Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 3 dalimi: „Notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.“ Buvusias 28 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 28¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 28¹ straipsniu: „28¹ straipsnis. Notaro nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus. Notaras nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamasis tomis pačiomis notaro veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir atlikdamas juos šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Tokiu atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.
Notaras nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus gali, jeigu: užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes bei įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notarai imasi priemonių, kad būtų: užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas Notaro tvirtinamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro liudijamuose ir išduodamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro tvirtinamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notaro liudijamuose ir išduodamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo liudijimo įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kitus notaro išduodamus elektroninius dokumentus, kuriuose neturi būti parašomas tvirtinamasis ar liudijimo įrašas, notaras pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šioje dalyje nurodytais atvejais notaro antspaudas nededamas. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį.
Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba. Jeigu tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa sudaromame popieriniame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu. Notaro byloje saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytas bendrąsias dokumentų rengimo taisykles.“
straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė
paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai. 2. Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu
būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio antrosios dalies
registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 50 straipsnį 2 dalimi: „Atliekant notarinius veiksmus nuotoliniu būdu šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnį nauja 3 dalimi:
„Notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.“
dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 28¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 28¹ straipsniu: „28¹ straipsnis. Notarų nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai Notarai nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus. Notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Šiuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.
Notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas Notaro tvirtinamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro liudijamuose ir išduodamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Notaro tvirtinamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notaro liudijamuose ir išduodamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo liudijimo įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kitus notaro išduodamus elektroninius dokumentus, kuriuose neturi būti rašomas tvirtinamasis ar liudijimo įrašas, notaras pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šioje dalyje nurodytais atvejais notaro antspaudas nededamas. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį.
Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba. Jeigu tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa sudaromame popieriniame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu. Notaro byloje saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytas bendrąsias dokumentų rengimo taisykles.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 50 straipsnį 2 dalimi: „Atliekant notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įstatymu sudaryti prielaidas notarinius veiksmus atlikti taip pat ir nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotoliniu būdu) ir įtvirtinti, kad notarinis registras yra tvarkomas tik elektroniniu būdu, nekeičiant elektroniniu būdu tvarkymo notarinio registro teisinio reguliavimo. Galiojančioje Lietuvos Respublikos notariato įstatymo redakcijoje nėra numatytų teisinių galimybių asmenims gauti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, neatvykstant į notaro biurą, o notarai neturi teisės įforminti atliekamų notarinių veiksmų elektroniniuose notariniuose dokumentuose, išduoti klientams elektroninių notarinių dokumentų ar šių dokumentų nuorašų bei išrašų iš jų. Tokia situacija, kai XXI a., sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, asmenims nėra sudaryta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne tik notaro biure, apsunkina civilinę apyvartą. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų pasinaudoti 2014 m. liepos
elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB siūlomomis priemonėmis elektroninių procesų kūrimui ir elektroninių dokumentų valdymui, kuriomis siekiama stiprinti pasitikėjimą elektroninėmis operacijomis ir didinti viešųjų internetinių paslaugų veiksmingumą. Teikiamu įstatymo projektu siekiama prisidėti prie 2018 m. gruodžio 8 d.
Europos Sąjungos Tarybos patvirtinto Europos e. teisingumo strategijos ir veiksmų plano 2019 m. – 2023 m. laikotarpiui[1] nustatytų prioritetų teisingumo srityje, tokių kaip teisinių procesų skaitmenizavimo skatinimas, priemonių, skirtų piliečių ir teisinių institucijų komunikavimui elektroninėmis priemonėmis, kūrimas, įgyvendinimo. Įstatymo projektu taip pat būtų prisidedama įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 197.2 p. numatytas tikslas – siekti elektroninių viešųjų paslaugų turinio ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros, 197.11 p. numatytas tikslas – didinti elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumą, 197.12 p. numatytas tikslas – tęsti viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę darbus, užtikrinti paslaugų teikimo procesų kompleksinį pertvarkymą, pagrįstą naudotojų poreikių tenkinimu bei elektroninių paslaugų patogumu ir patrauklumu jų naudotojams). Visuomenėje egzistuoja poreikis (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) gauti notarines paslaugas nuotoliniu būdu, gauti notarų klientams išduodamus elektroninius notarinius dokumentus, šių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų, kuriuos asmenys galėtų naudoti civilinėje apyvartoje. Notarinių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu reglamentavimas sudarytų prielaidas notarines paslaugas lengviau gauti ir socialinės atskirties grupėms. Pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtintame „Socialinės įtraukties didinimo 2014-2020 metų veiksmų plane“ 4-uoju tikslu įvardina ir „viešųjų paslaugų prieinamumo didinimą“.
Šio uždavinio priemonėse galima išskirti tokias socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, kurioms skaitmeninės notarinės paslaugos teikimas turėtų didžiausią įtaką: šeimos, auginančios ar globojančios neįgaliuosius namuose; neįgalieji bei neįgaliųjų šeimos. Skaitmenizuotas notarinių paslaugų teikimas padėtų užtikrinti tų paslaugų pasiekiamumą, kiek tai yra įmanoma, nereikalaujant atvykimo į notaro biurą. Notarinių paslaugų teikimas nuotoliniu būdu taip pat užtikrintų galimybę asmenims, esantiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, gauti notarines paslaugas, su sąlyga, kad tie asmenys turės teisės aktuose numatytas elektronines asmens tapatybės patvirtinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad daug Lietuvos piliečių studijuoja arba dirba kitose šalyse, notarinės veiklos skaitmenizavimas yra ypač aktualus, užtikrinant spartų paslaugų teikimą, kai viena ar daugiau notarinio veiksmo šalių yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu yra siekiama nustatyti notarams teisę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, esant techninėms galimybėms, taip pat sąlygoms veiksmą atlikti garantuojant įstatymų reikalavimų laikymąsi.
Įstatymo projektu siekiama:
galimybę juridiniams ir fiziniams asmenims per trumpesnius terminus gauti notarų teikiamas notarines paslaugas ir padaryti notarinių paslaugų teikimą patogesniu;
(ii) sumažinti asmens apsilankymų notaro biure skaičių arba apskritai išvengti jo fizinio vykimo į notaro biurą dėl notarinės paslaugos suteikimo;
(iii) sudaryti patogias galimybes gauti notarines paslaugas asmenims, kuriems sunku atvykti į notaro biurą dėl ligos ar neįgalumo arba dėl didesnio atstumo iki notaro biuro, arba esantiems užsienyje;
(iv) sudaryti galimybę asmenims gauti elektroninės formos notarinius dokumentus ar elektroninių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų ir juos naudoti civilinėje apyvartoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;
(v) įtvirtinti, kad notarinis registras tvarkomas tik elektroniniu būdu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą iniciavo Lietuvos notarų rūmai, projektą parengė Teisingumo ministerija. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančią Notariato įstatymo redakciją notarai atlieka notarinius veiksmus asmenims tik fiziškai notarų klientams atvykstant į notaro biurą, išskyrus įstatymo aiškiai nustatytas išimtis, kai notaras gali nuvykti pas klientą, pavyzdžiui, kai asmuo pats negali atvykti į notaro biurą dėl ligos. Tačiau Notariato įstatyme nėra reglamentuota teisė notarams notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, išduoti elektroninės formos notarinius dokumentus, elektroninių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų. Todėl, asmenys, kurie pageidautų, kad notariniai veiksmai jiems būtų atlikti nuotoliniu būdu, tokios galimybės neturi.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, notarai notarinius registrus gali tvarkyti popieriniu arba elektroniniu būdu. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projekte siūloma suteikti notarams teisę atlikti nuotoliniu būdu visus notarinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių dėl jų pobūdžio neįmanoma arba sudėtinga atlikti nuotoliniu būdu, t. y. testamentų tvirtinimą, oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų priėmimą saugoti, fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinimą. 2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimus, kada notaras notarinius veiksmus galėtų atlikti nuotoliniu būdu, t. y. jeigu notaras:
patikimą asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, tapatybės nustatymą;
atliekamų notarinių veiksmų prasmės bei pasekmių išaiškinimą nuotoliniu būdu;
asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, valia ir užtikrintų valios patvirtinimą kvalifikuotu elektroniniu parašu;
notaro tvarkomos elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą;
tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų tvarkymo priemones;
technines galimybes tinkamai perduoti reikiamus duomenis jau sukurtiems ir veikiantiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. 3. Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, notaras spręstų, ar suteikti tokią galimybę klientui. Net ir tais atvejais, kai yra reikiamos techninės priemonės, tai būtų notaro teisė, o ne pareiga.
Notaras galėtų neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar tinkamą notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą (pvz., jeigu kyla abejonės dėl asmens tapatybės nustatymo patikimumo arba gali būti didelė rizika, atsižvelgiant į notarine tvarka tvirtinamų sandorių tikslą, kliento vykdomų sandorių vertę, kliento (verslo) santykių periodiškumą ar trukmę ar kt., notaro manymu kliento tapatybė turi būti nustatyta įprastu, tiesioginiu būdu asmeniui atvykus į notaro biurą, notaro manymu, įprastinio, tiesioginio susitikimo metu bus geriau išsiaiškinta asmens valia, išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės ir pan.). Siekiant išvengti galimybių asmenims piktnaudžiauti teise atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinės sistemos, kuri bus skirta notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, vidiniame portale (skirtame tik notarams) bus fiksuojama informacija apie notarų atsisakymą atlikti konkretų notarinį veiksmą nuotoliniu būdu. Tokiu būdu bus susitirpinama prevencinio teisėtumo priežiūra elektroninėje erdvėje. 4. Pagal siūlomą reguliavimą, įprastas (tiesioginis) ir nuotolinis notarinio veiksmo atlikimo būdai būtų lygiaverčiai bei sukeltų vienodas teisines pasekmes, t. y. būtų atliekami vadovaujantis tomis pačiomis notaro veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis (be kita ko, prasmės ir pasekmių išaiškinimas, veiksnumo ir valios nustatymas, asmens tapatybės nustatymas pagal Notariato įstatymo 31 straipsnyje nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir t.t.), kaip ir atliekant juos įprastinio, tiesioginio susitikimo metu, o elektroniniai notaro išduoti, paliudyti ar patvirtinti dokumentai turėtų lygiavertę notaro išduotam, paliudytam ar patvirtintam popieriniam dokumentui galią. 5.
veiksmų atlikimo nuotoliniu būdu vieta būtų laikoma notaro biuro buvimo vieta. Pagal siūlomą reguliavimą, notaras galėtų atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, naudodamas elektronines priemones, taip pat ir asmenims, esantiems užsienyje. 6. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad notariniai registrai nuo 2020 m. spalio 1 d. būtų tvarkomi tik elektroniniu būdu, panaikinant popieriniu būdu tvarkomo notarinio registro alternatyvą. Įgyvendinus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus būtų:
galimybė juridiniams ir fiziniams asmenims per trumpesnius terminus gauti notarų teikiamas notarines paslaugas, šių paslaugų teikimas klientams taptų patogesnis ir greitesnis, būtų sumažintas kliento apsilankymų notaro biure skaičius arba apskritai išvengiama kliento fizinio atvykimo į notaro biurą dėl notarinės paslaugos suteikimo, išvengiama klientų eilių notaro biure,
palankesnės sąlygos verslui;
patogios galimybės gauti notarines paslaugas asmenims, kuriems sunku atvykti į notaro biurą dėl ligos ar neįgalumo arba dėl didesnio atstumo iki notaro biuro, padarytų notarines paslaugas lengviau prieinamomis ir socialinės atskirties grupėms;
galimybė klientams gauti elektroninės formos notarinius dokumentus ar elektroninių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų ir juos naudoti civilinėje apyvartoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudaryta galimybė gauti notarines paslaugas nuotoliniu būdu, neatvykstant į notaro biurą, gauti notaro išduodamus elektroninius notarinius dokumentus ar šių dokumentų nuorašus bei išrašus iš jų, naudoti juos civilinėje apyvartoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat būtų užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir nepertraukiamumas esant situacijoms, kai dėl objektyvių priežasčių yra sudėtinga pasiekti notaro biurą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru, turės patvirtinti Notaro profesinės veiklos metu sudaromų elektroninių dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-360, pakeitimą, numatant notaro profesinės veiklos metu sudaromų elektroninių dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Nėra. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Valstybės įmonė Registrų centras dėl Įstatymo pakeitimo neplanuoja atlikti tvarkomų registrų programinės įrangos pakeitimų. Informacinę sistemą, kuri bus skirta notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, kurs ir
(arba) tobulins Lietuvos notarų rūmai savo lėšomis, kurie taip pat turės užtikrinti technines galimybes perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms tais būdais, kuriais šie registrai gali juos priimti (valstybės, savivaldybių biudžetų lėšos šiems darbams nebus naudojamos). Bet to, įgyvendindami Notariato įstatymo 9 straipsnyje nustatytą uždavinį koordinuoti notarų veiklą, Lietuvos notarų rūmai nustatys naudojimosi informacinių technologijų priemonėmis atliekant notarinius veiksmus technines sąlygas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su Lietuvos notarų rūmais, prašyta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro nuomonių (prieštaravimų, kad nuotolinis būdas iš esmės negalėtų būti numatytas, negauta). 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „notaras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11724-2018-REV-4/lt/pdf
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Tokiu atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas“. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą notaras galėtų atsisakyti tenkinti asmens prašymą atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, asmeniui nenurodydamas jokių tokio atsisakymo priežasčių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas notaras galėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu net tuo atveju, jeigu būtų užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, o notaras galės nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę bei pasekmes, įsitikinti asmens valia, taip pat bus visos techninės ir organizacinės galimybės notariniam veiksmui nuotoliniu būdu atlikti.
Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai teisės aktais būtų apriboti asmenų, tame tarpe ir notarų, veiklos ar asmenų judėjimo galimybės, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties, ekstremalių situacijų atvejais, ir dėl šių priežasčių notariniai veiksmai galėtų būti atliekami tik nuotoliniu būdu. Notaras pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galėtų atsisakyti atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, nenurodydamas tokio atsisakymo priežasčių, o toks jo veiksmas nebūtų skundžiamas. Notaras taip pat galėtų atsisakyti atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu net tais atvejais, kai kitais būdais jų atlikti nebūtų galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad notaras atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, privalėtų asmenims nurodyti tokio atsisakymo priežastis, taip pat įtvirtinti, kad toks atsisakymas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad notaras negali atsisakyti notarinių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, kai tokių veiksmų atlikimas kitais būdais nėra galimas. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4721, kuriame siūloma reglamentuoti sandorių, kuriuos tvirtina notaras, tvirtinimą nuotoliniu būdu.
Atsižvelgus į tai, kad aukščiau minėtame įstatymo projekte ir teikiamame įstatymo projekte siūloma nevienodai reglamentuoti tų pačių notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, šių projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2021-02-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Božena Rus, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-292 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 28¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas.
Tokiu atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas“. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą notaras galėtų atsisakyti tenkinti asmens prašymą atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, asmeniui nenurodydamas jokių tokio atsisakymo priežasčių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas notaras galėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu net tuo atveju, jeigu būtų užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, o notaras galės nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę bei pasekmes, įsitikinti asmens valia, taip pat bus visos techninės ir organizacinės galimybės notariniam veiksmui nuotoliniu būdu atlikti. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai teisės aktais būtų apriboti asmenų, tame tarpe ir notarų, veiklos ar asmenų judėjimo galimybės, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties, ekstremalių situacijų atvejais, ir dėl šių priežasčių notariniai veiksmai galėtų būti atliekami tik nuotoliniu būdu. Notaras pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galėtų atsisakyti atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, nenurodydamas tokio atsisakymo priežasčių, o toks jo veiksmas nebūtų skundžiamas. Notaras taip pat galėtų atsisakyti atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu net tais atvejais, kai kitais būdais jų atlikti nebūtų galimybių.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad notaras atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, privalėtų asmenims nurodyti tokio atsisakymo priežastis, taip pat įtvirtinti, kad toks atsisakymas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad notaras negali atsisakyti notarinių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, kai tokių veiksmų atlikimas kitais būdais nėra galimas. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti alternatyvų notarinių veiksmų atlikimo būdą, kuris galėtų būti taikomas, jeigu (i) klientas prašys atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, o (ii) notaras konkrečiu atveju akceptuos tokį notarinio veiksmo atlikimo būdą. Toks teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į notarinių veiksmų atlikimo ypatumus, notarinių veiksmų pasekmes ne tik asmenims, kuriems atliekamas notarinis veiksmas, bet ir tretiesiems asmenims bei visai visuomenei, taip pat siekiant apsaugoti notaro nepriklausomumą. Notarui tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarai notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už padaromą žalą. Be kita ko, todėl yra įtvirtintinas notaro nepriklausomumo principas, o notarų veiklai taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius.
Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku.<...>. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. <...> Notaras turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-611/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, notarui turi būti suteikta teisė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, notarui kilus bet kokioms abejonėms dėl notarinio veiksmo atlikimo nuotoliniu būdu galimybių (pvz., jeigu kyla abejonės dėl asmens tapatybės nustatymo patikimumo arba, notaro manymu, įprastinio, tiesioginio susitikimo metu bus geriau išsiaiškinta asmens valia, išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės ir pan.). Pažymėtina, kad visų aplinkybių, dėl kurių notaras gali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, nebūtų įmanoma apibrėžti, todėl atlikti konkretų notarinį veiksmą nuotoliniu būdu būtų galima tik esant notaro apsisprendimui atlikti šį veiksmą tokiu būdu, įvertinus visas galinčias turėti reikšmės aplinkybes.
Jeigu būtų nustatyta, kad notaras negalėtų atsisakyti notarinių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, kai tokių veiksmų atlikimas kitais būdais nėra galimas, toks teisinis reguliavimas galėtų pažeisti notaro nepriklausomumo principą, nebūtų proporcingas, ir negalėtų garantuoti teisėtumo užtikrinimo tokiu pačiu lygiu, kaip tai būtų įgyvendinta esant galimybei pasirinkti notarinio veiksmo atlikimo būdą. Civilinės apyvartos stabilumas ir maksimalus sudaromų sandorių teisėtumo užtikrinimas yra viešas interesas, kuris turėtų būti ginamas nepriklausomai nuo susidariusios situacijos valstybėje. Tokiais atvejais, kai yra skelbiama nepaprastoji padėtis, ar ekstremalių situacijų atvejais prevencinio teisėtumo priežiūros standartai neturėtų būti mažinami. Atsižvelgiant į tai, notaras konkrečiu atveju turėtų pats įvertinti visas aplinkybes ir spręsti, ar yra galimybė atlikti konkretų notarinį veiksmą nuotoliniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad esant Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms (t. y. kai veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų), notaras atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (taip pat ir nuotoliniu būdu) Notariato įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir toks atsisakymas galėtų būti skundžiamas Notariato įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tuo tarpu nustačius galimybę skųsti ne atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, o tik veiksmo atlikimo būdą, būtų bylinėjamasi ne dėl esmės ir rezultato (atlikti ar ne veiksmą), o dėl proceso, toks reguliavimas būtų neproporcingas, nelogiškas ir, be kita ko, nepagrįstai didinantis teismų darbo krūvį ir atitolinantis notarinio veiksmo atlikimą, kol teisme nebūtų išspręstas ginčas dėl notarinio veiksmo atlikimo formos. Todėl siūlomas reguliavimas yra visiškai proporcingas, nevaržantis subjektų teisių daugiau, nei būtina teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, aiškus ir logiškas bei atitinkantis Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamą aiškinimą dėl notarui keliamų veiklos standartų ir civilinės atsakomybės sąlygų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
civilinio kodekso 1.74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4721, kuriame siūloma reglamentuoti sandorių, kuriuos tvirtina notaras, tvirtinimą nuotoliniu būdu. Atsižvelgus į tai, kad aukščiau minėtame įstatymo projekte ir teikiamame įstatymo projekte siūloma nevienodai reglamentuoti tų pačių notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, šių projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Notarinio veiksmo atlikimo taisyklės yra Notariato įstatymo, o ne Civilinio kodekso (toliau – CK), reguliavimo dalykas.
Todėl, siekiant sudaryti prielaidas CK 1.74 straipsnyje nustatytus sandorius atlikti nuotoliniu būdu, turėtų būti keičiamas Notariato įstatymas, suteikiant teisę notarams atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu bei tvirtinti, liudyti ir išduoti elektroninius dokumentus. Toks yra teikiamo Įstatymo projekto tikslas. Kartu atkeiptinas dėmesys, kad tam tikrus sandorius dėl savo pobūdžio nebus įmanoma arba bus labai sudėtinga atlikti nuotoliniu būdu, pvz., patvirtinti testamentus. Be to, projekto Nr. XIIIP-4721 apimtis siauresnė nei Nr. XIIIP-4757 ir neapima visų veiksmų, kuriuos notaras galėtų atlikti nuotoliniu būdu, nes notarai be sandorių tvirtinimo taip pat atlieka ir kitus notarinius veiksmus (pvz., CK 5.67 straipsnio nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, CK 4.192 straipsnio nustatyta tvarka atlieka vykdomuosius įrašus, tvirtina dokumentus pažyma (Apostille)), kurie taip pat galėtų būti atliekami nuotoliniu būdu. Atžvelgiant į tai, suteikti notarams teisę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu tikslinga keičiant būtent Notariato įstatymą, Civilinis kodeksas neturėtų būti keičiamas. 3. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė4 Atsisakytina Projekto 4 straipsnio. Notariato įstatymo 37 straipsnio nereikia keisti, nes šie pakeitimai jau įsigaliojo keičiant Notariato įstatymą nustatant aukcionus. Pritarti
5 Projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, todėl siūloma nustatyti, kas įstatymas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
universiteto Teisės fakultetas 2020-05-272 Pateiktu įstatymo projektu yra siūloma suteikti notarui teisę tvirtinti dokumentus elektronine forma. Suprasdami techninės pažangos reikšmę bei verslo poreikį veikti greitai ir efektyviai, vis dėlto manome, kad pateiktas projektas turi gana reikšmingų trūkumų, dėl kurių jis turėtų būti tobulinamas. Aptarsime pagrindinius iš jų:
apie notaro atliekamą viešą funkciją (teisėtos civilinės apyvartos užtikrinimas) bei oficialaus dokumento statuso suteikimą notariniam dokumentui, labai svarbus notaro pasiekiamumo kriterijus. Notaras, kaip nešališkas patarėjas, preventyvus teisėjas ir notarinės funkcijos vykdytojas, turi būti lengvai pasiekiamas kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar turimų techninių priemonių. Pateiktas projektas suteikia notarui teisę praktiškai neribotai atlikti notarinius veiksmus elektroniniu būdu (išskyrus nežymias išimtis). Dėl šios priežasties egzistuoja pavojus, kad praktiškai bus sunaikintas visas notarų tinklas rajonuose. Taip gali atsitikti dėl to, kad turtingesni miestų notarai, įsigiję visą būtiną techniką, tiesiog perims absoliučią daugumą nekilnojamojo turto bei hipotekos sandorių. Labai tikėtina, kad rajonų notarai, esant tokiai situacijai, bus priversti bankrutuoti, kadangi išsilaikyti vien iš paveldėjimo bylų ir smulkių notarinių veiksmų bus labai sudėtinga. Taigi siūlomas reguliavimas gali sukelti situaciją, kai Lietuvoje liks tik kelios stambios notarinės kontoros didžiuosiuose miestuose. Kadangi šie dariniai pirmiausiai bus orientuoti į pelningų notarinių veiksmų atlikimą, žmogui su paprastu notariniu veiksmu gali tekti laukti ilgose eilėse.
Nepritarti Užtikrinant notarinių veiksmų visuotinį prieinamumą ir tinkamą notarinių funkcijų atlikimą visoje šalies teritorijoje yra taikomi įvairūs reguliavimo mechanizmai, pvz., notarų skaičiaus ribojimas, įkainių už notarinių veiksmų atlikimą reguliavimas, veiklos teritorijos nustatymas ir reklamos draudimas. Teikiamu Įstatymo projektu nesiūloma keisti šių notariato reguliavimo mechanizmų, užtikrinančių notarinių veiksmų prieinamumą, o siekiama nustatyti tik dar vieną notarinio veiksmo atlikimo būdą, visiškai neeliminuojant notarinių veiksmų atlikimo tiesioginio bendravimo metu. Notarinių veiksmų, atliekamų įprastu būdu, kiekiui yra svarbi notaro biuro lokalizacija ir savivaldybės, kurioje veiklą vykdo notaras, gyventojų skaičius. Suteikiant teisę notarams notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, tikėtina, kad notaro biuro lokalizacijos kriterijus ir konkrečios savivaldybės gyventojų skaičius nebus toks svarbus, kaip juos atliekant tiesioginio bendravimo metu. Todėl notarai, kurie veiklą vykdo rajonuose, turės galimybę nuotoliniu būdu pritraukti daugiau klientų, esančių net tik bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, bet ir užsienyje. O asmenys turės daugiau galimybių pasirinkti bet kurį Lietuvos notarą ir galės patogiau bei per trumpesnius terminus gauti notarines paslaugas. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi Lietuvos notarai turės vienodas sąlygas teikti paslaugas nuotoliniu būdu, nes informacinę sistemą, kuri bus skirta notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, kurs ir tobulins Notarų rūmai, kurie taip pat turės užtikrinti šios sistemos patikimumą, kibernetinį saugumą, tinkamą techninių ir organizacinių asmens duomenų tvarkymo priemonių naudojimą ir t.t.
Pažymėtina, kad kiekvieno notaro teisė naudotis Notarų rūmų kuriama informacine sistema savo veikloje yra vienoda ir teisės naudotis šia sistema jokiu būdu nėra ribojamos ar varžomos notarams pagal jokius kriterijus. Notarų rūmai patys išlaikys, tobulins ir tvarkys šią sistemą iš Notarų rūmų lėšų. Notarų rūmų duomenimis, naudotis Notarų rūmų informacine sistema ir joje būsimu papildomu funkcionalumu, skirtu notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, reikės kompiuterio, kurio parametrai turi atitikti šios sistemos naudojimui nustatytus minimalius parametrus. Kadangi visi notarai šiuo metu jau naudojasi Notarų rūmų informacine sistema, pažymėtina, kad jau šiuo metu visi notarai turi visą būtiną techninę įrangą (t.y. kompiuterį), kuri gali būti naudojama notarinių veiksmų atlikimui nuotoliniu būdu. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, Notarų rūmai (Notarų rūmų lėšomis) įdiegs papildomus funkcionalumus, kurie bus skirti visiems notarams atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, t. y. Lietuvos notarų rūmų informacinėje sistemoje bus įdiegtas funkcionalumas notarui ir klientams nuotoliniu būdu susijungti į bendrą saugų video kanalą bei notarui pasirašyti bei patvirtinti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, tokį dokumentą patvirtinant (pasirašant) notaro elektroniniu parašu. Pažymėtina, kad šiuo metu visi notarai turi VĮ Registrų centro išduotą kvalifikuotą el. parašą, kuris naudojamas prisijungiant prie VĮ Registrų centro informacinių sistemų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, argumentas, kad turtingesni miestų notarai, įsigiję visą būtiną techniką, perims absoliučią daugumą nekilnojamojo turto bei hipotekos sandorių yra nepagrįstas. Dėl siekio atlikti tik pelningus notarinius veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė orientuotis tik į pelningų notarinių veiksmų atlikimą egzistuoja nepriklausomai nuo notarinio veiksmo atlikimo būdo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Notariato įstatyme yra nustatyta pareiga notarui atlikti notarinį veiksmą visiems į jį besikreipiantiems asmenims, nepriklausomai nuo notarinio veiksmo pobūdžio, vertės, sudėtingumo ir pan. Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį, notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Atsisakyti atlikti notarinį veiksmą notarai gali tik jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. 2. Vilniaus universiteto
svarbiausių notaro, kaip preventyvaus teisėjo pareigų, yra išaiškinimo pareiga. Ji reiškia, kad notaras klientui turi išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo esmę, jo pasekmes. Matydamas, kad kita sandorio pusė yra akivaizdžiai silpnesnė, turi atkreipti dėmesį į atskirų sandorio sąlygų keliamus pavojus ir pan. Kitaip tariant, notaras, prieš atlikdamas tvirtinamąjį įrašą, turi būti tikras, kad sandorio šalys gerai supranta sudaromo sandorio sukeliamas teisines pasekmes ir jų siekia. Tiesa, projekte yra numatyta, kad notaras gali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą elektronine forma, jeigu tokiu būdu bus apsaugoti asmens interesai.
Be to, formaliai notarui yra įtvirtinama pareiga išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo pasekmes. Šių garantijų realumas kelia tam tikrų abejonių. Atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą elektroniniu būdu, notaras veiks nuožmios konkurencijos sąlygomis ir puikiai suvoks, kad greičiausiai tas pats notarinis veiksmas elektroniniu būdu bus atliktas pas kitą notarą, kuris neuždavinės nereikalingų klausimų. Lygiai taip pat yra visiškai neaišku, kaip aiškindamas atliekamo notarinio veiksmo pasekmes, notaras įsitikins, kad jo klientui tuo pačiu metu nėra daromas neleistinas poveikis ir jo valia yra laisva. Nepritarti Teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę notarui atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu notarui kilus menkiausiai abejonei dėl galimybės užtikrinti atliekamo notarinio veiksmo teisėtumą, inter alia užtikrinti atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių išaiškinimą. Kasacinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012) yra išaiškinta, kad notaras turi įsitikinti, kad asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes bei priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Todėl, jeigu notaro manymu, tiesioginio susitikimo metu bus geriau išsiaiškinta asmens valia, išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės ir pan., tokiu atveju notaras informuos asmenį, kad šis notarinis veiksmas galės būti atliktas notaro biure tiesioginio bendravimo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant išvengti galimybių asmenims piktnaudžiauti teise atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, informacinės sistemos, kuri bus skirta notariniams veiksmams atlikti nuotoliniu būdu, vidiniame portale (skirtame tik notarams) bus fiksuojama informacija apie notarų atsisakymą atlikti konkretų notarinį veiksmą nuotoliniu būdu.
Tokiu būdu bus susitirpinama prevencinio teisėtumo priežiūra elektroninėje erdvėje, nes kiekvienas notaras galės įvertinti taip pat faktą, kad kitas notaras atsisakė konkretų notarinį veiksmą atlikti nuotoliniu būdu. Dėl įsitikinimo, kad asmeniui nėra daromas neleistinas poveikis, pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, notaras notarinius veiksmus galėtų atlikti nuotoliniu būdu tik jeigu, inter alia, įsitikintų asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, valia ir užtikrintų valios patvirtinimą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Dėl nuotolinio veiksmo atlikimo galimybės spręstų notaras, įvertinęs visas nuotoliniu būdu atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes. Notarų rūmų duomenimis, notarai atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, išaiškintų nuotoliniu būdu – naudojantis saugios platformos, užtikrinančios tiek pačią video konferenciją (kurios metu notaras turės galimybę įsitikinti, pvz., ar asmuo yra vienas patalpoje), tiek ir asmens identifikavimą, pagalba. Tokie susitikimai nuotolinių paslaugų teikime pakeistų realius vizitus į notaro biurą, susitikimai būtų perkeliami į elektroninę erdvę tose srityse, kuriose tai būtų priimtina (kuriose nėra neišvengiamai būtinas tiesioginis kontaktas). Per šiuos nuotolinius susitikimus būtų atliekami tokio pat pobūdžio pasitarimai bei kiti žingsniai, kurie vyksta klientui realiai atėjus į notarų biurą. Notarai ir klientai aptartų visiškai tokius pačius klausimus, kuriuos aptartų, fiziškai būnant notaro biure. 3. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2020-05-271 3.
Projekte numatyta, kad notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje. Ši nuostata praktiškai daro beprasme šiuo metu galiojančio Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje“. Šių apribojimų vienu iš tikslų yra bent iš dalies apsaugoti rajonų notarus nuo didžiųjų miestų kontorų rinkos monopolizavimo. Esant nuostatai, kad iš esmės kiekvienas notarinis veiksmas gali būti atliekamas elektroniniu būdu ir jis yra laikomas atliktu notaro biuro patalpose, sudaromos ypatingai palankios sąlygos rinkos monopolizavimui ir konkurencijos tarp notarų mažinimui. Siekiant minimalizuoti įvardintus pavojus, būtina tobulinti pateiktą projektą. Vienu iš apsaugos mechanizmų galėtų būti nuostatos, kad elektroniniu būdu notarinis veiksmas gali būti atliekamas tik išimtinais atvejais, t. y. kai neįmanoma arba labai sudėtinga šį veiksmą atlikti įprastiniu būdu. Nepritarti Argumentai dėl notarinių veiksmų prieinamumo užtikrinimo ir tam tikslui taikomų reguliavimo mechanizmų pateikti 1 punkte.
Papildomai akcentuotina, kad rajonų notarai galės savo notarinės veiklos vykdymo aprėptį nuotoliniu būdu išplėsti, nes galės nuotoliniu būdu teikti notarines paslaugas visiems klientams, esantiems tiek bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, tiek užsienyje, kadangi klientams bus patogu nuotoliniu būdu kreiptis į bet kurį Lietuvos notarą, nes nebeliks fizinio atstumo tarp kliento ir notaro įtakos, pasirenkant notarą. Todėl argumentas dėl didžiųjų miestų notarų biurų rinkos monopolizavimo yra nepagrįstas. Dėl siūlomos nuostatos, kad elektroniniu būdu notarinis veiksmas gali būti atliekamas tik išimtinais atvejais, nėra aišku, kodėl, užtikrinant techninį saugumą ir išlaikant tokį patį notarinių veiksmų teisėtumo užtikrinimo lygį, kaip įprastiniu būdu atliekamas notarinis veiksmas, būtų dirbtinai ribojama galimybė asmenims atlikti notarinius veiksmus inovatyviu nuotoliniu būdu, gauti notarų paslaugas patogiau ir greičiau (ypač tiems asmenims, kuriems sunku atvykti į notaro biurą dėl ligos ar neįgalumo arba dėl didesnio atstumo iki notaro biuro), naudoti notarų išduotus ar patvirtintus elektroninius dokumentus civilinėje apyvartoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 4. Lietuvos notarų rūmai 2020-06-01 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-288228, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4757 (toliau -
institutas 2020-04-27 Informuojame, kad dėl darbuotojų užimtumo neturime galimybes pateikti išvadų dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4757, o tuo pačiu norime pasakyti, kad liepos - rugpjūčio mėnesiais Instituto mokslo darbuotojai atostogaus ir teikti išvadų dėl galimų įstatymų projektų neturėsime galimybės. 6.
2020-04-28 Rašau Jums dėl Notariato įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus asmeniui, galinčiam būti notaro atstovu. Notariato įstatymo 22 str. 3 d. nustatyta, kad notaro atstovu gali būti:
į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą; arba
notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 3 p., tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia Notariato įstatymo 22 str. 3 d. nuostata galioja nuo 2015 m. pabaigos. Iki tol galiojusioje Notariato įstatymo 22 str. 3 d. galimybė būti notaro atstovu, be minėtų asmenų, buvo nustatyta ir asmeniui, kuris:
teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką; arba
ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. Pažymėtina, kad nuo pat lotyniškojo notariato įsteigimo Lietuvos Respublikoje 1992 m., asmuo, nebūdamas asesoriumi, bet išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir atitikęs kitus įstatyme nustatytus reikalavimus, galėjo būti skiriamas notaro atstovu, tačiau 2015 m., t. y. praėjus daugiau nei dviem dešimtims metų, be išsamios analizės ir pagrįstų argumentų, tokia galimybė jam buvo panaikinta ir teisė atstovauti notarą suteikta tik (neskaitant buvusio notaro) asesoriui, išlaikiusiam notaro kvalifikacinį egzaminą. Tokius Notariato įstatymo pakeitimus (Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905), pagal kuriuos minėti asmenys neteko teisės būti notaro atstovais,
ministerija.
Pažymėtina, kad inicijuodama tokius Notariato įstatymo pakeitimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija aiškinamajame rašte nenurodė nei vieno iki tol galiojusio teisinio reglamentavimo trūkumo ar dėl to kilusios problemos. Taip pat ji nenurodė nei vieno laukiamo teigiamo rezultato, kurį turėtų atnešti toks notaro atstovavimą reglamentuojančios minėtos įstatymo nuostatos pakeitimas. Mano supratimu įstatymo keitimas, nenurodant esamo teisinio reguliavimo trūkumų ar dėl to kylančių problemų, taip pat nenurodant dėl siūlomų pakeitimų laukiamo teigiamo rezultato, kritikuotinas. Aiškinamajame rašte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė siekianti, kad notaro atstovu galima būtų tapti per kandidato į notarus (asesoriaus) institutą. Tokį savo siekį ministerija grindė šiais argumentais:
Notariato įstatymo 56 str. 1 d. kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris minėto įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai. Mano supratimu tai netinkamas argumentas, nes sunku būtų nesutikti su tuo, jog asmuo, turintis atitinkamą teisinio darbo stažą ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, taip pat minėto įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai. Teigti, jog asmuo, nors ir nebūdamas asesoriumi, laiko notaro kvalifikacinį egzaminą nesirengdamas tapti notaru, nėra jokio pagrindo (priešingu atveju gautųsi, jog asmuo notaro egzaminą laiko be priežasties);
į notaro veiklos specifiškumą (užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų) notaro profesijai keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl jam būtinas tinkamas profesinis pasirengimas.
Mano supratimu toks argumentas netinkamas, nes, panaikinus teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro, turinčio ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą, ir atlikusio notaro praktiką, ir asmens, turinčio ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikiusio notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikusio notaro praktiką, teisę būti notaro atstovu remiantis minėtu argumentu, susidaro situacija, kai minėtų asmenų kvalifikacija ir profesinis pasirengimas laikoma žemesni nei asesoriaus, atlikusio notaro praktiką ir išlaikiusio notaro kvalifikacinį egzaminą. Pažymėtina, jog asmeniui, ketinančiam tapti asesoriumi, Notariato įstatymas nenustato reikalavimo turėti teisinio darbo stažo, kas reiškia, jog teisės studentas, tik baigęs universitetą ir neturėdamas jokios teisinio darbo patirties, turi teisę tapti asesoriumi ir, atlikęs notaro praktiką bei išlaikęs notaro egzaminą, būti notaro atstovu;
atstovavimas yra viena iš esminių kandidato į notarus (asesoriaus) funkcijų.
Mano supratimu toks argumentas netinkamas, nes galimybė kitiems asmenims, nesantiems asesoriais, tačiau atitinkantiems reikalavimus būti notarais, galimybė būti notaro atstovais niekaip neįtakoja asesoriaus funkcijų;
reikalavimas atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką sudaro prielaidą manyti, kad kandidatas į notarus (asesorius) per šį terminą galėtų tinkamai pasirengti atlikti jam pavestas funkcijas (notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus Įstatyme nustatytas išimtis). Šis argumentas su minėtų asmenų teisės būti notaro atstovais eliminavimu nesusijęs, nes juo grindžiamas asesoriaus atliekamos notaro praktikos termino pratęsimo pagrįstumas;
kad tokia praktika yra pasiteisinusi užsienio valstybėse (pvz., Vokietijoje notarą pavaduojančiu asmeniu gali būti skiriamas tik kitas notaras, notaro asesorius arba notaras, nevykdantis notaro veiklos). Mano nuomone argumentas, jog vienoje užsienio valstybėje tokia praktika yra pasiteisinusi, nėra pakankamas, nes kitose valstybėse vedamos kitokios praktikos. Kaip nurodoma teisės doktrinoje, pvz. Rusijos Federacijoje notarą pavaduoti (atstovauti) siūlomas asmuo turi atitikti reikalavimus, keliamus asmeniui, norinčiam užimti notaro pareigas, Austrijoje notarą pavaduojančiu (atstovaujančiu) asmeniu gali būti skiriamas kitas notaras, tinkamas kandidatas į notarus arba kitas tinkamas asmuo, atitinkantis reikalavimus notaro vietai užimti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti asmenys, kuriems 2015 m. buvo panaikinta teisė būti notaro atstovais, atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems tapti notarais. Pažymėtina, kad įstatymo pakeitimo iniciatorius nenurodo, jog iki tol daugiau nei dvidešimt metų buvusi praktika Lietuvoje būtų nepasiteisinusi. Dėl Lietuvos notarų ir asesorių skaičiaus. Kaip nurodoma teisės doktrinoje, notaro atstovavimo ir pavadavimo institutai Notariato įstatyme nustatyti siekiant užtikrinti notaro atliekamų funkcijų vykdymo, notarų biurų funkcionavimo ir organizavimo tęstinumą bei nenutrūkstamumą, kai notaras dėl tam tikrų priežasčių negali laikinai vykdyti savo veiklos. 2015 m. Notariato įstatyme panaikinus galimybę notaro atstovu skirti asmenį, esantį teisės krypties socialinių mokslų daktaru ar habilituotu daktaru, turinčiu ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą, ir atlikusį notaro praktiką, ir asmenį, turintį ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikiusį notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikusį notaro praktiką, aukščiau minimų notaro atstovavimo instituto tikslų įgyvendinimas buvo apsunkintas, nes buvo sumažintas pasirinkimas asmenų, galimų skirti notaro atstovu. Lietuvos notarų rūmų duomenimis Lietuvoje yra 244 notarai, o asesorių yra tik 34, be to 3 iš jų dabartinė darbovietė ir kontaktai Lietuvos notarų rūmams nežinomi, tad tikėtina, jog realiai notarus atstovauti gali tik 31 asesorius.
Nesunku suskaičiuoti, kad vienam asesoriui tenka beveik 8 notarai, tad net ir esant idealioms sąlygomis, ko gero, sudėtinga spėti vienam asesoriui atstovauti tiek notarų, tad analizuojant šiuos skaičius darytina išvada, jog asmenų, galinčių būti skiriamais notaro atstovais, trūksta. Pažymėtina, kad vienas asesorius tuo pačiu metu gali atstovauti tik vieną notarą, kad asesorius gali nesutikti būti skiriamas notaro atstovu, be to, kai kurie asesoriai gali būti vaiko priežiūros atostogose, sirgti ir pan., tad realybėje galinčių atstovauti notarus asmenų skaičius, tikėtina, būtų dar mažesnis. Asmenų, galimų būti skiriamais notaro atstovu, didinimas ypač aktualus atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svarstomus notarų atstovų skyrimo praktikos pakeitimus, nurodytus 2020-02-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte N. (1.16.)-7R-817, skirtame Lietuvos notarų rūmams. Minėtame rašte išdėstytas siūlymas notarų atstovų skyrimą įforminti vienu Teisingumo ministro įsakymu einamiesiems metams, kuriame būtų nurodyti atstovaujami notarai ir asmenys, kurie atstovaus notarą jo atostogų, ligos ar kitais atvejais, taip pat antrą asmenį, kuris atstovautų notarą, nesant galimybei notarą atstovauti pirmajam asmeniui. Priėmus siūlomus notarų atstovų skyrimo tvarkos pakeitimus, asmenų, galinčių būti paskirtais notarų atstovais poreikis išaugtų dvigubai, nes kiekvienas notaras turėtų pasirinkti du atstovus. Dėl ekstremalios situacijos (dėl COVID-19) Kaip rodo nūdiena, kartais sąlygos būna ne tik ne idealios, bet net gerokai ekstremalesnės, nei įprastinės, ir kasdienė tvarka tampa sunkiai įgyvendinama.
Net jei idealiu atveju abejotina, ar vienas asesorius spėja atstovauti beveik 8 notarus (skaičiavimą žiūrėti aukščiau), tai ekstremaliu atveju tai turėtų būti gerokai sudėtingiau. Vadovaujantis Lietuvos notarų rūmų skelbiama informacija, 2020-03-23 (esant paskelbtam karantinui dėl COVID-19) darbą atnaujinę buvo 2/3 notarų, t. y. tą dieną nedirbo net 66 notarai (dauguma dėl priežasčių, sąlygotų ar susijusiu su karantinu dėl COVID-19), tad siekiant užtikrinti notaro atliekamų funkcijų vykdymo, notarų biurų funkcionavimo ir organizavimo tęstinumą bei nenutrūkstamumą, kai notaras dėl tam tikrų priežasčių negali laikinai vykdyti savo veiklos, tiek notarų turėjo būti pavaduojami arba atstovaujami. Pažymėtina, jog teoriškai notarus atstovauti galėjo tik 31 asesorius (vadinasi trūko net 35 notarų atstovų) ir tai tik su sąlyga, jog nei vienas jų nesirgo, nebuvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų dėl karantino ar dėl kitų priežasčių negalėjo atstovauti notaro. Mano supratimu faktinė situacija aiškiai parodė esamo notarų atstovavimo instituto reglamentavimo spragą, kai šio instituto teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų užtikrinti minėto instituto tikslo - nepertraukiamo notarinių paslaugų teikimo, nes galinčių būti skiriamais notaro atstovais asmenų, ypač nestandartinėse situacijose, trūksta.
Suteikus (grąžinus) teisę būti notarų atstovais asmenims, esantiems teisės krypties socialinių mokslų daktarais ar habilituotais daktarais, turinčiais ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą, ir atlikusiems notaro praktiką, ir asmenims, turintiems ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikiusiems notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikusiems notaro praktiką, aukščiau minėtų notaro atstovavimo instituto tikslų įgyvendinimas būtų palengvintas, nes padidėtų pasirinkimas asmenų, galimų skirti notaro atstovu. Reikia tikėtis, kad antra COVID-19 banga nekils, tačiau tokios tikimybės atmesti negalima, kaip ir tikimybės ateityje kilti panašioms pandemijoms ar kitoms nelaimėms, tad ruoštis tam reikia iš anksto. Dėl šiuo metu inicijuojamų Notariato įstatymo pakeitimų Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra pateikusi derinti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28⁽¹⁾ straipsniu įstatymo projektą, į minėtą įstatymo projektą įtraukus Notariato įstatymo 22 str.
3 d. pakeitimą, kuris nustatytų galimybę notaro atstovu būti asmeniui, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko notaro praktiką, bei asmeniu, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko notaro praktiką, būtų taupomas visų minėto įstatymo pakeitime dalyvaujančiųjų laikas ir valstybės lėšos, nes dėl minėto punkto pakeitimo nereiktų inicijuoti atskiro Notariato įstatymo keitimo. Apibendrinimas Siūlau papildyti Notariato įstatymo 22 str. 3 d. žemiau nurodytais punktais (taip nustatant (grąžinant) galimybę notaro atstovu, be kitų šiuo metu minėtame įstatymo straipsnyje nurodytų asmenų, būti ir asmeniui, kuris atitinka žemiau nurodytus kriterijus):
teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką; arba
ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Šį siūlymą grindžiu tokiais argumentais:
m. pabaigoje keičiant Notariato įstatymo 22 str.
asmenų teisę būti paskirtais notaro atstovu, buvo pakeista daugiau nei dvi dešimtis metų galiojusi praktika, tokio pakeitimo nepagrindus išsamiais ir įtikinamais argumentais, nenurodžius nei vieno iki tol galiojusio teisinio reglamentavimo trūkumo ar dėl to kilusios problemos, taip pat nenurodžius nei vieno laukiamo teigiamo rezultato, kurį turėtų atnešti toks notaro atstovavimą reglamentuojančios minėtos įstatymo nuostatos pakeitimas;
galinčių būti skiriamais notaro atstovais, trūksta, ypač nestandartinėse situacijose, ką parodė ekstremali situacija – karantino (dėl COVID-19) sąlygomis negalinčių dirbti notarų skaičius, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svarstomus notarų atstovų skyrimo praktikos pakeitimus, kuriuos priėmus, asmenų, galinčių būti paskirtais notarų atstovais poreikis išaugtų dvigubai, nes kiekvienas notaras turėtų pasirinkti du atstovus;
minėtą siūlymą, bus lengviau įgyvendinti notaro atstovavimo instituto tikslą
į tai, kad šiuo metu yra pateiktas kitų Notariato įstatymo straipsnių keitimo projektas, į minėtą įstatymo projektą įtraukus siūlomą Notariato įstatymo 22 str. 3 d. pakeitimą, būtų taupomas visų minėto įstatymo pakeitime dalyvaujančiųjų laikas ir valstybės lėšos, nes dėl minėto punkto pakeitimo nereiktų inicijuoti atskiro Notariato įstatymo keitimo. Būčiau dėkingas, jei rastumėte galimybę įvertinti šį mano pasiūlymą ir informuoti mane apie tai, net ir tuo atveju, jei šis pasiūlymas Jums nepasirodys priimtinas ar pakankamai argumentuotas. Jei kiltų klausimų, maloniai prašom kreiptis.
Nepritarti Teisingumo ministerijos duomenimis, iki 2015 m., galiojant Notariato įstatymo redakcijai (pagal kurią notaro atstovais galėjo būti ir asmenys, turintys atitinkamą pedagoginio ar mokslinio darbo stažą arba teisinio darbo stažą ir išlaikę notaro egzaminą bei atlikę praktiką) praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kad atstovu būtų paskirtas asmuo, kuris nebuvo asesoriumi ar buvusiu notaru, t. y. notaro atstovais visada buvo skiriami tik asesoriai arba notaro veiklą baigę asmenys (t. y. buvę notarai), todėl nuostata, kad notaro atstovu gali būti ir kiti asmenys buvo neveikianti, o nustatytas reguliavimas praktikoje nepasiteisino. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 6¹, 7, 10¹, 10², 14, 19, 20, 20, 22, 24, 29, 31, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49¹, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 7¹,
projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyti pagrindiniai argumentai, sąlygojantys notarų atstovavimo instituto teisinio reguliavimo pakeitimus. Kaip buvo nurodyta aiškinamajame rašte, Notariato įstatymo pakeitimo tikslas buvo įtvirtinti, kad notaro atstovu galima būtų tapti per kandidato į notarus (asesoriaus) institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidato į notarus (asesoriaus) instituto pagrindinis tikslas yra Notariato įstatymo nustatyta tvarka rengtis notaro profesinei veiklai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka pasirengimas notaro profesinei veiklai negali būti suprantamas siaurai, tik kaip atitinkamo teisinio darbo stažo įgijimas ir notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymas.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatyta priemonių sistema, sudaranti prielaidas tinkamai pasirengti notaro profesiniai veiklai, t. y.: konkurso būdu atrenkami tinkamiausi kandidatai į notarus (asesorius), jie atlieka notaro praktiką pagal individualią programą (įgyja teorines ir praktines žinias), kelia kvalifikaciją dalyvaudami Notarų rūmų notarams aktualiomis temomis organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Kandidatų į notarus (asesorių) veiklai yra keliami analogiški reikalavimai kaip notarams – taikomi veiklos apribojimai, Notarų garbės etikos kodekso nuostatos taikomos ne nuo paskyrimo atstovu, o nuo to momento, kai asmuo tampa asesoriumi. Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, arbitro funkcijų atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose), jis dirba pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame atlieka praktiką (Notariato įstatymo 62 straipsnio 1 dalis), todėl asesoriai visą darbo laiką skiria pasirengti notaro profesinei veiklai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, siekiant tinkamai pasiruošti notaro veiklai, minėtu Notariato įstatymo projektu taip pat buvo prailginta kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos trukmė iki 2 m. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmens, turinčio atitinkamą mokslo laipsnį ir pedagoginio ar mokslinio darbo stažą, arba asmens, turinčio atitinkamą teisinio darbo stažą, pedagoginio, mokslinio ar teisinio darbo stažas nebūtinai yra susijęs su notariato teise (pavyzdžiui, gali būti susijęs su baudžiamąja ar administracine teise), o tai ne visada užtikrina tinkamą praktinį pasirengimą notaro veiklai.
Atsižvelgiant į tai, jog notaras, o jo atstovavimo laikotarpiu – notaro atstovas, vykdo valstybės jam pavestas funkcijas, tokiam asmeniui yra taikomi ne tik aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau ir reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatams į notarus (asesoriams) yra taikomi analogiški nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurie taikomi ir asmenims, skiriamiems į notaro pareigas. Notariato įstatyme nesant mechanizmų nei Teisingumo ministerijai, nei Notarų rūmams motyvuotai nesutikti su notaro prašymu skirti konkretų atstovą, nuostata, jog notaro atstovu gali būti tik kandidatas į notarus (asesorius), užtikrina, jog notaro atstovu būtų skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Paminėtinas ir notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektas. Šio draudimo objektas yra civilinė atsakomybė ne tik už notarų, bet ir už notarų atstovų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notarų profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama kolektyviniu draudimu, todėl kiekvienas žalos atlyginimo atvejis turi neigiamos įtakos visam notariatui. Be to, jeigu notaro atstovo padaryta žala viršytų draudimo sumą, notaras už ją atsakytų asmeniškai. Taigi, ir dėl šių priežasčių siekiama užtikrinti, kad notarų atstovais būtų tik pasirengę notaro veiklai kvalifikuoti asmenys.
Todėl, Notariato įstatyme, viena vertus, buvo panaikinta praktikoje neveikianti nuostata, kita vertus, buvo nustatytas aiškus reguliavimas, kuris garantuoja maksimalų pasirengimą atstovavimui, taip pat atitinkamos kontrolės galimybę dėl pasirinkimo asmenų, kurie galėtų būti paskirti atstovais, ir aiškesnę jų atsakomybę ne tik už neteisėtai atliktus veiksmus, bet taip pat ir už garbės (etikos) pažeidimus. Dėl Lietuvos notarų ir asesorių skaičiaus Notaro funkcijų vykdymo, notarų biurų funkcionavimo ir organizavimo tęstinumui ir nenutrūkstamumui užtikrinti įtvirtintas ne tik notaro atstovavimo, bet taip pat ir notaro pavadavimo institutas. Pažymėtina, kad tarp notaro atstovavimo ir pavadavimo institutų yra esminių skirtumų – notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, už notaro atstovo padarytą žalą atsako atstovaujamasis notaras, o pavaduojantis notaras veikia savo vardu ir atsakomybe. Todėl praktikoje tais atvejais, kai notaras negali eiti pareigų palyginti trumpą laikotarpį, jis pats dažnai pageidauja, kad būtų skiriamas pavaduojantis notaras, o ne notaro atstovas. Neaišku kokiais argumentai remiantis yra teigiama, kad 2015 m. Notariato įstatyme panaikinus galimybę notaro atstovu skirti kitus asmenis nei kandidatus į notarus (asesorius) ar buvusius notarus notaro atstovavimo instituto tikslų įgyvendinimas buvo apsunkintas, nes buvo sumažintas pasirinkimas asmenų, galimų skirti notaro atstovu. Kaip buvo nurodyta, praktikoje nuostata dėl atstovų skyrimo kitus asmenis nei kandidatus į notarus (asesorius) ar buvusius notarus buvo neveikianti, todėl 2015 m. pakeistas reguliavimas praktikoje nieko nekeitė.
Pasisakant dėl asesorių skaičiaus atkreiptinas dėmesys, kad Notariato įstatyme yra įtvirtintas asesorių skaičiaus ribojimo principas - vadovaujantis Notariato įstatymo 56 straipsniu, kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo
skaičius yra per mažas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų nuomonę, didina asesorių skaičių ir skelbia kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą. Teisingumo ministerijos duomenimis, pvz., nuo 2020-05-04 iki 2020-06-12 atstovais yra paskirti tik 6 asmenys (atstovauja 7 notarus), o praktikoje nebuvo atvejų, kad notaro atstovais vienu metu būtų paskirti visi kandidatai į notarus (asesoriai). Todėl darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas reguliavimas tinkamai užtikrina notarinių funkcijų tęstinumą. Taip pat nesuprantamas pateiktas argumentas, kad
„asmenų, galimų būti skiriamais notaro atstovu, didinimas ypač aktualus
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svarstomus notarų atstovų skyrimo praktikos pakeitimus“. Teisingumo ministerijos 2020-02-07 raštu Nr. (1.16.)-7R-817 buvo tik svarstoma galimybė tobulinti vidinius Teisingumo ministerijos administracinius procesus, kas jokiu būdu negali įtakoti teisėkūros iniciatyvų turinio ar apimties. Priešingai, viešųjų subjektų administraciniai procesai yra organizuojami priklausomai nuo įtvirtinamo teisinio reguliavimo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad subjektų, galinčių būti notaro atstovais rato ar skaičiaus padidinimas nesumažintų Teisingumo ministerijos ar notarų administracinės naštos aptariamo klausimo kontekste. Dėl ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, laikinai, t. y. keturioms dienoms, notarų veiklą buvo sustabdę visi Lietuvos notarai. Tokiu būdu buvo siekiama sudaryti sąlygas notarams tinkamai pasiruošti darbui, apsirūpinant apsaugos priemonėmis ir sudarant saugias sąlygas notarų biurų darbuotojams ir notarų klientams . Atkreiptinas dėmesys, kad notarų biurų veiklos laikinas sustabdymas buvo nesusijęs su notarų atstovų trūkumu (kovo 23 d. buvo paskirta tik 13 atstovų), o dėl reikiamų priemonių įgyvendinimo tam, kad būtų užtikrintos saugios notarų biurų veiklos sąlygos karantino laikotarpiu. Nuo 2020 kovo 30 d. Lietuvos Respublikoje nebuvo savivaldybės, kurioje nebūtų veikiančio notaro biuro, todėl notarų paslaugų teikimas buvo užtikrintas visoje šalies teritorijoje. Todėl pateikta nuomonė, kad „faktinė situacija aiškiai parodė esamo notarų atstovavimo instituto reglamentavimo spragą, kai šio instituto teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų <...> nepertraukiamo notarinių paslaugų teikimo, nes galinčių būti skiriamais notaro atstovais asmenų, ypač nestandartinėse situacijose, trūksta“ yra visiškai nepagrįsta. Kartu abejotina, kad vien deklaratyvios, iki šiol nepasiteisinusios teisės atstovauti suteikimas asmenims, kurie nėra kandidatais į notarus (asesoriais) arba buvusiais notarais, būtų tinkama priemonė užtikrinti notarų funkcijų atlikimą esant ekstremalioms situacijoms, kurių metu būtų ribojama asmenų judėjimo laisvė ar taikytini kitokie apribojimai.
Pavyzdžiui, karantino metu privaloma darbo organizavimo forma notaro biure nepriklauso nuo to, ar notaro funkcijas vykdo notaras ar jo atstovas. Taigi, ir nepertraukiamas notarų biurų darbo organizavimas nepriklauso nuo didesnio galimų atstovų skaičiaus. Teikiamame Notariato įstatymo projekte siūlomas reguliavimas sudarytų galimybę gauti notarų teikiamas paslaugas nuotoliniu būdu, sumažintų arba visiškas eliminuotų fizinį atvykimą į notaro biurą, taigi optimaliausiai užtikrintų notarinių veiksmų nepertraukiamumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje esantiems asmenims. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė
projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė