Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 60 straipsnio 1 dalį:
aplinkybės
1Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;
6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;
psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei;
12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: LR Seimo narė Vilija Aleknaitė - Abramikienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. LR Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas) pakeitimo tikslas – įstatymu nustatyti naują baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jei nusikalstama veika padaroma veika padaryta nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujos pavojingos užkrečiamosios ligos - koronaviruso (COVID-19), plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo
paskelbimo“ buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kovojant su pasauline pandemija, LR piliečiams buvo apribota judėjimo laisvė, uždrausta išvykti iš LR teritorijos (išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą). Buvo apribota viešojo ir privataus sektoriaus veikla, dėl šios priežasties nemažai žmonių neteko darbo ar buvo priversti išeiti neapmokamų atostogų. Dėl užsienio valstybėse kovojant su koronaviruso pandemija taikomų priemonių ir įvestų apribojimų į Lietuvą sugrįžo nemažai užsienyje gyvenusių ir dirbusių Lietuvos piliečių.
Susiklosčiusioje situacijoje didėja nusikalstamų veikų padarymo rizika, kurias gali padaryti į Lietuvą laikinai grįžę ir negalintys iš jos išvažiuoti, čia darbo neturintys arba jo laikinai arba nuolat netekę asmenys. [1]Kad tokia tikimybė yra reali, jau byloja viešojoje erdvėje daugėjantis pranešimų apie ekstremalios situacijos ir karantino metu įvykdytas nusikalstamas veikas skaičius.[2] Taigi, egzistuoja poreikis numatyti papildomas sistemines nuo nusikalstamų veikų darymo atgrasančias priemones, kurios būtų proporcingos esamoje situacijoje. Be to, baudžiamojoje justicijoje taikomas teisingumo principo įgyvendinimas neturi būti vertinamas tik kaltininko veiksmų, jo atsakomybės ar bausmės individualizavimo prasme, o turi apimti kaltininko padarytos veikos pasekmių nukentėjusiems asmenims, visuomenei, valstybei vertinimą. Todėl siūloma numatyti, kad asmenys, padarę nusikalstamą veiką nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, būtų baudžiami griežčiau, į LR Baudžiamojo kodeksą įtraukiant papildomą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. LR Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai. Dabar galiojančiame Kodekse tokios baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra. Kodekso 60 str. 1 d.
veika yra padaroma pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime. [3]Taučiau ši sunkinanti aplinkybė taikoma tik tais atvejais, kai dėl visuomeninės nelaimės asmuo negali savęs ar savo nuosavybės apginti,[4] dėl to nusikaltimą darančiam asmeniu yra lengviau ir paprasčiau siekti nusikalstamų tikslų.[5] Šiuo atveju siūloma įvesti objektyvią baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri būtų taikoma platesniam situacijų ratui, be būtinumo, inkriminuojant atsakomybę, įrodyti, kad kaltininkas sąmoningai pasinaudojo visuomenine ar kito asmens nelaime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektas dėl leis veiksmingiau užtikrinti nusikalstamų veikų padarymo nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ir karantino visoje LR teritorijoje metu, prevenciją, leis taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už šiuo laiku padaromas nusikalstamas veikas, prisidės prie geresnio teisingumo įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektą kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti negaliojančiais nereikia. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus, aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktų projektus turės parengti Sveikatos apsaugos ministerija. Teikia LR Seimo narė Vilija Aleknaitė - Abramikienė [1] Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkomame nusikalstamų veikų žinybiniame registre dar nėra duomenų apie balandžio mėnesį užregistruotas nusikalstamas veikas, tačiau galima pagrįstai manyti, kad dėl minėtų priežasčių kai kurių nusikalstamų veikų (vagysčių, plėšimų, chuliganiško elgesio) statistika balandžio mėnesį viršys mėnesinį vidurkį. [2] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ukininkai-kuria-savigynos-brigadas-prastos-reputacijos-emigrantai-iseina-i-medziokle.d?id=84063275 [3] Visuomenine nelaime laikomi tokie įvykiai, kurie sukrečia visą visuomenę – karas, didelis gaisras, epidemija, žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiveržimas, potvynis ir kiti panašūs reiškiniai. Tai nėra mažareikšmės nelaimės, kurios nutinka kasdien.
Nuo kitų nelaimių visuomeninė skiriasi tuo, kad ji sukelia grėsmę dideliam žmonių ratui: jų gyvybei, turtui, sveikatai. [4] Pvz. dėl karo ir vokiečių okupacijos Lietuvoje II Pasaulinio karo metais buvo persekiojama žydų etninė grupė, dėl šios visuomeninės nelaimės susiklostė situacija, kada asmenys galėjo nebaudžiami kėsintis į kito asmens nuosavybę (pvz. https://eteismai.lt/byla/260407660658670/1A-176/2008 [5] ABRAMAVIČIUS, A. BARANSKAITĖ, A. ČEPAS, A. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1 – 98 straipsniai). Teisinės informacijos centras: Vilnius, 2004, p.339
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(„veika padaryta nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu“) būtų faktas, kad nusikalstama veika padaryta esant bent vienai iš trijų alternatyvių aplinkybių: 1) veika padaryta nepaprastosios padėties metu; 2) veika padaryta paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją; 3) veika padaryta paskelbus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Tai reiškia, kad esant bet kuriai iš nurodytų aplinkybių naujasis BK 60 straipsnio
nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar konkreti veika apskritai turi kokį nors ryšį su valstybėje susidariusia situacija (past. – pabraukta mūsų). Pavyzdžiui, priėmus projektu teikiamus BK pakeitimus būtų griežčiau baudžiami visi nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui („nusikaltimai elektroninėje erdvėje“) padarę asmenys, jeigu tuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nors akivaizdu, kad tokio pobūdžio veikų padarymas vien tik esant projekte numatytoms aplinkybėms savaime nerodo nei pačios nusikalstamos veikos, nei ją padariusio asmens didesnio nei įprasta pavojingumo laipsnio. Tą patį galima pasakyti ir apie absoliučią daugumą kitų nusikalstamų veikų, kurių pavojingumo laipsniui naujajame BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytų aplinkybių egzistavimas neturėtų jokios įtakos.
Taigi toks imperatyvus projekte numatomas teisinis reguliavimas daugeliu atveju sąlygotų nepagrįstai griežtų ir teisingumo principo neatitinkančių bausmių skyrimą. Taip pat pastebėtina, jog asmenims, nusikalstamas veikas padariusiems nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, de jure nebebūtų įmanoma pritaikyti ir BK 39 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies, kadangi BK 39 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog šis straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas kaip būtina kitų BK Bendrojoje ir Specialiojoje dalyse įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymo prielaida nenumatyta, tačiau teismai de facto į tai atsižvelgia[1], todėl projekte numatomas teisinis reguliavimas intensyviai ribotų ne tik BK 39 straipsnyje įtvirtintos, bet ir visų kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti projektu teikiamiems BK 60 straipsnio pakeitimams. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į 1 pastabą, tuomet pastebėtina, kad asmenų lygiateisiškumo principo kontekste kelia abejonių tai, jog pagal projekte numatomą teisinį reguliavimą griežčiau nebūtų baudžiami asmenys, nusikalstamas veikas padarę, pavyzdžiui, karo, mobilizacijos, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, riboto karantino metu ir pan., t. y. esant aplinkybėms, savo pobūdžiu panašioms į numatytąsias teikiamame projekte. 3.
3Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:
raidėmis; 3.2. įstatymo pavadinime kodeksą priėmusio subjekto suteikto numerio nurodyti nereikia; 3.3. prieš BK 60 straipsnio pavadinimą brauktinas skaičius „14“;
pobūdį, projekto 1 straipsnyje nereikia dėstyti viso BK 60 straipsnio 1 dalies teksto, projekto 1 straipsnio esmė ir turinys turėtų būti dėstomi taip:
„Papildyti 60 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) (punkto tekstas).“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/2012, 2K-77/2012 ir kt.