Covid-19 ligos (KORONAviruso infekcijos) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VARTOJIMO sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo nustatytas visų atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamų renginių bei susibūrimų draudimas. Taigi, nuo 2020 m. kovo 16 d. įvedus karantiną Lietuvos Respublikoje buvo visiškai panaikintos renginių organizatorių galimybės organizuoti sporto, kultūros ir pramogų renginius. Pabrėžtina, kad renginiai laiku neįvyko ne dėl renginių organizatorių sprendimų, o dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Renginių organizavimo proceso metu (planuojant renginį, sudarant sutartis su atlikėjais ir renginio vietos valdytojais, organizuojant renginio reklamą, sudarant sutartis dėl renginio bilietų platinimo su bilietų platintojais ir k.) ir bilietų į renginius pardavimo (sutarties su sudarymo) metu nei renginio organizatoriai, nei vartotojai negalėjo numatyti nei COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo, nei dėl jos paskelbto karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus. Dėl renginių ir susibūrimų draudimo karantino metu renginių organizavimo verslas (renginių organizatoriai, bilietų platintojai, renginių vietų valdytojai) patiria sunkias ekonomines pasekmes, nes ne tik negauna pajamų, bet ir patiria tiesioginius nuostolius, kai vartotojai masiškai kreipiasi su prašymais grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusius renginius.
Aptariant problemos mąstą, Renginių industrijos asociacija nurodo, kad į renginius, kurių data nuo kovo 13 d. iki birželio 30 d., bilietus yra įsigiję daugiau kaip 300 000 vartotojų (neįtraukti renginiai, į kuriuos bilietus organizatoriai platina savarankiškai, ne per bilietų platintojus). Jeigu šiuo beprecedenčiu atveju nebus suteikta galimybė renginių organizatoriui nustatyti renginio vėlesnę datą, o prioritetas bus teikiamas sutarčių nutraukimui ir pinigų vartotojams grąžinimui, renginių organizavimo sektorius patirs ne tik didelių nuostolių, bet ir, tikėtina, daug renginių organizatorių taps nemokūs, nes, kaip minėta, renginių organizatoriai negali gauti pajamų ir jau yra patyrę renginių organizavimo išlaidas. Masinio renginių organizatorių nemokumo atveju neigiamas pasekmes patirtų ne tik renginių organizatoriai, bilietų platintojai, renginių vietų valdytojai, bet ir šiame sektoriuje dirbantys kiti asmenys (atlikėjai, techniniai darbuotojai), taip pat vartotojai, nes jiems nebus suteikta paslauga (renginys) ir nebus grąžinti už bilius sumokėti pinigai. Įstatymo projektu siekiama švelninti dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino metu taikomo visų atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamų renginių bei susibūrimų draudimo verslo patiriamas neigiamas pasekmes, nustatant vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, ir verslo (renginių organizatorių) interesų pusiausvyrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XVIII¹ skyriuje reglamentuoti vartojimo sutarčių ypatumai. Tačiau nei Civiliniame kodekse, nei kitame įstatyme nėra reglamentuoti vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių organizavimo paslaugų teikimo ypatumai ir vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, teisės. Be to, Civilinio kodekso 6.212, 6.253 ir kituose straipsnyje nustatytas sutarties šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure), taip pat nenugalimos jėgos teisinės pasekmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 patvirtintos Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklės. Šios taisyklės nustato sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo, bendruosius vartotojo informavimo ir bilietuose bei abonementuose teikiamos informacijos reikalavimus, įtvirtina paslaugų teikėjo pareigas 4.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirmiausia pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog renginių organizavimo verslas susiduria su laikino ir išimtinio pobūdžio sunkumais, kuriuos sukėlė konkreti situacija – COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pasekmių poveikis ir karantino metu nustatytas renginių ir susibūrimų draudimas, bei dėl to siūloma išimtinai nustatyti tam tikrus tik vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, apsaugos ypatumus ir atsiskaitymo su vartotojais dėl neįvykusių renginių specialias normas, ir nėra siekiama nustatyti nuolatinių ir bendro pobūdžio teisės normų, kurios būtų taikomos neribotą laikotarpį, buvo priimtas sprendimas parengti atskirą įstatymą, skirtą būtent šiuo metu susiklosčiusiai problemai spręsti (siekiant išvengti masinio renginių organizatorių nemokumo). Įstatymo projektu siūloma nustatyti vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymo ypatumus, kai šios sutartys buvo sudarytos (t. y. bilietai į renginius parduoti) iki
ir susibūrimų draudimo įsigaliojimo), ir renginio data yra karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo laikotarpiu arba per 3 mėnesių laikotarpį nuo šio draudimo panaikinimo. Numatoma, kad įstatymas būtų taikomas ir renginiams, kurių data 3 mėnesių laikotarpiu nuo renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, kadangi renginių organizatoriai neigiamas pasekmes patirs net ir tam tikrą laikotarpį po renginių draudimo panaikinimo dėl to, jog bus vengiama masinių susibūrimų, siekiant nerizikuoti sveikata dėl objektyvių priežasčių.
Pažymėtina, kad šio Įstatymo nuostatos nebus taikomos pasibaigusioms vartojimo sutartims, t. y. kai šalys ar viena iš šalių nutraukė sutartį, ir tais atvejais, kai iki šių nuostatų įsigaliojimo vartotojai, vadovaudamiesi sudarytomis sutartimis ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, jau išreiškė valią renginių organizatoriams susigrąžinti lėšas už bilietus į numatytą renginį. Įstatymo projekte siūlomos sąvokų „bilietas“ ir „paslaugų teikėjas“ apibrėžtys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 patvirtintose Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklėse pateiktas sąvokų šių apibrėžtis. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos (pavyzdžiui, vartojimo sutartis, vartotojas, verslininkas) suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Įstatymo projektu numatoma apriboti vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, teisę vienašališkai nutraukti vartojimo sutartį dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą dėl to, kad dėl karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo paslaugų teikėjas negali užtikrinti renginio organizavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas teisės nutraukti vartojimo sutartį ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą apribojimas neužkerta kelio paslaugų teikėjui ar vartotojui nutraukti vartojimo sutarties kitais Civiliniame kodekse ir (ar) paslaugų teikėjo patvirtintose paslaugų teikimo taisyklėse nustatytais pagrindais.
Siekiant sušvelninti renginių organizatorių patiriamas neigiamas pasekmes, Įstatymo projekte prioritetas suteikiamas vėlesniam renginių organizavimui (renginių vėlesnės datos nustatymui). Įstatymo projekte numatoma, kad kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo arba renginio data yra 3 mėnesių laikotarpiu nuo renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti per protingą terminą nuo pradinės renginio datos, tačiau ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo. Kartu siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, numatoma, kad tokiu atveju paslaugų teikėjas neturi teisės iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių. Be to, paslaugų teikėjas vartotojams privalo pateikti informaciją apie vėlesnę renginio datą ir kitą informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklėse. Taip pat turės būti užtikrinama, kad paslaugų teikėjo pranešimas apie vėlesnę renginio datą turi būti skelbiamas tokiomis pačiomis arba lygiavertėmis priemonėmis ir būdais, kokiais buvo pateikiama informacija apie pradinę renginio datą bilietų pardavimo vietose. Svarbu pažymėti, kad nustačius kitą renginio datą, vartotojas turės teisę nesutikti su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis ir turės apie tai pranešti paslaugų teikėjui ne vėliau nei per 30 dienų nuo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą.
Siekiant palengvinti renginių organizatorių finansinę situaciją, Įstatymo projekte numatoma, kad kai vartotojas nesutinka su kita renginio data, vartotojas ir paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo vartotojo pranešimo (nesutikimo su vėlesne renginio data), gali susitarti dėl kompensavimo už neįvykusį renginį vartotojui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikant jokių papildomų mokesčių vartotojui. Kuponu vartotojas galės apmokėti už bilietus į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius. Tuo atveju jeigu vartotojas kuponu neapmoka bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainos ar jos dalies per
ir susibūrimų draudimo panaikinimo, jis turės teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 14 dienų po šio termino pabaigos grąžintų vartotojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Įstatymo projektą, kai vartotojas nesutinka su kita renginio data ir vartotojas bei paslaugų teikėjas nesusitaria dėl kompensavimo suteikiant kuponą, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per
pinigų vartotojui grąžinimas). Kartu numatoma išimtis tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki liga, komandiruotė į užsienio valstybė, studijos užsienio valstybėje ar pan.) vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą.
Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje Jeigu paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per
laikotarpio pabaigos (t. y. 30 dienų nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo). Galiausiai Įstatymo projekte numatomas vartojimo ginčų dėl šio įstatymo taikymo neteisminis sprendimas. Vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl šio įstatymo taikymo ne teismo tvarka spręs Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šiuo metu sprendžia vartotojų ir verslininkų ginčus dėl renginių organizavimo ir dėl renginių atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama sušvelninti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino padarinius verslui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte, kuriuo Įstatymo projektas teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui, prašoma šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas bendrai paėmus turėtų teigiamas pasekmes ir renginių organizavimo sektoriui (renginių organizatoriams, bilietų platintojams, renginių vietų valdytojams, šiame sektoriuje dirbantiems kitiems asmenims, tokiems kaip atlikėjai, techniniai darbuotojai), ir vartotojams, būtų užtikrinta renginių organizatorių ir vartotojų interesų pusiausvyra. Nesant siūlomo teisinio reguliavimo, kiltų didelė rizika, kad renginių organizatoriai neturėtų galimybių vykdyti tolesnės veiklos, o vartotojai netektų galimybės gauti paslaugą – dalyvauti renginiuose arba atgauti už bilietus sumokėtus pinigus. Įstatymo projekte prioritetas teikiamas vėlesniam sutarčių įvykdymui (vėlesniam renginio datų nustatymui) nei sutarčių nutraukimui. Numatomas galimas neigiamas Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo poveikis vartotojų apsaugos lygiui (t. y. ribojama vartotojo teisė nutraukti sutartį, atidedamas už bilietus sumokėtų pinigų grąžinimas kai kuriais atvejais). Vis dėl to Įstatymo projekte detaliai reglamentuojama atsiskaitymo su vartotojais tvarka ir terminai bei tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų žymiai sumažinti renginių organizatorių galimo nemokumo riziką, tikimasi, jog teigiamas poveikis turėtų atsverti neigiamą poveikį. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
plėtrai Įstatymo projektas palankus renginių organizavimo verslui, sušvelninamas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino metu nustatyto renginių bei susibūrimų draudimo verslo patiriamų neigiamų pasekmių poveikis, sumažinama laikinų finansinių sunkumų patiriančių renginių organizatorių bankroto tikimybė. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateikti terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 jau patvirtintos Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, šiuo metu nagrinėja vartotojų ir renginių organizatorių (paslaugų teikėjų) ginčus ne teismo tvarka. Šiai tarnybai papildomų lėšų vartojimo ginčų neteisminiam sprendimui pagal šį įstatymą nereikės. Be to, tikimasi, kad priėmus šį įstatymą, sumažės vartotojų ir renginių organizatorių (paslaugų teikėjų) ginčų, nes bus aiškiai reglamentuotos vartotojų ir paslaugų teikėjų teisės ir pareigos bei atsiskaitymo su vartotojais tvarka. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo gautos Renginių industrijos asociacijos ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso išvados (pastabos). Šių organizacijų išvados buvo aptartos 2020 m. balandžio
pasiūlymai, įvertinus skirtingas šių organizacijų nuomones. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „COVID-19“, „renginiai“, „vartojimo sutartys dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projekte vartojamas terminas „COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)“, nes toks terminas nusistovėjo sveikatos apsaugos srities teisės aktuose, kuriuos rengia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Covid-19 ligos (KORONAviruso infekcijos) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VARTOJIMO sutarčių dėl renginių organizavimo PASLAUGŲ TEIKIMO vykdymui ĮSTATYMo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
renginių organizavimo vykdymui įtakos turi ne pati COVID-19 infekcija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas ir to sąlygoti ūkinės veiklos ir kitokie apribojimai valstybės teritorijoje, bei derinant įstatymo pavadinimą su projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi, pavadinimą siūlome tikslinti, nurodant, kad įstatymo reguliavimo dalykas yra ne Covid-19 ligos sukeltų pasekmių, o dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikis vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui. Be to, įstatymo pavadinime brauktinas žodis „ligos“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje ir kitose projekto nuostatose įtvirtinta, kad įstatymas taikomas tik tais atvejais, kai vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymas tapo neįmanomas ar žymiai apsunkintas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino ir draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus atvirose ir uždarose erdvėse. Tačiau norime pažymėti, kad renginių organizavimas gali tapti neįmanomas ne tik dėl draudimo organizuoti renginius įvairiose erdvėse, tačiau ir dėl kitokių karantino režimo nustatytų apribojimų, pvz. dėl draudimo atvykti asmenims iš epidemijos paveiktų šalių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįsta įstatyme numatyti karantino režimo sąlygą – draudimą organizuoti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kaip vienintelę galimą įstatymo taikymo sąlygą.
Galbūt tikslinga nustatyti, kad įstatymas taikomas visais atvejais, kai dėl paskelbto karantino taikomų asmenų laisvių ir teisių draudimų ir (ar) ribojimų numatyto renginio organizavimas tapo neįmanomas ar žymiai apsunkintas. 3. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad paslaugų teikėjui nustačius vėlesnę renginio datą, kuri negali būti vėlesnė nei po 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, jis privalėtų grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per
negali dalyvauti renginyje. Visais kitais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai susitariama dėl kupono, paslaugų teikėjas privalėtų grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per
siūloma įtvirtinti „saugiklius“ tik paslaugų teikėjų naudai, t.y. paslaugų teikėjui vienašališkai nustačius, pvz. 12 mėnesių vėlesnę renginio datą, vartotojas turės įrodinėti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalės tuo metu dalyvauti renginyje, ir tik tokiu atveju renginių organizatorius jam turėtų grąžinti pinigus už bilietą per 14 dienų nuo vartotojo pateiktų įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenustato jokių „saugiklių“ vartotojo naudai, t.y. įstatymų nenustato jokių sąlygų, užkertančių kelią paslaugų teikėjams piktnaudžiauti jiems suteikta teise net 12 mėnesių nukėlinėti renginių datas, net ir nesant tam objektyvių galimybių.
Kitaip sakant, dabartinė projekto nuostatų formuluotė įgalina visus paslaugų teikėjus vienašališkai, nepateikus jokių teisinių nukelto renginio organizavimo rekvizitų, nukelti visų jų organizuojamų renginių datas net 12 mėnesių terminui, ir tik tada spręsti būsimas renginio neįvykimo pasekmes. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti proporcingą ūkio subjektų bei vartotojų interesų apsaugą, siūlome projekte įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią paslaugų teikėjus, prieš skelbiant vėlesnes organizuojamų renginių datas, vartotojų teises ginančiai organizacijai pateikti duomenis, įrodančius, kad dėl nukelto renginio susitarta su susijusiais trečiaisiais asmenimis, be kurių tiesioginio dalyvavimo ar kitokio indėlio renginys būtų neįmanomas (atlikėjai, nuomotojai, techninis personalas ir t.t.). 4. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad vartotojas turi teisę ne vėliau nei per 30 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data. Manytina, kad toks vartotojo pranešimas yra pakankamas jo valios nedalyvauti renginyje išreiškimas, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vadovaujantis projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, vartotojas, norėdamas atgauti pinigus anksčiau nei atidėta renginio data ir išreiškęs valią nedalyvauti renginyje, dar turi įrodinėti objektyvias savo nedalyvavimo renginyje priežastis. Pastebėtina ir tai, kad projekto 4 straipsnio 5 dalyje nėra detalizuota, kokios aplinkybės galėtų būti laikomos „objektyviomis“, minėtų aplinkybių vertinimą paliekant paslaugų teikėjo valiai.
Taigi, analizuojant teikiamos nuostatos turinį darytina išvada, kad įstatyme nustatytų pinigų už bilietą grąžinimo terminų taikymas (14 dienų po atidėto renginio ar 14 dienų po pranešimo apie „objektyvią“ priežastį) priklausytų išimtai nuo paslaugų teikėjo subjektyvaus vertinimo. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu ir tokios nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos derėjimo su Konstitucinio Teismo doktrininėmis nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Apibendrinant pateiktas pastabas konstatuotina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas neturi ir negali priklausyti išimtai nuo paslaugų teikėjo valios, įstatyme nenurodant jokių “objektyvumą” detalizuojančių kriterijų. Manytina, kad tokio pobūdžio įstatyminis reguliavimas, atsižvelgiant į jo ekstraordinarų pobūdį, turėtų būti aiškus, konkretus ir baigtinio sąrašo. 5. Vadovaujantis projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paslaugų teikėjui ir vartotojui nesudarius susitarimo dėl kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, tuo tarpu paslaugų teikėjui ir vartotojui susitarus dėl kompensavimo suteikiant kuponą, siūloma, kad jo vertė būtų ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, neįskaitant mokesčių.
Atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti derinami abiejų šalių – tiek verslo, tiek vartotojų – interesai, siūlytina vienodinti projekto 4 straipsnyje nurodytas sumas, prie tiesioginės bilieto kainos priskaičiuojant ir papildomus vartotojo sumokėtus mokesčius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DĖL Covid-19 (KORONAviruso infekcijos) PASKELBTO KARANTINO SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VARTOJIMO sutarčių dėl renginių organizavimo PASLAUGŲ TEIKIMO vykdymui ĮSTATYMo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalis tikslintina:
nurodyti, kad įstatymas reglamentuoja ne bet kokio paskelbto karantino, o būtent dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių vykdymui;
ir (ar) ribojimai, įskaitant draudimus atvirose ir (ar) uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sprendimu galbūt bus taikomi ir atšaukus karantiną (įvedus kokį kitą visuomeninių santykių teisinį režimą), t.y. projekte reikėtų pabrėžti, kad įstatymas taikomas paslaugų teikimo sutarčių vykdymui, kai paslaugų vykdymas tapo neįmanomas ar gerokai apsunkintas ne dėl paskelbto karantino metu taikomų, o dėl paskelbto karantino metu nustatytų draudimų ir (ar) ribojimų;
santrumpa „draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus“ yra iš dalies klaidinanti ir nepilnai atspindi visas galimas įstatymo taikymo sąlygas, siūlome 1) neišskirti draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus iš bendro galimų asmens teisių draudimų ir (ar) ribojimų, dėl kurių paslaugų teikimas tapo neįmanomas ar apsunkintas, rato bei 2) santrumpos „draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus“ turiniu apibrėžti ir apimti visų galimų asmens teisių draudimų ir (ar) ribojimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „1.
Šis įstatymas reguliuoja vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių (toliau – renginiai) organizavimo paslaugų teikimo vykdymą, kai tai tapo neįmanoma ar teikti tokias paslaugas tapo gerokai sunkiau dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino (toliau – karantinas) metu nustatytų asmenų teisių ir laisvių draudimų ir (ar) ribojimų, įskaitant draudimą atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus (toliau – draudimai, dėl kurių renginių organizavimas tapo neįmanomas ar žymiai apsunkintas)“. Atitinkamai turėtų būti patikslintos visos įstatymo nuostatos, kuriose vartojama mūsų siūloma keisti santrumpa. 2. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad vartotojui nesutikus su vėlesne renginio data, kupono kaip kompensacinės priemonės suteikimas yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 4 straipsnio 3 dalies santykis su minėto straipsnio 5 dalimi, kurioje paslaugų teikėjo pareigos išduoti kuponą nelieka ir yra nustatoma, kad “jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos”.
Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes suteikia galimybę paslaugų teikėjui (be kita ko stipresniajai vartojimo sutarties šaliai) piktnaudžiauti savo padėtimi ir tikslingai nevykdyti projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos suteikti kuponą, nes šio straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia jam teisę nesiūlyti kupono ir vartotojo sumokėtus pinigus be pagrindo laikyti iki
vėlesnės renginio datos. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nustatant aiškų ir pagrįstą terminą, per kurį, paslaugų organizatoriui nepasiūlius vartotojui kupono, turėtų būti grąžinama už bilietą sumokėta kaina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO
2020-04-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis,
komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Šarūnas Radvilavičius, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso teisininkė Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narė Evelina Gruzdienė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė, renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-04-27 Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo vykdymui įtakos turi ne pati COVID-19 infekcija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas ir to sąlygoti ūkinės veiklos ir kitokie apribojimai valstybės teritorijoje, bei derinant įstatymo pavadinimą su projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi, pavadinimą siūlome tikslinti, nurodant, kad įstatymo reguliavimo dalykas yra ne Covid-19 ligos sukeltų pasekmių, o dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikis vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui. Be to, įstatymo pavadinime brauktinas žodis „ligos“. Pritarti Siūlymas tiksliau apibrėžia įstatymo reguliavimo dalyką. Komiteto pasiūlymas Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalyje ir kitose projekto nuostatose įtvirtinta, kad įstatymas taikomas tik tais atvejais, kai vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymas tapo neįmanomas ar žymiai apsunkintas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino ir draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus atvirose ir uždarose erdvėse. Tačiau norime pažymėti, kad renginių organizavimas gali tapti neįmanomas ne tik dėl draudimo organizuoti renginius įvairiose erdvėse, tačiau ir dėl kitokių karantino režimo nustatytų apribojimų, pvz. dėl draudimo atvykti asmenims iš epidemijos paveiktų šalių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįsta įstatyme numatyti karantino režimo sąlygą – draudimą organizuoti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kaip vienintelę galimą įstatymo taikymo sąlygą.
Galbūt tikslinga nustatyti, kad įstatymas taikomas visais atvejais, kai dėl paskelbto karantino taikomų asmenų laisvių ir teisių draudimų ir (ar) ribojimų numatyto renginio organizavimas tapo neįmanomas ar žymiai apsunkintas. Pritarti Siūlymas tiksliau apibrėžia įstatymo reguliavimo dalyką. Komiteto pasiūlymas Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
paskirtis ir taikymas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino (toliau – karantinas) metu taikomų asmens laisvių ir teisių draudimų ir
(ar) ribojimų bei draudimo atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus (toliau – draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus). 1. Šis įstatymas reguliuoja vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių (toliau – renginiai) organizavimo paslaugų teikimo vykdymą, kai tai tapo neįmanoma ar teikti tokias paslaugas tapo gerokai sunkiau teikimas tapo žymiai apsunkintas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino (toliau – karantinas) metu taikomų asmenų laisvių ir teisių draudimų ir (ar) ribojimų ir bei draudimo atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus (toliau – draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus) atvirose ir uždarose erdvėse. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-274 Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad paslaugų teikėjui nustačius vėlesnę renginio datą, kuri negali būti vėlesnė nei po 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, jis privalėtų grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje.
Visais kitais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai susitariama dėl kupono, paslaugų teikėjas privalėtų grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos. Kitaip sakant, projektu siūloma įtvirtinti „saugiklius“ tik paslaugų teikėjų naudai, t.y. paslaugų teikėjui vienašališkai nustačius, pvz. 12 mėnesių vėlesnę renginio datą, vartotojas turės įrodinėti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalės tuo metu dalyvauti renginyje, ir tik tokiu atveju renginių organizatorius jam turėtų grąžinti pinigus už bilietą per 14 dienų nuo vartotojo pateiktų įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenustato jokių „saugiklių“ vartotojo naudai, t.y. įstatymų nenustato jokių sąlygų, užkertančių kelią paslaugų teikėjams piktnaudžiauti jiems suteikta teise net 12 mėnesių nukėlinėti renginių datas, net ir nesant tam objektyvių galimybių. Kitaip sakant, dabartinė projekto nuostatų formuluotė įgalina visus paslaugų teikėjus vienašališkai, nepateikus jokių teisinių nukelto renginio organizavimo rekvizitų, nukelti visų jų organizuojamų renginių datas net 12 mėnesių terminui, ir tik tada spręsti būsimas renginio neįvykimo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti proporcingą ūkio subjektų bei vartotojų interesų apsaugą, siūlome projekte įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią paslaugų teikėjus, prieš skelbiant vėlesnes organizuojamų renginių datas, vartotojų teises ginančiai organizacijai pateikti duomenis, įrodančius, kad dėl nukelto renginio susitarta su susijusiais trečiaisiais asmenimis, be kurių tiesioginio dalyvavimo ar kitokio indėlio renginys būtų neįmanomas (atlikėjai, nuomotojai, techninis personalas ir t.t.). Nepritarti Sprendimą dėl renginio perkėlimo ar atšaukimo paslaugų teikėjas pagal projektą priima per
nustačius piktnaudžiavimo faktus bus ginamos taikant ir galiojančias teisės normas. Įtvirtinti pareigą paslaugų teikėjui teikti duomenis vartotojų teises ginančiai organizacijai yra perteklinis reikalavimas, nes jis didintų administracinę naštą bei nepagrįstai įpareigotų paslaugų teikėją jau iškart po karantino pabaigos sudaryti sutartis su visais asmenimis, bet kurių renginys būtų neįmanomas, nors praktikoje didelio masto renginiai organizuojami sistemingai ir išdėstant tai per ilgą laiko tarpą (projekte numatyta 12 mėn.). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-274 2;5 Projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad vartotojas turi teisę ne vėliau nei per 30 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data.
Manytina, kad toks vartotojo pranešimas yra pakankamas jo valios nedalyvauti renginyje išreiškimas, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vadovaujantis projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, vartotojas, norėdamas atgauti pinigus anksčiau nei atidėta renginio data ir išreiškęs valią nedalyvauti renginyje, dar turi įrodinėti objektyvias savo nedalyvavimo renginyje priežastis. Pastebėtina ir tai, kad projekto 4 straipsnio 5 dalyje nėra detalizuota, kokios aplinkybės galėtų būti laikomos „objektyviomis“, minėtų aplinkybių vertinimą paliekant paslaugų teikėjo valiai. Taigi, analizuojant teikiamos nuostatos turinį darytina išvada, kad įstatyme nustatytų pinigų už bilietą grąžinimo terminų taikymas (14 dienų po atidėto renginio ar 14 dienų po pranešimo apie „objektyvią“ priežastį) priklausytų išimtai nuo paslaugų teikėjo subjektyvaus vertinimo. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu ir tokios nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos derėjimo su Konstitucinio Teismo doktrininėmis nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Apibendrinant pateiktas pastabas konstatuotina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas neturi ir negali priklausyti išimtai nuo paslaugų teikėjo valios, įstatyme nenurodant jokių “objektyvumą” detalizuojančių kriterijų.
Manytina, kad tokio pobūdžio įstatyminis reguliavimas, atsižvelgiant į jo ekstraordinarų pobūdį, turėtų būti aiškus, konkretus ir baigtinio sąrašo. Iš dalies pritarti Komitetas teikia alternatyvų pasiūlymą . Komiteto pasiūlymas Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui Nesant šio
straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Vadovaujantis projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paslaugų teikėjui ir vartotojui nesudarius susitarimo dėl kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, tuo tarpu paslaugų teikėjui ir vartotojui susitarus dėl kompensavimo suteikiant kuponą, siūloma, kad jo vertė būtų ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, neįskaitant mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti derinami abiejų šalių – tiek verslo, tiek vartotojų – interesai, siūlytina vienodinti projekto 4 straipsnyje nurodytas sumas, prie tiesioginės bilieto kainos priskaičiuojant ir papildomus vartotojo sumokėtus mokesčius.
Nepritarti Atkreipiamas dėmesys, kad renginiai, kitaip nei įprasta, ne COVID-19 viruso sukeltos krizės laikotarpiu, neįvyko ne renginio organizatoriaus valia ar sprendimu, o dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino. Force majeure aplinkybės, lemiančios renginio atšaukimą ar jo nukėlimą, neturi jokios įtakos papildomiems bilietui taikytiems platintojo mokesčiams, nes bilietų platintojo paslauga suteikiama bilieto įteikimo pirkėjui momentu ir santykiai tarp pirkėjo ir platintojo pasibaigia bilieto nusipirkimo momentu. Renginio atšaukimo dėl force majeure aplinkybių atveju, nuostoliai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo normomis, nėra kompensuojami, t. y renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės atlyginti tokius pirkėjų nuostolius. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas
2 Susipažinę su Lietuvos Respublikos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektu nurodome, kad šiam įstatymo projektui pritariame tik iš dalies ir teikiame šias pastabas. Valstybės pozicija turi remtis vartotojų gynimo prioritetu.
Tačiau projekte siūlomi vartotojų teisių suvaržymai ne tik negina vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, bet net pastato vartotoją į gerokai blogesnę padėtį – tai prieštarauja tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams bei Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. 1. Pabrėžtina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartotojui nustatytas 30 dienų terminas pranešti paslaugų teikėjui apie nesutikimą su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis, pažeidžia vartotojų interesus. Visų pirma, vadovaujantis pirma straipsnio dalimi renginių organizatoriai gali paskelbti tik vėlesnę renginio datą, o apie pasikeitusias kitas esmines sąlygas (pasikeitusią programą, trukmę, atlikėjus ir pan.) informuoti vėliau, jau pasibaigus terminui, per kurį vartotojas galėtų informuoti apie nesutikimą, t.y. vartotojui netekus teisės į nuostolių atlyginimą. Antra, vartotojas yra silpnoji sutarties šalis, tačiau jam užkraunama nepagrįstai didelė pareiga – sekti kada kokią informaciją paskelbs renginio organizatorius ir per trumpą laiką į ją reaguoti. Todėl, manytina, kad šis terminas turėtų būti ilgesnis ir susietas su visų sąlygų (ne tik vėlesnės datos) paskelbimu arba iš vis nenustatinėjamas. Siūlome projekto 4 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju vartotojas turi
teisę ne vėliau nei per 30 dienų 3 mėnesius nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą ar visų pasikeitusių renginio sąlygų paskelbimo pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis. Nepritarti Pažymėtina, kad siekiant, jog renginiai būtų perkelti į kuo artimesnį laikotarpį, neapibrėžtumas turi trukti kuo trumpesnį laikotarpį. Komiteto pasiūlymas Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju vartotojas turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų 60 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis.“
organizacijų aljansas
5 Projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatant, kad vartotojui ir paslaugų teikėjui nepasiekus susitarimo, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, yra visiškai neadekvačiai ribojamos vartotojų teisės. Už neįvykusį renginį sumokėti pinigai vartotojams turi būti grąžinami per protingą terminą. Pagal siūlomą projektą jei, vėlesnė renginio data numatoma po 11 mėnesių, vartotojas per vienerių metų terminą negalės atgauti pinigų. Konstitucinis teismas, nagrinėdamas nemažai 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu priimtų įstatymų pabrėžė, kad valstybei nustatant tam tikrus suvaržymus ‒ būtina numatyti ir kompensavimą dėl patiriamų nepatogumų. Vartotojai bilietus pirko esant vienokiam teisiniam reguliavimui, t.y., turėjo galimybę susigrąžinti pinigus renginiui neįvykus, o dabar vartotojai tarsi verčiami teikti verslui paskolą be palūkanų tuo metu, kai jiems patiems labiausiai trūksta lėšų. Toks reguliavimas būtų neproporcingas ir galimai antikonstitucinis. Pramogų sektorius yra svarbi šalies ekonomikos dalis, susidurianti su finansiniais sunkumais, tačiau verslo subjektų veikla negali būti gelbėjama perkeliant visą naštą vartotojams. Tiek renginių organizatorių, tiek kitų verslo subjektų padėčiai gerinti yra numatyta valstybės parama, o jei jos neužtenka, valstybė turėtų ieškoti kitų verslo paramos būdų, pavyzdžiui, duoti lengvatines/beprocentines paskolas vartotojų reikalavimams dėl pinigų grąžinimo už neįvykusius renginius tenkinti.
Vartotojui nesutinkant su vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis, pinigai už neįvykusį renginį turėtų būti grąžinami per protingą teminą. Jei renginys planuojamas po beveik metų, renginių organizatoriai turi visas galimybes per porą mėnesių surinkti reikiamas lėšas iš naujų bilietų pardavimo ar kitų finansavimo šaltinių. Siūlome projekto 4 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„5. Nesant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo, paslaugų teikėjas
privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų (ar kitas terminas, neilgesnis nei 3 mėnesiai) nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojo pranešimo paslaugų teikėjui, kad vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis.“ Iš dalies pritarti Komitetas siūlo alternatyvų variantą. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Mykolas Majauskas, Edmundas
5 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama švelninti dėl karantino metu įsigaliojusių draudimų kilusias neigiamas pasekmes renginių organizavimo verslui, nustatant palankias atsiskaitymo su vartotojais sąlygas, prioritetą suteikiant vėlesnės renginių datos nustatymui. Tačiau teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatoma, jog vartotojui, pranešus apie „objektyvias priežastis”, neleidžiančias dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtus pinigus, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje. Tokia įstatyme numatoma išimtis prieštarauja pagrindiniam teisės akto tikslui – nukelti pinigų grąžinimo terminą, taip išgelbėjant renginių organizatorius nuo nemokumo. Egzistuojant išimčiai, galimai susidarys situacija, kai vartotojai, siekdami kuo skubiau pasinaudoti pinigų grąžinimo galimybe, nurodys įvairiausias priežastis, neleidžiančias dalyvauti renginyje. Dideli išimtimi pasinaudoti norinčių vartotojų srautai lemtų išaugusį spaudimą finansinius sunkumus patiriančiam ir išgyventi siekiančiam renginių organizavimo verslui, taip apsunkinant pagrindinio projekto tikslo įgyvendinimą. Taip pat pažymėtina, jog dėl sąvokos „objektyvios priežastys“ neapibrėžtumo, minėtų aplinkybių vertinimas bus paliekamas paslaugų teikėjo valiai, taip galimai sukuriant terpę ginčams tarp vartotojo, paslaugų teikėjo ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Todėl siūloma nustatyti ilgesnį pinigų grąžinimo terminą, per kurį paslaugų teikėjas, vartotojui pranešus apie objektyvias priežastis, neleisiančias dalyvauti renginyje vėlesnę renginio datą, turėtų grąžinti vartotojo sumokėtus pinigus, dabar numatytą 14 dienų laikotarpį pakeičiant į
išmokėjimo sąlygas tuo atveju, jei vartotojai nuspręstų pasinaudoti įstatyme numatyta išankstinio pinigų susigrąžinimo galimybe. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nesant šio straipsnio
vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų 3 mėnesius nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje.” Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nėra detalizuotama, kokios aplinkybės galėtų būti laikomos „objektyviomis“ ir minėtų aplinkybių vertinimas paliekamas paslaugų teikėjo valiai, kur priklausytų išimtai nuo paslaugų teikėjo subjektyvaus vertinimo. Komitetas siūlo atsisakyti „objektyvių aplinkybių“ teisinio reglamentavimo. 2.
2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas siekiant patobulinti paslaugų teikėjo sąvoką, žodį „verslininkas“ pakeičiant į
„renginio organizatorius“, kadangi paslaugų teikėjas gali būti ne tik
verslininkas, tačiau, pavyzdžiui, ir viešoji įstaiga, asociacija ir t.t. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paslaugų teikėjas – verslininkas renginio
organizatorius, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia renginio organizavimo paslaugas.“ Nepritarti Sąvoka
„verslininkas“ yra apibrėžta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio
organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. 3. Seimo nariai Vytautas Kernagis Mantas Adomėnas
3 Argumentai: Vertinant Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, kad iš esmės Įstatymo projekto normos dėl renginių organizatoriaus ir vartotojo susitarimo dėl kompensacijos suteikiant kuponą galimos ir be šio Įstatymo projekto, t. y. naujo teisinio reguliavimo nesukuria. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant Įstatymo projekto tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, turėtų būti nustatoma, kad vartotojui, kuriam netinka vėlesnė paslaugų suteikimo data, automatiškai suteikiamas renginių organizatoriaus kuponas, kurio terminui pasibaigus, jei vartotojas jo nepanaudoja, pinigai grąžinami per 30 dienų. Tik tuo atveju, jei paslaugų teikėjas nepasiūlo dovanų kupono per Įstatymo projekte nustatytą terminą, renginių organizatorius privalo grąžinti pinigus per 14 dienų nuo termino pateikti pasiūlymą pabaigos. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, vartotojo ir paslaugų teikėjo susitarimu paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį kompensuojama vartotojui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikant jokių papildomų mokesčių vartotojui. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį. Vartotojui ir paslaugų teikėjui nesusitarus dėl kompensavimo suteikiant kuponą per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vartotojo pranešimo, taikoma šio straipsnio 5 dalis. Pritarti iš dalies Pritarti dėl siūlymo nustatyti paslaugų teikėjo (renginių organizatoriaus) teisę išduoti kuponą (kai vartotojui netinka vėlesnė paslaugų suteikimo data), tačiau nepritarti siūlymui nustatyti ilgesnį pinigų grąžinimo terminą (vietoje 14 d. į 30 d. nuo vėlesnės perkelto renginio datos). 4. Seimo nariai Vytautas Kernagis Mantas Adomėnas
5 Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: Jei paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui kupono, kaip nurodyta Nesant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 30 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatytą vėlesnę renginio datą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie objektyvią priežastį, dėl kurios jis negali dalyvauti renginyje.
Pritarti iš dalies Pritarti dėl siūlymo nustatyti paslaugų teikėjo (renginių organizatoriaus) teisę išduoti kuponą (kai vartotojui netinka vėlesnė paslaugų suteikimo data), tačiau nepritarti siūlymui nustatyti ilgesnį pinigų grąžinimo terminą (vietoje 14 d. į 30 d. nuo vėlesnės perkelto renginio datos). Taip pat nepritarti dėl vartotojui lėšų gražinimo už bilietą be mokesčių. Žr. argumentaciją šios lentelės 5p. 5. Seimo nariai Vytautas Kernagis Mantas Adomėnas Simonas Gendvilas 2020-04-28 Argumentai:
Atkreipiamas dėmesys, kad renginiai, kitaip nei įprasta, ne COVID-19 viruso sukeltos krizės laikotarpiu, neįvyko ne renginio organizatoriaus valia ar sprendimu, o dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino. Platintojai teikia paslaugas ne tik organizatoriams, jų vardu platindami bilietus į renginius, bet ir vartotojams, sudarydami galimybę jiems gauti informaciją apie renginius bei įsigyti į juos bilietus vartotojams patogiausiu būdu. Būtent už bilieto įsigijimo paslaugą pirkėjai moka platintojams papildomus mokesčius (paslaugos ir administravimo mokesčiai), kurie pirkėjams yra atskleidžiami iš anksto prieš įsigyjant bilietą. Taigi, perkant bilietą vartotojas sudaro sutartį su renginio organizatoriumi dėl renginio, už kurį sumoka biliete nurodytą bilieto kainą, ir sutartį su bilietų platintoju dėl bilieto nusipirkimo paslaugos. Pastaroji sutartis (tarp pirkėjo ir bilietų platintojo) pasibaigia nuo to momento, kai bilietas nusiunčiamas pirkėjui, t. y. paslauga pirkėjui laikoma suteikta ir nebelieka jokių santykių tarp pirkėjo ir bilietų platintojo nuo to momento, kai pirkėjas gauna bilietą el. paštu arba fiziškai atspausdintą bilietą kasoje.
Todėl force majeure aplinkybės, lemiančios renginio atšaukimą ar jo nukėlimą, neturi jokios įtakos papildomiems bilietui taikytiems platintojo mokesčiams, nes bilietų platintojo paslauga suteikiama bilieto įteikimo pirkėjui momentu ir santykiai tarp pirkėjo ir platintojo pasibaigia bilieto nusipirkimo momentu. Jau suteikta paslauga nebegali būti nei stabdoma ar nukeliama, nei atšaukiama. Sutiktina, jog renginio atšaukimo atveju, pirkėjo platintojui sumokėti papildomi mokesčiai laikytini bilieto pirkėjo nuostoliu, tačiau renginio atšaukimo dėl force majeure aplinkybių atveju, nuostoliai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo normomis, nėra kompensuojami, t. y renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės atlyginti tokius pirkėjų nuostolius. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos
pagal šio straipsnio 1 dalį, vartotojas turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas grąžintų vartotojui už bilietą sumokėtą kainą, įskaitant visus mokesčius, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos paslaugų teikėjo teisės įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1 Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4753(2) ir
komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
2 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Už bilietą sumokėtos kainos grąžinimas
straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju vartotojas turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų 60 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data ar kitomis pakeistomis sąlygomis.“
paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro vedėja A.Jonaitienė