Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą šiais atvejais:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) 2. Paskelbus darbdaviui paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.;
2) 3. Jeigu prastova skelbiama darbdaviui paskelbus prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.;
3) 4. Jeigu prastova paskelbta darbdaviui paskelbus prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.;
4) 5. Kalendorinį kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.;
5) 6. Darbdavys darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. 3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
banką, darbuotojui moka ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, taip pat darbuotojui Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka papildomai mokama išmoka už prastovą.
Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu atveju paskelbtos prastovos laikotarpiu moka ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;
laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII-2470 25, 37, 41 ir 42
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas. Karantinas galimai palies apie 500 tūkstančių darbuotojų, dirbančių viešbučių ir turizmo, maitinimo, transporto, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, įvairių paslaugų teikimo srityse.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK projektas);
2) Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 11, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Garantijų projektas);
3) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UĮ projektas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnį, prastova skelbiama, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Už prastovą darbdavys moka: pirmąją prastovos dieną vidutinį darbuotojo darbo užmokestį; už antrąją ir trečiąją dieną – du trečdalius darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio; nuo ketvirtosios prastovos dienos - keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatas, prastovos laikas nėra apmokamas. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, bedarbiams, dalyvaujantiems profesiniame mokyme, mokymo stipendija yra mokama atsižvelgiant į lankytas valandas. Stipendijos mokėjimas, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla, nėra numatytas. Minėtame įstatyme darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, kuriems paskelbta prastova, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo (toliau – užimtieji), subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nėra numatytas. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, būtų sumažintas darbuotojų atleidimų skaičius, apdraustiems asmenims kompensuoti dėl prastovos negautas pajamas arba jų dalį:
1) DK ir Garantijų projektais siūloma nustatyti, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 procentų MMA, taip pat 60 procentų MMA būtų mokama Garantijų įstatymo nustatyta tvarka, minėtame įstatyme įtvirtinant naują finansinę garantiją darbuotojams – išmoką už prastovą. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui (tiek valstybės tarnautojui, valstybės pareigūnui, tiek darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį) jam paskelbtos prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip MMA;
2) UĮ projektu:
a) siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdžius bedarbio profesinio mokymo teikėjo veiklą, siūloma tęsti jos mokėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu.
Bedarbiui būtų mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija;
b) siekiant užtikrinti, kad, nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri sudarytų 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA. Jei užimtajam prastova būtų paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui;
c) siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 3 mėnesių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu;
d) siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teikimo efektyvumo, siūloma nustatyti, kad darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Tikimasi, kad priėmus įstatymus bus išvengta tokių ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių kaip didelis darbuotojų atleidimų skaičius, jų negalėjimas užtikrinti savo ir šeimos minimaliųjų poreikių dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, įstatymų projektų įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų iškart nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės (laukiami rezultatai) aptarti šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sumažinti darbdaviams galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Garantijų projekte pateikiama nauja „išmokos už prastovą“ sąvoka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Garantijų projektu siūlomus pakeitimus, iki įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Ilgalaikio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į UĮ projektu siūlomus pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aptaro patvirtinimo“, pakeitimą. DK įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti kas mėnesį reikės skirti apie 553,412 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, iš jų:
1) DK ir Garantijų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti gali prireikti apie 250 mln. valstybės biudžeto lėšų Eur per mėnesį (skaičiuojant poreikį 0,5 mln. gyventojų mokėti už prastovas 60 proc. nuo MMA dydžio išmokas per mėnesį);
2) UĮ projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 303,412 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį, iš jų:
a) apie 412 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį mokymo stipendijoms mokėti;
b) apie 303 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį subsidijai darbo užmokesčiui mokėti (skaičiuojant, kad 0,5 mln. gyventojų būtų mokama maksimali subsidija darbo užmokesčiui (1 MMA). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „prastova“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „mokymo stipendija“, „subsidija darbo
užmokesčiui“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,,biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui šio straipsnio
mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą“. Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, todėl įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nustatyta, kokio dydžio darbo užmokestis turėtų būti mokamas darbuotojui prastovos laikotarpiui (siūloma formuluotė leistų kiekvienai biudžetinei įstaigai nustatyti skirtingus darbo užmokesčio dydžius prastovos laikotarpiu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys;
Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-171 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4626:
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,,biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu atveju paskelbtos prastovos laikotarpiu moka ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą“.
Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, todėl įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nustatyta, kokio dydžio darbo užmokestis turėtų būti mokamas darbuotojui prastovos laikotarpiui (siūloma formuluotė leistų kiekvienai biudžetinei įstaigai nustatyti skirtingus darbo užmokesčio dydžius prastovos laikotarpiu). Nepritarti. Sujungtame patobulintame projekte Nr. XIIIP-4617(2) biudžetinės įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojui nebeišskiriami iš kitų, ir šiems darbuotojams prastovos laikotarpiu, kaip ir visų kitų darbdavių darbuotojams, siūloma mokėti ne mažesnę kaip minimalios mėnesinės algos darbo užmokestį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Mykolas Majauskas, Monika Navickienė, 2020-03-171 Argumentai: Šiuo metu siūlomuose Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Užimtumo įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ne tik negalėdamas suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Tokiu atveju, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, ko pasekoje tokį užmokestį gaunantis darbuotojas dar gautų ir išmoką už prastovą, kuri sudaro 60 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi dviejų savaičių karantiną, tačiau egzistuoja didelė tikimybė, jog pandeminėms sąlygoms artimiausiu metu kintant į blogąją pusę, jis privalės būti pratęstas. Kai kurioms verslo šakoms, tokioms kaip turizmas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pan. paskelbtas karantinas reiškia visiškai arba beveik visiškai sustojusią veiklą, ko pasekoje jų apyvarta pasiekia pavojingai žemą lygį, potencialiai neleidžiantį mokėti ne tik iki tol mokėtų vidutinių atlyginimų savo darbuotojams, tačiau skatinantį darbuotojus išvis atleisti, siekiant išvengti bankroto. Tokiomis aplinkybėmis, net ir 40 proc. MMA mokėjimas darbuotojams paskelbus prastovą neapibrėžtą laiką daliai verslo gali tapti nepakeliama našta, kurią būtų bandoma spręsti ar bent palengvinti darbuotojų atleidimu.
Siekiant išvengti minėto scenarijaus ir išsaugoti darbo vietas, taip garantuojant greitesnį ekonomikos atsigavimą pasibaigus karantinui, yra tikslinga nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, tokiu atveju gaunamos išmokos dydį kilstelint iki 90 proc., paliekant MMA apribojimą tokioms išmokoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 1 straipsnio 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip „2) prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui moka ne mažiau kaip 40 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, taip pat darbuotojui Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka papildomai mokama išmoka už prastovą. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu atveju paskelbtos prastovos laikotarpiu moka ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;”. Nesvarstyti. Pasiūlymas sistemiškai apsvarstytas ir darbo užmokesčio kompensavimo darbdaviams dydžiai nustatyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24, 25, 35, 37, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹straipsniu Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4628(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4626 ir jį sujungti su komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4617 (įstatymo projektą Nr. XIIIP-4626 prijungti prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-4617). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė