Projekto lyginamasis variantas
pridėtinės vertės mokesčio ĮSTATYMo nr. IX-751
2020 m. d. Nr. Vilnius
taip: „3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.;
6) maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Ingrida Šimonytė Mykolas Majauskas
Lyginamasis projekto Nr. XIIIP-4714(2) variantas
pridėtinės vertės mokesčio ĮSTATYMo nr. IX-751
pakeitimas
1Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) iki 2022 m. gruodžio 31 d. maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, išskyrus paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais;“. 2. Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 7 punktu: „7) iki
renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos;“. 3. Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 8 punktu: „8) iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. COVID-19 pandemija ir jos pasekoje paskelbtas karantinas neigiamai paveiks tiek globalią, tiek lokalią ekonomiką. Lietuvoje siekiant kontroliuoti viruso plitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 207 jau patvirtintas sąrašas sektorių, kurių veikla yra arba visiškai sustabdyta, arba plačiai apribota. Tarp jų – ir viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus atvejus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Nors maitinimo paslaugas teikiančiam verslui paliekama galimybė demonstruoti sąlyginį gyvybingumą teikiant maistą išsinešimui, padengti didžiulių nuostolių tik iš šios prekybos formos gaunamomis pajamomis verslas negali. Svarbu prisiminti, jog su COVID-19 siejama sveikatos krizė ir jos pasekoje kilusi ekonominė krizė reikšmingai keičia gyventojų įpročius. Karantino sąlygomis visuomenė yra labiau linkusi pirkti didesnius kiekius maisto produktų prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, taip prisitaikant prie ilgesnių saviizoliacijos periodų, o tai reikšmingai mažina maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pajamas. Tikėtina, jog pasikeitę gyventojų vartojimo įpročiai vaidins reikšmingą vaidmenį ir karantinui pasibaigus – sustiprėjęs finansinio nesaugumo jausmas ir naujų epidemijų bangų grėsmė galimai turės neigiamą įtaką paklausai, taip neleidžiant tikėtis spartaus nuo karantino labiausiai nukentėjusių verslo sektorių atsigavimo.
Karantino sąlygomis dalis viešo maitinimo įstaigų galės gauti valstybės subsidijas prastovoje esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, tačiau net ir ši parama yra nepakankama siekiant padengti nuostolius dėl bankams mokamų palūkanų, nekilnojamo turto nuomos ir komunalinių mokesčių. Todėl didelė dalis įmonių bus priverstos ženkliai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus, o kritiniu atveju – apskritai nutraukti ūkinę veiklą. Maitinimo paslaugų sektoriuje yra įdarbinti dešimtys tūkstančių darbuotojų, o nuo jo sėkmingos veiklos yra bent dalinai priklausomi susiję sektoriai, tokie kaip didmeninė prekyba maisto produktais ir gėrimais bei vietinis žemės ūkis, dalį savo produkcijos tiekiantis būtent šio sektoriaus įmonėms. Maitinimo paslaugų sektoriaus nuostoliai būtų juntami plačiai, ir sektoriaus atsitiesimas užtruktų net ir pasibaigus valstybiniam karantinui. Todėl kaip viena iš ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių siūloma pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui, dabar šiam sektoriui taikomą standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 9 proc. Nors PVM lengvata turėtų minimalų poveikį karantino metu, ji padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau atsitiesti. Net ir pasibaigus visuotiniam karantinui, didelė dalis žmonių ir toliau vengs viešo maitinimo vietų sveikatos sumetimais, kiti rinksis gaminti maistą namuose dėl sumažėjusių šeimos pajamų. Tuo tarpu karantino metu išaugusios skolos ir patirti nuostoliai tik dar labiau apsunkins viešo maitinimo verslo sąlygas ir netikrumą dėl ateities.
Didžiulius sunkumus patiriantį verslą svarbu patikinti, jog valstybė suteiks paramą ne tik karantino laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, gerai suprantant, jog karantino pabaiga nereiškia sunkumų verslui pabaigos. PVM lengvata taip pat galimai taptų papildoma paskata mažėti paplitusiam šešėliui: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skaičiavimais, Lietuvoje viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800 000 Eur pajamų. Siūloma pataisa padėtų spręsti tiek tokias įsisenėjusias šio sektoriaus problemas, tiek sulygintų PVM lengvatų taikymą su daugeliu kitų ES šalių, tiek suminkštintų specifines pandemijos ir karantino pasekmes bei padėtų sektoriui greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis. Reaguodama į COVID-19 pandemijos įtaką Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių ekonomikoms, Europos Komisija sušvelnino pagalbos verslui taisykles, kovai su ekonominės krizės padariniais leisdama taikyti tokias priemones kaip PVM lengvata specifinėms verslo šakoms, taip atveriant kelią efektyvesniam krizės pasekmių suvaldymui labiausiai nukentėsiančiuose (ir jau nukentėjusiuose) ūkio sektoriuose, tarp kurių dėl privalomo reikalavimo sustabdyti veiklą patenka ir maitinimo įstaigos. Ir nors pandemijos sąlygomis kilusi ekonominė krizė maitinimo paslaugų sektoriui turės itin skausmingų ilgalaikių padarinių, kurių likvidavimui valstybė turės pasitelkti visas įmanomas priemones, svarbu pažymėti, jog net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui, esant pakankamiems valstybės resursams, yra tikslinga, ekonomiką stimuliuojanti priemonė. Suprasdamos maitinimo paslaugų tinklo reikšmę visai šalies ekonomikai, PVM mokesčio lengvatą, nesusijusią su krizės įveikimo priemonėmis, jau dabar taiko 17 iš 27 ES valstybių.
Be to, giminingu maitinimo paslaugų sektoriui yra įprasta laikyti apgyvendinimo paslaugų sektorių, kuriam Lietuvoje jau taikoma PVM lengvata. Atsižvelgiant į abejų sričių glaudumą, ES teisės aktai lengvatinį PVM mokesčio tarifą leidžia taikyti tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugoms. ES patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. Pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo tarpu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog palankia mokestine aplinka grįsta maitinimo ir apgyvendinimo sektorių plėtra įtraukia bedarbius į darbo rinką, stimuliuoja ekonomiką ir galimai didina į biudžetą surenkamų pinigų kiekį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms (išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais) būtų taikomas lengvatinis
verslui sušvelninti neigiamus ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei tikėtis spartesnio atsigavimo situacijai normalizavusis. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas galimai paskatins šešėlinės veiklos traukimąsi. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi veiks kaip maitinimo paslaugų verslo atsigavimą po ekonominės krizės spartinanti priemonė. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimui biudžeto lėšų poreikį įvertins Vyriausybė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Pridėtinės vertės mokestis, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugos, lengvata. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ingrida Šimonytė Mykolas Majauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM) tarifą taikyti „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais“. Projektu siūloma formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. 3.
turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina;
esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-19 Nr. XIIIP – 4714(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2021-03-31
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą taikyti „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais“. Projektu siūloma formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktą pastabą bei į tai, kad siūlytinas ribotas lengvatos taikymo terminas iki 2022 m. gruodžio 31 d. (kaip ir apgyvendinimo paslaugoms šiuo metu taikoma 9 proc.
PVM lengvata), Komitetas siūlo patikslintą Įstatymo formuluotę:
„6. iki 2022 m. gruodžio 31 d. maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, išskyrus tas
paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais.“ 1.2
jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“ ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalimi, kuri suteikia išimtį mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminui, t. y. ..< Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme,> bei siekiant, kad 9 proc.
PVM lengvata maitinimo paslaugų sektorių pasiektų kaip įmanoma operatyviau, siūlytina minėtą lengvatą taikyti nuo 2021 m. liepos 1 d. 1.3
įstatymo įgyvendinimo turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Dėl šios PVM įstatymo nuostatos pakeitimo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 1.4
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Atsižvelgta Pažymėtina, kad ankstesnė LR Vyriausybė neigiamą išvadą pateikė 2020 m. birželio 17 d., t. y. pasibaigus pirmajai pandemijos bangai, kai visos veiklos, įskaitant maitinimo, buvo atlaisvintos, nesitikint pakartotinio jų veiklos griežto apribojimo. 2021 m. gegužės mėn. ketinama tikslinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIV-102 bei jame atitinkamai bus įvertinti galimi valstybės biudžeto netekimai iš pridėtinės vertės mokesčio. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-151 5.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
nenumeruotina;
formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
projektu. Pritarti
teisės departamentas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4714 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-06-17 Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4714 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714) dėl šių priežasčių:
XIIIP-4714 nurodytoms maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais, – apie 90 mln. eurų PVM pajamų.
Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 14), nustatytas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą lengvinančias priemones.
PVM tarifą maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais, siekiama padėti maitinimo paslaugas teikiančiam verslui sušvelninti ekonominius naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir karantino padarinius, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario
paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją su sunkumais susidūrė daug veiklos sektorių, todėl būtų nepagrįsta išskirti vieną iš jų ir jo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms nustatyti PVM lengvatas. Nepritarti LR Vyriausybė neigiamą išvadą pateikė 2020 m. birželio 17 d., t. y. pasibaigus pirmajai pandemijos bangai, kai visos veiklos, įskaitant maitinimo, buvo atlaisvintos, nesitikint pakartotinio jų veiklos griežto apribojimo.
Dėl pasaulyje vis dar tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, barai ir kitos maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos yra priverstos laikinai apriboti arba visiškai nutraukti ūkinę veiklą, išskyrus atvejus, kai maistas ruošiamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams. Jau dabar aišku, kad užsitęsęs karantinas maitinimo paslaugų sektoriui turės itin skausmingų ilgalaikių padarinių, kurių suvaldyti be drastiškų priemonių verslas yra nepajėgus. Dėl šių priežasčių viena iš veiksmingiausių pagalbos priemonių galėtų būti pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo paslaugoms – vietoje dabar taikomo standartinio
Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vigilijus Jukna, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Vaida Giraitytė,
2 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog sporto paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Siūloma lengvata padėtų sporto paslaugas teikiančiam verslui sušvelninti neigiamus ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei tikėtis spartesnio atsigavimo situacijai normalizavusis. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu, ir išdėstyti jį taip:
„7) sporto paslaugoms, išskyrus šiame įstatymo 23
straipsnyje nurodytoms kultūros ir sporto paslaugoms, bilietų į kūno kultūros arba sporto renginius pardavimui.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patobulinti keičiamo PVM įstatymo 19 str. 3 dalies 7 punktą. Žr. Komiteto pasiūlymą ir argumentus.
3 Seimo nariai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys, Antanas Čepononis, Vytautas Kernagis, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Mitalas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Gintautas Paluckas, Andrius Mazuronis, Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Aušrinė Armonaitė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Kristijonas Bartoševičius, Saulius Skvernelis, Lukas Savickas, Jonas Jarutis 2021-03-301 2, 3 Argumentai:
Pasaulinė pandemija ir jos sąlygoti ūkinės veiklos ribojimai turėjo reikšmingą neigiamą įtaką meno, kultūros ir sporto paslaugų sektoriams. Patirti nuostoliai ir didelis neapibrėžtumas dėl naujų pandemijos protrūkių turės ilgalaikių padarinių šių sektorių gyvybingumui. Atlaisvinus karantino apribojimus, laikina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata galėtų būti veiksminga priemonė, siekiant padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms ekonominės veiklos sritims. Todėl siūloma kultūros, meno ir sporto renginių parduodamiems bilietams vietoje dabar šiems sektoriams taikomo standartinio 21 proc. PVM tarifo jį sumažinant iki lengvatinio 9 proc. tarifo. Valstybinės mokesčių inspekcijos preliminariais skaičiavimais (vertinant 2019 m. apyvartas) dėl 9 proc. PVM lengvatinio tarifo, valstybės biudžetas galimai netektų apie 25,7 mln. eurų pajamų iš PVM. Pabrėžtina ir tai, jog net ir pasibaigus griežto karantino sąlygoms galimai ir toliau bus apribotos didelių susibūrimų vietos, todėl minėtų subjektų apyvartos gali būti ženkliai mažesnės, nei buvo 2019 m., atitinkamai ir valstybės biudžeto netekimai 2021 – 2022 m. galėtų būti mažesni, nei minėti 25,7 mln. eurų. PVM lengvata padėtų sumažinti meno, kultūros ir sporto sektoriams ekonominius karantino padarinius.
Siekiant eliminuoti dėl pandemijos kilusias neigiamas pasekmes verslui lengvatą siūloma taikyti ribotą laiko tarpą – nuo
paslaugoms šiuo metu taikoma 9 proc. PVM lengvata). Svarbu pažymėti, kad ES teisės aktai leidžia taikyti lengvatinį PVM mokesčio tarifą minėtoms paslaugoms. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos III priede numatyta, jog parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų sąraše nurodyta teisė įeiti į pramoginius renginius, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir į panašius kultūrinius renginius bei įstaigas, taip pat teisė įeiti į sporto renginius, gali būti taikomas 98 straipsnyje nurodytas lengvatinis PVM tarifas. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška lengvata meno, kultūros ir sporto sektoriui taikoma 19 iš 27 ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje kultūros renginiams taikomas 10 proc. lengvatinis PVM tarifas, Kipre – 5 proc., Belgijoje 6 proc. kultūros ir sporto renginių lankymui. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį naujais 7 ir 8 punktais, ir išdėstyti juos taip:
„7. iki 2022 m. gruodžio 31 d. visų rūšių meno ir kultūros įstaigų,
meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų, kuriems netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos, lankymui. 8. iki 2022 m. gruodžio 31 d. teikiamoms atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) atlikimo paslaugoms.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patobulinti keičiamo PVM įstatymo 19 str. 3 dalies 7 punktą, o 8 punktui Komitetas pritaria pilna apimtimi. Žr. Komiteto argumentus pasiūlymą.
4 Seimo nariai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys, Antanas Čepononis, Vytautas Kernagis, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Mitalas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Gintautas Paluckas, Andrius Mazuronis, Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Aušrinė Armonaitė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Kristijonas Bartoševičius, Saulius Skvernelis, Lukas Savickas, Jonas Jarutis 2021-03-302 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio Vyriausybė negali kontroliuoti“ ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalimi, kuri suteikia išimtį mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminui, t. y. ..< Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme,> bei siekiant, kad 9 proc. PVM lengvata meno, kultūros ir sporto sektorius pasiektų kaip įmanoma operatyviau, siūlytina minėtą lengvatą taikyti nuo 2021 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas
2 Argumentai: Siekiant nepažeisti fiskalinio neutralumo principo, siūlytina neapsiriboti sąvoka „sporto klubų lankymui“, kadangi analogiškas sporto klubų teikiamoms paslaugoms gali teikti pavyzdžiui: jogos, kalanetikos studijos ar fiziniai asmenys PVM mokėtojai. Pasiūlymas:
7) iki 2022 m. gruodžio 31 d. visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos. Pritarti
patobulintam Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751
LRS Teisės departamento pastabą, Seimo narių pateiktus pasiūlymus ir Komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė