Projekto lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 IR 49 Straipsnių PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Išmokos iš Garantinio fondo Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną
situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per
situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka visas šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4) neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 2. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka.
Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus. 4. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. 5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (-oms) sąlygai (-oms), gavimo dienos. 6.
dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas). 7. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 8. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kitos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar ir karantinas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kurie kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija.“
1Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio
dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kuomet jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“ 3.
Pakeisti 37 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla;“. 6 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė
ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio
nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso
ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo
darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 60 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
straipsnį 2² dalimi:
„2². Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdaviai, kurie baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, per 6 mėnesius atleido atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
41 straipsnį 4¹dalimi: „4¹.
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po
darbo užmokesčiui.“
straipsnį 4² dalimi: „4².
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po
darbo užmokesčiui.“
straipsnį 4³ dalimi:
„4³. Kai šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui
mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹dalies 5 punkte nurodytu atveju, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Subsidijos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:
1) pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nustatytam remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo sutartyse;
2) pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;
3) įdarbintam asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7 dienas;
5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai;
6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:
ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustačius, kad darbdavys netenkina bent vienos iš šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytų sąlygų šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytai subsidijai darbo užmokesčiui skirti;
5) Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso
7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) iki 3 mėnesių – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo
išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis. Sutarčių dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Išmokos iš Garantinio fondo Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną
situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per
situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip šį sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 2. Šiame straipsnyje nurodyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus. 4. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. 5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.
Sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo dienos. 6. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas). 7. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 8. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kitos ministerijos.“ 2.
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kitos valstybės institucijos ir įstaigos;“. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar ir karantinas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kurie kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija.“
1Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo
teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio
dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą.
Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kuomet jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“ 3.
Pakeisti 37 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla;“. 6 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Papildyti 38 straipsnį 2¹dalimi:
“2¹. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pameistrystės forma, kuriems iki
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo buvo kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.“
39 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos
nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“
išdėstyti taip:
„3. Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija,
atsižvelgiant į stažavimosi valandas.
Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, išskyrus atvejį Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nesistažuotų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ar ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo
darbo užmokesčiui nuo jiems kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
straipsnį 2² dalimi: „2².
Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdaviai, kurie baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, per 6 mėnesius atleido atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
41 straipsnį 4¹dalimi: „4¹.
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, kuriems
1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už juos mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“
straipsnį 4² dalimi:
„4². Kai šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui
mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹dalies 4 punkte nurodytu atveju, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo šio straipsnio 5¹dalies 4 punkte nustatytas pažeidimas.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Subsidijos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:
1) pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nustatytam remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo sutartyse;
2) pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;
3) įdarbintam asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7 dienas;
5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai;
6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, kai subsidija dabo užmokesčiui buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹.
Šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:
ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;
4) Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso
9 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) iki 3 mėnesių – kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo
išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis. Sutarčių dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, ir darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai Darbo rinkos paslaugos, ir užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 17 d. priėmė įstatymus, skirtus sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. Išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant detaliau sureguliuoti priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltiems padariniams šalinti, įgyvendinimą bei nustatyti papildomas priemones minėtiems padariniams šalinti, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Darbo kodekso projektas);
2) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo projektas);
3) Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Socialinių įmonių įstatymo projektai; toliau kartu
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo:
1) 5¹straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo. Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės.
Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės. Be to, numatyta, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones.
Užimtumo įstatyme neapibrėžtos naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, t. y. nėra aiškiai nustatyta išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo tvarka, nenustatytos už šių išmokų mokėjimą ir skyrimą atsakingos institucijos ir išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai. Taip pat nebuvo nustatytos aiškios nuostatos, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, aiškiai neįvardyti šios subsidijos mokėjimo nutraukimo pagrindai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso:
1) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti 2 prastovos skelbimo pagrindai. Vienas iš jų – kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Galiojantis reguliavimas nenumato, kad prastova skelbiama tik tuo atveju, jeigu darbas negali būti dirbamas nuotoliniu būdu ir nėra numatyta, kad prastova neskelbiama darbuotojui, jeigu jis sutinka dirbti kitą darbą;
2) 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą kompensuoti galės gauti visi darbdaviai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas. 3) 47 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad apie prastovos paskelbimą darbdavys turi informuoti kokią nors valstybės instituciją ar įstaigą.
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo vieta laikoma panaikinta, kai įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje Socialinių įmonių įstatymo redakcijoje. Socialinių įmonių įstatyme nėra nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams mokėjimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos teisinio reguliavimo nuostatos ir nenumatyta išimtis, kai paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbo vieta laikoma panaikinta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektas Užimtumo įstatymo projektu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 5¹straipsnį:
reikalavimai savarankiškai dirbančiam asmeniui, norinčiam gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui:
kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; b. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
įmonės statuso.
kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdyti savarankišką veiklą;
dėl išmokos mokėjimo priimtų Užimtumo tarnyba, o ją mokėtų ir išieškotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga;
dirbančiam asmeniui būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas truktų trumpiau negu kalendorinis mėnuo, ji būtų proporcingai mažinama;
išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui Užimtumo tarnyba turėtų priimti per 3 darbo dienas, o sprendimą nutraukti – per 1 darbo dieną;
dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo pagrindai;
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patiriamų išlaidų mokant ir išieškant išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims kompensavimo mechanizmas.
Užimtumo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, subsidija darbo užmokesčiui užimtiesiems, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, yra skiriamos ir mokamos, o profesinis mokymas – organizuojamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, todėl atitinkamai patikslinamas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 4 punktas,
dalies 4 punktas, 44 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Patikslinamas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies
pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo.
Nustatoma, kad anksčiau minėtų pasiūlymų negalės teikti biudžetinės įstaigos tuo sudarant teisines prielaidas minėtą subsidiją gauti platesniam subjektų ratui, palyginus su nustatytu galiojančiame teisiniame reguliavime. Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviams taikoma sąlyga -
„išlaikantiems darbo vietas“, laikytina deklaratyvia teisės norma be aiškaus
teisinio taikymo, patikslinama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalis nustatant, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama darbdaviams, kurie paskelbė prastovą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bet neatleido darbuotojų pagal Darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančių nemokamų atostogų darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu Darbo kodekso nustatyta tvarka. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti didesnį subsidijos darbo užmokesčiui dydį – 70 procentų vietoj šiuo metu nustatytų 60 procentų, kuris negalės būti didesnis negu 1,5 MMA (šiuo metu nustatyta - 1 MMA). Kartu nurodoma, kad apskaičiuotos sumos negalės būti didesnės negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, o subsidijos dydį (70 arba 90 procentų) pasirinktų pats darbdavys. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2² dalyje nustatoma, kad darbdaviams, kurie iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje nurodyta tvarka.
Tai sudarys prielaidas išvengti subsidijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta sankcija darbdaviams dėl pakartotinio dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Užimtumo įstatymo straipsnio 4¹dalyje taip pat nustatomos sankcijos darbdaviams, kurių darbuotojams buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹punkte nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. Darbdaviui, kuriam 70 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 6 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, o darbdaviui, kuriam 90 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 3 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. Siekiant užtikrinti darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, teises, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4³ dalyje numatoma sankcija darbdaviams, kuriems subsidija darbo užmokesčiui nutraukiama dėl to, kad šios subsidijos gavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustatė, jog darbuotojas, dėl kurio ji mokama Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte paskelbtos prastovos metu, dirba, t. y. vykdo pareigas.
Darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalėtų grąžinti visą gautos subsidijos darbo užmokesčiui sumą. Siekiant nustatyti aiškias nuostatas, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 ir 5¹ dalyse patikslinami ir nustatomi nauji subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo atvejai. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje patikslinama, kiek valstybės paramos būdų gali būti taikoma darbdaviui vienu metu. Nustatoma išimtis, kad darbdavys į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą darbo vietą gali įdarbinti asmenį pagal remiamojo įdarbinimo priemonę, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytu atveju, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.
Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus bus išvengta ne tik ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių, tokių kaip didelis darbuotojų atleidimų ar išleidimo nemokamų atostogų skaičius, jų negalėjimas užtikrinti savo ir šeimos minimaliųjų poreikių dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, bet ir aiškiai nustatytas keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų teisinis reguliavimas, numatant sankcijas nesilaikantiems Užimtumo įstatyme nustatytų atitikimo sąlygų ir įpareigojimų. Darbo kodekso projektas Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti darbuotojų teises, kai jiems prastova būtų skelbiama išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas patikslinamas, numatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdavys skelbia prastovą, jeigu dėl šių priežasčių negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Taip pat Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuomet darbuotojui paskelbiama prastova, bet jis vis tiek dirba, taip tikintis dalį darbdavio išlaidų padengti gavus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatomas saugiklis – pareiga darbdaviui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo apie šį faktą informuoti Valstybinę darbo inspekciją Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Taip pat darbdaviams nustatoma pareiga apie iki įstatymo įsigaliojimo paskelbtą prastovą Valstybinę darbo inspekciją informuoti per vieną darbo dieną nuo įstatymo įsigaliojimo. Socialinių įmonių įstatymo projektai Socialinių įmonių įstatyme siūloma nustatyti naują valstybės pagalbos rūšį – subsidiją darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bei papildyti Socialinių įmonių įstatymą 15¹straipsniu, kuriame nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu socialinei įmonei tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams paskelbus prastovą, skiriama subsidija tikslinei grupei priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui. Neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 75 procentus priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruotiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei vyresniems kaip 50 metų asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 2 metai, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 60 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti, taip pat neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. Taip pat siūloma Socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad darbo vieta nelaikoma panaikinta, jei įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino tęsiasi ilgiau kaip 30 darbo dienų. Užimtumo įstatymo projekte ir Darbo kodekso projekte nurodoma, kad juose nustatytomis teisėmis asmenys turės teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, įstatymo projekto įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų iškart nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas teisinis reguliavimas, siekiant teigiamų pasekmių (laukiami rezultatai) aptartas šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams, taip pat ir socialinėms įmonėms, galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip neturėjimas pajamų pragyvenimui savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų
įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą;
2) Užimtumo tarnyba turės parengti ir, suderinus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos direktorius turės patvirtinti Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatus. Atsižvelgiant į Socialinių įmonių įstatymo projektais siūlomus pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso projektu siūlomus pakeitimus, Valstybinė darbo inspekcija turės parengti ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie paskelbtą prastovą tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Užimtumo įstatymo siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų:
1) apie 1,236 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų mokymo stipendijoms mokėti;
2) apie 370 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų subsidijai darbo užmokesčiui mokėti;
3) apie 36 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų kas mėnesį išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti. Socialinių įmonių įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikalingo lėšų poreikio šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, nes neįmanoma įvertinti, kurios socialinės įmonės paskelbs prastovą. Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui“, „subsidija darbo užmokesčiui“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „prastova“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 IR 49 Straipsnių PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau- keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią savarankiška veikla neturi būti išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Tokia formuluotė leidžia manyti, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu savarankiška veikla gali būti išregistruota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. Neaišku, ar savarankišką veiklą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu išregistravęs asmuo turėtų teisę į išmoką, todėl nuostatos tikslintinos. 2. Tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas, kadangi ne visi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti fiziniai asmenys) galės atitikti 4 punkte nurodytą sąlygą (sąlyga neturėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso gali būti taikoma tik įmonėms).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „savarankiškai dirbantys asmenys“ jau yra apibrėžta keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ir vartojama visame įstatyme, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų atsisakyti skliaustuose nurodytos santrumpos ,,(toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo)“ arba vartoti kitą santrumpą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 50 straipsnyje numatyti tik užimtumo rėmimo priemonių ir darbo rinkos paslaugų finansavimo šaltiniai, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, iš kokių lėšų būtų mokamos keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims (pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį tai nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo priemonė). Įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 4. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“ įrašyti žodžius ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos“. 5. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalyje nurodyti pilną Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą, atitinkamai patikslinant keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 6.
6Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ,,darbdaviams,
vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka būtų mokama ši kompensacija (nemokama ar stabdomas jos mokėjimas), jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbtų prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. 7. Pagal keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį bedarbiams stažuotė gali būti organizuojama ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių ir jiems remiantis šio straipsnio 3 dalimi per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį yra mokama 0,39 minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka turėtų būti mokama ši stipendija (nemokama ar jos mokėjimas stabdomas), kai dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, darbdavys yra paskelbęs prastovą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau –keičiamas įstatymas) įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „juridinio asmens atveju neturi“ siūlytina įrašyti
„juridinis asmuo neturi“. 2. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹
straipsnio 2 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio išmoka bus mokama savarankiškai dirbančiam asmeniui, t. y. ar sveikatos draudimo įmoka įsiskaičiuoja į nurodytą mokamą vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, ar ji bus mokama papildomai. Be to, neaišku, ar sveikatos draudimo įmoka bus proporcingai mažinama, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas bus trumpesnis nei kalendorinis mėnuo. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nuostata tobulintina. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje po žodžių ,,Šiame straipsnyje“ reikėtų įrašyti žodį ,,nustatytą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-03-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė,
V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, A. Dolmantienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, E. Jovaiša – Seimo narys, G. Skaistė – Seimo narė, R. Žemaitaitis – Seimo narys, I. Segalovičienė – Prezidento patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 (5¹)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio
būti išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Tokia formuluotė leidžia manyti, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu savarankiška veikla gali būti išregistruota.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. Neaišku, ar savarankišką veiklą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu išregistravęs asmuo turėtų teisę į išmoką, todėl nuostatos tikslintinos. Įvertinta Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo nebeatitiktų bent vienos iš 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšauktų ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueitų bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Kitais atvejais išmoka būtų mokama. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 (5¹)
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio
socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti fiziniai asmenys) galės atitikti 4 punkte nurodytą sąlygą (sąlyga neturėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso gali būti taikoma tik įmonėms). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „savarankiškai dirbantys asmenys“ jau yra apibrėžta keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ir vartojama visame įstatyme, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų atsisakyti skliaustuose nurodytos santrumpos ,,(toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo)“ arba vartoti kitą santrumpą.
Pritarti Siūloma 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,4) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.“ 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 (5¹)
paslaugų finansavimo šaltiniai, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, iš kokių lėšų būtų mokamos keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims (pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį tai nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo priemonė). Įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 50 straipsnio pakeitimu ir jį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai Darbo rinkos paslaugos, ir užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 (5¹)
4.
Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“ įrašyti žodžius ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos“. Pritarti 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-271 (5¹)
siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą, atitinkamai patikslinant keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pritarti 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad ,,darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“.
Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka būtų mokama ši kompensacija (nemokama ar stabdomas jos mokėjimas), jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbtų prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Pritarti Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2¹ dalies papildymu ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,6 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Papildyti 38 straipsnį 2¹dalimi: “2¹.
Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pameistrystės forma, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo buvo kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.“ 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalį bedarbiams stažuotė gali būti organizuojama ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių ir jiems remiantis šio straipsnio 3 dalimi per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį yra mokama 0,39 minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka turėtų būti mokama ši stipendija (nemokama ar jos mokėjimas stabdomas), kai dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, darbdavys yra paskelbęs prastovą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Pritarti Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnio
išdėstyti taip:
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, stažuotė sustabdoma. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“;
2Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama
stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, išskyrus atvejį Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nesistažuotų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė NVO koalicija 2020-03-18 DĖL
(LR Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas (XIII-2821)) pakeitimus dėl darbdavių patiriamų išlaidų kompensavimo iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją, nepriskyrus NVO, kurios įsteigtos pagal LR Asociacijų įstatymą, daugelis asociacijų, vykdančių veiklą, teikiant viešąsias paslaugas, susidurs su sunkumais išlaikant darbuotojus. Darbo kodekso 47 str. 3 d. 2 p. numatoma, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis nevyriausybinių organizacijų negalės tęsti savo veiklos, prašome papildyti naujai priimto 47 str. 3 d.
prastovą išlaidų dalis gali būti kompensuojama nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos suprantamos pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą (asociacijoms, viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams), kurių ūkinė veikla yra negalima (pvz. vaikų dienos centrai, kultūros, sporto centrai, švietimo įstaigos ir kt. ).” Atsižvelgta Iniciatorių pateiktame įstatymo projekte į prašymą atsižvelgta. 2. UAB „Elitaz“ ir kitų renginių organizatorių kreipimasis dėl verslo subjektų, veikiančių renginių organizavimo srityje, nuostolių kompensavimo 2020-03-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos šalyje nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30 yra paskelbtas karantinas. Nutarime nurodoma, kad karantino metu yra draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, taip pat draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys renginių organizavimu ir teikiantys su renginių organizavimu susijusias paslaugas (įgarsinimo, apšvietimo, vaizdo, scenų technikos, taip pat grupių ir atlikėjų vadyba užsiimančios įmonės, scenografijos, dekoravimo paslaugas teikiančios įmonės, paviljonų ir baldų renginiams nuomos bendrovės, bilietų platinimo įmonės, arenos, kultūros centrai, teatrai, sportinių renginių organizatoriai, ne pelno siekiančių renginių organizatoriai) prarado bet kokią galimybę vykdyti savo veiklą. Tai reiškia, kad šios ūkio šakos dalyviai negaus jokių pajamų. Kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo veiklos sektoriuje dirba daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių, šios ūkio šakos bendrovių metinės pardavimo pajamos 2019 m. sudaro daugiau kaip 120 milijonų eurų.
Svarbu pastebėti, kad renginių organizavimas, kultūros, teatro ir sporto renginiai yra susiję su daug kitų verslų, kuriuose dirba labai daug žmonių: maitinimu, apsauga, valymu ir kitomis paslaugomis. Pavyzdžiui, vienoms Eurolygos krepšinio varžyboms Žalgirio arenoje be pastovių darbuotojų papildomai yra pasitelkiama net apie 600 žmonių. Renginių organizavimo, kultūros, teatro ir sporto įmonės nėra pasiruošusios ekstremalioms situacijoms, todėl negalėdamos vykdyti jokios veiklos, nesugebės išlaikyti savo darbuotojų. Jos patirs didžiulius nuostolius, nes pagal ilgalaikes sutartis nuomojasi turtą (patalpas, įrangą), moka veiklai finansuoti pasiimtus kreditus, yra sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo, pagal kurias yra atlikti mokėjimai atlikėjams, sportininkams, tačiau sutartys negalės būti įvykdomos dėl esamos situacijos, darbuotojams būtina mokėti kad ir dalį jų darbo užmokesčio, nors jokie darbai nebus vykdomi ir t.t. Esama situacija yra katastrofiška renginių organizavimo, kultūros, teatro ir sporto sektoriui, todėl nesant pakankamos paramos iš valstybės ir savivaldybių, bendrovės Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-03-23 Nr. G-2020-2331 turės bankrutuoti, taip sukeldamos neigiamas pasekmes daugeliui kitų asmenų (darbuotojams, jų šeimoms, kontrahentams). Neabejotina, kad renginių organizavimo, kultūros teatro bei sporto sektoriai yra svarbūs valstybei, kadangi jie reikšmingai prisideda prie visuomenės prasmingo laisvalaikio praleidimo, taip plačiąja prasme iš dalies užtikrindami ir konstitucinę asmens teisę į poilsį.
Pažymėtina, kad netgi pasibaigus karantinui, šių sektorių verslui atsigauti reikės labai daug laiko: susitarti dėl renginių su atlikėjais bei kontraktų su sportininkais, turės būti atkurti skrydžiai į Lietuvą (atlikėjams atvykti), susitarti dėl renginių vietos ir įrangos. Renginių užsakovai bus patyrę nuostolių savo verslo šakose ir, tikėtina, kad renginius atšauks visiškai, o kai kurie renginiai, turintys vykti vasarą - nebeįvyks. Toks ilgas laikas nuo karantino pabaigos iki pajamas generuojančios veiklos bus analogiškas karantinui, nes renginių organizavimo sektoriaus įmonės negaus pajamų, tačiau turės pareigą mokėti visą darbo užmokestį savo darbuotojams. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje neliks nieko kito kaip atleisti darbuotojus. Suprantame, kad renginiai nevyks siekiant apsaugoti visų mūsų sveikatą, su kuo mes, be abejo, sutinkame ir tai palaikome, tačiau būtų racionalu, kad valstybė padėtų mums išgyventi šį laikmetį, nes esame šios visuomenės dalis. Atsižvelgiant į tai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydami pakeisti Užimtumo įstatymo 41 str. 2 d., nustatytą subsidijų tvarką, padarant išimtį išmokų dėl prastovų mokėjimo tvarkoje, t.y. nustatant, kad renginių organizavimo sektoriaus įmonėms, kurioms buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, neturi pareigos išlaikyti darbo vietos ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. <…>. Nepritarti Pareiškėjai su analogišku prašymu kreipėsi ir į Vyriausybę (projekto iniciatorių). Tačiau jų siūlymui panaikinti prievolę išlaikyti darbo vietas nepritarta. Komitetas palaiko Vyriausybės poziciją. 3.
ir restoranų asociacija 2020-03-30
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, atstovaujanti 28 700 restoranų ir viešbučių darbuotojų, užsidarius 97 proc. įmonių, kurių dauguma mažos ir vidutinės įmonės, norėdami išlaikyti kuo daugiau darbo vietų ir ateityje sustabdyti įmonių bankrotus bei paskatinti ekonomikos atsigavimą ir vartojimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą su siūlymais, kurie padėtų esamoje situacijoje išlaikyti darbuotojus, o vėliau, rinkai atsigavus, verslui efektyviau grįžti į konkurencines sąlygas. I. Šiuo metu opiausias klausimas atlyginimų kompensavimas įmonėms, kurių veikla priverstinai sustabdyta ir jos negali prisidėti nei 10 proc., nei 30 proc. prie LRV siūlomo kompensavimo modelio. LRV negirdi mūsų daugkartinių siūlymų, o bankai skubiai įšaldo apyvartinėms lėšoms suteiktus ilgalaikius kreditus, nes „mano“, kad įmonės neišgyvens. Jokios išmokos nebeįmanomos. LVRA siūlo remtis Latvijos , Estijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiais: 1, Siūlome apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje dirbantiems darbuotojams, ekstremalios situacijos ir karantino prastovos metu mokėti 65-70 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidiją, kuri negali būti mažesnė negu valstybės mokama nedarbo išmoka. Tik toks modelis leis išlaikyti įmonių darbuotojus, o ne skatinti juos kreiptis į Užimtumo tarnybą. Dalinamės kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos Vyriausybių priimtomis priemonėmis labiausiai krizės paveiktiems sektoriams. Latvijos Vyriausybė mokės tiesiogines DU išmokas darbuotojams, kurios sudaro 75 proc. vidutinės algos, bet ne daugiau kaip 700 Eur. Ne darbo išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo mokesčiu. Estijoje darbuotojams bus mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 Eur asmeniui. 2.
vietas 3 ar 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos, nes net ir atnaujinus veiklą viešbučiai ir restoranai dar ilgą laiką negalės dirbti pilna apimtimi, kadangi turizmas prasidės ne anksčiau per 12 mėnesių. 3. Darbaviai neturi priemonių sulaikyti darbuotojus ir jų neatleisti nevykdydami veiklos. Manome, kad paskelbtas karantinas truks ne mažiau kaip
darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Todėl siūlome papildyti LR Darbo kodekso 56 str. 2d., numatant, kad išeitinė išmoka nėra mokama, jei prastova yra paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną ir 12 mėnesių jiems pasibaigus (arba kol nėra pilnai atstatyta darbdavio veikla). Alternatyvus variantas - palikti galioti pareigą mokėti išeitinę išmoką, tačiau ją finansuoti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo ar kitų valstybės resursų. 4. Netaikyti kodekso 147 str. 1-2 d. numatytų neproporcingai didelių netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais ir delspinigių. <…>. Įvertinta Siūlomomis priemonėmis siekiama padėti visam verslui įvertinus ir valstybės finansines galimybes. Komitete taip pat pritarta patobulintam įstatymo projektui, kuriame neliko nuostatų išlaikyti darbo vietą 6 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. 4. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija 2020-03-30
Lietuvos Respublikos grožio specialistus vienijančios asociacijos: IESA
Kirpėjų ir grožio specialist asociacija, PMMA Permanentinio makiažo meistrų asociacija, KKA Kosmetikų ir kosmetologų asociacija, Derotokosmetologų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacija dėl šiuo metu Lietuvoje susidariusios situacijos, kuri įvedus karantiną, tiesiogiai įtakojo grožio specialistų ir jų teikiamų paslaugų veiklą teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl krantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” Nr. 207 (toliau - Nutarimas)
Pažymime, kad dėl minėto Nutarimo be išimties visi grožio sektoriuje dirbantys specialistai neteko savo tiesioginių pajamų, nes negali verstis veikla. Visi grožio specialistai neteko netiesioginių pajamų, nes nebegali priimti ir vykdyti užsakymų būsimiems klientams. Visi grožio specialistai susiduria su neproporcinga našta atsiskaitant už patalpas (nuomos mokestis, paskolos mokestis), kuriose vykdo veiklą, kai tuo tarpu jokių pajamų iš vykdomos veiklos negauna ir negali gauti, nes veikla verstis yra draudžiama. Visos grožio paslaugas teikiančios įmonės susiduria su problemomis mokant darbo užmokestį darbuotojams esant priverstinei prastovai. Pastabos ir pasiūlymai
Pažymime, kad visiems asmenims, kurie verčiasi savarankiška veikla (taip pat ir grožio sektoriaus specialistams), kuria pagal Nutarimą karantino metu verstis yra draužiama - turi būti užtikrinamos vieno minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) dydžio išmokos kas mėnesį – MMA 607 eur, kurios yra būtinos minimaliems poreikiams užtikrinti, šeimoms išlaikyti. 2. Priimtos įstatymu pataisos leisti iki 3 mėnesiu stabdyti būsto ar kito kredito mokėjimus bankams (išskyrus palūkanas), dėl nuo kredito gavėjo ar jo sutuoktinio nepriklausančiu aplinkybių laikinai netekus ne mažiau kaip trečdalio ar visu pajamų. Atkreipiame, Jūsų dėmesį, kad didžioji dalis grožio specialistų veiklą vykdo patalpose, kurias nuomoja. Šiuo metu dėl susidariusios situacijos patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį ir stovi tuščios, tačiau nuomos mokestis vistiek turi būti mokamas. Pažymime, kad ne į visas nuomos sutarčių sąlygas įtrauktas force major principas, ne visi nuomotojai geranoriškai sutinka mažinti ar atidėti nuomos mokesčio mokėjimus. Daugelis patalpų, ypač didesni grožio salonai ir grožio studijos bei centrai yra visiškai nuo pagrindų įrengti nuomininkų investicijomis ir kaštais, todėl nutraukus sutartį ir palikus patalpas butų prarastos visos lėšos ir investicijos, kurios buvo skirtos darbo vietai įrengti. Pažymime, kad šią problemą, bent iš dalies padėtų spręsti šio kreipimosi 1 punkte minima didesnė išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla yra draudžiama, todėl siūlome užtikrinti vieno minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) dydžio išmoką kas mėnesį -MMA 607 eur. 3.
kompensavimo įmonėms dėl darbuotoju atlyginimu dėl priverstinės prastovos: visos įmonės, kurioms yra uždrausta vykdyti veikla karantino metu valstybė kompensuos 90 proc. darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei valstybes nustatyta minimali mėnesinė alga, o 10 proc. Siekianti kompensacijos dalis bus palikta darbdaviui. Tokia subsidija gavęs darbdavys turės įsipareigoti darbuotojo darbo vieta išlaikyti dar tris mėnesius jau subsidijai pasibaigus. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas priklauso smulkiąjam verslui ir negalėdami vykdyti veiklos negauna jokių pajamų, o iš smulkiojo verslo veiklos neturi pakankamai sukauptų santaupų, todėl neturi jokios galimybės išlaikyti save, mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas bei išlaikyti darbuotojų darbo vietas net ir esant proporcijai 90/10. Esant tokiai situacijai ir neapibrėžtumui kokį laiko tarpą truks karantino laikotarpis ir valstybinio mąsto draudimai grožio veiklai, darbdaviai negali įsipareigoti imti subsidiją ir išlaikyti darbo vietas po karantino, nes didžioji dalis smulkauscverslo įmonių taps nemokiomis ir tokio įsipareigojimo negalės įvykdyti. Manome, kad šios įstatymo pataisos paskatins ne darbo vietų išlaikymą, bet atleidimus iš darbo darbuotojo prašymu, ko pasekoje visi darbuotojai kreipsis į darbo biržą nedarbingumo išmokai gauti. Pažymime, kad įmonėms, kurių veikla karantino metu yra draudžiama, dėl prastovos valstybė turi įsipareigoti apmokėti 100 proc. darbuotojo atlygio, bet ne daugiau kaip minimalus mėnesinis atlygis kas mėnesį. 4. Atsižvelgiant į labai sudėtingą visų grožio sektoriuje dirbančių asmenų finansinę padėtį rekomenduojame:
Visiems grožio sektoriuje savarankiškai dirbantiems bei juridiniams asmenims, kurių veikla uždrausta karantino metu, netaikyti Gyventojų pajamų ir Sodrai mokamų įmokų, jų mokėjimą nutraukiant ar atidedant po karantininiam laikotarpiui.
Pažymime, kad visos teikiamos pastabos būtinos grožio sektoriuje dirbančių asmenų ir veikiančių juridinių asmenų minimaliems poreikiams ir veiklos tęstinumui bei realiam darbo vietų išsaugojimui užtikrinti. Įvertinta Siūlomomis priemonėmis siekiama padėti visam verslui įvertinus ir valstybės finansines galimybes. Todėl Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Gintarė Skaistė 2020-03-271 (5¹)
savarankiškai dirbantiems asmenims būti įregistravus savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad arba asmuo turi būti įregistravęs savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių, arba iki savarankiškos veiklos registravimo dienos buvo draustas socialiniu draudimu ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį. Tokiu būdu būtų išlaikytas principas, kad sukaupę reikiamą socialinio draudimo stažą asmenys nepaliekami be valstybės paramos. Vienas iš galimų pavyzdžių: asmuo dirbo pagal darbo santykius, vėliau registravosi darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmoką.
Likus mėnesiui iki karantino pradžios registravo individualią veiklą advokato padėjėjo veiklai vykdyti. Nors socialinio draudimo stažas nebuvo nutrūkęs, tačiau valstybės parama jam nepriklausytų. Tačiau jokios kitos veiklos asmuo taip pat vykdyti negali vadovaujantis LR Advokatūros įstatymu. Socialiai teisinga būtų paramą karantino metu užtikrinti visiems, kurie buvo drausti socialiniu draudimu. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „5¹ straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos
ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka visas šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos arba asmuo iki savarankiškos veiklos registravimo pradžios buvo draustas socialiniu draudimu ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4) neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Nepritarti Argumentai: pritarus pasiūlymui, nepagrįstai būtų išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas. 2. Seimo narė Gintarė Skaistė 2020-03-271 (5¹)
Argumentai: Siūlau pakoreguoti privalomą sąlygą išmokai gauti - savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu nedirbti pagal darbo sutartį ir neturėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros atostogų metu, trečiaisiais vaiko priežiūros metais asmuo turi galiojančią darbo sutartį, tačiau negauna nei darbo užmokesčio, nei vaiko priežiūros išmokos.
Kai pasirenkama gauti 100 proc. buvusio darbo užmokesčio pirmais metais, toks asmuo negauna vaiko priežiūros išmokos jau ir antrais vaiko priežiūros atostogų metais. Todėl darbo sutartis karantino laikotarpiu jiems negarantuoja jokių pajamų. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 punkto 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: siekiant užtikrinti vienodą įstatymo nuostatų traktavimą, siūloma patikslinti 5¹straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo
Norint iš tiesų padėti smulkiajam verslui karantino laikotarpiu ir neuždėti administracinės naštos Užimtumo tarnybai siūlau atsisakyti 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto. Atkreipiu dėmesį, kad visi išieškojimai yra išieškomi ir siūlau nepaneigti paramos smulkiajam verslui principo. Pasiūlymas: Siūlau pripažinti netekusiu galios 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;“ Pritarti 4.
Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-311 (5¹)
Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškai dirbančių asmenų veiklos sustojo ir į tai, kad privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka sudaro 1/5 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) išmokos, teikiame siūlymą kartu su MVPD savarankiškai dirbantiems asmenis karantino ir ekstremalios situacijos metu mokėti ir PSD dydžio išmoką. Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą todėl šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti mokestinę naštą ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantiems asmenims, išmokant kartu ir PSD dydžio išmoką, kuri užtikrintų galimybę asmenims kaip ir anksčiau savarankiškai mokėti PSD įmokas valstybinei mokesčių inspekcijai. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. Pritarti 5.
Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius 2020-03-311 (5¹)
pagal Darbo kodekse numatytas darbo sutartis dabar galiojantys teisės aktai ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu numato galimybę gauti, valstybės išmokas iki 90 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu savarankinškai dirbantiems siūloma išmoka tesieks 257 eurus. Savarankiškai dirbančiais privaloma pasirūpinti ne prasčiau nei dirbančiais pagal darbo sutartis ir sudaryti sąlygas gauti išmokas lygias 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei 90 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nemažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 1 straipsnio. 5¹ straipsnio pakeitimo
kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei
minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris yra aiškus, skaidrus bei greitai administruojamas. 6. Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-271 (5¹)
Siekiame, kad savarankiškai dirbančių asmenų pajamos būtų užtikrintos ir palaikomos ir ekstremaliajai situacijai bei karantinui pasibaigus.
Manome, kad reikės papildomo laiko, kol savarankiškai dirbantys asmenys atnaujins savo veiklą. Dėl to siūlome išmokos mokėjimą pratęsti du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas
atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama visą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį ir du mėnesius jam pasibaigus. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.“ Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes. 7. Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-271 (5¹)
Žr. 1 punktą. Analogiška pastaba. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) po dviejų mėnesių Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vyriausybei atšaukia atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminas terminui;
2) kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.“ Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes. 8. Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-278
(2¹) Argumentai: Įvedus ekstremaliąją padėtį, daugelis įmonių nedelsdami ėmėsi veiksmų dėl ekstremalios situacijos pasėkmių optimizavimo. Vos tik paskelbus šią padėtį, nemažai darbuotojų savo noru išėjo nemokamų atostogų. Taip pat buvo inicijuota ir atleidimų. Todėl naujai siūlomos Vyriausybės nuostatos dėl darbo vietų išsaugojimo (neatleidimo darbdavio iniciatyva) ir nemokamų atostogų darbuotojmas nesuteikimo valstybės subsidijai gauti sudarys papildomas kliūtis darbdaviams gauti šią siūlomą valstybės pagalbą. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikytoms darbo vietoms ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Pritarti (su Komiteto siūloma redakcija) Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys,
LR Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama, kad darbdavys išlaikytų darbo vietas, kaip paskatinamas suteikiama subsidija, tačiau įstatymo projekte taip pat numatytos sąlygos, kurias darbdavys turi atitikti, tai yra:
1) darbdavys neturi būti atleidęs darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
2) nesuteikęs nemokamų atostogų LR darbo kodekso 137 str. 2 dalies pagrindu (Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.) Atkreipiamas dėmesys, kad šios rūšies atostogų suteikimo pagrindas yra darbuotojo prašymas, o ne darbdavio valia, be to, būdamas nemokamose atostogose darbuotojas nepraranda darbo vietos, o už nemokamų atostogų laiką nemokamas nei darbo užmokestis, nei subsidija, todėl siūloma išbraukti reikalavimą nesuteikti nemokamų atostogų pagal 137 str. 2 d. iš įstatymo projekto. Pasiūlymas:
2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio
mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Pritarti (su Komiteto siūloma redakcija)
įstatymo projektą
Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys,
Atkreipiamas dėmesys, kad verslas, kuris tiesiogiai yra nukentėjęs dėl šalyje paskelbto karantino ir nebegali vykdyti savo nuolatinės veiklos, faktiškai neturi jokių pajamų, todėl mokėti net ir mažą dalį atlyginimo dalį yra nepajėgus. Tad verslas neturėdamas galimybių sumokėti prastovos dalies bankrutuos dėl to daugelis darbuotojų praras pastovias pajamas. Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, pavyzdžiui Latvijos Vyriausybės sprendimu bus mokamos išmokos, kurios sudaro 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 eur., Estijoje darbuotojams bus mokama mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip
maksimalią valstybės pagalbą verslui, kuris yra labiausiai nukentėjęs dėl karantino įvestos padėties. Pasiūlomu siekiama mokėti išmokas už prastovą 100 proc. apskaičiuotų lėšų. Taip pat siekiama padidinti išmokos dydį, kad žymiai nesumažėtų asmens atlyginimas ir būtų užtikrintos stabilios pajamos. Pasiūlymas:
straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga patvirtintos dvi vidutinės šalies mėnesinės algos. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
Sergejus Jovaiša 2020-03-318
(2¹) Argumentai: Dėl pasaulyje sparčiai plintančio viruso COVID-19 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Vyriausybė patvirtino sąrašą sektorių, kurių veikla yra arba visiškai sustabdyta, arba plačiai apribota. Susidūrus su grėsme, jog ūkinės veiklos suvaržymus patiriantis ir išgyventi siekiantis verslas pradės atleidinėti darbuotojus, Vyriausybė numatė darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą – subsidijas – taip tikintis paskatinti verslą išsaugoti darbo vietas ekstremalios situacijos ir karantino metu bei po jo. Naujausiu Vyriausybės siūlymu numatoma, jog darbo vietas išlaikantis darbdavys gali susilaukti 70 proc. subsidijos nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri negalės būti didesnė nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, arba 90 procentų subsidijos, tačiau ne didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Nors Vyriausybės iniciatyva yra sveikintina ir galimai padėsianti išsaugoti dalį darbo vietų, siūlomas naštos pasidalinimo modelis (70/30 arba 90/10) neišsprendžia problemų įmonių, kurios dėl paskelbtų ūkinės veiklos apribojimų negauna visiškai jokių pajamų.
Vyriausybės siūlomos nuostatos yra naudingos sąlyginį gyvybingumą demonstruojančiam ir rezervą sukaupusiam verslui, tačiau jokių pajamų negaunančioms įmonėms net ir 10 ar 30 proc. indėlis gali pasirodyti per didelis. Dėl šios priežasties, dabar numatytą 90 proc., tačiau ne didesnę nei minimali mėnesinė alga subsidiją siūloma pakeisti į 100 proc. subsidiją, taip pilnai kompensuojant prastovos metu darbuotojui mokamą darbo užmokestį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip:
„1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos
Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.““ Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes. 12. Seimo narys Mykolas Majauskas, 2020-03-318
(2¹) Argumentai: Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc. Atsižvelgiant į šias prognozes, didelė dalis darbdavių šiais metais privalės mažinti darbo vietų skaičių, siekdami išlikti. Nepaisant oficialių darbo rinkos prognozių, valstybės subsidija darbo vietoms yra apribojama tik tiems sektoriams ir įmonėms, kurie jau šiandien žino, kad neketina atleisti tų darbuotojų, kuriems prašoma subsidija. Tačiau esamomis neapibrėžtumo sąlygomis absoliuti dauguma darbdavių nežino, koks bus darbuotojų poreikis pasibaigus karantinui. Todėl toks ribojimas nepagrįstai diskriminuoja organizacijas esančias sunkesnėje padėtyje ar tiesiog veikiančias itin pažeidžiamuose kelionių, apgyvendinimo, transporto ir maitinimo sektoriuose. Remiantis šiais argumentais, siūloma trumpinti terminą, nustatantį kiek laiko darbdavys, gaunantis valstybės subsidiją prastovos metu mokamam darbo užmokesčiui padengti, privalo išlaikyti nepakitusį darbo vietų skaičių.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes (pritarta dėl darbo vietų išlaikymo
prievolės darbo vietas išlaikyti 6 mėn.). 12. Seimo narys Mykolas Majauskas, 2020-03-318
(4¹) Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 41 straipsnį 4¹dalimi: „4¹.
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 6 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po
subsidiją darbo užmokesčiui.“ Nepritarti Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes (pritarta dėl darbo vietų išlaikymo 3 mėn. nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, tačiau atsisakyta prievolės darbo vietas išlaikyti 6 mėn.). Taip pat žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. Seimo narys Sergejus Jovaiša 2020-03-318
2Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį, ir išdėstyti ją taip:
„5. Papildyti 41 straipsnį 4² dalimi: „4².
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.““ Nepritarti Argumentai:
Komitete pritarus Seimo narių M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymui dėl neproporcingų sąlygų išbraukimo teisei apmokėjimui už prastovą atsirasti, atitinkamai įstatymo projekte siūloma atsisakyti projekto iniciatorių pateikto įstatymo pakeitimo dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio papildymo 4² dalimi (t.y. Komiteto patobulintame įstatymo projekte šios dalies nėra). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė