Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti priimanti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijąos, valdymąo, likvidavimąo ir padarinių šalinimąo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali būti priimti sprendimą laikinai apribotosi asmens judėjimo laisvėę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teiseės.“
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą;“. 2. Papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu: „18) tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatus;“. 3. Buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti;.
Kai dėl ekstremaliosios situacijos pobūdžio tampa sudėtinga organizuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžius ir (arba) būtina priiminėti operatyvius sprendimus, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti;“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 5 dalies 4 punktą: „4) tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatus;“
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „9) gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, organizuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti. Užtikrina valstybės operacijų vadovo nurodymų, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) prašo gretimos (gretimų) raštu kreipiasi į kitą (-as) savivaldybės (savivaldybių) savivaldybę (-es) ir (arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;“. 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
dalimi: „4.
Gyventojų informavimą apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją koordinuoja sušauktas operacijų centras. Jeigu operacijų centras nešaukiamas ar dar nėra sušauktas, gyventojų informavimą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją gyventojų informavimą koordinuoja, atitinkamai, savivaldybės operacijų centras arba valstybės operacijų centras.“
laikyti atitinkamai 5–7 dalimis. 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai
situacijai, atitinkamos ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovas ir ūkio subjekto vadovas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja šios komisijos pirmininkas, valstybės operacijų vadovo arba institucijos, nurodytos valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, kaip atsakingos už ekstremaliosios situacijos valdymą, vadovo siūlymu.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kilus dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovas vadovo ar operacijų vadovas vadovo sprendimu:
1) gali būti laikinai apriboti patekimą apribotas patekimas į tam tikrą teritoriją ar patalpą, apriboti ar uždrausti apribotas ar uždraustas transporto priemonių eismą eismas ekstremaliosios situacijos židinyje.; Gelbėjimo darbų vadovas ar operacijų vadovas neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, gali naudotis įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamas į jų nuosavybės formą, taip pat bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, išjungti elektros ar kitokius įrenginius, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus. Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.
2) civilinės saugos sistemos pajėgos gali naudotis ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamos į jų nuosavybės formą;
3) civilinės saugos sistemos pajėgų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar įgalioti darbuotojai, atliekantys savo funkcijas, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat bet kokioje įvykio ar ekstremalaus įvykio paveiktoje teritorijoje atlikti paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus. Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.“
straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke, kurio formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, nesant galimybių įforminti rašytinio sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimą organizuoja atitinkama civilinės saugos sistemos subjektui ar pajėgoms priklausanti institucija, kuriai atstovauja gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas, arba jei sušauktas, – atitinkamas operacijų centras.“
atitinkamai 7–13 dalimis. 10 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4661(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų,
valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir
(ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti priimanti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijąos, valdymąo, likvidavimąo ir padarinių šalinimąo.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant
civilinę saugą Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės., o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.“
1Pakeisti 9 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo
tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;, skiria valstybės lygio operacijų vadovą;“. 2. Papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu:
„18) tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro
nuostatus;“. 3.
3Papildyti 9 straipsnį 19 punktu:
„19) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali
nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės apribojimus, būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir kitus būtinus šių prekių ir (ar) viešųjų ir administracinių paslaugų pardavimo ar teikimo apribojimus;“
išdėstyti taip: „2) priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti;. Kai dėl ekstremaliosios situacijos pobūdžio tampa neįmanoma nuotoliniu būdu organizuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžių ir (arba) būtina operatyviai priimti sprendimus, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės lygio operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu;, taip pat dėl poreikio nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir kitus būtinus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo apribojimus;“. 5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 5 dalies 4 punktą. 4) tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatus;
1.
1Pakeisti 14 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, organizuoja
gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti;, taip pat savivaldybės teritorijoje užtikrina valstybės lygio operacijų vadovo nurodymų, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimų įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) prašo gretimos (gretimų) savivaldybės (savivaldybių) raštu kreipiasi į kitos savivaldybės ir (arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;“. 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Gyventojų informavimą apie įvykį, gresiantį ar įvykusį
ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją koordinuoja sušauktas operacijų centras. Jeigu operacijų centras nešaukiamas ar dar nėra sušauktas, gyventojų informavimą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gyventojų informavimą koordinuoja atitinkamai savivaldybės operacijų centras arba valstybės operacijų centras.“
2Buvusias 22 straipsnio 4–6 dalis laikyti atitinkamai 5–7 dalimis. 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1.
1Pakeisti 27 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos
arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkamos
ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovas ir ūkio subjekto vadovas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja šios komisijos pirmininkas valstybės operacijų vadovo arba institucijos, valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytos kaip atsakingos už ekstremaliosios situacijos valdymą, vadovo siūlymu.“
1Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kilus dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovaso ar operacijų vadovaso sprendimu:
1) gali būti laikinai apriboti patekimą apribotas patekimas į tam tikrą teritoriją ar patalpą, apriboti ar uždrausti apribotas ar uždraustas transporto priemonių eismą eismas ekstremaliosios situacijos židinyje.; Gelbėjimo darbų vadovas ar operacijų vadovas neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, gali naudotis įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamas į jų nuosavybės formą, taip pat bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, išjungti elektros ar kitokius įrenginius, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus. Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą. 2) civilinės saugos sistemos pajėgos gali naudotis ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamos į jų nuosavybės formą;
3) civilinės saugos sistemos pajėgų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar įgalioti darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat bet kokioje įvykio ar ekstremaliojo įvykio paveiktoje teritorijoje atlikti paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus.
Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.“
2Papildyti 28 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu. Šių sprendimų formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, kai nėra galimybių įforminti rašytinio sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“
3Papildyti 28 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimą organizuoja atitinkama civilinės saugos sistemos subjektui ar pajėgoms priklausanti institucija, kuriai atstovauja gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas, arba jei sušauktas, – atitinkamas operacijų centras.“
atitinkamai 7–13 dalimis. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis.
ekstremaliosios situacijos metu
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama apie tai informuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus būtinus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo apribojimus. Teikiant šį siūlymą, turi būti pagrįsta, kad prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis. 2.
situacijų komisijos siūlymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus būtinus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo apribojimus (riboti parduodamų prekių kiekį, nustatyti prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas, laikinai uždrausti prekių išvežimą ir (ar) eksportą iš Lietuvos Respublikos ir pan.). 3. Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus būtinus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo apribojimus, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo ir nurodyti maksimalų jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus būtinus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių jie buvo nustatyti. 4. Kaip laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo, prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
Valstybės operacijų vadovo iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai, priskirtini išimtinei Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos kompetencijai, lieka galioti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 IR 28
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Ekstremaliosios situacijos, susijusios su koronaviruso infekcija COVID-19, valdymas atskleidė tam tikrus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmo reglamentavimo ir veikimo trūkumus ir neaiškumus. Civilinės saugos įstatyme trūksta svarbių nuostatų apie Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – VESK) ir operacijų vadovo įgaliojimus valdant ekstremaliąją situaciją, nuostatų reglamentuojančių informacijos apie ekstremaliąją situaciją gyventojams teikimą, savivaldybių prievoles vykdant VESK ir valstybės operacijų vadovo sprendimus, bei pastarųjų priimtų sprendimų skelbimo tvarkos ir kt. Taip pat, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo metu, pastebėta, kad Civilinės saugos įstatyme trūksta aiškesnio santykių tarp vietos savivaldos ir centrinės valdžios reguliavimo nuostatų, todėl savivaldybės skirtingai supranta ką jos turėtų daryti paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Civilinės saugos įstatymo nuostatas, reguliuojančias ekstremaliųjų situacijų valdymą, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą. Įstatymo projekto uždaviniai:
komisijos ir valstybės operacijų vadovo funkcijas. 2. Aiškiau reglamentuoti santykius ir atsakomybes tarp vietos savivaldos ir centrinės valdžios valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų metu. 3. Aiškiau reglamentuoti ekstremaliosios situacijos likvidavimo, informacijos teikimo gyventojams koordinavimo ir padarinių šalinimo darbų organizavimą bei vadovavimą jiems. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Ekstremalių situacijų komisija koordinuoja ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą. Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras taip pat organizuoja ir koordinuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad, vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės. Tačiau Civilinės saugos įstatyme nėra nuostatų, kurios aiškiai nustatytų subjektą ir jo įgaliojimus priimti minėtame straipsnyje nurodytus sprendimus. Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad Vyriausybė skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies
Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys. Toks teisinis reguliavimas nesudaro galimybės, esant sudėtingai ekstremaliajai situacijai, valstybės operacijų vadovu paskirti Ministrą Pirmininką. Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sudaro valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, o 5 dalies 11 punkte nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius tvirtina šio centro nuostatus.
Toks teisinis reguliavimas nedera su Vyriausybės kompetencija skiriant valstybės operacijos vadovą. Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnyje nustatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos civilinės saugos srityje, tačiau Civilinės saugos įstatyme nėra nuostatų, aiškiai reglamentuojančių savivaldybių pareigą užtikrinti valstybės operacijų vadovo nurodymų ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Civilinės saugos įstatymo 22 straipsnyje reglamentuotas gyventojų perspėjimas ir informavimas apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, tačiau šiame straipsnyje nėra nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, kas ir kokiais atvejais koordinuoja informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją teikimą gyventojams. Todėl praktikoje susidaro situacija, kai skirtinga ir nepatikrinta informacija gyventojams skelbiama kelių šaltinių. Toks informacijos skelbimas skatina gyventojų nesaugumo jausmą ir nepasitikėjimą valstybės ar savivaldybių institucijomis, vykdančiomis ar dalyvaujančiomis ekstremaliosios situacijos valdyme. Civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta atitinkamos ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, tvarka. Tačiau ji nepakankama, nes praktikoje kyla neaiškumų dėl VESK sušaukimo, kai ekstremalioji situacija jau paskelbta.
Dažnai tikimasi, kad pats VESK pirmininkas sušauks komisiją, tačiau jis neretai neturi aktualios informacijos ir gali nežinoti reikalingų sprendimų valdyti ekstremaliąją situaciją poreikio, nes ekstremaliąją situaciją dažnai valdo ne ta institucija, kuriai priklauso VESK pirmininkas. Civilinės saugos įstatymo 28 straipsnių nuostatų dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo praktinis įgyvendinimas nėra aiškus, todėl jas tikslinga iš esmės patikslinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Tikslinant Civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalį ir siekiant atskirti VESK ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro paskirtį, įgaliojimus, siūloma nustatyti, kad Ekstremalių situacijų komisija priima sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos, valdymo, likvidavimo ir padarinių šalinimo. Tikslinant keičiamo įstatymo 8 straipsnį, siūloma jame nustatyti, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali priimti sprendimą laikinai apriboti asmens judėjimo laisvę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises. Siekiant sudaryti galimybes, esant sudėtingai ekstremaliajai situacijai, valstybės operacijų vadovu paskirti Ministrą Pirmininką, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 punkte ir 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatoma, kad valstybės operacijų vadovą skiria Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekte siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatus. Šiuo metu juos įstatyme pavesta tvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kai būtina priimti operatyvius sprendimus, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Siekiant reglamentuoti savivaldybių pareigą užtikrinti valstybės operacijų vadovo nurodymų ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 punkte nustatoma atitinkama pareiga savivaldybės administracijos vadovui, o 14 straipsnio
įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Siekiant reglamentuoti informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją teikimo gyventojams koordinavimą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūloma nurodyti civilinės saugos sistemos subjektą, koordinuojantį gyventojų informavimą, įvykus įvykiui, gresiant ar įvykus ekstremaliajam įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, siekiant, kad gyventojams būtų pateikiama objektyvi informacija ir informavimo procesas būtų koordinuojamas. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje tikslinamas VESK sušaukimas, paskelbus ekstremaliąją situaciją. Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje konkretinamos nuostatos dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, išgryninant mechanizmą, aiškiau ir teisiškai korektiškai išdėstant, kokius sprendimus gelbėjimo darbų ar operacijų vadovas gali priimti dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, bei civilinės saugos sistemos pajėgų galimybės naudotis joms reikalingais ištekliais.
Taip pat numatoma lanksti gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo sprendimų įforminimo tvarka. Toks mechanizmas sudarytų prielaidas ir užtikrintų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo efektyvumą. Įstatymo įsigaliojimo data nenurodoma ir siejama su poreikiu, kad įstatymas įsigaliotų kuo greičiau, t. y. iš karto po priėmimo. Šio įstatymo nuostatos padės užtikrinti koronaviruso infekcijos (COVID-19) sukeltos ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo efektyvumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija ir korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės keisti kitų įstatymų. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą:
centro nuostatus. 2. Turės būti keičiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 1-230 „Dėl Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemonių, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo. 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turės pripažinti netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1-256 „Dėl Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų patvirtinimo“. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ekstremalioji situacija“, „civilinė sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinės saugos įstatymo 2 ir 8 straipsnių nuostatos suponuoja, kad būtent Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija bus institucija, įstatymu įgaliota priimti sprendimus dėl laikino asmens judėjimo laisvės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės apribojimo. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad tam tikrais atvejais Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, santykis su aukščiau minėta imperatyviąja nuostata dėl išimtinių Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliojimų. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į skirtingą abiejų aukščiau paminėtų subjektų statusą, jų įgaliojimų pobūdį bei suteiktą kompetenciją, įstatyme neturėtų būti aiškiai įtvirtintas galimų valstybės operacijų vadovo operatyvių sprendimų turinys (t.y. jų santykis su išimtine Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos kompetencija) bei jo įgaliojimų apimtis asmenų teisių ribojimo atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyti operacijų vadovo įgaliojimai, iš dalies ribojantys asmenų judėjimo laisvę bei nuosavybės teisę, gali būti priimami tik dėl ekstremaliosios situacijos kilus pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, t.y. išimtinais atvejais, kai būtina neatidėliotinai gelbėti tam tikras saugomas vertybes. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje užtikrina valstybės operacijų vadovo nurodymų, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 15 punktą reikėtų patikslinti nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius kreipiasi raštu ne į kitas savivaldybes, o į kitų savivaldybių institucijas ar įstaigas. 3. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodomas jo įsigaliojimo terminas, nedaroma jokia išimtis dėl 10 straipsnyje suformuluotos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. Vadinasi, projektas (ir jo 10 straipsnis) įsigaliotų Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentui pasirašius ir oficialiai paskelbus. Iki Respublikos Prezidento pasirašyto ir oficialiai paskelbto Seimo priimto įstatymo įsigaliojimo nebūtų teisinio pagrindo Vyriausybei ir kitoms institucijoms priimti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį teisė negali būti nevieša („Galioja tik paskelbti įstatymai“), todėl projekto nuostatų įsigaliojimo terminai turi būti suformuluoti taip, kad neprieštarautų šiam konstituciniam principui. 4. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, nustatančiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų valstybės operacijų vadovo sprendimų teisinę galią, t.y. ar valstybės operacijų vadovo sprendimai, pagal teikiamą projektą priskirtini išimtinei Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos kompetencijai, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo lieka galioti, kol Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija nenuspręs kitaip. 5. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555), kuriuo taip pat siūloma keisti Civilinės saugos įstatymo 8, 9 straipsnius, 14 straipsnio 15 punktą, 22 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 4 dalies 2 punktą, tačiau teikiamų pakeitimų turinys yra kitoks nei atitinkamų šio projekto nuostatų. Be to, projektu XIIIP-4555 Civilinės saugos įstatymo 28 straipsnį siūloma papildyti nauja 12 dalimi, kas atitinkamai įtakotų kitų šio straipsnio struktūrinių dalių numeraciją ir nederėtų su šiuo projektu teikiamais pakeitimais. Be to, Seime taip pat įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4664), kurio nuostatomis taip pat siūloma keisti Civilinės saugos įstatymo 8 ir 9 straipsnius, tačiau teikiamas kitokio turinio teisinis reguliavimas nei šiuo projektu.
Nurodyti projektai (XIIIP-4555, XIIIP-4661 ir šis XIIIP-4664) turi būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projekto 11 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Baigiamosios nuostatos“, o šiame straipsnyje po žodžių „lieka galioti“ įrašytini žodžiai „kol Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nenuspręs kitaip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
31
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, s, Arūnas Gumuliauskas, Gediminas Kirkilas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos suponuoja, kad būtent Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija bus institucija, įstatymu įgaliota priimti sprendimus dėl laikino asmens judėjimo laisvės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės apribojimo. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad tam tikrais atvejais Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, santykis su aukščiau minėta imperatyviąja nuostata dėl išimtinių Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliojimų.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į skirtingą abiejų aukščiau paminėtų subjektų statusą, jų įgaliojimų pobūdį bei suteiktą kompetenciją, įstatyme neturėtų būti aiškiai įtvirtintas galimų valstybės operacijų vadovo operatyvių sprendimų turinys (t.y. jų santykis su išimtine Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos kompetencija) bei jo įgaliojimų apimtis asmenų teisių ribojimo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
vadovo įgaliojimai, iš dalies ribojantys asmenų judėjimo laisvę bei nuosavybės teisę, gali būti priimami tik dėl ekstremaliosios situacijos kilus pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, t.y. išimtinais atvejais, kai būtina neatidėliotinai gelbėti tam tikras saugomas vertybes. Nepritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, numatančias, kad tam tikrais atvejais Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, reikia suprasti tai, kad VESK deleguos tam tikras savo kompetencijas (visas arba tik konkrečias) operacijos vadovui, todėl, kad pati negalės vykdyti savo įgaliojimų susijusių su ekstremaliosios situacijos valdymu. Manytina, kad nereikia papildomai nustatinėti operacijos vadovo įgaliojimų, nes paprastai, kol negaus VESK įgaliojimų, operacijos vadovas turės tik įstatymo 28 str. nustatytus įgaliojimus.
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 punkte reikėtų patikslinti, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje užtikrina valstybės operacijų vadovo nurodymų, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 15 punktą reikėtų patikslinti nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius kreipiasi raštu ne į kitas savivaldybes, o į kitų savivaldybių institucijas ar įstaigas. Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, organizuoja
gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti, taip pat savivaldybės teritorijoje užtikrina valstybės lygio operacijų vadovo nurodymų, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) raštu kreipiasi į kitos savivaldybės ir
(arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;“. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-30 3.
Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodomas jo įsigaliojimo terminas, nedaroma jokia išimtis dėl 10 straipsnyje suformuluotos nuostatos ankstesnio įsigaliojimo. Vadinasi, projektas (ir jo 10 straipsnis) įsigaliotų Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentui pasirašius ir oficialiai paskelbus. Iki Respublikos Prezidento pasirašyto ir oficialiai paskelbto Seimo priimto įstatymo įsigaliojimo nebūtų teisinio pagrindo Vyriausybei ir kitoms institucijoms priimti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį teisė negali būti nevieša („Galioja tik paskelbti įstatymai“), todėl projekto nuostatų įsigaliojimo terminai turi būti suformuluoti taip, kad neprieštarautų šiam konstituciniam principui. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Svarstytina,
ar projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, nustatančiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų valstybės operacijų vadovo sprendimų teisinę galią, t.y. ar valstybės operacijų vadovo sprendimai, pagal teikiamą projektą priskirtini išimtinei Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos kompetencijai, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo lieka galioti, kol Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija nenuspręs kitaip. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „10 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Valstybės operacijų vadovo iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai, priskirtini išimtinei Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos kompetencijai, lieka galioti.“5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-30 5.
Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555), kuriuo taip pat siūloma keisti Civilinės saugos įstatymo 8,
dalies 2 punktą, tačiau teikiamų pakeitimų turinys yra kitoks nei atitinkamų šio projekto nuostatų. Be to, projektu XIIIP-4555 Civilinės saugos įstatymo
šio straipsnio struktūrinių dalių numeraciją ir nederėtų su šiuo projektu teikiamais pakeitimais. Be to, Seime taip pat įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4664), kurio nuostatomis taip pat siūloma keisti Civilinės saugos įstatymo 8 ir 9 straipsnius, tačiau teikiamas kitokio turinio teisinis reguliavimas nei šiuo projektu. Nurodyti projektai (XIIIP-4555, XIIIP-4661 ir šis XIIIP-4664) turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Dalis Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555) nuostatų atitinka šio projekto nuostatas, kitos nėra aktualios šiai dienai, todėl siūlytina projekto Nr. XIIIP-4555 nesvarstyti. Siūlyti sujungti projektą su Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-4664). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Arvydas Anušauskas,
2 Argumentai: Keičiant Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymą (toliau – Įstatymo Projektas) 28 straipsnyje numatoma lanksti gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo sprendimų įforminimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama užtikrinti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo efektyvumą, pažymėtina, kad operatyvumą turėtų padėti užtikrinti naudojimasis technologijomis. Todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 9 straipsnio 2 dalį ir įtvirtinti, naudojimąsi naujausiomis technologijomis, kurios garantuoja efektyvumą bei operatyvumą priimant ir paskelbiant sprendimus. Taip pat pažymėtina, kad „Specialus blankas“ – tai yra sąvoka, suponuojanti pasenusią technologiją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 28 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami elektroniniu būdu specialiame blanke, kurio formą būdą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, nesant galimybių įforminti rašytinio sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną (ne vėliau kaip per 12 valandų) privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariame, kad sprendimai būtų įforminami elektroniniu būdu, bet netikslinga reglamentuoti, kad žodinis nurodymas privalo būti įformintas ne vėliau kaip per 12 valandų, nes gali neužtekti laiko tokiam sprendimui įforminti.
Be to neaiškus, atskaitos taškas nuo kurio būtų skaičiuojamas 12 val. terminas (jei taip distant, kaip siūloma). 2. Papildyti 28 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo darbų
vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu. Šių sprendimų formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, kai nėra galimybių įforminti rašytinio sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“2 Seimo narys Arvydas Anušauskas, 2020-03-30 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad keičiant Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymą (toliau – Įstatymo Projektas) siekiama patikslinti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – VESK) sušaukimą, paskelbus ekstremaliąją situaciją, būtina atkreipti dėmesį, į tai, kad jeigu komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas, o valstybės operacijų vadovas ar atsakingos institucijos vadovas gali būti neiniciatyvus, tai turi būti galimybė komisijos pirmininkui inicijuoti jos sušaukimą (be valstybės operacijų vadovo arba institucijos vadovo siūlymų).
Todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir įtvirtinti, kad VESK sušaukimą inicijuoja šios komisijos pirmininkas, arba ją sušaukia valstybės operacijų vadovo arba institucijos, nurodytos valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane kaip atsakingos už ekstremaliosios situacijos valdymą, vadovo siūlymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkamos ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovas ir ūkio subjekto vadovas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą inicijuoja šios komisijos pirmininkas, arba ją sušaukia valstybės operacijų vadovo arba institucijos, nurodytos valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane kaip atsakingos už ekstremaliosios situacijos valdymą, vadovo siūlymu.“ Nepritari Pagal pateiktą siūlymą bus apribota VESK pirmininko teisė spręsti dėl komisijos sušaukimo.
Pagal pateiktą pasiūlymą valstybės operacijų vadovas arba institucijos, nurodytos valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane kaip atsakingos už ekstremaliosios situacijos valdymą, vadovas galės sušaukti VESK, net ir be VESK pirmininko žinios ar pritarimo. 3 Seimo narys Arvydas Anušauskas, 2020-03-30 Argumentai:
Keičiant Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymą (toliau – Įstatymo Projektas) siūloma nustatyti, kad kai būtina priimti operatyvius sprendimus, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Pažymėtina, kad paskutiniuoju metu pasiteisino VESK posėdžiai nuotoliniu būdu. Todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 4 straipsnį ir įtvirtinti, kad kai dėl ekstremaliosios situacijos pobūdžio tampa neįmanoma nuotoliniu būdu organizuoti VESK posėdžių, VESK gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti.
Kai dėl ekstremaliosios situacijos pobūdžio tampa sudėtinga neįmanoma nuotoliniu būdu organizuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžius ir (arba) būtina priiminėti operatyvius sprendimus, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali pavesti valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti;“ Pritarti 6.Papildomų komitetų sprendimai: nėra. 7.Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui XIIIP-4661(laikyti pagrindiniu) projektą sujungti su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projektas XIIIP-4664. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. NSGK, 2020-03-31 Argumentai:
Tikslinga reglamentuoti, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o tik susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės., o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.“
2020-03-31 Argumentai: Atsižvelgiant, kad papildytos projekto nuostatos, dėl asmens teisių ir laisvių apribojimų numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl ūkinės veiklos laisvės bei viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus. Pasiūlymas:
1Pakeisti 9 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo
tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;, skiria valstybės lygio operacijų vadovą;“. 2. Papildyti 9 straipsnį 18 punktu:
„18) tvirtina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro
nuostatus;“. 3. Papildyti 9 straipsnį 19 punktu:
„19) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali
nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, būtinų prekių ir
(ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) viešųjų ir administracinių paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus;“
punktu. Pritarti
paskirti pranešėjai: Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Mantas Lapinskas