Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti IV skyriaus aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, draudimas
darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. 2. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. 4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbuotojams, kurių draudimą darbingumo netekimo atvejais reglamentuoja specialieji tokių darbuotojų statusą nustatantys įstatymai. 33 straipsnis.
įstaigų darbuotojams mirus ar netekus sveikatos teikiant medicinos pagalbą ligoniams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose
darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis. 2. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui Darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kompensacijos mokamos tik šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto. 4.
(pareigūno) darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, nustatoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbuotojams, kurių kompensacijas darbuotojams mirus ar netekus sveikatos reglamentuoja specialieji tokių darbuotojų statusą nustatantys įstatymai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, draudimas
darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. 2. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. 4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbuotojams, kurių draudimą darbingumo netekimo atvejais reglamentuoja specialieji tokių darbuotojų statusą nustatantys įstatymai. 33 straipsnis.
įstaigų darbuotojams mirus ar netekus sveikatos teikiant medicinos pagalbą ligoniams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose
darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis. 2. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui Darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kompensacijos mokamos tik šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto. 4.
(pareigūno) darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, nustatoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbuotojams, kurių kompensacijas darbuotojams mirus ar netekus sveikatos reglamentuoja specialieji tokių darbuotojų statusą nustatantys įstatymai.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. kovo 20 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
DĖL Lietuvos Respublikos ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino naujas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau - COVID-19) plitimas ir su tuo susietos grėsmės. Likviduojant ypač pavojingas ligas užkrečiamųjų ligų židiniuose būtina pasitelkti ir kitus ne sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus (pavyzdžiui, uosto darbuotojus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagal darbo sutartis dirbančius specialistus, higienos specialistus, kitus valstybės ir savivaldybių įstaigose pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntąjį skirsnį, likviduojant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinius, socialines garantijas įgyja tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Siekiant užtikrinti vienodas socialines garantijas ir kitiems darbuotojams (ne sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams) vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, būtina Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme išplėsti jame numatytas socialines garantijas turinčių darbuotojų ratą (socialines garantijas taikyti ne tik sveikatos priežiūros įstaigų specialistams). Pažymėtina tai, kad socialinės garantijos pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą neturėtų būti taikomos tiems darbuotojams, kurių socialinės garantijos mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju jau yra nustatytos specialiuose tokių darbuotojų profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams).
Įstatymo keitimo tikslas - nustatyti socialines garantijas vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose ir tiems darbuotojams, kuriems specialios socialinės garantijos dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose įstatymuose nėra nustatytos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnio1 dalis numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis. 33 straipsnis 2 dalis nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo
garantijos darbuotojams netekus darbingumo nustatytos ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta, kad išmokos pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą nemokamos, jei mokamos kitos išmokos:
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta, kad išmokos pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą nemokamos, jei mokamos kitos išmokos:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipnis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnis), todėl šiai kategorijai darbuotojų specialios socialinės garantijos mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju dirbant ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose būtų taikomos pagal specialiuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas jiems nebūtų taikomas).
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Sūloma nustatyti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami ne tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, bet ir kiti darbuotojai.
Numatomos socialinės garantijos:
nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Aukščiau paminėtos nuostatos būtų taikomos tik tiems darbuotojams, kuriems analogiškų socialinių garantijų nenustatytų kiti specialieji įstatymai. Įstatymo projekto nauda: nustatomos papildomos socialinės garantijos (be nustatytų Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme) vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose ir tiems darbuotojams, kuriems specialios socialinės garantijos įstatymuose nėra nustatytos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus - Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų teisės aktų pakeitimo projektus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Draudimui ir išmokoms reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų (poreikio pasakyti neįmanoma, nes neaišku, kiek galėtų būti tokių asmenų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Ypač pavojinga užkrečiamoji liga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 IV SKYRIAUS aštuntojo skirsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aštuntojo skirsnio normos buvo nustatytos 2001 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-649, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbdavio lėšomis, o įvykus draudiminiam įvykiui, išmokas jiems skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Be to, apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir
žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, ir šiuo metu tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingų įstatymų (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo) teisės normos, keičiamo įstatymo 32 ir 33 straipsnius reikėtų pripažinti netekusiais galios. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti specialiąsias darbuotojų, teikiančių tam tikras paslaugas ypač padidintos rizikos (ypač pavojingų ligų sergantiems asmenims ar tokių ligų židiniuose) sąlygomis, socialines garantijas bendrųjų valstybinio socialinio draudimo normų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesinėmis ligomis, nustatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, atžvilgiu, privalu aiškiai nustatyti įstatymų normų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu, esant šių įstatyminių teisės normų konkurencijai.
Pabrėžtina, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kaip beje ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, galimai pažeidžia ir dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą. 2. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, kad šios nuostatos nedera su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent keičiamame įstatyme turi būti įtvirtinti visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka (analogiškai, kaip tai sureguliuota Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme). Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam teisiniam reguliavimui. 3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.“ Pažymėtina, kad šioje dalyje formuluotė „sveikatos ar jos dalies praradimas“ bei keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinime ir turinyje formuluotės „netekus sveikatos“, „netekus dalies sveikatos“ teisės požiūriu nėra tikslios, todėl neaišku, apie kokius draudiminius įvykius čia kalbama. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems mokėtina šioje dalyje nurodyta kompensacija, apibrėžti skirtingai, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti mirusiojo šeimos nariai. 5. Projektas pildytinas, įtvirtinant įpareigojimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 6.
į teisės technikos taisykles, įstatymo pavadinime, 1 straipsnio pavadinime ir jo pakeitimų esmėje brauktini skaičius ir žodis „IV skyriaus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 aštuntojo skirsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aštuntojo skirsnio normos buvo nustatytos 2001 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-649, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbdavio lėšomis, o įvykus draudiminiam įvykiui, išmokas jiems skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Be to, apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir 33 straipsnių normos buvo aktualios iki buvo nustatytas dėl šių įvykių patirtos žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, ir šiuo metu tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingų įstatymų (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo) teisės normos, keičiamo įstatymo 32 ir 33 straipsnius reikėtų pripažinti netekusiais galios. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti specialiąsias darbuotojų, teikiančių tam tikras paslaugas ypač padidintos rizikos (ypač pavojingų ligų sergantiems asmenims ar tokių ligų židiniuose) sąlygomis, socialines garantijas bendrųjų valstybinio socialinio draudimo normų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesinėmis ligomis, nustatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, atžvilgiu, privalu aiškiai nustatyti įstatymų normų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu, esant šių įstatyminių teisės normų konkurencijai.
Pabrėžtina, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kaip beje ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, galimai pažeidžia ir dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą. 2. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, kad šios nuostatos nedera su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent keičiamame įstatyme turi būti įtvirtinti visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka (analogiškai, kaip tai sureguliuota Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme). Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam teisiniam reguliavimui. 3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.“ Pažymėtina, kad šioje dalyje formuluotė „sveikatos ar jos dalies praradimas“ bei keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinime ir turinyje formuluotės „netekus sveikatos“, „netekus dalies sveikatos“ teisės požiūriu nėra tikslios, todėl neaišku, apie kokius draudiminius įvykius čia kalbama. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems mokėtina šioje dalyje nurodyta kompensacija, apibrėžti skirtingai, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti mirusiojo šeimos nariai. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2020-03-17
pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: K. Bartkevičius, D. Kaminskas, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Seimo narys A. Nekrošius, pavaduojantis Komiteto narį A. Kirkutį, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aštuntojo skirsnio normos buvo nustatytos 2001 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-649, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbdavio lėšomis, o įvykus draudiminiam įvykiui, išmokas jiems skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka);
2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Be to, apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir 33 straipsnių normos buvo aktualios iki buvo nustatytas dėl šių įvykių patirtos žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, ir šiuo metu tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingų įstatymų (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo) teisės normos, keičiamo įstatymo 32 ir 33 straipsnius reikėtų pripažinti netekusiais galios. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti specialiąsias darbuotojų, teikiančių tam tikras paslaugas ypač padidintos rizikos (ypač pavojingų ligų sergantiems asmenims ar tokių ligų židiniuose) sąlygomis, socialines garantijas bendrųjų valstybinio socialinio draudimo normų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesinėmis ligomis, nustatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, atžvilgiu, privalu aiškiai nustatyti įstatymų normų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu, esant šių įstatyminių teisės normų konkurencijai.
Pabrėžtina, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kaip beje ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, galimai pažeidžia ir dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą. Nepritarti Šiame specialiame įstatyme siekiama nustatyti specialiąsias darbuotojų, teikiančių tam tikras paslaugas ypač padidintos rizikos (ypač pavojingų ligų sergantiems asmenims ar tokių ligų židiniuose) sąlygomis, socialines garantijas, atsižvelgiant į Vyriausybės paskelbtas valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas. Esant Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo normų konkurencijai, viršenybė taikoma keičiamo įstatymo normoms. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-171
numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, kad šios nuostatos nedera su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent keičiamame įstatyme turi būti įtvirtinti visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka (analogiškai, kaip tai sureguliuota Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme). Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam teisiniam reguliavimui. Nepritarti Žr. į aukščiau išdėstytus argumentus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-171 3.
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.“ Pažymėtina, kad šioje dalyje formuluotė „sveikatos ar jos dalies praradimas“ bei keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinime ir turinyje formuluotės „netekus sveikatos“, „netekus dalies sveikatos“ teisės požiūriu nėra tikslios, todėl neaišku, apie kokius draudiminius įvykius čia kalbama. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-171
dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems mokėtina šioje dalyje nurodyta kompensacija, apibrėžti skirtingai, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-17
pildytinas, įtvirtinant įpareigojimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-171
į teisės technikos taisykles, įstatymo pavadinime, 1 straipsnio pavadinime ir jo pakeitimų esmėje brauktini skaičius ir žodis „IV skyriaus“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4631(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2020-03-17 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlomas patobulintas Įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
reikalų komitetas, 2020-03-171 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma patobulinta Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotė. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą ir pakeitimų esmę ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo IV skyriaus aštuntojo skirsnio pakeitimas Pakeisti IV skyriaus aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:“
reikalų komitetas, 2020-03-17 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įstatymo projektas pildytinas 2 straipsniu, reglamentuojančiu Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. kovo 20 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Matulas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas