Projekto lyginamasis variantas
skyriaus pakeitimas Pakeisti III skyrių ir jį išdėstyti taip:
16 straipsnis. Teisė į dalinio darbo išmoką Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą.:
kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą;
kuriems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. 17 straipsnis. Dalinio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos
Darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką ir nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą. Prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo priima gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakartotinai dėl dalinio darbo išmokų skyrimo tam pačiam darbuotojui darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo dalinio darbo išmokų, skirtų pagal ankstesnį kreipimąsi, mokėjimo paskutinės dienos. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojas kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms priima per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, o esant šio straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai – per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. 3 4. Dalinio darbo išmoka, negauta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 4 5. Jeigu dalinio darbo išmoką gaunantis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos ir nustatoma jo teisė į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, dalinio darbo išmoka jam nemokama.
Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių dalinio darbo išmoka nebuvo mokama, dalinio darbo išmokos mokėjimas tęsiamas, jeigu dar nepasibaigęs laikotarpis, kuriam buvo paskirta ši išmoka ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatšaukė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. 18 straipsnis. Dalinio darbo išmokos dydis, mokėjimo trukmė ir grąžinimas
išmokos dydis šio įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 procentų darbo laiko normos) proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, o šio įstatymo 16 straipsnio
mokama asmeniui šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalinio darbo išmokai šio įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento, o šio įstatymo 16 straipsnio 2 punkte nustatytu atveju – 30 procentų, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos. 2. Dalinio darbo išmoka šio įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju negali būti skiriama ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, o šio įstatymo 16 straipsnio
laikotarpiui. 3.
3Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santykiams,
įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui nemokumo bylą, ar darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Apie sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui panaikinimo darbdavys privalo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki šio sprendimo įsigaliojimo. Šioje dalyje nustatytu terminu neinformavus apie darbdavio sprendimo dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui panaikinimą, asmeniui permokėta suma išieškoma iš darbdavio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Dalinio darbo išmoka, išmokėta asmeniui, kuris dirbo nelegalų darbą, grąžinama šio įstatymo
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 26 straipsnio 1 dalį, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (CSĮ 26 straipsnio
nedarbingumo pažymėjimai vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.
V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jiems mokama ligos išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad Koronaviruso inkubacinis periodas trunka apie dvi savaites, t. y. asmeniui ne iškart gali būti nustatytas susirgimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei taikomas gydymas, siekiant užtikrinti visuomenes sveikatą bei užkirsti kelią tolimesniam Koronaviruso plitimui, asmenims, atvykusiems iš rizikingomis priskirtų šalių (Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija), siūloma saviizoliacija. Pažymėtina, kad dėl saviizoliacijos asmenims nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, todėl pasitaiko atvejų, kai asmenys, siekdami neprarasti pajamų, eina į darbą arba slepia faktą, kad lankėsi rizikingomis priskirtų šalių ar turėjo kontaktą su Koronavisusu apsikrėtusiu asmeniu. Dėl susidariusios situacijos kyla poreikis tiek sudaryti sąlygas darbdaviams lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, tiek užtikrinti rizikos grupei priskirtų, bet dar Koronavirusu nesergančių asmenų teises, sudarant prielaidas jiems gauti valstybės socialinę paramą, skirtą kompensuoti jų negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengti ir teikiami Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame teisiniame reguliavime darbdaviams nenustatyta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatyti dalinį darbą, o nedarbo socialiniu draudimu draustiems asmenims – teisė gauti dalinio darbo išmoką minėtu atveju, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos negalima skelbti prastovos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, tiek nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka mokama asmenims, kurie dėl ekstremalios situacijos yra laikinai saviizoliuojami. Atsižvelgiant į tai, kad priimtam įstatymui įgyvendinti reikės parengti šio aiškinamojo rašto 11 punkte nurodyto teisės akto pakeitimą, siūlomą, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. balandžio 1 d.
Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sumažintas darbuotojų atleidimų skaičius, sudarant sąlygas užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti). Taip pat siūloma, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Kartu reglamentuojant nuotolinio darbo būtinybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas verslui ir jo plėtrai, nes sudarys teisines prielaidas darbdaviams savo darbuotojams nustatyti dalinį darbą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbs valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, taip mažinant dėl minėtos situacijos kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius darbdavio veiklai (pvz., veiklos apimčių sumažėjimas), kartu nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo kompensuoti negautas pajamas arba jų dalį. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau – CSĮ projektas). Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 4 punkte, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka būtų mokama ir tuo atveju, kai darbdavys dalinį darbą nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimui skirtos lėšos numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete. Šiuo metu galiojančiame CSĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos apibrėžime nenustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti būtų galima naudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti teisėtą dalinio darbo išmokoms skirtų lėšų panaudojimą, šiuo aspektu siūloma tobulinti minėtą nuostatą. Vadovaujantis sistemiškumo principu, siūloma, kad CSĮ projektas įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Dalinio darbo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. CSĮ projekto įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedo 2.4.2 papunktyje nustatyta, kad 2020 metais dalinio darbo išmokoms mokėti suplanuota 6,232 mln. Eur. Šiuo metu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dalinio darbo išmoka išmokėta kol kas nebuvo mokėta. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Įstatymų projektais siūloma nustatyti naują atvejį, kai apdraustiesiems būtų mokamos dalinio darbo išmokos, taip pat jiems taikomas prioritetas vykdant profesinį mokymą, antra, negalima numatyti, kiek darbdavių, kiek darbuotojui ir kokiam darbo laikui nustatytų dalinį darbą dėl paskelbtos valstybinio lygio ekstremaliosios situacijos, nurodyti lėšų poreikio priimtiems įstatymams įgyvendinti šiuo metu neįmanoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „dalinis darbas“, „dalinio darbo išmoka“, „valstybės lygio ekstremalioji situacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,,apdraustieji, kuriems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją“. Siūloma nuostata tikslintina, kadangi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nėra jokios tvarkos, susijusios su darbdavio sprendimų dėl dalinio darbo nustatymo. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis bei į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 ,,Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, svarstytina, ar tikslinga įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Manytina, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo jo paskelbimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]