2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 68 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas
lyginamasis variantas
Papildyti 68 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Pateikiant ar siunčiant motyvuotą užklausą elektroninių ryšių priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka. Asmuo informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis. Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino naujas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas ir su tuo susietos grėsmės. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas arba kurie gali patekti į nesaugią teritoriją, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurių judėjimas apribotas arba kurie gali patekti į nesaugią teritoriją, buvimo vietą arba jų judėjimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektas buvo parengtas darbo tvarka bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnyje yra įtvirtinta, kad draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius.
Be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Taip pat Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnyje nurodoma, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (arba) kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms.
Tačiau nei vienas iš šių Elektroninių ryšių įstatymo straipsnių nenumato galimybės karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu panaudoti vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, asmenų sveikatą ir gyvybę ir, kaip šiuo metu aktualiu atveju, įgalinti pažangius technologinius sprendimus, siekiant apriboti COVID-19 ligos plitimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnį papildyti nauja dalimi, numatančia teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis, kai siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Taip pat siūloma nustatyti, kad vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka. Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytas teisinis pagrindas ypatingų aplinkybių atvejais gauti duomenis panaudojus elektroninių ryšių priemones, kurie galėtų sumažinti kylančias rizikas visuomenės saugumui, asmenų sveikatai ar galimus neigiamus padarinius.
Šių sąlygų sudarymas užtikrintų efektyvų ekstremalios situacijos valdymą, gautų duomenų pagrindu atlikta analizė sudarytų prielaidas pagrįstiems sprendimams priimti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, nes įpareigojimas elektroninių ryšių operatoriams teikti duomenis bus nustatytas tik išskirtinėmis sąlygomis ir ribotą laiką, t. y. karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9.
norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. Valstybės institucija, įgalioti gauti duomenis, turės parengti tvarką, pagal kurią vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys bus renkami, kaupiami ir tvarkomi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja. Įstatymo projekte numatyta, kad operatoriai duomenis teiks neatlygintinai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ekstremali situacija“,
„karantinas“, „nepaprastoji padėtis“, „ekstremalus įvykis“, „užkrečiamosios
ligos“. 15.
Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino įstatymo projektą prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.
įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad „Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto teikimą paskatino „naujas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas ir su tuo susietos grėsmės“, tačiau projektu įstatyme siūloma nustatyti ne tik su šia konkrečia grėsme susijusį teisinį reguliavimą, bet ir sureguliuoti kitus atvejus, kai privalomai turėtų būti teikiami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų duomenys, susiję su asmenų judėjimu.
Be to, duomenų teikimo apimtį kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų institucija, priimanti teisės aktą, susijusį su tam tikra specialia situacija, kurios metu būtų reikalingi duomenys. Taigi kiekvienu iš nurodytų atvejų, tam tikru teisės aktu būtų nustatyta tai, kokia apimtimi galėtų būti ribojama asmenų teisė į privatumą. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Teigtina, jog net tam tikros ypatingos situacijos metu šis imperatyvas turi būti užtikrintas. Analizuojant įstatyme nurodomas situacijas: karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino, pastebėtina, jog šios situacijos yra nelygiavertės ir siekis jas sureguliuoti viena bendro pobūdžio nuostata, laikytinas teisiškai ydingu. Pažymėtina, jog Karo padėties ir Nepaprastosios padėties įstatymuose yra įtvirtinti straipsniai, kuriuose aptariami galimi asmenų teisių ribojimai, todėl manytina, jog šiuo atveju keičiamame įstatyme pakaktų nurodyti duomenų teikimo tvarką.
Tačiau esant kitoms situacijoms: valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, nurodomų įstatymo priede Nr.1 nėra ir negali būti vertinami kaip susiję su asmenų judėjimo nustatymu. Be to, pagal jau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo teksto, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Todėl teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymo projektas nebūtų pataisytas, nurodant konkrečią duomenų apimtį, kurią galėtų gauti įgaliota institucija, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad asmenų elektroniniai prietaisai, kurių duomenis bus siūloma gauti, nėra itin susiję su asmenų buvimo vietos nustatymu, nes asmenys gali judėti ir be tokių prietaisų. Todėl svarstytina, ar teikiamos nuostatos pakankamai užtikrintų įstatymui keliamus tikslus. 2. Svarstytina projekto nuostata, nustatanti, kad duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Manytume, kad įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad duomenų teikimui turėtų būti gauta būtent įgalioto duomenų valdytojo vadovą ar kitą įgaliotą duomenų valdytojo darbuotą identifikuojanti užklausa, t.y. jei užklausa teikiama ne raštu, o elektroninio ryšio priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu įgalioto subjekto parašu Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pildomoje įstatymo 68 straipsnį 5¹ dalyje siūloma nustatyti, kad teisės akte, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis galima rinkti. Pažymėtina, kad abu šioje dalyje nurodyti režimai (ir valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir teritorijų karantinas), vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, skelbiami Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „teisės akte, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu, reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės nutarime, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas“. 2. Manytume, kad įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad duomenų teikimui turėtų būti gauta būtent Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą ar jo įgaliotą darbuotoją identifikuojanti užklausa, t. y. pildomą įstatymo
užklausa turi būti pasirašyta Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto darbuotojo. Taip pat nėra aišku, kodėl turėtų būti pateikiama „motyvuota užklausa“, o ne oficialus administracinis sprendimas rinkti duomenis, minimas šios dalies paskutiniuosiuose sakiniuose. 3. Projektu pildomoje įstatymo 68 straipsnį 5¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmuo informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis.
Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe.“ Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti subjektą, kuriam nustatoma pareiga informuoti asmenį, kad apie jo buvimo vietą ir judėjimą renkami duomenys. Pavyzdžiui, nustatant, kad: „Įgaliota institucija (duomenų valdytojas) nedelsiant informuoja asmenį apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis, tokį sprendimą asmeniui įteikdama arba nurodydama, kur ir kokiu būdu su tokiu sprendimu galima susipažinti.“ Kartu pažymėtina, jog nuostata, kad asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybė stokoja aiškumo. Pastebėtina, kad iš nuostatos turinio nėra aišku, ar nuostatoje kalbama apie sprendimo apskundimą teismui, ar kitai institucijai. Tuo atveju, jei jokio specialaus reguliavimo nustatyti nesiekiama, o kalbama apie sprendimo apskundimą teismui, nuostatoje derėtų įvardinti teismą ir apskundimo tvarką, pavyzdžiui, nustatant, jog „Įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Taip pat svarstytina, ar įstatymų leidėjas neturėtų įtvirtinti specialių tokių sprendimų nagrinėjimo teisme terminų, nes tai susiję su itin saugomomis asmenų teisėmis į privatumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2020 m. kovo 31 d. Nr. 108-P-7
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič; Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-311 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad „Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas.
Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto teikimą paskatino „naujas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas ir su tuo susietos grėsmės“, tačiau projektu įstatyme siūloma nustatyti ne tik su šia konkrečia grėsme susijusį teisinį reguliavimą, bet ir sureguliuoti kitus atvejus, kai privalomai turėtų būti teikiami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų duomenys, susiję su asmenų judėjimu. Be to, duomenų teikimo apimtį kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų institucija, priimanti teisės aktą, susijusį su tam tikra specialia situacija, kurios metu būtų reikalingi duomenys. Taigi kiekvienu iš nurodytų atvejų, tam tikru teisės aktu būtų nustatyta tai, kokia apimtimi galėtų būti ribojama asmenų teisė į privatumą.
Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Teigtina, jog net tam tikros ypatingos situacijos metu šis imperatyvas turi būti užtikrintas. Analizuojant įstatyme nurodomas situacijas: karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino, pastebėtina, jog šios situacijos yra nelygiavertės ir siekis jas sureguliuoti viena bendro pobūdžio nuostata, laikytinas teisiškai ydingu. Pažymėtina, jog Karo padėties ir Nepaprastosios padėties įstatymuose yra įtvirtinti straipsniai, kuriuose aptariami galimi asmenų teisių ribojimai, todėl manytina, jog šiuo atveju keičiamame įstatyme pakaktų nurodyti duomenų teikimo tvarką. Tačiau esant kitoms situacijoms: valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, nurodomų įstatymo priede Nr.1 nėra ir negali būti vertinami kaip susiję su asmenų judėjimo nustatymu. Be to, pagal jau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo teksto, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Todėl teigtina, jog tuo atveju, jei įstatymo projektas nebūtų pataisytas, nurodant konkrečią duomenų apimtį, kurią galėtų gauti įgaliota institucija, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad asmenų elektroniniai prietaisai, kurių duomenis bus siūloma gauti, nėra itin susiję su asmenų buvimo vietos nustatymu, nes asmenys gali judėti ir be tokių prietaisų. Todėl svarstytina, ar teikiamos nuostatos pakankamai užtikrintų įstatymui keliamus tikslus. Pritarti Projektą siūlome koreguoti, nustatant galimybę gauti tik vietos nustatymo duomenis ir tik paskelbus valstybės mastu ekstremaliąją situaciją ar teritorijų karantiną. Pasiūlymas:
Papildyti 68 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis įgaliotai institucijai, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Pateikiant ar siunčiant motyvuotą užklausą elektroninių ryšių priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuota elektroniniu parašu.
Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka. Asmuo informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis. Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Manytume, kad įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad duomenų teikimui turėtų būti gauta būtent įgalioto duomenų valdytojo vadovą ar kitą įgaliotą duomenų valdytojo darbuotą identifikuojanti užklausa, t.y. jei užklausa teikiama ne raštu, o elektroninio ryšio priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu įgalioto subjekto parašu Pritarti Pasiūlymas Įstatymo projektą papildyti nuostata: <...> Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Pateikiant ar siunčiant motyvuotą užklausą elektroninių ryšių priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuota elektroniniu parašu. <..>
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-03-31 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nei vienas Elektroninių ryšių įstatymo straipsnių nenumato galimybės karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu panaudoti vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, asmenų sveikatą ir gyvybę. Ši galimybė būtų aktuali šiuo metu, siekiant pažangius technologinius sprendimus pasitelkti apribojant COVID-19 viruso plitimą. Todėl siūloma Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnį papildyti nauja dalimi, numatančia teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis, kai siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Suprantame ir vertiname Vyriausybės pastangas apsaugoti visuomenę ekstremalios situacijos metu siekiant apriboti COVID-19 viruso plitimą. Telia neabejotinai yra pasiruošusi pagelbėti visais turimais resursais. Tačiau, norėtume atkreipti dėmesį į dalį projekte numatomų pakeitimų, kurie gali sukelti papildomos administracinės ir finansinės naštos, bet neužtikrinti siekiamos COVID-19 viruso plitimo prevencijos. Visų pirma, šis sprendimas kelia abejonių dėl proporcingumo ir atitikties Europos privatumo standartams:
Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, e. Privatumo direktyvai ir Europos žmogaus teisių konvencijai. Įstatymo pakeitimas atveria plačias sekimo galimybes ir bet ir šioje konkrečioje situacijoje nėra veiksmingas: priemonės paprasta išvengti palikus telefoną namie, įsigijus naują išankstinio mokėjimo paslaugų SIM kortelę, vartotojo persijungimas į 2G ryšį, taip pat apriboja vietovės nustatymo galimybes, nes stipriai padidina teritorijos spindulį.
Antra, įstatymo pakeitimas leistų ateityje lengvai išplėsti tiek sekamų asmenų, tiek pagrindų, kuriais galima tai daryti be teismo sankcijos, sąrašą, kas jau buvo paminėta aukščiau kaip nesuderinama su Europos privatumo standartais. Vienašališkas sekamų asmenų sąrašo sudarymas sukels nepasitikėjimą visuomenėje, sekimo iniciatyvos Lietuvoje bei visoje Europoje piliečių yra vertinamos neigiamai bei sulaukia pasipriešinimo. Iki šiol individualaus asmens sekimas buvo taikomas tik kai kuriose Azijos šalyse, pvz., Kinijoje, Pietų Korėjoje, kt. Keliose Europos šalyse (Italija, Austrija, Belgija) diskutuojama apie vietos nustatymo duomenis, bet tik agreguotu formatu, apjungiant keleto vartotojų duomenis bei juos nuasmeninat, t. y. individualaus asmens sekimas negalimas Trečia, Projekte numatyta, kad vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Įstatyme nėra aiškiai apibrėžtas tokių duomenų valdytojas, o tai gali sukelia teisinį neapibrėžtumą. Telia nuomone, pasiekti tikslą galima būtų nekeičiant Įstatymo šiais būdais:
1) mobiliųjų aplikacijų pagalba, kurias, karantine esantys asmenys operacijų centro vadovo sprendimu būtų įpareigoti įsidiegti ir atlikti nurodytus veiksmus (pvz., informacijos apie būklę, buvimo vietą teikimas, pan.). Aplikacijos leidžia stebėti tikslią asmens buvimo vietą GPS duomenų pagalba. Asmuo įsidiegdamas aplikaciją pateiktų reikiamus sutikimus ar patvirtinamus, kurie išspręstų privatumo keliamas rizikas.
Šis būdas: o atitiktų Europos šalių praktiką; o spręstų privatumo bei asmens duomenų tvarkymo problemas; o būtų nukreiptas tik į tikslinę grupę ir nekeltų rizikos visų Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms; o eliminuotų galimas abejones ir diskusiją visuomenėje bei tarptautinėje erdvėje dėl pamatinių vertybių apsaugos. 2) naudotis Valstybės saugumo departamento įgyvendinta sąsaja su operatoriais dėl vietos duomenų nustatymo. Įstatymo 77 straipsnyje jau yra įtvirtinta galimybė gauti vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis iš operatorių šiuo metu susiklosčiusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino situacijos metu. Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Panaudojant jau esamus informacijos resursus, galima užtikrinti tų pačių tikslų pasiekimą, neįtraukiant papildomų šalių į vietos nustatymo duomenų tvarkymą ir jų saugumo užtikrinimą. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad netgi skubos tvarka papildžius Įstatymo 68 straipsnį 51 dalimi, operatoriai neturėtų galimybių pateikti duomenų skubos tvarka, nes prireiktų nemažai laiko naujiems techniniams sprendimams bei sąsajoms įgyvendinti. Nepritarti Argumentai:
projekto nuostatos suderinamos su e.Privatumą reglamentuojančiais teisės aktais. Valstybė gali taikyti tam tikras išimtis, kai ypatingų aplinkybių atvejais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ir sveikatą. Pažymėtina, kad projekto nuostatos buvo darbo tvarka suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
2: Įstatymo projekte aiškiai apibrėžtos aplinkybės, kuriomis galimas duomenų gavimas, ir asmenys, kurių vietos nustatymo duomenys turėtų būti teikiami (t. y. asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją). 3. Kiekvienu atveju, kai skelbiama valstybės lygmens ekstremalioji padėtis, pagal situacijos pobūdį bus nurodyta (įgaliota) konkreti institucijai, kuriai tokie duomenys turės būti teikiami. Šis įgaliojimas veiks tik terminuotą laiką, esant paskelbtai valstybės lygmens ekstremaliajai padėčiai ar teritorijų karantinui. Dėl Telia siūlymų: techniniai sprendimai, kuriais būtų įgyvendintos šio įstatymo projekto nuostatos, yra ne šio įstatymo reguliavimo objektas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2020-03-31 Skubos tvarka išnagrinėjome Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir teikiame pastabas bei pasiūlymus: Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Projektas) yra nesuderintas su Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymu. Projektu yra numatoma, kad teisės akte, kuriuo įvedama karo padėtis, būtų nurodoma, kokius Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Įvedant karo padėtį yra itin svarbus sprendimo priėmimo greitis ir operatyvumas, todėl Karo padėties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodomas galimas sprendimo dėl karo padėties įvedimo turinys.
Manome, kad yra netikslinga į sprendimą dėl karo padėties įtraukti teikiamų duomenų kategorijas, nes tokiu būdu būtų apkrautas sprendimo turinys, o kartu apsunkintas operatyvus sprendimo priėmimas. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Karo padėties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu, naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis ribojimai turėtų būti numatyti Karo padėties įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 68 straipsnio 5¹ dalį siūlome dėstyti taip: „5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa.
Vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka.“ Prireiktus, siūlomi asmens teisių ribojimai karo padėties metu galėtų būti aptariami svarstant Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4356. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tapačios pastabos galėtų būti teikiamos ir nepaprastosios padėties atžvilgiu. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlome pritarti (įstatymo projekte išbraukiama karo ir nepaprastoji padėtis) ir išdėstyti straipsnį taip:
„5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis įgaliotai institucijai, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa.
Pateikiant ar siunčiant motyvuotą užklausą elektroninių ryšių priemonėmis, ji turi būti pasirašyta kvalifikuota elektroniniu parašu. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka. Asmuo informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis. Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Armonaitė, 2020-03-311 Argumentai:
pandemijos suvaldymui, negalime pavienių pasipriešinimo karantinui ir saviizoliacijai atvejų laikyti standartu priimant sprendimus, kurie ateityje atvertų kelią masiniam asmenų sekimui - ne tik ekstremalios padėties ir karantino metu. 2. Vyriausybės teikiamas įstatymo pakeitimas atvertų kelią plačiam ir neproporcingam asmenų sekimui, egzistuojant itin plačiam pagrindų sąrašui. Teikiant tokio pobūdžio įstatymo projektus yra itin svarbu išlaikyti balansą tarp noro apsaugoti asmenų ir visuomenės sveikatą ir asmens teisę į privatų gyvenimą, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 22 straipsnyje. 3. Projektas kelia abejonių dėl proporcingumo ir atitikties Europos žmogaus teisių konvencijai, Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, E. Privatumo direktyvai. 4. Tam, kad būtų nustatyta asmens buvimo ir judėjimo vieta/istorija galima naudoti mobilią aplikaciją ir jos siunčiamus vartojo buvimo vietos GPS koordinatės duomenis.
Tokią galimybę įstatymo projekte siūlome įrašyti. 5. Mobilios aplikacijos naudojimas turėtų būti taikomas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens situaciją, o ne masiniam visų Lietuvos vartotojų duomenų rinkimui. 6. Įstatyme būtina numatyti, jog duomenis rinkti ir tvarkyti turėtų tik įgaliota institucija, kuri šiuo metu neaiški, kaip ir jos funkcijos. 7. Atsisakyti nuostatos, jog būtų renkami ne tik buvimo vietos, bet ir srauto duomenys. Srauto duomenys – yra visi į mobiliuosius telefonus patenkantys ir iš jų išeinantys duomenys, o tai reiškia visa asmeninė informacija (asmens susirašinėjimai, nuotraukos, slaptažodžiai ir pan.), kuri nėra susijusi su konkrečiai sprendžiama problema. 8. Būtina įtvirtinti nuostatą, kad gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas. Neturi būti jokių kitų aplinkybių, kai duomenimis toliau disponuojama. 9. Kiekvienas asmuo, apie kurį renkama informacija, turi būti informuotas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis. Asmuo per nustatytą laiką įgaliotai institucijai turi pateikti sutikimą dėl duomenų rinkimo arba patvirtinimą, kad jo buvimo ir judėjimo vietai nustatyti yra galimas kitų priemonių panaudojimas (telefono buvimo vietos aplikacija). 10. Nepateikus sutikimo arba patvirtinimo asmuo gali būti priverstinai izoliuotas, tačiau teisėkūros požiūriu tai turi numatyti ne šis įstatymo projektas. Asmeniui turi būti suteikta teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“1 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas. Papildyti 68 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹.
Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis įgaliotai institucijai, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas. Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės nutarimu ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir
(ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka. Įgaliota institucija informuoja asmenį apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis. Asmuo per nustatytą laiką įgaliotai institucijai turi pateikti sutikimą arba patvirtinimą, kad jo buvimo ir judėjimo vietai nustatyti yra galimas kitų priemonių panaudojimas (telefono buvimo vietos aplikacija). Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe.” Pritarti iš dalies Iš dalies atsižvelgta: 1.
siūlymui rinkti tik vietos nustatymo duomenis
siūlymui Vyriausybės ekstremaliųjų komisijos sprendimą pakeisti aukštesnės teisinės galios aktu – Vyriausybės nutarimu
siūlymui išbraukti žodžius „arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi.“ Manome, kad atsisakius šios nuostatos nepagrįstai išplečiamas duomenų rinkimo terminas. Pvz., pagal šios dienos situaciją, duomenys būtų renkami tik 14 dienų, kol pasibaigs asmens karantinavimas. Jeigu atsisakysime tos nuostatos, duomenys būtų renkami iki tol, kol bus atšaukta valstybės lygmens ekstremalioji padėtis. 4. Dėl asmenų informavimo ir jų sutikimo gavimo pritariame tik iš dalies. Manome, kad informuoti apie duomenų rinkimą asmenį būtų galima, kai pasirašys sutikimą dėl izoliacijos, todėl nebūtinai tą informavimą turi daryti įgaliota institucija. Taip pat manome, kad asmens sutikimo nereikia, nes tuomet nuostata praranda prasmę, nes tie, kurie planuos judėti ir nesilaikys karantino taisyklių, tokio sutikimo paprasčiausiai neduos. Siūlome kompromisinę šių nuostatų formuluotę. 2. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen , Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Steponavičius, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys. 2020-03-311 Argumentai:
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnis teigia, kad:
„Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą”. Fundamentalios
žmogaus teisės skelbia, kad asmuo turi teisę į laisvę ir asmens saugumą, kuris yra neatsiejamas nuo privataus žmogaus gyvenimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis skelbia: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“.
Taigi šio įstatymo projektu yra paminamos fundamentalios žmogaus teisės sudarant sąlygas rinkti ir atskleisti informaciją apie asmens buvimo vietą tretiesiems asmenims. Kaip pažymima aiškinamajame rašte šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į COVID-19 situaciją. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuolat augant atvejų skaičiui, vis daugiau asmenų yra įtraukiami į stebėtinų asmenų sąrašus dėl jų rizikos sveikatai, taip pat vis daugiau asmenų yra visapusiškoje saviizoliacijoje. Aiškinamajame rašte apibrėžiama, kad pakeitimas skirtas: „stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas arba kurie gali patekti į nesaugią teritoriją, buvimo vietą arba jų judėjimą<…> “. Remiantis šia prielaida bei įstatymo projektu itin didelis piliečių skaičius gali būti sekamas ir stebimos jų buvimo vietos be jų sutikimų ir be jų žinios. Tai gali kelti grėsmę jų asmeniniam saugumui. Taigi šis įstatymo projektas šiukščiai pažeidžia žmogaus laisvę į privatų gyvenimą, todėl negali būti priimtas ir įgyvendintas. Pasiūlymas:
Pripažinti 68 straipsnį 5¹ dalį netekusia galios: „5¹. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas.
Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šio Įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal ES teisinį reguliavimą, valstybė gali taikyti tam tikras priemones, nukreiptas užtikrinti visuomenės saugumą esant ypatingoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad šios nuostatos darbo tvarka suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4671(2) ir Komiteto išvadoms. 8.
pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 4671(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė