Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau
priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį: K = (MMA - P) / MMA, čia:
1) K – koeficientas,
2) P – asmens draudžiamosios pajamos. TAR pastaba. 15 straipsnio 1 dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo 2019 m. vasario mėnesio, mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą už
2.
Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 2 dalį:
„2. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas. Tokiu atveju gavus oficialius duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų arba jos buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.“
dalimi:
„32. Mirus priedo gavėjui, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokamas
asmens negautas praėjusio mėnesio priedas, priedas už tą mėnesį, kurį jo gavėjas mirė, ir dar 1 bazinės pensijos dydžio priedo suma. Asmeniui apskaičiuotos kitos priedo sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis negavo dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
apsaugos ministras, Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos finansų ministras ir jiems pavaldžių institucijų, kurių pareigūnams ir kariams mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, vadovai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Smirnovas
DĖL Lietuvos Respublikos PAREIGŪNŲ IR KARIŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas) paskatinusios priežastys yra didinti pareigūnų ir karių motyvaciją persikvalifikuoti bei dalyvauti darbo rinkoje, jiems įsidarbinus mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau - pensija) priedą už tarnybą (toliau - priedas). Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio reglamentavimą esant sąlygoms, kai įsidarbinus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjas negauna pensijos priedo, pensijos gavėjas prieš pradėdamas dirbti iš būsimo darbo užmokesčio minusuoja negautą priedą ir spręndžia kokiu dydžiu padidėja jo gaunamos pajamos bei pagal tai vertina įsidarbinimo tikslingumą. Todėl pagal dabartinį reglamentavimą nemokėjimas priedo ar mokėjimas priedo dalies neskatina pareigūnus bei karius įsidarbinti. Įstatymo projekto tikslas taip pat yra nebloginti padėties dirbančių ir nedirbančių pareigūnų ir karių atžvilgiu (turima uomenyje netarnaujantys pareigūnai ir kariai). Pagal dabartinį Įstatymo
padėtyje nei nedirbantys, nes dirbantys negauna viso ar dalies priedo. Įstatymo
užimtumas, kai tuo tarpu kitomis šio įstatymo nuostatomis, o taip pat kitų teisės aktų reglamentavimu, baigusių tarnybą pareigūnų ir karių užimtumas yra skatinamas. Šiuo aspektu Įstatymo projektu būtų pasiektas didesnis Įstatymo nuoseklumas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą yra sudėtine pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dalimi, todėl visa apimtimi galėtų būti mokamas iki Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo, t.y. iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją. Įstatymo 15 straipsniu pensijos priedas ribojamas siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Šiuo aspektu svarstytini kiti, Įstatymo projekto esmę atitinkantys, mažiau lėšų reikalaujantys variantai. Vienu iš jų galėtų būti priedo ribojimas nuo tam tikro pensijos dydžio. Valstybės statutinių institucijų finansavimas nepriklausomybės atgavimo ir vėlesniu laikotarpiu skiriasi nuo paskutiniais metais skiriamo finansavimo, kuris apsprendė institucijose nustatomus pareigūnų ir karių darbo užmokesčio fondo dydžius. Todėl toms pačioms pareigoms dabartiniu metu apskaičiuojamos pensijos yra didesnės, nei anskstesniais laikotarpiais, kai valstybės statutinių institucijų finansavimas buvo mažesnis. Taip pat pensijų dydžiai skiriasi dėl skirtingo darbo užmokesčio, kuris priklausė nuo užimamų pareigų. Pareigūnams ir kariams gaunantiems mažesnes pensijas, pensijos priedas sudaro didesnį procentą nuo gaunamos pensijos ir priedo sumos, dėl to yra reikšmingesnis. Todėl priedas galėtų būti mokamas iki tam tikro pasirinkto pensijos dydžio, kuris būtų socialiai pateisinamas valstybės mastu tiek pareigūnų ir karių, tiek socialinio draudimo mokamų pensijų dydžių atžvilgiu. Svarstytinu variantu gali būti toks, kai priedas mokamas, jei pensijos dydis neviršija vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, o pensijos dydžiui viršijus vienos minimalios mėnesinės algos dydį, taikomas dabartinis Įstatymo 15 straipsnio reglamentavimas.
Įstatymo pakeitimu įtraukus daugiau pensijų gavėjų į darbo rinką, valstybės biudžeto lėšų padidėjimas priedams mokėti būtų iš dalies kompensuotas per dirbančių pareigūnų ir karių iš darbo užmokesčio išskaičiuotus valstybei mokesčius. Įstatymo projektu siekiami tikslai įtraukti kuo daugiau pensijų gavėjų į darbo rinką, labiau suvienodinti priedo mokėjimo sąlygas įsitraukusių į darbo rinką bei nedirbančių pensijų gavėjų atžvilgiu, pagerinti mažiausias pensijas gaunančių pensijų gavėjų materialinę padėtį, pasiekti aptariamą Įstatymo reglamentavimo didesnį nuoseklumą, pateisina prognozuojamą valstybės biudžeto lėšų padidėjimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Kęstutis Smirnovas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Aptariami teisiniai santykiai reguliuojami pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą tik esant Įstatymo 15 straipsnyje numatytoms sąlygoms: priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo.
Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį: K = (MMA - P) / MMA, čia:
1) K – koeficientas,
2) P – asmens draudžiamosios pajamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo 15 straipsnio pakeitimu siūloma pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui mokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio iki pensijos gavėjas įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, nepriklausomai ar asmuo turi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir ar yra savarankiškai dirbantis asmuo.
Alternatyvus siūlymas-bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas iki tam tikro pensijos dydžio (iki įgijimo teisės gauti socialinio draudimo pensiją). Laukiami teigiami rezultatai yra tai, kad daugiau baigusių tarnybą asmenų įsitrauks į darbo rinką, taip pagerinant jų materialinį apsirūpinimą, išspręndžiant po tarnybos aktualias jų socializacijos problemas. Biudžeto lėšų padidėjimas iš dalies bus kompensuotas didesnio įsidarbinusių pensijų gavėjų skaičiaus sumokamais nuo darbo užmokesčio mokesčiais, todėl Įstatymo projektu pusiausvyra tarp galimai padidėsiančių biudžeto išlaidų ir siekiamų tikslų yra išlaikoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi į darbo rinką įsitrauks daugiau aukštą kvalifikaciją turėjusių, todėl didelį potencialą turinčių darbuotojų. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki Įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: "valstybės pareigūnas", "valstybinė pensija", "valstybinė prokuratūra", "socialinio draudimo išmoka", "senatvės draudimo sistema", "viešasis saugumas", "socialinė apsauga", "socialinė gerovė", "karinis personalas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Smirnovas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pensijų įstatymo Nr. I-693 (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnis, numatant, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą būtų mokamas visiems pareigūnams ir kariams, nepriklausomai nuo jų gaunamų draudžiamųjų pajamų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto tikslas, be kita ko, yra „įtraukti kuo daugiau pensijų gavėjų į darbo rinką, labiau suvienodinti priedo mokėjimo sąlygas įsitraukusių į darbo rinką bei nedirbančių pensijų gavėjų atžvilgiu“. Teikiamas reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (dabar - Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, jog „Pensininkams, neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jie įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Po 2005 m. sausio 1 d. šis priedas mokamas tik pensininkams, išėjusiems į pensiją iki šios datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio termino privalo parengti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas priedas buvo nustatytas kaip laikina priemonė, jis buvo įteisintas keičiamo įstatymo 16 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu buvo panaikintas terminuotas (iki 2005 m. sausio 1 d.) priedo už tarnybą mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarka perkelta iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ į keičiamo įstatymo 15 straipsnį. Be to, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 6, 7, 9,
įstatymas, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistema. Pastebėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą paskirtis nėra skatinti pareigūnus ir karius įsitraukti į darbo rinką. Šie uždaviniai yra įgyvendinami užimtumo rėmimo priemonėmis. Šiuo priedu siekiama užtikrinti tam tikras gaunamas pajamas iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, t. y. kompensuoti į pensiją išleistų pareigūnų ir karių negalėjimą gauti darbo pajamų dėl profesinės veiklos specifikos ir ribotų galimybių integruotis į darbo rinką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paneigta išleistų į pensiją (atsargą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą esmė ir paskirtis. 2. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje atsisakoma sąlygų, kurioms esant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą nemokamas arba mokamas ne visas ir nustatant, kad 1 bazinės pensijos dydžio priedas mokamas iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, reikėtų keisti ir įstatymo 15¹ straipsnį, derinant šio straipsnio nuostatas su siūlomais pakeitimais. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 15 straipsnio dalių, šį straipsnį reikėtų dėstyti nauja redakcija. Jeigu būtų nuspręsta to nedaryti, tuomet reikėtų atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies, nes, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pripažįstant straipsnio dalį netekusia galios toliau einančių dalių pernumeruoti nereikia. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį priedą skiriančios ir mokančios institucijos vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be to, ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei likęs įstatymas, kad būtų pasirengta įstatymo įgyvendinimui, todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius ir skaičių „išskyrus šio straipsnio 2
dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]