Projektas lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Išmanusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu, naudojant skaitmenines medijas ir išmaniąsias
technologijas.“
2Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – su jaunimu dirbančios organizacijos darbuotojo vykdomas darbas su jaunimu, įskaitant nuotolinį darbą, apimantis informacijos jauniems žmonėms, sprendžiant jiems rūpimus klausimus, teikimą vienoje vietoje.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jaunimo politiką įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
galios 3 straipsnio 4 dalį. „4. Viešoji įstaiga Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, kurios steigėjos yra jaunimo politiką įgyvendinanti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ir asociacija Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, įgyvendina ir
(ar) administruoja tarptautines ir Europos Sąjungos programas jaunimo politikos srityje. Šios funkcijos finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Darbas su jaunimu ir jo formos
subjektai, vadovaudamiesi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, vadovaudamosi darbo su jaunimu principais, nurodytais šio įstatymo 6 straipsnyje. Darbo su jaunimu tikslinė grupė – jaunimas. 2.
2Išskiriamos šios darbo su jaunimu formos:
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2,
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Išmanieji darbo su jaunimu metodai – skaitmeninėmis
medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.“
2Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – su jaunimu dirbančios organizacijos vykdomas darbas su jaunimu, įskaitant nuotolinį darbą, apimantis informacijos jaunimui, sprendžiant jam rūpimus klausimus, teikimą vienoje vietoje.“
3Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Mokinių savivalda – mokinių teisė demokratiniais principais
rinktis ir atstovauti savo interesams sprendžiant sau aktualias problemas.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jaunimo politiką įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
galios 3 straipsnio 4 dalį. „4. Viešoji įstaiga Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, kurios steigėjos yra jaunimo politiką įgyvendinanti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ir asociacija Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, įgyvendina ir
(ar) administruoja tarptautines ir Europos Sąjungos programas jaunimo politikos srityje. Šios funkcijos finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
3Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Jaunimo politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 d. teikia savivaldybės administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.“
4Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 d. teikia Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.“3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jaunimo reikalų taryba – yra jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomeninė patariamoji institucija taryba, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principu sudaroma principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika Lietuvos Respublikoje susijusius klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų.
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Darbas su jaunimu ir jo formos 1.
Darbą su jaunimu atlieka jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, kiti subjektai, vadovaudamiesi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, vadovaudamosi darbo su jaunimu principais, nurodytais šio įstatymo 6 straipsnyje. Darbo su jaunimu tikslinė grupė – yra jaunimas. 2. Išskiriamos šios darbo su jaunimu formos:
ir taikomi išmanieji darbo su jaunimu metodai. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų formų darbo su jaunimu formų turinį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto
lyginamasis variantas
2,
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Išmanieji darbo su jaunimu metodai – skaitmeninėmis
medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.“
2Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jaunam žmogui aktualiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, dirbant kartu su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, užtikrinant jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą.“
3Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Mokinių savivalda – mokinių teisė demokratiniais principais
rinktis ir atstovauti savo interesams sprendžiant sau aktualias problemas.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jaunimo politiką įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
galios 3 straipsnio 4 dalį. „4. Viešoji įstaiga Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, kurios steigėjos yra jaunimo politiką įgyvendinanti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ir asociacija Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, įgyvendina ir
(ar) administruoja tarptautines ir Europos Sąjungos programas jaunimo politikos srityje.
Šios funkcijos finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
3Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jaunimo politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais
metais iki balandžio 1 d. teikia savivaldybės administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.“
4Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 d. teikia Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.“3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jaunimo reikalų taryba – yra jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomeninė patariamoji institucija taryba, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principu sudaroma principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika Lietuvos Respublikoje susijusius klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų.
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Darbas su jaunimu ir jo formos 1.
Darbą su jaunimu atlieka jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, kiti subjektai, vadovaudamiesi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, vadovaudamosi darbo su jaunimu principais, nurodytais šio įstatymo 6 straipsnyje. Darbo su jaunimu tikslinė grupė – yra jaunimas. 2. Išskiriamos šios darbo su jaunimu formos:
ir taikomi išmanieji darbo su jaunimu metodai. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų formų darbo su jaunimu formų turinį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:
plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, vykdymas. 2. 2016 m. rugsėjo 12 d. Valstybinio audito pateiktoje ataskaitoje ,,Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje“ Nr. VA P‑10-4-11 rekomenduojama užtikrinti tinkamą jaunimo politikos įgyvendinimo kontrolę, atlikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) pavestų ir faktiškai vykdomų funkcijų peržiūrą ir prireikus jas patikslinti, įvertinti žmogiškųjų išteklių joms atlikti poreikį, įvardyti ir spęsti visų jaunimo grupių problemas ir kt. Dalis Valstybinio audito pateiktoje ataskaitoje įvardytų rekomendacijų buvo įgyvendinta įsigaliojus Įstatymo naujai redakcijai 2019 m. sausio 1 d., tačiau likusią dalį pradėta įgyvendinti kiek vėliau. Kadangi tai procesas, reikalaujantis laiko, jis užsitęsė. 3. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau – LiJOT), pateikti siūlymai dėl Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimų, sąvokų tikslinimo ir naujų sąvokų įvedimo, atsižvelgiant į praktikoje vykdomą jaunimo politiką, jos tendencijas tiek Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis.
Įstatymo projekto tikslas – tobulinti jaunimo politikos įgyvendinamąjį lygmenį, užtikrinti visų jaunimo grupių problemų sprendimą, kaštų požiūriu efektyvią, racionalią, horizontaliuoju principu vykdomą jaunimo politiką. Įstatymo projekto uždaviniai:
institucijas;
ir konsultavimo sąvokomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, tel. 8 706 682 45, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Jaunimo politiką Lietuvos Respublikoje formuoja ir jos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), o JRD jaunimo politiką įgyvendina rengdamas, įgyvendindamas ir administruodamas valstybės jaunimo politikos programas bei priemones. Tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje įgyvendina viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“ (toliau – JTBA).
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės biudžeto asignavimai viešosioms įstaigoms gali būti skiriami tik jeigu tai numatoma jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. Todėl Įstatyme konkrečiai įvardyta, kad JTBA įgyvendina ir
(ar) administruoja tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje. Šioms funkcijoms vykdyti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir ES lėšas). Netolygus jaunimo politikos priemonių įgyvendinimas, neužtikrintas darbas su skirtingomis jaunimo grupėmis ir skirtingomis temomis, dvi mažos, iš esmės panašias funkcijas jaunimo politikos srityje pagal SADM kompetenciją įgyvendinančios įstaigos – JRD ir JTBA – šiandien yra tie kausimai, kuriuos būtina spręsti siekiant efektyviai įgyvendinti kaštais ir turiniu grįstą jaunimo politiką.
Nustatyta, kad tiek JRD, tiek JTBA turi daug panašių veiklos funkcijų vykdant jaunimo politiką, tačiau matyti akivaizdūs kokybės skirtumai. Kaip pozityvųjį pavyzdį galima pateikti JTBA sukurtą ES projektų administravimo sistemą. JTBA darbas su projektais, dotacijos gavėjų patikros, informacinė veikla, renginių organizavimas ir kitos veiklos yra reglamentuotos kokybės vadybos sistemos procedūromis, kuriose aiškiai apibrėžtas veiklos įgyvendinimo procesas, darbuotojų atsakomybės ir jų atskyrimas, kontrolės, koregavimo ir prevenciniai veiksmai. Įgyvendinant veiklą, procedūros ir tvarkos nuolat atnaujinamos pagal Europos Komisijos (toliau – EK) reikalavimus, SADM ir Kokybės valdymo sistemų ISO standartų auditų rekomendacijas, projektų vykdytojų ir renginių dalyvių vertinimus ir pasiūlymus. JTBA užtikrina įgyvendinamų projektų kokybę nuo kiekvieno projekto pradžios iki pabaigos – teikia informaciją ir konsultacijas paraiškų teikimo bei projektų įgyvendinimo metu, užtikrina grįžtamąjį ryšį ir teikia rekomendacijas projektų įgyvendinimo metu, ataskaitos tikrinimo ir patikrų metu rengia tarptautinius ir vietinius mokymus. Prie kokybės užtikrinimo, regionų pasiekimų, naujų organizacijų ir mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įtraukimo labai prisideda JTBA suburti tinklai – regioninis konsultantų tinklas ir mokymo vadovų tinklas. Konsultantų ir mokymų vadovų bendradarbiavimo su JTBA sistema, atsakomybės ir veikla reglamentuotos konsultantų tinklo reglamente ir mokymų vadovų darbo tvarkoje – tai padeda užtikrinti kokybę ir skaidrumą.
Tam, kad būtų užtikrinta tinkama projektų atranka ir proceso skaidrumas, projektų kokybę vertina išoriniai ekspertai, rekomendaciją dėl projektų finansavimo teikia projektų atrankos komitetas. JTBA kasmet rengia mokymus ekspertams, kaskart, pasibaigus paraiškų terminui, teikia bendras ir individualias rekomendacijas bei pastabas dėl paraiškų vertinimo. Dvidešimties metų patirtis įgyvendinant jaunimui skirtas ES programas, nepertraukiamas ryšys su potencialiomis ir projektus vykdančiomis organizacijomis, nuolat tobulinamos aiškios veiklą reglamentuojančios procedūros pelnė ilgalaikį organizacijų pasitikėjimą JTBA vykdoma veikla. JRD taip pat organizuoja 12 jaunimo veiklos konkursų, vykdomų nacionaliniu lygmeniu, tačiau neturi aiškios ir susistemintos projektų administravimo sistemos. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje Korupcijos rizikos analizėje, atliktoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 ,,Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Joje taip pat nurodoma, kad, susipažinus su analizuojamuoju laikotarpiu JRD rengtais projektų konkursų nuostatais, pažymėtina nepakankama nuostatų kokybė teisiniu, ypač antikorupciniu, požiūriu.
Projektų, kurie finansuojami iš SADM skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, atranką ir administravimą organizuoja JRD ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD), vadovaudamiesi Projektų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155
„Dėl Projektų administravimo taisyklių patvirtinimo“. Vertinant
JRD ir JTBA veiklos ataskaitas ir veiklų pobūdį matyti, kad abi įstaigos dirba tiesiogiai arba perka jaunimo darbuotojų rengimo, jų kompetencijų kėlimo, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų mokymų, bendro jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos diegimo paslaugas, vykdo tarpžinybinį ir šviečiamąjį darbo su jaunimu sistemos viešinimą jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, konsultuoja savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius (toliu
Atliekant JRD ir JTBA veiklos vertinimą nustatyta, kad iki šiol buvo nepakankamai užtikrinamas kitų SADM kompetencijai priskirtų su jaunimu susijusių priemonių įgyvendinimas (pvz., socialinės paslaugos jauniems asmenims globos įstaigose, vaikų dienos centrų ir jaunimo darbo centrų veiklos ir kt.), trūko ir šiandien trūksta horizontaliuoju principu įgyvendinamų priemonių rezultato. Šie aspektai laikytini tobulintinais tiek politikos formavimo, tiek įgyvendinimo požiūriu. Pažymėtina ir keletas pozityvių aspektų, pvz., JTBA, turėdama aiškius įsipareigojimus EK vykdyti „Erasmus+“ programą, atskiromis minėtomis temomis dirbti neprivalo, tačiau, reaguodama į SADM pastabas ir siūlymus, pastaraisiais metais produktyviai prisidėjo prie darbo su nedirbančiais, nesimokančiais ir mokymuose nedalyvaujančiais asmenimis. Tokie sėkmingo darbo su jaunimu pavyzdžiai rodo, kad abi institucijos gali dirbti su jaunimu ne tik per jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, atviruosius jaunimo centrus ir erdves, bet ir įtraukdamos platesnį veikėjų ratą ir taikydamos įvairesnes priemones. Peržiūrėjus šių įstaigų veiklą svarstytina, ar negalima būtų rasti tobulintų įgyvendinimo aspektų, kurie leistų šioms institucijoms prisidėti prie kitų, jaunimui ypač svarbių temų plėtojimo, tokių kaip, pvz., užimtumas, šeimos politika, demografiniai ir migracijos iššūkiai, jaunimo būsto politikos klausimai ir kita. 2016 m. rugsėjo 12 d. Valstybės kontrolės (toliau – VK) ataskaitoje ,,Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo srityje“ Nr.
VA‑P‑10-4-11 taip pat teigiama, kad neaiškus jaunimo projektų indėlis jaunimo politikos srityje siekiant jaunimo politikos tikslų ir kokybiško jų įgyvendinimo, ši sritis turi būti stiprinama ir tai galima pasiekti turint bendrą į kokybę orientuotą darbo su jaunimu sistemą. Šiuo projektu ir siekiama ją sukurti. Toje pačioje VK ataskaitoje teigiama, kad nedirbama su visomis jaunimo grupėmis, tačiau akivaizdu, kad dabartinė jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų sąranga pagal SADM kompetenciją nėra sukurta tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti net SADM kompetencijai priklausančias jaunimo politikos priemones. Akivaizdu, kad jaunimo politikos sistemoje turi būti stipri, į kokybinius kriterijus orientuota jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus minėtą problematiką, sujungus dvi mažas jaunimo politiką įgyvendinančias įstaigas ir tolygiai bei racionaliai perskirsčius turimą jų įdirbį, patirtį ES ir nacionaliniu lygmenimis, žmogiškųjų išteklių potencialą plėtoti jaunimo politiką, bus išspręstos šios problemos:
netolygumas, kokybiško darbo su visomis jaunimo grupėmis užtikrinimo stoka;
metu esančius prioritetus, tuo pat metu neapibrėžiant kitų jaunimo politikos klausimų, nepakankamai vykdoma horizontaliuoju principu įgyvendinama politika;
viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėms. Siekdama spręsti jaunimo politikos sistemoje identifikuotas problemas ir stiprinti jaunimo politikos įgyvendinamąjį lygmenį, SADM kolegija, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.
A1-611 ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kolegijos sudarymo“ (toliau – SADM kolegija), posėdžio metu, posėdyje dalyvaujant ir JRD, JTBA, LiJOT vadovams, priėmė sprendimą prijungti JTBA prie JRD, taip stiprinant jaunimo politikos įgyvendinimą. Įgalioti naujai sukurtą instituciją įtraukti daugiau ir įvairių jaunimo grupių (pvz., jaunuoliai iš įkalinimo įstaigų, neįgalūs jauni asmenys, jaunos šeimos ir kt.). Svarbu pažymėti, kad, siekiant užtikrinti tinkamą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimą, užtikrinant nenutrūkstamą „Erasmus+“ programos jaunimo dalies įgyvendinimą, planuojama pertvarka bus įgyvendinama dviem etapais:
iš viešosios įstaigos bus pertvarkoma į biudžetinę įstaigą;
2) pertvarkyta JTBA bus prijungiama prie biudžetinės įstaigos JRD. Reorganizacijai tinkamai įgyvendinti būtinas JTBA teisinės formos pakeitimas iš VšĮ į biudžetinę įstaigą, atsižvelgiant į tai, kad reorganizacijoje gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys. Pirmuoju etapu VšĮ JTBA bus pertvarkoma į biudžetinę įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka. Planuojama, kad JTBA pertvarkymas numatomas pradėti 2020 metų II ketvirtyje ir numatomas baigti III ketvirtyje. Numatomo pertvarkymo metu nebus mažinamas JTBA darbuotojų skaičius. Pertvarkymo metu ir po jo bus užtikrintas tęstinis ir nepertraukiamas „Erasmus+“ programos vykdymas. Antruoju etapu pertvarkyta JTBA bus reorganizuojama prijungimo būdu ją prijungiant prie JRD.
Planuojama, kad minėtų įstaigų reorganizavimo procedūros turėtų prasidėti 2020 metų IV ketvirtyje ir numatomas baigti 2021 metų II ketvirtyje. Planuojama, kad reorganizavimas turėtų užtrukti 6 mėnesius. Reorganizuota biudžetinė įstaiga bus sustiprinta padidėjusiu žmogiškųjų išteklių skaičiumi. Be to, jaunimo politiką įgyvendins viena įstaiga, tai lems efektyvesnį, visapusiškesnį ir koncentruotai vykdomą jaunimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Be kita ko, pertvarkos /reorganizacijos metu bus užtikrintas „Erasmus+“ programos vykdymas. Siekiama, kad nurodyti pertvarkymo ir reorganizavimo procesai būtų baigti ir pertvarkyta biudžetinė įstaiga pradėtų veikti nuo 2021 metų liepos mėnesio. Pažymėtina, kad tiek su JTBA, tiek su JRD vadovais 2019 metais buvo konsultuojamasi dėl numatomos šių įstaigų pertvarkos bei rengiamo JPPĮ pakeitimo projekto. 4. Į Įstatymo projektą įtrauktos naujos sąvokos: ,,išmanusis darbas su jaunimu“, ,,jaunimo informavimas ir konsultavimas“: 4.1. SADM, kaip valstybės institucija, atsakinga už jaunimo politikos formavimą, siekia kurti tokias priemones ir naudotis tokiais metodais, kurie yra priimtiniausi ir palankiausi jaunimui. Skaitmeninis raštingumas ir kiti XXI a. įgūdžiai yra itin svarbūs jaunimo savarankiškumo, socialinės įtraukties, įsidarbinimo galimybių ir kasdienio gyvenimo elementai. Jaunimas turi įvairių kompetencijų, leidžiančių jam veikti skaitmeninėje aplinkoje. Tačiau būsimame darbe ir kasdieniame gyvenime jaunimui reikės aktyvaus, lankstaus ir kritiško požiūrio į skaitmenines technologijas. Naudojantis išmaniuoju darbu su jaunimu, galima pasiekti atokiosiose vietovėse esantį jaunimą, neįgalųjį jaunimą ir kt. Todėl šiandien yra didelis poreikis plėtoti šį metodą visuose darbo su jaunimu veiklose. 4.2.
veikla, kuria suteikiama žinių jaunam žmogui svarbiais klausimais, užtikrinant, kad jis gautų jam reikalingą informaciją. Vykdomas darbas su jaunimu, jauni žmonės konsultuojami, kur jie gali rasti aktualią informaciją, tačiau niekur nėra aiškios apibrėžties, kas yra jaunimo informavimas ir konsultavimas. Siekiant spręsti šią problemą, minėtą sąvoką siekiama įtvirtinti teikiamame Įstatymo projekte. Siūloma, kad Įstatymas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimant visus sprendimus JTBA ir JRD įstaigų reorganizacijos klausimais, dalyvaudavo šių įstaigų vadovai. 2019 m. birželio
biudžetinės įstaigos JRD klausimas (2019 m. birželio 17 d. protokolas Nr. A8-2 pridedamas). Posėdžio metu buvo pritarta JTBA prijungimui prie JRD, tam pritarė ir įstaigų vadovai bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Įstaigų vadovai informavo, kad apie JTBA prijungimą prie JRD yra informuoti ir įstaigų darbuotojai. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei padėčiai neturės. 7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti ar pripažinti netekusiu galios teisės aktą, susijusį su pertvarkomų įstaigų pavadinimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“, padidinant didžiausią leistiną pareigybių skaičių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose
19,9 pareigybės ir visos jos faktiškai užimtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
Atsižvelgiant į tai, kad JRD didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius nustatomas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, taip pat į tai, kad SADM neturi galimybių perskirstyti 20 pareigybių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose bei įstaigose ir turi pareigą įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimus, būtina didinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Taip pat reikės priimti teisės aktus, nustatančius dviejų naujų darbo su jaunimu formų (išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo) formų tvarkas ir turinį. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte pateikiamos naujos ir tikslinamos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10.
konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki Įstatymo įsigaliojimo SADM parengs teisės aktų projektus, būtinus naujos jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos veiklai nuo 2021 m. liepos 1 d. užtikrinti. Reikės priimti teisės aktus, nustatančius dviejų naujų darbo su jaunimu formų (išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo) tvarkas ir turinį. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės. Lėšos Įstatymui įgyvendinti numatytos iš SADM jaunimo politikai vykdyti skiriamų asignavimų, todėl papildomai lėšų vykdomai pertvarkai prašoma nebus. Vykdoma pertvarka iš esmės yra orientuota į vykdomų funkcijų efektyvinimą. Tai leis tinkamai ir racionaliai įgyvendinti jaunimo politikos funkcijas vienoje įstaigoje, pasiekti platesnę jaunimo politikos tikslinių grupių auditoriją, vykdyti daugiau horizontalių jaunimo politikos priemonių (plačiau aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 dalyje). Pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr.
sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“, kuris susijęs su Įstatymo įgyvendinimu, papildomai reikės 20 pareigybių, tačiau joms steigti papildomai lėšų neprireiks. Lėšos numatytos ir bus skiriamos iš SADM jaunimo politikai skiriamų asignavimų, iš kurių yra kofinansuojama JTBA veikla. SADM kasmet kofinansuoja JTBA įgyvendinamą programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso bei Europos jaunimo informacijos tinklo „Eurodesk“ veiklą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020–2022 metų strateginis veiklos planas (toliau – SVP), programa „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“, kodas (03-03), priemonė 03003030101 „Įgyvendinti jaunimo politikai skirtas priemones“) (2020 metams iš valstybės biudžeto tam skirta
paslaugų ir integracijos plėtra“, kodas (03-03), priemonė 03003030103 „Užtikrinti jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas Jaunimo reikalų departamento veiklai“) (2020 metams iš valstybės biudžeto tam skirta 334 tūkst. eurų). Minėtoms programoms įgyvendinti ir pareigybėms išlaikyti kasmet yra skiriama lėšų (apie 195 tūkst. eurų) ir iš Europos Komisijos. Pareigybės bus reikalingos tol, kol bus įgyvendinamos minėtos programos. Planuojama, kad lėšų suma, skiriama iš valstybės biudžeto pareigybėms išlaikyti, nesikeis tiek 2021 m., tiek 2022 m., tiek 2023 m., tačiau dalį lėšų reikės skirti darbo užmokesčiui.
Preziumuojant, kad iš Europos Komisijos skiriamos dotacijos įgyvendinamoms programoms ir pareigybėms išlaikyti nurodytais metais taip pat nesikeis, planuojama, kad papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti neprireiks. Tačiau, atsižvelgiant į 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programavimo laikotarpį ir nesant iki galo aiškių sumų, numatomų skirti įgyvendinamoms programoms finansuoti, lieka neaiškus iš Europos Komisijos gaunamo finansavimo dydis, numatomas įgyvendinamų programų pareigybėms išlaikyti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, vyko nuolatinės konsultacijos su socialiniais partneriais – LiJOT, SADM kolegijai priimant sprendimą dėl JTBA prijungimo prie JRD, SADM kolegijos posėdyje dalyvavo ir patys JRD, JTBA bei LiJOT įstaigų vadovai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „jaunas žmogus“, „jaunimas“, ,,išmanusis darbas su jaunimu“, ,,jaunimo informavimas ir konsultavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2020-03-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos projekte vartojamos „skaitmeninių medijų“ ir „išmaniųjų technologijų“ sąvokos, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte šias sąvokas apibrėžti arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5¹ dalyje skliausteliuose bent pateikti šių objektų pavyzdžius. 2. Projekto
bendradarbiavimo agentūros (toliau – JTBA) vykdomos viešojo administravimo funkcijos. Vadovaujantis projekto 4 straipsnio 1 dalimi, ši nuostata įsigalios kartu su kitomis projekto nuostatomis – 2021 m. liepos 1 d. Tačiau projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad iki prijungimo prie Jaunimo reikalų departamento JTBA bus 2020 metų II-III ketvirčiuose pertvarkyta į biudžetinę įstaigą. Tai reiškia, kad JTBA neteks viešosios įstaigos statuso anksčiau, negu įsigalios teikiamas projektas, o keičiamame įstatyme liks galioti 3 straipsnio 4 dalis ir bus neaišku, kokia įstaiga laikotarpiu nuo JTBA pertvarkymo iki projekto įsigaliojimo vykdys nurodytąsias viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-06-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad keičiamame įstatyme nė karto nėra vartojama projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalyje apibrėžiama „mokinių savivaldos“ sąvoka, svarstytinas jos tikslingumas apskritai. Pažymėtina, kad siūlomas sąvokos apibrėžimas visiškai neatskleidžia keičiamo įstatymo 5 straipsnio
išrinkimo viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime ir jų delegavimo į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą sąlygų ir (ar) tvarkos. 2. Projekto
administracijoms” įrašytini žodžiai „savivaldybių administracijoms“. 3. Projekto
taryba“ įrašytini žodžiai „patariamoji institucija“. 4. Siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustačius, kad jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, toliau įstatymo tekste vietoj vartojamos formuluotės „jaunimo politiką įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ siūlome vartoti formuluotę „jaunimo politiką įgyvendinanti institucija“. 5. Projekto
bendradarbiavimo agentūros (toliau – JTBA) vykdomos viešojo administravimo funkcijos.
Vadovaujantis projekto 4 straipsnio 1 dalimi, ši nuostata įsigalios kartu su kitomis projekto nuostatomis – 2021 m. liepos 1 d. Tačiau projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad iki prijungimo prie Jaunimo reikalų departamento JTBA bus 2020 metų II-III ketvirčiuose pertvarkyta į biudžetinę įstaigą. Pabrėžtina, kad siūlomu reguliavimu Vyriausybė neturės jokio teisinio pagrindo iki 2021 m. liepos 1 d. reorganizuoti ar pertvarkyti šią viešąją įstaigą, nes įstatymu būtent šiai konkrečiai viešajai įstaigai suteiktos viešojo administravimo funkcijos dėl tarptautinių ir Europos Sąjungos programų jaunimo politikos srityje įgyvendinimo ir (ar) administravimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti papildytos nuostatomis, atitinkamai įgalinančiomis Vyriausybę pradėti viešosios įstaigos pertvarkymo bei pertvarkytos įstaigos reorganizavimo procedūrą bei nustatančiomis, kad pereinamuoju laikotarpiu šiai viešajai įstaigai pavestas funkcijas vykdys jau pertvarkyta (į biudžetinę) įstaiga. 6. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kadangi projekto 2 ir 3 straipsniais yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo atitinkamai 3 ir 4 straipsnių dalių, šie straipsniai turėtų būti dėstomi nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-06-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė –
biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, M. Mulma – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjas, J. K. Vaičiakas – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos projekte vartojamos „skaitmeninių medijų“ ir „išmaniųjų technologijų“ sąvokos, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte šias sąvokas apibrėžti arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5¹ dalyje skliausteliuose bent pateikti šių objektų pavyzdžius. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymo Nr. 1.2. 1.2 Teisės departamentas,
2 2.
Projekto
įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatomos viešosios įstaigos Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (toliau – JTBA) vykdomos viešojo administravimo funkcijos. Vadovaujantis projekto 4 straipsnio 1 dalimi, ši nuostata įsigalios kartu su kitomis projekto nuostatomis – 2021 m. liepos
prie Jaunimo reikalų departamento JTBA bus 2020 metų II-III ketvirčiuose pertvarkyta į biudžetinę įstaigą. Tai reiškia, kad JTBA neteks viešosios įstaigos statuso anksčiau, negu įsigalios teikiamas projektas, o keičiamame įstatyme liks galioti 3 straipsnio 4 dalis ir bus neaišku, kokia įstaiga laikotarpiu nuo JTBA pertvarkymo iki projekto įsigaliojimo vykdys nurodytąsias viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į numatomą įstaigų pertvarkos eigą (VšĮ Jaunimo Tarptautinio Bendradarbiavimo Agentūros (toliau – JTBA) pertvarkymas į biudžetinę įstaigą; pertvarkytos JTBA prijungimas prie Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD)), visos pertvarkos metu yra reikalinga užtikrinti nenurūkstamą teisinį pagrindą Europos Komisijos (toliau – EK) Erasmus+ jaunimo dalies programai ir jos projektams vykdyti, apie visus procesinius veiksmus informuojant EK. Pažymėtina, jog įstatyme datomis aiškiai įvardijant pereinamuosius pertvarkos etapus, gali susidaryti situacija, kai JTBA (kaip viešoji įstaiga) teisiškai neturės galimybių vykdyti viešojo administravimo funkcijų, kaip tai reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje, ir tai sustabdys programos Erasmus+ jaunimo dalies projektų įgyvendinimą Lietuvoje.
Dėl šios priežasties yra išlaikytinas esamas reglamentavimas įstatyme, o konkrečios pereinamojo laikotarpio nuostatos ir pereinamieji terminai reguliuotini LR Vyriausybės nutarimais. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-06-03 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komisija pritarė. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto nuomonę dėl atskirų pasiūlymų (žemiau lentelėje). 1.2 Jaunimo ir sporto reikalų komisija,
1 Argumentai: Praktinė jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų kasdienė veikla, įtemptas darbas COVID-19 sąlygomis parodė, kad išmaniosios technologijos, skaitmeniniai įrankiai yra neatsiejama darbo su jaunimu dalis ir poreikis naudoti išmanaus darbo su jaunimu metodus išlieka vystant bet kokią darbo su jaunimu formą, ar tai būtų mobilus, ar gatvės ar kitos formos darbas su jaunimu. Todėl išmanusis darbas su jaunimu, kaip siūloma įstatymo rengėjų labiau laikytinas metodu, nei darbo su jaunimu forma.
Todėl, atsižvelgiant į tarptautinę ir nacionalinę praktiką, siūlome teikiamame projekte įvardinti išmanųjį darbą su jaunimu įvardinti ne kaip darbo su jaunimu formą, o įtraukiant jį kaip metodą integruotai naudojamą per visas kitas darbo su jaunimu esamas formas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5¹. Išmanusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu, naudojant skaitmenines medijas ir išmaniąsias technologijas Išmanaus darbo su jaunimu metodai - darbo su jaunimu veikla, kuria plėtojamos jauno žmogaus asmeninės, socialinės ir profesinės kompetencijos, pasitelkiant informacines ir išmaniąsias technologijas. Pritarti iš dalies. Argumentai. Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlome patikslinti šią sąvoką, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1., taip pat į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertų rekomendacijas. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5¹. Išmanaus Išmanieji darbo su jaunimu metodai - skaitmeninėmis medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu veikla, kuria plėtojamos jauno žmogaus asmeninės, socialinės ir profesinės kompetencijos, pasitelkiant informacines ir išmaniąsias technologijas metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.“.
1.3 Jaunimo ir sporto reikalų komisija,
2 Argumentai: Šiais didelio informacijos srauto laikais jaunimas susiduria su dideliu informacijos pertekliumi, informacija jį įvairiais kanalais, per daugelį įvairių šaltinių, jaunimas pats jos ieškosi įvairiais būdais, ne visada jam tai pavyksta padaryti tinkamai, informacija dažnai gali būti neaktuali ir neteisinga. Ne vienerius metus Lietuvoje yra vystoma jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema, kurioje jaunas žmogus kartu su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju gali rasti atsakymus į jam kylančius klausimus, informacija, kuri yra suteikiama jaunam -žmogui yra aktuali, teisinga, koncentruota ir daugialypė (jaunimas konsultuojamas mokslo, sveikatos, savanorystės ir kitais jam aktualiais klausimais bendrinėmis ir specializuotomis temomis). Nesant galimybės suteikti tinkamą informaciją einamuoju momentu, jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotojas jauną žmogų nukreipia atitinkamai ten, kur jam ši informacija gali būti suteikta. Jaunimo informavimas ir konsultavimas yra sparčiai besiplečianti sritis visoje Europoje, kuri siekia sudaryti sąlygas jaunam žmogui gauti patikimą ir patikrintą informaciją.
Ši darbo su jaunimu forma naudojama ir plėtojama ir Lietuvoje jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol nebuvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme kaip tokia, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlytina įtraukti jaunimo informavimą ir konsultavimą, kaip vieną iš darbo su jaunimu formų į įstatymą ir taip sudaryti tinkamas sąlygas jo tolesniam vystymui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi: „7¹. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – su jaunimu dirbančios organizacijos darbuotojo vykdomas darbas su jaunimu, įskaitant nuotolinį darbą, apimantis informacijos jauniems žmonėms, sprendžiant jiems rūpimus klausimus, teikimą vienoje vietoje darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jaunam žmogui aktualiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, dirbant kartu su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, užtikrinant jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą.“ Nepritarti. Argumentai. Manytina, kad siūloma sąvoka per plati ir nekonkreti, todėl siūlome palikti iniciatorių pasiūlytą ir pagal komiteto pasiūlymus bei redakciniu požiūriu patikslintą formuotę. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „7¹.
Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jaunam žmogui aktualiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, dirbant kartu su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, užtikrinant jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą su jaunimu dirbančios organizacijos darbuotojo vykdomas darbas su jaunimu, įskaitant nuotolinį darbą, apimantis informacijos jaunimui, sprendžiant jam rūpimus klausimus, teikimą vienoje vietoje.“. 1.4 Jaunimo ir sporto reikalų komisija,
3 N Argumentai: Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad ,,Jeigu savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos nėra ar ji nedelegavo atstovų, jaunimo atstovai išrenkami viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime. Už šio susirinkimo organizavimą yra atsakingas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius.“ Praktikoje mokinių savivalda nėra apibrėžta ne viename teisės akte ir tai sudaro teisinių neaiškumų tinkamai interpretuoti šį darinį, o ir užtikrinti tinkamą jos narių delegavimą į minėtą tarybą. Dėl šių priežasčių ir siekiant teisinio aiškumo siūlome įstatyme įtvirtinti mokinių savivaldos sąvoką ir taip užtikrinti tinkamą mokinių savivaldos veikimą ir jos narių dalyvavimą minėtoje savivaldos tarybos veikloje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 2 straipsnį 9¹ dalimi: „9¹.
Mokinių savivalda - viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma demokratinių rinkimų būdu išrinktų ir (ar) savanorystės pagrindu veikiančių aktyvių, socialiai atsakingų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas, kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Mokinių savivaldos veikla yra reglamentuojama mokinių savivaldos nuostatais, tvirtinamais tos mokyklos (švietimo įstaigos) tarybos.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymas. Siūlome patikslinti teikiamą sąvoką, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertų rekomendacijas, projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„9¹14¹. Mokinių savivalda – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma
demokratinių rinkimų būdu išrinktų ir (ar) savanorystės pagrindu veikiančių aktyvių, socialiai atsakingų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas, kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Mokinių savivaldos veikla yra reglamentuojama mokinių savivaldos nuostatais, tvirtinamais tos mokyklos (švietimo įstaigos) tarybos mokinių teisė demokratiniais principais rinktis ir atstovauti savo interesams sprendžiant sau aktualias problemas.“ 1.5 Jaunimo ir sporto reikalų komisija,
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti bendrą koordinavimo su pilietine visuomene veiklos principą, svarbu užtikrinti galimybes jaunimo organizacijų atstovams dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdyme, taip stiprinant pilietinės visuomenės interesų atstovavimą priimant sprendimus ir dalyvaujant jų įgyvendinime. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kurioje veikia lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų sudaroma patariamoji kolegiali institucija – Jaunimo reikalų taryba.“ Nepritarti. Argumentai. Pasiūlymo formuluotė neaiški, kuri galimai suponuoja, jog Jaunimo reikalų tarybai suteikiami įgaliojimai jaunimo politikos įgyvendinimo srityje. Manome, kad svarbu, jog JRT ir toliau liktų visuomeninė patariamoji taryba, atstovaujanti jaunimo interesus, todėl siūlome palikti iniciatorių pateiktą formuluotę. 1.6 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-06-03 2,2 3,4 N, N Argumentai: Jaunimo politika yra horizontali - tarpsektorinė politikos sritis, apimanti įvairias viešosios politikos sritis, nacionalinį bei regioninį lygmenis. Atsižvelgiant į tai labai svarbu, kad jaunimo politika būtų kokybiškai koordinuojama ir būtų užtikrinamas jos tolygus vystymas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu. Šiuo keitimu siūlomos dvi dalys, kurios užtikrins kokybišką jaunimo politikos koordinavimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Siekiant užtikrinti jaunimo politikos koordinavimą regioniniu mastu siūloma užtikrinti individualių, kiekvienai savivaldybei pagal jos specifiką pritaikytų rekomendacijų teikimą savivaldybėms, tinkamam jaunimo politikos įgyvendinimui užtikrintini. Siekiant užtikrinti tinkamą horizontalios tarpsektorinės jaunimo politikos priemonių planavimą, įgyvendinimą, o vėliau ir įgyvendinamų priemonių monitoringą nacionaliniu mastu siūloma įtvirtinti, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jaunimo politikos ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.
Vyriausybės kontrolės lygmeniu, tai leis įvertinti kaip ir kokiomis priemonėmis įvairios institucijos prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo, kokie nacionalinio tarpsektoriniu principu grindžiamo lygmens sprendimai reikalingi siekiant stiprinti ir efektyvinti tiek jaunimo politikos formavimą, tiek jos įgyvendinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 3 straipsnį 6 ir 7 dalimis:
„6. Jaunimo politiką įgyvendinanti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais iki balandžio
įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija. 7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.“ Pritarti. 1. Pasiūlymas. Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: “3. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jaunimo politiką įgyvendinanti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 d. teikia savivaldybės administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.“
ir ją išdėstyti taip: “4. Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi: „7.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.“ 1.7 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-06-034 Argumentai: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išskiriamos šios darbo su jaunimu formos:
1) atvirasis darbas su jaunimu;
2) darbas su jaunimu gatvėje;
3) mobilusis darbas su jaunimu;
4) jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas;
5) jaunimo informavimas ir konsultavimas;
6) išmanusis darbas su jaunimu kitos formos. 7) kitos formos.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atliekant darbą su jaunimu, turi būti
vykdomas neformalusis jaunimo ugdymas ir taikomi išmanaus darbo su jaunimu metodai.“ Pritarti. 1. Pasiūlymas. Kadangi projektas papildytas nauju 3 straipsniu (žr. pasiūlymą žemiau lentelėje), todėl siūlome pernumeruoti projekto 3 straipsnį ir jį laikyti 4 straipsniu. 2. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į Lietuvių kalbos komisijos ekspertų rekomendacijas, siūlome pakeisti projekto 4 (buvusiu 3) straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Atliekant darbą su jaunimu, turi būti vykdomas neformalusis jaunimo ugdymas ir taikomi išmanaus išmanieji darbo su jaunimu metodai.“ 1.8 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-06-033 N Argumentai: Įgyvendinat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumo didinimas ir taip šio projekto vykdymo etape sujungiant VšĮ „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą” (toliau – JTBA), su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT) perduoda JTBA dalininkystės teises valstybei, šiuo atveju SADM. Svarbu pabrėžti, kad taip sumažėjus pilietinės visuomenės įsitraukimui (šiuo atveju – LiJOT) galimybei dalyvauti sprendimų, susijusių su jaunimu, priėmime, tinkamam atstovavimui institucinėse struktūrose, svarbu rasti ir užtikrinti tinkamus kelius ir būdus, kad pilietinės visuomenes balsas būtų girdimas ir tinkamai atstovaujamas, tiek formuojant, tiek įgyvendinant jaunimo politiką tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Pilietinės galios indekso tyrimai taip pat pastebi, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus ir stebint jų įgyvendinimą – abipusiai naudingas procesas, prisidedantis tiek prie pilietinės visuomenės stiprinimo, tiek prie geriau vertinamo valdžios institucijų darbo, nes priimami sprendimai labiau atitinka visuomenės lūkesčius bei poreikius. http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2016-m/ Dėl šių svarbių priežasčių bei atsižvelgdami į Komisijos siūlymą Nr.
4, siūlome įstatyme įtvirtinti aiškias Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, veikiančios lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovų sudaromos patariamosios kolegialios institucijos
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jaunimo reikalų taryba – visuomeninė jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patariamoji institucija, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principu sudaroma principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika Lietuvos Respublikoje susijusius klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų.
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
1) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
2) vertina jaunimo politikai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
4) dalyvauja formuojant jaunimo politiką;
5) nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
6) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
7) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja renkant jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
9) svarsto jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“ Pasiūlymas: Buvusį įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti 5 straipsniu.
Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:
1) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
2) vertina jaunimo politikai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
4) dalyvauja formuojant jaunimo politiką;
5) nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
6) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
7) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja renkant jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą;
8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;
9) svarsto jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.“ Pasiūlymas: Buvusį įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti 5 straipsniu. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. 1. Pasiūlymas. Iš esmės pritariant pasiūlymui projektą papildyti nauju straipsniu, siūlome projektą papildyti nauju 3 (ne 4) straipsniu, o projekto buvusį 3 straipsnį atitinkamai laikyti 4 straipsniu. 2. Pasiūlymas. Siūlome pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jaunimo reikalų taryba yra jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomeninė patariamoji institucija taryba, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų.“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė