1 Projekto Lyginamasis variantas
28, 29, 38 IR
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius. 2.
2Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projektą pakeitimus, reorganizavimo sąlygų projektą arba likvidavimo plano projektą;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); 910) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
10) teikia svarstyti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projektą pakeitimus, reorganizavimo sąlygų projektą arba likvidavimo plano projektą;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); 910) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
10) teikia svarstyti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą. Universitetas – Seimui, o kolegija
11) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.
sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos personalui. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus aukštosios mokyklos interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 13 arba 15 narių. Konkretų aukštosios mokyklos tarybos narių skaičių nustato aukštosios mokyklos statutas. Du tarybos narius (studentą ir alumną) skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Kitus aukštosios mokyklos tarybos narius (11 arba 13) viešo konkurso būdu renka akademinė bendruomenė aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka. Akademinė bendruomenė renka ir atšaukia 6 arba 7 narius, priklausančius aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei (išskyrus studentus), ir 5 arba 6 narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei. Rinkimai laikomi teisėtais, kai visuotiniame akademinės bendruomenės (išskyrus studentus) susirinkime dalyvauja daugiau kaip pusė bendruomenės narių . 4.
asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui), bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, akademinių padalinių vadovai, administracijos darbuotojai ir kiti asmenys, galintys sukelti Taryboje interesų konfliktą. 6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Tarybos narys supažindinamas su aukštosios mokyklos bendruomene, darbu ir užimtumu taryboje. 8 7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas. 9 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 10 9.Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo. 11 10.
gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 12. Taryba perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 7 arba 8 tarybos narių įgaliojimai. Atšaukus tarybos narį yra rengiami naujo tarybos nario rinkimai. Naujai išrinkto tarybos nario kadencija baigiasi kartu su tarybos kadencijos pabaiga. 13. Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų, jeigu:
1) jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) nesilaiko akademinės etikos ir procedūrų; 3 ) nesilaiko tarnybinės etikos;
4) netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 8 dalyje nustatytas pareigas. 14 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko renka akademinė bendruomenė senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 78 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 15 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 16 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“
Pakeisti projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia
aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo. “
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) 1.
Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
3) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
4) teikia senatui siūlymus dėl studijų kainos;
5) tvirtina įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;
8) rengia ir teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti savo ir aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita ir rektoriaus veiklos rezultatai;
9) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
10) rengia ir teikia senatui (akademinei tarybai) svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
12) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
13) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 4.
eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5. Rektorius Rektoriumi turi būti renkamas nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Direktorius Direktoriumi turi būti renkamas nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute. 6. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 7. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 8. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma. “
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas
reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją. 2.
pritarimo reorganizuoti valstybinį universitetą ar Vyriausybė priima nutarimą dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę kolegiją, atitinkamai Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytu terminu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai parengia reorganizavimo sąlygų projektą ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą ir teikia juos Vyriausybei. Jeigu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų projekto ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į rengimo procesą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančias aukštąsias mokyklas. 13. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę. 24. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla. 35. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis.
aukštosios mokyklos likvidavimas
tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, arba universitetui praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę arba kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo, ir švietimo mokslo ir sporto ministerijos ministro patvirtintą likvidavimo projektą planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo. 3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, rektorius (direktorius) valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
1 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų ĮSTATYMO Nr. XI-242 PAKEITIMO ĮSTATYMo
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektą paskatinusios priežastys Įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgus į akademinės bendruomenės, aukštųjų mokyklų profsąjungų siūlymus ir Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. KT15-N10/2018. Šiuo projektu siūloma patikslinti Tarybos funkcijas, padidinti tarybos narių skaičių ir pakeisti rinkimo tvarką, sudaroma galimybė visai akademinei bendruomenei rinkti aukštosios mokyklos tarybą. Nustatomos tarybos nario perrinkimo, atšaukimo nuostatos, atšaukimo iš pareigų priežastys. Tikslinamos rektoriaus funkcijos. Siūloma, nustatyti kad rektorius rengia ir teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kuri yra sudaryta iš dviejų dalių, strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos ir rektoriaus veiklos rezultatų. Siūloma valdymo organų sprendimus viešinti ne vėliau kaip per 10 dienų. Šie siūlymai parengti siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, gerinant aukštosios mokyklos valdymo efektyvumą jį demokratizuojant. Siūloma nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas
dalyvavimas priimant sprendimus svarbius aukštajai mokyklai. Įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. KT15-N10/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio
Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr.
XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui“ ir, išryškėjus MSĮ nepakankamumui praktiškai vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimą, tikslinami 27, 28, 29, 38, 39 straipsniai, išsamiau reglamentuojant aukštųjų mokyklų reorganizavimo, likvidavimo procedūras;
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narys Eugenijus Jovaiša. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Šiuo metu pagal Mokslo ir studijų įstatymo 27, 28 ir 29 straipsnius, rektorių renka aukštosios mokyklos taryba, kuri yra sudaryta iš 9-11vidaus ir išorės narių.
Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funkcijas, bei 38 ir 39 straipsnių, reglamentuojančių valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą ir likvidavimą, nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui, pagal kurį aukštoji mokykla nėra įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas, o valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą reglamentuojančios nuostatos yra neišsamios, todėl sukuria prielaidas Vyriausybės ir Seimo priimamų sprendimų konstitucingumo kvestionavimui; 39 straipsnyje, kuris reglamentuoja valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimą, yra nuostata, pagal kurią sprendimas likviduoti aukštąją mokyklą priimamas, jai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, tačiau gali būti priimti ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reorganizuojama;
teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Siūloma padidinti Tarybos narių skaičių nuo 9-11 iki 13-15. Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau ir atsakingiau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti visi aukštųjų mokyklų statutai. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Statutų pakeitimus parengs pačios aukštosios mokyklos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aukštųjų mokyklų valdymas, taryba, senatas, akademinė taryba, rektorius, direktorius. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
2020-04-08
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
statutas tvirtinamas aukštosios mokyklos steigimo metu, t.y. kai aukštosios mokyklos taryba dar nesudaryta ir jos teikimas dėl statuto paprasčiausiai negalimas, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba jo“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
aukštosios mokyklos tarybos, o ne paties universiteto, ar pačios kolegijos funkcijos. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje reikėtų apibrėžti termino „alumno“ turinį, nes įstatyme ši sąvoka nėra vartojama. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
arba 13) viešo konkurso būdu renka akademinė bendruomenė aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka, o rinkimai laikomi teisėtais, kai visuotiniame akademinės bendruomenės (išskyrus studentus) susirinkime dalyvauja daugiau kaip pusė bendruomenės narių. Vertinant šią nuostatą lieka neaiški tikroji aukštosios mokyklos tarybos narių rinkimo forma – viešas konkursas ar rinkimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad paskelbiant viešą konkursą, paprastai išdėstomi kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams, nustatoma tam tikra užduotis dalyviams (programos, vizijos, strategijos ar pan. pristatymas), jos įvykdymo terminas, jos pateikimo vieta, įvertinimo tvarka ir laikas, konkurso komisijos sudarymo tvarka ir jos įgaliojimai vertinant kandidatus. Viešas konkursas gali būti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasiūlymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse, arba uždaras, kai pasiūlymas dalyvauti konkurse siunčiamas tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu. Tuo tarpu rinkimų metu tam tikra asmenų grupė, atitinkanti iš anksto nustatytus kriterijus, savo balsų dauguma išrenka vieną ar kelis subjektus iš visų rinkimuose dalyvavusių kandidatų rato. Pavyzdžiui, renkant Respublikos Prezidentą nenustatoma, kad jis renkamas viešo konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti aukštosios mokyklos tarybos narių rinkimo tvarką. Galbūt tikslinga nustatyti, kad nariai yra renkami, tiesiog reikėtų aiškiai įtvirtinti kandidatų teikimo ar išsikėlimo sąlygas. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
asmenys, galintys sukelti taryboje interesų konfliktą. Įstatyme reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą spręsti, ar kandidato į tarybos narius pareigų užėmimas nesukeltų, ar jau užimančio pareigas tarybos nario pareigos nesukelia interesų konflikto. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje reikėtų atskleisti, kad tarybos nariai supažindinami su akademine bendruomene – asmeniškai, grupėmis pagal akademinius padalinius ar akademinės bendruomenės susirinkime.
Taip pat neaišku, kaip tarybos nariai supažindinami su „darbu ir užimtumu“ taryboje. Galbūt turima omenyje, kad išrinktiems tarybos nariams paaiškinamos jų būsimos funkcijos, posėdžių dažnumas ir tarybos veiklos organizavimo tvarka. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
„pasibaigia atitinkamai“, o antras ir trečias sakiniai brauktini kaip
pertekliniai, nes analogiškos nuostatos dėl naujų tarybos narių rinkimo iki kadencijos pabaigos jau nustatytos šio straipsnio 14 dalyje. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad Taryba perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 7 arba 8 tarybos narių įgaliojimai. Manytina, kad turi būti aiškiau nurodyta, esant kokiai Tarybos sudėčiai taikomi šie minimalūs narių pasikeitimai, nes, pavyzdžiui, esant 15 narių Tarybai jos 7 narių pasikeitimas neturėtų būti pagrindu perrinkti visą Tarybą. 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
punktuose nurodytas aplinkybes bei 2) sprendimo dėl tarybos nario atšaukimo nesibaigus kadencijai priėmimo tvarką. 9.
9Atsižvelgiant į tai, kad du tarybos narius skirtų ir atšauktų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra,
11Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2018 m.
birželio 29 d. nutarimą, kuriame buvo konstatuota, kad Seimo nutarimas, kuriuo išreikštas Seimo pritarimas tam, kad valstybinis universitetas būtų reorganizuotas tam tikru būdu, ir universitetams pasiūlyta atlikti tokiam reorganizavimui reikalingus veiksmus – parengti reorganizavimo sąlygas ir planą, vertintinas kaip poįstatyminis teisės taikymo aktas, kuriame įtvirtintas sprendimas reorganizuoti valstybinį universitetą konkrečiu būdu, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti subjektą, teikiantį Seimui reorganizavimo iniciatyvą. 12. Projektą siūlytume papildyti baigiamosiomis nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad šiame įstatyme nurodytos aukštųjų mokyklų sudarymo bei sudėties keitimo nuostatos taikomos, tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromoms ar sudarytoms aukštųjų mokyklų taryboms. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]