Projekto Nr. lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių
ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
DĖL Lietuvos Respublikos
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos gresiantis ekonomikos nuosmukis, kuris lems nuostolių formavimąsi šalies įmonėse. Lietuvos banko kovo mėnesio prognozėmis 2020 m. darbo užmokestis turėtų nukristi 2,6 proc., BVP iki 11,4 proc., o nedarbo lygis išaugti iki 12,5 proc. Šiuo metu ūkio subjektų veikla jau stringa, tačiau net ir pasibaigus ekonomikos nuosmukiui įmonės susidurs su veiklos suvaržymais – pirmaisiais metais, kai jų veikla taps pelninga, jos galės perkelti sukauptų mokestinių nuostolių, kurių suma negalės būti didesnė kaip 70 proc. mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno. Tai reiškia, kad nuo 30 proc. apmokestinamojo pelno vis tiek reikės mokėti pelno mokestį. Galimybė visą einamųjų metų veiklos pelną susimažinti sukauptais mokestiniais nuostoliais palengvintų verslo atsigavimą po ekonomikos nuosmukio. Pažymėtina, kad tvarka pagal kurią perkeliamų mokestinių nuostolių dalis nebuvo apribota proc. nuo apmokestinamojo pelno, Lietuvoje galiojo iki 2014 m. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo pakeitimas leistų padidinti Lietuvos konkurencingumą kaimyninių šalių atžvilgiu. Lietuva šiuo metu vienintelė iš Baltijos šalių apmokestina reinvestuojamą pelną, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje apmokestinami tik paskirstytieji dividendai. Dėl to kombinuotas efektyvus pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje siekia apie 27.5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – apie 20 proc. Priėmus projektą, šalyje būtų sudarytos geresnės sąlygos tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų steigimui, inovacijų vystymui, didesniam užimtumui ir atlyginimų augimui.
Naujausi tyrimai rodo, kad tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose skaičiui ir t.t. Mokesčių dydis neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį.[1]
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis nustato, kad perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno:
„4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių
ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymą, vienetai, kurių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tiek 5, tiek 15 proc. mokesčio tarifą galėtų perkelti 100 proc. mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno dydžio atskaitomus mokestinius nuostolius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto nuostatos mažins mokesčių vengimo tikimybę, t.y. paskatas mokesčių mokėtojams dirbtinai „išpūsti“ veiklos nuostolius (pavyzdžiui, dalį įmonės savininko asmeninio vartojimo perkeliant įmonei) taip mažinant apmokestinamąjį pelną. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Projektą, mokesčių mokėtojams bus sudarytos galimybės lengviau amortizuoti ekonominio nuosmukio metu susidariusius nuostolius, padidės verslo gyvybingumas. Išaugs Lietuvos mokesčių sistemos patrauklumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaimyninės šalys šiuo metu taiko patrauklius pelno apmokestinimo režimus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymas artimiausiais biudžetiniais metais turės minimalų poveikį valstybės finansams kadangi iki
įmonių dalis šalies ūkyje didėjo (2017 m. pelningai veikė 64,1 proc. šalies įmonių, 2018 m. – 64,6 proc. šalies įmonių). Kartu, 2020 m. koronaviruso pandemijos sukeltas pasaulinis ekonomikos nuosmukis lems, jog bent jau 2020 m. įmonių veiklos rezultatai prastės, tad tikėtina, jog artimiausiais metais ir taip galime tikėtis biudžeto pajamų iš pelno mokesčio sumažėjimo, kuriam siūlomo Projekto nuostatos įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą konsultuotasi su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Įmonių pelno mokestis“; „Nuostoliai“; „Pelnas“;
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys [1] Taxation and Innovation in the 20th Century Ufuk Akcigit, John Grigsby, Tom Nicholas, and Stefanie Stantcheva NBER Working Paper No. 24982 Rugsėjis 2018, 29-30 p., <https://www.nber.org/papers/w24982.pdf>.
RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO įstatymo NR. IX-675
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma atsisakyti mokestinių nuostolių perkėlimo ribojimų, susijusių su suma, kuri negali būti didesnė kaip 70 procentų pelno mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų. Atsižvelgus į tai, kad Pelno mokesčio 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta analogiška taisyklė vienetų reorganizavimo ar perleidimo atveju (ribojimai, susiję su suma), projektu taip pat turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalis. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. gegužės 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2020 m. gegužės 1 d.). Svarstytina, ar mokestinės lengvatos įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Be to, atsižvelgiant į projektu siūlomų pakeitimų turinį ir įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data (2020 m. gegužės 1 d.) yra reali. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
pernumeruotina 3 dalimi;
numatyta įsigaliojimo data 2020 m. gegužės 1 d., o projekto 4 dalyje numatyta, jog įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Paprastai įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimami iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 dalyje esantis terminas neturėtų būti patikslintas ir atitinkamai pakoreguota projekto 2 straipsnio 1 dalis po žodžio „įstatymas“ įrašant formuluotę
„išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]