Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo
dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą šiais atvejais:
negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per 1 darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.;
kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.;
kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.;
kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.;
5) 6. Darbdavys darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. 3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;
3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.“2 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus
ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 26 straipsnio 1 dalį, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (CSĮ 26 straipsnio
nedarbingumo pažymėjimai vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.
V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jiems mokama ligos išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad Koronaviruso inkubacinis periodas trunka apie dvi savaites, t. y. asmeniui ne iškart gali būti nustatytas susirgimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei taikomas gydymas, siekiant užtikrinti visuomenes sveikatą bei užkirsti kelią tolimesniam Koronaviruso plitimui, asmenims, atvykusiems iš rizikingomis priskirtų šalių (Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija), siūloma saviizoliacija. Pažymėtina, kad dėl saviizoliacijos asmenims nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, todėl pasitaiko atvejų, kai asmenys, siekdami neprarasti pajamų, eina į darbą arba slepia faktą, kad lankėsi rizikingomis priskirtų šalių ar turėjo kontaktą su Koronavisusu apsikrėtusiu asmeniu. Dėl susidariusios situacijos kyla poreikis tiek sudaryti sąlygas darbdaviams lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, tiek užtikrinti rizikos grupei priskirtų, bet dar Koronavirusu nesergančių asmenų teises, sudarant prielaidas jiems gauti valstybės socialinę paramą, skirtą kompensuoti jų negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengti ir teikiami Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame teisiniame reguliavime darbdaviams nenustatyta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatyti dalinį darbą, o nedarbo socialiniu draudimu draustiems asmenims – teisė gauti dalinio darbo išmoką minėtu atveju, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos negalima skelbti prastovos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, tiek nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka mokama asmenims, kurie dėl ekstremalios situacijos yra laikinai saviizoliuojami. Atsižvelgiant į tai, kad priimtam įstatymui įgyvendinti reikės parengti šio aiškinamojo rašto 11 punkte nurodyto teisės akto pakeitimą, siūlomą, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. balandžio 1 d.
Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sumažintas darbuotojų atleidimų skaičius, sudarant sąlygas užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti). Taip pat siūloma, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Kartu reglamentuojant nuotolinio darbo būtinybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas verslui ir jo plėtrai, nes sudarys teisines prielaidas darbdaviams savo darbuotojams nustatyti dalinį darbą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbs valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, taip mažinant dėl minėtos situacijos kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius darbdavio veiklai (pvz., veiklos apimčių sumažėjimas), kartu nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo kompensuoti negautas pajamas arba jų dalį. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau – CSĮ projektas). Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 4 punkte, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka būtų mokama ir tuo atveju, kai darbdavys dalinį darbą nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimui skirtos lėšos numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete. Šiuo metu galiojančiame CSĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos apibrėžime nenustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti būtų galima naudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti teisėtą dalinio darbo išmokoms skirtų lėšų panaudojimą, šiuo aspektu siūloma tobulinti minėtą nuostatą. Vadovaujantis sistemiškumo principu, siūloma, kad CSĮ projektas įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Dalinio darbo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. CSĮ projekto įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedo 2.4.2 papunktyje nustatyta, kad 2020 metais dalinio darbo išmokoms mokėti suplanuota 6,232 mln. Eur. Šiuo metu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dalinio darbo išmoka išmokėta kol kas nebuvo mokėta. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Įstatymų projektais siūloma nustatyti naują atvejį, kai apdraustiesiems būtų mokamos dalinio darbo išmokos, taip pat jiems taikomas prioritetas vykdant profesinį mokymą, antra, negalima numatyti, kiek darbdavių, kiek darbuotojui ir kokiam darbo laikui nustatytų dalinį darbą dėl paskelbtos valstybinio lygio ekstremaliosios situacijos, nurodyti lėšų poreikio priimtiems įstatymams įgyvendinti šiuo metu neįmanoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „dalinis darbas“, „dalinio darbo išmoka“, „valstybės lygio ekstremalioji situacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti papildomą atvejį, kada darbdavys gali skelbti prastovą, t. y. kai ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“. Svarstytina, ar siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, neturėtų būti tikslinamos kitos Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta pareiga paskelbus prastovą (visais atvejais) darbuotojui atvykti į darbovietę. 2. Svarstytinas įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 49 straipsnio 3¹ dalyje siūlomas reguliavimas, kadangi neaišku, ar jis nesukels praktinio taikymo problemų. Pažymėtina, kad net ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, faktas, jog darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turės būti patvirtintas sveikatos priežiūros specialistų. Be to, svarstytina, ar imperatyvių nuostatų įtvirtinimas dėl darbuotojo nušalinimo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo tik dėl to, kad jis nepareiškia sutikimo dirbti nuotoliniu būdu, nenumatant išimčių, yra proporcinga priemonė. 3.
projekto rengimą paskatinusias priežastis bei į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 ,,Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, svarstytina, ar tikslinga įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Manytina, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo jo paskelbimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-03-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-131 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4617: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prastovą, t. y. kai ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“.
Svarstytina, ar siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, neturėtų būti tikslinamos kitos Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta pareiga paskelbus prastovą (visais atvejais) darbuotojui atvykti į darbovietę. Pritarti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3¹ dalyje siūlomas reguliavimas, kadangi neaišku, ar jis nesukels praktinio taikymo problemų. Pažymėtina, kad net ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, faktas, jog darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turės būti patvirtintas sveikatos priežiūros specialistų. Be to, svarstytina, ar imperatyvių nuostatų įtvirtinimas dėl darbuotojo nušalinimo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo tik dėl to, kad jis nepareiškia sutikimo dirbti nuotoliniu būdu, nenumatant išimčių, yra proporcinga priemonė. Nepritarti. Darbuotojo nušalinimu nuo darbo siekiama apsaugoti kitų darbuotojų sveikatą. Įstatymo projektu siūloma darbuotoją, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, nušalinti nuo darbo, neleidžiant jam dirbti ir nemokant jam darbo užmokesčio tik tuomet, kai jis nesutinka dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikia darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu. Dirbant nuotoliniu būdu, darbuotojui mokamas visas jo darbo užmokestis.
Tuo atveju, kai galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra, ir darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą ir moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rengimą paskatinusias priežastis bei į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 ,,Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, svarstytina, ar tikslinga įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Manytina, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo jo paskelbimo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4617 ir jį sujungti su komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4626 (prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-4617 prijungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4626). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-171 Argumentai ir pasiūlymas: Pritarę LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai ir sujungdami įstatymo projektą Nr. XIIIP-4617 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4626 (prie įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4617 prijungdami įstatymo projektą Nr. 4626), siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
„1. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą,
kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka
atveju:
1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;
3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies
Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-172 Argumentai ir pasiūlymas: Siekdami suvienodinti ekstremalios situacijos terminą su vartojamu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4626, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-173 Argumentai ir pasiūlymas: Pritarę LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 3 pastabai ir siūlydami, kad įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo, siūlome išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d.“. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas sujungtas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė