Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo
darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis negu 70 procentų ir didesnis negu 100 procentų užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytaso darbo užmokestisčio, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Dainius Kreivys
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teisėkūros institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso suvaldymui paskelbto karantino sukeliamą žalą ekonomikai, buvo priimtos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (toliau
didesnes pajamas iki ekstremalios situacijos ir karantino gavusių darbuotojų atžvilgiu, yra per mažas, todėl nemotyvuojantis išlaikyti darbo santykių bei skatinantis kreiptis į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nedarbingumo išmokai gauti. Prastovos metu darbuotojui mokamas darbo užmokestis neturėtų būti ženkliai mažesnis nei iki ekstremalios situacijos ir karantino galiojęs darbo užmokestis, todėl siekiant taisyti šią situaciją yra tikslinga nustatyti, jog prastovos metu darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei 70 procentų iki ekstremalios situacijos ir karantino darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Taip pat tikslinga nustatyti didesnę valstybės darbdaviams mokamų subsidijų proporciją, siejant ją ne su MMA, o su vidutiniu darbo užmokesčiu (toliau – VDU). Taip būtų užtikrintas didesnis vidutines ir didesnes pajamas gaunančių asmenų finansinis saugumas bei geriau apmokamas darbo vietas gebančių kurti darbdavių galimybės išsilaikyti bei efektyviau prisidėti prie ekonomikos atsigavimo jam pasibaigus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui ar jų grupei skelbiama prastova, kurios metu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip MMA dydžio darbo užmokestį. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims (užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova), mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 MMA. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio
dydis būtų apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negalėtų būti mažesnis negu 70 procentų ir didesnis negu 100 procentų užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatyto darbo užmokesčio, ir sudarytų 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas galimai prisidės prie geriau apmokamas darbo vietas gebančių kurti darbdavių galimybių išsilaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei efektyviau prisidėti prie ekonomikos atsigavimo jam pasibaigus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, kurių konkreti suma priklausys nuo kelių kintamųjų: skaičiaus darbdavių, sėkmingai gebančių laikytis Įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytų sąlygų, jų iki karantino mokėto darbo užmokesčio bei skaičiaus darbuotojų, kurį jiems pavyks išlaikyti bei mokėti darbo užmokestį paskelbus prastovas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Prastova, karantinas, darbo užmokestis, subsidija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai: Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Dainius Kreivys
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pagal dabar galiojančias nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui ar jų grupei skelbiama prastova, kurios metu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio darbo užmokestį. <...>1 MMA dydžio darbo užmokestis, ypatingai didesnes pajamas iki ekstremalios situacijos ir karantino gavusių darbuotojų atžvilgiu, yra per mažas, todėl nemotyvuojantis išlaikyti darbo santykių bei skatinantis kreiptis į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nedarbingumo išmokai gauti. Prastovos metu darbuotojui mokamas darbo užmokestis neturėtų būti ženkliai mažesnis nei iki ekstremalios situacijos ir karantino galiojęs darbo užmokestis, todėl siekiant taisyti šią situaciją yra tikslinga nustatyti, jog prastovos metu darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei 70 procentų iki ekstremalios situacijos ir karantino darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio.“ Atkreiptinas dėmesys, kad prastovos paskelbimas ir darbo užmokesčio dydžiai prastovos metu yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.
Prastovos paskelbimas dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kokio dydžio darbo užmokestis turi būti mokamas, minėtuoju pagrindu darbdaviui paskelbus prastovą, t. y. ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyto tikslo, reikėtų keisti Užimtumo įstatymą. Jeigu siūlomą pakeitimą, t. y., kad „subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis negu 70 procentų ir didesnis negu 100 procentų užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatyto darbo užmokesčio<...>“ būtų nuspręsta teikti, svarstytina, ar jis derėtų su Darbo kodekse įtvirtintomis taisyklėmis, kurios nustato, kokio dydžio darbo užmokestis mokamas, darbdaviui paskelbus prastovą.
Pastebėtina, kad Darbo kodeksas yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas negu keičiamas įstatymas, todėl pastarojo nuostatos turėtų derėti su Darbo kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. 2. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti, kad subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nes priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme kalbant apie paramos judumui dydį yra vartojama formuluotė ,,Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis“, todėl manytina, kad analogiška formuluotė galėtų būti vartojama ir siūlomoje nuostatoje. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, vienintelė įstatymo projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina bei pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,įstatymo“. 4.
nustatyti didesnius subsidijos darbo užmokesčiui dydžius ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, t. y. pagal kokias taisykles turėtų būti baigiami nagrinėti darbdavių prašymai skirti subsidiją darbo užmokesčiui pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kokio dydžio subsidija jiems turėtų būti skiriama ir mokama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-06-19
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė; Kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-22 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pagal dabar galiojančias nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui ar jų grupei skelbiama prastova, kurios metu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio darbo užmokestį. <...>1 MMA dydžio darbo užmokestis, ypatingai didesnes pajamas iki ekstremalios situacijos ir karantino gavusių darbuotojų atžvilgiu, yra per mažas, todėl nemotyvuojantis išlaikyti darbo santykių bei skatinantis kreiptis į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nedarbingumo išmokai gauti. Prastovos metu darbuotojui mokamas darbo užmokestis neturėtų būti ženkliai mažesnis nei iki ekstremalios situacijos ir karantino galiojęs darbo užmokestis, todėl siekiant taisyti šią situaciją yra tikslinga nustatyti, jog prastovos metu darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei 70 procentų iki ekstremalios situacijos ir karantino darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio.“ Atkreiptinas dėmesys, kad prastovos paskelbimas ir darbo užmokesčio dydžiai prastovos metu yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.
Prastovos paskelbimas dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kokio dydžio darbo užmokestis turi būti mokamas, minėtuoju pagrindu darbdaviui paskelbus prastovą, t. y. ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyto tikslo, reikėtų keisti Užimtumo įstatymą. Jeigu siūlomą pakeitimą, t. y., kad
„subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo
užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis negu 70 procentų ir didesnis negu 100 procentų užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatyto darbo užmokesčio<...>“ būtų nuspręsta teikti, svarstytina, ar jis derėtų su Darbo kodekse įtvirtintomis taisyklėmis, kurios nustato, kokio dydžio darbo užmokestis mokamas, darbdaviui paskelbus prastovą.
Pastebėtina, kad Darbo kodeksas yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas negu keičiamas įstatymas, todėl pastarojo nuostatos turėtų derėti su Darbo kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 siūloma atmesti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nes priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme kalbant apie paramos judumui dydį yra vartojama formuluotė ,,Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis“, todėl manytina, kad analogiška formuluotė galėtų būti vartojama ir siūlomoje nuostatoje. Įvertinta Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 siūloma atmesti. 1.3.
1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimus, vienintelė įstatymo projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina bei pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,įstatymo“. Įvertinta Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 siūloma atmesti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti didesnius subsidijos darbo užmokesčiui dydžius ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, t. y. pagal kokias taisykles turėtų būti baigiami nagrinėti darbdavių prašymai skirti subsidiją darbo užmokesčiui pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kokio dydžio subsidija jiems turėtų būti skiriama ir mokama. Įvertinta Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 siūloma atmesti. 2. LR Teisingumo ministerija, 2020-05-06 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4739 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 599, TAR, 2020-06-15, Nr. 13015) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4739 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų IV ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – vidutinis darbo užmokestis) sudarė 1 346,7 Eur (t. y. 2,2 minimaliosios mėnesinės algos dydžio), 2019 m. spalio mėn. duomenimis, šalyje 25 procentai visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo nuo 1 007 iki 1 511 Eur ir tokia pat dalis − daugiau nei 1
šalies darbuotojų (dirbusių visą darbo laiką). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu iki 27 tūkst. įmonių paskelbs prastovas apie 185 tūkst. darbuotojų ir kreipsis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbo vietoms išsaugoti nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui. Pagal Įstatymo projektą maksimali subsidija darbo užmokesčiui vienam darbuotojui sudarytų 1 346,7 Eur, jos mokėjimo trukmė – 3 mėnesiai, todėl beveik 70,5 tūkst. darbuotojų, esančių prastovose ir gavusių vidutinį darbo užmokestį, subsidijoms darbo užmokesčiui mokėti papildomai reikėtų apie 284,8 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Įvertinus darbo užmokesčiui mokėti numatytas lėšas (120 mln. Eur), reikalingas numatytai subsidijai darbo vietoms Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu išsaugoti, prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu, finansinių galimybių nebus. Pritarti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-4739 atmesti. Komitete pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai[1] dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4739, kurioje konstatuota, kad Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui finansinių galimybių nebus (subsidijoms darbo užmokesčiui mokėti papildomai reikėtų apie 284,8 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų). 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 599, TAR, 2020-06-15, Nr. 13015.