Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ĮSTATYMO NR. I-1553 2, 9, 35 IR 42
2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, turėjęs sąlytį – asmuo, turėjęs sąlytį su
užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais, tačiau šiam asmeniui iki jam atliekant medicininę apžiūrą, ligos simptomai nepasireiškė.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Užkrečiamųjų ligų kontrolė
Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir
sukėlėjų nešiotojų taip pat asmenų, atvykusių iš užsienio šalių, kuriose nustatyti tų ligų židiniai ir kurios atsakingos institucijos sprendimu, įtrauktos į užkrečiamos ligos paveiktų šalių sąrašą, bei po medicininio patikrinimo ir epidemiologinio tyrimo pripažintais turėjus sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.”
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenys, turėję sąlytį su asmenimis, sergančiais ar įtariamais, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, taip pat su sukėlėjų nešiotojais, turi teisę gauti informaciją apie galimas bendravimo su šiais asmenimis pasekmes ir užkrečiamosios ligos keliamą pavojų bei būdus šio pavojaus išvengti.”
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Lėšų rezervas užkrečiamųjų ligų profilaktikai ir jų pasekmėms pašalinti Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai skiriamų asignavimų privalo sudaryti lėšų rezervą padidėjusio sergamumo pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, jų protrūkių ar epidemijų profilaktikai ir jų pasekmėms pašalinti bei nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniams likviduoti Sveikatos apsaugos ministerija privalo sudaryti nuolat atnaujinamas inventoriaus, vaistų, įskaitant imunopreparatus, dezinfekcijos medžiagų, diagnostikumų ir terpių, įrangos ir specialaus transporto atsargas arba ir sudaryti skubaus tiekimo sutartis su prekių, vaistų ir kitais tiekėjais, suderinusi su už valstybės rezervą (valstybės atsargas) atsakinga institucija jei kitaip nenumato valstybės rezervą (valstybės atsargas) reglamentuojantys teisės aktai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
DĖL Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ĮSTATYMO NR. I-1553 2, 9, 35 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 9, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino naujas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau – COVID-19) plitimas ir su tuo susietos grėsmės. Atsižvelgiant į tai, kad būtina tiksliau apibrėžti užkrečiamųjų ligų kontrolę bei profilaktiką, asmenų izoliavimo priemones taikomas tiems, kurie dar nebuvo patikrinti mediciniškai dėl COVID-19, bet atvyko iš užsienio valstybių, kuriose yra nustatyti šios ligos židiniai, siekiama nustatyti efektyvesnes priemones užkrečiamųjų ligų keliamo pavojaus operatyviam sumažinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatyme šiuo metu nenumatytas priemonių taikymas asmenims, kuriems užkrečiamųjų ligų simptomai nepasireiškė iki jiems atliekamos medicininės apžiūros, tačiau toks asmuo galimai turėjo sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais. Įstatymo sąvoka „Užkrečiamųjų ligų kontrolė“ apibrėžiama taip: organizacinės, techninės, ekonominės, taip pat epidemiologijos ir kitos medicinos priemonės, sudarančios galimybę mažinti ar
(ir) likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo.
Įstatyme šiuo metu nenumatytas specialiųjų priemonių ar izoliacijos taikymas asmenims, atvykusiems iš užsienio šalių, kuriose nustatyti užkrečiamųjų ligų židiniai ir kurios atsakingos institucijos yra įtrauktos į tų ligų paveiktų šalių sąrašą. Asmenims, turėjusiems sąlytį su asmenimis, sergančiais ar įtariamais, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis numatyta galimybė gauti informaciją apie galimas bendravimo su šiais asmenimis pasekmes, tačiau ne apie užkrečiamosios ligos keliamą pavojų bei būdus šio pavojaus išvengti. Įstatyme šiuo metu numatyta, kad pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniams likviduoti Sveikatos apsaugos ministerija privalo sudaryti nuolat atnaujinamas inventoriaus, vaistų, įskaitant imunopreparatus, dezinfekcijos medžiagų, diagnostikumų ir terpių, įrangos ir specialaus transporto atsargas arba sudaryti skubaus tiekimo sutartis su prekių, vaistų ir kitais tiekėjais, jei kitaip nenumato valstybės rezervą (valstybės atsargas) reglamentuojantys teisės aktai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti sąvoką „Asmuo, turėjęs sąlytį“ tai – asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais, tačiau šiam asmeniui iki jam atliekant medicininę apžiūrą, ligos simptomai nepasireiškė. Taip siekiama taikyti priemones ir tiems asmenims, kuriems simtomai nepasireiškė, bet tokie asmenys galimai yra užkrečiamosios ligos sukėlėjų nešiotojai.
Įstatymo sąvoką „Užkrečiamųjų ligų kontrolė“ siūloma papildyti – ir kitos medicinos priemonės, sudarančios galimybę galimybes kuo anksčiau nustatyti užkrečiamąsias ligas, atlikti reikiamus tyrimus bei skirti gydymą sergantiems ir tiems, kuriems įtariamas susirgimas, siekiant išsiaiškinti jų užsikrėtimo priežastis ir ligos eigą. Taip būtų sudarytos galimybės imtis efektyvesnių priemonių užkrečiamųjų ligų keliamo pavojaus operatyviam sumažinimui. Taip pat numatoma, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų, taip pat asmenų, atvykusių iš užsienio šalių, kuriose nustatyti tų ligų židiniai ir kurios atsakingos institucijos sprendimu, įtrauktos į užkrečiamos ligos paveiktų šalių sąrašą, bei po medicininio patikrinimo ir epidemiologinio tyrimo pripažintais turėjus sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. Numačius galimybę asmenims, turėjusiems sąlytį su asmenimis, sergančiais ar įtariamais, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, gauti informaciją ne tik apie galimas bendravimo su šiais asmenimis pasekmes, tačiau ir apie užkrečiamosios ligos keliamą pavojų bei būdus šio pavojaus išvengti, tikėtina, kad ne tik padidės tokių asmenų sąmoningumas, ar sumažės grėsmė užsikrėsti, bet tai turėtų paskatinti asmenis imtis reikiamų atsargumo priemonių.
Siūloma numatyti, kad pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniams likviduoti Sveikatos apsaugos ministerija privalo sudaryti nuolat atnaujinamas inventoriaus, vaistų, įskaitant imunopreparatus, dezinfekcijos medžiagų, diagnostikumų ir terpių, įrangos ir specialaus transporto atsargas ir sudaryti skubaus tiekimo sutartis su prekių, vaistų ir kitais tiekėjais, suderinusi su už valstybės rezervą (valstybės atsargas) atsakinga institucija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Gali turėti teigiamos įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Asmuo, turėjęs sąlytį“,
„užkrečiamųjų ligų kontrolė “, „valstybės rezervas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 2, 9, 35 IR 42 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniu, turėjusiu sąlytį laikomas asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais, tačiau šiam asmeniui iki jam atliekant medicininę apžiūrą, ligos simptomai nepasireiškė. Norime pažymėti, kad toks minėtos sąvokos papildymas yra ne tik perteklinis, tačiau ir galimai klaidinantis, nes galiojantis reguliavimas ir taip suponuoja, kad asmeniui, turėjusiam sąlytį, jokie ligos klinikiniai požymiai nepasireiškia. Kitaip sakant, pagal esamą reguliavimą, asmenų, kurie turėjo sąlytį, kategorijai priskiriami asmenys, kurie nei patys serga (t. y. jie nėra ligoniai), kuriems nepasireiškia ligos požymiai (t. y. jie nėra asmenys, kurie įtariami, kad serga), ir kurie nėra užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai (t. y. jų organizme nėra diagnozuoti ir nustatyti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai). Atsižvelgiant į tai, formuluotė, nustatanti, kad asmenims, kurie turėjo sąlytį, ligos simptomai nepasireiškė iki jiems atliekant medicininę apžiūrą, yra perteklinė bei nederanti su bendraisiais galiojančiame įstatyme įtvirtintais asmenų, susijusių su užkrečiamųjų ligų kontrole ir profilaktika, statuso požymiais. Be to, vietoj žodžių „ligos simptomai“ įrašytini žodžiai „ligos klinikiniai požymiai“. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas gali būti taikomi ne tik ligoniams, asmenims, įtariamiems, kad serga, turėjusiems sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojams, tačiau ir asmenims, atvykusiems iš užsienio šalių, kuriose nustatyti tų ligų židiniai ir kurios atsakingos institucijos sprendimu įtrauktos į užkrečiamos ligos paveiktų šalių sąrašą, bei po medicininio patikrinimo ir epidemiologinio tyrimo pripažintais turėjus sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad sąlyga, nustatanti, jog užsienio valstybėse turi būti nustatyti užkrečiamų ligų židiniai, yra perteklinė, nes jau atsakingos institucijos sprendimas įtraukti valstybę į ligos paveiktų valstybių sąrašą suponuoja, kad tam yra medicininės, epidemiologinės ar kitos būtinos sąlygos. Antra, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta jokia valstybės institucija, turinti įgaliojimus oficialiai skelbti užkrečiamos ligos paveiktų valstybių sąrašą ir (ar) įtraukti valstybes į jį. Trečia, siūloma nuostata, numatanti, kad hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas gali būti taikomas tik asmenims, po medicininio patikrinimo ir epidemiologinio tyrimo pripažintiems turėjus sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, yra perteklinė bei paneigianti patį projekto nuostatos tikslą. Pažymėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reguliavimą, būtinasis hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas gali būti taikomas visiems asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, ar sąlytis buvo nustatytas Lietuvoje, ar rizikos grupėje esančioje valstybėje, ar bet kurioje kitoje valstybėje, iš kurios atkeliavo sąlytį turėjęs asmuo.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, šioje dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru, teisingumo ministru ir vidaus reikalų ministru“. 3. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 42 straipsnį ir nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija privalo sudaryti nuolat atnaujinamas inventoriaus, vaistų, įskaitant imunopreparatus, dezinfekcijos medžiagų, diagnostikumų ir terpių, įrangos ir specialaus transporto atsargas „arba ir sudaryti skubaus tiekimo sutartis su prekių, vaistų ir kitais tiekėjais, suderinusi su už valstybės rezervą (valstybės atsargas) atsakinga institucija jei kitaip nenumato valstybės rezervą (valstybės atsargas) reglamentuojantys teisės aktai.“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Analizuojant teikiamą pasiūlymą pirmiausia pažymėtina, kad pagrindinis ir specialusis įstatymas, reguliuojantis valstybės rezervo, be kita ko, ir medicinos atsargų, kaupimo teisinius santykius yra Valstybės rezervo įstatymas. Todėl teikiant įstatymo pakeitimą, turi būti atsižvelgiama į Valstybės rezervo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Valstybės rezervo įstatyme nėra nurodoma „už valstybės rezervą atsakinga institucija“, todėl nuostatos įgyvendinimas galimai būtų neįmanomas.
Siūlytina projekto terminologiją derinti su Valstybės rezervo įstatymo terminologija, kad ją būtų įmanoma taikyti praktiškai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 200 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ Sveikatos apsaugos ministerija ir yra paskirta valstybės medicinos atsargų rezervo tvarkytoja. Be to, pažymėtina, kad Valstybės rezervo įstatyme nenurodomos skubaus tiekimo sutartys, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostata neturėtų būti derinama su Valstybės rezervo įstatymo nuostatomis, kuriose nurodomos preliminaraus tiekimo sutartys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad skubių teikimo sutarčių sudarymas iki šiol buvo tik alternatyva apsirūpinimui atsargoms, taigi teigtina, kad įstatymas turėtų būti papildytas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, nustatančiomis terminus, per kuriuos turėtų būti sudarytos skubaus tiekimo sutartys, jei jos nėra sudarytos šiuo metu. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą Valstybės rezervo įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatyme po straipsnio numerio taškas nededamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]