Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Civilinio kodekso 6.228⁵ straipsnio 5 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁸ straipsnio 2–6 dalyse, 6.228⁹ straipsnio
straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmeninių ir (ar) mažmeninių kainų bei kitų šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinų apribojimų nustatymo susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat šio įstatymo 44¹ straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto NR. XIIIP-4666(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Civilinio kodekso 6.228⁵ straipsnio 5 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁸ straipsnio 2–6 dalyse, 6.228⁹ straipsnio
straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmeninių ir (ar) mažmeninių kainų bei kitų šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinų apribojimų nustatymo susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat šio įstatymo 44¹ straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 8, 9, 11 straipsnio pakeitimo ir ĮSTATYMO
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo I-657
1.Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino siekis sudaryti įstatymines prielaidas priimti laikinus sprendimus dėl kainų ribojimo ar tam tikrų kitų prekybos sąlygų, jeigu ekstremaliosios situacijos metu kiltų poreikis tokius sprendimus priimti. Pažymėtina, kad jau šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų paklausimus (skundus/prašymus) dėl galimai padidėjusių maisto ir ne maisto produktų kainų (pvz., dėl padidėjusios konkretaus dezinfekcinio skysčio kainos ar respiratorių kainų), dėl pasiūlymų ar reklamos, kurie kelia paniką ir skatina gyventojus be rimtos priežasties įsigyti didesnius nei reikalinga būtiniausių prekių kiekius, tokiu būdu didindami konkrečių prekių paklausą rinkoje. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas (Seimas) turi teisę suteikti Vyriausybei arba kitai institucijai teisę reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, toks įgaliojimas turi būti suteiktas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus bei kainų reguliavimo tvarką, su sąlyga, kad būtų laikomasi proporcingumo principo (t. y. kainos turi būti reguliuojamas tik tiek, kiek būtina, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos ir pan.).
Tačiau kadangi nei Civilinės saugos įstatymas, nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas šiuo metu įstatyminio pagrindo kainų reguliavimui aiškiai nesuteikia, būtinas įstatyminio reguliavimo šiuo aspektu tobulinimas suteikiant reikiamus įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti prielaidas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o taip pat – apsaugoti vartotojų interesus bei suteikti Vyriausybei teisę prireikus nustatyti valstybės lygio ekstremalioje situacijoje gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių vienetų skaičius, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo/eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus ir pan.). Šiuo metu kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės jau ėmęsi panašių priemonių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Prekybos kodekso pagrindu, numatančiu galimybę krizės atveju laikinai reguliuoti kainas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, buvo priimtas Ministro Pirmininko dekretas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos. Čekija nustatė kainas respiratoriams. Rumunija, Kipras, Ispanija teisės aktuose numatė galimybę reguliuoti kainas. Lenkija, Vengrija ir Italija atlieka kainų stebėseną.
Poreikį keisti įstatyminį reguliavimą Vyriausybei, Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms savo 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. NVK03/20 išreiškė ir Nacionalinė vartotojų konfederacija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojančios Civilinės saugos įstatymo, Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos nenumato galimybės reguliuoti prekių ar paslaugų kainų ekstremaliosios situacijos metu, nustačius pardavėjų ar paslaugų tiekėjų piktnaudžiavimą staigiai išaugusios paklausos atveju ar esant prekių ar paslaugų trūkumui. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesuteikti įgaliojimai vykdyti prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo priežiūrą ir reguliavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymų projektais siūloma numatyti valstybės lygio ekstremaliojoje situacijoje gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą. Šių prekių ir paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą vykdytų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nustatytą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą.
Nustačius valstybės lygio ekstremalioje situacijoje gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) šių prekių ar paslaugų gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų piktnaudžiavimą susiklosčiusia ekstremalia situacija (pvz., siekiant gauti nepagrįstų pajamų ar pelno iš šių prekių pardavimo ar paslaugų tiekimo), apie tai būtų informuojama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuri galėtų siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl tam tikrų kainų reguliavimo ir pardavimo sąlygų ir kitų ribojimų nustatymo. Bet kuriuo atveju tokių priemonių kaip kainų, parduodamų produktų kiekių reguliavimas ar eksporto draudimas, turėtų būti imamasi tik kaip kraštutinės priemonės – tik tuo atveju, jei stebint rinką, vertinant pasikeitusią prekybos praktiką būtų nustatyti ūkio subjektų piktnaudžiavimo atvejai ir valstybė neturėtų kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumo ir tuo pačiu savo piliečių apsaugos ir jų interesų tenkinimo. Šie apribojimai turėtų būti nustatomi laikantis proporcingumo principo, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nustatant maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už ekstremaliosios situacijos trukmę. Be to, šie apribojimai turėtų būti atšaukiami nedelsiant, išnykus jų įvedimo priežastims. Vyriausybei dėl numatomų kainos ir kitų apribojimų gavus Konkurencijos tarybos nuomonę ir reglamentavus kainas (nustačius kitus apribojimus), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdytų reguliuotų kainų laikymosi priežiūrą ir taikytų atsakomybę nesilaikymo atvejais.
Siekiant sudaryti galimybę Civilinės saugos įstatyme numatomas priemones taikyti ir nepaprastosios padėties metu, Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnis pildomas 17 punktu. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas pildomas galimybe skirti šiame įstatyme numatytas baudas ir už pagal Civilinės saugos įstatymą numatytų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į šiuo metu jau paskelbtą ekstremaliąją situaciją pakeitimai įsigaliotų nuo paskelbimo Teisės aktų registre momento ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybė, esant poreikiui, galėtų nedelsdami imtis atitinkamų veiksmų ir sprendimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, suteikus galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, laikinai reguliuoti atskirų produktų kainas, būtų numatytas instrumentas, užkertantis galimybę verslo subjektams pasinaudoti susidariusia situacija savo asmeniniams interesams – t. y. pasipelnymui naudojantis smarkiai išaugusiu tam tikrų prekių poreikiu ir paklausa. Be to, pačio reguliavimo buvimas veiktų kaip prevencinė priemonė, skatinanti gamintojus ir (ar) pardavėjus vykdyti atsakingą kainų politiką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priklausomai nuo nustatytų kainų dydžio ir kitų ribojimų apimties, gali būti ribojama kainų nustatymo laisvė, parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kiekiai ir jų išvežimo ar eksporto galimybės. Visgi, įvertinant tai, kad ribojimai būtų taikomi itin didelės paklausos prekėms, kurios pilnai galės būti realizuojamos vidaus rinkoje, ūkio subjektų veikla negalėtų dėl to tapti nuostolinga, o būtų tik apribota galimybė, vartotojų sąskaita ir pasinaudojus ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis, gauti papildomo, nepagrįstai didelio pelno. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Civilinės saugos įstatyme numatyti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai būtų priimami pagal poreikį. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ekstremalioji
situacija“, „būtinos prekės ir (ar) paslaugos“, „kainos“, „reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-03-27 Nr. XIIIP-4666 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 2396160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 2396160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius. Kviestieji asmenys: teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4666(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius