Projekto lyginamasis variantas
pridėtinės vertės mokesčio ĮSTATYMo nr. IX-751
2020 m. d. Nr. Vilnius
taip: „3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.;
6) maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. COVID-19 pandemija ir jos pasekoje paskelbtas karantinas neigiamai paveiks tiek globalią, tiek lokalią ekonomiką. Lietuvoje siekiant kontroliuoti viruso plitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 207 jau patvirtintas sąrašas sektorių, kurių veiklos yra arba visiškai sustabdytos, arba plačiai apribotos. Tarp jų – ir viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Nors maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklos proporcija tarp vietoje teikiamų paslaugų ir išsinešimui gaminamo maisto yra skirtinga, toks apribojimas neišvengiamai atneš didelių nuostolių šiam sektoriui, kurių padengti vien maisto gamyba išsinešimui ar pristatymui nebus įmanoma. Taip pat galima numanyti, jog karantino sąlygomis visuomenė bus labiau linkusi pirkti didesnius kiekius maisto produktų prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, taip prisitaikant prie ilgesnių saviizoliacijos periodų, o tai reikšmingai sumažins maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pajamas. Karantino sąlygomis dalis viešo maitinimo įstaigų galės pasinaudoti valstybės kompensacija už darbuotojams mokamas prastovas. Tačiau net ir ši parama yra nepakankama siekiant padengti nuostolius dėl bankams mokamų palūkanų, nekilnojamo turto nuomos ir komunalinių mokesčių. Todėl didelė dalis įmonių bus priverstos ženkliai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus, o tam nepavykus – nutraukti ūkinę veiklą.
Maitinimo paslaugų sektoriuje yra įdarbinti dešimtys tūkstančių darbuotojų, o nuo jo sėkmingos veiklos yra bent dalinai priklausomi susiję sektoriai, tokie kaip didmeninė prekyba maisto produktais ir gėrimais bei vietinis žemės ūkis, dalį savo produkcijos tiekiantis būtent šio sektoriaus įmonėms. Maitinimo paslaugų sektoriaus nuostoliai būtų juntami plačiai, ir sektoriaus atsitiesimas užtruktų net ir pasibaigus valstybiniam karantinui. Todėl kaip viena iš ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių siūloma pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui, dabar šiam sektoriui taikomą standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 9 proc. Nors PVM lengvata turėtų minimalų poveikį karantino metu, ji padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau atsitiesti. Net ir pasibaigus visuotiniam karantinui, didelė dalis žmonių ir toliau vengs viešo maitinimo vietų sveikatos sumetimais, kiti rinksis gaminti maistą namuose dėl sumažėjusių šeimos pajamų. Tuo tarpu karantino metu užaugusios skolos ir patirti nuostoliai tik dar labiau apsunkins viešo maitinimo verslo sąlygas ir perspektyvas. Tokia lengvata taip pat galimai taptų papildoma paskata mažėti paplitusiam šešėliui: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skaičiavimais, Lietuvoje viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800 000 Eur pajamų. Siūloma pataisa padėtų spręsti tiek tokias įsisenėjusias šio sektoriaus problemas, tiek sulygintų PVM lengvatų taikymą su daugeliu kitų ES šalių, tiek suminkštintų specifines pandemijos ir karantino pasekmes bei padėtų sektoriui greičiau atsitiesti situacijai normalizavusis.
Reaguodama į COVID-19 pandemijos įtaką Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių ekonomikoms, Europos Komisija sušvelnino pagalbos verslui taisykles, kovai su ekonominės krizės padariniais leisdama taikyti tokias priemones kaip PVM lengvata specifinėms verslo šakoms, taip atveriant kelią efektyvesniam krizės pasekmių suvaldymui labiausiai nukentėsiančiuose (ir jau nukentėjusiuose) ūkio sektoriuose, tarp kurių dėl privalomo reikalavimo sustabdyti veiklą patenka ir maitinimo įstaigos. Ir nors pandemijos sąlygomis kilusi ekonominė krizė maitinimo paslaugų sektoriui turės itin skausmingų ilgalaikių padarinių, kurių likvidavimui valstybė turės pasitelkti visas įmanomas priemones, svarbu pažymėti, jog net ir normaliomis sąlygomis PVM lengvata maitinimo paslaugų sektoriui, esant pakankamiems valstybės resursams, yra tikslinga, ekonomiką stimuliuojanti priemonė. Suprasdamos maitinimo paslaugų tinklo reikšmę visai šalies ekonomikai, PVM mokesčio lengvatą, nesusijusią su krizės įveikimo priemonėmis, jau dabar taiko 17 iš 27 ES valstybių. Be to, giminingu maitinimo paslaugų sektoriui yra įprasta laikyti apgyvendinimo paslaugų sektorių, kuriam Lietuvoje jau taikoma PVM lengvata. Atsižvelgiant į abejų sričių glaudumą, ES teisės aktai lengvatinį PVM mokesčio tarifą leidžia taikyti tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugoms. ES patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui.
Pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo tarpu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog palankia mokestine aplinka grįsta maitinimo ir apgyvendinimo sektorių plėtra įtraukia bedarbius į darbo rinką, stimuliuoja ekonomiką ir galimai didina į biudžetą surenkamų pinigų kiekį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas galimai paskatins šešėlinės veiklos traukimąsi. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi veiks kaip maitinimo paslaugų verslo atsigavimą po ekonominės krizės spartinanti priemonė. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui biudžeto lėšų poreikį įvertins Vyriausybė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Pridėtinės vertės mokestis, maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugos, lengvata. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Mykolas Majauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM) tarifą taikyti „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais“. Projektu siūloma formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. 3.
turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina;
esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM) tarifą taikyti „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata neatitinka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) nuostatų. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Direktyvos 98 straipsnio
kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priedo, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. Antra, projektu siūloma formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 2.
tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. 3. Atsižvelgus į tai, kad dėl įstatymo įgyvendinimo turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina;
pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė; 5.3. projekto lyginamasis variantas derintinas su projektu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]