Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5. Civilinės metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos, atlikdamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siekdama sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims pareikšti apie kliūtis sudaryti santuoką, Apie prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga apie prašymą įregistruoti santuoką skelbia viešai teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki santuokos registravimo dienos.“
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą pakeisti vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įraše
priima civilinės metrikacijos įstaiga, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) leidimas pakeisti vardą ar pavardę.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vardo ir pavardės pakeitimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pakeisti vardą ir pavardę priėmimo dienos, o tais atvejais, kai reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio leidimo gavimo civilinės metrikacijos įstaigoje dienos.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio
įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-2111 3, 16 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siūlomų pakeitimų tikslai yra:
iš civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų administracinių paslaugų – vardo ir pavardės pakeitimo registravimo – teikimą;
Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – CBARĮ) nuostatas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai CBARĮ 24 straipsnyje yra nustatyta vardo ir pavardės pakeitimo registravimo tvarka. CBARĮ 24 straipsnio
įraše priima civilinės metrikacijos įstaiga, tačiau teisingumo ministro nustatytais atvejais turi būti gautas Teisingumo ministerijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę. Taigi keičiant vardą ar pavardę tam tikrais pagrindais, kurie yra nustatyti 2016 m. gruodžio 28 d. teisingumo ministro įsakyme Nr.
1R-333
„Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –
taisyklės), Teisingumo ministerijos leidimo nereikia, todėl vardo ar pavardės keitimo procesas trunka trumpiau (pvz., jei asmuo nori pasikeisti pavardę į tėvų, sutuoktinio pavardę, jei asmuo nori susigrąžinti savo anksčiau turėtą pavardę ir pan.). Tais atvejais, kai Teisingumo ministerijos leidimas reikalingas (pvz., jei asmuo nori pakeisti pavardę į savo protėvių pavardę, jei asmuo vardą ar pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, jei keičiama nepilnamečio vaiko, vyresnio nei 3 mėnesiai, pavardė ir pan.), pakeitimo procesas užtrunka iki dviejų mėnesių. Šiuo metu galiojanti CBARĮ redakcija nereglamentuoja, kokiu tikslu, iš kur ir kokius asmens duomenis gali gauti civilinės metrikacijos įstaigos (konsulinės įstaigos). Šiame įstatyme taip pat nėra nurodomas prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo tikslas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma supaprastinti CBARĮ 24 straipsnyje įtvirtintą vardo ir pavardės keitimo tvarką ir atsisakyti tam tikrais atvejais reikalingo Teisingumo ministerijos leidimo keisti vardą ar pavardę. Tokiu atveju galutinį sprendimą dėl vardo ar pavardės keitimo priimtų tik civilinės metrikacijos įstaiga, o vardo ar pavardės pakeitimo procesas užtruktų trumpiau. Projektu taip pat siūloma patikslinti CBARĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatytą vardo ar pavardės pakeitimo registravimo momentą, t. y., CBARĮ 24 straipsnio 2 dalyje atsisakius Teisingumo ministerijos leidimo, turi būti atsisakyta ir aptariamo straipsnio 3 dalies nuostatos, kuri registravimo terminą sieja su Teisingumo ministerijos leidimo gavimo momentu. Priėmus su vardo ir pavardės keitimu susijusius siūlomus pakeitimus, gyventojai administracinę paslaugą gautų greičiau.
Tuo pačiu būtų atsisakyta Teisingumo ministerijai nebūdingos, t. y., su politikos formavimu nesusijusios, funkcijos. Be to, Teisingumo ministerijos dalyvavimas vardo ir pavardės keitimo procese laikytinas pertekliniu: nors Teisingumo ministerijai yra pavesta formuoti politiką civilinės būklės aktų registravimo srityje, Teisingumo ministerija neturi specialių žinių ar specialios (ekspertinės) kompetencijos vertinti asmenvardžių darybos klausimų – kilus neaiškumams, civilinės metrikacijos įstaigos dėl vardų ir pavardžių darybos kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, turinčią įstatymais suteiktus įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu ir vykdyti valstybinę kalbos politiką. Tuo tarpu siekiant patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę įgyti pageidaujamą vardą ar pavardę (ar yra teisės aktuose nustatytas toks vardo ar pavardės pakeitimo pagrindas, ar pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, ar dokumentuose esančių duomenų užtenka prašymo įvykdymui), pakanka civilinės metrikacijos įstaigos valstybės tarnautojų turimos kompetencijos. Be to, bendrosios kompetencijos teismui skundžiama civilinės metrikacijos išvada dėl vardo ir pavardės pakeitimo, o ne Teisingumo ministerijos leidimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą civilinės metrikacijos įstaigos savarankiškai priima absoliučią daugumą sprendimų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, tarp jų ir sprendimus dėl vardo ir pavardės pakeitimo (kai kuriais atvejais keičiant vardą ar pavardę Teisingumo ministerijos leidimo nereikia[1]).
Pažymėtina, kad daugiau atsakomybės civilinės metrikacijos įstaigoms priimant sprendimus dėl vardo ir pavardės pakeitimo buvo suteikta 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu CBARĮ, nes pagal iki to laiko galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.307 straipsnį Teisingumo ministerijos leidimas buvo būtinas visais asmens vardo ir pavardės keitimo atvejais. Manytina, kad civilinės metrikacijos įstaigų valstybės tarnautojai turi reikiamas žinias ir įgūdžius, leidžiančius savarankiškai priimti visus sprendimus, susijusius su vardo ir pavardės pakeitimu. Priėmus siūlomus pakeitimus, Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, kurie atlieka funkcijas, susijusias su išvadų dėl vardo ir pavardės pakeitimo peržiūra ir tvirtinimu, toliau teiktų civilinės metrikacijos įstaigoms metodinę pagalbą vardo ir pavardės keitimo klausimais, organizuotų mokymus ir, prireikus, parengtų metodines rekomendacijas, susijusias su tinkamu CBARĮ 24 straipsnio ir taisyklėse įtvirtintų nuostatų įgyvendinimu. Projekte kartu siūloma nustatyti, kokius asmens duomenis civilinės metrikacijos įstaigos (konsulinės įstaigos) gauna iš institucijų, registrų, informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, atlikdamos CBARĮ nustatytas funkcijas. CBARĮ 16 straipsnyje taip pat nurodomas prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo tikslas – duomenys apie ketinančius susituokti skelbiami viešai, kad suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti apie kliūtis santuokai sudaryti, kai tokia informacija disponuoja.
Pastebėtina, kad prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti CK įtvirtintas santuokos sudarymo sąlygas (santuokos savanoriškumas, monogamijos principas, draudimas tuoktis artimiems giminaičiams ir kt.), kurios negali būti užtikrintos vien tik atliekant valstybės registruose esančių duomenų ar pateiktų dokumentų patikrą. Priėmus siūlomus pakeitimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, CBARĮ nuostatos atitiks Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą prašymų pakeisti vardą ir pavardę nagrinėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Atsisakius Teisingumo ministerijos leidimų, vardo ir pavardės pakeitimo bylos nebus siunčiamos iš civilinės metrikacijos įstaigų į Teisingumo ministeriją ir iš Teisingumo ministerijos atgal civilinės metrikacijos įstaigoms. Tai leis sutaupyti registruotų siuntų siuntimo išlaidas: kasmet iki 700 eurų valstybės biudžeto ir iki 550 eurų savivaldybių biudžetų lėšų (skaičiuojant bendrai visų 60 savivaldybių lėšas; galimai sutaupytos lėšos apskaičiuotos remiantis per 2019 m. Teisingumo ministerijos suteiktų leidimų keisti vardą ar pavardę skaičiumi). 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pavardė“, „santuoka“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Per
kartus buvo reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio
metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos, atlikdamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“ Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą civilinės metrikacijos įstaigos turėtų teisę gauti informaciją ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus keičiamame įstatyme joms priskirtoms funkcijoms atlikti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų bei valstybės informacinių sistemų, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti civilinės metrikacijos įstaigų teisę neatlygintinai gauti informaciją ir duomenis iš privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomų informacinių sistemų ar kitus jų tvarkomus duomenimis bei dokumentais, jeigu įstatymai nenustato jiems pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją atitinkamoms valstybės institucijoms, kyla abejonių dėl vertinamosios projekto nuostatos atitikties konstituciniam nuosavybės teisės apsaugos principui.
Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Manytina, kad tokiu atveju būtų tiesiogiai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe naudotis neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu projekte turimas tikslas nustatyti civilinės metrikacijos įstaigų gauti reikalingą informaciją bei duomenis iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenų, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, projekte reikėtų nustatyti tokios informacijos ir duomenų gavimo atlygintinumą. 2. Projekto
nuostatą, kad Teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsisakius tam tikrais atvejais reikalingo Teisingumo ministerijos leidimo keisti vardą ar pavardę, galutinį sprendimą dėl vardo ar pavardės keitimo priimtų tik civilinės metrikacijos įstaiga, o vardo ar pavardės pakeitimo procesas užtruktų trumpiau. Be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad Teisingumo ministerija neturi specialių žinių ar specialios (ekspertinės) kompetencijos vertinti asmenvardžių darybos klausimų – kilus neaiškumams, civilinės metrikacijos įstaigos dėl vardų ir pavardžių darybos kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, turinčią įstatymais suteiktus įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu ir vykdyti valstybinę kalbos politiką. Tuo tarpu siekiant patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę įgyti pageidaujamą vardą ar pavardę (ar yra teisės aktuose nustatytas toks vardo ar pavardės pakeitimo pagrindas, ar pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, ar dokumentuose esančių duomenų užtenka prašymo įvykdymui), pakanka civilinės metrikacijos įstaigos valstybės tarnautojų turimos kompetencijos. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 32 punkte nustatyta, kad šių taisyklių 9.2–9.7, 9¹.1 papunkčiuose ir 11 punkte, jeigu keičiamas vyresnio kaip 3 mėnesių nepilnamečio vaiko vardas, taip pat 12.1–12.3, 12¹.1 papunkčiuose nurodytais atvejais reikia gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimą.
Pagal aukščiau nurodytose taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą ministerijos leidimas reikalingas tais atvejais, kai yra keičiami nepilnamečių iki 16 metų vaikų vardai ir (ar) pavardės, įskaitant tuos atvejus, kuomet vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis. Siekiant, kad būtų tinkamai apsaugotos nepilnamečių vaikų teisės jų vardų ir (ar) pavardžių keitimo srityje bei siekiant vienodos teisės aktų taikymo praktikos keičiant nepilnamečių vaikų vardus bei pavardes Lietuvos Respublikoje suformavimo, svarstytina, ar nuostata dėl Teisingumo ministerijos leidimo reikalingumo keičiant nepilnamečių asmenų vardus ir (ar) pavardes, taip pat kitais svarbiais atvejais neturėtų būti palikta. Be to, manytina, kad pagrindai, kuriems esant būtų reikalingas ministerijos leidimas, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Poįstatyminiame teisės akte galėtų būti nustatyta minėto leidimo išdavimo tvarka. Tuo atveju, jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai ir nuostatos dėl Teisingumo ministerijos leidimo reikalingumo iš keičiamo įstatymo nebūtų išbrauktos arba jos būtų tik patikslintos, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas DĖL
AR
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovės: N. Žilinskienė, A. Godienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė M. Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-281 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,civilinės metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos, atlikdamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“ Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą civilinės metrikacijos įstaigos turėtų teisę gauti informaciją ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus keičiamame įstatyme joms priskirtoms funkcijoms atlikti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų bei valstybės informacinių sistemų, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti civilinės metrikacijos įstaigų teisę neatlygintinai gauti informaciją ir duomenis iš privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomų informacinių sistemų ar kitus jų tvarkomus duomenimis bei dokumentais, jeigu įstatymai nenustato jiems pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją atitinkamoms valstybės institucijoms, kyla abejonių dėl vertinamosios projekto nuostatos atitikties konstituciniam nuosavybės teisės apsaugos principui. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis.
Manytina, kad tokiu atveju būtų tiesiogiai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe naudotis neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu projekte turimas tikslas nustatyti civilinės metrikacijos įstaigų gauti reikalingą informaciją bei duomenis iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenų, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, projekte reikėtų nustatyti tokios informacijos ir duomenų gavimo atlygintinumą. Nepritarti Siūloma projekto nuostata siejama su siekiu įtvirtinti įstatyme civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teisę gauti informaciją ir duomenis, visų pirma, atsižvelgiant į funkcijų specifiką – asmens duomenis. Tokiu būdu kitoms institucijoms ar fiziniams asmenims, iškilus abejonėms, kokiu pagrindu civilinės metrikacijos įstaigos ar konsulinės įstaigos tvarko asmens duomenis, būtų aiški įstatyminė nuostata. Civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos, atlikdamos savo funkcijas, pirmiausia naudojasi valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, tačiau informaciją ir duomenis, įskaitant asmens duomenis, joms teikia ir fiziniai asmenys, kurie kreipiasi dėl konkrečios paslaugos, taip pat duomenis teikia notarai (pvz., tėvystės pripažinimo pareiškimus).
Projektu nesiekiama sureguliuoti informacijos ir duomenų gavimo atlygintinumą ar įpareigoti teikti duomenis neatlygintinai. Informacija ir duomenys, kuriuos turi gauti civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos tam, kad būtų atlikti įstatyme nustatyti veiksmai (įregistruota tėvystė, pakeistas asmens vardas ar pavardė, išduota pažyma dėl kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą ir t.t.), nėra kažkieno nuosavybės objektai, o aptariama projekto nuostata nesukuria ir pareigos pateikti tokius duomenis – atitinkamos pareigos yra kitose galiojančiose Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (pvz., pareiga Lietuvos Respublikos piliečiams pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms apie užsienyje įregistruotus civilinės būklės aktus, 7 str.) ar kitų įstatymų (pvz., Civilinio kodekso
įstaigai tėvystės pripažinimo pareiškimą) nuostatose. Atitinkamos informacijos ir asmens duomenų pateikimas, kai juos civilinės metrikacijos įstaigoms ar konsulinėms įstaigoms teikia fizinis asmuo, siekiantis, kad būtų įregistruotas civilinės būklės aktas, yra to civilinės būklės akto įregistravimo sąlyga, kurios nesant akto registravimas nebūtų įmanomas. Projekte numatyta, kad galima gauti tik tokius duomenis, kurie reikalingi įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Taip yra užtikrinama Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, t. y. asmens duomenys tvarkomi adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.
Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos, nustatančios atitinkamų institucijų teisę gauti duomenis ne tik iš kitų valstybės institucijų, valstybės informacinių sistemų ir registrų, bet ir iš kitų subjektų, įskaitant ir fizinius asmenis (neaptariant atlygintinumo ar neatlygintinumo) yra įtvirtintos ne viename įstatyme (pvz., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str. 3 d. (priimto įstatymo Nr. XIII-2779), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 str. 6 d. (priimto įstatymo Nr. XIII-2671), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 str. 6 d. (priimto įstatymo Nr. XIII-2676)), taip pat Seimui pateiktuose įstatymų projektuose (pvz., Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 projektas Nr. XIIIP-4167(3), Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355), dėl kurių Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai nėra gauta. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. balandžio 28 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4756 nuostatos neprieštarauja konstituciniam nuosavybės teisės apsaugos principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė