Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5¹ straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
1Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 2. Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus. 4. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. 5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo dienos. 6. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas). 7. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 8.
8Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
Projekto Nr. XIIIP-4725(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį ir darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba lygus minimaliajai mėnesinei algai;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIIIP-4725(3) lyginamasis variantas
1Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;“. 2. Pakeisti 5¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, Iišmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms) gavimo Užimtumo tarnyboje dienos asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitikimątį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo dienos.“
Šio įstatymo nuostatos dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino pradžios. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pagal 2020 m. balandžio 7 d. Užimtumo įstatymo Nr. XIII-2846 priimtus pakeitimus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias 3 sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Priimant minėtą įstatymą, Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant siūlymus dėl antros sąlygos formuluotės, buvo išsakyti argumentai, kad asmens finansinė situacija priklauso ne nuo jo dirbančiojo statuso ar turimos darbo sutarties, bet nuo gaunamų pajamų. Nes dalis asmenų, nors ir turi galiojančią darbo sutartį (pvz. trečiais vaiko priežiūros metais ar ilgalaikių neapmokamų atostogų metu), tačiau su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Todėl tokiems asmenims, jei jie iki karantino paskelbimo pradžios vykdė individualią veiklą, būtų logiška taip pat mokėti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka pirmą ir trečią sąlygas. Remiantis šiais argumentais, Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto įstatymo projekto formuluotę žodžiais „ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų“.
Tačiau priėmus įstatymą, jo įgyvendinimo metu Sodra asmenims, kurie turi darbo santykius, bet negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, vis tiek nustatė, jog jie neturi teisės į savarankiškai dirbančių asmenų išmoką, nes turi darbo santykius. Vadovaujantis tokiu Sodros sprendimu, Užimtumo tarnyba tokiems asmenims neišmoka savarankiškai dirbančių asmenų išmokos, susijusios su situacija, kuomet dėl karantino jie negali vykdyti veiklos. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma patikslinti antros sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims formuluotę. Tokiu būdu, jei savarankiškai dirbantis asmuo atitiktų pirmą ir trečią sąlygas (būtų įregistravęs savarankišką veiklą ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebūtų jos išregistravęs iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos bei juridinio asmens atveju neturėtų likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso), tačiau turėtų galiojančią darbo sutartį – būtų atsižvelgiama ar jis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Siūloma antrą sąlygą išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Toks įstatymo patikslinimas padėtų išvengti skirtingo formuluotės interpretavimo. Taip pat, nebūtų diskriminuojami savarankiškai dirbantys asmenys, kurie turi galiojančią darbo sutartį, bet negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3.
Galiojantis įstatymas nustato, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias 3 sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias 3 sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas padės lengviau išgyventi ekstremalios situacijos ir karantino sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi galiojančią darbo sutartį, tačiau negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus teisę gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką karantino metu ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi galiojančią darbo sutartį, bet negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, būtų reikalingos papildomos lėšos šioms išmokoms finansuoti. Planuojama, kad papildomų lėšų reikėtų iki 1 mln. Eurų per ekstremalios situacijos ir karantino mėnesį. 13.
Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Savarankiškai dirbantis asmuo, išmoka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis, be kitų nustatytų sąlygų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų.“ Įstatymo projekte išimtis teisės požiūriu suformuluota netinkamai, nes šio punkto norma kalba apie darbo santykius ir jiems prilygintus teisinius santykius, o išimtyje kalbama apie su darbo santykiais susijusias pajamas. Be to, jeigu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, jis negali gauti ir su šiais santykiais susijusių pajamų, todėl iš siūlomos formuluotės neaišku, kokiems atvejams būtų taikoma ši išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nustatyta daug priemonių, kurios taikomos tam tikroms fizinių ir juridinių asmenų grupėms (darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, vaikus auginantiems tėvams ir t.t.), todėl, siekiant tinkamai sureguliuoti atskirų paramos rūšių skyrimo sąlygas, svarstytina, ar galiojančioje keičiamo punkto redakcijoje nereikėtų atsisakyti nuostatos „ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų”.
Jeigu įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlomą išimtį reikėtų formuluoti aiškiau, be to, priklausomai nuo siekiamo įtvirtinti reguliavimo, svarstytina, ar siekiant tiksliau apibrėžti nurodytas pajamas, vietoj sampratos „su darbo santykiais susijusios pajamos“ nereikėtų vartoti termino „draudžiamosios pajamos“. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, siūlytina keisti ir dėstyti ne visą keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį, bet tik šio straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, įstatymo projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje ir centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, J. Rimkus, V. Rastenis, A. Sysas, T.Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys – G. Skaistė – Seimo narė, A. Jankuvienė – Seimo narė, V. Ačienė – Seimo narė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-211 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio
nustatyti, kad savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis, be kitų nustatytų sąlygų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų.“ Įstatymo projekte išimtis teisės požiūriu suformuluota netinkamai, nes šio punkto norma kalba apie darbo santykius ir jiems prilygintus teisinius santykius, o išimtyje kalbama apie su darbo santykiais susijusias pajamas.
Be to, jeigu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, jis negali gauti ir su šiais santykiais susijusių pajamų, todėl iš siūlomos formuluotės neaišku, kokiems atvejams būtų taikoma ši išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nustatyta daug priemonių, kurios taikomos tam tikroms fizinių ir juridinių asmenų grupėms (darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, vaikus auginantiems tėvams ir t.t.), todėl, siekiant tinkamai sureguliuoti atskirų paramos rūšių skyrimo sąlygas, svarstytina, ar galiojančioje keičiamo punkto redakcijoje nereikėtų atsisakyti nuostatos „ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų”. Jeigu įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlomą išimtį reikėtų formuluoti aiškiau, be to, priklausomai nuo siekiamo įtvirtinti reguliavimo, svarstytina, ar siekiant tiksliau apibrėžti nurodytas pajamas, vietoj sampratos „su darbo santykiais susijusios pajamos“ nereikėtų vartoti termino „draudžiamosios pajamos“. Įvertinta
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-04-211 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, siūlytina keisti ir dėstyti ne visą keičiamo įstatymo 5¹ straipsnį, bet tik šio straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, įstatymo projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje ir centre. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (2020-04-20 Nr. G-2020-3253) 5¹ Dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl projekto Nr. XIIIP-4725. Pritariame projektui ir teikiame papildomas pastabas dėl jo sėkmingo įgyvendinimo:
nustatyti, kad šis Užimtumo įstatymo pakeitimas taikomas nuo karantino ar ekstremalios situacijos pradžios. 2. Rekomenduojame apibrėžti, kaip šiame įstatyme suprantama sąvoka „negauna su darbo santykiais susijusių pajamų". Nes šis terminas: „negauna su darbo santykiais susijusių pajamų" gali būti suprastas dviprasmiškai: pavyzdžiui: jei buvo paskaičiuotas darbo užmokestis už kovą, bet jo išmokėjimas nukeltas į ateitį, tokiu atveju pagal įstatymo nuostatas asmuo gautų subsidiją, jei nebuvo paskaičiuotas darbo užmokestis už kovą, bet karantino metu yra išmokėtas darbo užmokestis už vasarį ar kitus senus periodus, asmuo prarastų teisę į subsidiją, nors jam alga už kovą nėra paskaičiuota ir yra sumokėtos senos darbdavio skolos. Siūlome pakeisti sąvoką vietoje "negauna su darbo santykiais susijusių pajamų" parašyti
„nėra priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos". Tokiu
atveju, asmuo, jei jam darbdavys sumokėjo seną darbo užmokesčio skolą karantino metu neprarastų subsidijos.
Ir ją prarastų, jei darbdavys karantino metu paskaičiuotų darbo užmokestį, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo datą. Norime atkreipti dėmesį, kad Sodra negauna duomenų iš darbdavių apie gautas su darbo santykiais susijusias pajamas. Jie kaupia duomenis tik apie priskaičiuotas sumas. Siūlome papildyti įstatymo nuostatas dėl subsidijos dydžio, kad iš subsidijos atminusuojamos karantino metu paskaičiuotos ligos, slaugos, vaiko priežiūros išmokos ir efektyviai naudoti biudžeto lėšas- nedubliuojant socialinių išmokų už tą patį periodą. 3. Dėl Užimtumo tarnybos atsakymo pateikimo terminų Norime atkreipti dėmesį, kad Sodra kaupia duomenis tik apie priskaičiuotą bendra darbo užmokesčio sumą už mėnesį, bet neturi duomenų apie darbo užmokesčio priskaičiuotas sumas pagal mėnesio dalis: už periodą iki karantino ir po jo. Todėl siūlome apsitarti su Sodra ir Užimtumo tarnyba dėl nuostatos „nėra priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos" tikrinimo procedūrų ar jos yra techniškai įmanomos įgyvendinimui per 3 darbo dienas - per terminą, per kurį UT turi duoti atsakymą. Manytume tokiu atveju atsakymo terminas galėtų būti nukeliamas ir atitinkamai koreguojamos Užimtumo įstatymo nuostatos (51 str. 5 dalis) dėl atsakymo terminų pateikimo, kada šie terminai yra pratęsiami dėl duomenų gavimo iš Sodros. 4. Teikiame pastabą nesusijusią su 2020-04-17 XIIIP-4725 projektu, bet susijusia su Užimtumo įstatymo spraga: siūlome koreguoti Užimtumo įstatymo nuostatas taip, kad darbdavys už pensininkų prastovas irgi galėtų gauti subsidiją. Dabartiniu metu užimtumo tarnyba nefinansuoja darbdaviams subsidijų už pensininkų prastovas. Todėl darbdavys gali neturėti resursų jiems sumokėti. Norime atkreipti dėmesį, kad nuo dirbančių pensininkų visada darbdavys mokėjo nedarbo draudimo mokestį Sodrai, todėl darbdavys turi teisę į šią išmoką.
Susipažinta Komitete pritarta grupės Seimo narių (A. Jankuvienės, V. Ačienės ir kt.) pasiūlymui dėl 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo, todėl Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos siūloma formuluotė nėra aktuali. Pastaba: Komiteto sprendimu, svarstyti pasiūlymai, susiję tik su keičiamo įstatymo 5¹ straipsniu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės Audronė Jankuvienė, Vida Ačienė, Guoda Burokienė, Asta Kubilienė, Aušrinė Norkienė (2020-02-23)1 (5¹)
Argumentai: Pagal dabartinę teisės akto projekto redakciją savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka ir šią sąlygą:
„1) savarankiška veikla buvo registruota ne
trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; Esant tokiai teisės akto nuostatai savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla yra sezoninė ir dėl veiklos pobūdžio trunka trumpiau nei 3 mėnesius per metus, tačiau pateko į karantino metu stabdomų veiklų sąrašą (pavyzdžiui, prekyba dekoratyviniais augalais, sodinukais ir kt),. praranda teisę į išmoką. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma patikslinti šios sąlygos formuluotę. Pasiūlymas: Siūlome keisti Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis.
5¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos (išskyrus sezonine veikla per 12 mėnesių užsiimančius asmenis); Nepritarti Argumentai: Komiteto nuomone, pasiūlymu gali būti nepagrįstai išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas. Taip pat nėra aiškus išimties taikymo mechanizmas. 2. Seimo narės Audronė Jankuvienė, Vida Ačienė, Guoda Burokienė, Asta Kubilienė, Aušrinė Norkienė (2020-02-23)1 (5¹)
Argumentai: Pagal dabartinę teisės akto projekto redakciją savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka ir šią sąlygą:
„2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;“ Pasitaiko atvejų, kai savarankiškai dirbantys asmenys turi ir darbo sutartį, bet dirba ne pilnu etatu, jų darbo užmokestis yra mažesnis nei nustatyta minimali mėnesio alga (MMA). Tokiu atveju jie praranda teisę gauti išmoką kaip savarankiškai dirbantys asmenys, nors ir mokėjo visus mokesčius, o jų vykdoma veikla patenka į sąrašą veiklų, kurios yra stabdomos dėl karantino. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma patikslinti antros sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims formuluotę. Pasiūlymas: Siūlome keisti Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis.
5¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį darbo užmokestis pagal darbo sutartį ir darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra mažesnis arba lygus MMA (minimali mėnesinė alga);“ Pritarti Žr. komiteto patobulintą suredaguotą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė