Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis
socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių, netekto darbingumo ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.”
Šis įstatymas įsigalioja
šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo 13 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti, jog darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Pasauliui ir Lietuvai susidūrus su COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) ligos pandemija, niekam nekyla diskusijų, kad tai palies ekonominę ir socialinę aplinką. Vyriausybė jau sudarė planą ir skiria lėšas verslui, kuris nukentės pandemijos metu. Tačiau negalime pamiršti ir kitų visuomenės grupių, kurios susiduria su ne ką mažesniais iššūkiais – iškilo itin didelė grėsmė socialiai pažeidiamiems asmenims netekti pajamų ir nugrimzti į dar didesnį skurdą. Visų pirma, negalią turintys asmenys yra ypač pažeidžiami skurdui, o jų tikimybė netekti darbo COVID-19 krizės akivaizdoje yra ypač didelė. Tad yra būtina užtikrinti papildomą šios grupės apsaugą, nediskriminuoti asmenų, kuriems nustatytas nedarbingumas, skiriant nedarbo draudimo išmokas. Visų antra, net ir nesant minėtai pandemijai, dabar galiojančios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos neužtikrina vienodų teisių į nedarbo draudimo išmoką dirbantiems asmenims, kuriems nustatytas dalinis nedarbingumas. Pabrėžtina, jog dirbantys žmonės, kuriems yra nustatytas netektas darbingumas, moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas, kaip ir kiti gyventojai. Siūlome priimti Įstatymo projektą ir nustatyti vienodas galimybes gauti viso dydžio nedarbo išmoką, kuri nustatyta pagal sumokamus mokesčius, nepaisant to, jog asmuo gauna netekto darbingumo pensiją. 2.
rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė A. Armonaitė. Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų išplatintą viešą kreipimąsi “Nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų pozicija bei siūlymai dėl COVID-19 socialinio poveikio”. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu asmenys, turintys dalinį nedarbingumą ir praradę darbo vietą, iš nedarbo draudimo lėšų gali gauti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, kuri viršija gaunamą netekto darbingumo pensijos sumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: “nedarbo draudimo išmoka” “netekto darbingumo pensija”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nauja redakcija įsigaliojo 2020 sausio 1 d. Ši redakcija įsigaliojo Seimui priėmus pakeitimus, kuriuos pasiūlė Vyriausybė. Įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4042) aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, siūloma suvienodinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinio pobūdžio išmokomis tvarką, papildant asmenų, kuriems iš nedarbo draudimo lėšų mokama nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą, sąrašą asmenimis, kurie gauna buvusiems sportininkams skiriamas rentas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.“ Seimui priėmus atitinkamus pakeitimus, galiojančioje 13 straipsnio 1 dalies redakcijoje nebeliko jokių išimčių dėl kitų mokamų socialinės apsaugos išmokų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas, kuriuo būtų išskirti netekto darbingumo išmokų gavėjai, būtų teisingas kitų išmokų gavėjų atžvilgiu. Jeigu įstatymo projektas būtų teikiamas, siūlomas pakeitimas turėtų būti daromas aktualios redakcijos tekste. 2. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, turėtų būti numatytas vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. 3.
3Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus,
tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas (turėtų būti „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas“). Taip pat tikslintina šio straipsnio pakeitimo esmė, kuri turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“ (priešingu atveju straipsnio 2 dalies neliktų). 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8
5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]