Projekto Nr. XIIIP-4674 (2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas Papildyti 113 straipsnį 5 dalimi:
„5. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, darbdavys įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.“
1Papildyti 115 straipsnį 8 dalimi:
„8. Suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, gali būti įvedama mažose įmonėse nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
DĖL
PROJEKTO NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Darbo kodekso pakeitimu, siekiama, kad Lietuvos Respublikos vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, darbdaviai turėdami neilgalaikių sunkumų su darbo pajėgumais ir finansiniais ištekliais, galėtų taikyti suminio darbo laiko apskaitos rėžimą, net jei tokio netaikė anksčiau. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu darbo kodeksas nenumato galimybės greitai ar esant ekstremaliai situacijai pakeisti darbo laiko apskaitos rėžimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnį papildant jį naujų 8 punktu nustatant, kad darbdaviai LR vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, galėtų laikinai, t. y. ekstremalios situacijos ir karantino metu bei 3 mėn. po jo pabaigos, taikyti suminį darbo laiko apskaitos režimą
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas pagelbės verslui ekstremalios situacijos išlaikyti reikiamus pajėgumus. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ministerijos, turės parengti informavimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Darbo laiko rėžimas“, „suminė darbo laiko apskaita“
Nėra. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Darbo kodekso pakeitimu, siekiama, kad Lietuvos Respublikos vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, darbdaviai turėdami neilgalaikių sunkumų su darbo pajėgumais ir finansiniais ištekliais, galėtų vieną kartą prailginti suminio darbo laiko apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių, o taip pat atsižvelgiant į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB 3 straipsnių nustatytą teisė pasirinkti, kokio dydžio įmonėms taikoma direktyva leisti mažoms įmonėms nevykdyti, informavimo ir konsultavimo pareigos įvedant suminę darbo laiko apskaitą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu darbo kodeksas nenumato galimybės nustatyti ilgesnį nei 3 mėnesiai darbo laiko apskaitos terminą bei nenumato galimybės mažoms įmonėms, nevykdant konsultavimo pareigos, įsivesti suminę darbo laiko apskaitą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakeisti Darbo kodekso 113 straipsnį papildant jį 5 punktu nustatant, kad LR Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją darbdaviai galėtų vieną kartą nustatyti 5 mėnesių apskaitinį laikotarpį. Pakeisti Darbo kodekso 115 straipsnį papildant jį 8 punktu ir taip suteikti galimybė mažoms įmonėms nevykdant konsultavimo pareigos įvesti suminę darbo laiko apskaita. Pakeitimai sąlygotu galimybė lanksčiau paskirstyti darbo laiką kriziniais laikotarpiais. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas pagelbės verslui ekstremalios situacijos išlaikyti reikiamus pajėgumus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti lėšų nereikės 13.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Darbo laiko rėžimas“, „suminė darbo laiko apskaita“ „mažos įmonės“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
115 straipsnį nauja 8 dalimi ir nustatyti, kad „Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama esant būtinumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir dėl to darbdaviui trūkstą darbo pajėgumų. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Suminę darbo laiko apskaitą, šio punkto pagrindu, darbdaviai gali taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu ir
situaciją ir karantiną. Apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą šio straipsnio pagrindu darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Darbo kodekso pakeitimu, siekiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, darbdaviai turėdami neilgalaikių sunkumų su darbo pajėgumais ir finansiniais ištekliais, galėtų taikyti suminio darbo laiko apskaitos rėžimą, net jei tokio netaikė anksčiau“. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią DK 115 straipsnio 1 dalį, suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui. Sąlyga „esant būtinumui“ suponuoja, kad tokia būtinybė turi būti pagrįsta objektyviomis priežastimis, kaip antai gamybiniu ar organizaciniu būtinumu ir pan.
Manytina, kad tokia formuluotė apimtų ir siūlomą atvejį – kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir dėl to darbdaviui trūksta darbo pajėgumų, todėl siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nenustato naujų taisyklių. Negana to, įstatymo projekte siūloma papildoma suminės darbo laiko apskaitos įvedimo sąlyga (kai dėl to darbdaviui trūkstą darbo pajėgumų) pareikalautų papildomai įrodinėti poreikį įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas netrukdo taikyti suminę darbo laiko apskaitą tiek anksčiau tokią apskaitą taikiusiems, tiek jos netaikiusiems darbdaviams. 2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (DK 115 straipsnio 1 dalis), suminę darbo laiko apskaitą darbdavys gali įvesti esant būtinumui, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Galima numanyti, kad DK 115 straipsnio 8 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo vienas iš tikslų yra atsisakyti būtent šių reikalavimų taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad informavimo ir konsultavimosi pareigos įvedant suminę darbo laiko apskaitą išplaukia iš 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje, todėl net ir įtvirtinus siūlomą DK 115 straipsnio 8 dalies normą, DK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų turės būti laikomasi. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančioje DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“ Pažymėtina, kad ši norma nustatyta įgyvendinant 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, todėl net ir įtvirtinus siūlomą DK 115 straipsnio 8 dalies normą, šio DK 115 straipsnio 1 dalies ir kitų šio straipsnių dalių reikalavimų taip pat turės būti laikomasi. 4. DK 115 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Suminė darbo laiko apskaitą, šio punkto pagrindu, darbdaviai gali taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu ir 3 mėnesius po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną.“ Ne visiškai suprantamas siekis imperatyviai nustatyti suminės darbo laiko apskaitos taikymo terminą po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Manytina, kad konkretus terminas turėtų būti konkretaus darbdavio sprendimo klausimas, atsižvelgiant į šio darbdavio veiklos organizavimo ypatumus ir esamą būtinumą taikyti suminę darbo laiko apskaitą. 5. Pažymėtina, kad galiojančios DK nuostatos nenumato darbdaviui pareigos apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Todėl nevisiškai aišku, kodėl būtent šiuo atveju apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą reikėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją ir svarstytina, ar tai nesudarytų papildomos administracinės naštos tiek darbdaviui, tiek Valstybinei darbo inspekcijai.
Jeigu šią nuostatą būtų nuspręsta įtvirtinti, įstatymo projektą reikėtų papildyti straipsniu, reguliuojančiu šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus, nes Valstybinė darbo inspekcija turės priimti nurodytą informavimo apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą tvarką. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinimas dėstytinas taip:
2) įstatymo projekto pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 115 straipsnį 8 dalimi:“;
3) DK 115 straipsnio 8 dalyje formuluotė „šio punkto pagrindu“ tikslintina, nes neaišku į kokį punktą teikiama nuoroda;
4) projektas koreguotinas kalbos požiūriu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, darbdavys įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad siūlymas nustatyti maksimalų apskaitinio laikotarpio terminą iki 5 mėnesių neatitinka 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų – maksimalus apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip keturi mėnesiai. Antra, DK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė, kad apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Šioje dalyje nėra pateikta nuorodos į išimtį nustatančias kitas DK nuostatas, todėl pagal teisės technikos taisykles, tuo atveju, kai nurodoma bendra taisyklė, jos išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės, o jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendroje taisyklėje turi būti pateikta nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, kartu turėtų būti keičiama DK 113 straipsnio 1 dalis.
Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, per kokį laikotarpį gali būti vieną kartą nustatomas 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis – ar tai kalendorinių metų laikotarpį, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpį ar kt. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti DK 115 straipsnį 8 dalimi ir numatyti, kad ,,suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, gali būti įvedama mažose įmonėse nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų“. Pažymėtina, kad pagal DK 203 straipsnio 1 dalį informavimo ir konsultavimo teisės yra įgyvendinamos per darbo tarybas, o mažose įmonėse darbo tarybos nėra sudaromos - tokiose įmonėse darbuotojų atstovavimo teises (įskaitant jų teisę dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose) įgyvendina jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, kurio rinkimai nėra privalomi (DK 177 straipsnio 1 dalis), t. y. jo gali ir nebūti. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo reguliavimo tikslingumas. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, vienintelė įstatymo projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2020-05-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė,
R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – DK) 113 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, darbdavys įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad siūlymas nustatyti maksimalų apskaitinio laikotarpio terminą iki 5 mėnesių neatitinka 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų – maksimalus apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip keturi mėnesiai. Antra, DK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė, kad apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Šioje dalyje nėra pateikta nuorodos į išimtį nustatančias kitas DK nuostatas, todėl pagal teisės technikos taisykles, tuo atveju, kai nurodoma bendra taisyklė, jos išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės, o jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendroje taisyklėje turi būti pateikta nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, kartu turėtų būti keičiama DK 113 straipsnio 1 dalis. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, per kokį laikotarpį gali būti vieną kartą nustatomas 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis – ar tai kalendorinių metų laikotarpį, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpį ar kt. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-212
projekto 2 straipsniu siūloma papildyti DK 115 straipsnį 8 dalimi ir numatyti, kad ,,suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, gali būti įvedama mažose įmonėse nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų“.
Pažymėtina, kad pagal DK 203 straipsnio 1 dalį informavimo ir konsultavimo teisės yra įgyvendinamos per darbo tarybas, o mažose įmonėse darbo tarybos nėra sudaromos - tokiose įmonėse darbuotojų atstovavimo teises (įskaitant jų teisę dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose) įgyvendina jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, kurio rinkimai nėra privalomi (DK 177 straipsnio 1 dalis), t. y. jo gali ir nebūti. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo reguliavimo tikslingumas. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-212
įstatymo projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-05-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4674(2) (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad projekto nuostatos vertintinos 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nuostatų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2003/88/EB 16 straipsnio b punkte nustatytas maksimalus 4 mėnesių apskaitinis laikotarpis maksimaliam savaitės darbo laikui apskaičiuoti.
Tačiau Direktyvos 2003/88/EB 19 straipsnyje numatyta, kad naudojantis 17 straipsnio 3 dalyje (nurodyti konkretūs sektoriai, veikla ar aplinkybės, kaip nelaimingas atsitikimas ar jo grėsmė) ir 18 straipsnyje (galimos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos visuose sektoriuose, jeigu jos nustatomos sudarius kolektyvines sutartis arba susitarimus tarp darbdavių ir darbuotojų valstybiniu ar regioniniu lygiu, arba pagal juose nustatytas taisykles, žemesniu lygmeniu sudarytas kolektyvines sutartis arba darbdavių ir darbuotojų susitarimus) įtvirtinta galimybe nukrypti nuo 16 straipsnio b punkto, gali būti nustatytas ilgesnis apskaitinis laikotarpis, neviršijantis šešių mėnesių. Be to, laikydamosi bendrųjų principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, valstybės narės gali leisti dėl objektyvių arba techninių, arba darbo organizavimo priežasčių kolektyvinėse sutartyse arba susitarimuose, sudarytuose tarp darbdavių ir darbuotojų, nustatyti jokiu būdu ne ilgesnius kaip 12 mėnesių apskaitinius laikotarpius su sąlyga, kad atitinkamiems darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas arba išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti tokio laiko neįmanoma, atitinkamiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga. Pažymėtina, kad ilgesni apskaitiniai laikotarpiai konkrečiuose sektoriuose numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, o ilgesnis nei 4 mėnesių apskaitinis laikotarpis nepriklausomai nuo sektoriaus galėtų būti nustatytas kolektyvinėmis sutartimis, darbuotojams suteikiant lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką iškart po darbo laiko, kurį norima kompensuoti[¹]. Atsižvelgti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos trišalės tarybos 2020 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolo Nr. TTP-8 išrašas SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvados dėl Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4674 (2). NUTARTA: Fiksuoti skirtingas nuomones:
Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4674 (2).
Respublikos Vyriausybė siūlo visus pasiūlymus dėl Darbo kodekso pakeitimų aptarti Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos.
tikslinti. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į: · Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, kad siūlymas nustatyti maksimalų apskaitinio laikotarpio terminą iki 5 mėnesių neatitinka 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB; · Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2020 -05-13 d. protokolu fiksuotą nepasiektą susitarimą dėl šio projekto tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų atstovų bei darbdavių atstovų (tuo tarpu svarstant naująjį Darbo kodeksą 2016-2017 m. m. dėl trijų mėnesių apskaitinio laikotarpio buvo sutarta vieningai visų trijų šalių pritarimu); · tai, kad ilgesni apskaitiniai laikotarpiai konkrečiuose sektoriuose numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, o ilgesnis nei 4 mėnesių apskaitinis laikotarpis nepriklausomai nuo sektoriaus galėtų būti nustatytas kolektyvinėmis sutartimis, darbuotojams suteikiant lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką iškart po darbo laiko, kurį norima kompensuoti –siūlome Įstatymo projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė