Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymo 1 priedą 12 punktu:
„12. Įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės automobilių kelius.“
ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymo 1 priedą 12 punktu:
„12. Įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės automobilių kelius.“
ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos KELIŲ ĮSTATYMO nR. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18
FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo, Lietuvos Respublikos NACIONALINIAM
PAKEITIMO įstatymo, Lietuvos Respublikos
IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektų
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – įstatymų projektai) tikslas – pertvarkyti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą vykdančią biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) į valstybės įmonę (toliau – VĮ), užtikrinant tinkamą valstybinės reikšmės kelių valstybinę priežiūrą, atkūrimą, plėtrą ir pakankamą valstybinės reikšmės kelių valstybinio valdymo finansavimą.
Kelių direkcijos pertvarkymo į VĮ tikslai:
Pakeitus institucijos teisinę formą, bus sukurtos galimybės kelių plėtrai ir priežiūrai naudoti ne tik valstybės biudžeto asignavimus, bet ir papildomus finansavimo išteklius – tarptautinių finansų institucijų paskolas, obligacijas bei kitas tarptautinės finansų rinkos priemones palankiausiomis sąlygomis.
Europos Sąjungos standartus (poilsio aikštelių prie valst. kelių nuoma, kompleksinės paslaugos; kelių remonto metu likusių pakartotinio panaudojimo medžiagų pardavimas; transporto srautų tyrimai, transporto srautų planavimas ir makromodeliavimas; laboratoriniai kelių dangos būklės tyrimai, ekspertinis kelių dangos būklės vertinimas ir dangų būklės indekso nustatymas bei kiti tyrimai; transporto infrastruktūros bei darnaus judumo planų, programų, metodikų, standartų, transporto srautų valdymo sistemų kūrimas; normatyvinių teisės aktų, reglamentuojančių transporto infrastruktūros valdymą ir naudojimą, visuomenės informavimą ir mokymus transporto infrastruktūros naudojimo bei saugaus eismo srityje, rengimas; paslaugų komplektas savivaldybėms ir kitiems subjektams (kelių apkrovos ir eismo dalyvių srauto tyrimai, rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remonto poreikio pagal ekspertinius įvertinimus nustatymas, investicinių, darbo bei techninių infrastruktūros tvarkymo projektų parengimas, jų įgyvendinimo organizavimas bei techninė priežiūra)).
Pakeitus institucijos teisinę formą, bus sukurtos galimybės kelių plėtrai ir priežiūrai naudoti ne tik valstybės biudžeto asignavimus, bet ir papildomus finansavimo išteklius – tarptautinių finansų institucijų paskolas, obligacijas bei kitas tarptautinės finansų rinkos priemones palankiausiomis sąlygomis.
Europos Sąjungos standartus (poilsio aikštelių prie valst. kelių nuoma, kompleksinės paslaugos; kelių remonto metu likusių pakartotinio panaudojimo medžiagų pardavimas; transporto srautų tyrimai, transporto srautų planavimas ir makromodeliavimas; laboratoriniai kelių dangos būklės tyrimai, ekspertinis kelių dangos būklės vertinimas ir dangų būklės indekso nustatymas bei kiti tyrimai; transporto infrastruktūros bei darnaus judumo planų, programų, metodikų, standartų, transporto srautų valdymo sistemų kūrimas; normatyvinių teisės aktų, reglamentuojančių transporto infrastruktūros valdymą ir naudojimą, visuomenės informavimą ir mokymus transporto infrastruktūros naudojimo bei saugaus eismo srityje, rengimas; paslaugų komplektas savivaldybėms ir kitiems subjektams (kelių apkrovos ir eismo dalyvių srauto tyrimai, rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remonto poreikio pagal ekspertinius įvertinimus nustatymas, investicinių, darbo bei techninių infrastruktūros tvarkymo projektų parengimas, jų įgyvendinimo organizavimas bei techninė priežiūra)). Sėkmingai plėtodama komercines paslaugas ateityje valstybės įmonė galėtų vis labiau išsilaikyti iš nuosavų lėšų, finansuodama savo veiklą iš gautų pajamų.
Pažymėtina, kad biudžetinei įstaigai pakeitus statusą į valstybės įmonę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100 „Dėl Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“, bus įdiegtas valdymo apskaitos modelis, kuris leis aiškiai atskirti valstybės specialiųjų įpareigojimų ir kitų veiklų pajamas ir išlaidas.
Siekiant užtikrinti tinkamą patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės kelių valstybinę priežiūrą, atkūrimą ir plėtrą, VĮ numatomi specialieji įpareigojimai: · Ūkinio pobūdžio:
reikšmės kelius;
valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo;
tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną;
Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa.
Siekiant užtikrinti tinkamą patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės kelių valstybinę priežiūrą, atkūrimą ir plėtrą, VĮ numatomi specialieji įpareigojimai: · Ūkinio pobūdžio:
reikšmės kelius;
valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo;
tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną;
Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. Numatomi valstybės įmonės veiklos tikslai atitiks Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr.
sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. vadovo pareigas –Tomas Pilukas, tel. 239 3823, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius (tel. 239 2906, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kelių direkcija savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatais (toliau – Kelių direkcijos nuostatai), kurių 3 punktas nustato, kad Kelių direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įsteigta biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Šių nuostatų 4 punktas nustato, kad Kelių direkcijos savininkė yra valstybė, o Kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Kelių direkcijos nuostatuose taip pat nustatyta, kad šios įstaigos, kuri yra viešasis juridinis asmuo, paskirtis – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą.
Pagrindiniai Kelių direkcijos tikslai, nurodyti šios biudžetinės įstaigos nuostatų 9 punkte, yra: „9.1. įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką; 9.2. įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką; 9.3. organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą.“ Kelių direkcijos nuostatai taip pat nustato, kokias funkcijas atlieka Kelių direkcija, įgyvendindama jai nustatytus veiklos tikslus. Kelių direkcijos veiklos tikslams įgyvendinti skirtus veiklos finansavimo šaltinius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (toliau – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, o konkrečioms veiklos sritims finansuoti skiriamų lėšų sąmatą kiekvieniems metams patvirtina Vyriausybė. Taigi, įstaigai iškeltiems tikslams įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, o dalis investicinių projektų yra iš dalies finansuojami ir Europos Sąjungos paramos struktūrinių fondų lėšomis. Pažymėtina, kad Kelių direkcija taip pat vykdo valstybės biudžeto lėšų skyrimo savivaldybių institucijoms funkciją. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, metinėje Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) lėšų naudojimo sąmatoje numatoma 30 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.
Vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Programos tvarkos aprašas), 33 punktu, Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams skiriama 90 procentų Programos finansavimo lėšų iš minėtų 30 procentų. Taip pat vadovaujantis Programos tvarkos aprašu, Programos finansavimo lėšos skiriamos ne tik kurortinėms savivaldybėms, bet ir Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono bei
„žiedinėms“ savivaldybėms. Vykdydama šią funkciją, Kelių
direkcija vadovaujasi Kelių direkcijos direktoriaus patvirtintais teisės aktais (pavyzdžiui, 2018 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. V-64 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo sąlygų tvarkos aprašo patvirtinimo“) pasirašo projektų finansavimo sutartis dėl Programos lėšų panaudojimo su savivaldybių ir valstybės institucijomis, užtikrina, kad vietinės reikšmės keliams ir gatvėms skirtos Programos finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, vykdo darbų kokybės kontrolės priežiūrą vietinės reikšmės kelių ir gatvių objektuose, finansuojamuose Programos finansavimo lėšomis.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnyje yra reglamentuota, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Kelių įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuota, kad įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, o ją patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Kelių direkcija. Taip pat Kelių įstatymo 5 straipsnyje yra reglamentuota, kad Kelių direkcija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas, kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme yra reglamentuota, kad Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti.
Programos tvarkos apraše reglamentuojama, kad Kelių direkcijos direktoriaus nustatyta tvarka Kelių direkcija vertina fizinių ar juridinių asmenų pasiūlymus ir kelių projektus, kuriuose pateikiamas kelių projekto aprašymas, nurodoma šio projekto įgyvendinimo vieta, tikslas, nauda, siūloma perduoti tikslinių lėšų suma, preliminari kelių projekto vertė, kartu su techniniu projektu, jeigu jis parengtas. Pripažinus pasiūlytą kelių projektą tinkamu įgyvendinti, su fiziniu ar juridiniu asmeniu, pateikusiu pasiūlymą, Kelių direkcija sudaro kelių projekto finansavimo sutartį. Projekto finansavimo sutartyje, be kita ko, numatomas fizinio ar juridinio asmens perduodamų tikslinių ir iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos skiriamų lėšų dydis, jų perdavimo ir skyrimo terminai, sutarties sąlygų laikymosi užtikrinimo būdai, šalių atsakomybė. Sudarius kelių projekto finansavimo sutartį, Kelių direkcija organizuoja kelių projekto įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka kelių projekto įgyvendinimo rangovą. Taip pat Programos tvarkos apraše reglamentuota, kad Programos finansavimo lėšos, numatytos vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių ir savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, paskirstomos Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad siekdama užtikrinti eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija tvirtina statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką. Pagal Kelių direkcijos nuostatų 10.7 papunktį Kelių direkcija įgaliota organizuoti, koordinuoti poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimą, valstybinės reikšmės kelių tinklo saugumo lygių nustatymą, valstybinės reikšmės kelių saugumo auditą ir saugumo patikrinimus bei juodųjų dėmių ir avaringų ruožų valstybinės reikšmės keliuose nustatymą, tvirtinti normatyvinius statybos techninius dokumentus, kuriais nustatomi kelių saugumo audito reikalavimai. Taip pat pagal Kelių direkcijos nuostatų 10.24 papunktį Kelių direkcija įgaliota pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, planuoti, organizuoti, koordinuoti norminių teisės aktų projektų rengimą, priimti norminius teisės aktus, normatyvinius techninius dokumentus. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme valstybinės reikšmės automobilių keliai yra priskirti nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra reglamentuota, kad Susisiekimo ministerija nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama. Taip pat šiame įstatyme numatyta, kad triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės pagrindinių kelių ruožuose įgyvendinamos sudarant Vyriausybės nustatyta tvarka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotų pavaldžių įstaigų tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų triukšmo prevencijos veiksmų planus. Kelių direkcijos nuostatai numato, kad Kelių direkcija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, planuoja ir organizuoja triukšmo valstybinės reikšmės keliuose valdymą ir ataskaitų, žemėlapių ir kitų su triukšmo valdymu susijusių dokumentų rengimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad Kelių direkcija turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, automobilių kelio juostos ir kelio apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimų, kelių priežiūros tvarkos aprašo pažeidimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad po Kelių direkcijos pertvarkymo iš esmės nebus keičiamas esamas teisinis reguliavimas, siūloma patikslinti keičiamų įstatymų nuostatas, vietoj juose vartojamo pavadinimo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įrašyti valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Atkreipiamas dėmesys, kad VĮ nebevykdys funkcijų, numatytų dabar galiojančių Kelių direkcijos nuostatų 10.24, 10.30, 11.5, 11.12 papunkčiuose, t. y. VĮ negalės planuoti, organizuoti, koordinuoti norminių teisės aktų projektų rengimo, priimti norminių teisės aktų, normatyvinių techninių dokumentų, nustatyti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, pageidaujančių skirti tikslinių lėšų valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), pasiūlymų teikimo, vertinimo ir pripažinimo tinkamais įgyvendinti tvarkos, organizuoti tikrinimo, kaip juridiniai asmenys laikosi norminių teisės aktų, susijusių su valstybinės reikšmės kelių projektavimu, tiesimu, statyba, rekonstravimu, taisymu (remontu) ir priežiūra, reikalavimų. Kelių įstatymo Nr.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
Susisiekimo ministerijai dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo, atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną; taip pat nustatyti, kad įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ;
Druskininkų, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa.
I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
Susisiekimo ministerijai dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo, atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną; taip pat nustatyti, kad įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ;
Druskininkų, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. Numatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybė ir Susisiekimo ministras priims šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, vykdyti;
VĮ atsako už Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolę, darbų kokybės kontrolės priežiūrą vietinės reikšmės keliuose.
Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą. CPVA yra viešoji įstaiga pavaldi Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kurios veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir siekti: programoms ir projektams, finansuojamiems ES, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitomis lėšomis, skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumo patikimumo, valstybės biudžeto lėšų racionalaus panaudojimo, tobulinant viešųjų pirkimų įgyvendinimą. CPVA šiuo metu jau turi įstatymais suteiktus įgaliojimus administruoti biudžeto lėšomis finansuojamas programas:
Sporto fondas, Vystomojo bendradarbiavimo programa, todėl Programos įgyvendinimas nebūtų nauja biudžeto lėšomis įgyvendinama programa, kurios priežiūra priskirta CPVA įstatymo lygmenyje. Vykdant įstatymo projekte numatytas CPVA funkcijas, bus ateliekama: 1) Programos lėšomis atliktų viešųjų pirkimų priežiūra (atrankos būdu tikrinami pirkimo dokumentai iki pirkimo pradžios ir/ar iki pirkimo sutarties pasirašymo tikrinamas atliktų pirkimo procedūrų teisėtumas, rengiamos standartizuotos spec.
Kelių direkcijos pirkimo objektams parengtos pirkimų gairės, standartiniai dokumentai, rekomendacijos, pasiūlymai kaip įgyvendinti pirkimus kuo efektyviau, siekiant racionalaus lėšų naudojimo ir skatinant tiekėjų konkurenciją); 2) tikrinamas ir tvirtinamas deklaruotų išlaidų tinkamumas finansuoti Programos lėšomis (vertinami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, jų atitikimas pirkimo sutarties reikalavimams, teikiamos išvados ar išlaidos patirtos nepažeidus viešųjų pirkimo įstatymo principų, yra tinkamos finansuoti Programos lėšomis ar ne, tai būtų pagrindas mokėjimams atlikti); 3) patikros vietose (patikrinama, ar tai kas faktiškai įsigyta atitinka viešųjų pirkimų sutarties reikalavimus); 4) esant poreikiui nustatomi Programos lėšų panaudojimo pažeidimai (tuo atveju, jei vykdant aukščiau minimas funkcijas būtų nustatytas VPĮ pažeidimas, būtų atliekamas tyrimas dėl lėšų tinkamumo finansuoti Programos lėšomis). Numatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
stebėseną, priskiria kelių saugos lygius, teikia pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo. Šių funkcijų vykdymas atitinka Transporto kompetencijų agentūros vieklos tikslą – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą kelių priežiūros ir pėltros srityse. Pažymėtina, kad šie, su eismo sauga susiję viešojo administravimo įgaliojimai, šiuo metu įteisinti Kelių įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 4 punkte, todėl siekiant teisinio aiškumo, jie perkeliami į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad už eismo saugumo socialinių veiklų (saugaus eismo kampanijų, informavimą, edukacinių programų ir pan.) vykdymą atsakinga biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija.
Susisiekimo ministerija arba Susisiekimo ministerijos srities institucijomis, įstaigomis (pavyzdžiui, su VšĮ Transporto kompetencijų agentūra) arba įmonėmis, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir pralaidumą. Nurodyti specifiniai klausimai gali būti dėl eismo organizavimo miestų gatvėse, kurių tąsa yra valstybinės reikšmės keliai (pavyzdžiui, Vilniaus m. Savanorių pr. esanti žiedinė sankryža, kurioje po eismo organizavimo pakeitimų paskutiniu metu nuolat formuojasi transporto spūstys), dėl ties raudonu šviesoforo signalu tvirtinamų lentelių su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, ir pan.
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtraukti valstybės įmonę į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, nes ji patikėjimo teise valdys valstybinės reikšmės kelius, kurie šio įstatymo 4 priedo 1 dalyje nurodyti kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra. Numatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ir susisiekimo ministras priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Susisiekimo ministerija nustato pavaldžių įstaigų, kitų juridinių asmenų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
panaikinti teisę Kelių direkcijai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, automobilių kelio juostos ir kelio apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimų, kelių priežiūros tvarkos aprašo pažeidimų. Taip pat nenumatyti šių teisių VĮ.
Pažymėtina, kad ANK 460, 461, 462 straipsnių nuostatų atitikimas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui bus svarstomas ir vertinamas rengiant atskirą ANK įstatymo projektą, kartu dalyvaujant Susisiekimo ministerijai, Kelių direkcijai, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui ir Teisingumo ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus:
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės pakeisti:
Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“; susisiekimo ministrui reikės pakeisti:
Susisiekimo ministerijos suteikimo“;
Nr. 3-520/D1-586 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
patvirtinimo“;
įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos, Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos, Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“;
Nr. 3-453/D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
„Automobilių keliai“ patvirtinimo“;
Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“;
inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
3-165 „Dėl VP2-5.1-SM-01 priemonės „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;
direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“;
didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“;
Nr. 3-591 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir
(arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra dirbančių asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narius, valdymo organų narius ir vienasmenius valdymo organus), taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie įmonių infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl šios infrastruktūros funkcionavimo, einamų pareigų sąrašo patvirtinimo“;
3-22 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų aprašų patvirtinimo“; taip pat susisiekimo ministro įsakymu reikės priimti, o Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu pripažinti netekusiu galios:
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymams įgyvendinti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jedinskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras V.Kondratovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-28 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys J.Razma, 2020-05-112 Argumentai. Siekiant paneigti prielaidas, kad Seimo kadencijos pabaigoje vykdomas Automobilių kelių direkcijos reorganizavimas susijęs su ketinimais įdarbinti iš pareigų besitraukiančius politikus ir politinio pasitikėjimo pareigūnus, siūloma nustatyti įkurtos įmonės veiklos pradžios datą jau kitoje kadencijoje. Jos veiklos pradžia nuo kitų metų sausio pirmos būtų racionali ir dėl finansinės atskaitomybės tvarkymo.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti. Įsigaliojimo datą šiame, lydinčiajame įstatymo projekte, siūloma nustatyti tokią pačią, kaip pagrindiniame įstatymo projekte (XIIIP-4746): šių metų rugsėjo 1 d. Tokiam datos nustatymui pritaria įstatymo projekto iniciatoriai – Susisiekimo ministerija. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Baura. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris