Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, ar kilo ligos protrūkis ar epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIIIP-4663(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. 2. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 1.Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į poreikį numatyti proporcingas bei atgrasančias baudžiamąsias sankcijas už kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių rimčiausius pažeidimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujos pavojingos užkrečiamosios ligos - koronaviruso (COVID-19), plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelią itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Dėl šios priežasties, yra būtina nustatyti adekvačią baudžiamąją atsakomybę asmenims, dėl kurių nusikalstamai lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Manytina, kad toks neatsakingas elgesys yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą.
Teisingumo ministerijos vertinimu, BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijos yra neadekvačios šių neteisėtų veikų pavojingumo laipsniui bei pobūdžiui ir šiomis veikomis galimai sukeliamų pavojingų padarinių atžvilgiu, todėl šiuo metu nepadeda veiksmingai užtikrinti, kad asmenys nepažeistų aptariamų teisės aktų bei medikų privalomų nurodymų dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis. Įstatymo projekto tikslai:
patikslinti BK 277 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas (toliau – Užkrečiamų ligų įstatymas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupė (vadovė Simona Mesonienė, tel. 266 2873, el. paštas [email protected]), vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. 266 2907, el. paštas [email protected]) ir patarėjas Martynas Dobrovolskis (tel. 266 2950, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tuo tarpu BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pabrėžtina, kad asmuo atsako už šias nusikalstamas veikas tik tais atvejais, kai jos yra padarytos dėl neatsargumo. Taip atkreipiame dėmesį į tai, kad tas, kas tyčia susargdina sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, kuri realiai gresia gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (BK 135 straipsnio 1 dalis), o jeigu yra veikos pavojingumą didinančių kvalifikuotų požymių, pvz. iš chuliganiškų paskatų, toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai neabejotina, kad šiuo metu BK 277 straipsnyje įtvirtintos sankcijos tinkamai neatspindi aptariamų nusikalstamų veikų tikrojo pavojingumo laipsnio ir nepakankamai atgraso asmenis nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes ne tik kitiems asmenims, bet ir visai visuomenei. Manytina, kad tuo atveju, jeigu asmuo, elgiasi lengvabūdiškai ir pažeidinėja aptariamų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, ir dėl tokio jo elgesio toliau plinta pavojingos užkrečiamos ligos arba kyla epidemija, kas sukelia atitinkamus, net ir sunkius sveikatos sutrikdymus daugybei asmenų.
Dėl šios priežasties, baudžiamasis įstatymas privalo numatyti tokias sankcijas, kurios ne tik sukurtų prielaidas atgrasyti asmenis nuo tokio pavojingo elgesio ateityje, bet ir užtikrintų, kad aptariamas neteisėtas veikimas sulauktų adekvataus teisinio vertinimo. Neabejotina, kad aptariamų teisės aktų pažeidimas, dėl kurio gali kilti minėti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti padariniai, nors ir padarytas neatsargiai (asmuo nenumato savo elgesio pasekmių, tačiau atsižvelgiant į jo asmenines savybes, turi ir gali jas numatyti, arba numato pasekmes, bet tikisi jų lengvabūdiškai išvengti), sukuria realias prielaidas tolesniam itin pavojingų užkrečiamų ligų masiškai išplitimui, kas atsižvelgiant į esamą situaciją tiek Lietuvos Respublikoje, tiek pasaulyje, yra itin pavojinga ir gali privesti prie nepamatuojamų ilgalaikių neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net toks elgesys, kurio metu sukuriamos prielaidos kitiems asmenims potencialiai užsikrėsti pavojinga užkrečiama liga, ypatingai karantino metu, turėtų būti laikomas pavojingesne veika, negu tik baudžiamasis nusižengimas. Lengvabūdiškas asmenų požiūris į asmeninę bei visuomenės sveikatą negali būti toleruojamas, akcentuojant šiandieninę situaciją valstybėje, susijusią su COVID-19 viruso masiniu plitimu Lietuvos Respublikoje. todėl Teisingumo ministerijos vertinimu, BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika turi būti laikoma nusikaltimu, už kurio padarymą asmeniui galėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. 4.
Atsižvelgiant į BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Taip pat, atsižvelgiant į Užkrečiamų ligų įstatymo nuostatas, Įstatymo projektu yra pildomi ir tikslini BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. BK
protrūkis“. Užkrečiamų ligų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad ypatingosios epideminės situacijos – tai atvejai, kai Lietuvos Respublikoje paskelbiamos užkrėstos teritorijos ir (ar) užregistruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai, pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Ligos protrūkis tai yra staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją. Šis išplitimas yra priskiriamas vienam iš aukščiausių sergamumo užkrečiamosiomis ligomis lygių, už jį aukštesnis lygis yra tik epidemija (Užkrečiamų ligų įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ligos protrūkis taip pat yra itin pavojingas reiškinys, galintis sukelti panašaus sunkumo padarinius visuomenei, yra tikslinga papildyti BK 277 straipsnio 1 dalį, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kiltų ne tik dėl sukeltos epidemijos, bet ir dėl sukelto ligos protrūkio. Taip pat siūloma griežtinti BK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sankciją, pakeliant laisvės atėmimo bausmės dydį iki penkerių metų (šiuo metu gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų). Teisingumo ministerijos vertinimu, BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija neatitinka aptariamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio bei pobūdžio, kartu nėra pakankamai atgrasanti.
Manytina, kad pavojingų užkrečiamųjų lygų platinimas, ligos protrūkio ar epidemijos sukėlimas, kuris yra sąlygotas teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių pažeidimo, yra itin pavojinga veika, kuri gali sukelti itin neigiamas pasekmes tiek pavieniams asmenims, tiek didžiajai visuomenės daliai. Nors aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai, tačiau lengvabūdišku ar nerūpestingu elgsiu sudaromos prielaidos sutrikdyti (netgi sunkiai) sveikatą potencialiai dideliam arba net neapibrėžtam asmenų skaičiui, kas neabejotinai ženkliai sutrikdo visos visuomenės sveikatą,. Nepaneigtina, kad pavojingų ir greitai plintančių ligų protrūkiai bei epidemijos esmingai pažeidžia šalies ūkį, sveikatos apsaugos sistemą ir dar daugybę visuomenei svarbių sričių. Atsižvelgiant į aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, Teisingumo ministerija siūlo padidinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki penkerių metų, tokiu būdu užtikrinant stipresnę teisinio gėrio, visuomenės sveikatos, apsaugą. Kartu būtų užtikrinta, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sankcija sukurtų tinkamas prielaidas veiksmingai atgrasyti asmenis nuo lengvabūdiškų ir nerūpestingų sprendimų, susijusių su kova prieš epidemijas ir užkrečiamąsias ligas. Taip pat pažymime, kad penkerių metų laisvės atėmimo bausmės sankcija yra pasirinkta tikslingai, kadangi tuo atveju, jeigu butų užkrėsta daug žmonių ir daugeliui iš jų būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, nereikėtų BK 277 straipsnio 1 dalyje esančios nusikalstamos veikos kvalifikuoti sutaptimi, kartu su BK 137 straipsniu (Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), o pakaktų kvalifikuoti tik 277 straipsnį.
Tuo atveju, jeigu nebūtų sunkių padarinių t. y. asmenims nesunkiai sutrikdoma sveikata, baudžiamosios atsakomybės teisingam realizavimui išlieka alternatyvios bausmės. Referuojant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Teisingumo ministerija taip pat siūlo pripažinti BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą nusikaltimu ir už jo padarymą numatyti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Taip pat siūloma atsisakyti viešųjų darbų bausmės, kuri yra nesuderinama su tokio pobūdžio nusikalstama veika, atsižvelgiant į tai, kad už jos padarymą yra patraukiami sergantys asmenys, kurie kaip tik turėtų būti kuo labiau izoliuojami nuo sveikų asmenų. Teisingumo ministerijos vertinimu, yra itin svarbu nustatyti atgrasančią sankciją asmenims, kurie dėl lengvabūdiškumo ar nerūpestingumo nesivadovauja profesionalių medikų pateiktais privalomais nurodymais, dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dėl tokio neteisėto veikimo, jie sukelia realų pavojų kitiems asmenims, todėl būtina kuo efektyviau užtikrinti, kad aptariami asmenys vykdytų privalomus medikų nurodymus, tuo nesukurdami prielaidų platinti toliau pavojingas užkrečiamas ligas. Manome, kad adekvačių baudžiamojo pobūdžio sankcijų nustatytas esmingai prisidės prie kovos su greitai plintančiomis infekcinėmis ligomis, kas epidemijos ar ligos protrūkio atveju, prisidėtų prie greitesnio situacijos suvaldymo ir padarinių pašalinimo.
Atsižvelgiant į Užkrečiamų ligų įstatymo nuostatas, taip pat siūloma papildyti BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius numatant, kad asmuo galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir tuo atveju, jeigu sukėlė pavojų kitam užsikrėsti „ypač pavojinga užkrečiamąja liga“. Pakeitimai užtikrins, kad baudžiamajame įstatyme vartojamos sąvokos bus suderintos su Užkrečiamų ligų įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad Užkrečiamų ligų įstatymas skiria sąvokas „pavojinga užkrečiama liga“ ir „ypač pavojinga užkrečiama liga“, taigi papildžius BK 277 straipsnio 2 dalį aptariamu objektyviosios pusės požymiu, bus užtikrinta, kad asmuo neišvengs baudžiamosios atsakomybės tiek už sukeltą pavojų užsikrėsti pavojinga, tiek ypač pavojinga užkrečiama liga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9.
norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą, priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ypač pavojinga užkrečiama liga“, „laisvės atėmimas“, „ligos protrūkis“, „nusikaltimas“
Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino įstatymo projektą prašome svarstyti ypatingos skubos tvarka. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padidinant maksimalų terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį (BK 277 straipsnio 1 dalis) ir nustatant terminuoto laisvės atėmimo bausmę kaip vieną iš alternatyvių bausmių (BK 277 straipsnio 2 dalis), kritikuotinas dėl kelių priežasčių. 1.1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų yra „numatyti <...> atgrasančias sankcijas už BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek praktikoje iš esmės nebesiginčijama dėl jau XVIII amžiuje suformuluoto postulato[1], kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo mažinimui. Bausmės neišvengiamumą padeda užtikrinti sklandus baudžiamojo įstatymo taikymo procesas, kuris priklauso ne nuo sankcijų dydžių, bet nuo to, ar nusikalstamų veikų sudėtys sukonstruotos pakankamai aiškiai, ar baudžiamojo proceso įstatymas sudaro prielaidas efektyviam ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui ir pan. Dėl to teigtina, kad bausmių griežtinimas (penalizacija) nepadėtų pasiekti nurodyto įstatymo projektui keliamo „atgrasymo“ tikslo. 1.2.
ribos padidinimas už BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bylose dėl neatsargaus[2] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) koronaviruso (COVID-19) platinimo iš esmės nesąlygotų griežtesnio baudimo dėl šios nusikalstamos veikos sudėties konstrukcijos bei tam tikros baudžiamajam procesui būdingos įrodinėjimo specifikos. Pažymėtina, jog BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra materialioji, todėl kiekvienu atveju remiantis baudžiamajame procese taikomu aukštu įrodinėjimo standartu reikėtų nustatyti tai, kad projektu keičiamos BK 277 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių – arba ligos išplitimo, arba ligos protrūkio kilimo, arba epidemijos kilimo – pagrindine priežastimi buvo būtent kaltininko, o ne kitų asmenų veiksmai (neveikimas). Taigi asmuo galėtų būti pripažintas kaltu tik tokiu atveju, jeigu tarp jo paties veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių esančioje priežastingumo grandinėje esmingai „neįsimaišytų“ kiti veiksniai[3] (kitų asmenų tyčiniai ar neatsargūs veiksmai ar neveikimas ir pan.).
Turint omenyje tai, kad: 1) masiškai plintant koronavirusui (COVID-19) vis daugiau asmenų tampa potencialiais šio viruso platintojais, 2) tai, kad dalis šį virusą platinančių asmenų patys nejaučia jokių ligos simptomų, 3) taip pat tai, kad tikimybė užsikrėsti šiuo virusu egzistuoja net ir neturint jokio kontakto su kitais asmenimis, 4) galiausiai tai, kad šio viruso inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 14 dienų[4] (t. y. laiko tarpą, per kurį nuo BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nukentėję asmenys nuo fizinio kontakto su kaltininku momento iki ligos simptomų pasireiškimo dienos galimai būtų turėję didesnį ar mažesnį fizinį kontaktą ne vien tik su pačiu kaltininku, bet ir su kitais sergančiais asmenimis (tarp jų ir tais, kurie nejaučia jokių ligos simptomų) ar daiktais, ant kurių paviršių gali būti koronavirusų), keltina prielaida, jog tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose įrodyti priežastinį ryšį tarp konkretaus asmens veikos ir kilusių padarinių būtų itin sunku[5]. Taigi atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodytų priežasčių realios galimybės nuteisti koronavirusą (COVID-19) neatsargiai platinusius asmenis pagal BK 277 straipsnio
padidinimas iš esmės būtų tik „simbolinė kriminalizacija“[6], o ne efektyvus problemos sprendimo būdas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo BK 277 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti naują padarinių rūšį – „ligos protrūkį“.
Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 2 straipsnio 25 dalyje numatyta, kad „protrūkis“ yra „staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją“. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK
apibrėžimas ŽULPKĮ nėra pateiktas, tačiau jis formuluojamas teismų praktikoje. Antai joje pažymima, kad „susirgimo išplitimu laikytini tokie atvejai, kai dėl teisės aktų, įtvirtinančių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, pažeidimų, atitinkamomis (paprastai užkrečiamosiomis) ligomis suserga keli ar keliolika žmonių“[7]. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad praktikoje būtų sunku atskirti „susirgimo išplitimą“ ir „ligos protrūkį“, kadangi šių dviejų požymių turinys, kaip matyti iš pateiktų apibrėžimų, yra ganėtinai panašus. Siekiant išvengti praktinio taikymo problemų, siūlytina arba vieno iš šių požymių atsisakyti, arba įstatymuose įtvirtinti bent jau minimalius formalizuotus „susirgimo išplitimo“ ir „ligos protrūkio“ atskyrimo kriterijus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] BEKARIJA, Č. Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius: Mintis, 1992. [2] Pabrėžtina, kad BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik neatsargiai. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad „tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-390-1073/2017. [4] Plačiau žr.: http://sam.lrv.lt/lt/news/koronavirusas/duk-covid-19. [5] Pažymėtina, jog to paties negalima pasakyti apie projektu keičiamoje BK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Manytina, kad šia nusikalstama veika sukeliamų padarinių – pavojaus sukėlimo kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga – įrodinėjimas turėtų būti gerokai paprastesnis, kadangi nereikėtų įrodyti, kad dėl kaltininko veiksmų (neveikimo) kažkas realiai užsikrėtė nurodytomis ligomis. Kita vertus, pastaba dėl bausmių griežtinimo taikytina ir BK 277 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. [6] Simbolinė kriminalizacija – tai tokia kriminalizacija, kai baudžiamosios teisės instrumentas naudojamas ne turint tikslą apsaugoti ginamą vertybę, o tik siekiant nuraminti visuomenę ir parodyti, kad su atitinkamu reiškiniu yra kovojama baudžiamosios teisės priemonėmis. NESSI, G., et al. Child Labour in a Globalized World. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 2008, p. 321. [7] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2014.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 277
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės atstovai: grupės vadovė Simona Mesonienė, patarėjas Martynas Dobrovolskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padidinant maksimalų terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį (BK 277 straipsnio 1 dalis) ir nustatant terminuoto laisvės atėmimo bausmę kaip vieną iš alternatyvių bausmių (BK 277 straipsnio 2 dalis), kritikuotinas dėl kelių priežasčių. 1.1.
<...> atgrasančias sankcijas už BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek praktikoje iš esmės nebesiginčijama dėl jau XVIII amžiuje suformuluoto postulato[1], kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo mažinimui. Bausmės neišvengiamumą padeda užtikrinti sklandus baudžiamojo įstatymo taikymo procesas, kuris priklauso ne nuo sankcijų dydžių, bet nuo to, ar nusikalstamų veikų sudėtys sukonstruotos pakankamai aiškiai, ar baudžiamojo proceso įstatymas sudaro prielaidas efektyviam ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui ir pan. Dėl to teigtina, kad bausmių griežtinimas (penalizacija) nepadėtų pasiekti nurodyto įstatymo projektui keliamo „atgrasymo“ tikslo. Nepritarti Pernumeravus projekto straipsnio dalis, 1 dalis tapo 2 dalimi. Įstatymo projekto rengėjai – Teisingumo ministerija – atkreipia dėmesį į tai, kad tikslas numatyti „atgrasančias“ sankcijas yra tik vienas iš kriminalizavimo tikslų ir negali būti suabsoliutintas. Atkreipia dėmesį į tai, kad BK 277 straipsnio pakeitimo projekto tikslas yra numatyti adekvačias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą. Vien tai, kad autoriaus vertinimu baudžiamojo įstatymo sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nepaneigia kitų, Aiškinamajame rašte nurodytų kriminalizavimo tikslų. Manytina, kad BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijos yra neadekvačios šių neteisėtų veikų pavojingumo laipsniui bei pobūdžiui ir šiomis veikomis galimai sukeliamų pavojingų padarinių atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-2712 1.2.
Egzistuoja nemaža tikimybė, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos padidinimas už BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bylose dėl neatsargaus[2] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) koronaviruso (COVID-19) platinimo iš esmės nesąlygotų griežtesnio baudimo dėl šios nusikalstamos veikos sudėties konstrukcijos bei tam tikros baudžiamajam procesui būdingos įrodinėjimo specifikos. Pažymėtina, jog BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra materialioji, todėl kiekvienu atveju remiantis baudžiamajame procese taikomu aukštu įrodinėjimo standartu reikėtų nustatyti tai, kad projektu keičiamos BK 277 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių – arba ligos išplitimo, arba ligos protrūkio kilimo, arba epidemijos kilimo – pagrindine priežastimi buvo būtent kaltininko, o ne kitų asmenų veiksmai (neveikimas). Taigi asmuo galėtų būti pripažintas kaltu tik tokiu atveju, jeigu tarp jo paties veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių esančioje priežastingumo grandinėje esmingai „neįsimaišytų“ kiti veiksniai[3] (kitų asmenų tyčiniai ar neatsargūs veiksmai ar neveikimas ir pan.).
Turint omenyje tai, kad: 1) masiškai plintant koronavirusui (COVID-19) vis daugiau asmenų tampa potencialiais šio viruso platintojais, 2) tai, kad dalis šį virusą platinančių asmenų patys nejaučia jokių ligos simptomų, 3) taip pat tai, kad tikimybė užsikrėsti šiuo virusu egzistuoja net ir neturint jokio kontakto su kitais asmenimis, 4) galiausiai tai, kad šio viruso inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 14 dienų[4] (t. y. laiko tarpą, per kurį nuo BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nukentėję asmenys nuo fizinio kontakto su kaltininku momento iki ligos simptomų pasireiškimo dienos galimai būtų turėję didesnį ar mažesnį fizinį kontaktą ne vien tik su pačiu kaltininku, bet ir su kitais sergančiais asmenimis (tarp jų ir tais, kurie nejaučia jokių ligos simptomų) ar daiktais, ant kurių paviršių gali būti koronavirusų), keltina prielaida, jog tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose įrodyti priežastinį ryšį tarp konkretaus asmens veikos ir kilusių padarinių būtų itin sunku[5]. Taigi atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodytų priežasčių realios galimybės nuteisti koronavirusą (COVID-19) neatsargiai platinusius asmenis pagal BK 277 straipsnio 1 dalį, tikėtina, būtų minimalios, yra pagrindas teigti, jog BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos padidinimas iš esmės būtų tik „simbolinė kriminalizacija“[6], o ne efektyvus problemos sprendimo būdas. Nepritarti Pernumeravus projekto straipsnio dalis, 1 dalis tapo 2 dalimi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo pažeidė atitinkamus teisės aktus ar taisyklės ir dėl tokio jo lengvabūdiško ir nerūpestingo elgesio išplito susirgimas ar kilo epidemija. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tiems asmenims, kurie suvokia, kad pažeisdami atitinkamus teisės aktų reikalavimus ar taisykles, gali išplatinti susirgimą ar sukelti epidemiją, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti arba tiems, kurie nors ir nenumatė aukščiau nurodytų padarinių, tačiau pagal savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti. Niekada nebus baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris nepažeidė jokių imperatyvių reikalavimų, ar kuris negalėjo numatyti savo veikimo (neveikimo) padarinių. Pažymėtina, kad iš pateiktos išvados turinio nėra aišku, kodėl BK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką būtų sunku įrodyti, kadangi vien tai, jog ji yra materiali, savaime įrodinėjimo proceso neapsunkina. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-2712
naują padarinių rūšį – „ligos protrūkį“. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 2 straipsnio 25 dalyje numatyta, kad „protrūkis“ yra „staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją“. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – „susirgimo išplitimo“ – apibrėžimas ŽULPKĮ nėra pateiktas, tačiau jis formuluojamas teismų praktikoje.
Antai joje pažymima, kad „susirgimo išplitimu laikytini tokie atvejai, kai dėl teisės aktų, įtvirtinančių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, pažeidimų, atitinkamomis (paprastai užkrečiamosiomis) ligomis suserga keli ar keliolika žmonių“[7]. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad praktikoje būtų sunku atskirti „susirgimo išplitimą“ ir „ligos protrūkį“, kadangi šių dviejų požymių turinys, kaip matyti iš pateiktų apibrėžimų, yra ganėtinai panašus. Siekiant išvengti praktinio taikymo problemų, siūlytina arba vieno iš šių požymių atsisakyti, arba įstatymuose įtvirtinti bent jau minimalius formalizuotus „susirgimo išplitimo“ ir „ligos protrūkio“ atskyrimo kriterijus. Pritarti Pernumeravus projekto straipsnio dalis, 1 dalis tapo 2 dalimi. Komitetas balsuodamas atsisakė 277 str. 2 dalyje siūlomo naujo kvalifikuojančio požymio „ligos protrūkis“. „Susirgimo išplitimas“ aiški sąvoka, kuri nusistovėjusi teismų praktikoje. Teismų praktikoje susirgimo išplitimu laikytini tokie atvejai, kai dėl teisės aktų, įtvirtinančių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, pažeidimų, atitinkamomis (paprastai užkrečiamosiomis) ligomis suserga keli ar keliolika žmonių“ (kaip pavyzdys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2014). 4. Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2020-03-301 1, 2 Baudžiamojo kodekso 12 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Baudžiamojo kodekso struktūrą, jeigu tame pačiame straipsnyje nustatytas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, išdėstomos straipsnio dalys nuo lengviausių veikų ir sankcijų iki sunkiausių, o po jų eina baudžiamieji nusižengimai. Atkreiptinas dėmesys, kad už baudžiamąjį nusižengimą nenumatytos laisvės atėmimo bausmės, projekto autoriai baudžiamąjį nusiengimą siūlo panaikinti, o vietoj jo formuluojamas neatsargus nusikaltimas, bet pagal sankciją ir veiką žymiai lengvesnis, negu siūlomas 1 dalyje, todėl 1 dalis su 2 dalimi turi būti pakeistos vietomis (palyginti BK 281 str., kad ir neatsargus nusikaltimas, bet straipsnio dalys išdėstytos pagal veikų, padarinių sunkumą ir sankcijų griežtumą.) Pritarti Atsižvelgiant į BK sistemą ir pastabą, projektas redaguotas – 1 ir 2 dalys pakeičiamos vietomis, kadangi 2 dalis tampa ne baudžiamuoju nusižengimu, o lengvesniu nusikaltimu, negu 1 dalyje numatytas nusikaltimas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Respublikos
2 Siunčiame pastabas įstatymų projektams Nr. XIIIP-4662, XIIIP-4663, pateiktiems Vyriausybės, kurie bus priimami ypatingos skubos tvarka. 1. Dėl projekto Nr. XIIIP-4663. Šiuo projektu teikiami BK 277 straipsnio „Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas“ pakeitimai, susiję su sankcijų ribų didinimu ir kai kurių sudėties požymių papildymu. a.
Dėl sudėties požymių pritariame Seimo TD išvadoje teikiamoms pastaboms, kad „susirgimo išplitimą“ ir „ligos protrūkį“ praktikoje bus gana sunku atskirti ir dėl to gali kilti papildomų įrodinėjimo problemų, nes požymių turinys yra itin panašaus turinio, todėl abejotina, ar yra reikalinga įtvirtinti abu šiuos požymius kartu. Pritarti Pernumeravus projekto straipsnio dalis, 1 dalis tapo 2 dalimi. Komitetas balsuodamas atsisakė 277 str. 2 dalyje siūlomo naujo kvalifikuojančio požymio „ligos protrūkis“. „Susirgimo išplitimas“ aiški sąvoka, kuri nusistovėjusi teismų praktikoje. Teismų praktikoje susirgimo išplitimu laikytini tokie atvejai, kai dėl teisės aktų, įtvirtinančių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, pažeidimų, atitinkamomis (paprastai užkrečiamosiomis) ligomis suserga keli ar keliolika žmonių“ (kaip pavyzdys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2014). 2 dalimi. 2. Respublikos Prezidento patarėja Inga Žukovaitė, Teisės grupė, 2020-03-301 1, 2 b. Dėl sankcijų ribų plėtimo. Pagal siūlomus pakeitimus BK 277 straipsnio 1 dalis iš Dėl sankcijų ribų plėtimo. Pagal siūlomus pakeitimus BK 277 straipsnio 1 dalis iš nesunkaus tampa apysunkiu nusikaltimu, o antroji dalis iš nusižengimo tampa nesunkiu nusikaltimu. Manytina, kad tokie keitimai realiai nesudaro galimybės prisidėti prie susidariusios krizės sveikatos apsaugos srityje suvaldymo ar kontrolės, toks situacinis BK atskirų straipsnių sankcijų ribų didinimas sudaro prielaidas išderinti BK sistemą.
Manytina, kad reakcija į situacijos nesuvaldymą per grasinimus bausti itin griežtai, nėra efektyviausia priemonė šios situacijos kontekste, kuri, kaip tiksliai nurodė ir Seimo Teisės departamentas, labiau reikalauja priemonių, kurios indikuotų atsakomybės neišvengiamumą, o ne vien jos simbolinį griežtinimą. Nepritarti Pirmiausia atkreipiame pastabos autorių dėmesį į tai, kad tiek BK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas, tiek BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas, gali būti padaromas tik neatsargiai ir nėra skirstomi pagal pavojingumo laipsnį į nesunkius, apysunkius, sunkius ar labai sunkius. Dėl siūlomų BK 277 straipsnio pakeitimų, tikslingai pasikeis tik BK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto neatsargaus baudžiamojo nusižengimo kategorija į neatsargų nusikaltimą. Pažymėtina, kad siūlomas baudžiamosios atsakomybės griežtinimas nėra simbolinis ir yra tikslingas bei motyvuotas. Teisingumo ministerijos vertinimu, BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijos yra neadekvačios šių neteisėtų veikų pavojingumo laipsniui bei pobūdžiui, bei šiomis veikomis galimai sukeliamų pavojingų padarinių atžvilgiu. Todėl šiuo metu įtvirtintas teisinis reguliavimas nepadeda veiksmingai užtikrinti, kad asmenys nepažeistų aptariamų teisės aktų bei medikų privalomų nurodymų dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, tokiu būdu sukeldami pavojų tiek pavieniams asmenims, tiek visai visuomenei.
Pastabos autoriai iš esmės klaidingai interpretuoja baudžiamojo įstatymo sistemą, kadangi atitinkamų BK normų minimalus sugretinimas, atskleidžia, kad BK 277 straipsnyje įtvirtintos neadekvačios ir neproporcingos sankcijos, kurios nedera su kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, numatančius baudžiamąją atsakomybę už sveikatos sutrikdymą. Iliustruojant atkreipiame dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pažeidęs teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles neatsargiai sukelia epidemiją (staigų ir neįprastai didelį užkrečiamųjų ligų išplitimą viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose), kas neabejotinai reiškia didelį užkrėstų asmenų skaičių, jam numatyta šiuo metu sankcija iki trejų metų. Tuo atveju, jeigu dėl neatsargumo sunkiai susargdinami du ar daugiau žmonių, toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK
įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas vėlgi numato neadekvačiai švelnią baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą veikimą, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes. Neabejotina, kad toks nerūpestingas asmenų veikimas, ypatingai susidariusios situacijos Lietuvos Respublikoje kontekste, turėtų būti laikomas nusikaltimu, dėl ko ir siūloma numatyti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. 3. Respublikos Prezidento patarėja Inga Žukovaitė, Teisės grupė, 2020-03-30 * c. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektas teikiamas svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Įvertinus pakeitimų dalies, kuri susijusi su sankcijų griežtinimu, turinį, kyla abejonių, ar šis projektas atitinka ypatingos skubos tvarkos sąlygas, įtvirtintas Seimo Statute ir suformuotas KT praktikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Pagal Seimo statutą ypatingos skubos tvarka gali būti taikoma tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai.
Abejotina, ar keitimai ta apimtimi, pagal kurią BK 277 straipsnio 1, 2 dalyse numatomas terminuoto laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos padidinimas, yra būtini užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, be kita ko įvertinus, kas buvo minėta aukščiau, kad būtent bausmės neišvengiamumas, o ne jos griežtumas yra efektyvesnė priemonė panašių ekstremalių situacijų atveju užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus. Nepritarti Dėl taikomos ypatingos skubos pastabai nepritartina, nes, kaip pastabos autoriai mini, t. b. „konstituciškai pagrįsti atvejai, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui“, tokia situacija tikrai neeilinė šiuo metu yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – kilusi didelė ir reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei. Pasak žiniasklaidoje pasisakiusių medikų, tokia pandemija žmonijos istorijoje būna maždaug kartą per šimtmetį. Teisingumo ministerijos vertinimu, pagrindinė priežastis svarstyti BK projektą ypatingos skubos tvarka yra efektyviai užtikrinti atgrasančias, proporcingas ir adekvačias sankcijas asmenims, kurie dėl savo lengvabūdiško ir nerūpestingo požiūrio kelią itin didelį ir rimtą pavojų visuomenei, kartu užtikrinti, kad tokie asmenys būtų teisingai nubausti.
Todėl, siekiant prisidėti prie esminio tikslo – užkirsti kelią pavojingos užkrečiamos ligos plitimui ir visuomenės sveikatos išsaugojimo, būtina šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Neabejotina, kad siūlomi BK 277 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinti terminuotos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos padidinimai yra būtini užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kadangi per švelnus baudžiamasis reguliavimas neužtikrina nei teisingo nubaudimo už aptariamus neteisėtus veiksmus, kartu ir visiškai neatgraso potencialių pažeidėjų, kas toliau prisideda prie itin pavojingos užkrečiamos ligos plitimo Lietuvos Respublikoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4663(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 1, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4663 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] BEKARIJA, Č. Apie nusikaltimus ir bausmes.
Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius: Mintis, 1992. [2] Pabrėžtina, kad BK 277 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik neatsargiai. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad „tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017. [4] Plačiau žr.: http://sam.lrv.lt/lt/news/koronavirusas/duk-covid-19. [5] Pažymėtina, jog to paties negalima pasakyti apie projektu keičiamoje BK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Manytina, kad šia nusikalstama veika sukeliamų padarinių – pavojaus sukėlimo kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga – įrodinėjimas turėtų būti gerokai paprastesnis, kadangi nereikėtų įrodyti, kad dėl kaltininko veiksmų (neveikimo) kažkas realiai užsikrėtė nurodytomis ligomis. Kita vertus, pastaba dėl bausmių griežtinimo taikytina ir BK 277 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. [6] Simbolinė kriminalizacija – tai tokia kriminalizacija, kai baudžiamosios teisės instrumentas naudojamas ne turint tikslą apsaugoti ginamą vertybę, o tik siekiant nuraminti visuomenę ir parodyti, kad su atitinkamu reiškiniu yra kovojama baudžiamosios teisės priemonėmis. NESSI, G., et al. Child Labour in a Globalized World. Hampshire: Ashgate Publishing Limited, 2008, p. 321. [7] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2014.