Projekto Projekto Lyginamasis variantas
1Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;“. 2. 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios. „2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;“. 3. Buvusį 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 2 punktu. „3)
2) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Emanuelis Zingeris
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso ligos (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas. Tiesa, viruso plitimui stabilizavusis, 2020 m. balandžio 15 d. Vyriausybė pritarė pirmajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą. Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Tačiau joms numatytas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 17 d. priėmė įstatymus, skirtus sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. 2020 m. balandžio 7 d. buvo priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai su konkrečiomis sąlygomis, pagal kurias fiksuotą 257 eurų išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti daugiau savarankiškai dirbančių asmenų. Tačiau vertinant šias sąlygas, be išmokos nepelnytai paliekami tie asmenys, kurie individualią veiklą iki karantino paskelbimo vykdė trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį per pastaruosius metus ir ją planavo toliau tęsti, nors jų finansinė padėtis dažnu atveju negeresnė nei tų, kurie individualia veikla vertėsi ilgiau kaip 3 mėnesius; taip pat tie, kurie dar ir dirba pagal darbo sutartį, nors mokesčius moka kaip ir visi kiti individualios veiklos vykdytojai. Bet fiksuotą išmoką gauna ne visi. Nemaža dalis individualios veiklos vykdytojų, ypatingai menininkai, kartu dirba ir pagal darbo sutartis, tačiau nepilnu etatu, kai kurie net 1 dieną per mėnesį, todėl jų gaunamos darbo santykiams prilyginamos pajamos yra ganėtinai mažos. Ypač sunkioje padėtyje atsiduria tokių asmenų šeimos, kada ženkliai sumažėjus pajamoms reikia išlaikyti vaikus. Individuali veikla yra verslo rūšis greta jau asmens gaunamų darbo santykiams prilygintų pajamų. Valstybė turi remti nuketėjusią nuo pandemijos verslo, t. y. individualios veiklos, rūšį, o ne skirstyti tą paramą pagal tai, kiek asmuo tą veiklą vykdė iki karantino paskelbimo ir ar dar kur nors kitur dirba, ar nedirba.
Visi šie asmenys, vykdydami individualią veiklą, moka mokesčius valstybei, todėl nusipelno gauti paramą kaip kompensaciją už tai, kad tos veiklos laikinai negali vykdyti dėl Vyriausybės paskelbto karantino. Tuo tarpu dabar akivaizdu, kad išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriant tik tiems, kurie neteko visų pajamų ir individualią veiklą vykdė ne trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį per pastaruosius metus, mėginama riboti gavėjų ratą ir taip sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Nors Ekonominių ir finansinių priemonių plane numatyta suteikti Vyriausybei teisę skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Todėl, siekiant užtikrinti nediskriminacinį išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą ir išplėsti jos gavėjų ratą, parengtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹ straipsnio pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma siaurinti išmokos gavimui taikomus reikalavimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu galiojančio Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį fiksuoto dydžio išmoka mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
Tikimasi, kad susiaurintas reikalavimų sąrašas ir išplėstos galimybės gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui užtikrins nediskriminacinį išmokos mokėjimą, nes pagrindinis tokios išmokos mokėjimo tikslas yra kompensuoti dalį nuotolių, kuriuos asmuo patyrė dėl to, kad negali vykdyti savo individualios veiklos. Tai taip palengvins finansinę situaciją asmenų, kurie dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino negali vykdyti veiklos, už kurią jie būtų gavę pajamas, ir kuri buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis, o gaunamos darbo santykiams prilyginamos pajamos yra pakankamai mažos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, kaip minėta, būtų palengvinta finansinė situacija asmenų, kurie dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino negali vykdyti individualios veiklos, o pagal darbo sutartį gaunamos pajamos yra ganėtinai mažos, nes, pavyzdžiui, dirba nevisu etatu. Taip pat būtų užtikrintas nediskriminacinis išmokos savarankiškai dirbančiajam mokėjimas, nes visi šie asmenys, kurie vykdė savarankišką veiklą, už tai mokėjo mokesčius valstybei, nepriklausomai nuo to, kokios trukmės ta veikla buvo ir ar dar dirba pagal darbo sutartį, ar ne.
Aukštesnio pajamų lygio palaikymas šiems asmenims skatintų didesnį vartojimą ir taip prisidėtų prie dėl taikomų karantino suvaržymų susitraukusios ekonomikos stimuliavimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes atsiras daugiau galimybių savarankiškai dirbantiems asmenims išlaikyti savo verslą, t. y. papildomą pajamų šaltinį, kad jis visiškai nežlugtų ir ateityje galėtų gyvuoti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Užimtumo tarnyba turės parengti ir, suderinus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos direktorius turės patvirtinti Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų pakeitimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Preliminariais skaičiavimais, Užimtumo įstatymo siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomai reikėtų iki 20 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kas mėnesį išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui“, ekstremalioji situacija“, „karantinas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Emanuelis Zingeris
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nuostatų, nes pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus pripažinus netekusiu galios straipsnio dalies punktą, po jų einančių punktų pernumeruoti nereikia. Be to, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje žodžiai ,,pripažinti netekusiu galios“ rašytini sakinio pradžioje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu būtų išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas ir būtų reikalingos papildomos lėšos šioms išmokoms mokėti, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]