Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1336 4, 23, 32, 34¹
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Generalinė prokuratūra, gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis.
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje taiko šią supaprastintą valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio
socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieneri metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos;
7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos.“
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje taiko šią supaprastintą valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio
socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieneri metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos;
7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, besiskirianti dalis valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. 2. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 13 punktą. 13. Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, skolintis iš kredito įstaigų. 5 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančių antrinio bei ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Sutartys su gydymo įstaigomis sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnis įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičūtė Rima Baškienė Algimantas Dumbrava Vytautas Rastenis Juozas Rimkus Rimantas Jonas Dagys Tomas Tomilinas
Projekto Nr. XIIIP-4752(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau
Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis.
Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje taiko šią supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir
(ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo.
Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo;
7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo.“
Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo;
7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji meta, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. 2. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 13 punktą. ,,13. Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, skolintis iš kredito įstaigų;“. 5 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių teikiančių antrinio bei ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau
Fondo administravimo įstaiga apmoka sumoka iš Fondo biudžeto.“
ir įgyvendinimas
m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
NR. I-1336 4, 23, 32, 34¹
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 23, 32, 34¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto tikslas sureguliuoti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo ir atidėjimo klausimus bei tinkamai užtikrinti po karantininiu laikotarpiu sureguliuotinų teisinių santykių visumą (prokurorų, dirbančių ES institucijose socialinis draudimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų gebėjimas užtikrinti tinkamą nedarbingumo kontrolę, atsiskaitymų tarp Valstybinio socialinio draudimo ir valstybės biudžeto teisingos apskaitos užtikrinimas) Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. į ES institucijas bus deleguojami prokurorai. Todėl tikslinga sutvarkyti jų socialinį draudimą ir nustatyti, kad už Europos deleguotuosius prokurorus, socialinio draudimo įmokas mokėtų Generalinė prokuratūra.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė karantino metu sudaro galimybę draudėjams supaprastinta tvarka atidėti įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą. Taip pat tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami. Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹ straipsnio
priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti.
Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje. Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalu, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436
„Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių
išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304
„Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai R. Šalaševičiūtė ir kt. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių atidėjimo tvarkos, neįteisintas prokurorų, dirbančių ES institucijose socialinis draudimas, neužtikrinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimas, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o pajamos lieka tame pačiame lygyje arba mažėja. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų sumokėjimo atidėjimo tvarką;
kad iš valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
institucijose dirbančius prokurorus drausti Lietuvoje;
kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pati nesiskolina reikalingų lėšų, o reikalingas išlaidoms finansuoti sumas gauna kaip asignavimus iš valstybės biudžeto. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Poįstatyminių teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinis draudimas“, „įmokos“, „COVID-19“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičūtė Rima Baškienė Algimantas Dumbrava Vytautas Rastenis Juozas Rimkus Rimantas Jonas Dagys Tomas Tomilinas
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pritarta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336
yra keičiama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kurio įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d. Todėl siekiant, kad šiuo projektu nebūtų paneigtos įstatymo projekte Nr. XIIIP-3983(2) siūlomos nuostatos, siūlytina šių projektų nuostatas derinti tarpusavyje. 2. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkte nurodyta funkcija (neteikti dokumentų Fondo tarybai ir neprašyti jos nuomonės) neturėtų būti priskirta ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui, bet Fondo valdybai, kadangi tokius sprendimus pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas priima Fondo valdyba. Be to, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 punktą, Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų, bet ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra įvestas valstybinis socialinio draudimo fondo trumpinys ,,Fondas“, siūlytina keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžių ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai“ rašyti žodžius ,,Fondo tarybai“.
Taip pat keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje siūlytina vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įvestą trumpinį „socialinio draudimo įmokos“, atsisakant žodžio „valstybinio“. 3. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 ir 7 punktus, kadangi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje kalbama apie karantino atšaukimą, o ne pasibaigimą. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projektą papildyti taikymo nuostatomis, t. y. kad šio įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos būtų taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto pavadinime po žodžio „PAKEITIMO“ esantis žodis
„ĮSTATYMO“ brauktinas kaip perteklinis, o žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas naujos
eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336 4, 23, 32, 34¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto nr. xiiip-4752 2020-05-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. J. Dagys, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras:
E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, P. Majauskas – Finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3983(2), kuriuo taip pat yra keičiama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kurio įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d. Todėl siekiant, kad šiuo projektu nebūtų paneigtos įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3983(2) siūlomos nuostatos, siūlytina šių projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą išvados 7.2 punkte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-242 (19¹)
funkcija (neteikti dokumentų Fondo tarybai ir neprašyti jos nuomonės) neturėtų būti priskirta ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui, bet Fondo valdybai, kadangi tokius sprendimus pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas priima Fondo valdyba. Be to, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 punktą, Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų, bet ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra įvestas valstybinis socialinio draudimo fondo trumpinys ,,Fondas“, siūlytina keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžių ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai“ rašyti žodžius ,,Fondo tarybai“. Taip pat keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje siūlytina vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įvestą trumpinį „socialinio draudimo įmokos“, atsisakant žodžio „valstybinio“. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto 2 pasiūlymą išvados 7.2 punkte. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-242 (19¹) (6),
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 ir 7 punktus, kadangi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje kalbama apie karantino atšaukimą, o ne pasibaigimą. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pasiūlytai patikslintai formuluotei (žr. Komiteto 3 pasiūlymą išvados 7.2 punkte). 4.
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projektą papildyti taikymo nuostatomis, t. y. kad šio įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos būtų taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. Pritarti. Žr. Komiteto 4 pasiūlymą išvados 7.2 punkte. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto pavadinime po žodžio „PAKEITIMO“ esantis žodis „ĮSTATYMO“
brauktinas kaip perteklinis, o žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas naujos eilutės centre. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-041 Argumentai: pritariant Teisės departamento 1 pastabai suderinti šio projekto nuostatas su įstatymo projekto Nr. XIIIP-3983(2), kuriam po svarstymo Seime pritarta, nuostatomis (projekto XIIIP-3983(2) nuostatą inkorporuojant į projektą XIIIP-4752(2)). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos gGeneralinė prokuratūra, gaunantys darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-042 (19¹)
1.Vyriausybei paskelbus karantiną taikyti specialią nuostatą suteikiant teisę Fondo valdybos teritoriniams skyriams (o ne Fondo valdybai) priimti sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 eurų sumą, mokėjimo atidėjimo;
argumentą patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 punkto redakciją. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
įstatymo 19¹ straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo neteikdami dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės. Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;“. 2. Pritarti keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje vartoti trumpinį „socialinio draudimo įmokos“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-042 (19¹) (6),
1.Patikslinti formuluotes dėl karantino pabaigos atsižvelgiant į vartojamas Seimo 2020-03-17 priimtame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 papildymo 11¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-2824 (o ne įrašyti karantino atšaukimą, kaip siūloma Teisės departamento 3 pastaboje);
Teisės departamento 2 pastaboje išdėstytą pastebėjimą atsisakyti žodžio ,,valstybinio“. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 ir 7 punktus: ,,6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos;
7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pabaigos.“ Pritarti. 4.
reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-046 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė