Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Papildyti 1.74 straipsnį nauja dalimi ir jį išdėstyti taip:
1Notarine forma turi būti sudaromi:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. 2. Notariniai sandoriai gali būti sudaromi ir nuotoliniu būdu. Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Pasirašant tokį sandorį šalių tapatybės užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Papildomas fizinių asmenų identifikavimas vykdomas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis. elektronines asmens tapatybės patvirtinimo priemones Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti galimybę notarinius sandorius atlikti ir nuotoliniu būdu. Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje išplėsti notarinių sandorių formos apibrėžimą, numatant galimybę notarinius sandorius atlikti ir nuotoliniu būdu. Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Pasirašant tokį sandorį šalių tapatybės užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Papildomas fizinių asmenų identifikavimas vykdomas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis. Paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) ligos visoje Lietuvos Respublikoje, tapo svarbu užtikrinti notarinių sandorių teikimo tęstinumą. Įstatymų leidžiamoji valdžia privalo operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir teisės aktuose numatyti galimybę notarinius sandorius tvirtinti ir nuotoliniu būdu. Lietuva jau yra žengusi didelį žingsnį paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę – yra sukurti elektroniniai valdžios vartai, elektroninis parašas, taigi didelę dalį paslaugų asmenys jau gali gauti nuotoliniu būdu. Pasauliui susidūrus su pandemijos iššūkiu yra labai svarbu laiku ir efektyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir išplėsti nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų sąrašą, papildant jį notariniais sandoriais. Įstatymo projektas sudarys sąlygas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims notarinius sandorius sudaryti efektyviau, greičiau ir operatyviau, išvengiant būtinybės vykti į fizinę notaro buveinę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė A. Armonaitė. 3.
Galiojančioje Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso redakcijoje nėra numatytų teisinių galimybių asmenims atlikti notarinius sandorius nuotoliniu būdu, neatvykstant į notaro biurą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma LR Civilinio kodekso 1.74 straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje numatoma, kad notariniai sandoriai gali būti sudaromi ir nuotoliniu būdu. Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Pasirašant tokį sandorį šalių tapatybės užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Papildomas fizinių asmenų identifikavimas vykdomas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms. Notarinių sandorių atlikimas nuotoliniu būdu verslui turės teigiamos įtakos dėl procedūrų efektyvumo, operatyvumo ir sutaupytų laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „notariniai sandoriai“, „civilinis kodeksas“, „nuotoliniu būdu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma papildyti Civilinio kodekso 1.74 straipsnį 2 dalimi ir joje nustatyti: „Notariniai sandoriai gali būti sudaromi ir nuotoliniu būdu. Dokumentų
pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Pasirašant tokį sandorį šalių tapatybės užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Papildomas fizinių asmenų identifikavimas vykdomas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Civilinio kodekso 1.74 straipsnis nustato bendrąsias taisykles – sandorių, kurie turi būti tvirtinami notarine forma, rūšis. Notarinių sandorių pasirašymo tvarka neturėtų būti šio straipsnio reguliavimo dalyku, nes rašytinių sandorių, kuriems pagal CK
reglamentuojamas CK 1.76 straipsnyje. Notarinių veiksmų atlikimo taisyklės yra nustatytos Notariato įstatyme, jos nėra Civilinio kodekso reguliavimo dalyku. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas nedraudžia sudaryti sandorių nuotoliniu būdu, atvirkščiai, tokia galimybė yra numatyta jo
manoma, kad nurodytuose straipsniuose nustatytas reguliavimas yra nepakankamas, reikėtų juos tobulinti. Taip pat pastebėtina, kad reikalavimus elektroniniam parašui nustato Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnis: „Elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr.
910/2014, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui, jeigu tokio elektroninio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje.“ Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad reikėtų keisti ne Civilinį kodeksą, bet Notariato įstatymą, nustatant jame notaro nuotoliniu būdu sudaromų sandorių atlikimo taisykles. Be to, pažymėtina, kad projektu siūlomų nuostatų nepakanka, jog nuotoliniu būdu galėtų būti sudaromi sandoriai notarine forma. Įstatyme turėtų būti įtvirtintos ne tik asmenų tapatybės nustatymo, sandorio pasirašymo taisyklės, bet ir sandorio šalių bei notaro teisės ir pareigos. Taip pat svarstytina, ar visi sandoriai, kurie turi būti sudaromi notarine forma, galėtų būti sudaromi nuotoliniu būdu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisingumo ministerija yra parengusi ir pateikusi Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹straipsniu įstatymo projektą. 2. Jeigu šios išvados 1 punkte išdėstytoms pastaboms nebūtų pritarta, projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, tikslintina nuostata „Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas.“ Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas, manytina, jog notaro tvirtinamus ir išduodamus elektroninius dokumentus notaras turėtų pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Antra, projekto nuostata ,,tapatybės užtikrinamos elektroninėmis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Manytina, kad notarinės formos sandoriai nuotoliniu būdu galėtų būti sudaromi tik tais atvejais, kai galima nustatyti tokį sandorį pasirašančių asmenų tapatybę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad notarinių sandorių sudarymas būtų galimas tik esant minėtai sąlygai. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar papildomas fizinių asmenų identifikavimas naudojantis nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis būtų kiekvienu atveju privalomas, ar tai būtų tik papildoma priemonė, naudojama tais atvejais, kai kitų asmens identifikavimo priemonių nepakanka. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Ketvirta, sąvoka ,,notariniai sandoriai” Civiliniame kodekse nėra vartojama, todėl ji turėtų būti patikslinta. Penkta, tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: ,,Papildyti 1.74 straipsnį 2 dalimi:”. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką notariato srityje ir organizuoja bei kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]