1888 Įstatymo projektas Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Petras Gražulis XIIIP-468(2) 2017-05-05 Registruotas

Lietuva · XIIIP-468 · 2017-05-05 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-03-16
  2. Lyginamasis variantas · 2017-05-05
  3. Aiškinamasis raštas · 2017-03-16
  4. Aiškinamasis raštas · 2017-05-05
  5. Teisės departamento išvada · 2017-03-16
  6. Teisės departamento išvada · 2017-03-16
  7. Teisės departamento išvada · 2017-05-05
  8. Teisės departamento išvada · 2017-05-05

Lyginamasis variantas

2017-03-16 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO papildymo 548¹ straipsniu ir 589

STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Kodekso papildymas 548¹

straipsniu Papildyti Kodeksą 548¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „ „548¹ straipsnis. Reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas

1. Visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo

ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia baudą nuo šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir

(ar) televizijos programų transliuotojų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.“

2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas

„8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 124 straipsnyje, 146, 477, 505, 507 straipsniuose, 548 straipsnio 3, 4 dalyse, 548¹ straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“

„16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2

dalyse, 505, 507 straipsniuose, 548 straipsnio 1, 2, dalyse, 548¹ straipsnio 1, 2, dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Alfredas Stasys Nausėda Kęstutis Pūkas Algimantas Dumbrava Jaroslav Narkevič

Lyginamasis variantas

2017-05-05 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO papildymo 548¹ straipsniu ir 589

STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Kodekso papildymas 548¹

straipsniu Papildyti Kodeksą 548¹ straipsniu: „ „548¹ straipsnis. Reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas

1. Visuomenės informavimo priemones valdančių viešosios informacijos rengėjų

ir (ar) skleidėjų, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia baudą nuo šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir

(ar) televizijos programų transliuotojų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.“

2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas

„8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 124 straipsnyje, 146, 477, 505, 507 straipsniuose, 548 straipsnio 3, 4 dalyse, 548¹ straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“ 2.

Pakeisti 589 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2

dalyse, 505, 507 straipsniuose, 548 straipsnio 1, 2, dalyse, 548¹ straipsnio 1, 2, dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis

Aiškinamasis raštas

2017-03-16 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 548¹STRAIPSNIU

ir 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai

ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 548¹, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti administracinę atsakomybę už visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimus ir įgaliojimų suteikimą Žurnalistų etikos inspektoriui taikyti administracines nuobaudas. Tai pat nustatyti administracinę atsakomybę už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui, numatytų Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje, radijo ir (ar) televizijos programose pažeidimus ir įgaliojimų suteikimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai taikyti administracines nuobaudas. Projektas parengtas siekiant užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau

  • Įstatymas) Nr. I-1418 22 straipsnio 11 dalies nuostatų įgyvendinimą, kadangi šiuo metu joks teisės aktas nenustato atsakomybės už Įstatymo 22 straipsnio 11

dalies reikalavimų pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kodeksas nenustato administracinės atsakomybės už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma išplėsti veikų, už kurias būtų taikoma administracinė atsakomybė ratą. Priėmus įstatymo projektą bus pašalintos egzistuojančios teisinio reglamentavimo spragos. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimto įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereik

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės

kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, –kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „reikalavimai viešajai informacijai“, „Lietuvos radijo ir televizijos komisija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Alfredas Stasys Nausėda Kęstutis Pūkas Algimantas Dumbrava Jaroslav Narkevič

Aiškinamasis raštas

2017-05-05 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 548¹STRAIPSNIU

ir 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai

ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 548¹, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti administracinę atsakomybę už visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimus ir įgaliojimų suteikimą Žurnalistų etikos inspektoriui taikyti administracines nuobaudas. Tai pat nustatyti administracinę atsakomybę už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui, numatytų Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje, radijo ir (ar) televizijos programose pažeidimus ir įgaliojimų suteikimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai taikyti administracines nuobaudas. Projektas parengtas siekiant užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau

  • Įstatymas) Nr. I-1418 22 straipsnio 11 dalies nuostatų įgyvendinimą, kadangi šiuo metu joks teisės aktas nenustato atsakomybės už Įstatymo 22 straipsnio 11

dalies reikalavimų pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kodeksas nenustato administracinės atsakomybės už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma išplėsti veikų, už kurias būtų taikoma administracinė atsakomybė ratą. Priėmus įstatymo projektą bus pašalintos egzistuojančios teisinio reglamentavimo spragos. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimto įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereik

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės

kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, –kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento pateiktas išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „reikalavimai viešajai informacijai“, „Lietuvos radijo ir televizijos komisija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis

Teisės departamento išvada

2017-03-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 548¹

STRAIPSNIU IR 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-03-23 Nr. XIIIP-468

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu pildomo

Kodekso 548¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonėms, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia baudą. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotė suponuoja, kad tam tikrus įstatyminius reikalavimus gali pažeisti visuomenės informavimo priemonė. Pažymėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visuomenės informavimo priemonėmis laikomi laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Kitaip sakant, visuomenės informavimo priemonė negali būti laikoma teisinių santykių subjektu, galinčiu pažeisti tam tikrus draudimus ar ribojimus. Visuomenės informavimo priemonė ir yra būtent viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų valdoma priemonė, kurios pagalba rengiama ir skleidžiama viešoji informacija. Atsižvelgiant į tai, pildomo Kodekso 548¹ straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti numatant galimą ne visuomenės informavimo priemonių, o jas valdančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atsakomybę už viešosios informacijos skleidimo reikalavimų pažeidimą. 2.

2. Vertinant projekto 1

straipsniu pildomo Kodekso 548¹ straipsnio 1 dalies nuostatą dėl administracinės atsakomybės už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimą, reikėtų įvertinti ir jos santykį su Visuomenės informavimo įstatymu, kuriame išdėstyti viešosios informacijos rengimo ir skleidimo reikalavimai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pačiame Visuomenės informavimo įstatyme nėra aiškiai išskirti ir apibrėžti reikalavimai viešosios informacijos skleidimui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektas parengtas siekiant užtikrinti veiksmingą Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies įgyvendinimą, nes šiuo metu joks teisės aktas nenumato atsakomybės už šioje dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje dėstomi ne aiškiai apibrėžti ir konkretūs reikalavimai viešosios informacijos skleidimui, o nustatoma viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareiga siekti skleidžiamos informacijos turinio objektyvumo, nešališkumo bei pagrįstumo. Kitaip sakant, šiuo metu galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 11 dalies nuostatų tikslas nėra nustatyti aiškiai formalizuotus ir apibrėžtus viešosios informacijos skleidimo reikalavimus, už kurių pažeidimą galėtų būti taikoma atsakomybė.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta Komisijos teisė skirti baudas ar administracines nuobaudas esant gana aiškiems pagrindams, pvz., kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai skleidžia informaciją, kuria: raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, kai transliuotojai ar retransliuotojai pažeidžia transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytus reikalavimus ir (ar) nevykdo Komisijos sprendimų. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, Komisija būtų įgaliota skirti nuobaudas dėl gana neapibrėžtų reikalavimų pažeidimų, kurių buvimas, ar nebuvimas priklausytų išimtinai nuo vertinančio subjekto subjektyvaus požiūrio. Pvz., Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytos tokios viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų pareigos kaip aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami ar būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais“ ir pan.

Svarstytina, ar būtų objektyviai pagrįsta bei tinkamai pritaikyta administracinė atsakomybė už aukščiau išvardintų bei gana neapibrėžtų įpareigojimų nesilaikymą (pvz., nepakankamą nuomonių pateikimą). Aptartame kontekste pažymėtina, jog teisinis reguliavimas, susijęs su tam tikrų sankcijų taikymu asmenims, yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl šio reguliavimo turinys turi būti aiškus ir suprantamas reguliuojamų teisinių santykių subjektams. Jei būtų nutarta, kad siūlomas reguliavimas dėl administracinių nuobaudų taikymo yra proporcingas siekiamiems tikslams, reguliavimas dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų turėtų būti patikslintas, kad būtų aiškus kiekvieno konkretaus pažeidimo, už kurį asmenims gali būti taikoma atsakomybė, turinys, pavyzdžiui, koks skaičius nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, turėtų būti pateiktas, ar nustatytas kitoks kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Manome, kad konkretūs ir aiškiai apibrėžti reikalavimai viešosios informacijos skleidimui galėtų būti suformuluoti atskirame Visuomenės informavimo įstatymo straipsnyje. 3.

3. Nėra aišku, kodėl projekto 1

straipsniu pildomo Kodekso 548¹ straipsnio 1 dalyje, numatant viešosios informacijos skleidėjų atsakomybę, yra išskiriami ne tik radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, tačiau ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, kai tuo tarpu kvalifikuotoje nusižengimo sudėtyje, įtvirtintoje šio straipsnio 3 dalyje, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai nebenurodomi. Pažymėtina, kad užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai patenka į subjektų, kurių veiklos reglamentavimui taikomos Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatos, ratą, todėl jų nenurodymas teikiamo projekto 1 straipsniu pildomo Kodekso 548¹ straipsnyje suponuotų įstatymo spragos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu pildomo Kodekso 548¹ straipsnio 1 ir 3 dalys derintinos tarpusavyje. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai

„ir jį išdėstyti taip“. Departamento direktorius

Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-03-16 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-17 Nr. S-2017-2509 Lietuvos Respublikos Seimui

IŠVADA DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

NR. I‑1418 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-467 IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 548¹STRAIPSNIU

IR 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-468

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-467 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548¹ straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-468, informuojame, kad pastabų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų suderinamumo su galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Įstatymų projektais siūloma suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai papildomas funkcijas vykdyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir, nustačius pažeidimus, taikyti poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. Norėtume išreikšti abejones dėl siūlomo teisinio reglamentavimo suderinamumo su kitomis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pirma, didžioji dalis Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų atkartoja pagrindinius visuomenės informavimo principus ar kitas įstatymo nuostatas.

Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1, 2, 7 punktai kartoja įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatytos pareigos iš esmės patenka į įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reguliavimo apimtis, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas atitinka įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktas iš esmės patenka į įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo apimtį, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 6 punktas taip pat yra perteklinis, kadangi jame nurodyta informacija yra neskelbtina pagal įstatymo 19 straipsnio

1 dalies 5 punktą. Taigi, nepaisant to, kad Visuomenės informavimo įstatyme ar

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu nėra atskirų nuostatų dėl įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytų pareigų laikymosi užtikrinimo, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai vis tiek privalo jų laikytis pagal kitas įstatymo nuostatas, o už neskelbtinos informacijos ir pagrindinių visuomenės informavimo principų nesilaikymą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jau yra nustatyta atsakomybė. Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas yra perteklinis, kadangi Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatos neturėtų būti vertinamos atskirai nuo įstatyme apibrėžtų neskelbtinos informacijos ir pagrindinių visuomenės informavimo principų.

Šiame kontekste siūlytume, esant poreikiui, patikslinti ir papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 3 ir 19 straipsnius atskirais Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 9 punkte numatytais neigiamos informacijos požymiais. Be to, šiuo atveju, svarstytina, ar Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalis apskritai tikslinga, kaip savarankiška įstatymo norma. Antra, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad tarp pareigų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams bei informacijos laisvės privalo būti išlaikyta pusiausvyra. Kitaip tariant, įstatymuose turi būti tik esminiai reikalavimai žiniasklaidos paslaugoms ir tik būtini informacijos laisvės suvaržymai, tokie kaip įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 3 ir 19 straipsniuose. Priešingu atveju, plečiant ribojamos informacijos apimtį, ir ypač suteikiant didesnius įgaliojimus valstybinėms įstaigoms vertinti žiniasklaidos paslaugų turinį, galėtų būti pažeisti kiti konstituciniai principai – informacijos laisvės, teisės rinkti ir skelbti informaciją, taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 7 ir 10 straipsniuose įtvirtinti principai (draudimas kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį, draudimas daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui). Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti galimybę Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas perkelti į Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, o priežiūrą pavesti vykdyti pačiai žiniasklaidos bendruomenei, pavyzdžiui, Visuomenės informavimo etikos asociacijai.

Trečia, jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad įstatymų projektuose pasiūlytos pataisos yra būtinos ir proporcingos, tuomet norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad privalu užtikrinti, jog prieš nustatant Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio

11 dalies pažeidimą, būtų laikomasi objektyvios tyrimo tvarkos ir procedūrinių

reikalavimų. Pavyzdžiui, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsniu Lietuvos radijo ir televizijos komisija, vykdydama neskelbtinos informacijos, visuomenės informavimo principų ir kitų įstatymų nuostatų laikymosi priežiūrą, privalo laikytis atitinkamų reikalavimų dėl pažeidimo tyrimo (inter alia, leisti pasiaiškinti viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, gauti ekspertinę nuomonę iš žurnalistų etikos inspektoriaus ir pan.). Atitinkamai manytume, kad tų pačių įstatymo nuostatų pažeidimo tyrimo taisyklių turėtų būti laikomasi taip pat vertinant Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimus. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje turėtų būti apibūdintas minėto tyrimo procesas, kuris privalo būti pagrįstas tokiais pat principais, kuriais remiantis atliekami kiti tyrimai, patenkantys į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetenciją. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 548¹ STRAIPSNIU

IR 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-05-08 Nr. XIIIP-468(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Vertinant projekto 1 straipsniu pildomo

Kodekso 548¹ straipsnio 1 dalies nuostatą dėl administracinės atsakomybės už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimą, reikėtų įvertinti ir jos santykį su Visuomenės informavimo įstatymu, kuriame išdėstyti viešosios informacijos rengimo ir skleidimo reikalavimai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pačiame Visuomenės informavimo įstatyme nėra aiškiai išskirti ir apibrėžti reikalavimai viešosios informacijos skleidimui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektas parengtas siekiant užtikrinti veiksmingą Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies įgyvendinimą, nes šiuo metu joks teisės aktas nenumato atsakomybės už šioje dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje dėstomi ne aiškiai apibrėžti ir konkretūs reikalavimai viešosios informacijos skleidimui, o nustatoma viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareiga siekti skleidžiamos informacijos turinio objektyvumo, nešališkumo bei pagrįstumo. Kitaip sakant, šiuo metu galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 11 dalies nuostatų tikslas nėra nustatyti aiškiai formalizuotus ir apibrėžtus viešosios informacijos skleidimo reikalavimus, už kurių pažeidimą galėtų būti taikoma atsakomybė.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Visuomenės informavimo įstatymo

48 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta Komisijos teisė skirti baudas ar

administracines nuobaudas esant gana aiškiems pagrindams, pvz., kai viešosios informacijos rengėjai ir

(ar) skleidėjai skleidžia informaciją, kuria: raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, kai transliuotojai ar retransliuotojai pažeidžia transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytus reikalavimus ir (ar) nevykdo Komisijos sprendimų. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, Komisija būtų įgaliota skirti nuobaudas dėl gana neapibrėžtų reikalavimų pažeidimų, kurių buvimas, ar nebuvimas priklausytų išimtinai nuo vertinančio subjekto subjektyvaus požiūrio. Pvz., Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytos tokios viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigos kaip aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami ar būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais“ ir pan.

Svarstytina, ar būtų objektyviai pagrįsta bei tinkamai pritaikyta administracinė atsakomybė už aukščiau išvardintų bei gana neapibrėžtų įpareigojimų nesilaikymą (pvz., nepakankamą nuomonių pateikimą). Aptartame kontekste pažymėtina, jog teisinis reguliavimas, susijęs su tam tikrų sankcijų taikymu asmenims, yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl šio reguliavimo turinys turi būti aiškus ir suprantamas reguliuojamų teisinių santykių subjektams. Jei būtų nutarta, kad siūlomas reguliavimas dėl administracinių nuobaudų taikymo yra proporcingas siekiamiems tikslams, reguliavimas dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų turėtų būti patikslintas, kad būtų aiškus kiekvieno konkretaus pažeidimo, už kurį asmenims gali būti taikoma atsakomybė, turinys, pavyzdžiui, koks skaičius nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, turėtų būti pateiktas, ar nustatytas kitoks kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Manome, kad konkretūs ir aiškiai apibrėžti reikalavimai viešosios informacijos skleidimui galėtų būti suformuluoti atskirame Visuomenės informavimo įstatymo straipsnyje. 2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu pildomo Kodekso 548¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje po žodžių „transliuotojų“ įrašytini žodžiai „ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų“. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto

2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir

jį išdėstyti taip“.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.

(85) 239 6895, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-05-05 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui

IŠVADA DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-467(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO papildymo 548¹ straipsniu ir 589 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-468(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-467(2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-468(2) (toliau – Projektai), informuojame, jog nepaisant to, kad šie Projektai yra papildyti, siūlomi keičiamų įstatymų pakeitimai yra iš esmės tapatūs Projektų Nr. XIIIP-467 ir Nr. XIIIP-468 pirminiams variantams. Dėl šios priežasties prašome Europos teisės departamento pateiktas[1] pastabas dėl Projektų Nr. XIIIP-467 ir Nr. XIIIP-468 laikyti aktualiomis taip pat papildytiems Projektams Nr. XIIIP-467(2) ir Nr. XIIIP-468(2). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected] [1] 2017 m. kovo 23 d. Europos teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-467 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-468.