Projekto lyginamasis variantas
administracinių nusižengimų kodekso 71 STRAIPSNIO pakeitimo
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas
nedideliais kiekiais arba Nnarkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo
įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. 1.3. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse,
dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2.4. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3.5.
administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. 2017 m. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas virto Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriame neliko bausmės už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais. Panaikinus galimybę už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą, vieninteliu teisės aktu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, liko Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK). Taip narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais buvo kriminalizuotas, už sąlyginai nedidelius nusižengimus palikus galimybę skirti tik aukščiausio lygio bausmes. 2017 m. Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO rodo, jog nuo 2017 m., kai BK tapo vieninteliu teisės aktu, numatančiu bausmę už nedidelio kiekio narkotikų įgijimą ar laikymą, baudžiamųjų bylų pagal BK 259 straipsnį skaičius išaugo 38 procentais. Dabar galiojančio reglamentavimo pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Pirma, Lietuvos teismų sistemos darbas yra užpildomas kur kas daugiau dėmesio, laiko, resursų, įrodymų svarumo ir kitų teisinių detalių reikalaujančių baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, kuomet argumentuotai galima teigti, jog bent daliai jų būtų užtekę paprastesnio administracinės teisės taikymo. Antra, kyla abejonių dėl bausmių už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą adekvatumo. Nepalikus galimybės skirti administracinę nuobaudą, nedidelio narkotikų kiekio įgijimas ir laikymas yra kriminalizuojamas aukščiausiu lygiu, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis bei praktinėmis pasekmėmis.
Baudžiamasis persekiojimas ir iš jo kylanti atsakomybė itin neigiamai paveikia baudžiamą asmenį net ir nepritaikant realios laisvės atėmimo bausmės bei sukelia visą spektrą neigiamų pasekmių: nuo psichologinių iki praktinių, tokių kaip galimybių keliauti ar įsidarbinti apribojimas. Visumoje, esamas reglamentavimas kelia abejonių dėl savo racionalumo, taikomų priemonių bei sankcijų tarpusavio suderinamumo bei reikalavimo baudžiamajai teisei būti naudojamai tik kaip ultima ratio priemonei laikymosi. Poreikį reformuoti bausmių už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, tokių kaip kanapės, turėjimą, sistemą patvirtina ir reprezentatyvios visuomenės apklausos. 2020 m. kovo 6 – 13 d. Vilmorus vykdyto tyrimo metu respondentų klausta, ar šie pritartų, kad už smulkaus kanapių kiekio turėjimą (be tikslo platinti) ir vartojimą, būtų taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Net 49% respondentų pritarė tokiai nuostatai (nepritarė – 19%, nežinojo – 32%). Tyrimo rezultatai rodo, jog smulkaus kanapių kiekio turėjimo dekriminalizavimui pritartų visų pagrindinių politinių jėgų rinkėjai (Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – 46%, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 49%, Lietuvos socialdemokratų partijos – 50%, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – 67%, Tvarkos ir teisingumo – 53%). Dėl šių priežasčių, BK 259 straipsnio ir ANK 71 straipsnio pakeitimo įstatymų projektais siekiama nustatyti adekvatesnes bausmes už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą. Įstatymų pataisomis nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas būtų dekriminalizuojamas, bausmes už nusižengimą perkeliant iš BK į ANK. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektų iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai. BK 259 straipsnio 1 dalis nustato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 259 straipsnio 2 dalis nustato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. ANK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų. Šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, skiriama nuo 150 iki 230 eurų bauda. Nors ANK numatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, atsakomybė už šių medžiagų įgijimą ar laikymą kodekse nenumatyta. ANK 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už pakartotinį administracinį nusižengimą gali būti taikoma poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. 4.
teigiamų rezultatų laukiama. BK pakeitimo projektu siūloma dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, iš BK 259 straipsnio 2 dalies išbraukiant už tai numatytą bausmę ir sankcijas už nusižengimą perkeliant į ANK 71 straipsnį. Priėmus siūlymą, už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais, ANK numatyta tvarka, vietoje dabar galiojančių BK numatytų bausmių, būtų skiriama 150-300 eurų bauda arba 400-800 eurų bauda, jei pažeidimas padaromas pakartotinai. Už šiuos nusižengimus taip pat būtų skiriamas privalomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų konfiskavimas. Taip bausmės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotripinių medžiagų įgijimą ar laikymą taptų adekvatesnės, geriau atspindinčios padaryto nusižengimo sunkumą. Greta piniginių baudų už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, už šį nusižengimą, taip pat už jo pakartotinį atlikimą, galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Kartu ANK 71 straipsnis papildomas nuostata, jog asmuo, kuris savo noru kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytas ar laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.
Taip pat siūloma labiau diferencijuoti 259 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmes: nuo šiol už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atsirastų galimybė bausti ne tik bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bet ir viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Tai įgyvendinus, skirdamas bausmę už straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas turėtų platesnį pasirinkimą ir galėtų skirti adekvatesnę, nusikaltimo sunkumą geriau atitinkančią bausmę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus siūlomus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nedidelio kiekio narkotikų įgijimas, laikymas, dekriminalizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Mykolas Majauskas Laurynas Kasčiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyti administracinę atsakomybę, tuomet, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Teisės departamento išvados dėl kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4763
medžiagų nedidelio kiekio neteisėtą gaminimą, perdirbimą, gabenimą ar siuntimą. 2. Kita vertus, į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, kiltų ANK 71 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies santykio problema[1]. Pažymėtina, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Tuo tarpu tada, kai asmuo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti gabena jau valstybės viduje, jo veika kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį. Visa apimtimi perkėlus BK 259 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą į ANK 71 straipsnio 1 dalį, tokia veika būtų vertinama jau ne kaip nusikalstama, o tik kaip administracinis nusižengimas, už kurį galėtų būti paskirta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį yra ganėtinai panašios veikos, todėl darytina išvada, kad galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą visa apimtimi perkėlus į ANK 71 straipsnio 1 dalį kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki penkių šimtų eurų. Vien tik neteisėto gabenimo per valstybės sieną faktas neturėtų lemti tokių skirtingų teisinių padarinių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Tiksliau – būtų dar labiau pagilinta dabar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies santykio problema.