti daug ginčytinų situacijų. 1.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus Projektą valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus, tačiau Projektas šio aspekto neatskleidžia. Taip pat nei Projektas, nei Projekto aiškinamasis raštas neatskleidžia Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcijos, t. y. kas, kaip ir kokia tvarka dalyvaus priimant sprendimus (pavyzdžiui, kaip nurodyta 1.1 pastaboje, sprendimuose dėl faktinių aplinkybių, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių) dėl Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo.
Tai sudaro prielaidas nuogąstauti, kad priėmus Projektą tik formaliai bus atliekamas žemės sklypų atitikties Projekte siūlomiems kriterijams vertinimas (pavyzdžiui: tik nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų pagrindais bus priimamas sprendimas, ar žemės sklype yra pastatytų statinių; sutarčių registro duomenų pagrindu bus priimamas sprendimas, kad žemės sklypai nėra išnuomoti; net ir žinomi žemės sklypų naudotojai bus informuojami tik visuomenės informavimo priemonėmis, bet ne asmeniškai ir pan.), tačiau po žemės sklypų pardavimo kitiems asmenims kilusių problemų sprendimo našta teks (buvusiems ir esamiems) žemės sklypų savininkams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant objektyvių sprendimų kiekvienu atveju individualiai turėtų būti įvertinamos su Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės (ar žemės sklype tikrai nėra pastatytų ar pradėtų statyti pastatų; ar žemės sklypas tikrai faktiškai nenaudojamas; ar tikrai asmuo už žemės sklypą nėra sumokėjęs įmokos, tačiau dėl įvairių priežasčių tai patvirtinančių duomenų nėra ir kt.), o siekiant užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą tokių sprendimų priėmimo tvarka turėtų būti nustatyta atskiru teisės aktu. Priešingu atveju kyla rizika, kad formalių sprendimų priėmimas ne tik sudarys sąlygas asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimams, bet ir (pavyzdžiui, dėl žemės sklypo pardavimo kilus ginčams tarp buvusio ir naujo savininko) pareigos įrodyti sudarytų sandorių teisėtumą perkėlimui suinteresuotiems asmenims[³].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti diskusijų ir žalingų padarinių (dėl galimų asmenų teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimų, pasitikėjimo valstybės valdžia ir jos institucijoms sumažėjimo), prieš priimant Projektą turėtų būti nuodugniai išnagrinėta ir apibendrinta su panašiais atvejais (kada faktiškai nenaudojami žemės sklypai buvo perleisti kitiems asmenims) susijusi teisminė praktika, identifikuotos ir Projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodytos galimos Projekto nuostatų rizikos. Taip pat manome, kad minėtais tikslais turėtų būti atskleidžiama ir Projekto siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcija (kaip ir kokiu būdu bus konstatuojamos Projekto nuostatų įgyvendinimui reikšmingos aplinkybės, užtikrinami asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai). 1.4. Spendžiant iš Projekto aiškinamojo rašto, Projektu siekiama išspręsti faktiškai nenaudojamų individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti suteiktų sklypų problemą (kai asmenys nevykdo su minėtais sklypais susijusių pareigų (nemoka žemės mokesčio); dėl apleistų ir faktiškai nenaudojamų sklypų neigiamus padarinius patiria kiti asmenys ir pan.).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte siūlomi kriterijai nėra pakankami, kad būtų galima objektyviai konstatuoti, jog žemės sklypai faktiškai yra nenaudojami ir tuo pagrindu sudaryti teisines prielaidas jų perleidimui kitiems asmenims (pavyzdžiui, net nesant pastatų žemės sklypai gali būti faktiškai naudojami pagal tiesioginę paskirtį (pavyzdžiui, sodininkystei, daržininkystei ir pan.)[⁴], į tai, sprendžiant iš Projekte siūlomo teisinio reglamentavimo, įgyvendinant Projekto nuostatas nebūtų atsižvelgiama). 1.5. Pagal Projekto nuostatas kitiems asmenims aukciono būdu bus parduodami mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybinės žemės sklypai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui. Iš Projekto neaišku, ar prieš žemės sklypų pardavimą jų planavimo dokumentai būtų tikrinami ir (prireikus) papildomai tikslinami (šiuo atveju turėtų būti numatyta, iš kokių lėšų tai būtų daroma), atliekami kiti su žemės sklypų formavimu susiję darbai. Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taip, kad kitiems asmenims žemės sklypai bus parduodami neatliekant tokių darbų, t. y. vadovaujantis tik turimais suplanavimo projektais.
Atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos daugelio sodo sklypų suplanavimo dokumentų duomenys dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui: didelės matavimui naudotų prietaisų paklaidos) yra netikslūs, jų vizualiniai (schemų, planų) duomenys neatitinka matavimo duomenų ir pan. Dėl minėtų priežasčių manome, kad Projekto siūlymų įgyvendinimas gali sukelti papildomų sunkumų arba valstybei (dėl nustatytų netikslumų kilę ginčai su kitų žemės sklypų savininkais (pavyzdžiui, dėl sklypų ribų) gali užtęsti sklypų pardavimo aukcionuose procedūras ir pan.), arba žemės sklypų savininkams. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlytina diskutuoti dėl Projekto nuostatų ir aptarti bei įvertinti jo įgyvendinimo tvarkos alternatyvas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4770 iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b1598b7090fe11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=4c9d6317-9917-4b28-a9ae-6fbf69a13c61. [2]Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas „statinys“ apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pagal 2 straipsnio 37 dalį „pastatas“ apibrėžiamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; pagal 2 straipsnio 17 dalies nuostatas „Inžineriniai statiniai“ apibrėžiami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal STR 5.1 punktą pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
Pagal STR 6 punktą gyvenamosios paskirties pastatai skirstomi į 4 pogrupius, iš kurių vienas (gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims pastatai) skirstomi į daugiau kaip 6 kategorijas (t. y. (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai), kurių sąrašas nebaigtinis; tuo tarpu pagal STR 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi 22 pogrupius (sąrašas nebaigtinis), kurie papildomai skirstomi į itin daug (STR įvardinama apie 56) kategorijų pastatų, o jų sąrašas nebaigtinis. [3] Kai kuriais atvejais tokios pareigos įgyvendinimas gali būti pasunkintas dėl aplinkybių, kad žemės sklypų suteikimas gali būti susijęs su itin ilgu laikotarpiu (dėl to su sprendimais susiję dokumentai gali būti neišlikę), teisinio reglamentavimo (taip pat ir galiojusio iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo) pokyčių gausa ir kt., o tai būtų nesąžininga ir socialine prasme. [4] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtą nuomonę pagrindžia ir teisminės praktikos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. sprendimas byloje 2A-122-232/2015. Minėtos bylos duomenimis, ieškovė įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijoje ir jį privatizavo, tačiau šio sandorio neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Kadangi ieškovė šio sklypo kurį laiką nenaudojo, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių, suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl šio sklypo įsigijimo ir prijungimo prie jau turimo sklypo. Sodo bendrijos valdymo organai apskrities viršininko administracijai neprieštaraujant inicijavo sklypo pardavimą iš esmės remdamiesi faktu, kad ieškovė neįregistravo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir faktiškai jo nenaudojo (sklypas buvo apleistas, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių).
Tačiau teismas minėtoje byloje nustatęs teisinio reglamentavimo spragas (kad nors sutartis ir numatė, kad per vieną mėnesį turi būti įregistruota Žemėtvarkos skyriuje, tačiau sutartyje nebuvo išaiškinta, kuri šalis turėtų tai padaryti ir nebuvo ir nurodytos tokio neįregistravimo pasekmės) konstatavo, kad valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, o teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurio tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų, nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės, ir šiuo pagrindu teismas priėmė sprendimą žemės sklypo pardavimą kitam asmeniui pripažinti neteisėtu, panaikino su tuo susijusius administracinius aktus ir pritaikė restituciją. Plačiau: https://e-teismai.lt/byla/266138042831153/2A-122-232/2015.