Projekto lyginamasis variantas
NR. X-296
straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Įstatymo taikymas
smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. 2. Dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos
kompensavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytas terminas prašymui paduoti buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4603(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Įstatymo taikymas
kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. 2. Dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.“
dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytas prašymo padavimo terminas buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 STRAIPSNIo PAKEITIMO, LIETUVOS
KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOs DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 (toliau – ŽKĮ) 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽKĮ projektas), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 (toliau
ŽAĮ įtvirtinti piniginio kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau jų atžvilgiu priimtas galutinis išteisinamasis nuosprendis;
laike nuostatas, įtvirtinant, kad nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų po 2000 m. rugsėjo 26 d., taip pat būtų sukurtas teisinis pagrindas skirti kompensaciją ŽKĮ nustatyta tvarka;
nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) minimalias ir maksimalias ribas, išplečiant galimybę teismui teisingai individualizuoti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės dydį, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 2662873, el. p. [email protected]) patarėjas
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti taikoma tik visiškai įsitikinus, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI skyriuje, nėra įmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje[1]. Šiuo aspektu pažymėtina, kad suėmimas, yra vienintelė kardomoji priemonė, kurią pritaikius baudžiamojo proceso metu, asmeniui visiškai atimama laisvė. Taigi, aptariama kardomoji priemonė maksimaliai apriboja asmens turimas teises bei laisves, kas neabejotinai suponuoja itin neigiamų išgyvenimų atsiradimą.
Dėl šios priežasties, aptariamų intensyvių suvaržymų patyrimas dar labiau kvestionuotinas tampa tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje asmuo yra išteisinimas t. y. konstatuojama, kad asmuo nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos arba nusikalstama veika apskritai padaryta nebuvo. Teisingumo ministerijos vertinimu, tokiais atvejais asmuo turi pagrįstą lūkestį, kad jam bus teisingai atlyginta už patirtus išgyvenimus ir nuostolius, kadangi aptariamo teismo sprendimo priėmimas kartu sukuria realias prielaidas abejoti ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumu. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ši nuostata atskleidžia tai, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas žalos atlyginimui už suėmime išbūtą laiką tik tuo atveju, jeigu asmuo patyrė žalą dėl neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo) pritaikymo. Dėl esamo teisinio reguliavimo, asmeniui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą už suėmime išbūtą laiką, yra įtvirtinta prievolė įrodyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo taikyta neteisėtai, kartu pagrįsti, kad dėl neteisėto suėmimo jis patyrė žalą.
Teisingumo ministerijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas nepagrįstai užkrauna asmenims, patyrusiems intensyviausius laisvės suvaržymus, papildomą įrodinėjimo naštą, kuri yra vertintina skeptiškai teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principų kontekste. Kartu, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų išreikštas valstybės solidarumas asmenims, kurie patyrė pačius griežčiausius laisvės suvaržymus, nors CK 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais t. y. valstybė gali numatyti įstatymuose pagrindus, kuriais vadovaujantis asmeniui galima suteikti piniginę kompensaciją, nepriklausomai nuo valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų teisėtumo. Galiojančio teisinio reguliavimo analizė suponuoja išvadą, kad šiuo metu ŽAĮ nuostatos ne tik, kad nepalengvina galimai nepagrįstai praeityje suimtų asmenų teisinės padėties, bet ir nustato papildomas teisines kliūtis gauti žalos atlyginimą, kurios įveikiamos pasitelkiant sudėtingus teisinius procesus (kreipimąsi į teismą dėl suėmimo neteisėtumo vertinimo ir kt.), o šių teisinių procesų rezultatas taip pat nėra nuspėjamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtintos nuostatos, kuriose būtų numatytas pagrindas išmokėti asmenims pinginę kompensaciją už suėmime išbūtą laiką, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo yra išteisinamas, nepriklausomai nuo to, ar griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, buvo taikyta teisėtai, ar ne.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublika galiojančiu teisiniu reguliavimu išsiskiria ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kurių didžioji dauguma turi specialiuose įstatymuose įtvirtinę nuostatas, kuriose numatyta galimybė gauti asmenims kompensaciją už suėmime išbūtą laiką, jeigu jų atžvilgiu yra priimamas išteisinamas nuosprendis, nevertinant paskirtos kardomosios priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pavyzdžiui, Estijoje galioja įstatymas dėl kompensacijos už žalą, padarytą vykdant nusikalstamos veikos tyrimą[2]. Laisvės atėmimo atvejais turtinė ir neturtinė žala atlyginama pagal dienos normą už kiekvieną kalendorinę dieną, kuri prasidėjo taip, kad kompensacijos reikalaujančiam asmeniui buvo atimta laisvė, nepriklausomai nuo to ar laisvė jam atimta buvo pagrįstai ar ne, tačiau jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat Slovakijoje numatyta, kad valstybė yra atsakinga už žalą, padarytą neteisėtu areštu, sulaikymu, įkalinimu ir pan. reikalaujamą kompensaciją gali sudaryti turtinė (reali turtinė žala, teismo mokesčiai, prarastos pajamos ir kt.), vienintelė sąlyga gauti kompensaciją yra ta, kad asmuo buvo galutiniu teismo nuosprendžiu išteisintas, taigi Slovakijoje suimtiems asmenims, kurie galutiniu teismo sprendimu buvo išteisinti, nereikia įrodinėti suėmimo skyrimo neteisėtumo fakto. Švedijoje[3] numatyta, kad piniginė ir neturtinė žalos atlyginama visiems asmenims, sulaikytiems įtariant nusikaltimo padarymu ir vėliau išteisintiems, asmenys turi teisę į kompensaciją nepriklausomai nuo to ar suėmimas jiems buvo taikytas teisėtai.
Atsižvelgiant į pateiktus Europos Sąjungos valstybių teisinio reguliavimo pavyzdžius, konstatuotina, kad dabartinis nacionalinis teisinis reguliavimas atsilieka nuo progresyvių Europos Sąjungos valstybių, kadangi nacionalinė teisėje nėra įtvirtintas tokio pobūdžio kompensavimo mechanizmas. 2. ŽKĮ 20 straipsnyje yra įtvirtinta šio įstatymo galiojimo laike taisyklė, kurioje numatyta, kad pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. Tačiau Teisingumo ministerijos vertinimu, priimant aptariamą teisės aktą nebuvo visapusiškai įvertintos viso tokio pobūdžio įstatymo galiojimo laike taisyklės įtvirtinimo pasekmės. Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas sukūrė tokią situaciją, kad asmenims, kuriems žala smurtiniais nusikaltimai buvo padaryta iki 2005 m. liepos 1 d., negalėjo gauti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensacijos, nors galutinis teismo sprendimas, kuriuo asmenys buvo neginčijami pripažinti kaltais dėl padaryto smurtinio nusikaltimo, buvo priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Manytina, kad KŽĮ 20 straipsnyje buvo ydingai suformuluota galiojimo laike taisyklė, kadangi įstatyme įtvirtintų teisių atsiradimas buvo susietas ne su teisiškai reikšmingu faktu – galutiniu ir neskundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, o su formaliu faktiniu smurtinės nusikalstamos veikos padarymo laiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl teisės į kompensaciją dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos, turėjo būti akcentuojamas ne faktinis žalos padarymo momentas, kuris gali kisti net baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o galutinis teismo sprendimas.
Pažymėtina, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra teisiškai reikšmingas faktas, kuris asmenims sukuria atitinkamas teises bei pareigas. Nagrinėjamo teisinio reguliavimo kontekste yra svarbu tai, kad tik galutiniu ir neskundžiamu teismo nuosprendžiu yra konstatuojama, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, bei nustatoma tuo nusikaltimu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Dėl šios priežasties, esamas teisinis reguliavimas nepagrįstai užkirto kelią nukentėjusiems, kurių nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję KŽĮ įstatymo priėmimo metu, gauti valstybės kompensaciją KŽĮ tvarka, kas neabejotinai prieštarauja teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams. 3. BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau Teisingumo ministerijos vertinimu, šiuo metu nustatytos asmeniui skirtinos įmokos dydžio ribos yra per siauros, siekiant užtikrinti tinkamą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
naują piniginės kompensacijos ne teismo tvarka rūšį, kuri galėtų būti skiriama asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o jų atžvilgiu baudžiamojoje byloje buvo priimtas galutinis (įsiteisėjęs) teismo išteisinamasis nuosprendis.
Šios kompensacijos tikslas yra kompensuoti asmens patirtą realią turtinę žalą, dėl jam pritaikytos pačios griežčiausios kardomosios priemones, nevertinant ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos metu taikyto suėmimo teisėtumo. Siūlomame ŽAĮ projekte numatoma, kad asmuo turės teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio (1900 Eur) kompensaciją ne teismo tvarka, suėmimo pritaikymo patirtiems padariniams kompensuoti (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; socialines ir kitas išmokas). Šis dydis pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kompensacijos dydį (50 BSI), kuri skirta kompensuoti pranešėjo patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo. Taip pat į tai, kad ŽAĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta 2900 Eurų dydžio suma, kuri gali būti ne teismo išmokėta asmenims, siekiant atlyginti patirtą turtinę žalą, tuo atveju, jeigu valstybė pripažįsta, kad asmens atžvilgiu suėmimas buvo taikytas neteisėtai. Kadangi siūlomais pakeitimais yra siekiama kompensuoti patirtą turtinę žalą nepriklausomai nuo kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo teisėtumo, siūloma įtvirtinti suma yra adekvačiai mažesnė.
Manytina, kad tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad suėmimo paskyrimo teisėtumo klausimas nėra vertinamas, yra pakankama asmens patirtiems suėmimo padariniams atlyginti, kadangi visuomet yra rizika, jog net ir asmens atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, suėmimas taikymas gali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, ir teisė į žalos atlyginimą toks asmuo apskritai neįgytų. ŽAĮ projekte taip pat įtvirtinamos formalios sąlygos, kurios turės būti įgyvendintos, siekiant gauti kompensaciją. Pažymėtina, kad asmuo turės teisę pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą skirti kompensaciją Teisingumo ministerijai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo to laiko, kai buvo priimtas galutinis išteisinamasis nuosprendis. Prie prašymo privalomai pridedami dokumentai, patvirtinantys prašomos, kompensacijos dydį, asmens tapatybę, taip pat įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti suėmimą ir galutinis išteisinamasis nuosprendis. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo skirti kompensaciją ir visų jai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo turės pateikti asmeniui motyvuotą rašytinį sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, arba motyvuotą rašytinį atsisakymą ją skirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsisakyti skirti kompensaciją Teisingumo ministerija galės tik tuo atveju, jeigu nėra pateikti visi aukščiau nurodyti dokumentai arba žala jau buvo atlyginta ne teismo tvarka, arba asmuo kreipėsi į teismą šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šiomis nuostatomis yra užtikrinama, kad asmuo neturėtų teisės gauti pakartotinės išmokos t. y. tuo atveju, jeigu asmeniui ne teismo tvarka atlyginama žala už neteisėtą suėmimą ar asmuo yra kreipęsis į teismą CPK tvarka dėl didesnės žalos, negu numatyta ŽAĮ, atlyginimo. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad kompensacijos dėl suėmimo paskyrimas neužkerta kelio asmeniui kreiptis į teismą CPK tvarka, kur jis galės įrodinėti suėmimo neteisėtumo faktą ir prašyti atlyginti patirtą žalą, tačiau galutinė priteistina suma privalės būti mažintina ta dalimi, kuria išmokėta kompensacija siūlomo ŽAĮ projekto 2 straipsnio tvarka. Atžvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad siūlomu ŽAĮ projektu nacionalinėje teisė bus įtvirtintas progresyvus kompensavimo mechanizmas, kuris užtikrintų valstybės solidarumą asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pritaikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė, bet galutiniu teismo sprendimu kaltinimai, pateikti šiems asmenims, nepasitvirtino. Taip pat pažymėtina, kad šio mechanizmo įtvirtinimas nacionalinėje teisėje atitiks Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, kurie jau ilgą laiką numato galimybė asmenims suteikti kompensacija už atimtą laisvę, nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų ar institucijų veiksmų teisėtumo. Taip pat, atsižvelgiant į papildomų biudžeto lėšų poreikį, siūlome nustatyti vėlesnę ŽAĮ įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d. 2.
ŽKĮ 20 straipsnyje įtvirtintą įstatymo galiojimo laike taisyklę, numatant, kad dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Kartu įtvirtinant, kad dėl siūlomų pakeitimų asmenys turėtų teisę kreiptis dėl žalos kompensavimo į kompetentingą instituciją per dešimt metų, nuo siūlomų ŽKĮ projekto įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, bus įtvirtinta galimybė asmenims, nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų, gauti kompensaciją, tuo atveju, jeigu įstatymo priėmimo metu baudžiamasis procesas dėl aptariamų nusikaltimų dar nebuvo pasibaigęs. Tokiu būdu bus užtikrintas teisinio tikrumo principas nukentėjusiems, kurie dėl ydingo teisinio reguliavimo, negavo kompensacijos už žalą, padarytą sunkiais ar labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais. Pažymėtina, kad ŽKĮ projektu siūlomą kompensuoti tik sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais padarytą žalą todėl, kad įstatymo priėmė metu teisę į kompensaciją galėjo įgyvendinti tik nuo aptariamo sunkumo smurtinių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys. Taip pat, atsižvelgiant į papildomų biudžeto lėšų poreikį, siūlome nustatyti vėlesnę ŽKĮ įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d. 3. BK projektu siūloma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), dydžio ribas, numatant, kad asmeniui teismas galėtų paskirti nuo 10 iki 250 MGL (galiojantis reguliavimas nustato įmoko ribas nuo 5 iki 125 MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad šių pakeitimų esmė yra pakankamai padidinti viršutines įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo ribas, siekiant sukurti prielaidas teismams turėti platesnę diskreciją skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.
Siūlomi pakeitimai užtikrins, kad teismas galės paskirti adekvataus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri labiau atitiks asmens turtinę padėtį, taip pat padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą bei kitas, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas, aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinio reguliavimo, kuris suteikia platesnę diskreciją teismui atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, įtvirtinimas, padeda užtikrinti teisingo sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas esminės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti siūlomas ŽKĮ projekto nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtins prašymo skirti kompensaciją už suėmime išbūtą laiką formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti reikės iki 70 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti siūlomo ŽAĮ projekto 2 straipsnyje įtvirtintą kompensavimo ne teismo tvarka mechanizmą. Pažymėtina, kad lėšų poreikis apskaičiuotas įvertinus 2017 – 2019 m. suėmimų taikymo ir išteisinamų nuosprendžių santykio statistiką, kuri atskleidė, kad
išteisintas 471 asmuo, iš jų 25 buvo suimti; 2019 m. – 302 išteisinti asmenys, iš jų 10 buvo suimti. Taigi prognozuotina, kad per metus gali tekti suteikti iki 1900 Eur kompensaciją vidutiniškai 32 asmenims, kas per metus sudaro 60,8 tūkst.
Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra aiškus asmenų, kurie kreipsis dėl sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimo už 2000-2005 m. laikotarpį, skaičius, galima daryti tik preliminarias prognozes dėl papildomų išlaidų, kurių reikės įstatymo projekto įgyvendinimui. Kadangi planuojama pakeisti Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį, dvigubai padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (toliau – NNNAF) dydį nuo 10 iki 250 MGL, kurios yra pagrindinis lėšų šaltinis kompensacijoms išmokėti, planuojama, kad atitinkamai išaugs įplaukos į NNNAF. 2018 m. į NNNAF surinkta 726 tūkst. Eur, 2019 m. 733 tūkst. Eur, per pastaruosius trejus metus kasmet iš NNNAF išmokama vidutiniškai apie 700 tūkst. Eur. Todėl preziumuotina, kad Įstatymo projekto įgyvendinimui gali papildomai reikėti nuo 188 tūkst. iki 700 tūkst. Eur, priklausomai nuo konkretaus asmenų skaičiaus ir šios išlaidos būtų apmokamos iš esamų NNNAF lėšų bei nurodytų papildomų finansinių įplaukų į jį. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kompensavimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „smurtiniai nusikaltimai“, „nusikaltimas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. [2] Süüteomenetluses tekitatud kahju hüvitamise seadus [3] Lagen om ersättning vid frihetsberövanden och andra tvångsåtgärder,Swedish Code of Statutes 1998:714
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žalos kompensavimo įstatymo (toliau – SNPŽKĮ) galiojančios redakcijos 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Pagal šį įstatymą žala kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų (past. – pabraukta mūsų) smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala“. Žodžiai
„tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų“, juos aiškinant lingvistiškai,
reiškia, kad dėl anksčiau padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala šio įstatymo nustatyta tvarka neturėtų būti kompensuojama be jokių išimčių. Dėl to manytina, kad naujoji SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalis sistemiškai nedera su 1-ąja dalimi, kadangi 2-ojoje dalyje nustatoma, kad ir dėl iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala tam tikrais atvejais galėtų būti kompensuojama. 2. Žala pagal SNPŽKĮ 20 straipsnio 1 dalį kompensuojama priklausomai nuo to, kada buvo padaryta nusikalstama veika („tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala“), t. y. joje įtvirtintas aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos padarymo laiko kriterijus. Tuo tarpu naujojoje SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalyje šalia nusikalstamos veikos padarymo laiko kriterijaus siūloma įtvirtinti galutinio sprendimo baudžiamajame procese priėmimo kriterijų („žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.“). Šis pasiūlymas diskutuotinas.
Šis pasiūlymas diskutuotinas. Pažymėtina, jog teisės į kompensaciją pripažinimas pagal SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalį priklausytų nuo daugybės baudžiamojo proceso trukmę ir galutinio sprendimo priėmimo momentą („po 2005 m. liepos 1 d.“) galėjusių lemti aplinkybių – pavyzdžiui, nuo bylos sudėtingumo, asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio, valdžios institucijų elgesio organizuojant bylos procesą, taip pat nuo to, ar byla buvo nagrinėjama apeliacine bei kasacine tvarka, ar bylos nagrinėjimą teko atidėti ir kt. Aptariamos teisės pripažinimą nemaža dalimi lemtų ir tai, ar smurtinis nusikaltimas buvo padarytas projekte nurodyto laikotarpio („nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d.“) intervalo pradžioje, ar pabaigoje, kadangi kuo vėliau padaryta nusikalstama veika, tuo didesnė tikimybė, kad galutinis sprendimas baudžiamajame procese buvo priimtas jau po 2005 m. liepos
priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą teisės į kompensaciją pripažinimas pagal SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalį nemaža dalimi priklausytų ne tik nuo to, ar asmuo tam tikru laikotarpiu realiai patyrė žalą, kurios kaltininkas jam neatlygino, bet ir nuo grynai atsitiktinio pobūdžio aplinkybių. Manytina, jog išvardintų priežasčių nulemti asmenų, kurie nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. tapo smurtinių nusikaltimų aukomis ir su kuriais susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose galutiniai sprendimai buvo priimti iki 2005 m. liepos 1 d., ir asmenų, tuo pačiu laikotarpiu tapusių smurtinių nusikaltimų aukomis ir su kuriais susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose galutiniai sprendimai buvo priimti jau po 2005 m. liepos 1 d., teisinės padėties skirtumai yra nepakankami tam, kad jų atžvilgiu būtų galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą.
Būtų nelogiška, jeigu teisės į kompensaciją pripažinimas priklausytų, pavyzdžiui, nuo to, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu slėpėsi nuo teisėsaugos institucijų, tokiu būdu užtęsdamas visą baudžiamojo proceso trukmę, taip pat nuo to, ar kažkas iš baudžiamojo proceso subjektų teikė apeliacinius skundus nagrinėjant bylą teisme ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti nuostatų, teisės į kompensaciją pripažinimą siejančių su galutinio sprendimo baudžiamajame procese priėmimo momentu. 3. SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų“ kritikuotina dėl kelių priežasčių. 3.1. SNPŽKĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad smurtinis nusikaltimas yra „Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Fondo programos vykdytojas“. Nei iš įstatymo projekto, nei iš galiojančios redakcijos SNPŽKĮ nuostatų nėra aišku, kas būtų laikoma „sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais“. 3.2.
d. padarytų smurtinių nusikaltimų buvo padaryti galiojant ankstesniajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), pagal kurį jie ir buvo kvalifikuojami teismų baigiamuosiuose aktuose (išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal atsakomybę švelninančius naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius). Dėl to, siekiant garantuoti tinkamą teisės į kompensaciją įgyvendinimą, kartu reikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame BK įtvirtintus nusikaltimus būtų galima pripažinti smurtiniais projektu keičiamo SNPŽKĮ kontekste, kadangi galiojančios redakcijos SNPŽKĮ nurodyti smurtiniai nusikaltimai išimtinai siejami tik su dabar galiojančiame BK įtvirtintomis nusikalstamų veikų sudėtimis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
aktus turėtų priimti ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021 m. balandžio 28 d. Nr. 102-P-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – SNPŽKĮ) galiojančios redakcijos 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Pagal šį įstatymą žala kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų (past. – pabraukta mūsų) smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala“. Žodžiai „tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų“, juos aiškinant lingvistiškai, reiškia, kad dėl anksčiau padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala šio įstatymo nustatyta tvarka neturėtų būti kompensuojama be jokių išimčių.
Dėl to manytina, kad naujoji SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalis sistemiškai nedera su 1-ąja dalimi, kadangi 2-ojoje dalyje nustatoma, kad ir dėl iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala tam tikrais atvejais galėtų būti kompensuojama. Pritarti iš dalies Rengėjai – Teisingumo ministerija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – SNPŽKĮ) projektu siekiama praplėsti smurtinių nusikaltimų sąrašą, tačiau ir užtikrinti, kad naujuoju sąrašu ir didesnėmis kompensacijomis galėtų pasinaudoti tam tikras ratas labiausiai nukentėjusių asmenų. Iš esmės dabartiniu projektu taip pat yra siūloma numatyti apribojimus, susijusius su padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumu, galimybė kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą asmenims už iki 2005 m. liepos 1 d. padarytus nusikaltimus siejama tik su sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais. Šio įstatymo projekto kontekste sutiktina, kad siūlomos įtvirtinti nuostatos nebuvo suderintos su galiojančio SNPŽKĮ 20 straipsnio 1 dalimi, todėl teikiama patikslinta redakcija: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Įstatymo taikymas
šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. 2.
2Dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m.
liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.“ Taip pat Komitete tobulinant įstatymo projektą buvo atkreiptas rengėjų dėmesys, kad pastarąjį kartą 2019 m. keičiant šį įstatymą (LRV įstatymo projektas), įgyvendinimo nuostatose buvo padaryta klaida, todėl liko neįgyvendinamos tam tikros nuostatos. Dėl žemiau pažymėtų nuostatų buvo gautas buvusio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus prašymas ištaisyti klaidą, nes 20 str. ir 2 str. baigiamosios nuostatos prieštarauja tarpusavyje. 2019 m. buvo priimta tokia įstatymo baigiamųjų nuostatų redakcija:
20 straipsnis. Įstatymo taikymas Pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. 3. Prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Teisingumo ministerija (rengėjai):
Dėl buvusio įstatymo galiojimo taisyklių buvo iškeltas klausimas, ką šiuo atveju galima pakeisti, kadangi įstatymas jau yra priimtas ir 2019 m. įsigaliojęs. Ar įmanoma pateikti būtent to įstatymo įsigaliojimo nuostatų pakeitimo projektą?
Aptariamu įstatymu buvo siekiama praplėsti smurtinių nusikaltimų sąrašą ir užtikrinti, kad tik dėl lengvesnių smurtinių nusikaltimų, t. y. naujuoju sąrašu ir didesnėmis kompensacijomis galėtų pasinaudoti tik po to įstatymo įsigaliojimo (2019 m.) nukentėję asmenys (tik dėl lengvesnių smurtinių nusikaltimų). Iš esmės ir dabar svarstomu projektu taip pat yra siūloma numatyti apribojimus, susijusius su padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumu, t. y. numatyta galimybė kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą asmenims už iki 2005 m. liepos 1 d. padarytus nusikaltimus, siejamus tik su sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra numatyti galimybę gauti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensaciją nukentėjusiems asmenims, kurių atžvilgiu vykstančio (bet ne pasibaigusio) baudžiamojo proceso metu buvo priimtas SNPŽKĮ, tačiau dėl neteisingai įtvirtintos aptariamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, aptariami nukentėjusieji neįgijo teisės į kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti galiojimo laike taisyklę, numatančią, kad asmuo turi teisę į kompensaciją tik tuo atveju, jeigu SNPŽKĮ buvo priimtas tebevykstančio baudžiamojo proceso metu. Teisingumo ministerijos vertinimu, nukentėjusieji, kurių baudžiamasis procesas baigėsi ir buvo priimtas galutinis sprendimas iki SNPŽKĮ įsigaliojimo, negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad jiems būtų įtvirtinta retrospektyvi teisė į kompensaciją, todėl nesiejant teisės į kompensaciją su galutinio teismo sprendimu, nepamatuotai padidintų būsimų kompensacijų skaičių. Taip pat privalo būti atsižvelgta ir į realias valstybės finansines galimybes.
Analizuojant prieita prie išvados, kad jau du metus galiojančio įstatymo pakeisti negalima, tačiau dabar siūloma redakcija iš dalies išspręs kompensacijų galimybę labiausiai nukentėjusiems asmenims, t. y. nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priklausomai nuo to, kada buvo padaryta nusikalstama veika („tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala“), t. y. joje įtvirtintas aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos padarymo laiko kriterijus. Tuo tarpu naujojoje SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalyje šalia nusikalstamos veikos padarymo laiko kriterijaus siūloma įtvirtinti galutinio sprendimo baudžiamajame procese priėmimo kriterijų („žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.“). Šis pasiūlymas diskutuotinas. Pažymėtina, jog teisės į kompensaciją pripažinimas pagal SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalį priklausytų nuo daugybės baudžiamojo proceso trukmę ir galutinio sprendimo priėmimo momentą („po 2005 m. liepos 1 d.“) galėjusių lemti aplinkybių – pavyzdžiui, nuo bylos sudėtingumo, asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio, valdžios institucijų elgesio organizuojant bylos procesą, taip pat nuo to, ar byla buvo nagrinėjama apeliacine bei kasacine tvarka, ar bylos nagrinėjimą teko atidėti ir kt. Aptariamos teisės pripažinimą nemaža dalimi lemtų ir tai, ar smurtinis nusikaltimas buvo padarytas projekte nurodyto laikotarpio („nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d.“) intervalo pradžioje, ar pabaigoje, kadangi kuo vėliau padaryta nusikalstama veika, tuo didesnė tikimybė, kad galutinis sprendimas baudžiamajame procese buvo priimtas jau po 2005 m. liepos 1 d.
Taigi priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą teisės į kompensaciją pripažinimas pagal SNPŽKĮ 20 straipsnio 2 dalį nemaža dalimi priklausytų ne tik nuo to, ar asmuo tam tikru laikotarpiu realiai patyrė žalą, kurios kaltininkas jam neatlygino, bet ir nuo grynai atsitiktinio pobūdžio aplinkybių. Manytina, jog išvardintų priežasčių nulemti asmenų, kurie nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. tapo smurtinių nusikaltimų aukomis ir su kuriais susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose galutiniai sprendimai buvo priimti iki 2005 m. liepos 1 d., ir asmenų, tuo pačiu laikotarpiu tapusių smurtinių nusikaltimų aukomis ir su kuriais susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose galutiniai sprendimai buvo priimti jau po 2005 m. liepos 1 d., teisinės padėties skirtumai yra nepakankami tam, kad jų atžvilgiu būtų galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Būtų nelogiška, jeigu teisės į kompensaciją pripažinimas priklausytų, pavyzdžiui, nuo to, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu slėpėsi nuo teisėsaugos institucijų, tokiu būdu užtęsdamas visą baudžiamojo proceso trukmę, taip pat nuo to, ar kažkas iš baudžiamojo proceso subjektų teikė apeliacinius skundus nagrinėjant bylą teisme ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti nuostatų, teisės į kompensaciją pripažinimą siejančių su galutinio sprendimo baudžiamajame procese priėmimo momentu.
Nepritarti Įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra numatyti galimybę gauti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensaciją nukentėjusiems asmenims, kurių atžvilgiu vykstančio (bet ne pasibaigusio) baudžiamojo proceso metu buvo priimtas SNPŽKĮ, tačiau dėl neteisingai įtvirtintos aptariamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, aptariami nukentėjusieji neįgijo teisės į kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti galiojimo laike taisyklę, numatančią, kad asmuo turi teisę į kompensaciją tik tuo atveju, jeigu SNPŽKĮ buvo priimtas tebevykstančio baudžiamojo proceso metu. Teisingumo ministerijos vertinimu, nukentėjusieji, kurių baudžiamasis procesas baigėsi ir buvo priimtas galutinis sprendimas iki SNPŽKĮ įsigaliojimo, negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad jiems būtų įtvirtinta retrospektyvi teisė į kompensaciją, todėl nesiejant teisės į kompensaciją su galutinio teismo sprendimu, nepamatuotai padidintų būsimų kompensacijų skaičių. Taip pat ir atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų“ kritikuotina dėl kelių priežasčių. 3.1. SNPŽKĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad smurtinis nusikaltimas yra „Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Fondo programos vykdytojas“.
Nei iš įstatymo projekto, nei iš galiojančios redakcijos SNPŽKĮ nuostatų nėra aišku, kas būtų laikoma „sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais“. 3.2. Taip pat pastebėtina, jog dalis nuo 2000 m. rugsėjo
ankstesniajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (BK redakcija iki
baigiamuosiuose aktuose (išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal atsakomybę švelninančius naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius). Dėl to, siekiant garantuoti tinkamą teisės į kompensaciją įgyvendinimą, kartu reikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame BK įtvirtintus nusikaltimus būtų galima pripažinti smurtiniais projektu keičiamo SNPŽKĮ kontekste, kadangi galiojančios redakcijos SNPŽKĮ nurodyti smurtiniai nusikaltimai išimtinai siejami tik su dabar galiojančiame BK įtvirtintomis nusikalstamų veikų sudėtimis. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad siūlomi apribojimai yra siejami su SNPŽKĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 07 14 iki 2009 03 01) 2 straipsnyje įtvirtinta smurtinio nusikaltimo sąvoka, kuri numatė, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti galiojimo atgal taisyklė yra siejama su SNPŽKĮ reguliavimu, kuris galiojo priimant aptariamą įstatymą.
Taigi, galiojusioje redakcijoje buvo aiškiai įtvirtinta, kad smurtiniais nusikaltimais laikomos atitinkamo pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į atitinkamą objektą (gyvybė, sveikata, seksualinis apsisprendimas ir kt.). Teisingumo ministerijos vertinimu, siekiant numatyti galimybę nukentėjusiems, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas tebevyko SNPŽKĮ priėmimo metu, bet žala jiems buvo padaryta iki 2005 m. liepos 1 d., gauti kompensaciją, įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinama, už kokio pavojingumo smurtinių nusikaltimų padarymą asmuo gali gauti kompensaciją. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kad neįtvirtinus konkrečių kategorijų (sunkūs ir labai sunkūs smurtiniai nusikaltimai), iki 2005 m. liepos 1 dienos nukentėję asmenys galėtų gauti kompensaciją už smurtines nusikalstamas veikas, kurios buvo įtrauktos į SNPŽKĮ pagrindu suformuotą smurtinių nusikaltimų sąrašą net po 2019 m. atliktų pakeitimų, kas sukurtų prielaidas nepagrįstai pastatyti šiuos asmenis į geresnę teisinę padėtį, negu tie, kurie nukentėjo po 2005 m. liepos 1 d. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis SNPŽKĮ nuostatomis, konkretų smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Teisingumo ministerija (pavyzdžiui, Teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 1R-88 „Dėl Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“), todėl jame aiškiai galima išskirti, kurios smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos atitinka sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategoriją.
Taip pat, manytina, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis iki
smurtiniais projektu keičiamo SNPŽKĮ kontekste, galėtų būti įtvirtinti Teisingumo ministro įsakymu, todėl šiuo aspektu keisti Vyriausybės siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo pagrindo nėra. „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki 2021 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytas terminas prašymui paduoti buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4603(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė