Projekto lyginamasis variantas
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 39¹, 59, 69 STRAIPSNIŲ,
2020
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Elektros energetikos sektorius – valstybės
energetikos sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu, tiekimu, vartojimu ir prekyba elektros energija apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, paklausos telkimą, vartojimą ir prekybą elektros energija.“
dalį. 14¹. Elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas – asmuo, atsakingas už elektros energijos vartotojų grupės faktinės maksimalios leistinos naudoti galios atitiktį tų vartotojų ir perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytai leistinų naudoti galių sumai. 3. Papildyti 2 straipsnį 14² dalimi: „14². Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (arba) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (arba) elektros energijos gamybos derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (arba) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose.“
4Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, ir tiekimo ir paklausos telkimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti.“
5Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis) – asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais. Rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai, tiekėjai, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis su balansavimo energijos tiekėjais, balansavimo energijos tiekėjai, elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai, taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės.“
6Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas
(toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – elektros energijos rinkos dalyvis, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, ir (ar) yra susijusios įmonės, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“
7Papildyti 2 straipsnį nauja 35¹ dalimi:
„35¹. Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį.“
laikyti 35² dalimi. 9. Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip: „39.
Rezervinė galia – elektros energijos gamybos, vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti arba jos poreikiui sumažinti numatytais šios energijos gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais.“
10Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:
„50¹. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau nei įprasta elektros energijos ir (arba) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per nepriklausomą elektros energijos paklausos telkėją didmeninėje rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (arba) galia.“
1Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu:
„21) derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą laikyti 22 punktu. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus sandara Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, nepriklausomi ir visuomeniniai tiekėjai, nepriklausomi paklausos telkėjai, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros biržos operatorius.“
1Papildyti 16 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą.“
išdėstyti taip: „3.
Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–67 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus, ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Taryba savo interneto svetainėje skelbia
informaciją apie išduotus leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–67 punktuose.“
ją išdėstyti taip:
„21. Leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos
tiekimo veiklą, nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą išduodamas asmenims, kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo, siekiantis gauti veiklos elektros energetikos sektoriuje
licenciją ar leidimą, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte ar 7 punkte nurodytą leidimą, Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia licencijas ar leidimus išduodančiai institucijai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus ir (ar) informaciją. Asmuo, siekiantis įgyti leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Tarybai atitikties šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją (toliau – deklaracija). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą įgijimo dienos Taryba privalo patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Licencija ar leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
leidimą, išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo.“
Pakeisti 30 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų,
sudariusių sutartis su perdavimo sistemos operatoriaus licencijoje nurodytoje teritorijoje esančiais vartotojais, pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos nepriklausomų balansavimo energijos tiekėjų prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus vartotojų suvartotą, tačiau nepriklausomo tiekėjo nenupirktą elektros energiją ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius.“
Papildyti 31 straipsnį 3 dalimi: „3.
Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose nediskriminacines technines elektros energijos ir (arba) sisteminių paslaugų teikimo ir kitas sąlygas, kurias skelbia savo interneto svetainėje, taip pat rengia Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką, kurią suderina su Taryba, ir skelbia savo interneto svetainėje.“
Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo,
diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir elektros energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjams nepriklausomiems paklausos telkėjams nediskriminuojančias naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines ir elektros energijos paklausos valdymo paklausos telkimo galimybes ir sąlygas.“
39¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 39¹ straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo,
diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“
Papildyti 59 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Nepriklausomas paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Prekybos elektros energija taisyklėmis ir perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Nepriklausomas paklausos telkėjas, jeigu jis yra balansavimo energijos tiekėjas, arba balansavimo energijos tiekėjas, su kuriuo nepriklausomas paklausos telkėjas sudaro balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, atsako už nepriklausomo paklausos telkėjo nepatiektą arba patiektą per didelį elektros energijos kiekį.“
Papildyti Įstatymą 61¹ straipsniu: „61¹ straipsnis. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis
1Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą,
turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju. Vartotojas turi teisę sudaryti sutartį be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms.
Vartotojas turi teisę tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su nepriklausomu paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, neturėdamas nepriklausomo paklausos telkėjo sutikimo. 3. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Nepriklausomas paklausos telkėjas prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju prieš 3 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.“
1Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų
kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, plėtoti elektros energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą paslaugas priemones, įskaitant paklausos telkimą, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.
Siekiant Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos, reagavimo į paklausą valdymo priemonių diegimo, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
2Pakeisti 69 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas neturi riboti paslaugų, susijusių su elektros energijos paklausos valdymu, reagavimu į paklausą įskaitant paklausos telkimą, elektros energijos pajėgumų plėtra, plėtojimo, įskaitant:
1) vartotojų elektros energijos vartojimo perkėlimą iš piko meto, atsižvelgiant į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją ir gamybos pajėgumų plėtrą;
2) elektros energijos sutaupymą pasitelkiant dėl elektros energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjus priemonių, įskaitant paklausos telkimą;
3) elektros energijos paklausos sumažinimą, pasitelkiant energijos taupymo paslaugų teikėjus;
4) elektrinių prijungimą prie atitinkamos įtampos tinklų;
5) arčiau vartojimo vietų esančių elektrinių prijungimą;
6) elektros energijos kaupimą.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo priedas
elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas,
m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 2. 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 255). 3. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB (OL 2006 L 262, p. 1). 4. 2009 m. balandžio 23 d.
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 5. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55). 6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1). 7. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15). 8. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (OL 2010 L 180, p. 7). 9. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje (OL 2010 L 248, p. 36). 10. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL 2014 L 307, p. 1). 11. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. 12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.“
ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 8, 10 ir 15 straipsnius, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 8 ir 10 straipsniai įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Perdavimo sistemos operatorius, konsultuodamasis su rinkos dalyviais ir vartotojais, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes iki 2020 m. birželio 30 d. nustato nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje technines ir kitas sąlygas standartinėse sutarčių sąlygose, kurias suderina su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), taip pat parengia ir suderina su Taryba Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką ir skelbia šiuos dokumentus savo interneto svetainėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4701(2) lyginamasis variantas
2020
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos
sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu, tiekimu, vartojimu ir prekyba elektros energija apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, paklausos telkimą, vartojimą ir prekybą elektros energija.“
dalį. 14¹. Elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas – asmuo, atsakingas už elektros energijos vartotojų grupės faktinės maksimalios leistinos naudoti galios atitiktį tų vartotojų ir perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytai leistinų naudoti galių sumai. 3. Papildyti 2 straipsnį 14² dalimi: „14². Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (arba) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (arba) elektros energijos gamybos derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (arba) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose.“
4Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, ir tiekimo ir paklausos telkimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti.“
5Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis) – asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais. Rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai, tiekėjai, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis su balansavimo energijos tiekėjais, balansavimo energijos tiekėjai, elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai, taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės.“
6Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas
(toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – elektros energijos rinkos dalyvis, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę.“
7Papildyti 2 straipsnį nauja 35¹ dalimi:
„35¹. Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį.“
laikyti 35² dalimi. 9. Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip: „39.
Rezervinė galia – elektros energijos gamybos, vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti arba jos poreikiui sumažinti numatytais šios energijos gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais.“
10Papildyti 2 straipsnį 50¹ dalimi:
„50¹. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau negu įprasta elektros energijos ir (arba) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per nepriklausomą paklausos telkėją didmeninėje rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (arba) galia.“
1Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu:
„21) derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą laikyti 22 punktu. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus sandara Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, nepriklausomi ir visuomeniniai tiekėjai, nepriklausomi paklausos telkėjai, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros biržos operatorius.“
1Papildyti 16 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą.“
išdėstyti taip: „3.
Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–67 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus, ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Taryba savo interneto svetainėje skelbia
informaciją apie išduotus leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–67 punktuose.“
ją išdėstyti taip:
„21. Leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos
tiekimo veiklą, nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą išduodamas asmenims, kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo, siekiantis gauti veiklos elektros energetikos sektoriuje
licenciją ar leidimą, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte ar 7 punkte nurodytą leidimą, Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia licencijas ar leidimus išduodančiai institucijai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus ir (ar) informaciją. Asmuo, siekiantis įgyti leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Tarybai atitikties šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją (toliau – deklaracija). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą įgijimo dienos Taryba privalo patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Licencija ar leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
leidimą, išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo.“
Pakeisti 30 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų,
sudariusių sutartis su perdavimo sistemos operatoriaus licencijoje nurodytoje teritorijoje esančiais vartotojais, pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos nepriklausomų balansavimo energijos tiekėjų prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus vartotojų suvartotą, tačiau nepriklausomo tiekėjo nenupirktą elektros energiją ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius.“
Papildyti 31 straipsnį 3 dalimi: „3.
Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose nediskriminacines technines elektros energijos ir (arba) sisteminių paslaugų teikimo ir kitas sąlygas, kurias skelbia savo interneto svetainėje, taip pat rengia Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką, kurią suderina su Taryba, ir skelbia savo interneto svetainėje.“
Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) investiciniuose projektuose pateikiamos
galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones perdavimo tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir elektros energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjams nepriklausomiems paklausos telkėjams nediskriminuojančias naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines ir elektros energijos paklausos valdymo paklausos telkimo galimybes ir sąlygas.“
39¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 39¹ straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones skirstomuosiuose tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“
Papildyti 41 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti vartotojams su vartotojo
paklausos pokyčio valdymu ir elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas.“
Papildyti 59 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Nepriklausomas paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Prekybos elektros energija taisyklėmis ir perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Nepriklausomas paklausos telkėjas, jeigu jis yra balansavimo energijos tiekėjas, arba balansavimo energijos tiekėjas, su kuriuo nepriklausomas paklausos telkėjas sudaro balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, atsako už nepriklausomo paklausos telkėjo nepatiektą arba patiektą per didelį elektros energijos kiekį.“
Papildyti Įstatymą 61¹ straipsniu: „61¹ straipsnis. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis
1Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą,
turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju.
Vartotojas turi teisę sudaryti sutartį be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms. Vartotojas turi teisę tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su nepriklausomu paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, neturėdamas nepriklausomo paklausos telkėjo sutikimo. 3. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Nepriklausomas paklausos telkėjas prieš, sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 3 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.“
1Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų
kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, plėtoti elektros energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą paslaugas priemones, įskaitant paklausos telkimą, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.
Siekiant Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos, reagavimo į paklausą valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
2Pakeisti 69 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas neturi riboti paslaugų, susijusių su elektros energijos paklausos valdymu, reagavimu į paklausą įskaitant paklausos telkimą, elektros energijos pajėgumų plėtra, plėtojimo, įskaitant:
1) vartotojų elektros energijos vartojimo perkėlimą iš piko meto, atsižvelgiant į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją ir gamybos pajėgumų plėtrą;
2) elektros energijos sutaupymą pasitelkiant dėl elektros energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjus priemonių, įskaitant paklausos telkimą;
3) elektros energijos paklausos sumažinimą, pasitelkiant energijos taupymo paslaugų teikėjus;
4) elektrinių prijungimą prie atitinkamos įtampos tinklų;
5) arčiau vartojimo vietų esančių elektrinių prijungimą;
6) elektros energijos kaupimą.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo priedas
elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas,
m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 2. 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 255). 3. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB (OL 2006 L 262, p. 1). 4. 2009 m. balandžio 23 d.
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 5. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55). 6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1). 7. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15). 8. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (OL 2010 L 180, p. 7). 9. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje (OL 2010 L 248, p. 36). 10. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL 2014 L 307, p. 1). 11. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. 12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 8 ir 10 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 8 ir 10 straipsniai įsigalioja 2020 m. birželio 15 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Perdavimo sistemos operatorius, konsultuodamasis su rinkos dalyviais ir vartotojais, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes iki 2020 m. birželio 30 d. nustato nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje technines ir kitas sąlygas standartinėse sutarčių sąlygose, kurias suderina su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), taip pat parengia ir suderina su Taryba Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką ir šiuos dokumentus paskelbia savo interneto svetainėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
RESPUBLIKOS energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo NR. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 STRAIPSNIŲ IR įstatymo PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo
IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 IR 37¹
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 39¹, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61¹ straipsniu įstatymo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 37¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) parengimą paskatinusios priežastys:
strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, numatyta, kad 2030 metais pirminės ir galutinės energijos intensyvumas bus 1,5 karto mažesnis negu 2017 metais, o 2050 metais – 2,4 karto mažesnis negu 2017 metais.
Siekiant šio tikslo, būtina ir toliau didinti energijos suvartojimo efektyvumą visose pagrindinėse Lietuvos ūkio srityse, t. y. pramonės, transporto, žemės ūkio, paslaugų ir namų ūkių sektoriuose. 2. Tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų nustatymu iki 2030 metų, Lietuvai tenkančiu įpareigojimu pasiekti ne mažesnį kaip 27 280 GWh suminį sutaupytos energijos kiekį, siekiu įteisinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą ir užtikrinti, kad, įgyvendinant ar rengiant naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniams būstams. 3. Siekiama tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (toliau – Direktyva 2012/27/ES) 15 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriomis nustatyti įpareigojimai, susiję su energijos transformavimu, perdavimu ir skirstymu. 2018 m. gruodžio 11 d. buvo patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (toliau – Direktyva), kurioje įteisinti energijos vartojimo efektyvumo tikslai Europos Sąjungos lygmeniu iki
32,5 procento.
energijos suvartojimas sudarys 1 887 mln. tne, o galutinės energijos suvartojimas – 1 416 mln. tne. Energijos suvartojimo sumažėjimas 32,5 procento 2030 metais reikštų atitinkamai 1 273 mln. tne ir 956 mln. tne energijos suvartojimo tikslus Europos Sąjungoje. Bendras Europos Sąjungos tikslas turi būti pasiektas sumuojant visų šalių nustatytus energijos efektyvumo didinimo tikslus, kurie gali būti išreikšti šalių pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, arba sutaupytos pirminės arba galutinės energijos kiekiu, arba energijos intensyvumu. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų nustatymas suteiks daugiau stabilumo investuotojams, paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, siekiant ilgalaikio tikslo – palengvinti ekonomiškai efektyvų esamų pastatų pertvarkymą į energijos beveik nevartojančius pastatus ir turės įtakos sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Įgyvendindama Direktyvos reikalavimus, Lietuvos energetikos agentūra atliko Lietuvos pirminės ir galutinės energijos suvartojimo modeliavimą iki 2030 metų. Remiantis atliktu įvertinimu, siekiama įteisinti, kad 2030 metais Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip
uždavinys neturėtų apriboti Lietuvos ūkio augimo ir plėtros galimybių mažinant pirminės ir galutinės energijos kiekio suvartojimą. Direktyvoje nustatytas įpareigojimas Lietuvai per visą 2021–2030 m.
Direktyvos įpareigojimų taikymo laikotarpį pasiekti tokį suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kuris sudaro bent 0,8 procento naujo kasmetinio sutaupytos energijos kiekio nuo 2016–2018 metais suvartoto galutinės energijos kiekio. Eurostat duomenimis, 2016 metais galutinis energijos suvartojimas buvo 5
duomenimis, – 5549 ktne. Vidutinis 3 metų galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje – 5 331 ktne. Suminis sutaupytos galutinės energijos tikslas – 27 280 GWh. Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas naujomis energijos efektyvumo didinimo politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo
vartojimo efektyvumą didinančiomis priemonėmis, kurios buvo įgyvendintos naujuoju laikotarpiu. Siekiant įgyvendinti minėtą tikslą, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nustatomi įpareigojimai Aplinkos ministerijai, Energetikos ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai, kurios privalo užtikrinti savo kuruojamuose sektoriuose privalomo sutaupyti energijos kiekio pasiekimą proporcingai pagal to sektoriaus dalį, atsižvelgiant į 2016–2018 metų suvartotos galutinės energijos vidurkį. Pramonės sektoriaus dalis sudarė
žemės ūkio dalis –
didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo projekte pateikiami privalomi sutaupyti galutinės energijos kiekiai ir atsakingos ministerijos.
Taip pat šiuo pakeitimu bus atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktame energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimo ir pasiekimo audite pateiktas pastabas dėl atsakingų institucijų nustatymo ir iškeltų tikslų nustatymo įstatyminiu lygmeniu. Vienas iš svarbiausių Direktyvos pakeitimų yra naujo energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo įteisinimas. Šis principas turėtų būti taikomas kiekvieną kartą, kai priimami sprendimai dėl energijos infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ar plėtros. Pirmenybė turi būti taikoma energijos efektyvumo didinimo priemonėms, mažinančioms paklausą, jeigu jos yra ekonomiškai efektyvesnės, nei atitinkami su pasiūla susiję sprendimai. Siekiant įgyvendinti minėtą principą, įtraukiamos naujos nuostatos į energetikos sritis reglamentuojančius įstatymus: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą Nr. VIII-1881, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Nr. IX-1565 (toliau – ŠŪĮ) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą Nr. VIII-1973. Įstatymuose įpareigojama šilumos, elektros ir dujų tinklus atnaujinančius ar jų plėtrą vykdančias atsakingas institucijas ir įmones pateikti investiciniuose projektuose techninių sprendimų alternatyvas mažinančias paklausą, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), įvertinusi pateiktuose investiciniuose projektuose pateiktas pasiūlos didinimo ir paklausos mažinimo alternatyvas ir palyginusi jų ekonominį efektyvumą, įtrauks į elektros, dujų ir šilumos planus tokias priemones, kurios bus ekonomiškai efektyvesnės. Įvertinus tai, kad Lietuvoje yra nemažai namų ūkių, kurie atitinka energetinio skurdo rodiklius, siekiama Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr.
XII-2702 pakeitimo projekte (toliau – EEFĮ projektas) įteisinti energijos skurdo mažinimo politiką, kuri leistų užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai pirmumo teise galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo padidinimas turėtų, visų pirma, atnešti naudos energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims. EEFĮ projekte nustatomas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Šis principas pirmiausia turėtų būti pritaikytas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir Klimato kaitos programoje, kurioje patvirtina individualių namų atnaujinimo priemonė. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia energetinio skurdo rodiklius, kuriais remiantis bus nustatomi pažeidžiami namų ūkiai. Taip pat EEFĮ projekte nustatomas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, įdiegti sutaupytos energijos matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas. Matavimas, kontrolė ir tikrinimas turi būti atliekami nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių. Šis įpareigojimas nustatomas siekiant tiksliau apskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį ir užtikrinti tinkamą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimą. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nustatoma, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. įrengti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai turėtų būti skaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojimą teikimas. Šiuo pakeitimu įgyvendinami Direktyvoje nustatyti įpareigojimai susiję su šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens matavimu; šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens atskiru matavimu ir sąnaudų paskirstymu už juos, nuotolinio skaitymo reikalavimu, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitomis ir informacija apie suvartojimą ir t. t. Šis reikalavimas taikomas tik iš centrinės šildymo sistemos tiekiamai šilumai, vėsumai ir buitiniam karštam vandeniui. Nuo
daugiabučiams ir pastatams, kurie prijungti prie centrinės šildymo sistemos. Šis reikalavimas bus taikomas, jeigu Energetikos ministerija, atlikusi vertinimą, nenustatys, kad tokių priemonių diegimas galutiniams vartotojams yra ekonomiškai neefektyvus. Nuotolinio duomenų skaitymo prieinant ar privažiuojant technologijos turi būti laikomos nuotoliniu būdu skaitomomis. Naudojant nuotoliniu būdu skaitomus prietaisus nereikia patekti į atskirus butus ar patalpas, kad duomenis būtų galima skaityti. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siekiama įteisinti naują vėsumos energijos rūšį, kadangi šiuo metu šis sektorius yra niekur nereglamentuotas. Įtraukus vėsumos energiją, jai būti taikomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Nr. IX-884 nustatyti ir kitų energijos rūšių sektorių valdymo, reguliavimo, priežiūros ir apskaitos reikalavimai.
Europos Komisija yra įspėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl pažeidimo neteisingai taikant minėtas Direktyvos 2012/27/ES nuostatas ir pažymėjusi, jog siekiant, kad būtų laikomasi Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 8 dalies nuostatų, turi būti nustatytos aiškios techninės dalyvavimo balansavimo, rezervo bei kitų sisteminių paslaugų rinkose sąlygos, kad kiekvienas šias sąlygas atitinkantis paslaugų teikėjas galėtų siūlyti paklausos valdymo (reguliavimo apkrova, angl. demand response) ir (arba) agregavimo (telkimo) (angl. aggregation) paslaugas. Direktyvoje 2012/27/ES, be kita ko, pabrėžiama, kad paklausos valdymas yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, kadangi ji didina galimybę vartotojams patiems arba per juos atstovaujančius trečiuosius asmenis – telkėjus (angl. aggregators) imtis priemonių sumažinti arba perkelti elektros energijos vartojimą, taip užtikrinant energijos taupymą dėl mažesnio galutinio energijos suvartojimo ir dėl optimalaus perdavimo ir skirstomojo tinklo bei generavimo pajėgumų panaudojimo. Todėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 39¹, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61¹ straipsniu įstatymu (toliau – EEĮ projektu) siekiama sudaryti tinkamas prielaidas ir sąlygas minėtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir optimalaus perdavimo, skirstomojo tinklų bei generavimo pajėgumų panaudojimo tikslų įgyvendinimui. EEĮ projektu siekiama, laikantis Direktyvos 2012/27/ES nuostatų, taip pat įvertinant šią direktyvą iš dalies pakeitusios 2019 m. birželio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva 2019/944) nuostatas (įsigaliosiančias 2021 m. sausio 1 d.) ir pateikiamas sąvokas: reguliavimas apkrova, telkimas, nepriklausomas telkėjas, į Elektros energetikos įstatymą perkelti šių sąvokų atitinkamas apibrėžtis: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau
patarėjas Mindaugas Stonkus (tel. (8 5) 203 4667, papild. 7, el. p. [email protected]) ir Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės (vadovas Karolis Švaikauskas, tel. (8 5) 203 4474, papild. 1, el. p. [email protected]) patarėja Elena Mačiulaitytė (tel. (8 5) 203 4474, papild. 2, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme neįteisinti: energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai iki 2030 metų ir už tikslų pasiekimą atsakingos institucijos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principas, įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose, prievolė energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones kuruojančioms institucijoms nustatyti sutaupytos energijos matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, įpareigojimas šilumos tiekėjams įrengti šilumos skaitiklius ar daliklius su nuotolinio skaitymo funkcija. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 11 straipsnyje reglamentuota, kad šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose šilumos skaitiklius, kai prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas statomas pastatas arba kai atliekamas esminis pastato atnaujinimas. Jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai jiems individualiai gali įrengti šilumos skaitiklius arba daliklius. Šiuo metu Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ) 2 straipsnio 14¹ dalyje yra nustatyta sąvoka „elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas“. Tai asmuo, atsakingas už elektros energijos vartotojų grupės faktinės maksimalios leistinos naudoti galios atitiktį tų vartotojų ir perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytai leistinų naudoti galių sumai.
Tokia apibrėžtis, palyginti su Direktyvos 2012/27/ES ir šią direktyvą iš dalies pakeitusios Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatomis ir atitinkamų sąvokų apibrėžtimis, nepakankamai tiksliai įvardija ir apibrėžia reguliavimą apkrova (angl. demand response), t. y. elektros energijos vartotojo paklausos pokytį ir paklausos telkimą, taip pat pastarąją veiklą vykdantį asmenį. Be to, pagal EEĮ 2 straipsnyje nustatytas elektros energetikos sektoriaus, elektros energetikos rinkos sąvokų apibrėžtis galima teigti, jog elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas gali veikti energetikos sektoriuje ir vykdyti elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikimą tik vykdydamas kitą energetikos sektoriaus veiklą, kuriai vykdyti yra gavęs leidimą arba licenciją, t. y. elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo veikla negali būti vykdoma savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų veiklų. Be to, EEĮ detaliau nenustatytos elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo veiklos sąlygos ir dėl nepakankamo reglamentavimo tokie dalyviai neatsirado rinkoje. Šiuo metu elektros energijos paklausos valdymas (pvz., elektros energijos vartojimo sumažinimas) elektros energijos rinkoje gali vykti tik tiek, kiek, pavyzdžiui, kiekvienas elektros energijos tiekėjas gali reguliuoti (derinti) savo aptarnaujamų vartotojų elektros energijos poreikius, kad jų vartojamo elektros energijos kiekio suma atitiktų tiekėjo iš anksto prognozuotą ir užsakytą, nupirktą elektros energijos kiekį, arba, pavyzdžiui, geranoriškai atsižvelgdamas į perdavimo sistemos operatoriaus signalą dėl per didelio sistemos apkrovimo tiekėjas siektų mažinti aptarnaujamų vartotojų suvartojamos elektros energijos kiekį.
Taip pat nėra aišku, ar tiekėjas siekia kainomis paveikti vartotojų elektros energijos paklausą tam tikru metu, kad vartotojai būtų skatinami atitinkamu metu vartoti mažiau elektros energijos. Kadangi nėra galimybės identifikuoti tokiu būdu vykdomo paklausos reguliavimo, tai nėra galimybės apskaityti ir įvertinti jo mastą, taip pat įtaką elektros energetikos sistemai bei elektros energijos efektyvumo tikslams. Esamas reguliavimas nenumato paskatų ir sąlygų vartotojams vykdyti elektros energijos paklausos reguliavimą, taip pat nenumato priemonių, būdo ar veiklos, kuri padėtų dėl paklausos valdymo susidariusiam produktui (vartotojo paklausos pokyčiui), pavyzdžiui, vartotojo sutaupytai (nesuvartotai) elektros energijai (fiziškai, tą energiją jau turėjo būti iš anksto nupirkęs tiekėjas, iš anksto planuodamas savo vartotojų poreikį) patekti į elektros energijos rinką.
Iš esmės vartotojas rinkoje galėtų parduoti sutaupomą (nesuvartojamą) elektros energijos kiekį ir (arba) galią tiems, kurie pasiruošę pirkti iš gamintojų atitinkamą elektros energijos kiekį ir (arba) galią, įskaitant perdavimo sistemos operatorių, kuris vykdo sistemos balansavimą, arba pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui esant sistemos poreikiui už atitinkamą atlygį sutartam laikui nutraukti savo didelės galios reikalaujančių įrenginių veikimą, tačiau nėra reglamentuoto būdo, kaip apskaičiuoti vartotojo sutaupymo ar vartojimo valdymo paslaugų apimtį ir atsiskaityti už jas, taip pat nėra perdavimo sistemos operatoriaus suformuluoto ir rinkai išsakyto poreikio pirkti tokio tipo produktus arba paslaugas, nėra įpareigojimo perdavimo sistemos operatoriui vystyti sistemai reikalingų paslaugų poreikį tokia linkme. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. EEFĮ projekte siūlomi pakeitimai:
vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 (toliau – EEFĮ) 1 straipsnį ir jame nustatyti pirminės ir galutinės energijos suvartojimo ir energijos sutaupymo uždavinį iki 2030 metų. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pas energijos vartotojus iki 2030 metų būtų sutaupyta, skaičiuojant suminiu metodu, 27 280 GWh galutinės energijos.
Šiam uždaviniui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Lietuvos Respublikos integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame bus nustatytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai. Uždavinio nustatymas suteiks daugiau stabilumo investuotojams, paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones ir turės įtakos sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visoje Lietuvoje. 2. Papildyti EEFĮ 3 straipsnį 4 punktu, kuris įteisintų energijos efektyvumo didinimo pirmumo principą taikymą Lietuvoje. Šis principas leis įvertinti, ar energijos vartojimo efektyvumo didinimas pas galutinius energijos vartotojus yra ekonomiškai naudingesnis nei energijos pasiūlos užtikrinimas. Tai sudarys prielaidas energijos gamybos ir tiekimo apimčių mažinimui, tinklų patikimumo didinimui ir aplinkos taršos mažinimui. 3. Patikslinti EEFĮ 4 straipsnį ir nurodyti, kaip apskaičiuojamas privalomo sutaupyti energijos kiekis iki 2030 metų, ir dalį metodinių privalomo sutaupyti energijos kiekio apskaičiavimo nuostatų perkelti į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nustatyti atsakingas institucijas, kurios privalo užtikrinti nustatomo privalomo sutaupyti energijos kiekio tikslo pasiekimą iki 2030 metų, proporcingai pagal to sektoriaus dalį, atsižvelgiant į 2016–2018 metais suvartotos galutinės energijos vidurkį. Direktyvoje nustatyta, kad Lietuva kasmet turi sutaupyti energijos kiekį lygų 0,8 procento Lietuvos suvartojamo galutinio energijos kiekio 2016–2018 metų vidurkio.
Įgyvendinant šį uždavinį, energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės prisidės prie pramonės, namų ūkių ar paslaugų sektoriuose veikiančių įmonių ar galutinių energijos vartotojų efektyvesnio energijos vartojimo, išlaidų už energijos išteklius mažinimo ir mažesnės aplinkos taršos. 4. Siūloma papildyti EEFĮ 5 straipsnį 4 dalimi, kurioje būtų nustatytas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendintų pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Šis pakeitimas leis sumažinti išlaidas energijai pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose gyvenantiems vartotojams, užtikrinti tokiuose būstuose gyvenančių vartotojų komfortiškas gyvenimo sąlygas, o sutaupytas lėšas už energijos išteklius vartotojai galės skirti kitiems būtiniems poreikiams užtikrinti. 5. Siūloma papildyti EEFĮ 5 straipsnį 5 dalimi, kurioje įteisinama pareiga valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, įdiegti sutaupyto energijos kiekio matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas. Šis įpareigojimas padės užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, garantuoti energijos sutaupymus įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, identifikuoti ir skatinti didžiausius energijos sutaupymus pasiekiančias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Taip pat valstybės institucijos galės stebėti įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės įgyvendinimą ir esant nepakankamai įgyvendinimo apimčiai laiku imtis papildomų priemonių ar veiksmų. 6.
6Siūloma papildyti EEFĮ 8 straipsnį 5 dalimi,
kurioje būtų įteisinamas įpareigojimas elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriams, teikiantiems garantinio tiekimo paslaugą, sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo. 7. Patikslinama EEFĮ 11 straipsnio 6 dalis, kurioje vietoje Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pavadinimo įrašoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 8. Pakeičiamas ŠŪĮ 8 straipsnis, kuriame sistemiškai įgyvendinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principas ir įpareigojimas perkeliamas šilumos ūkį reglamentuojantį ŠŪĮ. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams šilumos vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendiniai. Tai lems arba mažesnes šilumos gamybos kainas arba mažesnį šilumos suvartojimą pas galutinius vartotojus. 9. Papildomi ŠŪĮ 11 ir 15 straipsniai įpareigojimu šilumos tiekėjams nuo 2020 m. spalio 26 d. įrengti naujus atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus ar šilumos skaitiklius arba daliklius su nuotolinio nuskaitymo funkcija. Šis įpareigojimas leis šilumos vartotojams Direktyvoje nustatytais intervalais pateikti informaciją apie šilumos suvartojimą, greičiau priimti sprendimus dėl energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimo, keisti savo elgseną, taupyti laiką kas mėnesį deklaruojant šilumos suvartojimą bei šilumos tiekėjams taupyti išlaidas informacijai surinkti iš šilumos vartotojų. Įpareigojimas taikomas tik įrengiant naujus ar keičiant sugedusius apskaitos prietaisus, todėl finansinė našta įmonėms ir vartotojams daug nedidės. 10. Papildomi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 33 ir 39¹ straipsniai įpareigojimu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams planuojant investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą pateikti ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo alternatyvą. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams elektros energijos vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendimai. Tai lems arba mažesnes elektros energijos pateikimo kainas arba mažesnį elektros energijos suvartojimą pas galutinius vartotojus. Nustatomas įpareigojimas neturi poveikio konkurencijai ir neatliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, nes papildo jau esamą reglamentavimą ir yra aktualus elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus licenciją turinčiai AB „LITGRID“ ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų, AB „Energijos skirstymo operatorius“. 11. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
skirstymo sistemų operatoriams planuojant investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą pateikti ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo alternatyvą. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams gamtinių dujų vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendimai. Tai lems arba mažesnes gamtinių dujų pateikimo kainas arba mažesnį gamtinių dujų suvartojimą pas galutinius vartotojus.
Nustatomas įpareigojimas neturi poveikio konkurencijai ir neatliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, nes papildo jau esamą reglamentavimą ir yra aktualus tik gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus licenciją turinčiai AB „Amber Grid“ ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų, AB „Energijos skirstymo operatorius“. 12. Pakeičiama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta sąvokos „energija“ apibrėžtis, ją papildant vėsumos energija. Šis pakeitimas leis reglamentuoti naują vėsumo energetikos rūšį Lietuvoje. Vėsumai bus taikomi bendri Energetikos įstatyme nustatyti teisinio reglamentavimo principai, t. y. įpareigojimai vėsumos tiekėjams arba vėsumos apskaitai. Šiuo metu nėra šiame sektoriuje veikiančių subjektų, todėl naujas reglamentavimas nesukuria papildomos administracinės ar finansinės naštos. 13. EEĮ projekte siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/27/ES, taip pat šią direktyvą iš dalies pakeitusios Direktyvos 2019/944 nuostatas, įtvirtinti naujas sąvokas: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis, elektros energijos paklausos telkimas, nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas, taip pat mechanizmą, kurie aiškiai apibrėžia ir sudaro teisinį pagrindą elektros energijos paklausos valdymo priemonėms – paklausos telkimui – per nepriklausomų paklausos telkėjų veiklą dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose.
Lietuvoje kol kas nėra kitose ES valstybėse narėse ne vienus metus veikiančio teisinio reguliavimo ir organizacinių sąlygų, kurie įgalintų elektros energijos vartotojus (taip pat energijos gamybos įrenginius turinčius vartotojus) dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir galios rinkose, parduodant dėl tikslingu sprendimu sumažinto nei įprasta (arba padidinto) elektros energijos vartojimo sutaupytą (nesuvartotą), taip pat papildomai pagamintą (arba daugiau nei įprasta suvartotą) elektros energijos kiekį (ir (arba) galią). ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, elektros energijos rinkose susiformavus atitinkamam poreikiui, pasiūlai ir kainoms, reikalingas (perkamas) elektros energijos kiekis gali būti patenkintas įsigyjant ne gamintojų siūlomą pagaminamą atitinkamą elektros energijos kiekį, bet vartotojo arba kelių vartotojų per tarpininką – telkėją – sutelktą sutaupomą elektros energijos kiekį.
Pavyzdžiui, Suomijos balansavimo ir galios rinkose prekiaujama įvairiomis perdavimo sistemos operatoriui reikalingomis paslaugomis ar produktais, pavyzdžiui, dažnio išlaikymo rezervas, dažnio atkūrimo rezervas, kuriuos lygiaverčiai gali pasiūlyti ir gamintojai (gamintojų gamybos įrenginiai), ir sutelkti arba pavieniai vartotojai, t. y. vartotojų elektros energiją vartojantys įrenginiai, tenkinantys tam tikras technines sąlygas (pavyzdžiui, šių įrenginių išjungimą pagal sudarytas atitinkamas sutartis įdiegtų techninių įrenginių pagalba kontroliuoja telkėjas ir turi galimybę juos atjungti nuotoliniu būdu), taip pat atitinkantys tam tikrus techninius parametrus (pavyzdžiui, nustatytą įrenginių galingumą). Pastebėtina, kad kai kurių elektros energijos sistemos valdymui reikalingų paslaugų (produktų) poreikis Lietuvoje atsiras tik Lietuvai atsijungus nuo Rusijos elektros energetikos sistemos ir prisijungus prie Europos kontinentinių tinklų ir visiškai perėmus savo elektros energetikos sistemos dažnio valdymą. Tačiau jau šiuo metu Lietuvoje tikslingai valdant vartotojų paklausą galima sukurti produktą – vartotojo elektros energijos paklausos pokyčio energiją ir (ar) galią, – kuris yra analogiškas elektros energijos gamybos produktams, ir gali būti parduodamas elektros energijos rinkose, pavyzdžiui, Baltijos šalių balansavimo rinkoje, nustačius, sureguliavus tam tikras organizacines sąlygas.
Todėl svarbu nustatyti tinkamą teisinį reglamentavimą, sudarantį realias galimybes ir tam tikras paskatas pradėti veikti naujiems rinkos dalyviams – nepriklausomiems paklausos telkėjams, kurie galėtų išnaudoti vartotojų elektros energijos paklausos pokyčio ir paklausos telkimo potencialą. Skatinamąja priemone, padedančia atsirasti naujiems rinkos dalyviams ir jiems dalyvauti rinkoje, pirmiausia, laikytinas veiklos sąlygų reglamentavimas ir tam tikrų administracinių mechanizmų sukūrimas, taip pat – atitinkamų produktų poreikio (t. y. tokių produktų, kuriuos galėtų pateikti ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai) suformavimas. Pažymėtina, kad apibrėžiant nepriklausomą paklausos telkėją nustatoma, kad jis nėra susijęs su savo aptarnaujamų klientų (vartotojų) elektros energijos tiekėju. Ši nuostata grįstina siekiu įvesti į rinką nepriklausomą rinkos dalyvį, kurio veikla, siūlomos paslaugos laikytinos alternatyviu arba konkuruojančiu produktu elektros energijos tiekimui, – taigi siekiant didinti konkurenciją elektros energijos rinkose ir siekiant išvengti paslaugų tiekėjų koncentracijos. Atsižvelgiant į minėtą tikslą, susietumas turėtų būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas konkurencijos teisėje, pavyzdžiui, taip, kaip apibrėžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (pavyzdžiui, telkėjas ir tiekėjas būtų laikomi susiję tuo atveju, jeigu jie būtų valdomi ir kontroliuojami vienos patronuojančios bendrovės, priklausytų vienai įmonių grupei).
Pirmiausia siekiama sudaryti reguliacines, organizacines sąlygas bei galimybes nepriklausomiems paklausos telkėjams, konkuruojant su elektros energijos gamintojais, dalyvauti pajėgumų užtikrinimo mechanizme, vėliau – balansavimo energijos, rezervinių galių rinkos. Pažymėtina, jog vadovaujantis esminiu dalyvavimo elektros energijos rinkoje principu, kaip ir kitiems rinkos dalyviams, nepriklausomam paklausos telkėjui siekiama nustatyti reikalavimą būti atsakingam už didesnį arba mažesnį nei sutarta kaip vartotojo paklausos pokytį patiektą energijos kiekį, todėl jam nustatoma prievolė sudaryti balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį su balansavimo energijos tiekėju, jeigu jis pats nėra balansavimo energijos tiekėjas. Kai į nacionalinę teisę bus visiškai perkeltos Direktyvos 2019/944 nuostatos dėl paklausos telkimo, bus svarstoma minėtoje direktyvoje numatyta galimybė valstybei narei nuspręsti, ar „reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims“.
Suprantama, toks reikalavimas galės būti įgyvendintas tuo atveju, jeigu Lietuvoje susiformuos ir jau kurį laiką (pavyzdžiui, metus) pakankamai stabiliai rinkoje veiks nepriklausomi paklausos telkėjai ir bus galimybė iš surinktų rinkos duomenų patikimai įvertinti paklausos telkimo aktyvavimo tiesioginį poveikį kitiems rinkos dalyviams, išlaidas, kilusias paklausos telkimo aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų balansavimo energijos tiekėjai. Numatoma, jog nepriklausomas paklausos telkėjas, siekdamas vykdyti savo kaip tarpininko tarp vartotojų ir jų sukuriamo produkto (vartotojo paklausos pokyčio energijos ir (ar) galios) galutinių pirkėjų – elektros energijos rinkos dalyvių ar perdavimo sistemos operatoriaus – veiklą, privalės su vartotoju sudaryti sutartis dėl vartotojo dalyvavimo telkiant elektros energijos paklausą. Pažymėtina, jog tokia sąlyga numatyta Direktyvos 2019/944 13 straipsnyje.
Minėtoje sutartyje gali būti aptariamos įvairios su paklausos telkimo veiklos specifika susijusios sąlygos, pavyzdžiui, vartotojų įsipareigojimai pateikti atitinkamą paklausos pokytį arba leidimas nepriklausomam paklausos telkėjui įdiegti techninę įrangą ir valdyti (kontroliuoti) vartotojo tam tikrų įrenginių išjungimą, nepriklausomo paklausos telkėjo įsipareigojimas aprūpinti vartotoją reikalinga technine įranga (pvz., papildomu elektros energijos apskaitos prietaisu atskirų įrenginių elektros energijos vartojimui nustatyti), vartotojų teisė periodiškai gauti informaciją apie jų patiekto produkto apimtį, atlygio vartotojui už jo suteiktą paklausos pokytį sąlygos bei dydis ir pan. Kadangi nepriklausomų paklausos telkėjų vienas iš veiklos tikslų – parduoti vartotojų nesuvartotą (sutaupytą) elektros energiją – yra priešingas elektros energijos tiekėjų tikslui – parduoti vartotojams kuo daugiau elektros energijos, tai projekte numatoma tik nepriklausomų (t. y. su atitinkamais tiekėjais nesusijusių) paklausos telkėjų veikla. Taip pat, siekiant apsaugoti vartotoją, sudariusį sutartį dėl paklausos telkimo, nuo diskriminacinių tiekėjo sąlygų taikymo (telkime dalyvaujančio vartotojo vartojimo kiekiai gali būti sudėtingiau prognozuojami, todėl didintų tiekėjo veiklos neapibrėžtumą, riziką ir, tikėtina, tiekėjai galėtų siekti taikyti tokiems vartotojams nuobaudas), projekte numatoma vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutarties konfidencialumo sąlyga. Pažymėtina, jog siekiant apsaugoti vartotojų interesus, numatoma, kad asmenys, norintys vykdyti paklausos telkimo veiklą, privalėtų gauti leidimus vykdyti šią veiklą. Numatoma, taikyti reikalavimus analogiškus tiems, kurie nustatyti asmenims, siekiantiems vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą.
Taigi, leidimo vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą išdavimo tvarka būtų analogiška leidimo nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklai išdavimo tvarkai, kai Taryba nustatytų deklaracijos dėl asmens, siekiančio verstis nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo veikla, kuriam nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra, formą ir Taryba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po asmens deklaracijos gavimo Taryboje dienos arba ne vėliau kaip dieną, nurodytą deklaracijoje, jeigu ši diena vėlesnė negu kita darbo diena po deklaracijos pateikimo dienos, Tarybos interneto svetainėje skelbtų asmenų, kurie verčiasi nepriklausomo elektros energijos paklausos telkimo veikla, sąrašą, jų kontaktinius duomenis, išduotų ar pakeistų leidimų numerius, leidimų išdavimo ar pakeitimo datas. EEĮ projekto 1 straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) yra vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo rėžimo (vartojamo kiekio ir (arba) galios) pasikeitimas, kuris įvyksta tam tikromis sąlygomis – dėl sąmoningo vartotojo sprendimo, kai jis sumažina arba padidina savo įprastu būdu vartojamos elektros energijos kiekį dėl atitinkamų iš rinkos gautų signalų ir paskatų – mažesnės už elektros energiją mokėtinos sumos arba atlygio. EEĮ projekto 1 straipsnio 3 dalyje siekiama apibrėžti elektros energijos paklausos telkimą (toliau – paklausos telkimas) kaip veiklą, kurią atliekantis asmuo tarpininkauja ir užtikrina visas technines ir organizacines priemones, kad jo paties paklausos pokytis ir (arba) vartotojų grupės suderintas paklausos pokytis patektų kaip paslauga /produktas į bet kurią iš elektros energijos, balansavimo ar rezervinių galių rinkų.
EEĮ projekto 1 straipsnio 6 dalyje siekiama apibrėžti nepriklausomą elektros energijos paklausos telkėją (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) kaip elektros energijos rinkos dalyvį, kuris būtų nepriklausomas nuo savo aptarnaujamų vartotojų elektros energijos tiekėjo ir turėtų leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. Iš esmės telkėjo nepriklausomumas svarbus todėl, kad nepriklausomo paklausos telkėjo ir tiekėjo tikslai, atitinkamai, pirmojo – parduoti elektros energijos vartojimo susimažinimą (šio susimažinimo tiekėjas neplanuoja), antrojo – parduoti kuo daugiau elektros energijos ir kuo tiksliau pagal iš anksto numatytą, suplanuotą poreikį, yra priešingi, telkėjo siūloma paslauga būtų alternatyvi tiekėjo teikiamai paslaugai, o telkėjo veikla galimai didintų tiekėjo veiklos neapibrėžtumą ir mažintų tiekėjo pajamų dalį. EEĮ projekto 1 straipsnio 7 dalyje siekiama apibrėžti pradinę elektros energijos paklausą kaip pagal metodiką įvertinamą įprastiniu ar esamu vartojimo režimu suvartojamos elektros energijos kiekį, kuris būtų atskaitos taškas skaičiuojant vartotojo paklausos pokytį (produktą /suteiktą paslaugą), o EEĮ projekto 2 straipsnyje – nustatyti, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba derintų perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Pradinio elektros energijos kiekio nustatymo metodiką. Be to, siekiant teisinio nuoseklumo, EEĮ projekto 1 straipsnyje taip pat siūloma patikslinti kitas sąvokas, kad jos derėtų su naujomis sąvokomis, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus.
EEĮ projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad išduodamas leidimas vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą elektros energetikos sektoriuje, kadangi, siekiant vartotojų interesų apsaugos, svarbu nustatyti ir kontroliuoti tam tikras šios veiklos vykdymo sąlygas. Laikantis pirmiau aprašytų principinių nuostatų dėl nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje EEĮ projekto 6 straipsnyje siekiama papildyti nuostatas dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės reikalauti iš balansavimo tiekėjų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų užtikrinta visų balansavimo energijos tiekėjų (ir sudariusių sutartį su nepriklausomais tiekėjais ar pačių nepriklausomų tiekėjų, ir sudariusių sutartį su nepriklausomais paklausos telkėjais ar pačių nepriklausomų paklausos telkėjų) prievolė atsiskaityti su perdavimo sistemos operatoriumi už balansavimo energiją.
EEĮ projekto 7 straipsnyje, siekiant elektros energijos vartojimo valdymo priemonių, šiuo atveju – paklausos telkimo, panaudojimo plėtros, siūloma nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą konsultuotis su rinkos dalyviais, kad jis siektų išsiaiškinti ir įvertinti rinkos dalyvių galimybes sutelkti vartotojų paklausos pokyčius, taip pat galimą vartotojų paklausos pokyčių apimtį, t. y. vertintų paklausos telkimo galimybes (potencialą), taip pat vykdydamas elektros energetikos sistemos esamų poreikių analizę ir prognozę atsižvelgtų į įvertintą paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemos poreikiams patenkinti, ir atsižvelgdamas į visa tai nustatytų nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose nediskriminacines technines ir kitas elektros energijos ir (arba) paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant Pradinės paklausos nustatymo metodiką, t. y. orientuotų savo poreikį (paklausos produktus) taip, kad ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai turėtų technines galimybes patenkinti elektros energetikos sistemos poreikius.
EEĮ projekto 11 straipsnyje siekiama nustatyti, jog nepriklausomi paklausos telkėjai parduodami sutelktą elektros energiją vadovaujasi Prekybos elektros energija taisyklėmis ir perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Taip pat čia siekiama nustatyti telkėjų atsakomybę už nepatiektą arba per daug patiektą elektros energijos kiekį, sudarant sutartį su balansavimo energijos teikėju arba pačiam būnant balansavimo energijos teikėju. EEĮ projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti ir apibrėžti vartotojų teisę sudaryti sutartį su nepriklausomu telkėju, taip pat užtikrinti tam tikras šios sutarties sudarymo sąlygas. Taip pat EEĮ projekte siūlomi kiti nedideli pakeitimai, siekiant suderinti esamą reglamentavimą su apibrėžtomis naujomis sąvokomis.
Numatoma, kad EEĮ projektas turės teigiamą poveikį visuomenei, kadangi sudarys sąlygas elektros energetikos sektoriuje atsirasti naujai veiklai, taip pat naujiems rinkos dalyviams, kurie padidins konkurenciją šioje rinkoje, kadangi siūlys analogišką produktą, pavyzdžiui, kaip ir gamintojai, tačiau pateikiamą kitokiu technologiniu būdu. Taip bus sudarytos prielaidos mažėti šios rinkos paslaugų ir produktų kainoms. EEĮ projektas turės teigiamą poveikį teisiniam reguliavimui, kadangi užtikrins tinkamą Direktyvos 2012/27/ES nuostatų įgyvendinimą ir nediskriminacines sąlygas siekiantiems teikti elektros energijos paklausos valdymo paslaugas (paklausos telkimą, derinant vartotojų paklausos pokyčius ir (arba) gamybą) dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. EEĮ projektas turės teigiamą poveikį, kadangi sudarys sąlygas pasitelkiant elektros energijos paklausos valdymo priemonę – telkimą – efektyviau vartoti elektros energiją ir optimaliau panaudoti perdavimo bei skirstomojo tinklo bei generavimo pajėgumus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks svarbiausius Lietuvos ūkio sektorius (pramonės, energetikos, transporto, prekybos ir paslaugų), paskatins efektyviau vartoti energiją, didins įmonių konkurencingumą ir mažins vartotojų išlaidas už energijos išteklius.
Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: institucijoms ir įmonėms nustatomi įpareigojimai, kuriems įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas energijos ištekliams įsigyti, turėtų teigiamą įtaką energetikos infrastruktūros sukūrimui, energijos gamybos ir tiekimo saugumui ir įmonių konkurencingumui. EEĮ projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas atsirasti naujai veiklai elektros energetikos sektoriuje, taip pat naujiems rinkos dalyviams. EEĮ projektas turės teigiamą poveikį elektros energetikos sektoriaus teisiniam reguliavimui, kadangi užtikrins tinkamą Direktyvos 2012/27/ES nuostatų įgyvendinimą ir nediskriminacines sąlygas siekiantiems teikti elektros energijos paklausos valdymo paslaugas (elektros energijos paklausos telkimą), dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. Be to, įgyvendinant EEĮ projekto nuostatas turės būti numatytos įvairių per telkimą pateikiamų paklausos valdymo paslaugų ar produktų (elektros energijos ir (ar) galios) dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose techninės sąlygos, kurios užtikrins veiklos sąlygų ir reikalavimų aiškumą rinkos dalyviams. Siūlomu teisiniu reguliavimu sukuriamos papildomos priemonės didinti Lietuvos elektros sistemos lankstumą, elektros vartotojai skatinami reaguoti į kainų pokyčius, sudaromos prielaidos efektyviau vartoti elektros energiją ir efektyviau panaudoti perdavimo, skirstomojo tinklų bei generavimo pajėgumus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo Lietuvoje sąlygoms ir plėtrai, kadangi paskatins naujų ir inovatyvių energetikos startuolių kūrimąsi Lietuvoje. Įstatymų įgyvendinimas sudarys sąlygas atsirasti naujai veiklai elektros energetikos sektoriuje, taip pat naujiems rinkos dalyviams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 2. Energetikos ministerija turės pakeisti:
Nr.
1-320 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 1-244 „Dėl Prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“;
m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 3. Taryba turės: 3.1. pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“;
30 d. – suderinti Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką. Taip pat siekdamos užtikrinti Įstatymų projektuose nustatytus privalomus sutaupyti energijos kiekius Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija turės pasirengti ir patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia Lietuvos Respublikos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m., kuris prisidės prie EEFĮ projekte nustatomų pirminės ir galutinės energijos suvartojimo bei privalomo sutaupyti energijos kiekio tikslų pasiekimo.
Plano projekte numatyta, kad 2021–2030 metams planuojamoms ir esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėms įgyvendinti reikalingos bendros investicijos siekia apie 2,6 mlrd. eurų, iš kurių viešųjų lėšų dalis sudaro apie 0,9 mlrd. eurų. Patvirtinus Planą bus nustatyti visi finansavimo šaltiniai minėtų tikslų įgyvendinimui ir atsakingos institucijos. EEĮ projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Parengti Įstatymų projektai teikti derinimui su atsakingomis institucijomis, visuomene, suinteresuotomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Įvyko susitikimai su pastabas pateikusiomis suinteresuotomis šalimis ir į dalį pastabų atsižvelgta. Pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, įvertintos pastabų derinimo pažymoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Energijos vartojimo efektyvumas, pirminė energija, galutinė energija, vėsuma, elektros energija, paklausos valdymas, vartotojo paklausos pokytis, paklausos telkimas, nepriklausomas paklausos telkėjas, vartotojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Į Įstatymų projektus perkeliami Direktyvos reikalavimai yra privalomi be jokių išimčių, o dėl jos netinkamo įgyvendinimo gresia Europos Komisijos sankcijos.
Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje pateikiamos tik tos Direktyvos nuostatos, kurios įgyvendinamos Įstatymų projektais. Kitos Direktyvos nuostatos bus įgyvendinamos keičiant arba papildant šiuo metu jau galiojančius teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvą 2012/27/ES, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EEĮ projekte numatyta kita įsigaliojimo data nei likusiųjų Įstatymų projektų. EEĮ projektas kaip Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 30, 31, 35 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61¹ straipsniu įstatymo projektas iš pradžių buvo derintas su atsakingomis institucijomis atskirai, tačiau siekiant efektyvesnio teisėkūros proceso buvo prijungtas prie kitų projektų.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 39¹, 59, 69 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO ir ĮSTAtYMO papildymo 61¹ straipsniu
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 28¹ dalyje siūloma nustatyti, kad <…> Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme <…>”. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo nuostata dėl susijusių ūkio subjektų yra įtvirtinta konkurencijos priežiūros tikslais, svarstytina galimybė projektu keičiamame įstatyme pateikti nuorodą į kitą įstatymą, pvz., nurodyti, kad nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 2. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „8, 10 ir 15 straipsnius” įrašytina „8 ir 10 straipsnius, taip pat šio straipsnio 3 ir 4 dalis,“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
PRIEDO PAKEITIMO ir ĮSTAtYMO papildymo 61¹straipsniu
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį nauja 35¹ dalimi (joje pateikiamas pradinės elektros energijos paklausos apibrėžimas), o šio straipsnio 8 dalimi siūloma buvusią 2 straipsnio 35¹dalį laikyti 35²dalimi. Šios nuostatos turėtų įsigalioti 2020 m. liepos 1 d. Pastebėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4401(3), kurio 1 straipsnio 17 dalimi taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 35¹ dalimi (joje pateikiamas planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių apibrėžimas), o šio straipsnio 18 dalimi siūloma buvusią 2 straipsnio 35¹dalį laikyti 35² dalimi. Nurodytos projekto nuostatos taip pat turėtų įsigalioti 2020 m. liepos 1 d. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje taip, kad būtų aišku, kokia 2 straipsnio 35¹ dalies nuostata įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį nauju 21 punktu, o buvusį 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą siūloma laikyti 22 punktu. Šios nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Pastebėtina, kad birželio 1 d. įsigalios Seimo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis papildoma nauju 21 punktu, o buvusį 21 punktą siūloma laikyti 22 punktu. Taigi 2020 m. liepos 1 d. keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis jau turės 22 punktus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. Be to, pastebėtina ir tai, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4401(3), kurio 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį naujais 23-32 punktais, o buvusį 9 straipsnio 3 dalies 23 punktą laikyti 33 punktu. Šios projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Taigi tą pačią dieną ta pati keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalis būtų keičiama du kartus. Tai neatitiktų teisės technikos reikalavimų. Siūlytina atitinkamai patikslinti projektų nuostatas, jas tarpusavyje suderinus. 3. Pastebėtina, kad Seimas 2020 m. balandžio
2, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ ir 71¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-2868, kuriuo buvo pakeistos keičiamo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šios nuostatos įsigalios 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tarpu projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgus į nurodyto priimto įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. Kitu atveju, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus vertinamoms projekto nuostatoms, būtų panaikintos 2020 m. balandžio 28 d. priimtu įstatymu pakeistos 69 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl energetikos inovacijų diegimo. 4.
redakcija. Įsigaliojus įstatymui, 2020 m. liepos 1d., jo priedas turėtų 12 punktų, o priedo 11 punkte būtų pateikiama nuoroda į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. Pastebėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4401(3), kurio 10 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo priedą 11 punktu, kuriame būtų pateikiama nuoroda į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. Taigi tą pačią dieną, 2020 m. liepos 1 d., įsigaliotų skirtingos Įstatymo priedo 11 punkto redakcijos. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2020-05-13
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės patarėjas Mindaugas Stonkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad <…> Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme <…>”.
Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo nuostata dėl susijusių ūkio subjektų yra įtvirtinta konkurencijos priežiūros tikslais, svarstytina galimybė projektu keičiamame įstatyme pateikti nuorodą į kitą įstatymą, pvz., nurodyti, kad nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. Pritarti iš dalies Projekte numatyta, kad paklausos telkėjas yra asmuo, t. y. gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo (toks asmuo taip pat yra ir nepriklausomas tiekėjas), o Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas reglamentuoja tik įmonių (šių įmonių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) santykius ir neapima visų ūkio subjektų. Todėl nustatant, kada paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, siūloma atsisakyti nuorodų į kitus teisės aktus ir susietumo požymius išdėstyti Projekte.
Taigi, siūloma Projekto 1 straipsnio 6 dalyje dėstomoje 2 straipsnio 28¹ dalyje formuluotę “Nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas laikomi susijusiais, jeigu jie priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, ir (ar) yra susijusios įmonės, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“ pakeisti į „Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę.“ Komiteto pasiūlymas. Įstatymo projekto 1straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas
(toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – elektros energijos rinkos dalyvis, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-07 2.
Projekto 15 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „8, 10 ir 15 straipsnius” įrašytina „8 ir 10 straipsnius, taip pat šio straipsnio 3 ir 4 dalis,“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4701(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-05-138 Argumentai. Siekiant sėkmingai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą Lietuvoje būtina aiškiai apibrėžti perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos ribas bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priežiūros sritis, siūlome įstatymų projektą patikslinti nurodant, kad rengiama viena iš investicinio projekto alternatyvų apimtų energijos efektyvumo priemones, kurios būtų diegiamos tik perdavimo tinkluose. Pasiūlymas Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones perdavimo tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“ Pritarti 2.
Ekonomikos komitetas, 2020-05-1310 Argumentai. Siekiant sėkmingai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą Lietuvoje būtina aiškiai apibrėžti perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos ribas bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priežiūros sritis, siūlome įstatymų projektą patikslinti nurodant, kad rengiama viena iš investicinio projekto alternatyvų apimtų energijos efektyvumo priemones, kurios būtų diegiamos tik skirstomuosiuose tinkluose. Pasiūlymas Siūlome įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. 39¹ straipsnio pakeitimas
Papildyti 39¹ straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones skirstomuosiuose tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą.“ Pritarti 3.
Ekonomikos komitetas, 2020-05-1311 N Argumentai: Siekiant aiškiau apibrėžti projekte pateiktą Elektros energijos paklausos telkimo mechanizmą ir patikslinti, ar tokiai veiklai vykdyti reikalingas leidimas, kai tokia veikla, kaip viena iš veikloje vykdomų funkcijų užsiima nepriklausomas paklausos telkėjas, kai jis valdo savo klientų (vartotojų) paklausą (pvz., siūlydamas skirtingus laike tarifus ir pan.), siūloma nustatyti, kad nepriklausomi tiekėjai, vykdydami tiekimo veiklą, gali be papildomo leidimo siūlyti vartotojams valdyti jų elektros energijos paklausą (vartotojo paklausos pokytį), t. y. siūlyti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas. Pasiūlymas:
1Siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir elektros energijos paklausos
telkimu susijusias paslaugas.“
komitetas, 2020-05-13 N Argumentai: Atsižvelgiant į 1 Komiteto pasiūlymą, siūloma atitinkamai patikslinti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Siūloma įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
PRIEDO PAKEITIMO ir ĮSTAtYMO papildymo 61¹straipsniu
Pritarti 5.
Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai. Siekiant sėkmingai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą Lietuvoje būtina aiškiai apibrėžti perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos ribas bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priežiūros sritis, siūlome įstatymų projektą patikslinti nurodant, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus atsižvelgtų į kaštus susijusius su energijos efektyvumo priemonių diegimu tinkluose ir pasiūlos mažinimu. Pasiūlymas Siūlome įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio
tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, plėtoti elektros energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausą paslaugas priemones, įskaitant paklausos telkimą, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.
Siekiant Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos, reagavimo į paklausą valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
komitetas,
2 Argumentai Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo procedūrų terminus ir siekiant teisinio nuoseklumo, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 8 ir 10 straipsniai įsigalioja 2020 m. birželio 1
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andrius Kupčinskas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė